Vilkikas ateičiai iš praeities – įspūdingas General Motors Bison pervežimų rinkos pakeisti negalėjo

Vilkikas ateičiai iš praeities – įspūdingas General Motors Bison pervežimų rinkos pakeisti negalėjo

Žinote tuos paveikslėlius, kurie parodo, kaip žmonės anksčiau įsivaizdavo ateitį? Labai dažnai šios vizijos yra geresnės už tai, ką iš tikrųjų sukūrėme. Tai pasakytina ir apie kai kuriuos koncepcinius automobilius. Tik pažiūrėkite į 1964-ųjų General Motors Bison – ar tai nėra vienas gražiausių vilkikų, kokius tik esate matę?

Na tai, reikia sutikti su tuo, kad Bison keliais nevažinėja ne be reikalo – jis tiesiog neatitiktų keliamų reikalavimų ir nebūtų pakankamai praktiškas. Visgi, tais laikais tai buvo labai futuristiškas sunkvežimis, skatinęs žmones galvoti apie tai, kuo važinėsime ateityje.



General Motors Bison buvo sukurtas 1964-ųjų Pasaulinei parodai. Jis turėjo atspindėti ateities viziją, todėl įkvėpimo sėmėsi iš lėktuvų ir, tikėtina, erdvėlaivių dizaino. Tais laikais susidomėjimas aeronautika dar nebuvo išblėsęs, todėl Bison pasižymėjo labai žemu ir aptakiu kėbulu.

General Motors Bison 1964-aisiais atrodė labai futuristiškai – į kabiną buvo patenkama atvėrus visą priekinį gaubtą su stiklu. (Cardesignnews.com)

Patekti į Bison buvo įmanoma į priekį atvėrus visą priekinį stiklą – tai atliko elektros varikliukai. Atidarant kabiną į šalis buvo ištiesiamos pakopos, padėjusios vairuotojui ir keleiviui patekti į ne mažiau futuristišką sunkvežimio vidų. Uždarius didelį stiklinį gaubtą link vairuotojo pajudėdavo ir lėktuvo šturvalą primenantis vairas. Vairo viduryje buvo maršruto nustatymo ir kiti jungikliai. Dar daugiau jungiklių buvo kabinos centre, kur vairuotojai būtų suradę ir telefoną.

Viduje buvo telefonas ir šturvalą primenantis vairas su krūva jungiklių.

Visa Bison kabina buvo išdėstyta priešais priekinius ratus ir variklius. Didelis stiklinis gaubtas ir palyginti žema kabina užtikrino labai gerą matomumą. Visgi, vietos čia daug nebuvo, nors GM kartojo, kad sunkvežimis tiktų ilgiems pervežimams. Kita vertus, įvairiuose dokuose jis būtų pasisukioję neblogai.

Kabinoje buvo tik dvi sėdynės ir jokių miegamųjų vietų, o už jos buvo 4 vairuojami ratai ir turbinų modulis virš jų.

Už kabinos buvo keturi dideli ratai. Visi jie buvo vairuojami – priklausomai nuo vairo pasukimo kampo, ratai pasisukdavo ta pačia arba priešingomis kryptimis. Virš ratų buvo aerodinamiškame korpuse sumontuotos dvi turbinos.

Turbinos tuo metu itin kaitino JAV automobilių gamintojų vaizduotę. Buvo manoma, kad vienaip ar kitaip jos gali konkuruoti su įprastais cilindriniais degimo varikliais, nes buvo paprastesnės, galėjo deginti bet kokį kurą (įskaitant alkoholinius gėrimus ir kvepalus) ir buvo labai patikimos. 1953 metais pasirodė pirmasis GM turbina varomas automobilis Firebird, po dešimties metų Chrysler stipriai pasistūmėjo turbininių automobilių kūrime ir 50 tokių mašinų leido išbandyti žmonėms. Na, o tuomet pasirodė General Motors Bison, kuris, deja, buvo tik nejudrus muliažas. Viena Bison turbina turėjo 280, o kita – 720 ag.

Puspriekabė taip pat buvo nestandartinė – GM ją kūrė ateities logistikos sistemoms, kur kroviniai iškraunami automatiniais įrenginiais.

Už variklio buvo puspriekabės prikabinimo vieta. Pasaulinėje parodoje demonstruota puspriekabė taip pat buvo naujas GM išradimas. Ji buvo uždara, galėjo talpinti standartinius krovinių modulius. GM tikėjo, kad tokios puspriekabės galėtų būti gaminamos įvairių ilgių ir su įvairia įranga. Buvo teigiama, kad ateityje krovinius iškraus automatinė įranga – krovinių moduliai iš didelės Bison puspriekabės į mažesnius išvežiojimų sunkvežimius logistikos centruose iškeliaus patys. Tačiau nei aerodinamiška puspriekabė, nei pats Bison į rinką išeiti tiesiog neturėjo šansų.

Žemas ir labai aerodinamiškas Bison ir dabar atrodo kaip kažkas, kurtas ateičiai ar kitų planetų užkariavimui.

Bison būtų reikalinga infrastruktūra, visos pervežimų pramonės pokyčiai. Vilkikas nebuvo tikras, jis nevažiavo ir kažin, kaip dvi turbinas turintis sunkvežimis būtų veikęs. Jam būtų reikalingos ir specialios puspriekabės, krovinių dokai. O ką jau bekalbėti apie Bison kainą – ji nebūtų palyginama su įprastais vilkikais. Kita vertus, General Motors vėliau kūrė ir važiuojančius turbininių vilkikų prototipus – po poros metų pasirodė GM Turbo Titan III, kuris, nors ir buvo varomas turbinomis, labiau priminė kitus to meto sunkvežimius. Turbina, pasirodo, nebuvo taupi ir nepasižymėjo geru sukimo momentu, reikalingu nuolatiniam sunkvežimio darbui.



Istorinės nuotraukos iš: blog.hemmings.com; www.overdriveretro.com; www.thepetrolstop.com

Taip pat skaitykite apie kitus istorinius sunkvežimius:

Triratis Scammel mechaninis arklys-vilkikas iš Jungtinės Karalystės;

Vokietiją ant kojų pastatęs triratis pikapas Goliath GD 750.

Apie Nodum

Nodum.lt - įdomiems skaitiniams skirtas puslapis. Čia reguliariai publikuojami straipsniai apie naujausias technologijas, mokslo pasiekimus, automobilių pasaulio naujienas ir kultūrą, patarimus ir visokias internete aptinkamas įdomybes. Didžiausias dėmesys skiriamas žmonėms, kurie kuria, keliauja, myli savo darbą, įdomioms lankytinoms vietoms ir pomėgiams. Nodum.lt - įvairenybių mazgas, jei veikiate ką nors įdomaus, apie ką norėtumėte papaskoti - susisiekite su mumis per mūsų Facebook puslapį ar elektroniniu paštu - nodum2017@gmail.com.