Prancūzijoje gamintas italas Vespa 400 – mažas, bet labai mielas automobilis buvo kritikuojamas ir dėl degalų sąnaudų

Prancūzijoje gamintas italas Vespa 400 – mažas, bet labai mielas automobilis buvo kritikuojamas ir dėl degalų sąnaudų

Įprastai mikroautomobiliai buvo kuriami kaip pigios transporto priemonės masėms. Kaina ir buvo pagrindinis įrankis, siekiant įtikinti abejojančius pirkėjus. Tačiau to negalima pasakyti apie Vespa 400 – šis automobilis buvo kuriamas tiems, kurie rūpinasi savo įvaizdžiu. Visgi ypatingai mielas automobilis savo laiku susilaukė kritikos, o dabar yra aršiai medžiojamas kolekcionierių.

Itališki ir prancūziški automobiliai visada pasižymėjo dideliu dėmesiu stiliui. Tai buvo ne visai tinkamas požiūris mikroautomobiliams, kurie įprastai buvo kuriami turint omenyje tik kainą ir praktiškumą. Tačiau Vespa 400, pasirodęs 1957 metų rudenį, buvo kitoks. Tai buvo stilingas ir gana nepraktiškas automobilis.



Vespa 400 buvo sukurta italų Piaggio kompanijos, kuri gamino garsiuosius Vespa motorolerius. Piaggio norėjo išsiplėsti į mikroautomobilių pasaulį ir gaminti pigius, mielus miesto automobilius jauniems žmonėms. Dėl automobilių gamybos ypatybių ir tiesiog logistikos sunkumų, buvo nuspręsta Vespa 400 gaminti Prancūzijoje ACMA gamykloje. Buvo siūlomos trys versijos (Luxe, Tourisme ir GT), bet jos viena nuo kitos skyrėsi nedaug.

Mikroautomobilių gamintojai dažniausiai nori pasigirti, kiek daug telpa jų kūriniuose. Tačiau Vespa 400 visomis prasmėmis buvo mažas automobilis. Jis buvo sukurtas naudojant trijų dėžių principą (tokį siluetą turi sedanai) i turėjo atgal atsidarančias dureles. Mažame Vespa 400 salone tilpo tik pora keleivių. Už sėdynių buvo šiek tiek vietos bagažui, tačiau už papildomą sumą buvo siūloma įsigyti pagalvėlę, ant kurios gale galėtų sėdėti vaikai. Taip, tais 1957-1958 metais saugumo taisyklės buvo žymiai laisvesnės.

Vespa 400 turėjo medžiaginį stogą, atgal atsidarančias dureles, sedano siluetą ir padangas su baltais šonais. (BlueBreezeWiki, Wikimedia (CC BY-SA 3.0)

Vespa 400 buvo reklamuojamas kaip stilingas ir modernus automobilis. Tačiau salone to nesimatė. Už didelio dviejų stipinų vairo buvo tik spidometras, kuris nebuvo labai naudingas. Bandymai parodė, kad maksimalus Vespa 400 greitis yra 83,4 km/h o iki 64 km/h automobilis bėgėjasi 23 sekundes. Sėdynės buvo pagamintos iš paprasto plieninio rėmo ir medžiagos. Panelėje taip pat buvo keli perspėjimo signalai apie besibaigiantį benziną bei įjungtas šviesas. Po keleivio sėdyne buvo paslėptas atsarginis ratas.

Vespa 400 interjeras buvo labai paprastas. (JeDi, Wikimedia)

Dviejų cilindrų dvitaktis oru aušinamas 0,4 l variklis, išvystantis 10 kW galią, buvo sumontuotas gale. Dvitakčiai varikliai nėra labai malonūs – jie naudoja stebėtinai daug degalų, o ir tepalų į benziną būtina įpilti. Tam, kad vairuotojams nereikėtų terštis maišant tepalus į benziną, gamintojas sukūrė automatinę tepalo įpurškimo sistemą su atskiru rezervuaru. Variklis per trijų laipsnių mechaninę transmisiją suko galinius ratus.

Vespa 400 buvo varomas dvitakčiu dviejų cilindrų varikliu. (KarleHorn, Wikimedia (CC BY 3.0)

Automobilis buvo lėtas ir 100 km sunaudodavo 5,11 litrų degalų. Tai neatrodo daug, tačiau pirmieji modeliai sunaudodavo daugiau nei 6 litrųs, o ir 5 žmonėms atrodė per daug – juk Vespa 400 svėrė tik 375 kg. Kita vertus, šis mikroautomobilis turėjo nepriklausomą važiuoklę su hidrauliniais amortizatoriais, todėl buvo stebėtinai patogus. Vespa 400 taip pat turėjo hidraulinę stabdžių sistemą su būgniniais stabdžiais.

0,4 l variklis slėpėsi automobilio gale, o medžiaginį stogą buvo galima atidaryti. (Lebubu93, Wikimedia (CC BY-SA 3.0)

Tuo tarpu priekyje už netikrų grotelių slėpėsi akumuliatorius ir dar šiek tiek vietos bagažui. Vespa 400 nebuvo labai praktiškas automobilis, tačiau jis buvo pardavinėjamas kaip stilingas gatvių aksesuaras. Tam ir buvo reikalingos netikros grotelės, mielas siluetas, padangos su baltais bortais ir didelis stoglangis. Vespa 400 iš esmės buvo kabrioletas – medžiaginis stogas driekėsi nuo priekinio stiklo iki variklio dangčio. Visgi, prabanga Vespa 400 tikrai neblizgėjo.

Šiais laikais geros būklės Vespa 400 yra gana brangus automobilis. (Kev, Wikimedia (CC BY-SA 2.0)

Nepaisant patogios važiuoklės, Vespa 400 nebuvo rafinuotas automobilis. Pavarų dėžė buvo labai grubi, o variklis burzgė labai garsiai. Siekiant išlaikyti mažą automobilio svorį ir kainą, nebuvo montuojama jokia garso izoliacija. Vespa 400 kainavo daugiau nei didelis ir talpus (bet vis tiek labai lėtas) Citroen 2CV. Net ir mieste Vespa 400 buvo gana prastas, todėl pardavimai sparčiai smuko. 1961 metais Vespa 400 gamyba buvo visiškai sustabdyta.

Vespa 400 ir šiandien atrodo kaip mielas automobilis. Kadangi seni automobiliai neperkami kaip transporto priemonės, Vespa 400 kaina tik auga. Šiuo metu gerą pavyzdį galima nusipirkti už 15-20 tūkstančių eurų.



Taip pat skaitykite:

Keisčiausių durelių savininkas lenkų SMYK;

Mikrus MR-300 – kolekcionierius viliojantis Lenkijos automobilių pramonės pasididžiavimas;

Neįprastas vokietis Zündapp Janus

Į sūrį panašus Bond Bug

Triratis mažylis Brütsch Mopetta

Automobilių pasaulio varlė Baldi Frog

Automobilių pasaulio varlė – mažytis, pigus, bet kažkuo vis tiek žavus automobilis, apie kurį nesate girdėję (Video)

Automobilių pasaulio varlė – mažytis, pigus, bet kažkuo vis tiek žavus automobilis, apie kurį nesate girdėję (Video)

Jei esate buvę Italijoje, žinote, kad šios šalies miestuose yra nemažai problemų, susijusių su automobilių statymu. Siauros senos gatvelės, minios turistų ir istorinė architektūra nepalieka daug vietos automobiliams, tačiau taip buvo visada. Būtent todėl Italijos miestuose maži automobiliai ir motoroleriai jau labai ilgą laiką yra labai populiarūs. Bet ar esate girdėję apie Baldi Frog automobilį? Ši automobilių pasaulio paslaptis iš tikrųjų yra visai įdomi.

Maži, lengvi ir pigūs automobiliai pasižymi savotišku žavesiu, ypač jei jie turi gražų dizainą. Baldi Frog nėra ypatingai išvaizdus automobilis, greičiau jau neįprasto dizaino pavyzdys, kurį stebint ne visi sprendimai yra aiškūs. Pavyzdžiui, tas keistas Frog galo siluetas. Viduje taip pat rastumėte krūva nepažymėtų mygtukų ir lempučių – tik iš atminties, jei Frog važinėtumėte ilgesnį laiką, galėtumėte pasakyti, ką kuris įspėjimas reiškia.



Kita vertus, Baldi, italų automobilių gamintojas, tikrai pasistengė, kad Frog būtų pigus automobilis. Jame – krūva Fiat dalių. Iš esmės, šį automobilį galima suremontuoti vos apsipirkus firminėje Fiat parduotuvėje. Frog varo gale sumontuotas 595 cc  dviejų cilindrų oru aušinamas variklis, sujungtas su keturių pavarų dėže. Būta ir mažesnių variklių, tačiau šis bent jau galėjo įsibėgėti iki 100 km/h, tačiau tai ir buvo šio automobilio riba.

Gal ir gerai, nes trumpa ratų bazė ir ne pats tvirčiausias stiklo pluošto kėbulas pasitikėjimo tikrai nekelia. Stogas yra dengtas medžiaga. Tai – labai itališkas sprendimas, padėjęs sutaupyti ir išvėdinti automobilį saulėtą dieną. Aišku, medžiaga yra kur kas lengvesnė nei  kietesnės ir tvirtesnės alternatyvos. Baldi Frog sveria mažiau nei 450 kilogramų.

O kur dar garsas skleidžiamas mažyčio dviejų cilindrų variklio – tikrai nesinorės paspausti per daug. Nors Frog turėjo spidometrą, šis automobilis geriausiai jautėsi mieste, vingiuodamas tarp siaurų itališkų miestų gatvių. Nors salonas tikrai neturi daug patogumų, jame telpa du suaugę vyrai ir šiek tiek bagažo. Langai atsidaro ne į apačią, kaip dabar įprasta, o slankioja horizontaliai. Taip yra todėl, kad durelės yra labai plonos ir vidinėje pusėje neturi jokios apdailos. Paminėjome, kad Frog turi spidometrą, tačiau tai – vienintelis prietaisas šio mažylio prietaisų panelėje. Prietaiso panelėje. Kaip sužinotumėte, kad baigiasi kuras? Na, užsidegtų viena iš nepažymėtų lempučių.

Šiame vaizdo įraše galite pamatyti kaip atrodo ir kaip važiuoja Baldi Frog

Baldi Frog buvo gaminamas 1973-1975 metais. Iš viso pagaminta apie 300 Frog automobilių. Nedaug, dabar tai kolekcinė vertybė, dažniau matoma muziejuose nei keliuose. Iš tikrųjų, mažai ir automobilių gerbėjų žino apie šį automobilį ar markę apskritai. Baldi gyvavo tik ketverius metus 1972-1976 metais. Taigi, galima sakyti, kad Frog buvo didžiausias šios kompanijos pasiekimas. Negražus, negreitas, nepažangus technologine prasme, bet vis tiek kažkodėl įdomus vien savo paprastumu ir nuoširdumu.



Apie Nodum

Nodum.lt - įdomiems skaitiniams skirtas puslapis. Čia reguliariai publikuojami straipsniai apie naujausias technologijas, mokslo pasiekimus, automobilių pasaulio naujienas ir kultūrą, patarimus ir visokias internete aptinkamas įdomybes. Didžiausias dėmesys skiriamas žmonėms, kurie kuria, keliauja, myli savo darbą, įdomioms lankytinoms vietoms ir pomėgiams. Nodum.lt - įvairenybių mazgas, jei veikiate ką nors įdomaus, apie ką norėtumėte papaskoti - susisiekite su mumis per mūsų Facebook puslapį ar elektroniniu paštu - nodum2017@gmail.com.