JAV į karo zoną siunčia propelerinius lėktuvus (Video)

JAV į karo zoną siunčia propelerinius lėktuvus (Video)

JAV karinės oro pajėgos renkasi naują lėktuvą. Ne, tai ne koks ultra-modernus reaktyvinis naikintuvas. Ir ne, tai ne naujas strateginis bombonešis, galintis greitai atsirasti kitoje žemės rutulio vietoje. JAV karinės oro pajėgos žvalgosi naujo lengvo atakos lėktuvo, kuris turėtų gebėti skraidyti pigiai ir efektyviai veiktų ten, kur priešlėktuvinė gynyba jam didelės grėsmės nekeltų. Du iš keturių bandomų lėktuvų jau greitai keliaus į kurį nors karštą planetos tašką.

Apie tai, kad JAV karinės oro pajėgos ruošiasi skraidyti labai lengvais atakos lėktuvais jau rašėme. Konkurse dalyvavo Textron Scorpion, Hawker Beechcraft AT-6 Wolverine, Sierra Nevada A-29 ir Air Tractor AT-802U. Vienintelis Textron Scorpion šiame sąraše turi reaktyvinius variklius – visi kiti orlaiviai yra propeleriniai. Tai kelia nemažai klausimų – kam reikalingas toks lėktuvas, kuomet JAV negali skųstis naikintuvų trūkumu? Bet realiai tokia nauja doktrina nėra tokia jau visai pakvaišusi.



Į trumpas žvalgybines ar pėstininkų paramos misijas dabar keliauja A-10 Thunderbolt II. Jį bent iš dalies turėtų pakeisti F-35A naikintuvas, kuris yra itin modernus ir pasižymi visomis geriausiomis šiuolaikinės karinės aviacijos savybėmis. Visgi, jis turi gana didelę problemą – išlaikyti jį ore yra labai brangu. Trumpiems skrydžiams, kur priešas neturi stiprios priešlėktuvinės gynybos pajėgumų, F-35A yra tiesiog nereikalingas. Pakanka ir kur kas pigesnio, mažesnio ir paprastesnio lėktuvo, kurį būtų lengva suremontuoti, nereikėtų didelės inžinierių komandos, o ir pilotų mokymas būtų kur kas trumpesnis.

Hawker Beechcraft AT-6 Wolverine buvo sukurtas specialiai karinėms reikmėms. (Beechcraft)

Toks buvo mąstymas paskelbus konkursą. Atrinkti keturi dalyviai buvo bandomi JAV, tačiau dabar priimtas sprendimas du iš šių orlaivių pasiųsti į kokį nors dar nepasirinktą mūšio lauką. Šie lėktuvai – tai AT-6 Wolverine ir Sierra Nevada A-29. Daugiau apie juos galite paskaityti konkurso bandymams skirtame NODUM straipsnyje.

Combat Sent III programos metu po du šiuos orlaivius bus pasiųsta tiesiai į mūšio lauką. Juos lydės palyginti didelės pilotų ir inžinierių komandos tam, kad bandymai vyktų sklandžiai ir būtų galima susidaryti detalesnį įspūdį kaip šie lėktuvai veiktų mūšio lauke. Tikimasi, kad šie bandymai realaus karo sąlygomis padės išsirinkti geresnį lėktuvą. Kuris bus laikomas geresniu? Tas, kuris geriau įvykdys nurodytas užduotis.

Embraer A-29 Super Tucano – realus variantas, renkantis lengvąjį atakos lėktuvą, galintį veikti karštame klimate. (Johnson Barros, Wikimedia(CC BY 2.0)

Lengvas atakos lėktuvas privalo sugebėti vykdyti žvalgybines ir pėstininkų paramos misijas. Šie lėktuvai būtų ginkluoti kulkosvaidžiais ir raketomis, ir skraidytų žemai virš pėstininkų galvų. Todėl jie tiks tik tiems konfliktams, kuriuose JAV kariaus prieš prastai technologiškai išsivysčiusius priešus. Misijose, kuriose bus didelis pavojus susidurti su technologiškai pažangia priešlėktuvine ginkluote ir toliau skraidys F-35A. Pavyzdžiui, stambaus karinio konflikto atveju nei AT-6 Wolverine, nei Sierra Nevada A-29 nekils kovai prieš Kinijos ar Rusijos gretas. Ne visada juos pavyks panaudoti ir prieš Šiaurės Korėjos kariuomenę, jei aštrėjantis žodžių karas peraugs į tikrą konfliktą.

Abiejų parinktų lėktuvų skrydžio valanda kainuoja mažiau nei 1000 dolerių. Tuo tarpu F-35A kiekvieną savo ore praleistą valandą atsieina 35-40 tūkstančių dolerių. Tai – tik lėktuvo išlaikymo ore kaina, niekaip nesusijusi su ginkluote. Tai suvokiant propelerinis lėktuvas šiuolaikinių oro pajėgų sudėtyje nebeatrodo tokia jau pakvaišusi idėja. Vienintelis konkurse dalyvavęs reaktyvinis lėktuvas Textron Scorpion kiekvieną ore praleistą valandą atsieidavo net 3000 JAV dolerių.

Bet į kokį konfliktą ruošiasi šie lėktuvai? Kol kas tai nėra nuspręsta. Galbūt tas susidūrimas dar net neprasidėjo, prireiks dar kelių mėnesių kol Combat Sent III programai bus pasiruošta.


Dronai – šių laikų išradimas? Jie jau skraidė Antrojo pasaulinio karo metais (Video)

Dronai – šių laikų išradimas? Jie jau skraidė Antrojo pasaulinio karo metais (Video)

Kariniai dronai yra labai efektyvus ginklas. Per didžiulį atstumą kažkur patogiai įsitaisęs pilotas gali vykdyti svarbias žvalgybines ar kovines užduotis. Daugelis mano, kad dronų panaudojimas stipriai suaktyvėjo po Rugsėjo 11-osios atakų. Tai tiesa, tačiau pirmojo tikro kovinio drono panaudojimo atvejo reikėtų ieškoti kur kas anksčiau – dar Antrojo pasaulinio karo metais.

Antrasis pasaulinis karas buvo nuožmus konfliktas ir visos pusės stengėsi tapti technologiškai pranašesnėmis. Būtent technologijos leidžia taupyti žmogiškuosius ir finansinius resursus, ir konfliktą užbaigti kaip nugalėtojui. Vienas iš tokių neįprastų projektų buvo tikrų tikriausias dronas – nuotoliniu būdu valdomas bombonešis. Nuotoliniu būdu valdomų lėktuvų būta ir anksčiau, tačiau dažniausiai tai buvo taikiniai ar prototipo stadijos neperžengiantys bandymai.



Delmaras S. Fahrney, JAV leitenantas, pasiūlė sukurti nuotoliniu būdu valdomą bombonešį dar 1936 metais. Tuometinės technologijos toli tokiai idėjai toli pasistūmėti neleido. O ir prioritetas tokiems projektams nebuvo didelis – juk karas dar nebuvo prasidėjęs. Visgi, vėliau buvo išrastas geresnis aukštimatis, televizija, prasidėjo karas ir technologinė pažanga įgavo neblogą spyrį judėti pirmyn. Taigi, idėja kurti didelį droną vėl buvo atgaivinta.

Interstate Aircraft pasiūlė TDR-1 droną, kuris pirmą kartą į orą pakilo 1942 metų balandį.  Naval Aircraft Factory pademonstravo savo TDN droną, kuris pakilo tų pačių metų lapkritį, bet buvo kur kas prastesnis ir į kovines užduotis taip niekada ir nebuvo pasiųstas. Tuo tarpu TDR-1 karinį jūrų laivyną sudomino labiau.

TDR-1 – iš kito lėktuvo valdomas vienkartinis dronas. Pilotas televizoriuje galėjo matyti vaizdą iš drono bei stebėti aukščiamačio rodmenis. Pilotui tereikėjo pamatyti taikinį ir į jį nukreipti TDR-1 – dronas turėjo rėžtis į taikinį, jį sunaikindamas ir kartu paaukodamas save. Nors buvo galvojama apie galimybes numesti bombą ir sugrįžti, nuotolinio valdymo sistemos nebuvo pakankamai ištobulintos.

Operacijai ruošiamas TDR-1, 1944 rugsėjis. (U.S. Navy, Wikimedia)

Orlaivį į priekį traukė pora Lycoming O-435 variklių, o pati konstrukcija buvo neįtikėtinai paprasta – ją sudarė dviračių gamintojo sukonstruotas rėmas, apdengtas vargonų gamintojo tiekiama fanera. Tokia konstrukcija buvo ir pigi, ir pakankamai tvirta, ir tausojo kitiems lėktuvams reikalingus resursus.

TDR-1 turėjo kabiną, kurioje galėjo įsitaisyti pilotas. Ilgus atstumus iš bazių į karštas vietas reikėjo įveikti įprastu būdu – kitaip buvo tiesiog nepraktiška. Nors buvo užsakyta 2000 tokių dronų, galiausiai vos apie 200 jų buvo pagaminta. Juos tiesiog lydėjo per didelės techninės problemos. Keli vis tiek buvo panaudoti mūšiuose.

Vienintelis išlikęs TDR-1 Nacionaliniame laivyno aviacijos muziejuje Floridoje. (Greg Goebel, Wikimedia)

1944 metų rugsėjo 27 dieną TDR-1 sėkmingai bomdardavo japonų laivus. Paskutinė operacija įvykdyta spalio 27 dieną – tik apie pusė numatytų dronų pasiekė savo taikinius. TDR-1, nors ir buvo nebrangūs, buvo nepraktiški – vienkartinis dronas nėra pats geriausias aviacinis ginklas.



Taigi, pradžia nebuvo labai vykusi, bet jau tuomet TDR-1 buvo vadinamas dronu ir bent kažkiek pasitarnavo.

Daugiau Antrojo pasaulinio karo išradimų šiame straipsnyje

O čia galite paskaityti apie greičiausią pasaulio propelerinį lėktuvą, kuris taip pat atėjo iš Antrojo pasaulinio karo laikų.

Parazitiniai lėktuvai ir dronai – JAV iš istorijos mokosi kurti skraidančius lėktuvnešius (Video)

Parazitiniai lėktuvai ir dronai – JAV iš istorijos mokosi kurti skraidančius lėktuvnešius (Video)

Įsivaizduokite kitokį lėktuvnešį – tokį, kuris ne plaukia, o skraido. Didelis pamažu oru keliaujantis aerodromas, galintis ilgą laiką išsilaikyti ore nenusileisdamas. Tai – ne fantazija, o istorinis prototipas. Bei, kad ir kaip keistai tai skambėtų, ateitis.

Norint užtikrinti prekių pristatymo bepiločiais orlaiviais ateitį, reikės kurti bazes, kuriose šie orlaiviai būtų įkraunami ir prižiūrimi. Amazon ir kai kurios kitos kompanijos jau kuria tokių avilių brėžinius, tačiau nieko naujo po Saule nėra. Anksčiau panašiu principu buvo išbandytas ir didžiulis dirižablis.



Danielis W. Harriganas 1932 metų gegužę priartėjo prie SS Akron dirižablio iš apačios. Lėtai skrendantis biplanas sklandžiai priskrido prie iš dirižablio korpuso nuleistos sijos ir prie jos prikabino ant viršutinio sparno pritaisytą kablį. Tuomet dirižablis biplaną su vis dar užkurti varikliu įsikėlė į save. Po kiek laiko Akron prarijo ir dar vieną lėktuvą, taip įrodydamas savo potencialą tapti skraidančia oro pajėgų baze.

XF9C-1 biplanas kabinasi prie USS Akron (USN, Wikimedia)

Akron galėjo slėptis net keturi žvalgybiniai lėktuvai. Jie galėjo būti paleisti iš dirižablio ir į jį saugiai sugrįžti. Pats mechanizmas ir procedūra geromis oro sąlygomis veikė be priekaištų – užkabinti kablius galėjo ir ne patys talentingiausi pilotai. Tačiau šiai idėja tuomet buvo lempa žlugti, nes jau kitais metais USS Akron sudužo Atlanto vandenyne. Visgi, tokia idėja gali sugrįžti, bet šįkart dideliame orlaivyje slėptųsi ne lėktuvai, o dronai.

USS Akron paleidžia N2Y biplaną. (USN, Wikimedia)

Koks nors krovininis lėktuvas, pavyzdžiui, C-130 Hercules, į nurodytą vietą pristatytų visą dronų spiečių. Šie bepiločiai orlaiviai bendrautų tarpusavyje ir vykdytų žvalgybines ar kovines užduotis, o vėliau sugrįžtų į savo skraidančią bazę. Jau vien savo skaičiumi jie galėtų apgauti priešą ir jį galutinai supainioti savo manevrais. Priešlėktuvinė gynyba daugeliu atvejų būtų bejėgė prieš gausų mažų dronų spiečių.

Iš lėktuvo paleisti dronai koordinuotų veiksmus tarpusavyje, o po valandos saugiai sugrįžtų į motininį orlaivį. (DARPA)

Šie dronai, dabar vadinami Gremlinais, būtų maži, svertų maždaug 226-452 kg. Jie gabentų vos 27 kg krovinį – amuniciją, ginklus arba įvairius jutiklius ir kameras. Numatomas skrydžio nuotolis – daugiau nei 480 kilometrų. Gremlinai apie valandą vykdytų savo misiją, o tada sugrįžtų į C-130 orlaivį. Jis, beje, tam puikiai tinka, nes yra didelis – jame tilptų 16 Gremlinų. Į kitą misiją jie galėtų skristi jau po 24 valandų.

Mokomasis filmukas apie iš B-29 paleidžiamo McDonnell XF-85 Goblin

Grįžtant prie istorijos, būta ir daugiau bandymų su skraidančiais lėktuvnešiais. B-29 ir B-36 bombonešiai taip pat kadaise į savo fiuzeliažus priėmė McDonnell XF-85 Goblin ir Republic F-84 Thunderjet naikintuvus. Sėkmingi bandymai buvo atlikti dar 1948 ir 1952 metais. Nors eksperimentai buvo sėkmingi, prikabinti naikintuvą prie bombonešio ir vėliau jį sėkmingai paleisti nebuvo taip lengva. Didieji orlaiviai po savęs palieka stiprius sūkurius, kurie visaip blaškė mažesnius naikintuvus. Todėl ir Gremlinai tam turės būti pasiruošę.




Gremlinai galėtų patys sugrįžti į bombonešį, tačiau ar jų kompiuteriai galės išmokti susidoroti su agresyviomis oro masėmis? Kitas variantas – dronai būtų pagaunami tinklu, o tada įtraukiami į lėktuvą. Kad ir kaip ten bebūtų, kompanijoms, šiuo metu kuriančioms parazitinius dronus, teks pasistengti. Daugiau turėtume pamatyti 2018 metais, kuomet bus parodyti pirmieji konceptiniai modeliai.

Jungtinių Valstijų karinės oro pajėgos skraidys propeleriniu naikintuvu? Visko gali būti (Video)

Jungtinių Valstijų karinės oro pajėgos skraidys propeleriniu naikintuvu? Visko gali būti (Video)

Šiuolaikinės karinės oro pajėgos naudoja reaktyvinius naikintuvus – taip jau įprasta. Tačiau jie negali atlikti visų funkcijų, juos brangu išlaikyti. Todėl Jungtinių Valstijų karinės oro pajėgos žvalgosi įsigyti kokį nors lengvą atakos lėktuvą. Kokias funkcijas jis atliktų ir kas šiuo metu dalyvauja konkurse?

Lengvasis atakos lėktuvas vykdytų operacijas teritorijose, kuriose priešas neturi stiprių priešlėktuvinės gynybos sistemų. Šie orlaiviai atakuotų taikinius žemėje, teiktų artimą paramą daliniams ant žemės ir rinktų žvalgybinę informaciją. Svarbiausia – tai darytų pigiai, patikimai ir be ypatingų, daugybe inžinierių aprūpintų bazių poreikio. Taigi, toks lėktuvas galėtų būti propelerinis – skristų pakankamai greitai, būtų lengvai prižiūrimas ir taisomas, galėtų nesunkiai teikti paramą pėstininkams. JAV kaip tik bandomi keturi lėktuvai, kurie šias funkcijas galėtų išpildyti ir trys iš jų yra propeleriniai.



Šiuo metu bandomi Textron Scorpion, Hawker Beechcraft AT-6 Wolverine, Sierra Nevada A-29 ir Air Tractor AT-802U. Tik Scorpion lėktuvas šiame sąraše yra reaktyvinis. Pirmą kartą į orą jis pakilo tik 2012 metais ir vis dar yra tobulinamas. Orlaivio konstrukciją sukūrė Textron AirLand, o prototipą pagamino Cessna. Buvo siekiama sukurti pigiausią taktinį reaktyvinį lėktuvą. Jis kitiems nusileidžia kaina, bet yra greitesnis. Kita vertus, Scorpion taip pat dar nėra visiškai paruoštas masinei gamybai, o tai taip pat yra trūkumas.

Textron Scorpion – vienintelis konkurse dalyvaujantis reaktyvinis lėktuvas. (Airwolfhound, Wikimedia(CC BY-SA 2.0)

Hawker Beechcraft AT-6 Wolverine taip pat buvo sukurtas specialiai karinėms reikmėms. Šis lėktuvas gali žvalgyti pasienį, vykdyti žvalgybines misijas, ugnimi remti pėstininkus, rengti naikintuvų pilotus ir vykdyti eilę kitų funkcijų. Kitaip tariant, šis lėktuvas yra būtent tai, ko JAV karinės oro pajėgos ir ieško, bet tai jam dar teks įrodyti.

Hawker Beechcraft AT-6 Wolverine buvo sukurtas specialiai karinėms reikmėms. (Airwolfhound, Wikimedia(CC BY-SA 2.0)

Sierra Nevada A-29 yra tik kitas Embraer EMB 314 Super Tucano pavadinimas. Šis lėktuvas yra sukurtas Brazilijoje ir pirmą kartą į orą kilo dar 1999 metais. Super Tucano išsiskiria aukštu manevringumu, galimybe veikti itin karštame klimate ir labai maža skraidymo kaina – valanda skrydžio kainuoja 430-500 dolerių. Palyginimui, Textron Scorpion skrydžio valanda kainuoja apie 3000 dolerių.

Embraer A-29 Super Tucano – realus variantas, renkantis lengvąjį atakos lėktuvą, galintį veikti karštame klimate. (Johnson Barros, Wikimedia(CC BY 2.0)

Air Tractor AT-802U šiame kontekste tikrai atrodo neįprastai. Visų pirma, AT-802 į orą pirmą kartą pakilo dar 1990 metais – tai tikrai nėra labai naujoviška konstrukcija. Šis orlaivis buvo skirtas žemės ūkio darbams ir gaisrų gesinimui. Tik visai neseniai gamintojas nusprendė Jungtinių Valstijų karinėms oro pajėgoms pasiūlyti ir ginkluotą versiją 802U. Šis lėktuvas turi šarvuotą kabiną bei variklio skyrių, neperšaunamą kabinos stiklą, sustiprintą konstrukciją sunkesniems kroviniams. Visgi, šio lėktuvo dizainas atrodo labiausiai pasenęs, bet savo patikimumą jis jau įrodė.

Air Tractor AT-802U – karinė seno žemės ūkio orlaivio versija. (PvK, Wikimedia(CC BY-SA 3.0)

Šiuo metu visi šie orlaiviai testuojami JAV. Manoma, kad bent vienas iš jų tikrai tiks artimos paramos ir žvalgybos užduotims vykdyti. Aišku, tik teritorijose, kuriose pakankamai saugu skraidyti. Jau žinoma, kad tokio lėktuvo priėmimas į karines oro pajėgas sutaupys nemažai lėšų.

Paminėtas funkcijas šiuo metu atlieka A-10 Thunderbolt II, kurį turėjo pakeisti F-35A. Pastarojo lėktuvo skrydžio valanda kainuoja 42 tūkstančius dolerių. Naujųjų lėktuvų naudojimas bus kur kas pigesnis – skrydžio valanda kainuos vos kelis tūkstančius dolerių. O ir patys orlaiviai yra kur kas pigesni, nereikalauja tokios intensyvios priežiūros.

Textron Scorpion kainuoja apie 20 milijonų JAV dolerių. Panašiai kadaise kainavo ir A-10 Thunderbolt II, nebegaminamas nuo 1984 metų. F-35A kaina siekia beveik 100 milijonų JAV dolerių. Palyginimui, Embraer EMB 314 Super Tucano kainuoja 9-14 milijonų dolerių. Taigi, ženklus sutaupymas garantuotas, nepriklausomai nuo to, kuris orlaivis konkursą laimės.

Pinigai lengvojo atakos lėktuvo pirkimui jau yra skirti – planuojama iš pradžių įsigyti bent 300. Tačiau dar neaišku, ar konkursą apskritai laimės kuris nors iš pateiktų orlaivių. Turint omenyje, kad propeleriniai lėktuvai yra taupesni ir šiek tiek pigesni, jie turi neblogus šansus.




Apie Nodum

Nodum.lt - įdomiems skaitiniams skirtas puslapis. Čia reguliariai publikuojami straipsniai apie naujausias technologijas, mokslo pasiekimus, automobilių pasaulio naujienas ir kultūrą, patarimus ir visokias internete aptinkamas įdomybes. Didžiausias dėmesys skiriamas žmonėms, kurie kuria, keliauja, myli savo darbą, įdomioms lankytinoms vietoms ir pomėgiams. Nodum.lt - įvairenybių mazgas, jei veikiate ką nors įdomaus, apie ką norėtumėte papaskoti - susisiekite su mumis per mūsų Facebook puslapį ar elektroniniu paštu - nodum2017@gmail.com.