Toyota KIKAI – išvirkščias automobilis ir mechanine elegancija alsuojantis meno kūrinys

Toyota KIKAI – išvirkščias automobilis ir mechanine elegancija alsuojantis meno kūrinys

Kurdama KIKAI Toyota juto laisvę. Tai buvo tikras koncepcinis automobilis be menkiausios ambicijos tapti realius masinės gamybos modeliu. Taigi, dizaineriams nereikėjo galvoti apie reikalavimus saugumui, aerodinamiką, surinkimo sudėtingumą ir kitus faktorius, kuriuos tenka apsvarstyti kuriant tikrus automobilių modelius. Todėl jie nusprendė pagaminti išvirkščią automobilį – tai, ką įprastai slepia kėbulas, tapo KIKAI dizaino elementais.

Nodum dažnai rašo apie įdomius praeities koncepcinius automobilius. Neseniai rašėme apie Porsche C88, kuris net neatrodo kaip tos markės modelis. Kiek anksčiau esame rašę apie Jeep Treo, kuris pats savaime atrodė pašėlęs, bet pagal dizaino keistumą negalėjo prilygti KIKAI.



Toyota KIKAI nėra toks senas, kaip kiti svetainėje aprašyti koncepciniai automobiliai. KIKAI buvo pristatytas 2016-ųjų Ženevos automobilių parodoje. Čia jis susilaukė nemažai dėmesio, tačiau daugelis į tokias koncepcijas numoja ranka – „vis tiek niekada nebus gaminamas“. Tačiau čia ir buvo KIKAI grožis. Kadangi niekas negalvojo įtraukti šio modelio į Toyota gamą, dizaineriai turėjo laisvę su juo pasielgti kaip tik panorėję. Jokių suvaržymų, dizaino kalbos bendrumo, saugumo ar kitų taisyklių. Todėl buvo nuspręsta, kad KIKAI bus išvirkščias ir tai matote nuotraukose (paspaudę kiekvieną atvaizdą galite peržiūrėti aukštos rezoliucijos nuotrauką, kurioje mechaninės detalės matomos dar geriau).

Toyota KIKAI į pirmą planą iškėlė mechaninius automobilio komponentus (Toyota nuotrauka)

KIKAI buvo sukurtas švęsti mechaninę eleganciją. Dizaineriai norėjo išryškinti tuos komponentus, kurie įprastai yra slepiami – važiuoklės svirtis ir spyruokles, variklį, išmetimo sistemą, radiatorių, pusašius ir net patį rėmą Toyota pavertė KIKAI išorės dizaino elementais. KIKAI turėjo šiokį tokį uždarą kėbulą, kuriame galėjo susėsti trys žmonės, tačiau ir jis buvo kiek įmanoma labiau minimalistinis ir turėjo kelis didelius langus.

Uždaras kėbulas buvo visai nedidelis, tarsi įspraustas tarp ryškaus nepaslėpto rėmo. (Toyota nuotrauka)

Žinote, ką primena Toyota KIKAI? Ogi tuos rankinius laikrodžius su stiklinėmis nugarėlėmis, kurie demonstruoja savo mechaninę eleganciją – mažus krumpliaračius ir spyruokles. Lygiai taip pat KIKAI į pirmą planą iškelia tuos komponentus, kuriuos kiti slepia. Priekyje matyti rėmas, virš kurio kyla aliumininės važiuoklės svirtys. Kadangi visa važiuoklė yra lengvai matoma iš automobilio išorės, Toyota turėjo pasistengti, kad šie komponentai būtų malonūs akiai. Nors aišku, kad KIKAI niekada nepasirodys gatvėse, priekyje taip pat matyti du žibintai, bamperis, priekinio stiklo valytuvai, o visus ratus dengia purvasaugiai.

KIKAI gale matomas 1,5 l 4 cilindrų variklis. (Toyota nuotrauka)

Gale randame KIKAI širdį – viduryje sumontuotą 1,5 litrų 4 cilindrų variklį su hibridine pavara. KIKAI gali važinėti labai tyliai naudodamas tik baterijų energiją, tačiau gali būti ir pakankamai greitas. Variklis turi grandinę, elektrinę vandens pompą, kompaktišką išmetimo sistemą ir iš kompozitinių medžiagų pagamintą įsiurbimo kolektorių. Ir viskas taip gerai matyti!

Viduje tilpo trys žmonės, vairuotojo vieta buvo pačiame centre. (Toyota nuotrauka)

Į KIKAI vidų patenkama per slankiojančias dureles. Automobilis turi tris sėdynes su vairuotojo pozicija viduryje. Mechaninės elegancijos demonstracija tęsiasi ir čia – per langus galima matyti važiuoklės komponentus, o prietų skydelį puošia paprastos rodyklės. Ypač gražiai atrodo degalų lygio skalė, kurioje kuro likutį simbolizuoja tikras skystis.

Analoginiai KIKAI prietaisai puikiai derėjo su pačia koncepcinio automobilio idėja, bet gražiausiai atrodė degalų lygio rodyklė. (Toyota nuotrauka)

Toyota KIKAI niekada nebūtų galėjęs tapti tikru automobiliu – jam tai tiesiog nebūtų leista. Jis atrodo tarsi savadarbis marsiečio automobilis, kuris niekada neatitiktų žemiškų taisyklių. Tačiau gerai, kad Toyota jį sukūrė, taip paskatindama dizainerius galvoti apie kitokį grožį – tą, kurį kiti automobiliai slepia.



Taip pat skaitykite:

Porsche C88, kuris net neatrodo kaip Porsche ir nenešioja Porsche logotipo;

Škoda 110 Super Sport priminė mini superautomobilį;

Kaip atrodytų studentiškas Jeep? Tikriausiai kaip Jeep Treo;

Honda E Prototype yra išvaizdus elektrinis automobilis, bet viduje turi medienos imitaciją;

Plymouth Voyager 3 – aštuonratis modulinis koncepcinis automobilis;

Prabangus automobilis privalo turėti odinį saloną? Japonai su tuo nesutinka.

Ar Tesla Semi ne čia ieškojo įkvėpimo? 2014-aisiais Walmart pristatė įspūdingą sunkvežimio koncepciją (Video)

Ar Tesla Semi ne čia ieškojo įkvėpimo? 2014-aisiais Walmart pristatė įspūdingą sunkvežimio koncepciją (Video)

Walmart – tai didžiausias prekybos centrų tinklas JAV. Kartu tai yra didžiausias JAV darbdavys ir didžiausia pasaulio bendrovė pagal pajamas. Taigi, nieko keisto, kad Walmart naudoja tūkstančius sunkvežimių. Ir visgi 2014 metais daug kas nustebo, kuomet Walmart pristatė savo vilkiko koncepciją WAVE. Šis prototipas buvo užmirštas, tačiau artėjant Tesla Semi atėjimui į rinką laikas vėl jį prisiminti.

Walmart WAVE (Walmart Advanced Vehicle Experience) nebuvo visiškai elektrinis. Jis turėjo Capstone Turbine sukurtą hibridinę sistemą, kurios širdyje buvo turbina. Ji galėjo deginti dyzeliną, biozydeliną ir gamtines dujas, tačiau Walmart teigė, kad su minimaliais pakeitimais šis variklis būtų galėjęs naudoti praktiškai bet kokius degalus. Turbina buvo sujungta su generatoriumi ir baterijomis, kurių kaupiama energija ir buvo naudojama vilkikui varyti.



Turbinos variklis tokiems sunkvežimiams tinka dėl to, kad gali deginti bet kokį kurą ir dirbti didelėmis apsukomis visą laiką, kai to reikia. Kitaip tariant, apsukos nepriklauso nuo sunkvežimio važiavimo, nes variklis naudojamas tik kaip generatorius. WAVE turėjo ir elektrinį režimą, kuris leido kurį laiką važiuoti naudojant tik baterijose sukauptą energiją.

Tačiau čia inovacijos nesibaigė. Walmart WAVE buvo išties futuristiškas sunkvežimis, kurio kūrėjai labai didelį dėmesį skyrė aerodinamikai. Kurdami WAVE, Walmart inžinieriai bendradarbiavo su Peterbilt. Apatinė vilkiko dalis buvo tarsi atskirta – ji sunkvežimiui suteikė ilgesnę nosį nei įprasta. Kabinos priekis buvo labai siauras ir čia pačiame viduryje buvo įrengta vairuotojo vieta. WAVE neturėjo veidrodėlių – vietoje jų buvo naudojamos šoninės kameros ir pora ekranų iš abiejų vairo pusių. Wave buvo 20 % aptakesnis už Peterbilt Model 386. Savo aerodinaminiu profiliu Tesla Semi yra net labai panašus į šį vilkiką.

Walmart WAVE vilkikas buvo sukurtas bendradarbiaujant su Peterbilt. (Walmart nuotrauka)

Tesla Semi vairuotojo vieta taip pat yra kabinos centre. Šį sprendimą padiktavo aerodinamikos subtilybės – siauresnis vilkiko priekis leidžia sumažinti oro pasipriešinimą. Šalia Semi vairo taip pat yra keli ekranai, o gamybai paruoštas vilkikas, kuris, tikriausiai, į rinką žengs dar šiemet, neturės veidrodėlių. Tiek WAVE, tiek Semi turi ir aptakius ratų gaubtus, kurie sumažina ratų kuriamą oro srauto turbulenciją.

Palyginimui – Tesla Semi dizainas. (Korbitr, Wikimedia)

Walmart WAVE buvo pagamintas iš daugybės labai brangių medžiagų, siekiant išlaikyti kiek įmanoma mažesnį svorį. Korpusas buvo pagamintas iš anglies pluošto ir plastiko. Nors stiklas iš tikrųjų yra pakankamai sunkus, WAVE turėjo ir didelį stoglangį, kuris šviesa užliedavo visą vilkiko kabiną. Akivaizdu, kad daug dėmesio buvo skirta ir vilkiko dizainui, siekiant sukurti futuristiškos transporto priemonės įspūdį. Aišku, tokiam vilkikui reikėjo ir pažangios konstrukcijos puspriekabės.

WAVE puspriekabę sukūrė kompanija Great Dane Trailers. Jos stogas ir sienos buvo pagamintos iš anglies, o grindys – iš stiklo pluošto. Tai ir kitos svorio mažinimo gudrybės lėmė, kad WAVE puspriekabė buvo 1800 kg lengvesnė už kitas tuo metu rinkoje buvusias tokio dydžio puspriekabes. Žinoma, puspriekabė turi aerodinamišką profilį, užapvalintus kampus, šoninius ir ratų aptakus.

Walmart niekada neplanavo serijinės WAVE gamybos. Tai buvo eksperimentinis sunkvežimis, siekiant išsiaiškinti, kaip aerodinamika padėtų sutaupyti degalų, ar turbinos variklis yra tinkamas sunkiajam transportui ir kaip veiktų tokio tipo kabinos konfigūracija. WAVE būtų tiesiog per brangus dėl didelio kompozitinių medžiagų kiekio ir hibridinės jėgainės. Tačiau pati vilkiko forma, tikėtina, ateityje bus prisiminta dar ne kartą,



Taip pat skaitykite:

Kaip Mercedes-Benz 1992 metais įsivaizdavo sunkvežimių ateitį;

Tesla Semi vienu įkrovimu gali nuvažiuoti dar toliau nei manyta prieš tai;

Shell Starship įrodo, kad ir dyzeliniai vilkikai gali būti taupūs;

Steinwinter 2040 – itin žemo profilio vilkiko koncepcija;

Itin žemo profilio vilkiko koncepcija – General Motors Bison;

GM Futurliner buvo sukurtas parodyti ateitį;

Ford Ranger II – kažkas tarp pikapo, sportinio automobilio ir reaktyvinio naikintuvo.

DAF surado seniausią tebenaudojamą markės sunkvežimį;

Kaip atrodė pirmasis pasaulio vilkikas?

Tikras Porsche, apie kurį net nesate girdėję – kaip toks pigus automobilis gali nešioti tokį vardą?

Tikras Porsche, apie kurį net nesate girdėję – kaip toks pigus automobilis gali nešioti tokį vardą?

Porsche pažįstame kaip prabangių ir sportiškų automobilių markę. Ne vienas automobilių mėgėjas svajoja kada nors vairuoti kokį nors Porsche modelį. Tačiau tose svajonėse tikrai niekada nepasirodo C88 – nekaip atrodantis Porsche prototipas, kuriuo gamintojas iš tikrųjų didžiuojasi.

Porsche automobilių dizainas yra lengvai atpažįstamas. Tai – apvalios formos ir nugludinti kampai. Nors, aišku, buvo išimčių- štai Porsche 914 iš tikrųjų neprimena kitų šios markės automobilių. Tačiau C88 yra dar keistesnis – jo net nepuošia Porsche logotipai.



Porsche yra gerai žinoma automobilių markė, tačiau visų pirma tai yra verslo įmonė, kurios tikslas – uždirbti pinigų. Kai 1994 metais Kinijos Vyriausybė pakvietė keletą  automobilių gamintojų sukurti pigios šeimyninės transporto priemonės dizainą, Porsche negalėjo atsakyti neigiamai. Finansine prasme kompanija tada išgyveno ne geriausius laikus, o auganti Kinijos rinka viliojo it medus. Porsche jau anksčiau buvo sukūrusi kelis labai pigius šeimyninius automobilius – Lada Samara ir Seat Ibiza yra būtent Porsche inžinierių kūriniai. Taigi kinų kvietimas pasirodė kaip labai pelninga galimybė išsiplėsti į tolimųjų rytų rinką ir tuo pačiu užbaigti nuostolingą laikotarpį.

Porsche C88 buvo sukurtas Kinijos rinkai, bet taip ir liko tik prototipu. (Ra Boe, Wikimedia(CC BY-SA 3.0)

Ir laikas žengti į Kinijos rinką buvo labai geras. Dar visai neseniai daugelis kinų negalėjo net pasvajoti apie automobilius, tačiau tuo metu viskas keitėsi. Kinija ieškojo pigių šeimai skirtų automobilių, todėl gamintojus ir kvietė kurti tokį dizainą. Tarp reikalavimų buvo kiek įmanoma paprastesnė gamyba ir ekonomiški varikliai. Aišku, naujasis automobilis privalėjo būti gaminamas Kinijoje. Porsche su kinų inžinieriais užbaigė C88 prototipą vos per keturis mėnesius.

1994 metais Pekino šeimos automobilių parodoje pasirodęs Porsche C88 nepriminė jokio kito šios markės automobilio. Tai buvo kompaktiškas sedanas, kuris tarsi iš tolo šaukė „aš pigus!“ Aišku, saugodama markės vardą, savo logotipų Porsche ant šio automobilio neklijavo, tačiau jis buvo pristatomas būtent kaip Porsche C88. Dar daugiau – Pekine šį prototipą pristatė tuometinis Porsche vadovas Wendelinas Wiedekingas, kuris mintinai išmoko pristatymo tekstą mandarinų kalba.

Buvo planuojama, kad bus siūlomi du C88 variantai – sedanas ir hečbekas. Porsche taip pat numatė du variklių pasirinkimus – 1,1 litro 47 ag (35 kW) ir 1,6 litrų 67 ag (49 kW) agregatus. Pastarasis variklis leido 980 kg svorio automobiliui įsibėgėti iki 165 km/h. Tiesa, tai būtų užtrukę – iki 100 km/h šis automobilis bėgėjosi net 16 sekundžių. Su kinais taip pat buvo diskutuojama dėl turbodyzelinio variklio naudojimo.

Porsche C88 neturėjo nei vieno gamintojo logotipo, bet dabar stovi Porsche muziejuje Štutgarte. (Nathanael Burton, Wikimedia(CC BY-SA 2.0)

Dizaino prasme Porsche C88 buvo pakankamai keistas. Nors automobilis buvo žalsvai-mėlynas, plastikiniai bamperiai, durelių ir veidrodėlių apdailos detalės buvo matinės juodos spalvos. Posūkių žibintai buvo atskirti nuo pagrindinių. Priekinio C88 stiklo švara rūpinosi vienas didelis valytuvas.

Viduje viskas taip pat buvo įrengta itin kukliai, siekiant išlaikyti žemą automobilio kainą. Tiesa, čia buvo viena specialiai vaikui skirta vieta – taip siekta įsiteikti kinams, kurie tuo metu taikė vieno vaiko politiką, ribodami populiacijos augimą. Trijų narių šeimą simbolizuoja ir trikampis logotipas, matomas ant ratų, kapoto ir vairo – juk C88 turėjo būti būtent standartinei kinų šeimai skirtas automobilis.

Beje, pats pavadinimas taip pat nebuvo visiškai atsitiktinis. C raidė, aišku, reiškė Kiniją, o 88 pasirinktas kaip kinų kultūroje sėkmę simbolizuojantis skaičius. Porsche tikrai įdėjo daug darbo, kad Kinijos valdžią įtikintų savo prototipo potencialu – simbolika, domėjimasis kinų politika ir kultūra, ir tas pristatymas mandarinų kalba. Porsche pasirodė puikiai, tačiau kinai C88 atmetė. Na, bent jau oficialiai atmetė.

Porsche namo iš Pekino grįžo tuščiomis, bet C88 įkurdino Porsche muziejuje Štutgarte. Buvęs muziejaus direktorius Dieteris Landenbergeras puikiai pamena C88 istoriją Kinijoje ir teigia, kad kinai prototipo idėjas oficialiai atmetė, tačiau vėliau vis tiek nukopijavo. Ar galite tai įsivaizduoti? Kinai pakvietė Porsche sukurti automobilį kinų šeimai, tuomet atmetė Porsche pasiūlymą, bet idėjas pasiliko nemokamai. Landenbergeras teigia, kad iki šiol kiniškuose automobiliuose galima įžvelgti C88 bruožų.



Taip pat skaitykite:

Labiausiai į Porsche nepanašus Porsche – klasikinis 914;

Milijoninis Porsche 911 stovės muziejuje;

Viena rečiausių Porsche mašinų pasaulyje – kavos plantacijų traktorius;

Keistenybių pilnas Phantom Corsair buvo turtingo žmogaus svajonė;

1939-ųjų Schlörwagen aptakumu lenkia ir modernius automobilius;

Škoda 110 Super Sport koncepcija galėjo pavirsti pirmuoju markės superautomobiliu.

Keistenybių pilnas Phantom Corsair net neturėjo rankenų, bet viduje kažkaip tilpo 6 žmonės (Video)

Keistenybių pilnas Phantom Corsair net neturėjo rankenų, bet viduje kažkaip tilpo 6 žmonės (Video)

Kartais vien pažvelgus į seną automobilį galima pasakyti maždaug kada jis buvo pagamintas. Tai išduoda ratai, kėbulo aptakumas ir dizainas. Tačiau Phantom Corsair nėra toks automobilis. Kad ir kiek į jį žiūrėtumėte, bus sunku patikėti, kad šis koncepcinis automobilis buvo sukurtas dar 1938 metais. Ir tai dar ne viskas – jis tiesiog pilnas keistenybių.

Phantom Corsair dizainą sukūrė amerikiečiai Rustas Heinzas (iš garsiosios Heinzų šeimos, kurios įkurtos įmonės kečupą iki šiol valgote) ir Maurice’as Schwartzas. Nors Heinzas dėmesį traukiančio automobilio norėjo sau, verslininkai planavo pagaminti ir parduoti kelis Phantom Corsair. Iš karto buvo aišku, kad jie būtų neįtikėtinai brangūs jau vien dėl to, kad vyrai pasirinko Cord 810 platformą.




Cord 810 tuo metu buvo vienas iš pažangiausių automobilių. Jis buvo varomas priekiniais ratais, kuriuos juos suko 4,7 litrų Lycoming V8 variklis, turėjo nepriklausomą važiuoklę ir reguliuojamus amortizatorius. Tiesa, šią bazę Corsair kūrėjai stipriai modifikavo ją gerokai išplėsdami, nes naujasis automobilis buvo didesnis už donorą Cord.

Phantom Corsair ratai buvo uždengti, o išorėje nesimatė nei slenksčių, nei veidrodėlių, nei rankenėlių. (Alden Jewell, Wikimedia(CC BY 2.0)

Phantom Corsair pasižymėjo tiems laikams visiškai neįprastu dizainu. Visų pirma, jis buvo labai žemas ir aptakus. Automobilio aukštis siekė vos 1,4 m, o ilgis – vos daugiau nei 6 metrus. Dar daugiau – didžiąją šio ilgio dalį sudarė labai ilgas kapotas su papildoma smailia nosimi. Matomumas iš Phantom Corsair – labai prastas ne tik dėl ilgo kapoto, bet ir dėl labai mažų langų. Gali būti, kad Heinzas nenorėjo, kad kas nors žiūrėtų į automobilio vidų. Vietoje įprastų grotelių Phantom Corsair turėjo kėbulo priekyje išpjautus plyšius ir iš plonų metalo lakštų pagamintus bamperius, kurie taip pat praleido orą.

Video reportažas apie Phantom Corsair

Phantom Corsair turėjo du priekinius stiklus ir labai žemą stogo liniją. Nepaisant to, kad automobilis turėjo tik dvejas dureles, viduje buvo įrengtos net 6 vietos. Tiesa, patekti į automobilį nebuvo lengva jau vien dėl to, kad jis neturėjo rankenėlių – durelės buvo atidaromos spaudžiant mygtukus. Įdomu tai, kad kai atsidarydavo durelės, pakildavo ir dalis stogo, kad įlipti būtų lengviau.

Nemažai žmonių tuomet pastebėjo, kad automobiliui trūksta ne tik rankenėlių – jis taip pat neturėjo jokių slenksčių ar pakopų, kurios tais laikais buvo įprastos. Akivaizdu, kad dizaineriai didelį dėmesį skyrė aptakumui, nes Corsair neturėjo veidrodėlių, o visi ratai buvo paslėpti po sparnais.

Vietoje įprastų grotelių Phantom Corsair turėjo kėbule išpjautus plyšius. (G.T, Wikimedia)

Keistenybės nesibaigė ir patekus į vidų. Čia vairuotojas būtų suradęs ne tik įprastus prietaisus, paveldėtus iš Cord 810, bet ir kompasą bei aukštimatį. Atskira įspėjamųjų šviesų panelė buvo įrengta palubėje virš priekinio stiklo. Minėjome, kad viduje 194 cm pločio Phantom Corsair  salone tilpo 6 žmonės, bet tikriausiai nustebsite sužinoję, kad priekinėje eilėje galėjo susėsti 4, o gale – 2. Viena vieta keleiviui buvo paruošta vairuotojui iš kairės. Beje, tikriausiai ir gale būtų tilpę 4 keleiviai, tačiau dalį vietos užėmė integruotas baras.

Automobilio ilgis siekė kiek daugiau nei 6 metrus. (Rex Gray, Wikimedia(CC BY 2.0)

Didžiulis Phantom Corsair svėrė net 2100 kg, tačiau vis tiek galėjo įsibėgėti iki 185 km/h greičio. Didžiąja dalimi šią galimybę nulėmė aptakus automobilio kėbulas. Taigi, tai galėjo būti labai patrauklus GT klasės automobilis, kurį Heinzas ir Schwartzas iš tikrųjų planavo gaminti ir pardavinėti.

Phantom Corsair sukūrimas kainavo 24 tūkstančius dolerių (apie 430 tūkstančių šių dienų pinigais). Taigi, pradėję serijinę gamybai vyrai galėjo tikėtis Corsair pardavinėti už maždaug 12,5 tūkstančių (225 tūkstančių šių dienų pinigais) dolerių kainą. Tikėtina, kad tada stipriai dėmesį traukęs automobilis būtų sulaukęs pirkėjų. Tačiau šiuos planus sujaukė nelaimė – 1939-ųjų liepą Heiznas žuvo automobilio avarijoje.

Nors buvo galvojama apie masinę gamybą, 1938 metais sukurtas Phantom Corsair prototipas liko vieninteliu. (Rex Gray, Wikimedia(CC BY 2.0)

Vienintelis Phantom Corsair buvo išsaugotas ir iki šiol kartais pasirodo įvairiuose automobilių entuziastų renginiuose. Kai juose nedalyvauja, Corsair yra eksponuojamas Nacionaliniame automobilių muziejuje Nevadoje.



Taip pat skaitykite:

Jeep FC – pamirštas netradicinės išvaizdos pikapas;

Rumpler Tropfenwagen – pirmasis automobilis su gerai apgalvota aerodinamika;

1939-ųjų Schlörwagen aptakumu lenkia ir modernius automobilius;

L’Œuf Electrique – elektrinis kiaušinis su ratais, sukurtas 1942-aisiais;

Persu – pirmasis automobilis su kėbule sumontuotais ratais;

Škoda 110 Super Sport koncepcija galėjo pavirsti pirmuoju markės superautomobiliu;

Plymouth Voyager 3 – aštuonratis modulinis koncepcinis automobilis.

Ateities sunkvežimis iš 1992-ųjų – futuristiškasis Mercedes-Benz EXT-92 siūlė daugybę privalumų

Ateities sunkvežimis iš 1992-ųjų – futuristiškasis Mercedes-Benz EXT-92 siūlė daugybę privalumų

Sunkvežimis visų pirma yra darbo įrankis, kuris privalo būti efektyvus. Apie tai galvojama jau ne vieną dešimtmetį – kaip atrodys ateities sunkvežimis, kuris pasižymės itin žemomis degalų sąnaudomis, bus saugus, patikimas ir patogus? 1992-aisiais Mercedes-Benz Frankfurto automobilių parodoje pristatė EXT-92 koncepciją. Šis sunkvežimis ir šiandien stebina inovatyviais sprendimais.

Bandymai atspėti, kaip atrodys ateities sunkvežimiai kartais atrodo pakankamai juokingai, o kartais yra ir labai įdomūs. Štai GM Futurliner sunkvežimiai ir šiandien atrodo tarsi nužengę iš ateities, o Steinwinter 2040 buvo kuriamas turint rimtų gamybos planų. Tuo tarpu Mercedes-Benz EXT-92 buvo tarsi efektyvaus, patogaus sunkvežimio vizija ir koncepcinis modelis, skirtas pristatyti įdomioms technologijoms.



Mercedes-Benz EXT-92 (Euro Experimental Truck)  tais 1992-aisiais atrodė tarsi nužengęs iš ateities, tačiau tuo pačiu jis neatrodė neįmanomas. Į akis pirmiausia krito išvaizda – koncepcinis sunkvežimis buvo nepaprastai aptakus. Priekinis EXT-92 stiklas tolygiai įsiliejo į bendrą sunkvežimio siluetą ir su stogu sudarė bendrą paviršių. Visi vilkiko ir puspriekabės ratai buvo uždengti aptakais, o šoninių sunkvežimio paviršių nedarkė veidrodėliai, laipteliai ar rankenėlės. Mercedes-Benz EXT-92 atrodė savotiškai gražiai, tačiau visą jo išvaizdą padiktavo bandymai vėjo tuneliuose. Aerodinaminis EXT-92 koeficientas siekė vos 0,35 – pagal šį rodiklį sunkvežimis galėjo lygiuotis su kai kuriais automobiliais.

Mercedes-Benz EXT-92 buvo labai aptakus – aerodinaminėmis savybėmis šis vilkikas galėjo varžytis su automobiliais. (Daimler nuotrauka)

Ir tai dar ne viskas. Viena didžiausių tokio tipo sunkvežimių bėdų yra tas tarpas tarp puspriekabės ir vilkiko kabinos. Šioks toks tarpas yra būtinas, kad sunkvežimis galėtų manevruoti. Tačiau jis yra tikras aerodinamikos žudikas. Mercedes-Benz EXT-92 pademonstravo kaip išspręsti šią problemą – važiuojant tiesia linija specialus mechanizmas puspriekabę pritraukdavo 10 cm arčiau. Kelyje automatiškai išsiskleisdavo ir papildomi aerodinaminiai komponentai puspriekabės gale, kurie neleido susidaryti didelei žemo slėgio zonai.

EXT-92 buvo įrengta patogi darbo vieta su skaitmeniniu prietaisų skydeliu. (Daimler nuotrauka)

Mercedes-Benz EXT-92 koncepcija demonstravo ne tik aerodinamikos naujoves, bet ir kitas inovacijas. Pavyzdžiui, sunkvežimio priekyje buvo radaras, kuris stebėjo atstumą iki priešais važiuojančio automobilio. Tai leido išlaikyti saugų atstumą be didelių vairuotojo pastangų. Priešais vairuotoją buvo ekranas, kuriame buvo rodomi svarbiausi sunkvežimio sistemų duomenys (pavyzdžiui, padangų slėgis). EXT-92 neturėjo raktelių – vietoje to buvo atrakinamas ir užvedamas specialia elektronine kortele.

O viduje vairuotojas būtų pakankamai patogiai įsikūręs. Vairuotojo vieta buvo centre (kaip Tesla Semi), o ergonomiška sėdynė pasisukdavo link išėjimo, kad padėtų vairuotojui įlipti ir išlipti. Vilkikas turėjo automatinę pavarų dėžę, greičio palaikymo sistemą ir elektroninę prietaisų panelę. Vairas, aišku, buvo reguliuojamas, kas tuomet dar nebuvo dažnai sutinkamas bruožas. Net ir stiklas pritemdavo nuo saulės, kad vairuotojas nebūtų akinamas. Tačiau daugiausia staigmenų vairuotojas būtų sulaukęs nuėjęs į gyvenamąją erdvę.

Mercedes-Benz EXT-92 vairuotojo darbo vieta buvo įrengta pačiame centre, o pati sėdynė turėjo būti labai patogi. (Daimler nuotrauka)

Mercedes-Benz EXT-92 gale buvo labai patogi vairuotojo poilsio zona. Čia buvo ne tik lova, bet ir kriauklė su čiaupu, šaldytuvas, mikrobangų krosnelė, kavos aparatas. Vietos asmeniniams daiktams šiame vilkike taip pat būtų nepritrūkę, o ir ryšio palaikymo sistemos tiems laikams buvo neblogos. Mercedes-Benz EXT-92 turėjo faksą, telefoną ir radijo stotelę.

Poilsio zonoje buvo kriauklė, šaldytuvas, mirkobangų krosnelė ir kavos aparatas. (Daimler nuotrauka)

Mercedes-Benz EXT-92 niekada nebuvo kuriamas galvojant apie masinę gamybą. Ši koncepcija tiesiog turėjo pademonstruoti ateities technologijas. EXT-92  ir šiandien atrodo kaip modernus sunkvežimis. Juk nauji vilkikai neturi veidrodėlių,  o Tesla Semi turės centre įrengtą vairuotojo poziciją.



Taip pat skaitykite:

Steinwinter 2040 – itin žemo profilio vilkiko koncepcija;

Itin žemo profilio vilkiko koncepcija – General Motors Bison;

GM Futurliner buvo sukurtas parodyti ateitį;

Ford Ranger II – kažkas tarp pikapo, sportinio automobilio ir reaktyvinio naikintuvo.

DAF surado seniausią tebenaudojamą markės sunkvežimį;

Kaip atrodė pirmasis pasaulio vilkikas?

Apie Nodum

Nodum.lt - įdomiems skaitiniams skirtas puslapis. Čia reguliariai publikuojami straipsniai apie naujausias technologijas, mokslo pasiekimus, automobilių pasaulio naujienas ir kultūrą, patarimus ir visokias internete aptinkamas įdomybes. Didžiausias dėmesys skiriamas žmonėms, kurie kuria, keliauja, myli savo darbą, įdomioms lankytinoms vietoms ir pomėgiams. Nodum.lt - įvairenybių mazgas, jei veikiate ką nors įdomaus, apie ką norėtumėte papaskoti - susisiekite su mumis per mūsų Facebook puslapį ar elektroniniu paštu - nodum2017@gmail.com.