Kodėl rekordinį greitį pasiekusio Bugatti Chiron padangos buvo peršviestos Rentgeno spinduliais?

Kodėl rekordinį greitį pasiekusio Bugatti Chiron padangos buvo peršviestos Rentgeno spinduliais?

Bugatti Chiron rugpjūtį nustebino automobilių mėgėjus – modifikuotas hiperautomobilis pasiekė rekordinį 490,484 km/val. greitį. Rekordas buvo pasiektas uždaroje Volkswagen bandymų trasoje, o pats Chiron tikrai nebuvo toks, kokie dabar važinėja gatvėse. Jis buvo aptakesnis, galingesnis, saugesnis ir stabilesnis. Siekdamas rekordo Bugatti Chiron turėjo apsiauti ir naujas padangas, tačiau kodėl jas prieš tai teko peršviesti Rentgeno spinduliais?

Bugatti Chiron ir taip yra labai greitas automobilis, tačiau šiam rekordui gamintojas jį dar turėjo paruošti. Sumontuota nauja saugumo kapsulė vairuotojui, italų kompanija Dallara sukūrė aptakesnį kėbulą, kuris neturi negeneruoja jokios prispaudžiamosios ar keliamosios jėgos. Bugatti į šį rekordą nusitaikė ne šiaip sau – buvo siekiama, kad Chiron taptų pirmuoju automobiliu, kurtusiu 300 mylių per valandą ribą. Tai padaryti pavyko ir dabar Bugatti gamins specialiai šiai progai skirtą riboto leidimo modelį.



Tačiau sugrįžkime prie padangų. Kaip jau seniai tapo įprasta, Bugatti dėvi Michelin padangas. Įprastos Chiron padangos yra labai tvirtos, tačiau ne tokios brangios, kokias nešiojo Veyron. Pastarojo automobilio padangas buvo galima montuoti tik specializuotose Bugatti atstovybėse ir remonto centruose, nes jos prie ratlankių buvo tvirtinamos kitaip nei įprasta. Tuo tarpu Chiron dėvi specialiai jam sukurtas itin tvirtas Michelin Pilot Sport 2 padangas, kurios prie ratlankių montuojamos įprastai, todėl jas galima pakeisti kone bet kuriame padangų centre.

Bugatti Chiron įsibėgėjo iki didesnio nei 490 km/val. greičio, bet automobilio padangos be vargo atlaikytų ir 511 km/val. (Bugatti nuotrauka)

2017 metais buvo skelbiama, kad Bugatti Chiron Michelin Pilot Sport 2 padangos gali atlaikyti didesnį nei 420 km/val. greitį. Tai – ne juokas. Šios padangos turi sutvirtintą plieno konstrukciją ir ypatingą gumos mišinį.  Tačiau ir tų standartinių Bugatti Chiron padangų rekordo bandymui nepakako – Michelin savo Pilot Sport 2 padangas turėjo dar labiau sutvirtinti papildomais plieniniais įtvarais. Tai neišvengiamai padidino jų svorį, tačiau dabar šios padangos gali būti naudojamos ir lekiant 500 km/val. greičiu.

Michelin savo Pilot Sport 2 padangas turėjo sustiprinti plieniniais diržais. (Bugatti nuotrauka)

Ant bandymų stendo JAV sustiprintos Michelin Pilot Sport 2 pasiekė ir 511 km/val. greitį. Inžinieriai apskaičiavo, kad jos gali atlaikyti bent 5300 G apkrovas. Tai yra labai svarbu, nes lekiant rekordiniu greičiu šios padangos per minutę apsisuka 4100 kartų. Rekordinio važiavimo metu Chiron ratai sukosi taip greitai, kad vairuotojas Andrew Wallace’as juto ir jų kuriamą giroskopinį efektą.

Specialiai sutvirtintos Michelin Pilot Sport 2 padangos atlaiko 5300 G apkrovas. (Bugatti nuotrauka)

Įdomu ir tai, kad kiekviena rekordui panaudota padanga buvo peršviesta Rentgeno spinduliais. Taip buvo tikrinamas radialinių vijų išsidėstymas. Jei šios vijos liestų viena kitą, padangai judant jos imtų trintis. Įprastai toks nežymus gamybos defektas nesukeltų visiškai jokių problemų. Tačiau lekiant 490 km/val. greičiu tas taškas gali tapti karščio židiniu, kuris išbalansuotų padangą ir, bent jau teoriškai, galėtų sukelti jos sprogimą.

Bugatti Chiron rekordas

Tokių padangų tvirtumas priklauso ir nuo konstrukcinio vientisumo. Menkiausias defektas gali sukelti katastrofiškų padarinių. Todėl tas Rentgeno aparatūros naudojimas gali pasirodyti juokingai, bet tai iš tikrųjų buvo būtina. Siekiant tokio greičio rekordo privaloma apgalvoti kiekvieną net menkiausią detalę.



Taip pat skaitykite:

7 svarbiausi faktai apie naują Chevrolet Corvette;

Yamaha OX99-11 buvo įspūdingų skaičių rinkinys, tačiau gamybos linijų taip ir nepasiekė;

FSO Syrena Sport – greičiausiai gražiausias lenkiškas automobilis, kurio nebuvo;

Škoda 110 Super Sport priminė mini superautomobilį;

Pirmoji Lamborghini Countach versija turėjo periskopą;

De Tomaso Mangusta turėjo tris bagažines;

McLaren 720S Spider paprasta gudrybe išvengė dažnos kabrioletų problemos;

Ferrari 308 GTB Vetroresina numerio apšvietimas yra sumontuotas nuimame variklio dangtyje, bet jokių laidų ten nėra.

100 kilometrų per valandą kadaise buvo tik svajonė – kaip dar 1899 m. buvo pasiektas toks greitis?

100 kilometrų per valandą kadaise buvo tik svajonė – kaip dar 1899 m. buvo pasiektas toks greitis?

Šiais laikais 100 km/h greitis yra visiškai įprastas dalykas, tačiau automobilių eros pradžioje tai buvo tik tolima svajonė. Nors įprasti kasdieniai automobiliai tokio greičio neišvystydavo dar keliasdešimt metų, ši riba buvo peržengta 1899-aisiais. Tai pavyko pasiekti belgų inžinieriaus sukurtam La Jamais Contente automobiliui, kuris, beje, buvo varomas elektra.

Galbūt dabar šis faktas stebina, tačiau iš tiesų La Jamais Contente gerino kitiems elektromobiliams priklausiusius rekordus. 1898 metais prancūzas Gastonas de Chasseloup-Laubatas greituoju Jeantaud Duc elektromobiliu pasiekė 63,15 km/h greitį. Jau 1899 metų sausio 17 dieną belgo Camille’as Jenatzy vairuojamas GCA Dogcart įsibėgėjo iki 66,66 km/h, bet Laubatas dar tą pačią dieną suskubo atsiimti rekordą, pasiekdamas 70,31 km/h. Po 10 dienų Jenatzy savo Dogcart išspaudė 80,35 km/h. Įspūdingose varžybose vyrai varžėsi visą sausį, tačiau kai kovo pradžioje Laubatas pagerintu Jeantaud Duc Profilée pasiekė 92,78 km/h greitį, Jenatzy pasijuto įspraustas į kampą – kažkam reikia pasiekti tą nelemtą 100!



Camille’as Jenatzy visada domėjosi inžinerija ir, ypač, elektrinėmis transporto priemonėmis. Paryžiuje jis įkūrė gamyklą, kurioje ketino gaminti elektromobilius, todėl Jeantaud markę tuomet matė kaip pagrindinę konkurentę. Greičio rekordas pašėlusiam belgui turėjo atnešti ne tik šlovę, bet ir komercinę sėkmę. Jis tikėjo, kad laikraščiuose perskaitę apie labai greitus jo sukurtus elektromobilius, jų užsinorės visi miestiečiai. Aišku, Gastonas de Chasseloup-Laubatas stovėjo jo kelyje, tačiau iš pradžių abu varžovai mėgavosi konkurencija. Juk apie juos ir taip visi rašė, o pergalė yra kur kas saldesnė, kai varžovai yra stiprūs.

Visgi, kai Jeantaud Duc Profilée elektromobilis pasiekė 92,78 km/h, Jenatzy buvo priverstas pergalvoti strategiją. Jo Dogcart tokio greičio niekada nebūtų išvystęs, tačiau pašėlęs belgas neketino pasiduoti. Jis manė, kad greičiausiam pasaulio automobiliui reikia geresnio, greitesnio kėbulo. Todėl Jenatzy pagamino kadaise Rothschild kompanijos sugalvotą pailgo smailaus cilindro formos kėbulą.

La Jamais Contente – pirmasis automobilis, peržengęs 100 km/h ribą. (Wikimedia)

La Jamais Contente pavadintas automobilis įgijo labai aptakų, torpedą primenantį aliuminio, volframo ir magnio lydinio kėbulą. Prastas tų laikų supratimas apie aerodinamiką nulėmė, kad po šiuo kėbulu matėsi oro pasipriešinimą didinančios ašys ir kiti važiuoklės komponentai, o ir pats vairuotojas iš esmės sėdėjo lauke. La Jamais Contente buvo varomas dviem 25 kW elektros varikliais, tiesiogiai sukančiais galinius ratus. Pirmasis specialiai rekordams sukurtas automobilis svėrė 1450 kilogramų.

Camille’as Jenatzy su žmona ir rekordininku La Jamais Contente. (Wikimedia)

Camille’as Jenatzy greičio rekordą sumušo balandžio 29 dieną – pasilenkęs savo La Jamais Contente torpedoje Raudonuoju Velniu pravardžiuotas Jenatzy peržengė 100 km/h ribą ir įsibėgėjo net iki 105,882 km/h, tapdamas greičiausiu žmogumi Žemėje. Tai buvo didis pasiekimas – šis rekordas buvo sudaužytas tik 1902 metais. Po to šioje srityje įsivyravo automobiliai su vidaus degimo varikliais.

La Jamais Contente replika – originalas saugomas muziejuje Kompjenėje. (Alexander Migl, Wikimedia(CC BY-SA 4.0)

Pats Camille’as Jenatzy taip pat pamėgo benzininius Mercedes-Benz. Jis netgi pranašavo, kad tikriausiai viename šios markės automobilyje ir mirs. Ši pranašystė išsipildė jau 1913 metais. Medžioklėje su draugais pramogavęs Jenatzy nusprendė pajuokauti – pasislėpęs už krūmų pamėgdžiojo gyvūnų balsus. Vienas iš medžiotojų patikėjo apgaule ir paleido šūvį. Jenatzy nukraujavo automobilyje pakeliui į ligoninę. Tuo metu automobilių greičio rekordas priklausė jau prancūzui Victorui Hémery, kuris su Benz No 1 dar 1909 metais pasiekė 202,68 km/h greitį.



Taip pat skaitykite:

Pirmieji elektromobiliai pasirodė prieš pirmuosius automobilius su vidaus degimo varikliais;

Kadaise pieno išvežiojimo furgonai gerino elektrinių transporto priemonių statistiką;

Elektriniai sunkvežimiai važinėjo dar prieš 100 metų;

Senas elektrinis mikroautomobilis Zagato Zele;

Dakaro ralį yra įveikęs ir vienas elektrinis visureigis;

Motorizuoti paspirtukai nėra nauja mada – tokiais važinėta dar prieš 100 metų.

Apie Nodum

Nodum.lt - įdomiems skaitiniams skirtas puslapis. Čia reguliariai publikuojami straipsniai apie naujausias technologijas, mokslo pasiekimus, automobilių pasaulio naujienas ir kultūrą, patarimus ir visokias internete aptinkamas įdomybes. Didžiausias dėmesys skiriamas žmonėms, kurie kuria, keliauja, myli savo darbą, įdomioms lankytinoms vietoms ir pomėgiams. Nodum.lt - įvairenybių mazgas, jei veikiate ką nors įdomaus, apie ką norėtumėte papaskoti - susisiekite su mumis per mūsų Facebook puslapį ar elektroniniu paštu - nodum2017@gmail.com.