10 atsitiktinių faktų savaitės pradžiai: kas veža į Černobylį, kaip Rentgeno žmona matė savo mirtį ir medkirčių sportą (Video)

10 atsitiktinių faktų savaitės pradžiai: kas veža į Černobylį, kaip Rentgeno žmona matė savo mirtį ir medkirčių sportą (Video)

Pirmadienis, trylikta diena. Kaip ir kiekvieną darbo savaitę, taip ir šią pradedame įvairių, atsitiktinių faktų dešimtuku. Galbūt jie padės atsipūsti po pirmosios darbo dienos, o galbūt pavyks sužinoti ir šį tą naujo. Šįkart straipsnis trumpesnis, todėl jį skaitydami tikrai neužtruksite.

Praėjusį pirmadienį Nissan paminėjo Yoshisuke Aikawa gimtadienį. Šis 1880-1967 metais gyvenęs žmogus yra žinomas kaip vienas iš Nissan korporacijos įkūrėjų. Įdomu tai, kad dar iki tol jis buvo aktyvus verslininkas. Baigęs inžinerijos mokslus jis keletą metų dirbo ir taupė pinigus, kad galėtų išvykti į JAV. Ten jis mokėsi geležies liejimo paslapčių. Sugrįžęs į Japoniją jis, padedamas tuometinių politikų, įkūrė liejyklą, kuri iki šiol veikia Hitachi Metals Company vardu.



Aikawa 1928 metais įkūrė holdingo kompaniją Nihon Sangyo, kuri Tokijo akcijų rinkoje buvo sutrumpintai žymima Nissan. Taip ir atsirado šio dabar jau garsaus automobilių gamintojo vardas.

Yoshisuke Aikawa – garsus pramonininkas savo vardu automobilių markės nepavadinęs.
(Wikimedia)

Tuo tarpu praeitą antradienį buvo prisiminta ne tokia maloni data. 1940 metais lapkričio 7 dieną sugriuvo Tacoma Narrows tiltas. Šis vos prieš 4 mėnesius atidarytas kabantis tiltas neatlaikė 64 km/h vėjo. Dar statant tiltą tapo aišku, kad jis yra labai nestabilus, apie tai nuolat kalbėjo statybininkai. Vėjui sustiprėjus jau visi suprato, kad tilto istorija bus trumpa – jis šiurpiai siūbavo į šalis, tarsi būtų ne inžinerinė konstrukcija automobiliams važiuoti, o koks nors vaikų pastatytas lieptas per upę. Šis tiltas sugriuvo, tačiau nelaimė nenuėjo veltui.

Šis įvykis pakeitė kabančių tiltų statymą visiems laikams. Tacoma Narrows tilto konstrukcija neleido per ją lengvai praeiti vėjui, todėl susidarę sūkuriai jį tiesiog kilnojo. Nors vėliau įvairiose knygose ir straipsniuose buvo rašoma, kad Tacoma Narrows tiltas sugriuvo dėl rezonanso, tai nėra tiesa – tikroji jo sugriuvimo priežastis yra neapgalvota aerodinamika ir aeroelastinis siūbavimas. Dabar Tacoma Narrows tiltas yra įtraukiamas į inžinerijos vadovėlius kaip pavyzdys, ko nereikia daryti. Aišku, šiais laikais tokių klaidų išvengti padeda ir kompiuteriniai modeliai.

O ar esate girdėję apie medkirčių čempionatus? Tai – tarsi dvikovė itin stipriems, profesionaliems vyrams. Norint laimėti tokį čempionatą reikia būti įvaldžiusiam kirvį, benzininį pjūklą ir daugybę kitų įrankių. Tam reikalinga didžiulė fizinė jėga ir pasitikėjimas savimi. Šis sportas, beje, yra labai senas, bet ir šiais laikais sulaukia minių gerbėjų. Medkirčių čempionatai itin populiarūs Kanadoje, Vokietijoje, JAV ir kai kuriose kitose šalyse.

Tai – pirmoji Rentgeno nuotrauka pasaulyje. Rentgeno spinduliai pavadinti pirmojo juos aprašiusio mokslininko garbei, nors su šiais spinduliais buvo eksperimentuojama ir anksčiau. 1895 metų lapkričio 8 dienos vakare Wilhelmas Röntgenas surado rentgeno spindulius ir pastebėjo, kad jie nėra sulaikomi įvairių objektų. Pati pirmoji rentgeno nuotrauka, kurią jis padarė, buvo jo žmonos ranka. Savo plaštakos kaulus pamačiusi Anna vaizdą apibūdino šiurpokai – „Aš mačiau savo mirtį“

Pirmoji rentgeno nuotrauka istorijoje. (Wilhelm Röntgen,Wikimedia)

Metai, kad ir kaip sunku tuo būtų patikėti, jau juda link pabaigos. Tačiau dar galite ir pakeliauti. Praeities žvalgas Facebook organizuoja ekskursijas į Černobylį. Gana patraukli kaina tikrai vilioja taip įdomiai praleisti savaitgalį – lankyti istorines vietas tikrai įdomu. Juolab, kad į programą įtrauktas ir radiacijos matavimas. Raginame pasidomėti.




Lietuva turi pasaulyje garsių sportininkų. Pavyzdžiui, Gineso rekordų knygos puslapyje internete rašoma, kad Austra Skujytė turi dešimtkovės pasaulio rekordą – 2005 metais surinko net 8358 taškus.

Prieš kurį laiką rašėme apie naują karinį kombinuotą sraigtasparnį Bell V-280 Valor. Jis kils ir leisis vertikaliai, o tuomet pasuks savo sraigtus į vertikalią plokštumą ir skris kaip lėktuvas. Labai greitai ir patikimai. Apie šį ypatingą orlaivį skaitykite šiame straipsnyje. Bell V-280 Valor jau yra po truputį bandomas. Ką tik internete pasirodė įrašas apie pastarąjį bandymą – po truputį į priekį jau verčiami besisukantys sraigtai. Teigiama, kad bandymai juda gera linkme ir jau visai greitai paukštis kils pirmam skrydžiui.

Vyriausias žmogus, užkopęs į Everestą – 80 metų japonas Yuichiro Miura, kuris tai pasiekė 2013 metais. Prieš tai rekordas priklausė nepaliečiui Min Bahadur Sherchan, kuris pirmą kartą į Everestą užkopė būdamas 76-erių. Sherchan jautė, kad gali rekordą susigrąžinti, tačiau šiemet kopdamas į Everestą mirė – sustojo širdis. Jam buvo 85-eri.

Vatikanas – mažiausia pasaulio valstybė – tai žino visi. Itin mažas administracinis darinys, įsikūręs Romoje, yra ne tik mažas plotu, bet ir gyventojų skaičiumi – jų ten apie 1000. Visgi, Vatikano gyventojų tankis yra žymiai didesnis nei Lietuvos (2 272 gyventojai vienam kvadratiniam kilometrui prieš 43).

Vatikanas – mažiausia pasaulio valstybė su 1000 gyventojų. (Diliff, Wikimedia(CC BY-SA 3.0)

Elonas Muskas – svajonių darbdavys. Tačiau taip atrodo tikrai ne iš pirmo žvilgsnio. Kadangi jis pats yra darboholikas, gali pasirodyti, kad jis yra labai reiklus. Tačiau iš tikrųjų jis nuolat drąsina ir skatina savo darbuotojus. Pavyzdžiui, SpaceX inžinierius vedasi į kiną, kur jie gali pažiūrėti „Gravitaciją“ ar „Marsietį“. Aišku, raketų inžinieriai filmus apie kosmosą mato visai kitoje šviesoje. Daugiau darbo SpaceX privalumų Technologijos.lt straipsnyje.



Tiek faktų šiam pirmadieniui. Kviečiame paskaityti ir anksčiau skelbus atsitiktinių faktų dešimtukus:

Pirmoji savaitė – didžiausia medinė arena, ilgiausias kelių traukinys, BMW E30 įdomybės ir t. .t

Antroji savaitė – mažiausias branduolinis ginklas, Dole Air Race katastrofa, seniausias vaizdo įrašas YouTube portale ir t. t.

Trečioji savaitė – Audi geležinkeliai, ilgiausias laivas pasaulio istorijoje, mechanizmas, kuris nieko nedaro ir t. t.

Ketvirtoji savaitė: Toyota ir AN-2 gimtadieniai, ilgiausias Ferrari paradas, aukščiausiai skraidantys paukščiai, didžiausia musė ir t. t.

Penktoji savaitė – mažiausia šunų veislė, pirmoji savitarnos parduotuvė, ilgiausia kirmėlė ir kur kas daugiau.

Šeštoji savaitė – Shuttle ant 747 nugaros, didžiausias Liebherr mobilus teleskopinis kranas, Lamborghini traktoriai ir t. t.

Septintoji savaitė – cinamono medis, Kolumbijos narkotikų kontrabandininkų laivai, Šiaurės Korėjos avialinijų maistas ir t. t. 

Aštuntoji savaite – mažiausių kačių veislė, Ferrari traktoriai, didžiausias vienaląstis, Laisvės statulos vidus, paukščių lizdas-daugiabutis ir kur kas daugiau.

Devintoji savaitė – didžiausia skruzdė, Koenigsegg Agera RS rekordas, Audi Rosemeyer koncepcinis automobilis, žemės riešutų auginimas ir t. t.

Dešimtoji savaitė – ilgiausias dviratis, mažų skylučių baimė, greičio rekordai ir pirmasis sabotažas aviacijos istorijoje.

Vienuoliktoji savaitė – didžiausias arklys, greičiausias šuo ant priekinių letenų, seniausias paukštis ir astronautė Felicette.

Dvyliktoji savaitė – mažiausias pasaulio chameleonas, pora keistų automatinių pavarų dėžių ir ilgiausia muilo burbulų grandinė.

Tryliktoji savaitė – lietuvių kilmės kovotojos pergalė UFC, greičiausias pasaulio automobilis, sportinės dvikovos tikrais pistoletais ir kur kas daugiau.



Kaip Antrajame pasauliniame kare tarnavę balandžiai galėjo padėti sukurti liečiamus ekranus? (Video)

Kaip Antrajame pasauliniame kare tarnavę balandžiai galėjo padėti sukurti liečiamus ekranus? (Video)

Karas spaudžia visas dalyvaujančias valstybes kurti pačias geriausias, naujausias technologijas, kurios gali suteikti bent kokį nors pranašumą. Ne paslaptis, kad tam buvo pasitelkiami ir gyvūnai. Tais laikais, kuomet komunikacijų technologijos nebuvo visai tobulos, karo reikmėms buvo naudojami ir balandžiai. Bet ar galėtumėte patikėti, kad bombas turėję mėtyti paukščiai padėjo sukurti ir šiuolaikinius liečiamus ekranus?

Šiais laikais būna ir protingų bombų. Tiksliai nutaikytos jos pačios randa kelią link tikslo, nepaisant pučiančio vėjo ar bombonešio padėties. Anksčiau, kuomet nebuvo GPS, nustatyti tikslią bombardavimo vietą buvo sunkiau, reikėjo pasikliauti matomais ženklais. Tam, kad bombos nebūtų nupūstos nuo kurso, bombonešiai skraidė palyginti žemai, todėl buvo pažeidžiami priešlėktuvinei gynybai. Inžinieriai galvojo kaip išspręsti šią problemą ir sumažinti pilotų aukų skaičių. Ir balandžiai tam atrodė labai puikiai tinkami.



B. F. Skinneris, mokslininkas, kuris kartu su Ivanu Pavlovu yra laikomas elgesio tyrimų pradininku, ir buvo tas žmogus, kuris pasiūlė balandžiams patikėti bombas nešančių orlaivių pilotavimą. Skinneris teigė, kad ne kartą

B. F. Skinneris – žmogus tvirtai tikėjęs, kad balandžiai gali patikimai nukreipti bombas į taikinius. (Silly rabbit, Wikimedia(CC BY 3.0)

stebėjo balandžius, darniai pakylančius ir skraidančius tvarkingoje rikiuotėje. Staiga jie jam pasidarė panašūs į prietaisus, kurie galėtų valdyti bombas ar raketas.

Iš pradžių Skinneris sukūrė specialius diržus, kuriais balandis galėjo būti prie ko nors pritvirtintas, leidžiant jam judinti tik galvą ir kaklą. Tuomet jis pradėjo balandžius mokyti dirbti su tikrų tikriausiu liečiamu ekranu. Mokslininkas ant ekrano, kuriame buvo rodomi mūšių vaizdai, padėdavo sėklų. Ypatingai skanios sėklos būdavo padedamos ant laivų – taip buvo bandoma išmokyti balandžius pulti sudėtingus taikinius. Kuomet balandžiai jau suprato žaidimą, mokslininkas sėklas ant ekrano padėdavo tik po kurio laiko po balandžio bakstelėjimo į ekraną. Balandžiai be nuovargio baksnodavo į priešo laivus, laukdami skanių sėklų.

Ekranas, kuriuo balandžiai galiausiai turėjo naudotis, nebuvo visai toks, apie kokį įsivaizduojate. Jam nereikėjo kamera padaryto įrašo. Sklendžiančios bombos, kurią ir turėjo pilotuoti balandis, priekyje buvo lęšis, per kurį vaizdas buvo atspindimas ant elektrai laidaus paviršiaus. Ant balandžio nosies buvo nedidelis auksinis elektrodas. Balandis matydamas taikinį ekrane baksnodavo į jį savo snapu, kol sklendžianti bomba grakščiai artėdavo prie taikinio. Jei vėjas ją pasukdavo nepageidaujama kryptimi, laivas (ar kitas taikinys) nebebūdavo ekrano centre, todėl balandis baksnodavo arčiau vieno ar kito krašto. Balandžio baksnojimas snapu buvo paverčiamas elektriniu signalu, kuris valdė sklandytuvo sparnus.

Sklendžiančios bombos galva su trimis lęšiais

Bandymuose balandžiai-pilotai pasirodė puikiai. Jie mokėjo baksnoti snapu į taikinį, laukdami atlygio. Aišku, vietoj sėklų jie sulaukdavo mirties, kuomet sklandytuvas su sprogstamuoju užtaisu rėždavosi į taikinį. Kad ir kaip efektyviai veikė šis išradimas, mūšyje jis taip niekada ir nebuvo panaudotas.

Mokslininkai kritikavo JAV karinės vadovybės nenorą mūšyje panaudoti balandžius. Laivynas nenorėjo brangių bombų patikėti balandžiams, nes laikė juos nepatikimais. Tuo tarpu Skinneris stebėjosi, kad išmokyti balandžius yra lengviau nei konservatyvių pažiūrų JAV karinio jūrų laivyno pareigūnus. Skinneris net pasiūlė viename tokiame sklandytuve turėti tris balandžius – orlaivis suktų ten, kur sutiktų du iš trijų balandžių. Tačiau susidomėjimas balandžių valdomomis raketomis ir sklandytuvais nuslūgo.

1948 metais idėja vėl atgaivinta Skinnerio pastangomis. Jis įnirtingai vystė projektą, tačiau susidūrė su pora problemų. Visų pirma, sunku vertinti sklendžiančią bombą su balandžiu viduje kaip rimtą technologinį išradimą, kuris gali pasitarnauti moderniuose karuose. Antra, tuo metu jau buvo tobulinamos  elektroninės bombų valdymo sistemos, galinčios tiksliai nukreipti užtaisą į taikinį. Kita vertus, įdomu, kad toks išradimas apskritai veikė – tai įrodo žmogaus išradingumą ir, tam tikra prasme, balandžio intelektą.

Ekranas, kuris buvo panaudotas kuriant balandžių valdomas bombas, iš esmės jau buvo įprastas liečiamas ekranas, kokius naudojame šiandien. Jo paviršių dalijo labai ploni laidai su tam tikru elektros krūviu, kurį pertraukdavo ant balandžio snapo uždėtas metalo (dažnai aukso) gabalėlis. Tai buvo primityvus liečiamas ekranas tiems laikams, kuomet dar nebuvo kompiuterių.



Daugiau skaitinių apie Antrojo pasaulinio karo technologinius pasiekimus:

Daugiau Antrojo pasaulinio karo išradimų šiame straipsnyje

Greičiausią pasaulio propelerinį lėktuvas taip pat atėjo iš Antrojo pasaulinio karo laikų

Kaip atrodė JAV dronai Antrojo pasaulinio karo metais?

O šiame Antraspasaulinis.net straipsnyje – daugiau istorijų apie kare panaudotus gyvūnus

Kodėl seni filmų projektoriai skleidė tą erzinantį tratėjimą? (Video)

Kodėl seni filmų projektoriai skleidė tą erzinantį tratėjimą? (Video)

Ar žinote tą klasikinį kino projektoriaus garsą? Tas nuolatinis tratėjimas jau tapo legenda – jį kaip garso efektą naudoja ir modernių vaizdo įrašų kūrėjai. Tą garsą skleisdavo Ženevos mechanizmas. Kaip jis veikia ir kodėl jis išnyko?

Kino filmas iš esmės yra greitai rodoma nuotraukų seka. Kadrai turi greitai sekti vienas kitą, kad judesys filme būtų tolygus ir malonus akiai. Kuo daugiau kadrų per sekundę, tuo gražesni bus filme užfiksuoti judesiai. Tačiau nepakanka kino juostos greitai sukti priešais ryškią šviesą – taip vaizdas bus tiesiog išblukusi, neįžiūrima nesąmonė. Reikia, kad kiekvienas kadras trumpam stabtelėtų prieš judėdamas tolyn. Juos kartu sulieja žmogaus smegenys, tačiau ir pats projektorius turi pasistengti, kad juosta suktųsi greitai, tolygiai ir stabtelėtų prie kiekvieno kadro.



Tam šiais laikais, jei dar naudojami juostiniai projektoriai, pasitelkiama elektronika ir labai tikslūs elektriniai varikliukai. Anksčiau buvo naudojamas Ženevos mechanizmas, kuris tolygų sukimąsi keičia į judesį su pertraukomis. Kitaip tariant, variklis sukasi vienodu greičiu, o juosta nuolat akimirkai sustoja, kad būtų apšviestas konkretus kadras. Tai – labai paprastas, senas, bet tikslus būdas geram kino juostos sukimo tempui palaikyti. Štai kaip atrodo Ženevos krumpliaračių sukimasis:

Štai kaip veikia Ženevos mechanizmas. (Silberwolf, Wikimedia)

Aišku, tikrame projektoriuje šie krumpliaračiai sukasi kur kas greičiau. Tačiau tai kelia problemų. Kadangi jie nuolat liečiasi, sukuriama didžiulė trintis, kuri gadina detales. Todėl jos privalo būti pagamintos iš kieto ir todėl brangaus plieno. Štai kaip atrodo Ženevos mechanizmo krumpliaratis iš seno kino projektoriaus:

Ženevos krumpliaratis iš sovietinio projektoriaus 23KPK. (Runner1616, Wikimedia(CC BY-SA 3.0)

Trintis po truputį gadina krumpliaračius ir verčia juos strigti. Išeitis – didelis alyvos kiekis. Įprastai Ženevos mechanizmas būdavo montuojamas uždaroje kapsulėje, pilnoje kokių nors tepalų. Tai problemą dėl trinties ir perkaitimo iš dalies išspręsdavo, tačiau pats mechanizmas vis tiek skleidė erzinantį garsą. Būtent jis ir tapo tuo tradiciniu kino pramonės garso efektu, naudojamu iki šiol. Plačiau apie Ženevos mechanizmą šiame vaizdo įraše:

Taigi, šiuolaikiniai projektoriai Ženevos mechanizmo jau nebenaudoja. Jis tiesiog nepakankamai efektyvus, o ir pati projektorių technologija šiais laikais yra visai kitokia. Kita vertus, Ženevos mechanizmas tebėra plačiai naudojamas mechaniniuose laikrodžiuose ir kai kuriuose kituose prietaisuose.



Kodėl skiriasi vyriški ir moteriški dviračiai?

Kodėl skiriasi vyriški ir moteriški dviračiai?

Vasara – pats laikas leistis į ilgas keliones dviračiu. Tai – labai sveikas ir smagus užsiėmimas, kurį tikrai rekomenduojame kiekvienam. Ypač tiems, kurie dirba streso kupiną darbą ar jaučiasi protiškai išsekę. Tačiau kartu galima pasinaudoti proga šio to išmokti. Pavyzdžiui, ar žinote, kodėl moteriški ir vyriški dviračiai skiriasi?

Aišku, daugybė šiuolaikinių dviračių nebėra skirti tik vyrams ar tik moterims. Prie to prisidėjo ir dalijimosi dviračiais paslaugos, ir naujos dizaino kryptys. Visgi, tradiciškai dviračių rėmai skyrėsi priklausomai nuo to, kokius žmones gamintojai turėjo omenyje, kai gamino kurį nors dviračio modelį. Vyriški dviračiai turi aukštą skersinį, kuris tęsiasi nuo sėdynės iki vairo. Tuo tarpu moteriški dviračiai šio skersinio netuti – vietoj jo naudojama išlenkta, kur kas žemiau tvirtinama rėmo dalis.



Daugeli pastebi, kad toks vyriškų ir moteriškų dviračių skirtumas šiek tiek kertasi su logika. Užlipti ant moteriško dviračio yra kur kas lengviau, o ir staiga nuslydus nuo pedalų rizika susižeisti yra kur kas mažesnė. Tai kodėl tuomet vyriški dviračiai turi tą aukštai įrengtą skersinį?

Vyriški dviračiai turi aukštą skersinį, kuris rėmui suteikia tvirtumo. (Gajda-13, Wikimedia(CC BY-SA 3.0)

Iš tikrųjų aukštas skersinis sutvirtina rėmą ir jam suteikia standumo. Dviratis liečia žemę dvejose taškuose, tarp kurių įsitaiso nemaža žmogaus ir krovinių svorio dalis. Taigi, rėmą veikia stipri jėga, kuri tarsi bando jį sulenkti. Anksčiau, kuomet dviračiai buvo gaminami iš ne tokių tvirtų medžiagų (pavyzdžiui, medienos), aukštas, stambus skersinis buvo tiesiog būtinas konstrukcijos standumui išlaikyti. Tai kodėl tuomet ne visi dviračiai yra tokie?

Anksčiau moterys dėvėjo sukneles ir sijonus. Aišku, jos vis tiek važinėjo dviračiais – tai buvo ir smagus užsiėmimas, ir gera transporto priemonė. Užlipti ant dviračio su aukštu skersiniu nebuvo lengva, reikėjo aukštai kelti koją, susitvarkyti su savo sijonu ir, žinoma, neatidengti kojų, nes tai buvo laikoma nepadoriu elgesiu. Todėl specialiai moterims sukurtas dviračio rėmas su žemiau nuleistu skersiniu. Toks dviratis yra kur kas silpnesnis ir gali greičiau sulūžti, tačiau moterys dviračiais važinėjo kur kas ramiau nei vyrai.

Tradiciniai moteriški dviračiai kadaise buvo sukurti, nes moterys nuolat dėvėjo sijonus ir sukneles. (imoni, Wikimedia)

Aišku, šiais laikais moterys retai kada dviračiu važinėja dėvėdamos sukneles ar sijonus, tačiau ši tradicija išliko. Šiuolaikinės medžiagos ir konstrukciniai sprendimai leidžia sukurti pakankamai stiprius dviračius ir be aukšto skersinio, todėl daugybė dviračių jo jau neturi, nepriklausomai nuo kokios lyties žmonėms jie yra gaminami. Profesionalūs, lenktynėms skirti dviračiai visada turi aukštą skersinį, net tai rėmui suteikia tvirtumo.



7 išradimai į mūsų laikus atkeliavę iš Antrojo pasaulinio karo – kodėl super klijai buvo užmesti beveik 10 metų?

7 išradimai į mūsų laikus atkeliavę iš Antrojo pasaulinio karo – kodėl super klijai buvo užmesti beveik 10 metų?

Sakoma, kad karas yra žmonijos progreso variklis. Technologijų pažangą karo metu per prievartą gena būtinybė išlikti, pergudrauti priešininką ir iš konfliktinės situacijos išeiti nugalėtoju. Iš tikrųjų, nors Antrasis pasaulinis karas baigėsi daugiau nei prieš 70 metų, jo technologinės pažangos pasekmes jaučiame iki šiol. Šiame straipsnyje pateikiame 7 išradimus, kuriuos galima laikyti didžiausio žmonijos konflikto palikimu.

Kompiuteriai. Technologijų istorikai iki galo nesutaria, kada buvo išrastas pirmasis kompiuteris. Tiksliau sakant, kuris prietaisas tokiu galėtų būti laikomas. Visgi, britų „Colossus“ yra neblogas kandidatas į šį titulą. Tai – pirmasis pasaulyje elektroninis, skaitmeninis, programuojamas kompiuteris. Jis buvo paleistas 1943 metais su tikslu iššifruoti Vokietijos kariuomenės pranešimus. Teigiama, kad šie kompiuteriai svariai prisidėjo prie karo pabaigos veiksmų sėkmės, tačiau vėliau, siekiant išlaikyti slaptumą, buvo sunaikinti. Taip, deja, išnyko ir didelė dalis istorijos – net nebėra aišku, kokios asmenybės prisidėjo prie šio kompiuterio kūrimo.



Tačiau aišku, kad jis padarė tiesioginę įtaką šiuolaikinių kompiuterių atsiradimui. Taip, prietaisas, kuriuo parašytas šis straipsnis, bent jau iš dalies buvo išrastas Antrojo pasaulinio karo metu ir būtent karinėms reikmėms.

„Colossus“ programuojamas elektroninis skaitmeninis kompiuteris – ši mašina svariai prisidėjo prie šiuolaikinių kompiuterių. (Wikimedia)

Super klijai. Cianakrilatas, arba ciano akrilatas, geriau žinomas super klijų vardu, taip pat buvo išrastas Antrojo Pasaulinio karo metu. 1942 metais Goodrich Company tyrinėjo skaidrų plastiką, siekdama išrasti tokį, kuris tiktų ginklų taikikliams gaminti. Visai atsitikinai buvo išrastas cianakrilatas – medžiaga, kuri prie visko lipo, labai greitai išdžiūdavo ir veikė kaip labai stiprūs klijai. Harry Cooveris, tuomet vadovavęs tyrėjų grupei, išradimą užpatentavo, tačiau iš karto nustūmė į šalį – juk ši medžiaga taikikliams visai nebuvo reikalinga, o vyko karas.

Cianakrilatas, super klijai, buvo išrastas netyčia siekiant pagaminti skaidrų plastiką taikikliams. (Omegatron, Wikimedia (CC BY-SA 3.0)

Išradimas prisimintas tik 1951 metais, kuomet Cooveris jau dirbo Eastman Kodak kompanijai. Pradėti gaminti klijai buvo labai populiarūs ir tuo metu atrodė bemaž stebuklingai. Dabar juos gamina keli skirtingi gamintojai, tačiau jų pradžia yra atsekama iki pat Antrojo Pasaulinio karo laikų.

Dokumentų kopijavimas. Kserografija, kitaip vadinama elektrofotografija, taip pat buvo išrasta Antrojo pasaulinio karo metu. Chesteris Carlsonas kurį laiką dirbo patentų biure. Jį erzino, kad kai kurias formas nuolat reikėjo perrašinėti ir tikrinti, kad nebūtų klaidų. Todėl jis, paskaitęs kelis Pálo Selényi darbus, išrado kserografiją, kuri buvo užpatentuota 1942 metais. Carlsono naudotas procesas buvo nerangus ir lėtas, reikalaujantis daug rankinio darbo, tačiau bendras principas padėjo pamatus ir šiandieninėms dokumentų kopijavimo mašinoms.



Medicininis penicilinas. Taip, pamenate teisingai – Aleksandras Flemingas peniciliną išrado dar 1929 metais, tačiau antibakterinė medžiaga nebuvo naudojama medicinoje – tam nebuvo galimybių. Reikalai pajudėjo tik tuomet, kai jau Antrojo pasaulinio karo metais prie Flemingo prisidėjo ir australas Howardas Florey su vokiečiu Ernstu Chainu. Spaudžiant Antrajam pasauliniam karui trijulė surado būdą gaminti medicininį peniciliną ir jį naudoti – 1941 metais penicilinas pirmą kartą skirtas žmogui. Mokslininkai už šį išradimą gavo Nobelio farmakologijos ir medicinos premiją.

Penicilinas pradėtas gaminti masiškai būtent Antrojo pasaulinio karo metu. (Wikimedia)

Standartiniai metaliniai kanistrai. Standartiniai metaliniai benzino kanistrai iš tiesų yra vienas iš svarbiųjų išradimų žmonijos istorijoje. Atrodo, toks paprastas daiktas nėra labai reikšmingas, tačiau genialus dizainas buvo kopijuojamas tiek kartų, kad dabar tokie kanistrai sutinkami visame pasaulyje. Juos išrado vokiečiai dar 1937 metais, nors kažkas panašaus buvo matoma ir pilietiniame kare Ispanijoje 1936 metais. 1939 metais Vokietijos kariuomenė jau turėjo tūkstančius šių kanistrų, o greitai juos pradėjo kopijuoti ir amerikiečiai, ir britai, ir sovietai.

Britiška vokiško kanistro kopija – tokie kanistrai iš Vokietijos paplito visame pasaulyje būtent Antrojo pasaulinio karo metu. (Arche-foto, Wikimedia (CC BY-SA 3.0)

Iš tikrųjų tokie kanistrai yra genialaus dizaino pavyzdys, stipriai pranokstantis prieš tai naudotas talpas. Jie lengvai atsidaro ir greitai užsidaro. Dėl savo tiesių linijų ir paprastos formos šiuos kanistrus galima labai tvarkingai ir talpiai sukrauti sandėliavimui ar logistikai. Galiausiai, tikrieji kanistrai turi tris rankenas – vidurinė skirta nešti pilnam kanistrui, o šoninės leidžia vienoje rankoje nešti dvi tuščias tokias talpa. Tokius kanistrus tebenaudoja ne tik civiliai, bet ir ne vienos šalies karinės pajėgos.

Lėktuvo kabinos su palaikomu slėgiu. Anksčiau keleiviniai lėktuvai nekildavo į didelį aukštį todėl, kad ten keleiviams ir pilotas trūko oro, o slėgių skirtumas kėlė ir kitas sveikatos bėdas. Tuo tarpu ilgo nuotolio bombonešiai turėjo kilti į didelį aukštį, todėl pilotai dėvėjo deguonies kaukes – jokios apsaugos nuo žemo slėgio poveikio nebuvo. Nors ir anksčiau būta prototipų su hermetiškomis kabinomis, būtent B-29 bombonešis pasauliui pristatė orlaivio kabinas su pastoviu palaikomu slėgiu.

Hermetinė kabina leido palaikyti pastovų slėgį, taip pagerindama įgulos komfortą ir darbo efektyvumą. (Wikimedia)

Bombonešio įgula skrydžio metu turėjo judėti lėktuve, todėl deguonies kaukių dėvėjimas nebebuvo praktiškas. B-29 Superfortress galėjo kilti į didelį aukštį ir įrodė, kad hermetinės kabinos yra aviacijos ateitis. Jos netruko pasirodyti ir civiliniuose keleiviniuose lėktuvuose – ši inovacija ir šiandien gerina jūsų skrydžių komfortą.

Sintetiniai tepalai ir guma. Antrasis pasaulinis karas sumaišė naftos tiekimo linijas – varžovai visuomet stengėsi sutrikdyti strateginių žaliavų tiekimą savo priešininkams. Iš pradžių sintentiniai tepalai buvo pradėti naudoti Liuftvafėje, vėliau ir JAV karinėse oro pajėgose. Tai ne tik padėjo susitvarkyti su naftos tiekimo problemomis, bet ir pagerino orlaivių variklių darbą.

Sintetinė guma JAV paplito iš reikalo – Vokietija ir jos sąlungininkai kontroliavo natūralios gumos rinką. (Wikimedia)

Sintetinė guma taip pat paplito Antrojo pasaulinio karo metu. Pirmieji bandymai sukurti patikimą sintetinę gumą prasidėjo dar XIX amžiuje, bet tik 1940 metais amerikiečių mokslininko Waldo Semono pagerintas sintetinės gumos mišinys pagaliau buvo naudojamas plačiau. Vokietija su savo sąjungininkais kontroliavo didžiąją dalį natūralios gumos rinkos, todėl ši inovacija JAV buvo labai svarbi. 1944 metais sintetinė guma jau buvo gaminama 50 gamyklų visoje šalyje, ir buvo naudojama padangoms bei kitiems karinių mašinų guminiams komponentams gaminti.




Žinoma, išradimų iš Antrojo pasaulinio karo laiko galima priskaičiuoti ir daugiau. Tuo metu labai sparčiai tobulėjo aviacija, laivynas, antžeminė ginkluotė, reaktyviniai varikliai bei raketos. Georgas Wilhelmas Friedrichas Hegelis, iškilus XVIII-XIX a. vokiečių filosofas, yra pasakęs – „Karas yra progresas, taika yra stagnacija“. Egzituoja daugybė argumentų šiam teiginiui pagrįsti.

Apie Nodum

Nodum.lt - įdomiems skaitiniams skirtas puslapis. Čia reguliariai publikuojami straipsniai apie naujausias technologijas, mokslo pasiekimus, automobilių pasaulio naujienas ir kultūrą, patarimus ir visokias internete aptinkamas įdomybes. Didžiausias dėmesys skiriamas žmonėms, kurie kuria, keliauja, myli savo darbą, įdomioms lankytinoms vietoms ir pomėgiams. Nodum.lt - įvairenybių mazgas, jei veikiate ką nors įdomaus, apie ką norėtumėte papaskoti - susisiekite su mumis per mūsų Facebook puslapį ar elektroniniu paštu - nodum2017@gmail.com.