Kodėl kai kuriose JAV dalyse automobiliai nenešioja valstybinių numerių ženklų priekyje?

Kodėl kai kuriose JAV dalyse automobiliai nenešioja valstybinių numerių ženklų priekyje?

Galbūt tai esate matę filmuose, o galbūt – keliaudami. Kai kuriose JAV vietose automobiliai valstybinius numerių ženklus turi tik gale – priekyje jų nėra, nes to nereikalauja įstatymai. Taip yra Floridoje, Alabamoje, Arizonoje, Pensilvanijoje, Tenesyje, Kanzase, Indianoje ir daugybėje kitų valstijų. Tuo tarpu pas mus numerių ženklai ant automobilio nosies yra privalomi. Kodėl?

Valstybiniai automobilių numerių ženklai yra būtini identifikacijai. Pagal juos galima nustatyti kam priklauso vienas ar kitas automobilis. Tai ypač praverčia įvykus eismo įvykiams ar kuomet vairuotojas netvarkingai palieka automobilį. Tikriausiai visi sutiks, kad valstybiniai numerių ženklai yra tikrai reikalingi, tačiau ne visose JAV jie montuojami ir automobilio priekyje.



Tik nemanykite, kad mes žinome šį tą, ko nežino jie, ir anksčiau ar vėliau visi montuos numerių lenteles ant priekinių automobilių bamperių. Iš tikrųjų, valstijų, kuriose priekinis numerio ženklas nėra būtinas, tik daugėja. Nuo 2020 prie jų prisidės ir Ohajo valstija, kuri šį sprendimą priėmė visai neseniai.

Ar valstybiniai numerių ženklai priekyje yra būtini? Nemažai Jungtinių Amerikos Valstijų tokio reikalavimo netaiko. (Edvvc, Wikimedia(CC BY 2.0)

Reikalas tame, kad galiniai valstybinių numerių ženklai iš tiesų nėra tokie reikalingi, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Policijos pareigūnai dažniausiai prie automobilių priartėja iš nugaros – jie juos pasiveja. Taigi, jie visada gali pamatyti numerius. Greičio fiksavimo įranga taip pat gali būti sukonfigūruota taip, kad pažeidėjus fotografuotų iš nugaros – tai net nėra didelė problema. Prisiminkite, kad motociklų valstybiniai numerių ženklai yra montuojami tik gale ir tai nesudaro didelių problemų.

Policijos automobilis Majamyje – be priekinių numerių ženklų. (Gzzz, Wikimedia(CC BY-SA 4.0)

Žinoma, ir priekyje sumontuoti numeriai kai kuriais atvejais palengvina pareigūnų darbą. Juos taip pat lengva nuskaityti, kuomet automobilis rieda į stovėjimo aikšteles su elektroniniais vartais. Tačiau tam yra ir kitų priemonių – mes tiesiog esame pripratę prie savos sistemos, ji veikia ir tikrai nėra prastesnė už tas, kurios nereikalauja priekinių numerių. Kita vertus, valstybinių numerių montavimas tik prie automobilio galo turi nemažai privalumų.

Valstybinio numerio plokštelė gale yra montuojama aukščiau, kur nors ant bagažinės dangčio. Tuo tarpu priekyje numeriai dažniausiai prisukami prie bamperio. Metalinė numerio plokštelė, žinoma, yra kietesnė už plastikinį bamperį, todėl didesnė tikimybė netyčia subraižyti kitus automobilius. Jei į ką nors bakstelsite bamperiu be numerių ženklų, tikėtina, kad išsisuksite be didesnės žalos. Tuo tarpu numerių plokštelė gali palikti gilias žymes. Kitaip tariant, priekyje sumontuoti valstybiniai numerių ženklai mažina bamperių efektyvumą. Tai yra itin didelė problema eismo įvykiuose, į kuriuos patenka pėstieji.

Automobiliai be priekinių numerių ženklų yra saugesni. (Brett Levin, Wikimedia(CC BY 2.0)

Automobilių gamintojai labai stengiasi sukurti aptakias kėbulo formas. Tuo tarpu plokščia numerio lentelė kenkia ir aerodinamikai, ir automobilio išvaizdai. Plokščias numeris ant aptakaus automobilio nosies atrodo labai prastai, ypač jei tai – egzotiškas sportinis automobilis. Ar esate matę Ferrari 458 ar naują Ford GT su priekiniais numeriais? Atrodo išties nekaip. Norint numerius sumontuoti apskritai reikia gręžti skyles, montuoti numerio laikiklį. Tai nėra gerai, jei automobilis yra istorinis ar tiesiog labai egzotiškas.

Štai kaip Ferrari 458 atrodo su valstybiniais numeriais – ta plokštelė atrodo kaip šašas ant gražaus veido. (Ben, Wikimedia(CC BY-SA 2.0)

Taigi, valstybiniai numerių ženklai priekyje techniškai nėra būtini. Jie turi privalumų, tačiau turi ir daug trūkumų. Todėl nemažai JAV regionų nereikalauja, kad automobilis turėtų valstybinius numerius priekyje. Juk jie ne tik kenkia saugumui, blogina aerodinamines savybes ir išvaizdą, bet dar ir kainuoja papildomus pinigus.



Taip pat skaitykite:

Kada ir kodėl automobiliai įgijo numerių ženklus? 

Didelę ankstyvojo automobilizmo problemą buvo norima išspręsti diskus barstančiu mechanizmu;

Kodėl dalis pasaulio važinėja dešiniąja kelio puse, o dalis – kairiąja?

7 patarimai, kaip jau šiandien būti geresniu vairuotoju;

Kas išrado tuos mažus cukraus pakelius ir kaip juos teisingai atidaryti?

Kodėl skiriasi vyriški ir moteriški dviračiai?

Kodėl senieji kino projektoriai skleidė tą erzinantį tratėjimą?

Kodėl skiriasi amerikietiški ir europietiški sunkvežimiai? Kurie geresni?

Kodėl skiriasi amerikietiški ir europietiški sunkvežimiai? Kurie geresni?

Tikriausiai pastebėjote, kad amerikietiški ir europietiški sunkvežimiai labai smarkiai skiriasi. Tai žino visi, įskaitant ir tuos, kurie po JAV niekada nėra keliavę. Bet ar žinote, kodėl taip yra? Jei viena forma yra geresnė už kitą, kodėl ne visi gamintojai tuo naudojasi?

Vieni turi ilgas nosis, o kitų priekis yra visiškai plokščias. Kodėl? Iš tikrųjų, abi formos turi savų privalumų. Ilgas amerikietiškas vilkikas su atsikišusia nosimi pasižymi ilga ratų baze, vairuotojas sėdi arti jos vidurio. Tai reiškia, kad sunkvežimis gali būti kur kas patogesnis važiuojant nelygiu keliu. Taip pat akivaizdu, kad vilkikas yra didesnis, todėl jame vairuotojui netrūksta vietos patogiai išsimiegoti. Tai labai svarbu tiems, kurie važinėja nuosavais sunkvežimiais.

Peterbilt sunkvežimiai – tipinis vaizdas JAV greitkeliuose. (First Response Team of America, Wikimedia(CC BY-SA 3.0)

Europoje tai pasitaiko palyginti retai, bet JAV nemažai vilkikų priklauso jų vairuotojams. Jie mėnesių mėnesius važinėja gaudydami bet kokias galimybes užsidirbti, todėl labai ilgą laiką gyvena savo sunkvežimyje. Taigi, kabina tiesiog privalo būti labai patogi ir erdvi. Amerikietiški vilkikai įprastai yra žemesni, todėl į juos lengviau įlipti.

Galiausiai, ilga nosis suteikia aerodinaminį pranašumą todėl tokios formos vilkikas potencialiai sunaudotų mažiau kuro. Aišku, realybėje viskas kitaip, nes amerikietiški sunkvežimiai yra sunkesni ir važiuoja greičiau. Tačiau jei paimtume du tiek pat sveriančius vilkikus su tais pačiais varikliais, tas, kuris turėtų ilgą nosį, pasižymėtų žemesnėmis kuro sąnaudomis. Kartu ilga nosis leidžia lengviau pasiekti variklį, kai jam prireikia remonto ar serviso.

Europietiški vilkikai turi trumpesnę ratų bazę, kuri nesuteikia tokio patogumo kaip amerikietiški sunkvežimiai, bet leidžia manevruoti siaurose gatvėse. (Volvo Trucks)

Tačiau ir europietiški sunkvežimiai turi privalumų. Trumpesnė ratų bazė jiems leidžia lengviau manevruoti. Plokščia nosis ir kampuotas, stačiakampį gretasienį primenantis profilis yra kompaktiškesnis, o vairuotojui lengviau arti privažiuoti prie kito priekyje stovinčio sunkvežimio. Europietiško stiliaus vilkikai taip pat yra lengvesni.




Kadangi Europoje sunkvežimių vairuotojai įprastai nesileidžia į mėnesių mėnesius trunkančius reisus, kabinos gali būti mažesnės. Visgi, tikroji priežastis, kaip ir buvo galima numanyti, yra įstatymuose.

Kodėl skiriasi amerikietiški ir europietiški vilkikai?

Europos Sąjungoje maksimalus leistinas sunkvežimio su priekaba ilgis siekia vos 18,75 m. Tiesa, Danijoje ši riba siekia 25,25, Švedijoje 24, o Jungtinėje Karalystėje – 22,75 metrai, tačiau ne visuose keliuose ir ne visiems sunkvežimiams. Kadangi prekes įprastai reikia pristatinėti visoje Europoje, galima sakyti, kad įprastas europietiškas sunkvežimis negali būti ilgesnis nei 18,75 m. Tačiau šis skaičius įtraukia ir vilkiką, todėl apsimoka juos gaminti su varikliu po kabina. Taip priekaba gali būti ilgesnė.

Amerikeitiški sunkvežimiai yra labiau aerodinamiški, į juos lengviau įlipti, o viduje yra daugiau vietos. (Pierre André, Wikimedia)

Tuo tarpu JAV tokie apribojimai buvo panaikinti dar 1986 metais. Anksčiau ir šioje šalyje buvo daug sunkvežimių be nosių, tačiau dabar jų vis mažėja. Įprasti amerikietiški sunkvežimiai turi daug privalumų, todėl nesant reikalavimų rinktis kitokį vilkiką paklausos europietiško tipo sunkvežimiams nebėra.

Štai kokie patogūs yra šiuolaikiniai sunkvežimiai

Kita priežastis – greitis. Europoje sunkvežimių greitis yra ribojamas iki 90 km/h, tuo tarpu JAV jie važinėja ir 120 km/h greičiu. Tai reiškia, kad aerodinamika yra labai svarbi. Sunkvežimiai JAV važinėja didesniais atstumais, todėl vairuotojai stengiasi palaikyti didesnį greitį.




Tačiau bene svarbiausia priežastis, kodėl amerikiečiai nevažinėja europietiško tipo sunkvežimiais – išvystyta infrastruktūra. JAV keliai – platūs ir nauji, o ir miestų gatvėse vietos netrūksta. Europietiški sunkvežimiai lengviau sukiojasi siaurose gatvelėse, kurių senuose mūsų miestuose yra tiek daug. JAV to daryti jiems paprasčiausiai nereikia, todėl jie renkasi ilgesnius, patogesnius ir greitesnius sunkvežimius.

Apie Nodum

Nodum.lt - įdomiems skaitiniams skirtas puslapis. Čia reguliariai publikuojami straipsniai apie naujausias technologijas, mokslo pasiekimus, automobilių pasaulio naujienas ir kultūrą, patarimus ir visokias internete aptinkamas įdomybes. Didžiausias dėmesys skiriamas žmonėms, kurie kuria, keliauja, myli savo darbą, įdomioms lankytinoms vietoms ir pomėgiams. Nodum.lt - įvairenybių mazgas, jei veikiate ką nors įdomaus, apie ką norėtumėte papaskoti - susisiekite su mumis per mūsų Facebook puslapį ar elektroniniu paštu - nodum2017@gmail.com.