Šiurpus senovinis jūreivių kankinimo būdas, kuris visada baigdavosi randais arba mirtimi

Šiurpus senovinis jūreivių kankinimo būdas, kuris visada baigdavosi randais arba mirtimi

Kadaise pažanga laivyboje paskatino visos Europos civilizacijos šuolį pirmyn. Tai buvo ambicijų ir ekonomikos vystymosi laikas. Tačiau kartu tai vis tiek buvo žiaurūs laikai. Viena iš to iliustracijų yra šiurpus prasikaltusių jūreivių ir piratų kankinimo būdas – tempimas po kiliu.

Pirmasis rašytiniuose šaltiniuose užfiksuotas tempimo po kiliu atvejis įvyko 8 mūsų eros amžiuje. Taip senovės graikai baudė piratus. Tempimas ko kiliu gali būti ir egzekucija, tačiau ši kankynė nebūtinai turi baigtis mirtimi. Tiesą sakant, nemažai tokiam kankinimui pasmerktų žmonių iš vandens būdavo ištraukti gyvi, nors dalis jų mirdavo vėliau nuo įvairių infekcijų. Tačiau kas tai per kankinimo būdas ir kodėl pagal fizinės kančios sukėlimą jis yra vienas iš pačių baisiausių?



Tempimas po kiliu buvo paplitęs ne vienoje šalyje. Manoma, kad jį naudojo ir piratai, nors tai patvirtinti ir gana sunku. Piratais dažnai tapdavo patyrę jūreiviai, kurie neabejotinai žinojo apie tokius kankinimo būdus, todėl nebūtų keista, jei juos būtų pritaikę ir patys. Juk tempimui po kiliu tereikėjo virvės ir laivo.

Viduramžių raižinys, vaizduojantis tempimą po kiliu.

Pasmerktasis būdavo aprišamas virve per juosmenį. Ši procedūra buvo labai svarbi – nepakankamai tvirtas mazgas galėjo sutrukdyti kankinimui. Tuomet šis žmogus būdavo išmetamas už borto, o kitas virvės galas buvo greitai tampomas nuo laivo priekio link galo. Kankinamas žmogus galiausiai panirdavo po laivu. Tai galėjo būti paskatinta ir virvės pertempimu po laivo apačia, kad kankinį būtų galima tiesio patraukti arčiau laivo. Taip pasmerktasis būdavo kurį laiką tempiamas palei laivo korpusą. Kartais bausmė būdavo apribojama tiesiog vienu pertempimu iš vienos pusės į kitą ar nuo laivo priekio iki galo, o kartais žmogus būdavo tampomas, kol akivaizdžiai netekdavo sąmonės ar mirdavo.

Laivo korpusas po vandens linija, kaip galite įsivaizduoti, nebuvo lygus. Visų pirma, jis buvo medinis, todėl jo paviršių puošė daugybė medienos atplaišų. Antra, laivai būdavo apaugę polipais, kurie būdavo tokie tvirti ir kieti, kad be vargo perplėšdavo žmogaus odą. Taigi, taip kankinamas žmogus buvo ne tik skandinamas, bet ir žalojamas į neįtikėtinai šiurkštų laivo korpusą.

Manoma, kad tempimas po kiliu buvo naudojamas Anglijoje, tačiau to įrodymų yra pakankamai mažai. O štai Nyderlandų laivyne tai buvo įtraukta į oficialias bausmes. Tiesa, ten tokios bausmės buvo vykdomos pasitelkus mechaninius pagalbininkus – skriemulius. Pasmerktasis su surištomis rankomis ir kojomis būdavo pertempiamas nuo vieno laivo šono prie kito.

Olandų dailininko Lieve Pietersz Verschuier paveikslas, kuriame vaizduojamas tempimas po kiliu. (1660-1686 m)

Tempimas po kiliu dažnai baigdavosi mirtimi, nes žmogus arba nuskęsdavo, arba stipriai galva atsitrenkdavo į laivo kilį. Tačiau mirties grėsmė neatslūgdavo ir praėjus kelioms valandoms ar dienai. Polipų atvertos žaizdos dažnai pritraukdavo bakterijas ir prasidėdavo pavojingos infekcijos, kurios neretai baigdavosi kankinio mirtimi.



Taip pat skaitykite:

Kur pradingo įvažiuojamieji kino teatrai?

Pieno išvežiojimo furgonai – kuo jie unikalūs?

Didysis emu karas, kurį Australijos karinės pajėgos pralaimėjo paukščiams;

Siaubingas melasos potvynis, pražudęs 21 žmogų ir visą miestą pavertęs siaubinga netvarka;

Mirtinas marketingo triukas – tyčia susidūrus garvežiams žuvo du žiūrovai;

Žymus chirurgas, kuris skalpelį laikė burnoje ir kartą pasiekė 300 % mirtingumą vienos operacijos metu;

Londono alaus potvynis, nusinešęs 8 žmonių gyvybes.

Ar tikrai bėgimo takelis buvo išrastas žmonėms kankinti?

Ar tikrai bėgimo takelis buvo išrastas žmonėms kankinti?

Bėgimo takeliai yra kiekvienoje treniruoklių salėje, o nemažai žmonių juos turi ir namuose. Jie leidžia sportuoti bet kokiu oru ištisus metus, todėl bėgimo takelis yra laikomas vienu iš svarbiausių sporto įrangos išradimų. Visgi, šio įrenginio istorija turi ir tamsių dėmių, į kurias įvairūs interneto puslapiai labai mėgsta pabaksnoti pirštais. Ar kada nors susimąstėte, kad naudojate prietaisą, kadaise skirtą kankinimams bausti?

Mums įprastas namuose naudojamas bėgimo takelis buvo išrastas praeito amžiaus septintojo dešimtmečio pabaigoje. Amerikiečių inžinierius Williamas Staubas perskaitė Dr. Kennetho H. Cooperio knygą „Aerobics“, kurioje buvo teigiama, kad 4-5 kartus per savaitę bėgiojantys žmonės yra sveikesni, net jei kaskart nubėga vos po vieną mylią. Staubas visai norėjo pats pasportuoti, todėl, įsitikinęs, kad rinkoje nėra įperkamo bėgimo takelio, jis nusprendė jį pasigaminti. Jo sūnus sukūrė jungiklį, o pats Staubas pasirūpino kitomis dalimis. Jis buvo toks patenkintas savo išradimu, kad jį nusiuntė pačiam daktarui Cooperiui.



Cooperį Staubo takelis išties sužavėjo, juo greitai susidomėjo ir sporto įrangos pardavėjai , o kas vyko toliau – jau istorija. Bėgimo takeliai užkariavo treniruoklių sales ir namus. Tai buvo pirmas toks prietaisas, leidžiantis masėms efektyviai sportuoti namuose. Visgi, iš tikrųjų tai nebuvo pirmas bėgimo takelis istorijoje.

Istorikai yra linkę manyti, kad tikraisiais bėgimo takelių pradininkais reikėtų laikyti žmogaus jėga sukamus malūnus, vandens pompas, kombainus ir kitus mechanizmus. Kaboldy, Wikimedia

Bėgimo takeliai jau seniau buvo naudojami ligoninėse. Pirmasis modernus bėgimo takelis buvo užpatentuotas dar 1913 metais, tačiau susidomėjimas šiuo įrenginiu išaugo tik 1952 metais  Dr. Robertui Bruce ir Wayne Quintonui iš Vašingtono Universiteto pristačius ligoninėms skirtą bėgimo takelį. Taigi, atrodytų, kad šio prietaiso istorija prasidėjo ne taip jau seniai, tačiau vėlgi – yra ne visai taip.

Iš pradžių modernūs bėgimo takeliai naudoti ligoninėse. RIA Novosti archive, Wikimedia

Tam tikra prasme bėgimo takeliai egzistavo nuo seniausių laikų, tačiau tuomet jie buvo skirti ne sportui, o darbui. Einančių/bėgančių žmonių jėga sukami mechanizmai atrodė įvairiai. Kartais žmonėms ir darbiniams gyvūnams tekdavo eiti ratu įsikibus į specialų pagalį (tikriausiai ne pats tinkamiausias terminas, bet tai ir buvo tiesiog pagalys) ir taip sukti mechanizmą, o kartais darbininkai lipo aukštyn visiškai vertikaliu ar šiek tiek pasvirusiu ratu.  Tokie mechanizmai sukdavo malūnus ar irigacijos sistemas.

Tokie mechanizmai, nors ir buvo naudojami įvairiems darbams dirbti, labiausiai buvo reikalingi kaliniams bausti. Lennon001, Wikimedia

Tai kur ta tamsi dėmė bėgimo takelių istorijoje? Internete ne vienas puslapis skelbia, kad bėgimo takeliai buvo išrasti kaip kankinimo priemonė. Iš tiesų, kaip jau tikriausiai supratote, buvo ne visai taip. Bėgimo takelių pirmtakai pasirodė dar prieš 4000 metų ir tik 1818 metais anglų inžinierius, seras Williamas Cubittas, malūnininko sūnus, nusprendė, kad reikėtų kaip nors išnaudoti Bury Saint Edmundso kalėjimo gyventojus. Jis suprojektavo įrenginį, kurį šiandien tikriausiai laikytume bėgimo takeliu. Į eilę sustoję kaliniai turėjo lipti besisukančiais laiptais, mechanizmas suko malūno girnas, pumpavo vandenį arba tiekė orą į požemines kasyklas.

Kaliniai šių mechanizmų nekentė. Lipti nesibaigiančiais laiptais jie turėjo šešias valandas per dieną, o jei suklupdavo dėl nuovargio, dažniausiai būdavo sunkiai sužeidžiami. Tokie „bėgimo takeliai“ kalėjimuose paplito, bet, atsiradus geresnėms energijos rūšims ir kaliniams labiau tinkantiems darbams, greitai pasitraukė į istorijos puslapius.

Bėgimo takelis yra ir Tarptautinėje Kosminėje Stotyje. NASA, Wikimedia

Tokia ta bėgimo takelių istorija. Nors jie iš tikrųjų buvo naudojami kaliniams bausti, ir prieš tai jie tūkstančius metų buvo naudojami įvairiems darbams atlikti, todėl Cubitto išradimo bėgimo takelio istorijos pradžia laikyti nereikėtų. Tik XX a. atsirado pirmieji modernūs bėgimo takeliai – iš pradžių ligoninėse ir profesionaliose treniruoklių salėse, o vėliau – ir eilinių žmonių namuose.


Apie Nodum

Nodum.lt - įdomiems skaitiniams skirtas puslapis. Čia reguliariai publikuojami straipsniai apie naujausias technologijas, mokslo pasiekimus, automobilių pasaulio naujienas ir kultūrą, patarimus ir visokias internete aptinkamas įdomybes. Didžiausias dėmesys skiriamas žmonėms, kurie kuria, keliauja, myli savo darbą, įdomioms lankytinoms vietoms ir pomėgiams. Nodum.lt - įvairenybių mazgas, jei veikiate ką nors įdomaus, apie ką norėtumėte papaskoti - susisiekite su mumis per mūsų Facebook puslapį ar elektroniniu paštu - nodum2017@gmail.com.