Pirmoji automobilio avarija pasaulyje įvyko dar prieš 247 metus – gerokai prieš vidaus degimo variklio išradimą

Pirmoji automobilio avarija pasaulyje įvyko dar prieš 247 metus – gerokai prieš vidaus degimo variklio išradimą

Dažnai sakoma, kad automobilį išrado Karlas Benzas. Šio žmogaus indėlio nuvertinti tikrai negalima, tačiau jis savo automobilį užpatentavo tik 1885 metai. Šiokios tokios mašinos be jokių arklių važinėjo kur kas anksčiau. Tiesą sakant, pirmoji automobilio avarija įvyko dar 1771 metais.

Nicolas-Joseph Cugnot – toks yra tikrasis automobilio išradėjo vardas. Šis prancūzų inžinierius tarnavo kariuomenėje, todėl dar 1765 metais jis pradėjo eksperimentuoti su garo varikliais, tikėdamasis sukurti mobilią transporto priemonę, kuri galėtų tempti pabūklus. 1769 metais Cugnot jau pagamino ir išbandė mažą triratį automobilį, kurį pavadino garo vežimu (fardier à vapeur). Pats didžiausias iššūkis tuomet ir buvo įveiktas – Cugnot keletą metų galvojo, kaip efektyviai priversti garo variklį sukti ratus. Kitaip tariant, kaip linijinį judesį paversti sukamuoju.



Jau 1970 metais buvo sukurta didelė fardier à vapeur versija. Šis triratis garo automobilis svėrė 2,5 tonas ir teoriškai galėjo pasiekti net 7,8 km/h greitį. Visgi, realybėje jo greitis su keturiais keleiviais siekė tik 3,6 km/h. Dar blogiau buvo tai, kad garo vežimas buvo labai nestabilus. Taip buvo dėl to, kad jis buvo varomas priekiniu ratu, ant kurio buvo sumontuotas visas garo variklis (panašiai kaip vienračių traktorių atveju). Taigi, svorio pasiskirstymas buvo tiesiog siaubingas ir automobilis buvo labai nestabilus net lygiame kelyje, o juk sukurtas buvo kariuomenei.

Muziejuje išsaugotas pirmasis pasaulio automobilis. Jei jį taip galima pavadinti. (Joe deSousa, Wikimedia)

Dar blogiau buvo tai, kad Cugnot panaudojo prastą garo variklį. Jis dažnai tiesiog važiuojant užgesdavo – tekdavo stoti maždaug kas 15 minučių ir krapštytis prie variklio. Tai buvo nepriimtina jau tais laikais. Visgi, nepaisant tokio pirminio įspūdžio bandymai tikrai buvo atliekami važinėjant tarp Paryžiaus ir Vinsenso. Jie, aišku, parodė tą pačią tiesą – fardier à vapeur buvo labai nerangus. Iš tikrųjų, juo padaryta ir pirmoji automobilio avarija pasaulio istorijoje.

Pirmoji automobilio avarija buvo atlikta pirmuoju automobiliu – pats Cugnot savo nerangiu garo vežimu Paryžiuje išvertė mūrinę sieną. (Wikimedia)

1771 metais antrasis fardier à vapeur prototipas Paryžiuje atsitrenkė į mūrinę sieną ir ją išvertė. Už vairo (kuris buvo tik pora valdymo svirčių) tuomet sėdėjo pats Cugnot, kuriam ir teko atsakyti už šį autoįvykį. Teigiama, kad jis buvo kaltinamas neatsargiu vairavimu. Visgi, kadangi prototipas buvo skirtas kariuomenei, didelių nuobaudų Cugnot išvengė, tačiau įvykis buvo įamžintas istoriniuose šaltiniuose ir net pavaizduotas raižiniuose.

Triratis Cugnot automobilis buvo labai nerangus jau vein dėl keisto svorio pasiskirstymo. (Lomita, Wikimedia (CC BY-SA 4.0)

Kadangi Cugnot automobilis nepasirodė labai geras, jo Prancūzijos karinės pajėgos tuomet atsisakė. Visgi, prototipas buvo išsaugotas arsenale, iš kurio 1800 metais buvo perkeltas į Conservatoire national des arts et métiers muziejų Paryžiuje, kur tebėra iki šiol.

Pats Cugnot negalėjo pasigirti ramiu gyvenimu. Karalius Liudvikas XV Mylimasis inžinieriui už jo pasiekimus skyrė didelę pensiją, tačiau jis jos neteko iš karto po revoliucijos. Tada Cugnot persikėlė gyventi į Briusely, kuriame gyveno labai vargingai. Galiausiai, pensiją sugrąžino pats Napoleonas Bonapartas ir Cugnot sugrįžo į Paryžių, kuriame 1804 metais ir mirė.



Taip pat skaitykite:

Vienas iš pirmųjų Volkswagen automobilių Plattenwagen – apie jį tikrai nesate girdėję;

Pirmasis Honda automobilis – mažytis pikapas;

Pirmasis Mazda automobilis net nebuvo tikras automobilis;

Škodos vardo nenešiojęs pirmasis markės automobilis;

Dabar be šių mašinų žemės ūkis yra neįsivaizduojamas – o kaip atrodė pirmasis pasaulio traktorius?

Dabar be šių mašinų žemės ūkis yra neįsivaizduojamas – o kaip atrodė pirmasis pasaulio traktorius?

Traktoriai yra didžiausi ūkininkų pagalbininkai – be jų šiuolaikiniai ūkiai yra tiesiog neįsivaizduojami. Nesunku suvokti, kad traktoriaus atsiradimas buvo esminis lūžis žemės ūkio istorijoje, tačiau kaip atrodė pirmasis traktorius? Kokius darbus jis galėjo nudirbti? Ar visi ūkininkai iš karto šią naujovę sutiko išskėstomis rankomis?

Jei norime surasti pirmąjį traktorių pasaulio istorijoje, pirmiausia turime apsibrėžti, kas tai yra. Traktorius yra savaeigė žemės ūkio mašina, galinti dirbti įprastus laukų darbus. Kitaip tariant, pervelkami garo varikliai, kurie naudoti dar prieš traktorių atsiradimą, negali būti laikomi traktoriais. Kita vertus, nuo jų viskas ir prasidėjo.



Anksčiau visi didieji žemės ūkio darbai buvo nudirbami pasitelkiant arklių traukiamas mašinas ir žmonių jėgą. Šienas dažnai buvo ruošiamas paprastais rankiniais įrankiais, žemė buvo ariama arklių traukiamais plūgais, o bulviakasį su arklių pagalba tikriausiai prisimenate ir jūs. 19 amžiuje didžiuosiuose ūkiuose jau buvo naudojami ir dideli garo varikliai. Jie dažnai buvo visai stacionarūs, nors kai kurie buvo montuojami ir ant platformų su ratais. Jie galėjo sukti įvairią techniką, tarp kurios buvo ir įvairios kuliamosios, lentpjūvių įranga ir taip toliau. Į laukus šie sunkūs varikliai nevažiavo – į kitą vietą jie buvo tempiami arkliais.

Tokius garo variklius iš vienos vietos į kitą tampė arkliai. (André Karwath, Wikimedia (CC BY-SA 2.5)

1812 metais buvo sukurtas pusiau mobilus garo variklis. Jį sukūrė britų inžinierius Richardas Trevithickas. Šis variklis šiaip ne taip galėjo savo jėgomis pajudėti iš vietos, tačiau kai dirbo kaip kukurūzų kuliamoji, jis vis tiek turėjo stovėti vietoje. Tikrai mobilų garo variklį sukūrė kitas britų inžinierius Williamas Tuxfordas 1839 metais. Šį mašina galėjo judėti kur kas lengviau – tam nereikėjo didelio specialaus pasiruošimo. Bet vėlgi – ir Tuxfordo garo variklis dirbo tik stovėdamas vietoje. Galiausiai po dar daugiau nei 10 metų  Johnas Fowleras pademonstravo garo variklio panaudojimą laukuose – jis save į priekį tempė naudodamas per visą lauką ištiestą kabelį ir taip galėjo kultivuoti dirvą.

Traktoriai su garo varikliais turėjo didelį sukimo momentą, todėl buvo ilgai naudojami ir po vidaus degimo variklio išradimo. (Steve Morgan, Wikimedia (CC BY-SA 3.0)

1859 metais pasaulį išvydo pirmas tikras garo varikliu varomas traktorius. Jį sukūrė Thomas Aveling modifikuodamas arkliais traukiamą garo variklį. Ši nerangi mašina galėjo sėkmingai arti, nors šio darbo patogumas buvo ne ką geresnis už arklį. Visgi, maždaug tuo metu pasipylė įvairūs traktoriais su garo varikliais. Kai kurie jų buvo tiesiog milžiniški, dirbo miškuose ir pelkėse. Mažesni – dirbo laukus, tempė sunkius krovinius. Visgi, tokie traktoriai, kad ir kokie naudingi buvo, neprilygo pirmiesiems traktoriams su vidaus degimo varikliais.

Pirmasis komercinę sėkmę pasiekęs pasaulio traktorius – Ivel Agricultural Motor. Jis buvo varomas benzinu ir turėjo atvirą aušinimo sistemą. (Wikimedia)

1892 metais Johnas Froelichas, JAV išradėjas, sukūrė pirmą benzinų varomą traktorių. Tai buvo tarsi LEGO konstruktorius – vieno cilindro  Van Duzen variklis buvo sumontuotas ant seno garo traktoriaus bazės.  Froelichas buvo užsidegęs gaminti ir parduoti savo užpatentuotus traktorius, tačiau šį planą ištiko nesėkmė. Pirmasis sėkmingas traktorius buvo kito britų inžinieriaus  Dano Albone sukurtas ir 1902 metais užpatentuotas Ivel Agricultural Motor.

Šiais laikais pirmieji benzininiai traktoriai atrodo tiesiog juokingai. (BulldozerD11, Wikimedia (CC BY-SA 3.0)

Šis traktorius turėjo tik tris ratus. Priekinis turėjo kietą gumos masės padangą ir buvo vairuojamas, o galiniai varantys ratai buvo metaliniai. Variklis buvo aušinamas vandeniu atviroje sistemoje – vanduo tiesiog išgaruodavo, todėl jį nuolat reikėjo papildyti. Vairo mechanizmas buvo tiesiog juokingai paprastas – prie vairo ir vertikalios priekinio rato sukimosi ašies buvo pritaisyti krumpliaračiai, tarp kurių buvo tvirta grandinė. Traktoriaus šone buvo ir didelis skriemulys, leidęs sukti stacionarią įrangą. Ivel Agricultural Motor turėjo tik dvi pavaras – vieną važiuoti į priekį, ir vieną – atgal. Dažniausiai šie traktoriai tampė plūgus ir vežimus, tačiau pastatyti galėjo suteikti energijos įvairioms kuliamosioms ir kitai įrangai.

Iš lietuviškai 1924 metais išleisto „Fordson traktoriaus vadovėlio“. (Epaveldas.lt)

Tokia buvo pradžia. Vidaus degimo variklio patobulinimai atvėrė galimybes kurti vis galingesnius, didesnius ir patikimesnius traktorius. Jie greitai paplito ne tik Didžiojoje Britanijoje ir JAV, bet ir visame pasaulyje. Ir Lietuvoje tarpukariu jau buvo parduodami Fordson ir kitų įmonių traktoriai, todėl galima sakyti, kad šių žemės ūkio mašinų plitimas ir tobulėjimas buvo labai greitas.



Taip pat skaitykite:

Kaip atrodė pirmasis vilkikas?

Kodėl šis keistas traktorius turi tik tris ratus?

Vienračiai traktoriai – kaip jie atrodė ir kam buvo skirti?

10 įdomių faktų apie traktorius, kurių galbūt negirdėjote;

Teisė taisyti – ūkininkai JAV bando išsikovoti teisę taisyti savo traktorius.

Kaip atrodė pirmasis pasaulio vilkikas? Pasirodo, jis buvo sukurtas dar prieš 137 metus

Kaip atrodė pirmasis pasaulio vilkikas? Pasirodo, jis buvo sukurtas dar prieš 137 metus

Praktiškai visi jūsų įsigyti daiktai vienu ar kitu metu pabūna sunkvežimyje. Nauji gaminiai dar gamyklose sukraunami į sunkvežimius, vėliau keliauja į logistikos centrus, tada į parduotuves, o iš jų – į jūsų namus. Net ir išmestas daiktas dar spėja pasivažinėti sunkvežimiu. Nemažai jų yra vilkikai. Tai – vienas iš kertinių mūsų civilizacijos akmenų, bet kas ir kada išrado puspriekabę traukiantį vilkiką?

Vilkikas – tai sunkvežimis, kuris veža puspriekabes su kroviniu. Jei staiga dingtų visi vilkikai, ekonomikos sustotų. Tačiau juk vilkikų ir sunkvežimių apskritai žmonija ilgą laiką neturėjo. Kada pasaulį išvydo pirmasis vilkikas?



Iš tiesų, vilkikai yra senesni nei automobiliai su vidaus degimo varikliais. Taip yra todėl, kad pirmąjį vilkiką varė garo variklis. Garo varikliais varomos mašinos atsirado dar 18 amžiaus viduryje, tačiau jos nepasklido iki pat 19 amžiaus pradžios. Taip buvo dėl to, kad technologija buvo prastai išvystyta, o infrastruktūra nebuvo pritaikyta sunkioms mašinoms. Juk tais laikais arklių traukiamas transportas buvo pagrindinė susisiekimo priemonė, todėl ir keliai buvo tiesiami būtent tokioms transporto priemonėms.

19 amžiuje viskas pradėjo keistis. Garo varikliai plačiai pasklido ir pramonėje, ir transporto sektoriuje. Iš karto pasirodė ir garo varikliais varomi sunkvežimiai. Tiesa, dėl neišvystyto kelių tinklo, jie važinėjo itin trumpais maršrutais, dažniausiai nusidriekusiais nuo kokios nors gamyklos iki geležinkelio stoties. Šie garo varikliais varomi sunkvežimiai buvo kuriami arklių traukiamo vežimo principu, todėl buvo nelankstūs, aukšti ir nemanevringi. Visgi, jau 1881 metais pasaulį išvydo ir pirmasis vilkikas su puspriekabe.

Tai buvo prancūzų įmonės De Dion-Bouton kūrinys. Ši kompanija buvo įkurta po to, kai inžinierius Marquis Jules-Albert de Dion parduotuvės vitrinoje pamatė traukinio modelį. Vyras jau seniai žavėjosi garo variklių technologijomis, todėl pagautas įkvėpimo kartu su  Georges Bouton ir Charles Trépardoux įkūrė naują automobilių gamintoją De Dion-Bouton. Oficialiai įmonė įkurta tik 1883 metais, tačiau vilkiko prototipas atsirado pora metų anksčiau.

Tai buvo paprastas, primityvokas vilkikas be kabinos, priekyje sumontuotu garo varikliu ir priekiniais varomais ratais. Iš tiesų šis prototipas buvo kuriamas kaip įprastas automobilis, tačiau mintis tiems laikams buvo geniali. De Dion-Bouton vilkikas galėjo temti arkliams skirtas priekabas ir puspriekabes. Du ratus turintis vežimas tapo pirmąja pasaulio vilkiko puspriekabe, o De Dion-Bouton išradimas – moduline transporto priemone. Pakeitus krovininę puspriekabę į galinę senos karietos dalį, mašina virsdavo keleivine ir atrodė maždaug taip:

De Dion-Bouton vilkikas su keleivine puspriekabe, 1894 metai. (Wikimedia)

Šis De Dion-Bouton išradimas dabar laikomas pirmuoju pasaulio vilkiku. Bet jei manote, kad tikras vilkikas būtų varomas tik vidaus degimo varikliu teks peršokti 17 metų į priekį. Tuomet pirmą vilkiką savo reikmėms sukūrė JAV inžinierius Alexander Winton.

Wintonas, imigrantas iš Škotijos, Ohajuje turėjo savo automobilių kompaniją Winton Motor Carriage Company. Ji jau nuo 1896 gamino automobilius. Visi jie buvo surenkami rankomis, o ir tų laikų poreikiai buvo visai kitokie, todėl per metus buvo pagaminami vos keli automobiliai. 1898 metai Wintonui buvo itin sėkmingi – per metus dirbtuvėse buvo pagaminti net 22 automobiliai. Problema buvo ta, kad jų pirkėjai dažnai gyveno kitame šalies pakraštyje. Tai reiškė, kad pristatomas automobilis visada atkeliauja su jau pakankamai didele rida. Tačiau Wintonas rado išeitį.

Winton vilkikas veža naują Winton automobilį.

Savo reikmėms 1898 metais Winton Motor Carriage Company sukūrė vilkiką su nedidele puspriekabe. Ant šio tralo tilpo tik vienas automobilis, tačiau jis išpildė tas užduotis, kurioms ir buvo sukurtas. Automobiliai savo savininkus pasiekdavo visiškai nauji, su nuline rida (kas dabar yra beveik neįmanoma). 1899 metais Winton Motor Carriage Company jau pardavinėjo savo kuriamus vilkikus automobiliams vežti.

Tokia buvo pradžia. Dabar vilkikai yra dideli, technologiškai sudėtingi ir kur kas efektyvesni. Tokie ir turėtų būti, turint omenyje, kad jie yra tobulinami jau 137 metus.



Taip pat skaitykite:

Elektriniai sunkvežimiai važinėjo dar prieš 100 metų;

Goliath GD 750 – pokario Vokietijos verslininkų džiaugsmas;

Scammell Scarab – neįprastas triratis vilkikas;

Daugybę funkcijų atlikęs Reliant TW9.

Pirmasis Mazda automobilis nebuvo tikras automobilis – kaip pavadintumėte šią keistą transporto priemonę?

Pirmasis Mazda automobilis nebuvo tikras automobilis – kaip pavadintumėte šią keistą transporto priemonę?

Mazda yra pakankamai garsus nors ir visai nedidelis automobilių gamintojas. Mazda didžiausių automobilių gamintojų sąraše užima tik 15-ą vietą, tačiau garsėja savo įsimintinais kūriniais. Tarp jų – populiariausias visų laikų sportinis kabrioletas MX-5, rotorinį variklį turintis RX-7, kei klasės superautomobilis Autozam AZ-1 ir daugybė kitų modelių. Mazda visada iriasi prieš srovę ir dabar užsimojo net išgelbėti benzininį variklį – sukūrė efektyviausią visų laikų benzinu varomą Skyactiv-3, kuris bus toks pat švarus kaip kai kurie elektromobiliai. Visgi, šįkart ne apie tai. Ar esate matę, kaip atrodo pirmasis Mazda automobilis?

Mazda yra labai garsi markė, tačiau jos istorija nėra žinoma daugeliui žmonių. Pavyzdžiui, ar žinojote, kad kompanijos pradžioje ji buvo vadinama Toyo Cork Kogyo? Kaip tikriausiai supratote, 1920 metais įkurta kompanija gamino įvairius gaminius iš kamštinės medžiagos. Vėliau pavadinimas pasikeitė į tiesiog Toyo Kogyo, tačiau nepaisant visų kompanijos įkūrėjo Jujiro Matsudos pastangų, trečiojo dešimtmečio pabaigoje ją teko gelbėti nuo bankroto.



Tuo metu Toyo Kogyo jau koncentravosi į mechanizmų gamybą. Pramoninė technika tuomet buvo labai geras verslas, tačiau jam trūko lankstumo. Pats Matsuda buvo labai geras, patyręs verslininkas, todėl jis pastebėjo nišą – rinkoje trūko pigių, labai mažų krovininių mašinų. Turėdamas neblogas metalo apdirbimo galimybes Matsuda nurodė sukurti tai, kas dabar yra laikoma pirmuoju Mazda automobiliu – Mazdago.

Mazdago buvo pirmoji kompanijos sukurta transporto priemonė.
(Taisyo, Wikimedia(CC BY-SA 3.0)

1931 metais Toyo Kogyo rinkai pristatė savo pirmąją transporto priemonę – autorikšą Mazdago. Tai buvo panašu į motociklą su atviru krovinių skyriumi gale. Teigiama, kad tai buvo pirmoji pasaulio rikša, nors tuomet Mazdago buvo tiesiog triratis sunkvežimis. Toyo Kogyo savo pirmosios mašinos pardavimą patikėjo Mitsubishi kompanijai.

Pirmieji Mazdago buvo varomi 482 kubinių centimetrų varikliu, per trijų pavarų mechaninę transmisiją sukančiu galinius ratus. Variklis išvystė vos daugiau nei 9 ag, Mazdago galėjo pavežti 200 kg sveriantį krovinį. Kaip galite įsivaizduoti, vietos buvo tik vairuotojui – keleivių Mazdago paimti negalėjo. Visgi, prekeiviai ir ūkininkai rodė susidomėjimą, todėl Mazdago buvo nuolat tobulinamas. Greitai pasirodė kabina, variklis po truputį augo, o rėmas – stiprėjo. Jau 1938 metais Mazdago turėjo 669 kubinių centimetrų variklį, keturių pavarų dėžę ir galėjo vežti 500 kg svorio krovinį.

Su laiku Mazdago augo ir tobulėjo, galėjo pavežti vis didesnį svorį. (Mytho88, Wikimedia(CC BY-SA 3.0)

Per karą gamyba sustojo – Toyo Kogyo turėjo gaminti ginklus. Tačiau karui pasibaigus triračių Mazdago sunkvežimių gamyba buvo atnaujinta – dabar mažų triračių sunkvežimių reikėjo kaip niekada anksčiau. Pasirodė vis naujesnės versijos, su geresnėmis kabinomis, didesniais varikliais ir didesniu maksimaliu vežamu svorio. Pastarasis rodiklis viršūnę pasiekė 1954 metais, kuomet Mazdago galėjo pavežti jau 750 kg.

Gamyba galiausiai buvo nutraukta 1960 metais, kuomet finansinė įmonės padėtis buvo pakankamai gera pradėti gaminti geresnes, aukštesnių technologijų reikalaujančias mašinas. Dar 1958 metais pasirodė lengvasis sunkvežimis Romper, o jau kitais metais prie jo prisidėjo D1100/D1500 sunkvežimiai. Mazdago pamaina buvo gražesnius, aptakesnius kėbulus turintys triračiai pikapai – kei klasės K360  ir vos didesnis T600. Tačiau jei jums įdomu, kas buvo tikras įprastas pirmasis Mazda automobilis, tikriausiai atsakymas būtų R360, pasirodęs 1960 metais.

1960-aisiais Mazdago pakeitė aptakesnis K360, atitinkantis kei klasės reikalavimus. (TTTNIS, Wikimedia)

Jei manote, kad Mazdago autorikša ir K360 nėra verti pirmojo Mazda automobilio vardo, nes turi tik tris ratus, tikriausiai pirmuoju automobiliu laikysite R360 kei klasės sedaną. Tai buvo dviejų durelių automobilis su gale sumontuotu oru aušinamu V2 356 kubinių centimetrų varikliu, kuris išvystė 16 ag (12 kW) ir 22 Nm sukimo momentą. R360 svėrė vos 380 kg ir galėjo įsibėgėti iki 84 km/h. Automobilis buvo parduodamas su dviejų greičių automatine arba keturių pavarų mechanine transmisija. Važiuoklė naudojo gumines spyruokles, tačiau teigiama, kad automobilis mieste buvo visai patogus. R360 padėjo Mazda kompanijai įsitvirtinti kei, o vėliau ir kitų automobilių rinkoje. Mazda R360 gamyba buvo nutraukta dar 1966 metais, tačiau kompanijos istorija tęsiasi iki šiol.

Jei nenorite Mazdago autorikšos laikyti automobiliu, tuomet Mazda R360 buvo pirmasis tikras kompanijos automobilis. (Jeremy, Wikimedia(CC BY 2.0)

Beje, tikriausiai pastebėjote, kad nepaminėjome, kada Toyo Kogyo kompanija tapo Mazda. Tai įvyko gerokai vėliau – tik 1984 metais. Vardas Mazda buvo pasirinktas žvelgiant į įmonės įkūrėjo Matsudos pavardę ir Ahūra Mazda – senovės iranėnų aukščiausiąją dievybę. Teigiama, kad senovės dievo vardas turėjo pagerinti triračių automobilių įvaizdį.

Mazda R360 dviejų cilindrų oru aušinamas variklis buvo sumontuotas gale. (Jeremy, Wikimedia (CC BY 2.0)

Taigi, kuris iš šių automobilių jums atrodo yra verčiausias pirmojo Mazda automobilio vardo? Mazdago pasirodė gerokai anksčiau, bet R360 buvo tikras automobilis. Bet kuriuo atveju, Mazda dabar žiūri į ateitį, o mes tikimės, kad artimiausiu metu pateiks dar ne vieną įsimintiną automobilį.



Kiti automobilių pasaulio pirmieji:

Pirmasis Subaru buvo (ne)gražus;

Škodos vardo nenešiojęs pirmasis markės automobilis;

Pirmasis Honda pikapas.

Ir kiti triračiai sunkvežimiai:

Mažylis Reliant TW9

Goliath GD 750 – pokario Vokietijos verslininkų džiaugsmas;

Scammell Scarab – neįprastas triratis vilkikas;

Kodėl automobiliuose priekyje nebesutinkame vientisų sėdynių? Dėl to kalti ir kultūriniai pokyčiai

Kodėl automobiliuose priekyje nebesutinkame vientisų sėdynių? Dėl to kalti ir kultūriniai pokyčiai

Daugelis automobilių priekyje turi dvi sėdynes – vieną vairuotojui ir vieną keleiviui. Retesniais atvejais priekyje yra trys atskiros sėdynės. O juk anksčiau ne taip jau mažai automobilių tiek priekyje, tiek gale turėjo vientisas, platų fotelį primenančias sėdynes. Kur jos pranyko?

Vientisos sėdynės nėra vienintelis pranykęs senųjų automobilių dizaino elementas. Ar pamenate filmuose matytas padangas baltais borteliais? Jos taip pat dingo dėl puikiai žinomų priežasčių. Bet kur dingo vientisos sėdynės automobilio priekyje?



Jei nesuprantate apie ką kalbame, paaiškiname. Jūsų automobilis priekyje greičiausiai turi dvi sėdynes, tarp kurių yra centrinė konsolė su rankiniu stabdžiu, pavarų perjungimo svirtimi, galbūt pora puodelių laikiklių, ranktūris ir kiti daiktai bei įrenginiai. Tačiau taip buvo ne visuomet. Anksčiau daugybė automobilių neturėjo centrinės konsolės ir priekyje turėjo tik vieną ilgą sėdynę, ant kurios galėjo sėdėti trys žmonės.

1911 metų Ford Model T interjeras – tokios sėdynės buvo perimtos iš karietų ir buvo gerokai pigesnės nei atskiros. (sv1ambo, Wikimedia(CC BY 2.0)

Tokios sėdynės buvo tiesiog pigesnės, todėl buvo labai populiarios automobilių istorijos pradžioje. Juk karietos taip pat neturėjo atskirų sėdynių. Tačiau ir vėliau vientisos priekinės sėdynės išliko labai populiarios, ypač JAV. Jos puikiai tiko amžiaus vidurio automobilių kultūrai. Saugos diržų tuomet niekas nesegėjo ir į ilgas keliones greitkeliais leisdavosi atsipalaidavę ant plačių, minkštų sėdynių. Tuo metu JAV buvo populiarūs įvažiuojamieji kino teatrai, o juk susiglaudus ant priekinės sėdynės filmą žiūrėti buvo kur kas maloniau.

Vientisos sėdynės labiau tiko pasimatymams įvažiuojamame kino teatre. (That Hartford Guy, Wikimedia(CC BY-SA 2.0)

Visgi, didžiausia priežastis, kodėl JAV automobiliai liko prie vientisų sėdynių net kai Europoje jos pradėjo nykti buvo praktiškumas. Įprastame keturių durelių automobilyje galėjo sėdėti šeši žmonės, o ir pirkinių buvo galima į saloną pasiimti daugiau. Akivaizdus vientisų sėdynių trūkumas – vairuotojo ir keleivio neprilaikymas posūkiuose – tuomet nebuvo tokia didelė problema, nes automobiliai nebuvo tokie greiti ir patys posūkius įveikdavo ne taip entuziastingai kaip šiandieniniai. Beje, pavarų svirtis vientisai sėdynei visai netrukdydavo, nes dažnai būdavo montuojama prie vairo ar ant grindų priešais vietą viduryje.

Net ir saugos diržų atėjimas iš esmės nesikirto su vientisomis sėdynėmis. Taip, sumontuoti diržą viduryje važiuojančiam keleiviui nebuvo lengva, tačiau įmanoma. Tokios sėdynės netgi turėjo atlenkiamą atlošą.

1967 metų AMC Ambassador su diržais trims žmonėms ir alenkiamais atlošais. (CZmarlin, Wikimedia)

Visgi, laikui bėgant amerikiečiai galėjo sau leisti įsigyti ir vis daugiau europietiškų automobilių. Dvi sėdynės priekyje buvo matoma kaip sportiškesnė alternatyva. Jos geriau išlaikė vairuotojus posūkiuose ir buvo patogesnės. Juk atskiras sėdynes galima slankioti pirmyn ir atgal, taip susikuriant tobulą vairuotojo ir priekyje sėdinčio keleivio pozicijas. Prieš slankiojančių sėdynių paplitimą vairuotojai turėjo verstis su tuo, ką turi – automobiliai tikrai nebuvo patogūs itin aukštiems ar itin žemiems vairuotojams.

Papildoma vieta smulkiems daiktams centrinėje konsolėje bei patogesnė pavarų perjungimo svirties padėtis taip pat buvo matoma kaip didelis privalumas. Galiausiai, mažesniuose automobiliuose priekyje ir taip nebuvo vietos trims keleiviams, todėl brangesnės, bet tvirtesnės ir sportiškesnės atskiros sėdynės buvo matomos kaip geresnis pasirinkimas.

Atskiros sėdynės suteikė vietos papildomiems interjero dizaino elementams, peleninėms, o vėliau ir puodelių laikikliams. Plius, niekas netrukdė perjunginėti pavarų. (Christian Pirker, Wikimedia)

Su laiku ir įvažiuojamieji kino teatrai prarado populiarumą, vis labiau buvo susirūpinta saugumu. Juk automobilio priekyje nėra vietos sumontuoti trečią saugos pagalvę viduryje sėdinčiam žmogui. Automobiliai tuo pat metu greitėjo ir geriau įveikė posūkius, todėl keleiviams reikėjo papildomo prilaikymo. Tačiau vientisos sėdynės išnyko ne iš karto.

Daugybė žmonių ilgą laiką vis tiek rinkosi vientisas sėdynes vien dėl to vieno papildomo keleivio galimybės. Vientisos sėdynės išliko ir komercinių automobilių bei pikapų kabinose – jos tiesiog buvo pigesnės. Vėliau jas po truputį keitė hibridinės sėdynės – vidurinės vietos atlošą buvo galima nulenkti į priekį, taip atveriant porą puodelių laikiklių, peleninę ar kitų tuo metu reikalingų komforto elementų. Kai kurios kitos priekinės sėdynės buvo gaminamos platesnės ir susiglausdavo viduryje, sukurdamos papildomą vietą viduryje.

Tarpminis variantas tarp atskirų ir vientisos sėdynės – priekinės sėdynės yra platesnės ir susitinka viduryje, sukurdamos atsarginę vietą trečiam keleiviui. (CZmarlin, Wikimedia(CC BY-SA 4.0)

Tačiau šalia patogumo, saugumo ir sportiško įvaizdžio galutinį smūgį vientisoms sėdynėms sudavė patys pirkėjai. Chrysler ir Ford labai ilgai kai kuriuose savo modeliuose siūlė vientisas sėdynes, tačiau tik mažiau nei 10 % pirkėjų jas rinkdavosi. Chrysler tokių sėdynių gamybą nutraukė 2004-aisiais, Ford pasekė savo konkurentų pavyzdžiu jau 2011 metais, Chevrolet – dar trimis metais vėliau.

Paklausa nukrito dėl to, kad žmonėms jau nebebuvo būtinybės sėdėti trise priekyje – jei dažnai automobiliu keliauja daugiau žmonių, reikia didesnio automobilio. Vairuotojo patogumas pradėtas vertinti labiau, o ir papildomas prilaikymas, ranktūris, puodelių laikikliai yra didžiuliai privalumai.



Taip pat skaitykite:

Kur dingo padangos baltais borteliais?

5 keisčiausios automobilių pramonės profesijos: ką daro automobilių someljė?!

Kodėl Opel automobilių salonuose galima rasti paslėptų ryklių?

Kodėl dalis pasaulio važinėja kairiąja, o dalis – dešiniąja kelio puse?

Apie Nodum

Nodum.lt - įdomiems skaitiniams skirtas puslapis. Čia reguliariai publikuojami straipsniai apie naujausias technologijas, mokslo pasiekimus, automobilių pasaulio naujienas ir kultūrą, patarimus ir visokias internete aptinkamas įdomybes. Didžiausias dėmesys skiriamas žmonėms, kurie kuria, keliauja, myli savo darbą, įdomioms lankytinoms vietoms ir pomėgiams. Nodum.lt - įvairenybių mazgas, jei veikiate ką nors įdomaus, apie ką norėtumėte papaskoti - susisiekite su mumis per mūsų Facebook puslapį ar elektroniniu paštu - nodum2017@gmail.com.