Keistenybių pilnas Phantom Corsair net neturėjo rankenų, bet viduje kažkaip tilpo 6 žmonės (Video)

Keistenybių pilnas Phantom Corsair net neturėjo rankenų, bet viduje kažkaip tilpo 6 žmonės (Video)

Kartais vien pažvelgus į seną automobilį galima pasakyti maždaug kada jis buvo pagamintas. Tai išduoda ratai, kėbulo aptakumas ir dizainas. Tačiau Phantom Corsair nėra toks automobilis. Kad ir kiek į jį žiūrėtumėte, bus sunku patikėti, kad šis koncepcinis automobilis buvo sukurtas dar 1938 metais. Ir tai dar ne viskas – jis tiesiog pilnas keistenybių.

Phantom Corsair dizainą sukūrė amerikiečiai Rustas Heinzas (iš garsiosios Heinzų šeimos, kurios įkurtos įmonės kečupą iki šiol valgote) ir Maurice’as Schwartzas. Nors Heinzas dėmesį traukiančio automobilio norėjo sau, verslininkai planavo pagaminti ir parduoti kelis Phantom Corsair. Iš karto buvo aišku, kad jie būtų neįtikėtinai brangūs jau vien dėl to, kad vyrai pasirinko Cord 810 platformą.




Cord 810 tuo metu buvo vienas iš pažangiausių automobilių. Jis buvo varomas priekiniais ratais, kuriuos juos suko 4,7 litrų Lycoming V8 variklis, turėjo nepriklausomą važiuoklę ir reguliuojamus amortizatorius. Tiesa, šią bazę Corsair kūrėjai stipriai modifikavo ją gerokai išplėsdami, nes naujasis automobilis buvo didesnis už donorą Cord.

Phantom Corsair ratai buvo uždengti, o išorėje nesimatė nei slenksčių, nei veidrodėlių, nei rankenėlių. (Alden Jewell, Wikimedia(CC BY 2.0)

Phantom Corsair pasižymėjo tiems laikams visiškai neįprastu dizainu. Visų pirma, jis buvo labai žemas ir aptakus. Automobilio aukštis siekė vos 1,4 m, o ilgis – vos daugiau nei 6 metrus. Dar daugiau – didžiąją šio ilgio dalį sudarė labai ilgas kapotas su papildoma smailia nosimi. Matomumas iš Phantom Corsair – labai prastas ne tik dėl ilgo kapoto, bet ir dėl labai mažų langų. Gali būti, kad Heinzas nenorėjo, kad kas nors žiūrėtų į automobilio vidų. Vietoje įprastų grotelių Phantom Corsair turėjo kėbulo priekyje išpjautus plyšius ir iš plonų metalo lakštų pagamintus bamperius, kurie taip pat praleido orą.

Video reportažas apie Phantom Corsair

Phantom Corsair turėjo du priekinius stiklus ir labai žemą stogo liniją. Nepaisant to, kad automobilis turėjo tik dvejas dureles, viduje buvo įrengtos net 6 vietos. Tiesa, patekti į automobilį nebuvo lengva jau vien dėl to, kad jis neturėjo rankenėlių – durelės buvo atidaromos spaudžiant mygtukus. Įdomu tai, kad kai atsidarydavo durelės, pakildavo ir dalis stogo, kad įlipti būtų lengviau.

Nemažai žmonių tuomet pastebėjo, kad automobiliui trūksta ne tik rankenėlių – jis taip pat neturėjo jokių slenksčių ar pakopų, kurios tais laikais buvo įprastos. Akivaizdu, kad dizaineriai didelį dėmesį skyrė aptakumui, nes Corsair neturėjo veidrodėlių, o visi ratai buvo paslėpti po sparnais.

Vietoje įprastų grotelių Phantom Corsair turėjo kėbule išpjautus plyšius. (G.T, Wikimedia)

Keistenybės nesibaigė ir patekus į vidų. Čia vairuotojas būtų suradęs ne tik įprastus prietaisus, paveldėtus iš Cord 810, bet ir kompasą bei aukštimatį. Atskira įspėjamųjų šviesų panelė buvo įrengta palubėje virš priekinio stiklo. Minėjome, kad viduje 194 cm pločio Phantom Corsair  salone tilpo 6 žmonės, bet tikriausiai nustebsite sužinoję, kad priekinėje eilėje galėjo susėsti 4, o gale – 2. Viena vieta keleiviui buvo paruošta vairuotojui iš kairės. Beje, tikriausiai ir gale būtų tilpę 4 keleiviai, tačiau dalį vietos užėmė integruotas baras.

Automobilio ilgis siekė kiek daugiau nei 6 metrus. (Rex Gray, Wikimedia(CC BY 2.0)

Didžiulis Phantom Corsair svėrė net 2100 kg, tačiau vis tiek galėjo įsibėgėti iki 185 km/h greičio. Didžiąja dalimi šią galimybę nulėmė aptakus automobilio kėbulas. Taigi, tai galėjo būti labai patrauklus GT klasės automobilis, kurį Heinzas ir Schwartzas iš tikrųjų planavo gaminti ir pardavinėti.

Phantom Corsair sukūrimas kainavo 24 tūkstančius dolerių (apie 430 tūkstančių šių dienų pinigais). Taigi, pradėję serijinę gamybai vyrai galėjo tikėtis Corsair pardavinėti už maždaug 12,5 tūkstančių (225 tūkstančių šių dienų pinigais) dolerių kainą. Tikėtina, kad tada stipriai dėmesį traukęs automobilis būtų sulaukęs pirkėjų. Tačiau šiuos planus sujaukė nelaimė – 1939-ųjų liepą Heiznas žuvo automobilio avarijoje.

Nors buvo galvojama apie masinę gamybą, 1938 metais sukurtas Phantom Corsair prototipas liko vieninteliu. (Rex Gray, Wikimedia(CC BY 2.0)

Vienintelis Phantom Corsair buvo išsaugotas ir iki šiol kartais pasirodo įvairiuose automobilių entuziastų renginiuose. Kai juose nedalyvauja, Corsair yra eksponuojamas Nacionaliniame automobilių muziejuje Nevadoje.



Taip pat skaitykite:

Jeep FC – pamirštas netradicinės išvaizdos pikapas;

Rumpler Tropfenwagen – pirmasis automobilis su gerai apgalvota aerodinamika;

1939-ųjų Schlörwagen aptakumu lenkia ir modernius automobilius;

L’Œuf Electrique – elektrinis kiaušinis su ratais, sukurtas 1942-aisiais;

Persu – pirmasis automobilis su kėbule sumontuotais ratais;

Škoda 110 Super Sport koncepcija galėjo pavirsti pirmuoju markės superautomobiliu;

Plymouth Voyager 3 – aštuonratis modulinis koncepcinis automobilis.

Ateities sunkvežimis iš 1992-ųjų – futuristiškasis Mercedes-Benz EXT-92 siūlė daugybę privalumų

Ateities sunkvežimis iš 1992-ųjų – futuristiškasis Mercedes-Benz EXT-92 siūlė daugybę privalumų

Sunkvežimis visų pirma yra darbo įrankis, kuris privalo būti efektyvus. Apie tai galvojama jau ne vieną dešimtmetį – kaip atrodys ateities sunkvežimis, kuris pasižymės itin žemomis degalų sąnaudomis, bus saugus, patikimas ir patogus? 1992-aisiais Mercedes-Benz Frankfurto automobilių parodoje pristatė EXT-92 koncepciją. Šis sunkvežimis ir šiandien stebina inovatyviais sprendimais.

Bandymai atspėti, kaip atrodys ateities sunkvežimiai kartais atrodo pakankamai juokingai, o kartais yra ir labai įdomūs. Štai GM Futurliner sunkvežimiai ir šiandien atrodo tarsi nužengę iš ateities, o Steinwinter 2040 buvo kuriamas turint rimtų gamybos planų. Tuo tarpu Mercedes-Benz EXT-92 buvo tarsi efektyvaus, patogaus sunkvežimio vizija ir koncepcinis modelis, skirtas pristatyti įdomioms technologijoms.



Mercedes-Benz EXT-92 (Euro Experimental Truck)  tais 1992-aisiais atrodė tarsi nužengęs iš ateities, tačiau tuo pačiu jis neatrodė neįmanomas. Į akis pirmiausia krito išvaizda – koncepcinis sunkvežimis buvo nepaprastai aptakus. Priekinis EXT-92 stiklas tolygiai įsiliejo į bendrą sunkvežimio siluetą ir su stogu sudarė bendrą paviršių. Visi vilkiko ir puspriekabės ratai buvo uždengti aptakais, o šoninių sunkvežimio paviršių nedarkė veidrodėliai, laipteliai ar rankenėlės. Mercedes-Benz EXT-92 atrodė savotiškai gražiai, tačiau visą jo išvaizdą padiktavo bandymai vėjo tuneliuose. Aerodinaminis EXT-92 koeficientas siekė vos 0,35 – pagal šį rodiklį sunkvežimis galėjo lygiuotis su kai kuriais automobiliais.

Mercedes-Benz EXT-92 buvo labai aptakus – aerodinaminėmis savybėmis šis vilkikas galėjo varžytis su automobiliais. (Daimler nuotrauka)

Ir tai dar ne viskas. Viena didžiausių tokio tipo sunkvežimių bėdų yra tas tarpas tarp puspriekabės ir vilkiko kabinos. Šioks toks tarpas yra būtinas, kad sunkvežimis galėtų manevruoti. Tačiau jis yra tikras aerodinamikos žudikas. Mercedes-Benz EXT-92 pademonstravo kaip išspręsti šią problemą – važiuojant tiesia linija specialus mechanizmas puspriekabę pritraukdavo 10 cm arčiau. Kelyje automatiškai išsiskleisdavo ir papildomi aerodinaminiai komponentai puspriekabės gale, kurie neleido susidaryti didelei žemo slėgio zonai.

EXT-92 buvo įrengta patogi darbo vieta su skaitmeniniu prietaisų skydeliu. (Daimler nuotrauka)

Mercedes-Benz EXT-92 koncepcija demonstravo ne tik aerodinamikos naujoves, bet ir kitas inovacijas. Pavyzdžiui, sunkvežimio priekyje buvo radaras, kuris stebėjo atstumą iki priešais važiuojančio automobilio. Tai leido išlaikyti saugų atstumą be didelių vairuotojo pastangų. Priešais vairuotoją buvo ekranas, kuriame buvo rodomi svarbiausi sunkvežimio sistemų duomenys (pavyzdžiui, padangų slėgis). EXT-92 neturėjo raktelių – vietoje to buvo atrakinamas ir užvedamas specialia elektronine kortele.

O viduje vairuotojas būtų pakankamai patogiai įsikūręs. Vairuotojo vieta buvo centre (kaip Tesla Semi), o ergonomiška sėdynė pasisukdavo link išėjimo, kad padėtų vairuotojui įlipti ir išlipti. Vilkikas turėjo automatinę pavarų dėžę, greičio palaikymo sistemą ir elektroninę prietaisų panelę. Vairas, aišku, buvo reguliuojamas, kas tuomet dar nebuvo dažnai sutinkamas bruožas. Net ir stiklas pritemdavo nuo saulės, kad vairuotojas nebūtų akinamas. Tačiau daugiausia staigmenų vairuotojas būtų sulaukęs nuėjęs į gyvenamąją erdvę.

Mercedes-Benz EXT-92 vairuotojo darbo vieta buvo įrengta pačiame centre, o pati sėdynė turėjo būti labai patogi. (Daimler nuotrauka)

Mercedes-Benz EXT-92 gale buvo labai patogi vairuotojo poilsio zona. Čia buvo ne tik lova, bet ir kriauklė su čiaupu, šaldytuvas, mikrobangų krosnelė, kavos aparatas. Vietos asmeniniams daiktams šiame vilkike taip pat būtų nepritrūkę, o ir ryšio palaikymo sistemos tiems laikams buvo neblogos. Mercedes-Benz EXT-92 turėjo faksą, telefoną ir radijo stotelę.

Poilsio zonoje buvo kriauklė, šaldytuvas, mirkobangų krosnelė ir kavos aparatas. (Daimler nuotrauka)

Mercedes-Benz EXT-92 niekada nebuvo kuriamas galvojant apie masinę gamybą. Ši koncepcija tiesiog turėjo pademonstruoti ateities technologijas. EXT-92  ir šiandien atrodo kaip modernus sunkvežimis. Juk nauji vilkikai neturi veidrodėlių,  o Tesla Semi turės centre įrengtą vairuotojo poziciją.



Taip pat skaitykite:

Steinwinter 2040 – itin žemo profilio vilkiko koncepcija;

Itin žemo profilio vilkiko koncepcija – General Motors Bison;

GM Futurliner buvo sukurtas parodyti ateitį;

Ford Ranger II – kažkas tarp pikapo, sportinio automobilio ir reaktyvinio naikintuvo.

DAF surado seniausią tebenaudojamą markės sunkvežimį;

Kaip atrodė pirmasis pasaulio vilkikas?

Škoda negamina superautomobilių? Pažvelkite į Škoda 110 Super Sport koncepciją

Škoda negamina superautomobilių? Pažvelkite į Škoda 110 Super Sport koncepciją

Škoda yra praktiškų automobilių markė. Šis Čekijoje įsikūręs automobilių gamintojas priklauso Volkswagen grupei ir garsėja savo pigiais, patikimais ir paprastais automobiliais. Ar galite įsivaizduoti Škoda markės superautomobilį? Tikriausiai tokio niekada nepamatysime, bet Škoda 110 Super Sport koncepcija buvo artimiausias modelis superautomobiliui, kokį Škoda kada nors yra sukūrusi.

Ką galime laikyti tikru superautomobiliu? Tai – stilingas, brangus sportinis automobilis su varikliu viduryje ir puikiomis dinaminėmis savybėmis. Tikru superautomobiliu galime laikyti tik tokį automobilį, kuris yra egzotiškas, pakankamai retas ir labai greitas. Škoda 110 Super Sport nebuvo labai greitas, tačiau jo variklis buvo viduryje, priekiniai žibintai buvo paslepiami, o vėliau gale atsirado didelis spoileris.



Škoda 110 Super Sport kūrimas prasidėjo 1969 metais. Ir tais laikais Škoda garsėjo kaip praktiškų automobilių gamintojas, nors ir dalyvavo įvairiose lenktynėse. Niekas Škoda markės mašinų nelaikė egzotiškomis ar net ypatingai gražiomis. Jei kas ir svajojo turėti Škoda automobilį, tai tik dėl jų praktiškumo ir ekonomiškumo, o ne dėl grožio ir greičio. Todėl Škoda 110 Super Sport buvo tikrai netikėtas Škoda kūrinys.

Škoda 110 Super Sport gae turėjo net 16 apvalių žibintų. (Skoda-motorsport.com)

1971 metais buvo užbaigtas pirmasis ir vienintelis prototipas. Jis turėjo stiklo pluošto kėbulą, kuris atrodė išties neįprastai. Škoda 110 Super Sport neturėjo atskirų durelių – jų vietoje buvo didelis aviacinio stiliaus gaubtas,  kuris su visu priekiniu stiklu atsidarydavo į priekį. Galinį stiklą sudarė žaliuzės – tai tais laikais buvo labai populiarus superautomobilių dizaino elementas.

Priekyje buvo visa eilė priešrūkinių žibintų – taip Škoda 110 Super Sport imitavo ralio automobilius. (Skoda-motorsport.com)

Automobilio gale buvo 16 atskirų apvalių žibintų. Aišku, toks dizainas buvo pasirinktas dėl grožio ir išskirtinumo. Priekyje buvo šeši dideli ralio stiliaus priešrūkiniai žibintai ir pora paslėptų pagrindinių žibintų. Automobilis atrodė moderniai, tačiau Čekoslovakijos gyventojai manė, kad jis yra per daug kampuotas.

Škoda 110 Super Sport ilgis siekė apie 4 metrus. (Skoda-motorsport.com)

Iš pradžių viduryje buvo sumontuotas  1,1 litro keturių cilindrų variklis, išvystantis 73 arklio galias (54 kW). Šios kuklios galio pakako, kad  Škoda 110 Super Sport iki 100 km/h įsibėgėtų per 15,3 sekundes, o spidometro rodyklė kiltų iki pat 180 km/h padalos. Aišku, tokios dinaminės savybės netiko sportiškai automobilio išvaizdai, todėl vėliau buvo sumontuotas naujas variklis iš Škoda 110 L Rallye lenktyninio automobilio. Jis išvystė net 104 arklio galias (76,5 kW), kurių pakako, kad automobilis iki 100 km/h įsibėgėtų per 12,6 s ir galėtų pagreitėti iki 211,5 km/h. Priekyje buvo sumontuoti diskiniai, o gale – būgniniai stabdžiai. Tiesa, jiems nereikėjo stabdyti didelio svorio – prototipas svėrė vos 898 kg.

Škoda 110 Super Sport buvo modifikuotas 1981 metais – akivaizdu, kad šiais laikais tai būtų kolekcionuojamas klasikinis sportinis automobilis. (Skoda-motorsport.com)

Škoda 110 Super Sport buvo pristatytas 1972-ųjų Briuselio automobilių parodoje. Čia jį aplipo žurnalistai, kurie automobiliui negailėjo pagyrų. Jis buvo apkalbamas kaip tikras superautomobilis, nors turėjo labai mažą variklį. Škoda iš pradžių planavo gaminti šį sportinį automobilį. Į jį buvo įdėta tiek daug darbo – juk visa bazė buvo visiškai nauja, o dizainas atrodė daug žadantis. Tačiau tuometinis politinė ir ekonominė situacija privertė atsisakyti bet kokių Škoda 110 Super Sport gamybos planų. Bet automobilio istorija tuo nesibaigė.

Škoda 110 Super Sport po modifikavimo gavo didelį spoilerį. (Ralf Roletschek, Wikimedia(CC BY 3.0)

1981 metais menininkas Theodoras Pištěkas pakeitė Škoda 110 Super Sport dizainą. Pranyko ta žibintų gausybė, o gale atsirado didelis spoileris. Baltas automobilis buvo perdažytas juodai su raudonais akcentais. Škoda 110 Super Sport vėl atrodė modernus, tačiau šios modifikacijos buvo atliktos ne šiaip sau. Naują išvaizdą įgavęs Škoda 110 Super Sport suvaidino 1981-ųjų filme Ferato Vampyras (Upír z Feratu), o vėliau pasirodė ir dar poroje filmų. Dabar Škoda 110 Super Sport ilsisi Škoda automobilių muziejuje Mlada Boleslave, Čekijoje.



Taip pat skaitykite:

Pirmasis Škoda automobilis net nenešiojo Škoda vardo;

Kodėl automobiliai nebeturi aviacinio stiliaus gaubtų?

Kaip atrodytų studentiškas Jeep? Tikriausiai kaip Jeep Treo;

Honda E Prototype yra išvaizdus elektrinis automobilis, bet viduje turi medienos imitaciją;

Plymouth Voyager 3 – aštuonratis modulinis koncepcinis automobilis;

Ford 1966 metais kūrė pikapą jaunimui.

Naujasis Honda E Prototype yra nepaprastai mielas, bet salone turi vieną didžiausių automobilių dizaino nuodėmių

Naujasis Honda E Prototype yra nepaprastai mielas, bet salone turi vieną didžiausių automobilių dizaino nuodėmių

Honda Urban EV, tas mažas mielas baltas miesto elektromobilis, pirmą kartą buvo pristatytas 2017 metais. Honda tuomet neslėpė, kad automobilis bus gaminamas. Žmonės negalėjo atsigrožėti senųjų Honda automobilių įkvėptu dizainu, kurį būtų galima apibūdinti kaip modernųjį retro. 2019-ųjų Ženevos automobilių parodoje pristatomas jau beveik gamybai paruoštas Honda E Prototype ir jis išlaikė visus geriausius koncepcinio automobilio bruožus.

Na gerai, ne visus. Honda Urban EV konceptas turėjo labai gražius ratlankius, tačiau visi suvokė, kad jie automobiliui yra per dideli. Masinės gamybos elektromobilis turės mažesnius ir paprastesnius ratus. Dingo ir atgal atsidarančios durelės, tačiau dabar Honda E Prototype turi pora durelių daugiau – automobilis tapo praktiškesniu. Galiausiai, ta balta stogo briauna dabar yra juoda. Mažas pasikeitimas, tačiau aš manau, kad anksčiau ši detalė atrodė gražiau.



Tačiau skųstis neturime kuo. Honda E Prototype vis tiek yra vienas iš gražiausių naujų paprastų elektromobilių. Tai nėra koks nors ypatingas superautomobilis ar egzotiškas super greitas sedanas. Honda E pavirs miesto automobiliu – tai yra tai, ko ir norėtume iš savo elektromobilių. Daug automobilių nesuprantančių žmonių suskubo Hondą kaltinti kopijavimu – esą, konceptas per daug primena pirmos kartos Volkswagen Golf.  Žinote tuos žmones, kurie vos pamatę naują automobilį suskumba pareikšti savo nuomonę – „gryna … kopija“.

Šis Honda E Prototype yra beveik visiškai paruoštas gamybai. (Gamintojo nuotrauka)

Iš tiesų Honda įkvėpimo sėmėsi iš daugybės praeities modelių, tikriausiai įskaitant ir Golf, tačiau automobilio siluetas kurtas žiūrint į pirmos kartos Civic. Kuris, beje, pasirodė anksčiau už Golf. Šiek tiek ne į temą, bet jei kada norėsite pakomentuoti, kad koks nors automobilis yra kito automobilio kopija, geriau susilaikykite – prieš jus tą pačią 99 % atvejų nepagrįstą nuomonę pareiškė jau šimtai komentatorių.

Taip atrodė Honda Urban EV koncepcija – labiausiai pasigesime ratlankių. (Gamintojo nuotrauka)

Grįžtame prie Honda E. Automobilis turi gražiai pūstas arkas (kurias užbaigia standartinė plokštuma), o naujieji ratlankiai atrodo pakankamai gražiai. Priekyje matome porą apvalių žibintų ir mėlynai šviečiantį H logotipą. Pastarojo dizaino elemento Honda turės atsisakyti, nes tai yra tiesiog nelegalu – šviečiantys logotipai yra laikomi reklama. Ant kapoto matomas juodas stačiakampis – tai durelės, už kurių slepiasi įkrovimo lizdas.

Automobilio šonas yra labai lygus – ryškiau matoma tik viena linija, einanti palei langų apačią. Ji, beje, irgi pasiskolinta iš pirmos kartos Civic. Veidrodėlių Honda E neturi – juos dėl aerodinaminių priežasčių pakeitė kameros. Galinių durelių rankena yra paslėpta prie stiklo. Gale – dar pora apvalių žibintų ir dar vienas šviečiantis logotipas.

Galinių durelių rankenėlės yra paslėptos, o veidrodėlių Honda E Prototype apskritai neturi. (Gamintojo nuotrauka)

Honda E Prototype salonas yra pakankamai erdvus kaip miesto automobiliui. Priešais vairuotoją įrengti visi 6 ekranai. Aišku, du iš jų yra skirti šoniniams veidrodėliams, vienas – galinio vaizdo veidrodėlyje, ir dar vienas – vietoje įprastos prietaisų panelės. Likę du yra skirti informacinei-pramoginei sistemai. Vienas ekranas yra lengvai pasiekiamas iš keleivio vietos – keleivis gali netrukdydamas vairuotojui naudotis sistema ar nustatinėti navigaciją, o tada tą informaciją tiesiog vienu pirštu permesti į vairuotojo ekraną. Atrodo moderniai, bet ar tikrai kažkam reikia 6 ekranų automobilyje?

Sėdynės yra pasiūtos iš perdirbto poliesterio – ekologija yra dažna tema elektromobiliuose. Honda E salonas atrodo moderniai, paprastai, tačiau kartu ir klasiškai. Dizaineriai teigia, kad jie norėjo sukurti jaukumo įspūdį, kad žmonės jaustųsi tarsi sėdėtų savo svetainėje. Todėl čia yra ir medžio apdaila. Tiksliau, tai, kas atrodo, kaip medienos apdaila.

Honda E Prototype salone – 6 ekranai ir netikra medienos apdaila. (Gamintojo nuotrauka)

Nodum nebūtų Nodum, jei rašydami apie automobilio dizainą neprikibtume prie kokios erzinančios detalės (pamenate kiek kabinėjomės prie netikrų naujosios Supros grotelių?). Tai, kad Honda E salone atrodo kaip medis, yra tik sintetinė jo imitacija. Kodėl? Kam to reikia? Kam patinka visokios imitacijos? Savaime aišku, Honda E nėra vienintelis automobilis su netikros medienos apdaila. Jei jūsų automobilio salone matyti mediena, tikėtina, kad ji yra netikra. Tačiau Honda E yra modernus prototipas, kuris derina retro dizainą su šiuolaikinėmis technologijomis. Tai kam ta sintetinė medienos apdaila? Mediena automobiliuose yra retas reiškinys jau vien dėl to, kad jai reikia nemažai rankų darbo. Tačiau jei tikra, ekologiška mediena Hondai yra per brangi, gal reikėtų imitaciją pakeisti kokia šiuolaikine medžiaga?

Neskaitant to, Honda E Prototype yra įdomus ir gražus automobilis. Tikrai jo laukiame. Jei tik galėtume susigrąžinti pirmojo koncepto ratlankius ir kuo nors pakeisti tą medienos imitaciją, tai būtų tobulas miesto elektromobilis. Honda teigia, kad pilnai įkrautas E Prototype gali nuvažiuoti 200 km, o 80 % įkrova gali būti pasiekta per pusvalandį. Automobilis yra varomas tik galiniais ratais, o salone matyti ir vairavimo režimo jungiklis, kuris tikriausiai leis pasirinkti ir sportiškesnius nustatymus.



Taip pat skaitykite:

Naujoji Toyota TRD Supra turi gausybę netikrų grotelių;

Kodėl beveik visi šiuolaikiniai automobiliai turi plokščias arkų briaunas?

McLaren 720S Spider paprasta gudrybe išvengė dažnos kabrioletų problemos;

Kaip atsirado ir paplito puodelių laikikliai?

Kodėl Mercedes-Benz EQC elektromobilis priekyje neturi bagažinės? 

TOP10 mėgstamiausių išnykusių automobilių dizaino elementų;

Kodėl anksčiau kai kurie automobiliai turėjo ant sparnų sumontuotus veidrodėlius, o dabar jų neliko?

Kaip atrodytų studentiškas Jeep? Buvo laikas, kai Chrysler jį įsivaizdavo taip

Kaip atrodytų studentiškas Jeep? Buvo laikas, kai Chrysler jį įsivaizdavo taip

Koncepciniai automobiliai yra kuriami siekiant pritraukti dėmesį. Kai kurie iš jų demonstruoja kaip atrodys ateities modeliai, kiti leidžia gamintojams patyrinėti naujas dizaino erdves, o treti yra skirti technologijoms parodyti. Jeep Treo koncepcija, pasirodžiusi 2003 metais, atliko visas šias funkcijas, bet kažkodėl į rinką neįžengė.

21 amžiaus pradžia automobilių dizaine žadėjo pokyčius. Juk būtent apie tą laiką anksčiau kalbėta kaip apie ateitį. Todėl gamintojai stengėsi pademonstruoti naujas dizaino kryptis ir technologijas. Jeep Treo turėjo pakeisti markės įvaizdį.



Jeep automobiliai įsivaizduojami kaip daug degalų suryjantys bekelės monstrai. Šis įvaizdis, aišku, nėra blogas – tai iš tiesų parodo vyriškai grubų markės charakterį. Tačiau norint parduoti daugiau automobilių, reikia išplėsti jų gamą taip, kad jie patiktų didesniam ratui žmonių. Todėl Jeep savininkė Chrysler nusprendė markę pastūmėti visiškai nauju keliu.

Treo buvo gana mažas, bet turėjo visus Jeep bruožus. (Gamintojo nuotrauka)

2003 metų Tokijo automobilių parodoje pristatytas mažas visureigis Treo. Jis atrodė labai neįprastai, nes dizaineris Freemanas Thomasas įkvėpimo sėmėsi iš japonų animacijos. Trumpas ir siauras visureigis priminė kažkokį mėnuleigį jau vien dėl kėbulo išorėje sumontuotų ratų. Kadangi automobilis buvo labai mažas, jis buvo dviduris, tačiau viduje vis tiek tilpo trys žmonės ir šiek tiek bagažo. Salonas buvo modulinis – vairą buvo galima lengvai perdėti į dešinę pusę. Šį tą buvo galima montuoti ir Treo išorėje – čia buvo numatyti kalnų dviračių laikikliai.

Treo viduje tilpo 3 žmonės, o visas salonas buvo modulinis ir lengvai keičiamas – net vairą per kelias minutes buvo galima perdėti į dešinę pusę. (Gamintojo nuotrauka)

Jeep stende Treo atrodė labai neįprastai. Futuristiškas dizainas Jeep markei buvo svetimas kaip ir miesto automobiliai, o juk būtent toks Treo ir buvo. Dar daugiau – jis buvos sukurtas specialiai jauniems žmonėms – automobilio kūrėjai teigė, kad tai yra tobulas studento automobilis. Negana to, jis dar ir benzino nereikalavo.

Jeep nėra žinomas dėl savo susirūpinimo aplinkosauga, tačiau ir šį įvaizdį norėta pakeisti. Treo buvo vienas iš tų elektromobilių, kuris energiją sau gamino pats – naudojo vandenilio kuro elementus. Tai reiškia, kad Treo galėjo būti pripildytas kuru per kelias minutes (jei tik surasite vandenilio kolonėlę), bet turėjo visus elektromobiliams priskiriamus privalumus. Treo neturėjo tradicinės išmetimo sistemos ir į aplinką išskyrė tik vandens garus.

Jeep Treo buvo labai siauras, todėl ratai buvo kėbulo išorėje. (Gamintojo nuotrauka)

Treo turėjo du elektros variklius – po vieną kiekvienai ašiai. Taigi, Treo buvo varomas visais ratais ir, kadangi turėjo pakankamai aukštą prošvaistą, galėjo išvažiuoti į bekelę. Automobilis svėrė vos 816 kg – stebėtinai mažai tokio tipo automobiliui su vandenilio kuro elementais.

Jeep Treo gale turėjo integruotus dviračių laikiklius, nes buvo skirtas aktyviems žmonėms. (Gamintojo nuotrauka)

Kai žmonės apžiūrėjo Jeep Treo, visi suprato, kad tikimybė, jog bus imtasi serijinės modelio gamybos yra lygi nuliui. Tačiau Jeep mėgavosi žiniasklaidos dėmesiu ir kartojo, kad tai – dešimtmečio vizija. Treo vėliau pasirodė ir parodose JAV. Gamintojas netgi teigė, kad hibridinė automobilio versija gamybą galėtų pasiekti jau 2008 metais. Aišku, kaip pastebėjote, tai niekada neįvyko. Treo būtų buvęs brangus automobilis, o jaunimas, kuriam visureigis ir turėjo būti skirtas, nepasižymi didele perkamąja galia. Nežinia kaip Treo būtų įveikęs ir saugumo bandymus. Todėl dabar tai – tik vienas įdomiausių koncepcinių automobilių Jeep istorijoje.



Taip pat skaitykite:

7 įdomūs faktai apie Jeep;

Plymouth Voyager 3 – aštuonratis modulinis koncepcinis automobilis;

Ford 1966 metais kūrė pikapą jaunimui;

Futuristiško vilkiko koncepcija Steinwinter 2040;

Kita istorinė itin žemo profilio vilkiko koncepcija – General Motors Bison;

Kam turime būti dėkingi už įspūdingosios Fiat Multipla dizainą?

Apie Nodum

Nodum.lt - įdomiems skaitiniams skirtas puslapis. Čia reguliariai publikuojami straipsniai apie naujausias technologijas, mokslo pasiekimus, automobilių pasaulio naujienas ir kultūrą, patarimus ir visokias internete aptinkamas įdomybes. Didžiausias dėmesys skiriamas žmonėms, kurie kuria, keliauja, myli savo darbą, įdomioms lankytinoms vietoms ir pomėgiams. Nodum.lt - įvairenybių mazgas, jei veikiate ką nors įdomaus, apie ką norėtumėte papaskoti - susisiekite su mumis per mūsų Facebook puslapį ar elektroniniu paštu - nodum2017@gmail.com.