Kas nutinka, jei kas nors miršta kruiziniame laive? Kruizų kompanijos yra tam pasiruošusios

Kas nutinka, jei kas nors miršta kruiziniame laive? Kruizų kompanijos yra tam pasiruošusios

Visi norime linksmai praleisti laiką. Keliaudami pažįstame pasaulį, plečiame akiratį ir patiriame ką nors naujo. Kruizai yra itin pamėgtas vyresnių žmonių keliavimo būdas. Ir nesunku suprasti kodėl – didžiuliai laivai yra prabangūs, patogūs, o ir pamatyti vienos kelionės metu galima tikrai nemažai. Bet juk visko būna – kas nutinka, jei kas nors miršta kruiziniame laive?

Nors tokia mintis daug kam pasirodys makabriška, iš tikrųjų reikėtų būti realistiškiems. Žmonės miršta nuolat, kruizus labiausiai mėgsta pagyvenę žmonės, o pačios kelionės dažnai trunka ilgiau nei savaitę. Taigi, tokių atvejų tikrai būna – juk žmonės miršta net lėktuvuose.



Prieš lipdami į kruizinį laivą jūs turite pasirašyti dokumentus, kuriais patvirtinate, kad nesergate užkrečiamomis ligomis ir nesilaukiate. Tačiau rimčiau sveikatos niekas netikrina. Kruizuose galima atsipalaiduoti, tačiau patiriama ir nemažai streso ar net aštrių įspūdžių. Nors kompanijos nėra linkusios apie tai kalbėti, kruizų metu miršta pakankamai žmonių, kad jos tam būtų nuolat pasiruošusios. Vidutinis trumpų kruizų (iki savaitės trukmės) keleivių amžius yra apie 50 metų. Ilgesnių, kelis mėnesius trunkančių kruizų – 75 metai. Kai kurie žmonės taip keliauja net nesitikėdami sugrįžti į krantą.

Kruizus pamėgę keliautojai turi vieną juokelį – kai įgula pradeda dalinti ledus, reiškia, kad kažkas mirė ir reikia atlaisvinti vietos šaldiklyje. Iš tiesų, savaime aišku, tai nėra tiesa. Ledai dalinami tiesiog pamaloninti keliautojus. Tačiau šaldikliai mirusiesiems tikrai egzistuoja – kiekvienas į vandenyną plaukiantis laivas privalo turėti morgą.

Allure of the Seas – tokiame kruiziniame laive telpa daugiau nei 5500 keleivių. (Darthvadrouw, Wikimedia(CC BY-SA 4.0)

Kruizinio laivo morgo talpa priklauso nuo jo dydžio – ten telpa nuo dviejų iki 10 kūnų. Galbūt tokio dydžio morgas jums atrodo labai didelis, tačiau prisiminkite, kad didžiausiuose kruiziniuose laivuose telpa daugiau nei 5000 žmonių. Ligos, senatvė ar net nelaimingi atsitikimai gali kainuoti gyvybę, todėl kompanijos yra pasiruošusios – turi ir specialių šaldiklių, ir lavonmaišių.

Taigi, kaip viskas vyksta? Na, visų pirma bus paskelbta apie reikalingą medicininę pagalbą. Pas sunegalavusį ar jau mirusį žmogų atskubės gydytojas, kuris stengsis padėti, kartais gali būti iškviestas sraigtasparnis. Jei niekas nepadeda ir žmogus miršta, per vidinę laivo komunikacijos sistemą paskelbiamas koduotas signalas. Pavyzdžiui, pasigirsta žodžiai Operation Rising Star – Operacija Kylanti Žvaigždė. Keleiviai nežino, ką tai reiškia ir toliau maloniai leidžia laiką, o įgula imasi iš anksto suderinto protokolo.

Identifikavus mirusįjį surandami jo artimieji. Jiems kiek įmanoma subtiliau pranešama, kas įvyko ir, kad kūnas bus perkeltas į laivo morgą. Ši patalpa yra įrengta toli nuo maisto ruošimo vietų ir nėra pasiekiama keleiviams. Laivai stengiasi mirusiuosius į krantą perkelti kiek įmanoma greičiau – tai būna stengiamasi padaryti jau kitame uoste, bet jis turi būtų pasiruošęs ir sutikti priimti kūną ir pasirūpinti jo grąžinimu į šalį, iš kurios jis atvyko. Krante išduodamas ir mirties liudijimas, gali būti atliekamos papildomos ekspertizės. Jei nepavyksta kūno iškelti kitame uoste, jis paliekamas laive, tačiau stengiamasi, kad jis laivo morge praleistų ne ilgiau nei 3 dienas.

Dauguma kruizinių laivų keleivių yra pagyvenę. (TVerBeek, Wikimedia(CC BY-SA 4.0)

Mirusysis iš laivo išnešamas taip, kad jo nepastebėtų keliautojai. Kruizai parduoda gerą nuotaiką ir jos tikrai nenori gadinti mirusiais keleiviais. Su kūnu krante pasilieka ir artimieji. Dažnai kompanijos padeda susigaudyti svečioje šalyje ir pasirinkti kūno parsiuntimo į namų šalį paslaugas, jei artimieji jų nori. Nei uostas, nei kruizų kompanija šių išlaidų nepadengia – už kūno kelionę namo tenka sumokėti patiems arba iš kelionės draudimo.

Na, o kruizas tęsiasi toliau. Jį tęsti gali ir artimieji, jei jie nenori namo su mirusiuoju sugrįžti anksčiau. Pavyzdžiui, 2009 metais 114 dienų kruize mirė senolė Marion Schaefer. Jos sūnus nusprendė kruizą tęsti ir tam buvo sudarytos sąlygos. Kitame uoste buvo pasirūpinta velionės kremavimu ir jos šeima su urna kelionę tęsė toliau.



Taip pat skaitykite:

Kas nutiktų, jei skrydžio metu mirtų žmogus?

10 faktų apie kruizinius laivus, kurių galbūt nežinojote;

Jei nebūtų nuskendęs, ar Titanikas plaukiotų ir šiandien? 

Kiek automobilių telpa didžiuliame vandenynų autovežyje?

Kodėl laivai po vandeniu turi apvalią atsikišusią nosį?

Jei nebūtų nuskendęs, ar Titanikas plaukiotų ir šiandien? O gal būtų tapęs muziejumi ant vandens?

Jei nebūtų nuskendęs, ar Titanikas plaukiotų ir šiandien? O gal būtų tapęs muziejumi ant vandens?

Garsusis Titanikas nuskendo po susidūrimo su ledkalniu dar 1912 metais. Tai buvo didžiulė katastrofa, nusinešusi daugiau nei 1500 gyvybių. Titaniko liekanos 3,7 km gylyje aptiktos tik 1985 metais ir niekada taip ir nebuvo iškeltos. Šio didingo laivo atminimą saugo filmai, knygos ir parodos, o saugumo taisyklės atsiradusios po Titaniko tragedijos iki šiol yra labai svarbios. Tačiau vis norisi pagalvoti – ar Titanikas iki šiol plaukiotų kaip istorinis laivas jei nebūtų nuskendęs? O gal stovėtų kur nors muziejuje?

Titanikas buvo užsakytas dar 1909 metais, į vandenį nuleistas 1911-asiais, o jau 1912 išplaukė į pirmą ir paskutinę savo kelionę. Tai buvo įspūdingas 269 metrų ilgio laivas, kuriame tilpo 2435 keleiviai ir 892 įgulos nariai. Vandenynų laineris atrodė išties įspūdingai – gražus, aukštas 9 denių laivas iš karto buvo pakrikštytas nenuskandinamu. Tačiau jau pirmoji kelionė tapo lemtinga, kai balandžio 14 dieną Titanikas šiaurės Atlante rėžėsi į ledkalnį.



Žinoma, labiausiai Titaniko tragediją šiais laikais išpopuliarino vienas garsiausių visų laikų filmas Titanikas, pasirodęs 1997 metais. Tačiau šis garlaivis visada buvo gerai žinomas. Titaniko nuolaužų buvo ne kartą aktyviai ieškoma, kurti dokumentiniai filmai, rašytos knygos, prisigalvota visokių sąmokslo teorijų. Juk buvo įmanoma išvengti susidūrimo su ledkalniu, jei tik įgula būtų geriau pasiruošusi. O gal reikėjo geresnių sprendimų. Gal Titanikas plaukiotų ir šiandien, jei ne klaidų virtinė, nuvedusi prie tos didžiulės katastrofos?

Titanikas buvo įspūdingas garlaivis, tačiau jo laukė tragiška lemtis.

Atsakymas paprastas – ne, Titanikas šiandien tikrai neplaukiotų ir tikriausiai nebūtų paverstas muziejumi. Tais laikais būta daug garsių laivų, kurie atitarnavo savo laiką ir buvo nurašyti. Garlaivių technologijos jau tuomet nebuvo naujos – daugybė didelių garlaivių buvo nurašyti ketvirtajame dešimtmetyje. Tikriausiai panašus likimas būtų užklupęs ir Titaniką, kuris būtų supjaustytas kaip metalo laužas.

Žmones traukė Titaniko grožis ir dydis, tačiau jo brolis Olympic atrodė beveik identiškai.

Didysis Titanikas yra visai mažas palyginti su šiuolaikiniais kruiziniais laivais. Šiuo metu didžiausias kruizinis laivas pasaulyje yra Symphony of the Seas – 362 metrų ilgio Oasis klasės laivas, kuriame telpa 6 680 keleivių ir 2 200 įgulos narių. Kaip minėta, Titaniko ilgis siekė 269 metrus, o vietos pakako 2435 keleiviams. Šalia to pridėkime ir faktą, kad Titanikas turėjo 20 gelbėjimosi valčių, kurių pakako 1178 žmonėms ir darosi aišku, kad šiais laikais jis plaukiojęs tikrai nebūtų.

Titanikas, kaip ir daugelis to laikmečio laivų, būtų tapęs metalo laužu.

Tai net nėra spėlionės, nes Titanikas turėjo brolį Olympic. Šis laivas buvo labai panašus į Titaniką ir pasižymėjo tais pačiais išmatavimais. Į vandenį Olympic nuleistas 1908 metais, o jau 1911 metais jis išplaukė į pirmą kelionę. 1935 metais Olympic buvo nurašytas ir supjaustytas į metalo laužą, nepaisant savo panašumo su tuomet vis dar gerai žinomu Titaniku.

Symphony of the Seas – taip atrodo šiuolaikiniai kruiziniai laineriai. (Darthvadrouw, Wikimedia (CC BY-SA 4.0)

Nereikėtų manyti, kad Titanikas būtų atsidūręs muziejuje. Jis išgarsėjo dėl savo avarijos – būtent dėl to jį žinote šiandien. Jei nebūtų sudužęs, apie jį žinotumėte tiek pat, kiek apie Olympic. Ir abiejų šių laivų lauktų toks pat likimas. Tai šiek tiek ironiška – vandenyno dugne dabar guli beveik suirusios Titaniko liekanos, kurios yra vis tiek daugiau nei iš laivo būtų likę jei jis nebūtų nuskendęs.



Taip pat skaitykite:

10 įdomių faktų apie kruizinius laivus;

10 įdomių faktų apie vandens motociklus;

10 įdomių faktų apie povandeninius laivus;

Antrojo pasaulinio karo metu kurti lediniai lėktuvnešiai.

10 faktų apie kruizinius laivus, kurių galbūt nežinojote: kuris didžiausias ir kodėl Titanikas turėjo netikrą kaminą?

10 faktų apie kruizinius laivus, kurių galbūt nežinojote: kuris didžiausias ir kodėl Titanikas turėjo netikrą kaminą?

Kaip atrodo jūsų tobulos atostogos? Trumpas skrydis lėktuvu ir savaitė, praleista prie viešbučio baseino? O gal ilga kelionė automobiliu, suteikianti laisvę ir lankstumą jūsų pasirinktiems maršrutams? Nemažai žmonių tikriausiai pagalvojo ir apie kruizus. Lietuva – jūrinė valstybė, tačiau kruizinius laivus savo atostogoms renkasi nedaug žmonių. Galbūt šis straipsnis paragins pagalvoti apie tokią galimybę. Pristatome 10 įdomių faktų apie kruizinius laivus, kurių galbūt nežinojote.

Įdomių faktų rinkiniais pradedame kiekvieną darbo savaitę. Praeitą kartą vardinome 10 įdomių faktų apie traukinius – kviečiame paskaityti ir šį straipsnį.



Morgai. Stereotinis kruizinio laivo keleivis yra pagyvenęs žmogus. Tai nėra mitas – ramios kelionės patogiu laivu vyresniems nuotykių ieškotojams labai patinka. Kuo ilgesnė kelionė, tuo vidutinis laivo keleivių amžius yra didesnis. Taip yra todėl, kad senjorai turi mažiau įsipareigojimų, susijusių su darbu ar kita veikla ir gali sau leisti atostogauti ilgiau. Tačiau tai kartu reiškia, kad kartais įvyksta kai kas neišvengiamo.

Teigiama, kad per metus miršta maždaug 200 kruizinių laivų keleivių. Kruiziniai laivai turi morgus, juose yra vietos 1-3 kūnams. Visgi, juose jie laikomi tik laikiniai. Priklausomai nuo laivo padėties, jo paimti gali atskristi sraigtasparnis, kuris mirusįjį nugabena į paskutinį kruizinio laivo aplankytą uostą. Kartais aplinkybės susiklosto kitaip ir kūną tenka gabentis į kitą uostą maršrute.

Kruiziniai laivai yra viena iš alternatyvų ramių atostogų ieškotojams. (kees torn , Wikimedia(CC BY-SA 2.0)

Ligos. Žinau, kad straipsnis buvo skirtas paskatinti žmones pagalvoti apie poilsį kruiziniuose laivuose, tačiau pirmi du faktai vis tiek yra kiek tamsūs smalsumui patenkinti. Kruiziniuose laivuose žmonės gyvena labai arti vienas kito. Uždaros erdvės, susitikimai ir koncertai bei dalijimasis maistu yra puiki terpė virusams plisti. Aišku, medikų komandos budi pasiruošusios, tačiau kartais virusai nusiaubia ištisus laivus.

2013 metais noro virusas užklupo porą laivų. Šimtai keleivių viduriavo ir vėmė taip, kad keletą jų teko izoliuoti, kad virusas daugiau nebeplistų.

Įstabiais piešiniais papuoštas Norwegian Escape. (Arno Redenius, Wikimedia(CC BY-SA 4.0)

Pasaulis. Egzistuoja privati gyvenamoji jachta The World (Pasaulis), kuri yra kiek kitoks kruizinis laivas. Visi 165 jos butai priklauso žmonėms, o ne laivą administruojančiai kompanijai. Laive galima gyventi, kol jis tiesiog keliauja aplink pasaulį. Kai kurie žmonės taip ir daro – tai jų gyvenamoji vieta.

The World turi keletą nuolatinių gyventojų, kurie taip ir gyvena keliaudami iš vieno uosto į kitą. (VirtualSteve, Wikimedia(CC BY-SA 3.0)

Keturi Titaniko kaminai. Jei atsimenate garsųjį filmą, žinote, kad Titanikas turėjo keturis kaminus. Visgi, tikriausiai nežinojote, kad ketvirtasis buvo netikras – per jį dūmai nerūko. Pastatytas jis buvo tik dėl išvaizdos – su juo laivas atrodė simetriškesnis ir labiau subalansuotas.

Garsusis Titanikas su keturiais kaminais, paskutinis iš kurių buvo netikras. (Wikimedia)

Visgi, egzistavo ir kita paskirtis – marketingas. Laivas su keturiais kaminais žmonių sąmonėje buvo geresnis, galingesnis ir greitesnis. Na, o inžinieriai surado, kaip naudingai išnaudoti šią erdvę – kaminas buvo naudojamas ventiliacijai, o jo viduje buvo ir kopėčios, leidžiančios įgulos nariams pasiekti laivo viršų ir apsižvalgyti.

Vėliavos – ne tik papuošimas. Kruiziniai laivai dažnai plaukia su Liberijos, Panamos ar kitų neturtingų valstybių vėliavomis. Taip yra todėl, kad šiose šalyse galioja mažesni reikalavimai taršai ar žmonių atlyginimui. Buvo pasirodę pranešimų, kad kai kuriuose kruiziniuose laivuose žmonės dirba vergiškomis sąlygomis. Taip nutinka todėl, kad laivai yra registruojami tose šalyse, kur darbuotojų teisės yra ginamos silpniau.



Didžiausias kruizinis laivas. Harmony of the Seas yra didžiausias kruizinis laivas, kurio ilgis siekia 362,12 metrus. Įdomiausia tai, kad 1,2 milijardus dolerių kainavęs laivas buvo statomas pagal tas pačias specifikacijas kaip ir kitas tos pačios klasės laivas Oasis of the Seas, kuris yra šiek tiek trumpesnis. Per valandą toks laivas sudegina daugiau nei 9000 litrų kuro.

Didžiausias kruizinis laivas pasaulyje. (kees torn, Wikimedia(CC BY-SA 2.0)

Išėjimas į pensiją. Ne vienas žmogus šiuo metu planuoja būtent taip išeiti į pensiją – išsikelti į kruizinį laivą. Tai – saugu ir ne daug brangiau nei gyvenimas prabangiuose slaugos namuose. Kasdien keičiama patalynė, tvarkomi kambariai, laive vyksta pramogos, o ką jau bekalbėti apie vietas, kurias galima lankyti iki gyvenimo pabaigos. Kai kurie skaičiuoja, kad gyvenimas kruiziniame laive gali būti net ir pigesnė alternatyva, tačiau, aišku, tai vis tiek sau leisti gali ne visi, o daugumai baugu parduoti namus ar kitą turtą.

Kruiziniuose laivuose būna įvairiausių pramogų. (Trondheim Havn, Wikimedia(CC BY-SA 2.0)

Atliekos. Didieji kruiziniai laivai – tai miestai ant vandens. Jiems reikalinga visa infrastruktūra, įskaitant ir atliekų tvarkymą. Nors daugelis šalių turi įstatymus, kurie nurodo, kaip laivai turi valyti savo atliekas, dažnai leidžiama toliau nuo kranto kanalizacijos turiniu atsikratyti paprasčiausiu būdu. JAV ši riba yra vos 3 mylios nuo pakrantės laivybos zonos.

Prietarai. Jau vien pažiūrėję šias nuotraukas matote, kad kruiziniai laivai turi kelių aukštų (denių) struktūras. Jų gali būti ir 16, ir daugiau. Visgi, kildami liftu pastebėtumėte, kad skaičiaus 13 čia nėra. Nėra ir 13 numeriu pažymėto denio. Net nereikia aiškinti kodėl.

Liftai Costa Luminosa laive. (Trondheim Havn, Wikimedia(CC BY-SA 2.0)

O ar žinote, kodėl krikštijant laivus į jų korpusus daužomi šampano buteliai? Tai – sena tradicija. Anksčiau alkoholis arba kraujas buvo liejamas ant korpuso ir stiebų, o dabar pakanka šampano butelio. Reikėtų pasakyti, kad tai – auka, tačiau patys žmonės turi nuspręsti, kam ji skirta. Laikoma, kad nesudužęs butelis reiškia nelaimę, todėl visuomet stengiamasi šiam veiksmui jėgų negailėti.

Saugumo pamokos. Prieš kiekvieną skrydį palydovės rankų mostais parodo duris, pamoko užsisegti saugos diržą, kaip užsidėti kaukę ar gelbėjimosi liemenę, jei to prireiktų. Tai trunka vos porą minučių ir jums reikėtų atkreipti dėmesį. Tuo tarpu kruizinių laivų keleiviai turi išklausyti kur kas detalesnes pamokas, įsiminti gelbėjimosi laivų pozicijas, evakuacijos kelius ir procedūras. Kartais gali būti surengiamos ir pratybos. Tai – nejuokai. Už pažeidimus gali būti taikomos baudos, todėl, jei pakliūsite į tokias pamokas, klausykitės, mokykitės, ir darykite, kas jums pasakyta.



Tiek faktų šiam pirmadieniui. Siūlome paskaityti ir šiuos įdomių faktų rinkinius:

10 įdomių faktų apie traukinius;

10 įdomių faktų apie traktorius;

7 įdomūs faktai apie Audi;

7 faktai apie Voyager 1 kosminį zondą.

Apie Nodum

Nodum.lt - įdomiems skaitiniams skirtas puslapis. Čia reguliariai publikuojami straipsniai apie naujausias technologijas, mokslo pasiekimus, automobilių pasaulio naujienas ir kultūrą, patarimus ir visokias internete aptinkamas įdomybes. Didžiausias dėmesys skiriamas žmonėms, kurie kuria, keliauja, myli savo darbą, įdomioms lankytinoms vietoms ir pomėgiams. Nodum.lt - įvairenybių mazgas, jei veikiate ką nors įdomaus, apie ką norėtumėte papaskoti - susisiekite su mumis per mūsų Facebook puslapį ar elektroniniu paštu - nodum2017@gmail.com.