Vokietijos valdžia sutiko prisidėti prie elektrinių greitkelių projekto – jau greitai greitkeliais riedės trolei-sunkvežimiai

Vokietijos valdžia sutiko prisidėti prie elektrinių greitkelių projekto – jau greitai greitkeliais riedės trolei-sunkvežimiai

Apie eHighways projektą Vokietijoje kalbama jau kelerius metus. Siemens išrasta srovės imtuvų konstrukcija leidžia sunkvežimiams prisijungti prie kontaktinių linijų ir taip važiuoti nenaudojant iškastinio kuro. Bandymai jau buvo atlikti ir jie įrodė, kad principas tikrai veikia. Gegužės pabaigoje Vokietijos Vyriausybė sutiko prisidėti prie elektrinių greitkelių projekto finansavimo, o tai iš esmės yra galutinis taškas – trolei-sunkvežimiai Vokietijoje tikrai bus.

Hibridiniai sunkvežimiai, galintys naudoti ir iškastinį kurą, ir elektros energiją, nėra visiška naujovė – tokių jau yra ir karjeruose bei kasyklose. Ir anksčiau išbandant Siemens srovės imtuvus buvo paleista viena bandomoji kontaktinio tinklo atkarpa, kuri įrodė, kad pats principas gali būti pritaikytas praktikoje. Bet kuo jis toks naudingas?




eHighways leis efektyviai sumažinti anglies dvideginio ir azoto oksidų (NOx) emisijas bei sumažinti priklausomybę nuo tradicinių degalų. Specialiai modifikuoti sunkvežimiai turės ir įprastus dyzelinius, ir elektrinius variklius. Gatvėmis ir užmiesčio keliais jie važinės degindami degalus, tačiau įriedėję į greitkelį jie galės pakelti srovės imtuvus ir prisijungti prie kontaktinio tinklo – panašiai, kaip troleibusai. Tačiau patys srovės imtuvų pentografai labiau primins konstrukcijas matomas ant tramvajų ar elektrinių traukinių. Taip yra todėl, kad šie įrenginiai yra pritaikyti 90 km/h greičiui ir dinamiškam prisijungimui.

Norint prie kontaktinio tinklo prijungti įprastus troleibuso ūsus, tenka sustoti – ūsai iškeliami į specialius kreipiklius, kurie juos uždeda ant kontaktinio tinklo arba yra pakeliami vairuotojo rankomis. Tačiau greitkeliams tai netinka. Elektriniai Vokietijos greitkeliais važinėjantys sunkvežimiai tiesiog važiuodami 90 km/h greičiu galės prisijungti ar atsijungti nuo kontaktinio tinklo. Tai teks daryti ne tik įvažiuojant ar išvažiuojant iš greitkelio, bet ir persirikiuojant ar lenkiant – atsijungęs sunkvežimis dar kurį laiką galės riedėti naudodamas baterijų energiją.

Scania projektui tieks sunkvežimius – tokius hibridinius vilkikus būtų galima pradėti gaminti masiniu būdu labai greitai. (Scania nuotrauka)

Sunkvežimius šiam projektui tieks Scania. Pirmajame etape bus paruošti du hibridiniai sunkvežimiai. Vienas iš jų turės 15 kWh bateriją, kitas – kelis tokius modulius. Aišku, patys sunkvežimiai bus sunkesni nei varomi tik dyzelinu, nes jiems reikės ne tik baterijų ir srovės imtuvų, bet ir elektros variklių. Tačiau ateityje jie turėtų būti gerokai pigesni už pilnai elektrinius sunkvežimius. Palyginimui, Tesla Semi turės maždaug 800-1000 kWh baterijas.

Trolei-sunkvežimiai turi ir kitų privalumų prieš pilnai elektrinius. Visų pirma, jie yra kur kas lankstesni. Jie gali važinėti ir ten, kur nėra įkrovimo stotelių – degalinę tikrai pavyks rasti greičiau nei specializuotą įkrovimo stotelę. Jie taip pat gali būti pradėti gaminti masiniu būdu labai greitai. Nors Scania kuria elektrinių sunkvežimių prototipus, šiuos hibridinius galėtų pradėti gaminti didelėmis apimtimis kur kas greičiau. Infrastruktūra, aišku, reikalaus didelių investicijų, tačiau ja galės naudotis visi. Tesla įkrovimo stotelės yra specializuotos, o štai prie kontaktinio tinklo teoriškai galės prisijungti visų gamintojų sunkvežimiai ir autobusai.

Pagal dabar patvirtintą planą, bus tiesiamos trys kontaktinio tinklo atkarpos – pirmoji A1 autobane netoli Liubeko, antroji – A5 autobane į pietus nuo Frankfurto, trečioji – B462 greitkelyje. Ateityje projektas tik plėsis, jei šis bandymų etapas įrodys elektrinių greitkelių naudą. Tuo pat metu panašus projektas vystomas ir Švedijoje. Bus įdomu pamatyti, kokie bus bandymų rezultatai, tačiau būtų dar įdomiau išgirsti vairuotojų nuomonę –



Taip pat skaitykite:

Tesla Semi nuvažiuojamas nuotolis bus dar didesnis nei planuota anksčiau;

Karjeruose dirbantys troleisunkvežimiai;

Shell pademonstravo vilkiką, kuris suvartoja rekordiškai mažai degalų;

Volvo Trucks norėtų, kad vilkikai naudotų dujas;

Nikola One – elektrinis sunkvežimis, kuris elektrą sau gaminsis pats;

10 įdomių atsitiktinių faktų apie pasaulio greitkelius: kokiu greičiu patariama važinėti Vokietijos autbanais, ilgiausias greitkelis ir kaip kelias perverė dangoraižį (Video)

10 įdomių atsitiktinių faktų apie pasaulio greitkelius: kokiu greičiu patariama važinėti Vokietijos autbanais, ilgiausias greitkelis ir kaip kelias perverė dangoraižį (Video)

Ilgos kelionės automobiliu per visą žemyną – tai vienas iš tų gyvenimo malonumų, apie kuriuos kuriami filmai. Keliaudami automobiliais galime pasimėgauti laisve, dažnai keisti planus, patirti neplanuotų nuotykių, sutvirtinti ar sugriauti draugystę. Ir, aišku, išbandyti nemažai įdomių kelių. Dažnai mėgaujamės greitkelių suteikiamu patogumu, todėl šį pirmadienio vakarą siūlome paskaityti 10 įdomių faktų apie pasaulio greitkelius, kurių galbūt nežinojote.

Įdomius faktus jums siūlome kiekvieną pirmadienį. Štai praeitą savaitę siūlėme paskaityti apie vėjo jėgaines, o anksčiau – ir apie sniego valymo mašinas sunkvežimiustraukinius. O dabar – iš karto prie greitkelių.



Pirmieji greitkeliai. Greitkelį reikėtų apibrėžti kaip tiesų kelią be sankryžų, kuriuo gali važiuoti tik motorinės transporto priemonės. Pirmasis toks kelias užbaigtas 1911 metais JAV, Long Ailande (Long Island), Niujorko Valstijoje. Jį savo lėšomis pastatė Williamas Kissamas Vanderbiltas antrasis – garsių verslininkų dinastijos palikuonis ir automobilių sporto entuziastas. Long Island Motor Parkway kelias buvo mokamas, juo negalėjo važinėti arklių traukiami vežimai, o sankryžų buvo išvengta įrengiant viadukus. 1938 metais kelią parėmė Niujorko valstija, tuomet jis pranyko bendrame kelių tinkle. Visgi, kai kurios jo dalys yra išlikusios iki šių laikų, tik jau kaip kitų kelių atkarpos ar dviračių takai.

Išlikusi Long Island Motor Parkway atkarpa. (Wikimedia(CC BY 3.0)

Hitleris tapo pagrindiniu Vokietijos autobanų plėtros veiksniu. Greitkelių tinklas Vokietijoje buvo sumanytas dar Veimaro respublikos laikais. Visgi, jam trūko lėšų, o ir politinės valios nebuvo pakankamai. Viskas staiga pasikeitė, kai į 1933 metais į valdžią žengė Hitleris. Jis entuziastingai pradėjo planuoti aukštos kokybės greitkelių tinklą, kuris, turėjo paskatinti ekonomikos vystymąsi. Jau 1936 metais greitkelio statybose tiesiogiai dirbo 130 tūkstančių darbininkų, dar 270 tūkstančių dirbo tiekimo grandinėje. Hitleris taip pat buvo suinteresuotas greitkelių statyba naujose teritorijose – po Austrijos anšliuso 1938 metais ten taip pat pradėtas statyti vokiško tipo greitkelis.

Hitleris atlieka simbolinį darbą, pažymėdamas pirmojo Austrijos greitkelio statybų pradžią 1938 metais. (Bundesarchiv, Bild 183-H04560, Wikimedia(CC BY-SA 3.0 de)

Autobanuose nėra greičio apribojimų? Vokietija garsėja greitkeliais, kuriuose maksimalus greitis nėra ribojamas. Vienus tai žavi, o kitus – gąsdina. Ten, kur greitis nėra ribojamas, vairuotojai skatinami laikytis 130 km/h. Tai vadinama Richtgeschwindigkeit taisykle. Visgi, tai – tik patarimas. Pusė Vokietijos greitkelių greičio apribojimų iš tikrųjų neturi ir viršijant Richtgeschwindigkeit  niekas nestabdys ir nenubaus. Visgi, yra priežasčių laikytis to 130 km/h – jei važiuojant didesniu greičiu įvyks nelaimė, vairuotojas neša didesnę atsakomybę – teismai į tai visuomet atsižvelgia.

Vokietijos greitkelių tinklas – vienas geriausių pasaulyje, todėl ten daugelyje vietų greitis nėra ribojamas. (Vladislav Bezrukov, Wikimedia(CC BY 2.0)

Ilgiausias pasaulio greitkelis. Pagal Gineso rekordų knygą, ilgiausias pasaulio greitkelis yra Panamerikos plentas, kuris driekiasi nuo pat pietinio Pietų Amerikos krašto, iki šiaurinių Šiaurės Amerikos regionų. Šio kelio ilgis – 30 tūkstančių kilometrų. Visgi, jis nėra vientisas – Panamoje šį kelią per pusę kerta Darjeno sritis – kalnuota, miškinga vietovė, per kurią kelias neina. Kelionę tęsti tenka keltais.

Panamerikos greitkelis Gvatemaloje. (FDV, Wikimedia(CC BY-SA 4.0)

Didžiausias pasaulio greitkelių tinklas. Kinija turi labiausiai išplėtotą greitkelių tinklą pasaulyje. Bendras jo ilgis – daugiau nei 123 tūkstančiai kilometrų, ir jis vis dar auga. Vėlgi – greitkeliai yra laikomi vienais pagrindinių ekonomikos variklių.




Greitkelis per pastatą. Ikeda maršrutas Japonijoje Osakos mieste driekiasi tiesiai per dangoraižį, vadinamą The Gate Tower. Toks netradicinis inžinerinis sprendimas priimtas dėl nesutarimo tarp žemės savininkų ir greitkelio statytojų. Greitkelis su jį dengiančiu tuneliu užima 5, 6 ir 7 aukštus 16 aukštų pastate – teigiama, kad greitkelis tuos aukštus nuomojasi, nors dangoraižio konstrukcijų net neliečia. Šiuose aukštuose nestoja liftas, neveikia jokios komercinės patalpos. Pastate neįmanoma girdėti ar jausti to, kad per jį juda automobiliai, o vairuotojai taip pat to nesureikšmina – tai tiesiog dar vienas tunelis.

 

Australijos greitkelis Nr. 1. Pirmasis Australijos greitkelis turi du svarbius titulus. Tai – vienintelis greitkelis, apjuosiantis visą žemyną. Tai taip pat ilgiausias valstybinis greitkelis pasaulyje – jo ilgis siekia 14,5 tūkstančius kilometrų. Šis kelių tinklas jungia visas žemyninės Australijos dalies valstijų sostines, kasdien juo pasinaudoja bent milijonas vairuotojų.

Australijos Greitkelis Nr.1 apjuosia visą žemyną ir jungia visas pagrindines sostines. (Evad37, Wikimedia(CC BY-SA 3.0)

Kai kurie greitkeliai yra pritaikyti lėktuvams nusileisti. Tikriausiai esate girdėję apie atvejus, kuomet lėktuvai nusileidžia ant greitkelių. Dažniausiai tai įvyksta dėl nenumatytų aplinkybių. Visgi, pasaulyje yra gausybė greitkelių, kurie buvo suprojektuoti ir pastatyti taip, kad reikalui esant tarnautų kaip karinių oro pajėgų bazės. Šalia kelio įrengiamos lėktuvų statymo aikštelės, reikalui esant greitai išdygsta ir reikalingi pastatai. Tokios atkarpos ypač paplito Antrojo pasaulinio karo pabaigoje ir Šaltojo karo metu. Daug jų buvo Vokietijoje, Lenkijoje, Švedijoje ir kitose šalyse. Kai kurios iš šių atkarpų vis dar yra kariniuose planuose ir būtų naudojamos.

Tiesi 29-ojo autobano atkarpa buvo suprojektuota kaip atsarginis pakilimo takas – matyti, kad eismo krypčių neskiria žalia juosta, o šalia greitkelio yra pora lėktuvų stovėjimo aikštelių. (TSGT ROD PROUTY, Wikimedia)

Nuo tilto į tunelį. Eresūno tiltas jungia Daniją ir Švediją. 8 kilometrus traukiniai ir automobiliai rieda tiltu, o tuomet neria į 4 km ilgio tunelį. Eresūno tiltas yra ilgiausias automobilių ir traukinių tiltas Europoje ir yra svarbus Kopenhagos ir Malmės ekonomikai. Aišku, tunelis sudarė papildomas išlaidas, tačiau tik taip buvo galima išvengti ledo sankaupų ir kliūčių laivybai.

Eresūno tiltas baigiasi tunelyje – ši struktūra yra gavusi ne vieną architektūros apdovanojimą. (Nick-D, Wikimedia(CC BY-SA 4.0)

Didžiausias pasaulio kamštis. Kai kitą kartą skųsitės apie įstrigimą kamštyje, prisiminkite, kad Kinijoje 110-ame greitkelyje 2010 metais nusidriekė net 100 km ilgio spūstis. Kai kurie vairuotojai skundėsi joje praleidę net 5 dienas. Padėtis pagerėjo tik kinų valdžiai paprašius vežėjų rinktis kitus maršrutus ir leidus į Pekiną įvažiuoti didesniam sunkvežimių skaičiui.



Tiek įdomių faktų šį pirmadienį. Taip pat kviečiame skaityti:

10 įdomių faktų apie vėjo jėgaines;

10 įdomių faktų apie sniegaeigius;

10 įdomių faktų apie sraigtasparnius;

10 įdomių faktų apie motociklus;

10 įdomių faktų apie sunkvežimius;

10 įdomių faktų apie traukinius;

10 įdomių faktų apie traktorius;

Apie Nodum

Nodum.lt - įdomiems skaitiniams skirtas puslapis. Čia reguliariai publikuojami straipsniai apie naujausias technologijas, mokslo pasiekimus, automobilių pasaulio naujienas ir kultūrą, patarimus ir visokias internete aptinkamas įdomybes. Didžiausias dėmesys skiriamas žmonėms, kurie kuria, keliauja, myli savo darbą, įdomioms lankytinoms vietoms ir pomėgiams. Nodum.lt - įvairenybių mazgas, jei veikiate ką nors įdomaus, apie ką norėtumėte papaskoti - susisiekite su mumis per mūsų Facebook puslapį ar elektroniniu paštu - nodum2017@gmail.com.