Neįprastos laidotuvės – kodėl Australija užkasė 23 karinius reaktyvinius lėktuvus? (Video)

Neįprastos laidotuvės – kodėl Australija užkasė 23 karinius reaktyvinius lėktuvus? (Video)

Kad ir kokia gera būtų technika, ji sensta. Nors kariniai lėktuvai patikimai tarnauja kelis dešimtmečius, ir jiems su laiku ateina galas. Technologijos tobulėja, todėl kadaise itin modernūs modeliai galiausiai tampa pasenusiais ir neatitinkančiais šiuolaikinių standartų. Pasenusi technika įprastai pasitarnauja dar kartą – ji gali būti perdirbama kaip metalo laužas. Tačiau 2011 metais Australija savų F-111 taktinių atakos lėktuvų atsikratė kitaip – jie buvo palaidoti.

General Dynamics F-111 Aardvark viršgarsiniai reaktyviniai atakos lėktuvai kadaise buvo vieni geriausių pasaulyje. F-111 pirmam skrydžiui pakilo 1964 metais, o jau 1967-aisiais pradėjo tarnybą. Šis orlaivis turėjo daug įdomių savybių. Ryškiausia iš jų – kintamos geometrijos (strėliškumo) sparnai. Pakreipti atgal jie leido pasiekti didesnį greitį, o sugrąžinti į priekinę padėtį suteikė galimybę skristi lėčiau. F-111 veikė ir kaip žvalgybos, ir kaip elektroninės karybos, ir kaip atakos lėktuvas, ir kaip strateginis bombonešis, galintis suduoti branduolinį smūgį.



Tiesą sakant, F-111 buvo pirmasis serijinės gamybos lėktuvas su kintamos geometrijos sparnais. Jų strėliškumą buvo galima reguliuoti nuo 16 iki 72,5 laipsnių. Kitaip tariant, sparnus buvo galima visiškai priglausti prie fiuzeliažo, taip pagerinant skrydžio charakteristikas skriejant maksimaliu greičiu. F-111F ilgis – 22,4 m, o maksimalus sparnų ilgis – 19,2 m. Šiam orlaiviui buvo reikalinga dviejų žmonių įgula – pilotas ir ginkluotės valdytojas. Vidiniame ginkluotės skyriuje buvo galima įrengti 20 mm patranką, kuri buvo naudojama itin retai, arba patalpinti nemenką bombų krovinį. F-111 galėjo atakuoti ir B61 bei B43 branduolinėmis bombomis. Po sparnais F-111 galėjo pasiimti kelias lazeriu valdomas raketas ar numetamus papildomus degalų bakus.

F-111 savo laiku buvo vienas pažangiausių karinių lėktuvų pasaulyje. F-111 su į priekį ištiestais sparnais. (Master Sgt. Kevin J. Gruenwald, Wikimedia)

General Dynamics F-111 Aardvark turėjo porą Pratt & Whitney TF30-P-100 turboventiliatorinių variklių, kurie leido pasiekti maksimalų 2655 km/h greitį. Maksimalus F-111 skrydžio aukštis – 20,1 km, o maksimalus skrydžio nuotolis su papildomais degalų bakais – 5950 km.

F-111 buvo universalus lėktuvas, kuris būtų pravertęs ne vienai valstybei, tačiau jį naudojo tik JAV ir Australija. JAV rankose F-111 itin pravertė Persijos įlankos kare, tuo tarpu australai savų F-111 kovinėse operacijose taip ir nepanaudojo. 1999 metais Australų F-111C buvo pasiruošę pulti Indonezijos pajėgas per Rytų Timoro nepriklausomybės skelbimo sumaištį, tačiau tada to neprireikė. Tačiau nemanykite, kad pirkdami šiuos orlaivius australai tik iššvaistė pinigus.

Australų F-111C rikiuotė. (Master Sgt. Kevin J. Gruenwald, Wikimedia)

1973 metais F-111 tapo pažangiausiu, toliausiai nuskrendančiu ir pavojingiausiu kariniu orlaiviu visame regione. Nors šie orlaiviai kovinėse operacijose taip ir nebuvo panaudoti, apie juos priešiškai nusiteikusios šalys žinojo. Benny Murdani, Indonezijos gynybos ministras, kartą pripažino, kad viename vyriausybės susirinkime perspėjo kitus narius – „ar suvokiate, kad Australija turi bombonešį, kuris galėtų per tą langą tiesiai ant šio stalo numesti bombą?“ Australija turėjo 28 F-111C, 15 F-111G ir dar kelis neskrendančius orlaivius mokymams ant žemės.

Žvalgybinis Karališkųjų Australijos karinių oro pajėgų RF-111C su atgal palenktais sparnais. (Wikimedia(CC BY 2.0)

Taigi, F-111 tapo puikia priešų atgrasymo priemone, tačiau su laiku šių orlaivių išlaikymo kaštai tik augo. JAV šių lėktuvų nenaudojo nuo 1998 metų, tuo tarpu australai pirmųjų F-111 atsisakė tik 2007 metais. Šis sprendimas tuo metu jau buvo būtinas – vienai skrydžio valandai reikėjo net 180 priežiūros ir remonto valandų. Šie lėktuvai gesdavo taip dažnai, kad kalbėti apie tolimesnę jų tarnybą buvo tiesiog neįmanoma. Paskutinių F-111 Australija atsisakė 2010 metais ir iš karto ėmė galvoti, ką su jais daryti.

F-111 buvo išties įspūdingas ir universalus lėktuvas, galėjęs degalų atsargas pasipildyti ir ore. (Pacific Aviation Museum, Wikimedia(CC BY 2.0)

Nemaža dalis Australijos F-111 lėktuvų tapo muziejų eksponatais, tačiau 2011 metais 23 dar buvo likę. F-111 fiuzeliažas buvo pagamintas iš aliuminio, tačiau turėjo nemažai ir titano bei plieno komponentų. Tačiau metalo laužo perdirbimo įmonių džiaugsmu šie lėktuvai netapo – jie buvo palaidoti sąvartyne.

2011 metų lapkričio 21-24 dienomis 23 Karališkųjų Australijos karinių oro pajėgų F-111 orlaiviai buvo palaidoti sąvartyne Svanbanke. Buvusi anglies kasykla per metus priima apie 500 tūkstančių tonų šiukšlių, tačiau karinių orlaivių iki tol ten nebuvo. Ši vieta buvo pasirinkta todėl, kad šis sąvartynas yra arti Amberlio bazės, kur šie lėktuvai buvo saugomi. Užkastų lėktuvų vieta yra pažymėta, kaip zona, kurioje negalima kasti, tačiau vargu ar kas ir bandytų. Vos tik F-111 buvo užversti gruntu, ant viršaus imta pilti šiukšles.

Tačiau kodėl šiais kariniais lėktuvais buvo atsikratyta tokiu netradiciniu būdu? Pasirodo, taip lėktuvų atsikratyti buvo tiesiog pigiau. Jų ardymas būtų kainavęs daugiau nei būtų pavykę uždirbti iš parduoto metalo laužo. Didžiausia problema buvo asbestas – šiame lėktuve jo yra tikrai daug, o tai – sveikatai pavojinga medžiaga. Nors F-111 buvo pagamintas iš vertingų medžiagų, pati konstrukcija buvo gana sudėtinga, todėl norint išardyti lėktuvą, pašalinti asbestą ir atskirti metalus būtų reikėję nemažai laiko ir kvalifikuotos darbo jėgos. Atsarginių dalių taip pat nereikėjo – juk niekur pasaulyje tokie lėktuvai nebeskraidė.

Taigi, šie F-111 Aardvark visiems laikams buvo palaidoti po žeme – taip buvo tiesiog pigiau. Turint omenyje, kad virš šių lėktuvų yra kalnas šiukšlių, greičiausiai jų nesuras ir ateities archeologai.



Taip pat skaitykite:

Heli Baby – mažytis, juokingu vardu pavadintas sraigtasparnis tarnavo ir karinėse pajėgose;

Boeing B-52 gali būti užvestas ir sprogmenimis;

Kodėl A-10 Thunderbolt II šturmo lėktuvo papilvę puošia tamsus ovalas?

Kodėl Fairchild Republic A-10 Thunderbolt II varikliai yra sumontuoti tokioje keistoje vietoje?

Kodėl žvalgybinis lėktuvas Lockheed U-2 turi vieną šoninį veidrodėlį?

Kodėl strateginiai bombonešiai dažnai būdavo iš dalies ar visiškai balti?

Kodėl ant A-10 Thunderbolt II papilvės yra tamsus ovalas? Ir kam ant nosies piešiami dantys ir akys?

Kodėl ant A-10 Thunderbolt II papilvės yra tamsus ovalas? Ir kam ant nosies piešiami dantys ir akys?

Fairchild Republic A-10 Thunderbolt II yra šturmo lėktuvas, kuris savo taikinius atakuoja iš palyginti nedidelio aukščio. Tai nėra koks ypatingai greitas ir slaptas viršgarsinis naikintuvas ir taip A-10 tikrai ir neatrodo. Tačiau šiokią tokią gudrybę jis tikrai turi – ar žinote, kam reikalingas šio lėktuvo papilvėje nupieštas tamsus ovalas?

Tai – jau trečiasis mūsų straipsnis apie A-10 Thunderbolt II. Pirmajame pasakojome, kodėl šio lėktuvo varikliai atrodo tarsi prilipdyti prie fiuzeliažo šono, o antrajame – koks stiprus yra šis lėktuvas. Kviečiame paskaityti ir tuos straipsnius, o dabar pažvelkime į keistai nudažytą A-10 fiuzeliažą.



Tikri viršgarsiniai naikintuvai skraido aukštai ir greitai. Patys naujausi yra sunkiai pastebimi radarams, o tamsios melsvai-pilkos spalvos puikiai įsilieja į dangaus foną. Žinoma, padeda ir tai, kad šie karo lėktuvai skraido taip greitai, kad turi nemažą galimybę priešlėktuvinių ginklų visiškai išvengti. A-10 yra visiškai kitoks – jis atakuoja iš nedidelio aukščio, skrenda palyginti lėtai ir dažnai yra pastebimas plika akimi. Taigi, kamufliažą tenka gerai apgalvoti.

A-10 apačia turi susilieti su dangumi ir trikdyti priešą. (Airwolfhound, Wikimedia(CC BY-SA 2.0)

Priklausomai nuo dislokacijos vietos, A-10 Thunderbolt II gali prisidengti juodai-baltu žiemos, geltonai-rudu dykumos ar žalių kamufliažu. Įdomu tai, kad visuomet įvertinamos skirtingos grėsmės rūšys. Štai Europoje dislokuoti A-10 kadaise buvo dažomi keliais pilkos atspalviais apačioje ir keliais skirtingo tamsumo žalios spalvos lopais viršuje. Buvo manoma, kad didesnę grėsmę A-10 kelia kiti lėktuvai, o ne antžeminė priešlėktuvinė ginkluotė, todėl viršutinių paviršių kamufliažui buvo skiriamas didesnis dėmesys.

Žaliu kamufliažu prisidengęs A-10. (Master Sgt. Ed Boyce, Wikimedia)

Šiais laikais dauguma A-10 Thunderbolt II lėktuvų yra dažomi pilkai. Tai – pakankamai universali spalva, gerai slepianti dangaus fone. Dažnai apačioje, tiesiai po kabina galima pamatyti ir tamsesnės spalvos ovalą, kuris atrodo maždaug taip:

Ar tai A-10 apačia, ar viršus? (Air Combat Command United States Air Force, Wikimedia)

Kas juo žymima? Ogi nieko – jis yra skirtas apgauti priešui. Šis ovalas imituoja A-10 lėktuvo kabiną. Toks neįprastas kamufliažas turėtų suklaidinti lėktuvą stebinčius žmones, neleisti suprasti, ar jie mato orlaivio viršų ar apačią. Nors dabar jums tai gali pasirodyti kvaila, tačiau ši apgaulė veikia, nes lėktuvus žmonės gali pastebėti tik iš gana didelio atstumo. Taigi, pamačius tamsesnę dėmę tikrai galima pagalvoti, kad tai – lėktuvo gaubtas. Dėl tokio kamufliažo sunkiau suprasti, į kurią pusę suka lėktuvas, ne taip paprasta interpretuoti jo manevrus ir į juos atitinkamai reaguoti. Galbūt tai ir maža detalė, bet mūšyje ir jos yra svarbios.

A-10 yra pravardžiuojamas karpočiu ir pagal tai dažnai puošiamas nosies piešiniais. (Frank Kovalchek, Wikimedia(CC BY 2.0)

Beje, nemažai A-10 Thunderbolt II nosis yra papuošę išraiškingais, agresyviais piešiniais – akimis ir dantimis. Animacinio filmuko personažą primenantis piešinys iš tiesų yra karpotis – Afrikoje gyvenantis kiaulinių šeimos gyvūnas. Jis kaip tokio meno įkvėpimas pasirinktas neatsitiktinai – A-10 pravardžiuojamas anglišku žodžiu Warthog, kuris ir reiškia Karpotis.



Taip pat skaitykite:

Koks stiprus ir patvarus iš tiesų yra Fairchild Republic A-10 Thunderbolt II?

Kodėl Fairchild Republic A-10 Thunderbolt II varikliai yra sumontuoti tokioje keistoje vietoje?

Kodėl žvalgybinis lėktuvas Lockheed U-2 turi vieną šoninį veidrodėlį?

Kodėl strateginiai bombonešiai dažnai būdavo iš dalies ar visiškai balti?

Kodėl tankų pabūklų viduryje dažnai būna sustorėjimas? 

Kodėl kai kurių Boeing lėktuvų variklių korpusai turi dantytus galus? 

Kaip atrodo neasfaltuotiems takams paruoštas Boeing 737?

A-10 Thunderbolt II yra labai tvirtas – nepatikėsite, kokius pažeidimus patyręs A-10 gali skristi toliau

A-10 Thunderbolt II yra labai tvirtas – nepatikėsite, kokius pažeidimus patyręs A-10 gali skristi toliau

Fairchild Republic A-10 Thunderbolt II yra siaubą keliantis šturmo lėktuvas. Antžeminius taikinius jis naikina automatine 30 mm patranka, kuri šaudo 3900 šūvių per minutę greičiu. Toks veikimo būdas reiškia, kad A-10 dažnai sukiojasi tiesiai virš priešo galvų, todėl jam pačiam kyla nemenkas pavojus. Tačiau vis tiek nustebsite sužinoję, koks tvirtas iš tiesų yra A-10 ir kokius pažeidimus patyręs jis gali sėkmingai skristi toliau.

A-10 Thunderbolt II pirmam skrydžiui pakilo dar 1972 metais, o tarnybą JAV Karinėse oro pajėgose pradėjo dar 1977-iais. Apie šį lėktuvą rašome ne pirmą kartą. Jei jums įdomu, kodėl jo varikliai atrodo tarsi prilipdyti atsitiktinėje liemens vietoje, kviečiame paskaityti pirmąjį serijos straipsnį.



Savo taikinius Fairchild Republic A-10 Thunderbolt II dažnai atakuoja iš vos didesnio nei 1 km aukščio. Nors jis yra pakankamai greitas, manevringas ir gausiai ginkluotas, šis lėktuvas pats neišvengiamai tampa taikiniu. Todėl pilotas su visa avionikos įranga sėdi vadinamojoje vonioje – titano plokščių saugomame korpuse, galinčiame atlaikyti 23-57 mm ginklų smūgius. Šarvai sudaro apie 6 % tuščio lėktuvo svorio. Iš vidinės pusės šarvų plokštės yra dengtos nailonu, kuris turėtų sulaikyti atplaišas. Kabinos gaubtas taip pat yra atsparus smulkesnei amunicijai.

Fairchild Republic A-10 Thunderbolt II yra neįtikėtinai kietas lėktuvas. (US Air Force, Wikimedia)

Jau rašėme, kad A-10 varikliai yra sumontuoti aukščiau, kad naudojant žvyrinius takus į juos nepatektų įvairių akmenukų ir kitų objektų. Tačiau, žinoma, šie varikliai vis tiek yra pažeidžiami priešo paleistais šūviais.  A-10 gali skristi ir su vienu neveikiančiu varikliu. Tarp variklių ir fiuzeliažo yra įrengtos ugniasienės, o patys varikliai turi ir gaisro slopinimo sistemas.

Visi keturi A-10 Thunderbolt II degalų bakai yra sumontuoti pačiame fiuzeliažo centre. Siurbliai ir pačios svarbiausios mechanizmo dalys yra paslėptos pačiuose bakuose, kuriuos tiek iš vidaus, tiek iš išorės dengia poliuretano putos. Degalų linijos savaime užsisandarina, jei yra pažeistos, tačiau jei atsiveria rimtesnis plyšys, bet kuris bakas gali būti atjungtas nuo sistemos.

A-10 yra labai tvirtas, nes savo darbą dirba pakankamai nedideliame aukštyje. (Staff Sgt. Joe McFadden, Wikimedia)

A-10 uodega turi du vertikalius stabilizatorius. Tokią konstrukciją nulėmė ir variklių konfigūracija, ir noras orlaiviui suteikti geresnį manevringumą. Tačiau A-10 gali skristi ir su vienu nuplėštu vertikaliu stabilizatoriumi ar vos puse uodegos. Žinoma, tokiu atveju valdymo savybės stipriai nukentėtų, tačiau pilotas bent jau galėtų parskristi į bazę.

Negana to, A-10 nenukris net jei bus nuplėšta net pusė sparno. Vėlgi, tai gerokai suprastins lėktuvo valdymo savybes, tačiau A-10 bent jau galės saugiai nusileisti. Šis orlaivis yra valdomas per hidraulinę sistemą. Tiksliau, dvi sistemas – vieną gedimo atveju pakeičia kita. Jei abi hidraulinės sistemos yra apgadintos ar tiesiog sugenda, A-10 galima pilotuoti ir per senas geras mechanines jungtis.

A-10 gali skristi ir vos su vienu varikliu, puse uodegos ir su pusantro sparno. (Air Combat Command United States Air Force, Wikimedia)

A-10 Thunderbolt II tvirtumas buvo ne kartą išbandytas. Štai 2003 metais kapitonės Kim Campbell pilotuojamas A-10 buvo stipriai apgadintas virš Bagdado. Vienas variklis buvo visiškai sugadintas, stiprią žalą patyrė ir hidraulikos sistemos, uodegą nusėjo kulkų skylės. Pilotė tuomet jau mechaniškai valdomą orlaivį pilotavo dar valandą, o tuomet saugiai nusileido.

Fairchild Republic A-10 Thunderbolt II yra išties tvirtas ir efektyvus lėktuvas. Jis taip pat yra nebrangiai išlaikomas, efektyvus ir patikimas. Todėl apie jį dar pakalbėsime kituose serijos straipsniuose.



Taip pat skaitykite:

Kodėl Fairchild Republic A-10 Thunderbolt II varikliai yra sumontuoti tokioje keistoje vietoje?

Kodėl žvalgybinis lėktuvas Lockheed U-2 turi vieną šoninį veidrodėlį?

Kodėl strateginiai bombonešiai dažnai būdavo iš dalies ar visiškai balti?

Kodėl kai kurie lėktuvai variklius turi po sparnais, o kiti – prie uodegos?

Kodėl tankų pabūklų viduryje dažnai būna sustorėjimas? 

Kodėl kai kurių Boeing lėktuvų variklių korpusai turi dantytus galus? 

Kaip atrodo neasfaltuotiems takams paruoštas Boeing 737?

Kodėl šturmo lėktuvo A-10 varikliai sumontuoti taip aukštai gale? Pasirodo, yra net kelios gudrios priežastys

Kodėl šturmo lėktuvo A-10 varikliai sumontuoti taip aukštai gale? Pasirodo, yra net kelios gudrios priežastys

1972 metais pirmam skrydžiui pakilęs Fairchild Republic A-10 Thunderbolt II yra labai įdomus ir neįprastas lėktuvas. Jis buvo suformuotas aplink automatinę 30 mm patranką ir iki šiol yra efektyvus antžeminių taikinių naikintojas. A-10 turi du turboventiliatorinius variklius, bet jie yra sumontuoti gale ir dar aukščiau svorio centro. Kodėl? Pasirodo, yra net kelios labai gudrios priežastys.

Apie A-10 Thunderbolt II rašysime dar ne kartą. Šis lėktuvas tarnybą JAV Karinėse oro pajėgose pradėjo dar 1977 metais, keisdamas pasenusius propelerinius atakos lėktuvus. A-10 yra labai tvirtas ir patikimas lėktuvas – jį galima greitai sutaisyti paprastais įrankiais, jis be problemų skrenda ir su vienu veikiančiu varikliu, turi dvi hidraulines sistemas ir galimybę orlaivį valdyti mechaninėmis priemonėmis. Iš tiesų, ir varikliai sumontuoti tokioje neįprastoje vietoje siekiant palengvinti orlaivio priežiūrą.



Jau vien dėl savo vaidmens A-10 dažnai laikosi priešakinėse gretose. Tai reiškia, kad jam dažnai tenka kilti nuo laikinų aerodromų takų, kurie įprastai yra žvyruoti. Aukščiau sumontuoti General Electric TF34-GE-100 varikliai įtraukia mažiau dulkių ir akmenukų, todėl rizika sugadinti variklį pašaliniais objektais yra bent šiek tiek mažesnė. Tai ypač aktualu avarinių nusileidimų atveju.

A-10 varikliai sumontuoti pakankamai aukštai – aukščiau už svorio centrą. (Lance Cheung, Wikimedia(CC BY 2.0)

A-10 lėktuvas taikinius atakuoja iš gana nedidelio aukščio, todėl visada rizikuoja būti apgadintas. Pavyzdžiui, gali nukentėti važiuoklė. Įdomu tai, kad pagrindiniai lėktuvo ratai niekada nėra visiškai paslėpti – net ir sutraukta važiuoklė dalį kiekvieno rato palieka išorėje. Taip A-10 gali saugiau nutūpti su neišsiskleidusia važiuokle, todėl labai svarbu išlaikyti variklius toliau nuo tako paviršiaus.

A-10, nutūpęs su neišsiskleidusia važiuokle. (U.S. Air Force, Wikimedia)

Minėjome, kad A-10 buvo sukurtas taip, kad jo remontui ir priežiūrai nereikėtų daug įrankių. Išorėje sumontuoti varikliai, nepridengti fiuzeliažo plokštėmis, yra lengviau pasiekiami mechanikams. Ta 30 mm GAU-8/A Avenger automatinė patranka nėra vienintelis A-10 ginklas – po sparnais šis lėktuvas gali gabenti dar nemažai įvairios ginkluotės. Kadangi varikliai yra sumontuoti pakankamai aukštai, sugrįžęs A-10 gali būti papildomas amunicija ir raketomis neišjungęs variklių – rizika įtraukti ant žemės dirbančius žmones yra gana žema. Tai pagreitina sugrįžimą į ataką.

Gausiai ginkluotas A-10 Thunderbolt II – atkreipkite dėmesį į šiek tiek išlindusius ratus. (U.S. Air Force, Wikimedia)

Bet ir tai dar ne viskas. A-10 turi du vertikalius uodegos stabilizatorius. Jie užtikrina stabilų skrydį ir labai gerą manevringumą, tačiau kartu jie uždengia dalį variklių pučiamų karštų dujų. Tai reiškia, kad raketoms su IR taikikliais sunkiau surasti šį lėktuvą.

Du vertikalūs stabilizatoriai šiek tiek uždengia variklių išmetamą karštą orą, todėl į lėktuvą sunkiau nusitaikyti į šilumą reaguojančioms raketoms. (Air Combat Command United States Air Force, Wikimedia)

Fairchild Republic A-10 Thunderbolt II yra pilnas tokių gudrių sprendimų, tačiau tokia įdomi variklių montavimo vieta turi ir trūkumų. Nors aukštai gale sumontuoti varikliai neįtraukia tako dulkių ir akmenukų, jie prisikvėpuoja automatinės patrankos dujomis. Jos gali būti pavojingos – jomis kvėpuojantis variklis gali tiesiog uždusti ir užgesti. Pastebėjus šią problemą buvo ieškoma sprendimo. Iš pradžių bandyti įvairūs ginklo gaubtai, tačiau jie nebuvo labai efektyvūs. Vėliau buvo sugalvotas paprastesnis sprendimas – kaskart šaudant pagrindiniu ginklu, įjungiama variklių degimo sistema, kuri jiems neleidžia sustoti.

30 mm patrankos skleidžiamos dujos patenka ir į variklius, bet tai būtų dar didesnė problema, jei varikliai būtų žemiau. (A1C JONATHAN SNYDER, Wikimedia)

Kita tokios konstrukcijos problema yra variklių polinkis kreipti A-10 nosį žemyn Kadangi varikliai yra sumontuoti gale, aukščiau svorio centro, jų galia verčia lėktuvą sukti žemyn. Ši problema išspręsta variklių išmetimo sistemą pakreipus 9 laipsniais žemyn.

A-10 į pensiją artimiausiu metu nesiruošia. (U.S. Air Force, Wikimedia)

Fairchild Republic A-10 Thunderbolt II yra gana senas lėktuvas – paskutiniai pagaminti dar 1984 metais. Prieš kelerius metus buvo kalbama, kad ateityje A-10 turės būti pakeistas modernesniu F-35, tačiau pastarasis naikintuvas ir jo išlaikymas yra gerokai brangesni. A-10 yra lėtas ir tinkamas tik specifinėms užduotims, tačiau šis lėktuvas yra toks patikimas, pigiai išlaikomas ir paprastai prižiūrimas, kad dabar apie jo atsisakymą net nekalbama. Kituose straipsniuose dar pakalbėsime, kas nulėmė tą nenugalimą A-10 tvirtumą bei užsispyrimą.



Taip pat skaitykite:

Kodėl žvalgybinis lėktuvas Lockheed U-2 turi vieną šoninį veidrodėlį?

Kodėl strateginiai bombonešiai dažnai būdavo iš dalies ar visiškai balti?

Kodėl kai kurie lėktuvai variklius turi po sparnais, o kiti – prie uodegos?

Kodėl tankų pabūklų viduryje dažnai būna sustorėjimas? 

Kodėl kai kurių Boeing lėktuvų variklių korpusai turi dantytus galus? 

Kaip atrodo neasfaltuotiems takams paruoštas Boeing 737?

Kodėl Lockheed U-2 turi vieną šoninį veidrodėlį? Kiti lėktuvai įprastai veidrodėlių neturi

Kodėl Lockheed U-2 turi vieną šoninį veidrodėlį? Kiti lėktuvai įprastai veidrodėlių neturi

Žvalgybinis lėktuvas Lockheed U-2 yra tikra Šaltojo karo legenda. Šis šnipinėjantis lėktuvas galėjo pakilti į 24,4 kilometrų aukštį ir iš ten fotografuodavo svarbiausius priešiškų valstybių strateginius objektus. Nors U-2 pirmajam skrydžiui pakilo dar 1955 metais, ir šiandien šis lėktuvas atrodo pakankamai modernus. Tik kam jam vienas šoninio vaizdo veidrodėlis?

Šaltasis karas tapo milžiniškomis ir labai sparčiomis ginklavimosi varžybomis ir įtemptu tarptautinių santykių laikotarpiu. Šalys baiminosi, kad prasidės naujas globalus karinis konfliktas, kuriame bus panaudoti iki tol dar neregėti ginklai. Tačiau kaip žinoti, ką ruošia priešas? Būtent dėl to JAV ir buvo sukurtas Lockheed U-2 žvalgybinis lėktuvas.



Žinoma, pagrindinė šnipinėjimui skirto lėktuvo savybė privalo būti slaptumas. U-2 turi pakankamai siaurą fiuzeliažą, nors lėktuvo sparnų ilgis ir siekia 32 metrus. U-2 į priekį yra varomas vienu General Electric F118-101 varikliu, sumontuotu už piloto kabinos. U-2, beje, nėra nematomas radarams. Nors tokie reikalavimai vėliau buvo keliami, U-2 konstrukcija tuo metu jau buvo užbaigta ir orlaivis išliko nepakitęs. Kita vertus, nors radarai nesunkiai pastebėdavo U-2, jis skrisdavo taip aukštai, kad dažniausiai priešlėktuvinių raketų pavykdavo išvengti.

Lockheed U-2 yra ilgo nuotolio žvalgybinis lėktuvas, sukurtas dar Šaltojo karo pradžioje. Geriau įsižiūrėję prie piloto kabinos pastebėsite ir šoninio vaizdo veidrodėlį. (Lockheed nuotrauka)

Lockheed U-2 įprastai skraido 21-24 km aukštyje. Tai padeda orlaivį apsaugoti nuo priešlėktuvinės ginkluotės ir neleidžia jo lengvai pamatyti nuo žemės. Kartu toks skrydžio aukštis padeda ir daryti platesnes nuotraukas, į kurias patenka daugiau detalių. Kreiserinis U-2 greitis siekia 760 km/h. Pilotai pasakoja, kad valdyti U-2 nėra labai sunku, tačiau, greičiausiai pati sudėtingiausia kelionės dalis yra nusileidimas. U-2 neturi pilnos važiuoklės – papildomi po sparnais montuojami ratai nukrenta dar kylant. Todėl tupiant tenka balansuoti ant centre sumontuotos važiuoklės. Į pakalbą pasitelkiamas dar vienas U-2 pilotas, kuris nusileidimą stebi iš paskui sekančio automobilio ir radijo ryšiu informuoja apie sparnų padėtį tako paviršiaus atžvilgiu.

U-2 pasižymėjo klasikiniu cigaro formos fiuzeliažu ir pakankamai ilgais sparnais. (U.S. Air Force, Wikimedia)

Tačiau važiuoklė nėra vienintelis neįprastas Lockheed U-2 bruožas. Šis lėktuvas turi vieną šoninio vaizdo veidrodėlį. Automobiliams šoninio vaizdo veidrodėliai yra reikalingi norint lengvai pamatyti, ar gretimos juostos yra laisvos. Jie taip pat padeda parkuojantis atbulomis, įsiliejant į eismą greitkelyje ir kitose panašiose situacijose. Lėktuvai jų neturi – jie yra nereikalingi, o ir papildomas oro pasipriešinimas nėra pageidaujamas. Tai kam jis U-2? O tam, kad pilotas galėtų stebėti savo paties paliekamus pėdsakus.

Veidrodėlis yra gana ryškiai išsikišęs iš aptakaus lėktuvo silueto. Taip pat matote, ant kokios važiuoklės tenka tūpti U-2 lėktuvui. (Lockheed nuotrauka)

Visi esate matę vadinamąją lėktuvo brydę – tą baltą kondensacinį valktį, kuris atrodo tarsi dirbtinio debesies uodega. Kai tokį pėdsaką palieka paprasti keleiviniai lėktuvai, niekas nekreipia dėmesio (išskyrus pamišėlius, kurie mano, kad taip purškiami orus kontroliuojantys chemikalai). Tačiau jei tokią žymę paliktų U-2 ar bet koks kitas žvalgybinis lėktuvas, jis išduotų savo poziciją ir taptų pakankamai lengvai pastebimas. Taigi, pilotas kartais turi pažvelgti į tą veidrodėlį, kad įsitikintų, jog už nugaros nepalieka ryškaus susikondensavusių garų pėdsako.

Skafandrą dėvintis pilotas savo ore paliekamus pėdsakus gali stebėti per veidrodėlį, kuris nuotraukoje matomas viršuje centre. ( U.S. Air Force, Wikimedia)

Lockheed U-2 yra pakankamai senas lėktuvas, todėl ir brydės stebėjimo įranga yra tokia primityvi – paprastas veidrodis. Štai sunkusis strateginis bombonešis Northrop Grumman B-2 Spirit turi kompiuterinę sistemą, kuri perspėja pilotą apie galimai susidariusią brydę. Tai yra tarsi perspėjimas keisti skrydžio aukštį – teisingas aukščio pasirinkimas padeda išvengti tokio pėdsako susidarymo.



Taip pat skaitykite:

Kodėl strateginiai bombonešiai dažnai būdavo iš dalies ar visiškai balti?

Kodėl tankų pabūklų viduryje dažnai būna sustorėjimas? 

Kaip Antrojo pasaulinio karo metu ore buvo kuriamas priešlėktuvinis minų laukas?

Kaip veikė japonų savižudžių pilotuojamos bombos?

Kodėl gaminami ir bandomi lėktuvai beveik visada yra žali?

Kodėl kai kurių Boeing lėktuvų variklių korpusai turi dantytus galus? 

Apie Nodum

Nodum.lt - įdomiems skaitiniams skirtas puslapis. Čia reguliariai publikuojami straipsniai apie naujausias technologijas, mokslo pasiekimus, automobilių pasaulio naujienas ir kultūrą, patarimus ir visokias internete aptinkamas įdomybes. Didžiausias dėmesys skiriamas žmonėms, kurie kuria, keliauja, myli savo darbą, įdomioms lankytinoms vietoms ir pomėgiams. Nodum.lt - įvairenybių mazgas, jei veikiate ką nors įdomaus, apie ką norėtumėte papaskoti - susisiekite su mumis per mūsų Facebook puslapį ar elektroniniu paštu - nodum2017@gmail.com.