Įdomūs faktai – Savaitė #10. 10 įdomių faktų apie 80 tūkstančių metų senumo medį, pirmąjį laikraštį, stebuklą ir tripofobiją (Video)

Įdomūs faktai – Savaitė #10. 10 įdomių faktų apie 80 tūkstančių metų senumo medį, pirmąjį laikraštį, stebuklą ir tripofobiją (Video)

Ko tikitės iš naujos darbo savaitės? Kokių didžiausių planų turite ir kas, tikėtina, jus pradžiugins labiausiai? Mes kaip ir kiekvieną savaitę pradedame įdomiais faktais apie mus supantį pasaulį, istoriją ir technologijas. Kviečiame paskaityti ir, galbūt, sužinoti ką nors naujo.

Tai – jau dešimtoji įdomių faktų savaitė. Kiekvieną dieną NODUM Facebook puslapyje skelbiame įdomius, mažai kam girdėtus faktus, o pirmadieniais visus juos susumuojame į bendrą straipsnį. Būtent tokį rašinį dabar ir skaitote, todėl pereikime prie praeitos savaitės faktų.



Pirmadienis – vienas iš pirmųjų laikraščių pasaulyje Relation aller Fürnemmen und gedenckwürdigen Historien. Šis leidinys platintas nuo 1605 metų. Visgi, ir anksčiau būta leidinių, kuriuose buvo surašomos naujienos. Pavyzdžiui, senovės Romoje šią funkciją atliko viešose vietose kabinamos raižytos metalo ar akmens plokštės. Akivaizdu, kad dažnai jos nepasirodydavo. Tuo tarpu modernybės pradžioje Venecija kitiems Italijos miestams siųsdavo laiškus, kuriuose informuodavo apie politinius ir karo reikalus. Kadangi šie leidiniai nebuvo prieinami plačiajai visuomenei ir aprėpė labai mažą temų spektrą, jie nėra laikomi tikrais laikraščiais.

Puslapis iš 1609-ųjų Relation aller Fürnemmen und gedenckwürdigen Historien. (University library of Heidelberg, Wikimedia)

Johannas Carolusas Strasbūre, kuris tuomet buvo laisvasis Šventosios Romos Imperijos miestas, pradėjo leisti vokišką Relation aller Fürnemmen und gedenckwürdigen Historien. Pirmojo laikraščio atsiradimui reikėjo žurnalistų ir, savaime aišku, spausdinimo preso.

Antradienis – pirmasis sabotažas aviacijos istorijoje. Sabotažas – tai išpuolis, kuriuo bandoma pakenkti įmonės reputacijai ar jos veiklai apskritai. 1933 metų spalio 10 dieną United Airlines kompanijos Boeing 247 su keturiais keleiviais ir trimis įgulos nariais sudužo po ore įvykusio tyčinio sprogimo. Lėktuvas su keliais sustojimais skrido iš Niuarko į Oklandą, tačiau sudužo po sprogimo ore tarp Klyvlando ir Čikagos. Liudininkai ant žemės teigia girdėję du sprogimus – vieną kai lėktuvas vis dar buvo ore, o antrą – kuomet jis sudužo. Tai patvirtino ir tyrimas – degalų bakai nebuvo susprogę, viskas buvo nustumta tolyn nuo bagažo skyriaus.

Sabotažo taikiniu tapo toks Boeing 247 lėktuvas. (San Diego Air & Space Museum Archives, Wikimedia)

Buvo spėliojama, kad taip bandyta pakenkti avialinijų reputacijai, tačiau jokie įtariamieji taip niekada ir nebuvo sulaikyti ir niekam nebuvo pareikšti įtarimai. Šis sprogimas iki šiol išlieka mįsle.

Trečiadienis – pirmasis JAV prezidentas skrenda lėktuvu. Aviacijos pradžioje, kuomet lėktuvai dar nebuvo tapę įprastomis transporto priemonėmis, skrydis buvo pašėlusių lakūnų privilegija. Vienas iš jų buvo Archibaldas Hoxsey, kuris pilotavo Wrightų lėktuvus. 1910 metų spalio 11 dieną Theodore Rooseveltas tapo pirmuoju JAV prezidentu, skridusiu lėktuvu. Tiesa, tuomet jis jau buvo buvęs prezidentas. Iš pradžių jis Hoxsey siūlymo paskraidyti atsisakė teigdamas, kad ore ir be jo yra pakankamai pakvaišėlių, tačiau vėliau visgi sėdo į keleivio vietą ir pakilo į orą. Skrydis truko vos keletą minučių, tačiau pademonstravo ir Roosevelto drąsą ir Hoxsey piloto įgūdžius.

Theodoreas Rooseveltas ir Archibaldas Hoxsey pasiruošę istoriniam skrydžiui (Wikimedia)

Archibaldas Hoxsey buvo neeilinis pilotas. Aviacijos aušroje jis greitai tapo Wright’ų pilotų mokyklos mokytoju, pirmuoju lakūnu skridusiu naktį, o 1910 metų gruodį pasiekė naują aukščio rekordą, kuomet pakilo į 3 497 m aukštį. Tų pačių metų pabaigoje, lyg pasiekimų 1910-aisiais jam nebūtų buvę gana, Hoxsey pabandė dar kartą pagerinti savo rekordą, tačiau nukrito iš 2 100 metrų aukščio ir žuvo.

Archibaldas Hoxsey –
vienas iš aviacijos pionierių(Wikimedia)

Ketvirtadienis – Voschod 1 tampa pirmuoju į orbitą iškėlusiu daugiau nei vieną žmogų. Šiuo sovietiniu erdvėlaiviu 1964 metū spalio 12 dieną į misiją skrido 3 kosmonautai. Atrodytų, didelis pasiekimas, tačiau tuo pačiu, kaip dažnai būna su sovietinėmis istorijomis, viskas galėjo baigtis ir prasčiau dėl valdžios įsikišimo. Voschod 1  buvo pritaikytas tik dviem kosmonautams, tačiau spaudimas nulėmė, kad į jį buvo įgrūsti trys. Tai reiškė, kad nebuvo vietos skafandrams – tai buvo pirmasis skrydis į kosmosą, kurio metu žmonės nedėvėjo skafandrų.

Voschod erdvėlaivis buvo sukurtas dviems kosmonautams, tačiau valdžios spaudžiami inžinieriai įspraudė ir trečią. (Andrew Gray, Wikimedia(CC BY-SA 3.0)

Visgi, viskas baigėsi gerai, nors sovietų mokslininkai misiją laikė cirku – kosmonautams teko laikytis dietos, kad tilptų kapsulėje, o menkiausia klaida galėjo būti nebeištaisoma dėl skafandrų trūkumo. Tai taip pat buvo pirmoji misija į kosmosą pakėlusi gydytoją ir inžinierių. Pasiektas ir tuometinis aukščio rekordas – 336 km.  Šį pasiekimą pripažino ir NASA, teigdama, kad tai – didžiulis žingsnis kosmoso tyrimams ir valstybės prestižui. Voschod 2 jau turėjo tik du kosmonautus su skafandrais – šios misijos metu įvykdytas pirmasis išėjimas į atvirą kosmosą.




Penktadienis – 1917-ųjų Fatimos stebuklas. Tais metais Fatimoje, Portugalijoje, spalio 13 dieną didžiulė minia susirinko į lauką laukti Mergelės Marijos pasirodymo. Apie tai pranešė piemenys, o nemažai žmonių nusprendė pasidomėti, ar kas nors tikrai įvyks. Kai kurie ten ėjo iš smalsumo, o kiti – dėl to, kad buvo religingi. Vėliau laikraščiai paskelbė, kad stebuklas tikrai įvyko – saulė pradėjo šokti danguje, judėti zigzagu, spjaudytis vaivorykštėmis ir daryti kitus nesuprantamus veiksmus. Viskas tęsėsi apie 10 minučių, daug žmonių suklupo ir meldėsi. Vietoje buvę žurnalistai sakė viską matę ir patys, o iš viso liudininkų priskaičiuojama net 70 tūkstančių.

Daug žmonių suklupo prieš šokančią Saulę. Bent jau taip teigia žurnalistai. (Wikimedia)

Bažnyčia pradėjo tyrimą, apklausė liudininkus ir po kelių metų paskelbė, kad stebuklas yra tikėtinas. Pasirodė įvairių kalbų, tačiau daug žmonių tikėjo tuo, ką sako bažnyčia – stebuklas įvyko. Visgi, kritiškesni žmonės pastebi, kad liudininkų pasakojimai nesutampa, o tokias detales kaip vaivorykštė priešais saulę galima paaiškinti mokslu.

Penktadienį taip pat pristatėme naują originalų straipsnį apie mūsų apsilankymą Tomark Aero lėktuvų gamykloje. Čia galite jį paskaityti, o trumpai kai kuriuos mūsų išvystus vaizdus galite peržiūrėti šiame trumpame video.

Šeštadienis – tripofobija. Tai – paviršių su mažomis skylutėmis baimė. Tikriausiai esate apie ją girdėję, o gal ir patiems nepatogu matyti tokius daiktus kaip šis lotuso vaisius. Aiškinama, kad taip tikriausiai yra todėl, kad mus evoliucija išmokė baidytis vabzdžių ir kirmėlių – tokie maži sutvėrimai gali būti nuodingi, užteršti maistą, sukelti įvairių sveikatos problemų. Šiais laikais tripofobija pasižymi apie 15 % žmonių, tačiau gydytojai tokio sutrikimo nediagnozuoja.

Tripofobija – nediagnozuojama skylučių baimė. Tokie paviršiai, kaip šio lotuso vaisiaus, kai kuriems žmonėms kelia nemalonius jausmus. (KENPEI, Wikimedia(CC BY-SA 3.0)

Sekmadienis – 1997-ųjų spalio 15 dieną pasiektas naujas greičio rekordas. Tą dieną dviem reaktyviniais varikliais ginkluotas ThrustSSC įsibėgėjo iki 1 228 km/h. ThrustSSC tapo pirmąja pripažinta žeme važiuojančia transporto priemone peržengusia garso greitį. Įdomu tai, kad ThrustSSC yra laikomas automobiliu – tai ratinė žeme važiuojanti transporto priemonė, nors jos varikliai ratų tiesiogiai ir nesuka. ThrustSSC tąkart pilotavo Andy Green, kuris vėliau siekė dar ne vieno pasaulio rekordo. Jam patikėtas ir Bloodhound SSC vairas – šis automobilis rekordo sieks kitąmet.

 

Tiek faktų paminėjome praeitą savaitę. Kviečiame sekti NODUM Facebook puslapį, dalintis juo su draugais ir pateikiame dar 3 įdomius negirdėtus faktus, kad kartu jų būtų visas dešimtukas.

Greičiausia žuvis pasaulyje – buriažuvė (Istiophorus). Tokį vardą ji gavo dėl didelio nugaros peleko. Buriažuvės vandenyje gali pasiekti apie 110 km/h greitį.

Ilgiausias dviratis pasaulyje – Nyderlandų dviračių organizacijos Mijl Van Mares Werkploeg 35,79 m tandemas. Tiesa, jis nėra tikras tandemas, nes priekyje sėdintis žmogus gali tik vairuoti dviratį. Jis yra pagamintas iš aliuminio sijų, įprastai naudojamų įvairiose konstrukcijose (pavyzdžiui, koncertų scenų apšvietimo įrangai kabinti). Gineso rekordų knyga jį pripažįsta todėl, kad jis važiuoja ir laikosi ant dviejų ratų.

Pando – smulkiadančių tuopų sistema, kuri, kaip rodo genetiniai tyrimai, iš tikrųjų yra vienas organizmas. Šis didžiulis organizmas Jutoje, JAV, yra laikomas vienu seniausių. Jo šaknų sistema tikriausiai yra bent 80 tūkstančių metų senumo, tačiau to tiksliai apibrėžti neįmanoma, nes kamienai per šį laiką ne kartą keitėsi – negalima suskaičiuoti rievių. Bendras šio organizmo svoris yra apie 6000 tonų.

Pando – vienas organizmas, nors apie tai buvo nežinoma ilgus metus. Nors kamienai atrodo jauni, šaknys yra tūkstančių metų senumo. (J Zapell, Wikimedia)



Tiek faktų šįkart. Raginame paskaityti ir kitas šios straipsnių serijos dalis:

Pirmoji savaitė – didžiausia medinė arena, ilgiausias kelių traukinys, BMW E30 įdomybės ir t. .t

Antroji savaitė – mažiausias branduolinis ginklas, Dole Air Race katastrofa, seniausias vaizdo įrašas YouTube portale ir t. t.

Trečioji savaitė – Audi geležinkeliai, ilgiausias laivas pasaulio istorijoje, mechanizmas, kuris nieko nedaro ir t. t.

Ketvirtoji savaitė: Toyota ir AN-2 gimtadieniai, ilgiausias Ferrari paradas, aukščiausiai skraidantys paukščiai, didžiausia musė ir t. t.

Penktoji savaitė – mažiausia šunų veislė, pirmoji savitarnos parduotuvė, ilgiausia kirmėlė ir kur kas daugiau.

Šeštoji savaitė – Shuttle ant 747 nugaros, didžiausias Liebherr mobilus teleskopinis kranas, Lamborghini traktoriai ir t. t.

Septintoji savaitė – cinamono medis, Kolumbijos narkotikų kontrabandininkų laivai, Šiaurės Korėjos avialinijų maistas ir t. t. 

Aštuntoji savaite – mažiausių kačių veislė, Ferrari traktoriai, didžiausias vienaląstis, Laisvės statulos vidus, paukščių lizdas-daugiabutis ir kur kas daugiau.

Devintoji savaitė – didžiausia skruzdė, Koenigsegg Agera RS rekordas, Audi Rosemeyer koncepcinis automobilis, žemės riešutų auginimas ir t. t.

Voyager 1 švenčia 40 metų jubiliejų – 7 faktai apie vieną iš didžiausių žmonijos pasiekimų

Voyager 1 švenčia 40 metų jubiliejų – 7 faktai apie vieną iš didžiausių žmonijos pasiekimų

Voyager 1 – tai toliausiai nutolęs žmonių sukurtas daiktas. Tai taip pat yra toliausiai esantis objektas Saulės sistemoje, kurio vieta yra tiksliai žinoma. Voyager 1 pakilo lygiai prieš 40 metų – 1977 rugsėjo 5 dieną, praėjus 17 dienų po šio zondo dvynio Voyager 2 paleidimo. Šio jubiliejaus proga pateikiame keletą įdomių faktų apie šį įspūdingą žmonijos pasiekimą.

Tikslas – Saulės sistemos pakraščių tyrimai. Voyager 1 buvo paleistas su tikslu kada nors pasiekti Saulės sistemos ribas ir jas patyrinėti. Tuo pačiu jis pasinaudojo galimybe iš arčiau apžiūrėti Jupiterį ir Saturną.



Kur dabar yra Voyager 1? Šiuo metu Voyager 1 yra nutolęs nuo Žemės beveik 21 milijardą kilometrų ir yra tarpžvaigždinėje erdvėje. Į ją įskrido 2012 metais. Voyager 1 skrieja 61 ooo km/h greičiu, jį pasiekti padėjo kelių planetų gravitacija.

Voyager programos zondai veikia ir po 40 metų (NASA/JPL, Wikimedia)

Kokią mokslinę įrangą turi Voyager 1? Viską išvardinti būtų sunku: porą kamerų, ultravioletinių spindulių spektrometrą, plazmos spektrometrą, kosminės spinduliuotės sistemą ir dar keletą svarbių mokslinių prietaisų. Tiesa, didelė jų dalis jau yra išjungti arba nebeveikia.

Skaitmeninis duomenų įrašymo prietaisas – toks sumontuotas ir Voyager 1. (NASA/JPL, Wikimedia)

Nemažas atradimų kraitis. Per 40 metų Voyager 1 padėjo surinkti nemažai informacijos apie mūsų visatą. Jis nufotografavo Jupiterį ir Saturną bei buvo pirmasis zondas aptikęs aktyvius ugnikalnius kitų planetų mėnuliuose. Voyager 1 surinko informaciją, reikalingą įrodyti, kad Titanas, Saturno palydovas, turi atmosferą, kurioje pilna azoto.

Voyager 1 užfiksuotas ugnikalnio išsiveržimas Jupiterio palydove Ljo. (Wikimedia)

Šis zondas taip pat užfiksavo žaibavimą Jupiteryje – tai pirmas šio fenomeno pastebėjimas kitoje planetoje. Galiausiai, dabar Voyager-1 siunčia duomenis apie tarpžvaigždinę erdvę – paaiškėjo, kad kosminė spinduliuotė ten yra keturiskart stipresnė nei kur nors arčiau Žemės.




Atves ateivius? Šalia įprastų prietaisų Voyager 1 turi ir paauksuotą diską, kuriame įrašyti kai kurie gyvenimo Žemėje vaizdai – prekybos centras, valgantys žmonės, pati Žemės planeta ir t. t. Ant disko taip pat nupieštas paprastas žemėlapis, kuris protingoms gyvybės formoms padėtų surasti mūsų planetą neaprėpiamoje visatoje. Tiesa, Voyager 1 neskrenda į kokią nors konkrečią planetą, tačiau po maždaug 40 tūkstančių metų jis pro Gliese 445 žvaigždę praskries 1,6 šviesmečių atstumu – kas žino, galbūt jį tuomet kas nors aptiks ir pasinaudos savo pažangiomis technologijomis susisiekti su Žeme.

Abi paauksuoto Voyager disko pusės (NASA/JPL, Wikimedia)

Ar Voyager 1 veiks amžinai? Voyager 1 prietaisai naudoja reaktoriaus teikiamą energiją. Šis naudoja 24 plutonio oksido kamuolius, kurie išskiria didžiulį karštį. Visgi, reaktorius amžinai tikrai neveiks – planuojama, kad Voyager 1 užges jau 2025 metais. Tačiau tuo zondo misija nesibaigs – jis ir toliau skries tuo pačiu greičiu, kol kada nors su kuo nors susidurs.

Voyager 1 reaktoriaus modelis (NASA/JPL, Wikimedia)

Voyager 1 nėra vienintelis prietaisas paliekantis Saulės sistemą. Šiuo metu kosmose yra 5 prietaisai, kurie anksčiau ar vėliau paliks Saulės sistemą. Įvairiomis kryptimis Voyager 1 sėkmės pėdomis seka Pioneer 10 paleistas 1972 metais, Pioneer 11 paleistas 1973, Voyager 2 paleistas 1977 ir 2006 pakilęs New Horizons. Ryšys su Pioneer zondais jau seniai yra prarastas, tačiau Voyager 2 vis dar veikia ir per artimiausią dešimtmetį turėtų išskristi į tarpžvaigždinę erdvę.




Jei pasiseks Voyager 1 duomenis į Žemę siųs dar 8 metus. Šis zondas pranoko visus lūkesčius ir dabar jo jau niekas nesustabdys bent keliasdešimt tūkstančių metų. Belieka palinkėti sėkmės ir geros kelionės.

Didžiausias pasaulyje lėktuvas paliko savo lizdą – pirmasis skrydis planuojamas jau 2019-asiais (Video)

Didžiausias pasaulyje lėktuvas paliko savo lizdą – pirmasis skrydis planuojamas jau 2019-asiais (Video)

Didžiausi ir mažiausi daiktai pasaulyje visada kėlė žmonių susidomėjimą. Kai kurie didžiausi daiktai kuriami tik su vienu tikslu – patekti į rekordų knygas. Tuo tarpu kiti turi atlikti svarbias funkcijas. Ar žinote, koks lėktuvas yra didžiausias pasaulyje? Jei atsakėte, kad ukrainietiškas An-225, esate teisūs, bet jau greitai šią karūną teks atiduoti naujam orlaiviui su dviem fiuzeliažais.

Antonov An-225 buvo sukurtas kosminiams Buran laivams gabenti. Į pirmąjį skrydį An-225 pakilo 1988 metais ir savo užduotį atliko puikiai. Tai – didžiausias šiuo metu naudojamas lėktuvas pasaulyje. Jam taip pat priklauso sunkiausio ir ilgiausio oru gabentų krovinių rekordai.



An-225 išties yra įspūdingas lėktuvas. Jo sparnų mojis siekia 88,4 metrus, o bendras lėktuvo ilgis – 84 m. Į viršų jį kelia šeši turboreaktyviniai varikliai. Per savo karjerą An-225 yra gabenęs ne tik Buran kosminius laivus, bet ir humanitarinius krovinius, generatorius, vėjo jėgaines, ypatingai dideles dalis gamykloms ir dar daug kitų krovinių. Šis lėktuvas gali pakelti tokius krovinius, kokie anksčiau atrodė neįmanomi. Didžiausias iš jų svėrė 247 tonas. Sunkiausio lėktuvu skraidinto vieno daikto rekordas taip pat priklauso šiam lėktuvui – tai buvo beveik 190 tonų sveriantis generatorius.

Antonov An-225 jau beveik trisdešimt metų yra didžiausias lėktuvas pasaulyje. (U.S. Air Force nuotrauka)

Nepaisant garbaus amžiaus, Antonov An-225 į pensiją nesiruošia. Jau pasigirdo kalbų, kad bus pagaminti dar keli tokie lėktuvai Ukrainoje ir Kinijoje. Tačiau jau visai greitai An-255 gali prarasti vieną iš savo rekordų. Vienas itin didelis lėktuvas JAV ką tik pirmą kartą išriedėjo iš angaro.

Stratolaunch yra dviejų fiuzeliažų lėktuvas, skirtas iškelti ir paleisti kosmines raketas. Tai – vieno iš Microsoft įkūrėjų  Paulo Alleno idėja. Verslininkas mano, kad raketų iškėlimas lėktuvais bus daug pigesnė ir greitesnė alternatyva, tačiau iki šiol tam nebuvo tinkamo orlaivio.

Stratolaunch turi du fiuzeliažus, kad krovinys visada būtų kabinamas orlaivio centre.

Stratolaunch ką tik išriedėjo iš angaro Kalifornijoje, kad pradėtų kuro užpylimo bandymus. Jam reikės pereiti gausybę skirtingų procedūrų ant žemės dar prieš pirmąjį skrydį, todėl skrydžio demonstracijos tikimasi tik 2019 metais. Tuomet Stratolaunch bus galima sveikinti su oficialiu rekordu. Šio lėktuvo sparnų mojis siekia daugiau nei 117 metrų. Tiesa, An-225 vis tiek yra šiek tiek ilgesnis.

Stratolaunch turi svarbią užduotį – atpiginti kosmoso užkariavimą. Šiuo lėktuvu iškeliamos raketos galės į kosmines stotis gabenti krovinius ar iškelti palydovus. Stratolaunch pakils į komerciniams orlaiviams įprastą aukštį, tuomet paleis raketą, kuri savarankiškai pakils į orbitą. Po to lėktuvas sugrįš kaip ir kiti dideli lėktuvai, galės būtų pakrautas iš naujo, papildytas kuru ir kilti vėl. Tai – daug pigesnis raketų paleidimo būdas nei šiuo metu naudojamos sistemos.

Teoriškai, Stratolaunch galės pakelti apie 220 tonų svorį. Todėl lėktuvas turi šešis reaktyvinius variklius. Inžinieriai pasirinko dviejų fiuzeliažų konstrukciją, kad raketa būtų gabenama pačiame orlaivio centre, tarp ilgų Stratolaunch sparnų.

Hughes H-4 Hercules skrido tik kartą ir labai trumpai, tačiau vis tiek yra didis pasiekimas (Drew Wallner, Wikimedia(CC BY 3.0)

Beje, An-225 lėktuvo sparnų mojis istoriškai ir taip nebuvo didžiausias. 1947 metais trumpam skrydžiui pakilo medinis skrendantis laivas Hughes H-4 Hercules. Šis lėktuvas buvo gaminamas Antrajam pasauliniam karui, tačiau buvo dalinai užbaigtas tik po jo. Mediena buvo naudojama todėl, kad aliuminio ir kitų metalų tuo metu labiau reikėjo veikiančiai karo pramonei. Hughes H-4 Hercules sparnų mojis siekė daugiau nei 97,5 m. Šis lėktuvas taip niekada ir nebuvo naudotas ir dabar yra saugomas viename aviacijos muziejuje JAV.


Apie Nodum

Nodum.lt - įdomiems skaitiniams skirtas puslapis. Čia reguliariai publikuojami straipsniai apie naujausias technologijas, mokslo pasiekimus, automobilių pasaulio naujienas ir kultūrą, patarimus ir visokias internete aptinkamas įdomybes. Didžiausias dėmesys skiriamas žmonėms, kurie kuria, keliauja, myli savo darbą, įdomioms lankytinoms vietoms ir pomėgiams. Nodum.lt - įvairenybių mazgas, jei veikiate ką nors įdomaus, apie ką norėtumėte papaskoti - susisiekite su mumis per mūsų Facebook puslapį ar elektroniniu paštu - nodum2017@gmail.com.