Ka-26 – kodėl šis sraigtasparnis atrodo toks keistas? Kam jis buvo skirtas?

Ka-26 – kodėl šis sraigtasparnis atrodo toks keistas? Kam jis buvo skirtas?

Sraigtasparniai yra gana universalūs orlaiviai – jie praverčia įvairiose situacijose ir gali dirbti įvairius darbus. Galimybė kilti ir leistis vertikaliai yra didžiulis pranašumas, dėl kurio sraigtasparniams nėra būtini pakilimo takai. Tačiau kai kurie sraigtasparniai atrodo keisčiau nei kiti. Pavyzdžiui, ar pažvelgę į Ka-26 pasakytumėte, kodėl jis taip atrodo? Du horizontalūs sraigtai, du dideli varikliai abiejuose šonuose ir atvira erdvė tiesiai už pilotų kabinos – kam jis skirtas?

Tai – dar viena mįslė technikos mėgėjams. Praeitą kartą kvietėme pabandyti atspėti, kam skirtas visai mažas lokomotyvas, o anksčiau klausėme ką gėlių laukuose veikia keistai atrodantis traktorius. Na, o jei norite daugiau paskaityti apie keistus orlaivius, kviečiame užmesti akį į straipsnį apie British Aerospace 146.



Taigi, kam skirtas Kamov Ka-26? Minėjome, kad sraigtasparniai būna labai universlūs savo funkcijomis, todėl didelio konkretumo tikrai nereikia, kad atsakytumėte į šį klausimą.

Ka-26 be jokio modulio – šis sraigtasparnis galėjo skraidyti ir taip. (Jerry Gunner‎, Wikimedia (CC BY 2.0)

Pirmą kartą Kamov Ka-26 pakilo dar 1965 metais. Bandymai truko kelerius metus, tačiau jau 1969 metais prasidėjo masinė Kamov Ka-26 gamyba. Šis sraigtasparnis iš pažiūros neatrodo kuo nors labai ypatingas – iš tiesų tokie konstrukciniai sprendimai nebuvo unikalūs. Visgi, jis yra įdomus ir atrodo šiek tiek keistai dėl kelių savo bruožų.

Visų pirma, aišku, pastebėsite, kad už pilotų kabinos yra didelė tuštuma. Ji išduoda apie modulinę sraigtasparnio paskirtį – tą erdvę gali užimti skirtingas funkcijas atliekantys moduliai. Pavyzdžiui, jis gali būti skirtas keleiviams gabenti.

KA-26 su nuimtu keleiviniu moduliu – jame telpa 6 žmonės. (Andrew Thomas, Wikimedia (CC BY-SA 2.0)

Nemažai Ka-26 sraigtasparnių buvo naudojami įvairių šalių ginkluotose pajėgose – iš jų net šokinėdavo desantininkai. Visgi, Ka-26 yra gana lėtas, maksimalus greitis siekia vos 170 km/h, todėl karinėms reikmėms jis nėra labai tinkamas. Kita vertus, šio tipo sraigtasparnis anksčiau buvo naudotas ir Lietuvos sienos apsaugai. Ka-26 gali naudoti ir kitus modulius – krovininį, medicininės evakuacijos ir purkštuvo.

Kamov Ka-26 su purkštuvo moduliu skrenda į darbą. (Zátonyi Sándor‎, Wikimedia (CC BY-SA 3.0)

Būtent žemės ūkio funkcijas ir tikėjomės, kad atspėsite – Ka-26 purškia laukus. Šiai funkcijai Ka-26 tinka labai gerai ne tik dėl modulinės konstrukcijos, bet ir dviejų į skirtingas puses besisukančių sraigtų. Šis konstrukcinis sprendimas nulėmė, kad pats sraigtasparnis yra gana mažas ir manevringas, o ir oro srautas į žemę nėra per daug stiprus. Pastaroji priežastis yra itin svarbi, nes dėl švelnesnio oro srauto Ka-26 nesužaloja augalų ir  per daug netrukdo chemikalų purškimui. Būtent dėl to Ka-26 buvo plačiai naudojami Ka-26 Vengrijos vynuogynuose – vieno sraigto sraigtasparniai sužalodavo augalus. Plantacijų šeimininkai teigia, kad Ka-26 veikia efektyviau nei tą patį darbą dirbantys lėktuvai – sraigtasparnio oro srautas leidžia efektyviau paskirstyti chemikalus, nes šie nekrenta kaip lietus, o maišosi sūkuriais.

KA-26 purškia vynuogyną Vengrijoje. (Péter Czégény, Wikimedia (CC BY-SA 4.0)

Du horizontalūs sraigtai kartu reiškia, kad Ka-26 nereikia uodegos rotoriaus. Taigi, sraigtasparnis yra labai kompaktiškas – sraigtų diametras siekia vos 13 metrų. Tai reiškia, kad Ka-26 gali leistis nedidelėse erdvėse miestuose ar ūkiuose.

Galiausiai, kodėl varikliai atrodo tokie neproporcingai dideli? Iš tikrųjų, tai tik dėl to, kad pats sraigtasparnis yra mažas, o patys varikliai nėra turboreaktyviniai, kaip dabar įprasta, o radialiniai. Kitaip tariant, šie du Vedeneyev M-14V-26 varikliai, išvystantys po 325 ag (239 kW), turi cilindrus. Visgi Ka-26 varikliai kėlė problemų. Visų pirma, jie yra gana dideli, todėl trukdo aerodinamikai. Antra, variklius jungianti velenas yra silpnoji sraigtasparnio vieta. Kadangi ūkiuose Ka-26 dažnai skraido labai sunkiai pakrauti ir naudodami 95 % variklių galios, bet koks lūžis gali būti katastrofiškas.

Dviejų į priešingas puses besisukančių sraigtų technologija turi pranašumų, bet reikalauja daug priežiūros. (Aleksandr Markin, Wikimedia (CC BY-SA 2.0)

Keli techniniai Kamov Ka-26 parametrai:

Varikliai – 2X Vedeneyev M-14V-26, 325 ag (239 kW);
Sraigto skersmuo – 2X 13 m;
Ilgis – 7,75 m;
Aukštis – 4,05m;
Krovinio svoris – 900 kg kaip purkštuvo arba 1100 kg kaip skraidančio krano;
Maksimalus greitis – 170 km/h;
Maksimalus skrydžio nuotolis – 400 km;
Maksimalus skrydžio aukštis – 3 km.

Prieš skrydį pildoma chemikalų talpa. (Deutsche Fotothek‎, Wikimedia (CC BY-SA 3.0 de)

Kamov Ka-26 gamyba buvo nutraukta 1985 metais. Iš viso pagaminta 816 sraigtasparnių. Naujausias Kamov Ka-26 palikuonis Kamov Ka-226 2002 metais. Jis atrodo panašiai, tačiau turi reaktyvinius variklius ir ūkiuose tikriausiai nedirbs.



Taip pat skaitykite:

Neįprastų proporcijų australų žemdirbių lėktuvas Transavia PL-12 Airtruk;

10 įdomių faktų apie sraigtasparnius, kurių galbūt nežinojote;

Kam skirtas šis mažytis lokomotyvas?

Ką gėlių laukuose veikia šis neįprastai atrodantis traktorius?

Pellenc Optimum aukštas traktorius be jokių ašių, mikliai renkantis vynuoges.

Įspūdingas paukštis jau kedena sparnus – Bell V-280 Valor pramankštino savo propelerius (Video)

Įspūdingas paukštis jau kedena sparnus – Bell V-280 Valor pramankštino savo propelerius (Video)

Future Vertical Lift – JAV kariuomenės programa, kuria siekiama pakeisti UH-60 Black Hawk, AH-64 Apache, CH-47 Chinook ir OH-58 Kiowa sraigtasparnius. Jau rašėme apie vieną iš šios programos dalyvių – Sikorsky S-97 Raider. Šis kombinuotas sraigtasparnis jau skraido, o kitas, Bell V-280 Valor, dar tik pradeda mankštinti sparnus. Visgi, ir bandymuose Bell V-280 Valor atrodo gana įspūdingai.

Future Vertical Lift programa norima viena sraigtasparnių šeima pakeisti visą jų būrį. Tai palengvintų aptarnavimą, remontą ir pilotų ruošimą. Greičiausiai, padėtų ir sutaupyti pinigų. Sraigtasparniai dalintųsi bendrais avionikos prietaisais, varikliais ir pagrindiniais valdymo įrenginiais. Modulinė S-97 Raider naudojama sistema teoriškai leistų pakeisti visus dabar naudojamus sraigtasparnius, to tarpu Bell V-280 Valor galėtų tarnauti kaip didelis transportinis orlaivis. Jis dėl šios rolės varžosi su SB-1 Defiant – didesniu  S-97 Raider variantu.



V-280 Valor nėra tradicinis sraigtasparnis. Jis turi du didelius propelerius, kurie kylant ir leidžiantis būtų laikomi horizontaliai, o skrydžio metu būtų pakreipiami vertikaliai. Tuomet orlaivis skristų kaip įprastas lėktuvas. Tokia sistema leidžia kelti didelį svorį, išlaikyti didelį greitį ir stabilumą. V-280 Valor nėra pirmas tokio tipo orlaivis – šiuo metu jau skraido panašus Bell Boeing V-22 Osprey, kuris gali susilankstyti ir tapti visai kompaktišku objektu.

Bell V-280 Valor gamyba sparčiai juda į priekį. Praeitų metų pradžioje prototipas buvo 23 % užbaigtas, gegužę fiuzeliažas jau buvo sujungtas su sparnais, o šių metų vasarį pradėti prototipo bandymai. Iš pradžių jis turėjo pereiti vibracinius bandymus ant žemės, o dabar pirmą kartą pasukti ir propeleriai. Bandymas atliktas propelerius sukant horizontalioje plokštumoje – taip, lyg orlaivis kiltų ar leistųsi. Pereinant į lėktuvo konfigūraciją, propeleriai palaipsniui pasisuktų į priekį, o varikliai liktų savo vietose – Osprey varikliai taip pat sukiojasi į šalis.

V-280 Valor kreiserinis greitis sieks 520 km/h arba 280 mazgų (dėl to toks ir pavadinimas),  o maksimalus greitis –  560 km/h. Palyginimui, Sikorsky UH-60 Black Hawk, kurį Bell V-280 Valor ir pakeistų, kreiserinis greitis yra  280 km/h, o maksimalus – 294 km/h. Taigi, V-280 Valor bus žymiai greitesnis. Tiesą sakant, jis aplenktų net ir minėtą S-97 Raider, pasiekiantį maksimalų 444 km/h greitį.

V-280 Valor mūšyje būtų reikalinga bent keturių žmonių įgula (Black Hawk pakanka trijų), neskaitant jų sraigtasparnis galėtų gabenti dar 14 karių. Jis gali panešti daugiau, nuskristi toliau ir greičiau nei dabar naudojami sraigtasparniai. Plius, jį galima gana efektyviai apginkluoti.

Šis sraigtasparnis galėtų būtų ginkluotas Hellfire prieštankinėmis raketomis ar lazeriu valdomomis raketomis. V-280 Valor galėtų vykdyti operacijas prieš priešo antžemines pajėgas ar net puldinėti povandeninius laivus. Galimybės, žinoma, būtų neribotos, nes šis sraigtasparnis yra greitas ir manevringas. Klausimas tik ar pakankamai tylus naktinėms operacijoms.

Vaizdo įraše užfiksuotas sraigtų bandymas praėjo be problemų. Viskas juda tinkama linkme ir dar šį mėnesį arba lapkričio pradžioje Bell V-280 Valor turėtų pakilti pirmajam skrydžiui. Nieko įspūdingo tikėtis neverta, pirmieji skrydžiai būna labai atsargūs, tačiau jau visai greitai galime tikėtis pamatyti ir kaip veikia paslaptingas (atkreipkite dėmesį į vaizdo įraše specialiai užmaskuotus taškus ant orlaivio sparnų) propelerių pasukimo mechanizmas.


Naujos kartos kariniai sraigtasparniai atrodys gana neįprastai, bet galės mušti greičio rekordus (Video)

Naujos kartos kariniai sraigtasparniai atrodys gana neįprastai, bet galės mušti greičio rekordus (Video)

Sraigtasparniai – labai naudingi orlaiviai. Jie tarnauja ir kaip civilinės transporto priemonės, ir kaip gelbėjimo ar sienos apsaugos tarnybų įrankiai, ir kaip karinės paskirties orlaiviai. Tačiau net ir šiuolaikiniai sraigtasparniai turi trūkumų. Visų pirma, dėl didelio oro pasipriešinimo jie yra gana lėti, bet naujos kartos kariniai sraigtasparniai bus kur kas greitesni.

Na gerai, galbūt žodis „lėtas“ šioje situacijoje ir nėra pats tinkamiausias. Daugeliui pažįstamas AH-64 Apache sraigtasparnis pasiekia maždaug 158 mazgų (293 km/h) greitį, o greičiausias pasaulio sraigtasparnis Eurocopter X3 pasiekė net 255 mazgus (472 km/h), tačiau taip ir neperėjo prototipo stadijos. Tos pačios priežastys lemiančios sraigtasparnio galimybes kilti ir leistis vertikaliai šiems orlaiviams neleidžia pasiekti labai didelio greičio, kurio itin reikia karinėms oro pajėgoms.



Visgi, X3 nebuvo paprastas sraigtasparnis  – nors jis turėjo vieną įprastą horizontalų sraigtą, vertikalaus rotoriaus uodegoje nebuvo. Vietoj jo, abejose sraigtasparnio pusėse buvo į priekį traukiantys propeleriai. Nors atrodo tarsi sudėtinga sistema, ji sraigtasparniams leidžia pasiekti didelį greitį. Airbus Helicopters jau planuoja kiek kitokią panašaus sraigtasparnio versiją, kuri bus dar greitesnė ir, galbūt, pagaliau pasieks serijinės gamybos stadiją.

S-97 Raider skrydžio akimirka.

Tuo tarpu JAV labiau domisi Sikorsky S-97 Raider sraigtasparniu. Jis taip pat neturi vertikalaus įprasto uodegos rotoriaus – vietoj jo gale yra stumiantis propeleris. Keliamąją jėgą kuria du į priešingas puses besisukantys rotoriai. Teigiama, kad S-97 yra daug manevringesnis nei įprasti sraigtasparniai, tačiau gali skristi itin dideliu greičiu – net 240 mazgų (444 km/h) greičiu. Žinoma, S-97 turi ir kitų privalumų.

Sikorsky S-97 Raider yra Future Vertical Lift programos dalis. Siekiama UH-60 Black Hawk, AH-64 Apache, CH-47 Chinook ir OH-58 Kiowa sraigtasparnius pakeisti modernesniais orlaiviais. Vienas iš reikalavimų – visi penki nauji sraigtasparniai turi būti gaminami naudojantis ta pačia technologine baze – avionikos prietaisais, varikliais ir pagrindiniais valdymo įrenginiais.

Raider teoriškai gali pasiekti 240 mazgų greitį.

S-97 Raider yra Lockheed Martin pasiūlymas pasinaudoti kombinuotų sraigtasparnių (turinčių į priekį varančius propelerius) privalumais. Sikorsky kartu su Boeing kuria ir kitą panašų sraigtasparnį šiai programai – SB-1 Defiant. Šis bus kiek didesnis ir greitesnis. Pagrindinis konkurentas – dvisraigtis Bell V-280 Valor, apie kurį parašysime tuomet, kai jis pakils – tai turėtų nutikti dar šiemet.




Kol  SB-1 Defiant ir Bell V-280 Valor yra kuriami, S-97 Raider jau skraido. Jo sraigtai gali būti pakreipiami atskirai vienas nuo kito arba kartu. Sraigtasparnis turi aktyvią antivibracinę įrangą, leidžiančią orlaiviui skristi stabiliau ir tiksliau, ypač skrendant lėtai, žemame aukštyje. Siekiant sumažinti oro pasipriešinimą, sraigtai nėra lankstūs kaip įprastų sraigtasparnių, ir yra pakankamai arti vienas kito. Teigiama, kad S-97 Raider bus palyginti tylus – prie to prisideda ir antivibracinė sistema, ir sumažėjęs oro pasipriešinimas, ir sraigtų galuose esantys vingletus primenantys įrenginiai.

S-97 RAIDER skrydžio bandymai

Sikorsky S-97 Raider, kaip ir prieš jį bandytas X2 prototipas, valdomas „fly-by-wire“ sistema (elektroniniais signalais, o ne mechaninėmis jungtimis). Skrendant lėtai orlaivis bus valdomas sraigtų pakreipimais, o skrendant dideliu greičiu bus naudojami lėktuvuose sutinkami krypties vairai (rudders).

Šiuo metu bandomam sraigtasparniui reikalinga dviejų žmonių įgula, tačiau planuojama, kad jau netolimoje ateityje jį valdys vienas pilotas. Dar kiek vėliau S-97 Raider turėtų galėti skraidyti ir visai be pilotų – jau svarstoma apie autonominio skrydžio galimybes. Sraigtasparnyje tilps šeši kariai, neskaitant pilotų, arba evakuacijos įranga. Planuojama, kad S-97 Raider bus ginkluotas 50 kalibro kulkosvaidžiu ir raketų paleidimo sistemomis.

Sikorsky S-97 Raider – tik vienas orlaivis iš visos sraigtasparnių sistemos. Planuojama, kad ateityje bus gaminami ir didesni panašūs sraigtasparniai, atitinkantys Future Vertical Lift programos reikalavimus. Tačiau tam prireiks laiko, nes S-97 Raider bandomas tik nuo 2015 metų.


Apie Nodum

Nodum.lt - įdomiems skaitiniams skirtas puslapis. Čia reguliariai publikuojami straipsniai apie naujausias technologijas, mokslo pasiekimus, automobilių pasaulio naujienas ir kultūrą, patarimus ir visokias internete aptinkamas įdomybes. Didžiausias dėmesys skiriamas žmonėms, kurie kuria, keliauja, myli savo darbą, įdomioms lankytinoms vietoms ir pomėgiams. Nodum.lt - įvairenybių mazgas, jei veikiate ką nors įdomaus, apie ką norėtumėte papaskoti - susisiekite su mumis per mūsų Facebook puslapį ar elektroniniu paštu - nodum2017@gmail.com.