Kaip degalų pistoletai žino, kada prisipildo jūsų automobilio bakas? (Video)

Kaip degalų pistoletai žino, kada prisipildo jūsų automobilio bakas? (Video)

Atvykę į degalinę užpildyti automobilio bako daug negalvojate – įstatote pistoletą ir nuspaudžiate rankenėlę. Gali žvalgytis aplink, galvoti apie kitos dienos darbus, kalbėtis su automobilio keleiviais – degalai vis tiek nepradės bėgti ant žemės. Tačiau kaip degalų įpylimo pistoletas žino, kada prisipildo jūsų mašinos degalų bakas?

Bendrą principą tikrai suprantate. Degalų lygis kyla tol, kol ima liesti pistoleto galą. Tuomet jis kažkaip tai pajaučia ir staiga nutraukia degalų tiekimą. Bet kaip jis tai pajaučia? Pasirodo, jokia elektronika šiame mechanizme nedalyvauja.



Rinkoje yra daug įvairių drėgmės ir vandens lygio jutiklių ir dauguma jų yra elektroniniai. Jie veikia dviejų elektrodų principu – juos pasiekęs vanduo uždaro elektros grandinę ir taip jutiklis supranta, kad skysčio lygis pasiekė numatytą ribą. Tačiau benzinas ir dyzelinas yra prasi elektros laidininkai, o ir dėl saugumo į pistoletus elektronikos montuoti nenorima. Todėl naudojamas visai kitas mechanizmas.

Visi šiuolaikiniai degalų pistoletai sustoja pripylę pilną baką. (Rama, Wikimedia(CC BY-SA 2.0 fr)

Tikriausiai esate kada pastebėję degalų pistoleto vamzdyje esantį mažą vamzdelį – būtent tai yra yra jutiklis, apie kurį kalbame. Šis vamzdelis yra nuvestas per visą pistoleto ilgį iki jo viršuje esančios lanksčios oro talpos, šiek tiek primenančios balioną. Ši talpa yra tiesiai prieš degalų pistoleto rankeną – ant ją dengiančio korpuso dažnai klijuojama reklama ar informacija apie degalus. Pistoleto viduje, maždaug po minėta oro talpa, degalai turi pratekėti susiaurėjimą, kuris sudaro Venturi efektą – šioje vietoje susidaro žemo slėgio zona. Dėl to per tą mažytį vamzdelį į vidų siurbiamas oras. Dalis šio oro pasišalina atgal į išorę kartu su degalais, o dalis palaiko pripūstą minėtą oro talpą pistoleto viršuje.

Galiausiai degalai pasiekia pistoleto galą ir oras nebegali patekti į tą mažą vamzdelį. Taigi, per jį į vidų plūsteli degalai. Jie išlygina slėgį pistoleto viduje, dingsta ta žemo slėgio zona ir oro talpa ištuštėja. Susitraukdama ji paleidžia vožtuvo sklendę ir degalų tiekimas yra nutraukiamas. Skamba šiek tiek per daug sudėtingai?

Paprasčiau?

Galima pabandyti šį procesą paaiškinti ir kiek paprasčiau ir trumpiau. Kai pilami degalai, pistolete susidaro žemas slėgis, kuris į vidų per mažą vamzdelį siurbia orą. Kai degalai pasiekia pistoleto galą, oras nebėra siurbiamas, todėl oro talpa viduje susitraukia ir uždaro vožtuvą.

Jei ir šis paaiškinimas nepadėjo, pažiūrėkite šį vaizdo įrašą

 

Degalų kolonėlės yra gana sudėtingi mechanizmai, tobulinti per ilgus dešimtmečius. Dabar degalų pistoletų žarnos yra apsaugotos net nuo neapsižiūrėjusių vairuotojų, kurie nori išvažiuoti iš degalinės neištraukę pistoleto – žarnos lengvai nutrūksta ant žemės nepapildamos per daug degalų. Patys pistoletai taip pat ilgai tobulėjo. Anksčiau naktimis už degalus nenorintys mokėti paaugliai tiesios ištuštindavo degalų žarnas – dabar to padaryti nebėra įmanoma.  Pats mechanizmas yra gana sudėtingas, bet kartu ir patikimas.



Taip pat skaitykite:

10 įdomių faktų apie degalų taupymą;

Ar važiavimas paskui sunkvežimį ar autobusą padeda sutaupyti degalų?

Kuo ypatingos degalus taupančios padangos?

Kodėl skirtingi automobiliai degalų bako užpildymo angas turi skirtingose pusėse?

Kokį atstumą dar galima nuvažiuoti, kuomet degalų lygio rodyklė jau rodo nulį?

Kodėl dauguma laivų turi apvalią atsikišusią nosį, kuri beveik visada lieka po vandeniu?

Kodėl dauguma laivų turi apvalią atsikišusią nosį, kuri beveik visada lieka po vandeniu?

Jei kada vaikštinėsite šalia uosto, pamatysite, kad kai kurių laivų nosys yra neįprastai iškeltos aukštyn. Taip nutinka todėl, kad tie laivai yra nepakrauti ir yra kiek labiau iškilę iš vandens nei būtų keliaudami. Taip pat pastebėsite, kad po vandeniu šie laivai turi pūstas apvalias nosis. Jos yra skirtos vandens pasipriešinimui sumažinti, bet ar įsivaizduojate, kaip jos veikia?

Keliaujant šios pūstos beveik rutulio formos nosys įprastai būna po vandeniu. Virš vandens jos iškyla tuomet, kai laivas būna labai lengvas – neturi krovinio ar balastinio vandens. Tokias pūstas nosis turi ne visi laivai, tačiau tarp didžiųjų žvejybinių, konteinerinių ir kruizinių laivų jos yra labai dažnos. Kodėl?



Tokios apvalios nosys stipriai sumažina vandens pasipreišinimą, todėl laivas sunaudoja mažiau degalų, yra greitesnis ir stabilesnis. Skaičiuojama, kad vien dėl šios formos nosies kuro sąnaudos sumažėja 12-15 %. Tačiau jos efektyvios tik didžiuosiuose laivuose, kurių vandens linijos ilgis siekia bent 15 metrų. Arba jei laivas dažnai plaukia maksimaliu greičiu.

Labai ryškus pūstas pirmagalis. (Roland zh, Wikimedia (CC BY-SA 3.0)

Hidrodinamika yra visai kitas mokslas nei aerodinamika, tačiau aptakumo taisyklės yra pakankamai panašios. Apvali forma yra aptakesnė už kampuotą – tai lengvai suvokiama. Tačiau tokia atsikišusi laivo nosis iš tiesų atrodo keistai, nes ir be jos laivas būtų gana aptakus. Virš tokios nosies lieka kampas, kuriame gali kauptis vanduo, todėl reikalingi ir kiti konstrukciniai korpuso dizaino sprendimai. Visgi, tinkamoje vietoje įrengta apvali nosis išlygina vandens srautus aplink laivo korpusą.

Pūsta Islandijos žvejų laivo Jon Kjartansson nosis.

Tikriausiai esate pastebėję, kad priešais greitai plaukiantį laivą susidaro bangos (kartais jose mėgsta žaisti delfinai). Šios bangos nuvilnija per visą laivo korpusą iki pat galo. Tai – vandens pasipriešinimo rezultatas. Plaukti per šias bangas yra kur kas sunkiau nei per ramų vandenį. Tinkamoje vietoje suformuota atsikišusi išpūsta nosis tarsi kilsteli vandenį šiam dar nepasiekus vertikalaus pirmagalio paviršiaus. Taigi, sukuriama banga, kuri yra priešinga įprastam bangavimui priešais laivą. Taip priešingos bangos viena kitą išlygina ir vandens srautas aplink laivą tampa kur kas lygesnis.

Kaip veikia pūsta laivo nosis, lyginant su įprastu korpuso profiliu: 1 – pūstas pirmagalis; 2 – įprastas pirmagalis; 3 – atsikišusios nosies sukurta banga; 4 – įprasto pirmagalio sukurta banga; 5 – vandens linija kai bangos viena kitą panaikina. (Tosaka, Wikimedia (CC BY 3.0).

Manoma, kad pirmasis laivas su tokia nosimi plaukioti pradėjo dar 1910 metais. Tai buvo karinis JAV laivas  USS Delaware. Apvalaus, atsikišusio pirmagalio išradimas priskiriamas laivų architektui Davidui W. Taylorui. Nuo 20 amžiaus pradžios buvo eksperimentuojama su įvairiomis nosies formomis ir dabar jos gali būti pakankamai sudėtingos, sukurtos kompiuterinių simuliacijų ir bandymų metu.



Taip pat skaitykite:

Pirmasis automobilis su kėbule sumontuotais ratais;

Kodėl sunkvežimiai ir autobusai nėra tokie aerodinamiški kaip automobiliai?

Kodėl lėktuvų sparnų galai riesti į viršų?

10 įdomių faktų apie kruizinius laivus.

Apie Nodum

Nodum.lt - įdomiems skaitiniams skirtas puslapis. Čia reguliariai publikuojami straipsniai apie naujausias technologijas, mokslo pasiekimus, automobilių pasaulio naujienas ir kultūrą, patarimus ir visokias internete aptinkamas įdomybes. Didžiausias dėmesys skiriamas žmonėms, kurie kuria, keliauja, myli savo darbą, įdomioms lankytinoms vietoms ir pomėgiams. Nodum.lt - įvairenybių mazgas, jei veikiate ką nors įdomaus, apie ką norėtumėte papaskoti - susisiekite su mumis per mūsų Facebook puslapį ar elektroniniu paštu - nodum2017@gmail.com.