Milžiniški vandenynų autovežiai – kiek automobilių telpa tokiame laive ir kuo jie skiriasi nuo kitų krovininių laivų?

Milžiniški vandenynų autovežiai – kiek automobilių telpa tokiame laive ir kuo jie skiriasi nuo kitų krovininių laivų?

Daugybė žmonių mūsų kraštuose dievina japoniškus, korėjietiškus, amerikietiškus ir kitokius ne Europoje pagamintus automobilius. Ar kada susimąstėte, kaip jie mus pasiekia? Juk sunkvežimiai jų atvežti negali, o ir krovininiais lėktuvais jie tikrai negabenami. Todėl jie yra atplukdomi didžiuliais specialiais krovininiais laivais, į kuriuos įvažiuoja savo eiga. Net sunku patikėti, kiek automobilių telpa viename tokiame vandenynų autovežyje.

Savaime aišku, autovežiais šiuos laivus galima vadinti tik sąlyginai. Jie nieko neveža, jie plukdo. Laikykite tai smagiu pavadinimu, pabrėžiančiu šių laivų paskirtį.



Ir iš tiesų, ta paskirtis yra pakankamai siaura. Vandenynų autovežiai yra tampriai susiję su įprastais keltais, nors jų paskirtis yra skirtingas. Keltai turi nustatytus maršrutus ir veikia ganėtinai nedideliais atstumais. Jie iš esmės atlieka tilto funkcijas. Pirmieji keltai transporto priemonėms buvo sukurti dar 19 amžiaus viduryje ir gabeno geležinkelio vagonus. Pradėjus plisti automobiliams atsirado poreikis juos plukdyti į tolimus kraštus. Iš pradžių tai nebuvo pasaulinės prekybos klausimas, koks yra dabar. Anksčiau savo automobilius į kolonijas norėdavo nuplukdyti verslininkai. Tačiau specializuotų laivų nebuvo – mašinos buvo tik dar vienas krovinio vienetas įprastame laive.

MV Tønsberg – šis laivas gali gabenti ir sunkvežimius, ir automobilius, ir negabaritinius krovinius. (Marc Ryckaert, Wikimedia (CC BY 3.0)

Krovininiai laivai, aišku, gali gabenti automobilius, tačiau tai nėra idealus sprendimas. Krovininiai laivai yra pakraunami kranais ir neturi automobiliams tinkamo įvažiavimo. Anksčiau tarp kito krovinio įstatyti automobiliai dažnai būdavo apgadinti. Tačiau augant pasaulinei prekybai ir gerėjant ekonomikai jau maždaug septintajame praeito amžiaus dešimtmetyje imta gaminti specialiai automobiliams skirtus krovininius laivus. Iš pradžių gaminti autovežiai turėjo tik fiksuotus denius ir buvo palyginti maži. Su laiku jie augo, o krovinių deniai įgavo aukščio, reikalingo ir sunkvežimiams gabenti.

Nedidelis grynas automobilių (negali gabenti sunkvežimių) laivas Utopia Ace pasiruošęs krovimui. (Danny Cornelissen, Wikimedia)

Vandenynų autovežiai leidžia pigiai pergabenti automobilius į kitus žemynus. Tai reiškia, kad nebūtina kitose šalyse statyti brangių surinkimo gamyklų. Automobiliai yra specifinis krovinys. Jie į laivus gali pasikrauti patys, todėl reikalingos rampos ir keli dideli liukai. Automobilius iki šiol į laivus krauna profesionalūs vairuotojai, kurie užtikrina greitą automobilių pakrovimą ir nedidelius tarpus tarp jų. Automobiliai taip pat nekenčia drėgmės, ypač sūraus vandens. Todėl priešingai nei konteineriniai laivai, autovežiai yra visiškai uždari. 1973 metais pastatytas European Highway savo laiku buvo didžiausias vandenynų autovežis pasaulyje – jame tilpo 4200 automobilių. Tačiau dabar toks skaičius juokina.

Išplaukti pasiruošę Volkswagen Golf automobiliai Vokietijoje. (Tvabutzku1234, Wikimedia)

Šiuo metu didžiausias vandenynų autovežis pagal laivo dydį yra MV Tønsberg – 265 metrų ilgio gigantas. Jis turi 6 stacionarius ir 3 besikilnojančius denius. Tai leidžia sukurti daugiau vietos aukštesniems kroviniams – sunkvežimiams, žemės ūkio technikai, įvairiems pramoniniams įrenginiams ir taip toliau. Šis laivas gali gabenti apie 6-8 tūkstančius automobilių. Tikslus skaičius nėra žinoma, nes keičiant denių konfigūraciją keičiasi ir maksimali talpa. Tačiau aišku, kad MV Tønsberg pagal gabenamų automobilių skaičių nėra pats didžiausias.

Hoegh Autoliners Six Horizon klasės laivai pagal talpą automobiliams yra patys didžiausi. Viename tokiame laive galima sutalpinti net 8500 automobilių, nors jo ilgis yra vos mažesnis nei 200 metrų. Kaip vandenynų autovežiai sutalpina tokį automobilių kiekį?

Vandenynų autovežiai pasižymi stačiomis korpuso sienomis. (kees torn, Wikimedia (CC BY-SA 2.0)

Tikriausiai pastebėsite, kad vandenynų autovežiai pasižymi keista forma – jie yra panašūs į milžiniškas plaukiojančias dėžes. Taip yra todėl, kad jų krovinių skyrius yra uždaras, o patys laivai yra labai platūs. Stengiamasi sukurti daug vietos viduje, todėl laivai nėra labai aptakūs, o kapitono tiltelis tarsi paskęsta krovininio skyriaus viršuje. Kartu didžioji šių laivų dalis yra virš vandens, kad jie galėtų įplaukti ir į seklesnius uostus, o automobilių nekamuotų drėgmės problemos. Tokia konstrukcija turi ir trūkumų – šie laivai nėra labai stabilūs. Cougar Ace, didelis vandenynų autovežis, 2006 metais pateko į bėdą, kai keičiant balasto vandenį jis pasviro ir iš esmės įstrigo, į pražūtį pasiųsdamas kelis tūkstančius naujutėlaičių automobilių.

Į bėdą patekęs kitas vandenynų autovežis Hoegh Osaka – šie laivai nėra labai stabilūs dėl savo keistos formos. (Mike Searle, Wikimedia (CC BY-SA 2.0)

Vandenynų autovežiai yra ypatingi laivai. Šiuolaikiniai laivai gali gabenti tūkstančius automobilių, tačiau kilnojami deniai sukuria vietos ir kitiems kroviniams. Taip keliauja ir ypatingai dideli negabaritiniai kroviniai, netelpantys į konteinerius – įvairi pramoninė technika, lėktuvų dalys, turbinos ir taip toliau.



Taip pat skaitykite:

Kodėl dauguma laivų turi apvalią atsikišusią nosį, kuri beveik visada lieka po vandeniu?

10 įdomių faktų apie kruizinius laivus;

Jei nebūtų nuskendęs, ar Titanikas plaukiotų ir šiandien? 

Antrojo pasaulinio karo metu kurti lediniai lėktuvnešiai.

Kodėl dauguma laivų turi apvalią atsikišusią nosį, kuri beveik visada lieka po vandeniu?

Kodėl dauguma laivų turi apvalią atsikišusią nosį, kuri beveik visada lieka po vandeniu?

Jei kada vaikštinėsite šalia uosto, pamatysite, kad kai kurių laivų nosys yra neįprastai iškeltos aukštyn. Taip nutinka todėl, kad tie laivai yra nepakrauti ir yra kiek labiau iškilę iš vandens nei būtų keliaudami. Taip pat pastebėsite, kad po vandeniu šie laivai turi pūstas apvalias nosis. Jos yra skirtos vandens pasipriešinimui sumažinti, bet ar įsivaizduojate, kaip jos veikia?

Keliaujant šios pūstos beveik rutulio formos nosys įprastai būna po vandeniu. Virš vandens jos iškyla tuomet, kai laivas būna labai lengvas – neturi krovinio ar balastinio vandens. Tokias pūstas nosis turi ne visi laivai, tačiau tarp didžiųjų žvejybinių, konteinerinių ir kruizinių laivų jos yra labai dažnos. Kodėl?



Tokios apvalios nosys stipriai sumažina vandens pasipreišinimą, todėl laivas sunaudoja mažiau degalų, yra greitesnis ir stabilesnis. Skaičiuojama, kad vien dėl šios formos nosies kuro sąnaudos sumažėja 12-15 %. Tačiau jos efektyvios tik didžiuosiuose laivuose, kurių vandens linijos ilgis siekia bent 15 metrų. Arba jei laivas dažnai plaukia maksimaliu greičiu.

Labai ryškus pūstas pirmagalis. (Roland zh, Wikimedia (CC BY-SA 3.0)

Hidrodinamika yra visai kitas mokslas nei aerodinamika, tačiau aptakumo taisyklės yra pakankamai panašios. Apvali forma yra aptakesnė už kampuotą – tai lengvai suvokiama. Tačiau tokia atsikišusi laivo nosis iš tiesų atrodo keistai, nes ir be jos laivas būtų gana aptakus. Virš tokios nosies lieka kampas, kuriame gali kauptis vanduo, todėl reikalingi ir kiti konstrukciniai korpuso dizaino sprendimai. Visgi, tinkamoje vietoje įrengta apvali nosis išlygina vandens srautus aplink laivo korpusą.

Pūsta Islandijos žvejų laivo Jon Kjartansson nosis.

Tikriausiai esate pastebėję, kad priešais greitai plaukiantį laivą susidaro bangos (kartais jose mėgsta žaisti delfinai). Šios bangos nuvilnija per visą laivo korpusą iki pat galo. Tai – vandens pasipriešinimo rezultatas. Plaukti per šias bangas yra kur kas sunkiau nei per ramų vandenį. Tinkamoje vietoje suformuota atsikišusi išpūsta nosis tarsi kilsteli vandenį šiam dar nepasiekus vertikalaus pirmagalio paviršiaus. Taigi, sukuriama banga, kuri yra priešinga įprastam bangavimui priešais laivą. Taip priešingos bangos viena kitą išlygina ir vandens srautas aplink laivą tampa kur kas lygesnis.

Kaip veikia pūsta laivo nosis, lyginant su įprastu korpuso profiliu: 1 – pūstas pirmagalis; 2 – įprastas pirmagalis; 3 – atsikišusios nosies sukurta banga; 4 – įprasto pirmagalio sukurta banga; 5 – vandens linija kai bangos viena kitą panaikina. (Tosaka, Wikimedia (CC BY 3.0).

Manoma, kad pirmasis laivas su tokia nosimi plaukioti pradėjo dar 1910 metais. Tai buvo karinis JAV laivas  USS Delaware. Apvalaus, atsikišusio pirmagalio išradimas priskiriamas laivų architektui Davidui W. Taylorui. Nuo 20 amžiaus pradžios buvo eksperimentuojama su įvairiomis nosies formomis ir dabar jos gali būti pakankamai sudėtingos, sukurtos kompiuterinių simuliacijų ir bandymų metu.



Taip pat skaitykite:

Pirmasis automobilis su kėbule sumontuotais ratais;

Kodėl sunkvežimiai ir autobusai nėra tokie aerodinamiški kaip automobiliai?

Kodėl lėktuvų sparnų galai riesti į viršų?

10 įdomių faktų apie kruizinius laivus.

Jei nebūtų nuskendęs, ar Titanikas plaukiotų ir šiandien? O gal būtų tapęs muziejumi ant vandens?

Jei nebūtų nuskendęs, ar Titanikas plaukiotų ir šiandien? O gal būtų tapęs muziejumi ant vandens?

Garsusis Titanikas nuskendo po susidūrimo su ledkalniu dar 1912 metais. Tai buvo didžiulė katastrofa, nusinešusi daugiau nei 1500 gyvybių. Titaniko liekanos 3,7 km gylyje aptiktos tik 1985 metais ir niekada taip ir nebuvo iškeltos. Šio didingo laivo atminimą saugo filmai, knygos ir parodos, o saugumo taisyklės atsiradusios po Titaniko tragedijos iki šiol yra labai svarbios. Tačiau vis norisi pagalvoti – ar Titanikas iki šiol plaukiotų kaip istorinis laivas jei nebūtų nuskendęs? O gal stovėtų kur nors muziejuje?

Titanikas buvo užsakytas dar 1909 metais, į vandenį nuleistas 1911-asiais, o jau 1912 išplaukė į pirmą ir paskutinę savo kelionę. Tai buvo įspūdingas 269 metrų ilgio laivas, kuriame tilpo 2435 keleiviai ir 892 įgulos nariai. Vandenynų laineris atrodė išties įspūdingai – gražus, aukštas 9 denių laivas iš karto buvo pakrikštytas nenuskandinamu. Tačiau jau pirmoji kelionė tapo lemtinga, kai balandžio 14 dieną Titanikas šiaurės Atlante rėžėsi į ledkalnį.



Žinoma, labiausiai Titaniko tragediją šiais laikais išpopuliarino vienas garsiausių visų laikų filmas Titanikas, pasirodęs 1997 metais. Tačiau šis garlaivis visada buvo gerai žinomas. Titaniko nuolaužų buvo ne kartą aktyviai ieškoma, kurti dokumentiniai filmai, rašytos knygos, prisigalvota visokių sąmokslo teorijų. Juk buvo įmanoma išvengti susidūrimo su ledkalniu, jei tik įgula būtų geriau pasiruošusi. O gal reikėjo geresnių sprendimų. Gal Titanikas plaukiotų ir šiandien, jei ne klaidų virtinė, nuvedusi prie tos didžiulės katastrofos?

Titanikas buvo įspūdingas garlaivis, tačiau jo laukė tragiška lemtis.

Atsakymas paprastas – ne, Titanikas šiandien tikrai neplaukiotų ir tikriausiai nebūtų paverstas muziejumi. Tais laikais būta daug garsių laivų, kurie atitarnavo savo laiką ir buvo nurašyti. Garlaivių technologijos jau tuomet nebuvo naujos – daugybė didelių garlaivių buvo nurašyti ketvirtajame dešimtmetyje. Tikriausiai panašus likimas būtų užklupęs ir Titaniką, kuris būtų supjaustytas kaip metalo laužas.

Žmones traukė Titaniko grožis ir dydis, tačiau jo brolis Olympic atrodė beveik identiškai.

Didysis Titanikas yra visai mažas palyginti su šiuolaikiniais kruiziniais laivais. Šiuo metu didžiausias kruizinis laivas pasaulyje yra Symphony of the Seas – 362 metrų ilgio Oasis klasės laivas, kuriame telpa 6 680 keleivių ir 2 200 įgulos narių. Kaip minėta, Titaniko ilgis siekė 269 metrus, o vietos pakako 2435 keleiviams. Šalia to pridėkime ir faktą, kad Titanikas turėjo 20 gelbėjimosi valčių, kurių pakako 1178 žmonėms ir darosi aišku, kad šiais laikais jis plaukiojęs tikrai nebūtų.

Titanikas, kaip ir daugelis to laikmečio laivų, būtų tapęs metalo laužu.

Tai net nėra spėlionės, nes Titanikas turėjo brolį Olympic. Šis laivas buvo labai panašus į Titaniką ir pasižymėjo tais pačiais išmatavimais. Į vandenį Olympic nuleistas 1908 metais, o jau 1911 metais jis išplaukė į pirmą kelionę. 1935 metais Olympic buvo nurašytas ir supjaustytas į metalo laužą, nepaisant savo panašumo su tuomet vis dar gerai žinomu Titaniku.

Symphony of the Seas – taip atrodo šiuolaikiniai kruiziniai laineriai. (Darthvadrouw, Wikimedia (CC BY-SA 4.0)

Nereikėtų manyti, kad Titanikas būtų atsidūręs muziejuje. Jis išgarsėjo dėl savo avarijos – būtent dėl to jį žinote šiandien. Jei nebūtų sudužęs, apie jį žinotumėte tiek pat, kiek apie Olympic. Ir abiejų šių laivų lauktų toks pat likimas. Tai šiek tiek ironiška – vandenyno dugne dabar guli beveik suirusios Titaniko liekanos, kurios yra vis tiek daugiau nei iš laivo būtų likę jei jis nebūtų nuskendęs.



Taip pat skaitykite:

10 įdomių faktų apie kruizinius laivus;

10 įdomių faktų apie vandens motociklus;

10 įdomių faktų apie povandeninius laivus;

Antrojo pasaulinio karo metu kurti lediniai lėktuvnešiai.

10 įdomių faktų apie vandens motociklus, kurių galbūt nežinojote: kas sukūrė pirmąjį, kur Lietuvoje galima jais pramogauti ir kaip dar naudojami vandens motociklai? (Video)

10 įdomių faktų apie vandens motociklus, kurių galbūt nežinojote: kas sukūrė pirmąjį, kur Lietuvoje galima jais pramogauti ir kaip dar naudojami vandens motociklai? (Video)

Lauke jau taip šilta, kad skaičiuojame dienas, kada savaitgaliais įsikursime prie vandens telkinių. Juose kartais pasirodys ir įdomios transporto priemonės – vandens motociklai. Vieniems jie – puiki pramoga, o kitiems – ramybės drumstėjų instrumentai. Tačiau ką apie juos žinome? Pristatome 10 įdomių faktų apie vandens motociklus, kurių galbūt nežinojote.

Įdomių faktų dešimtukus skelbiame kiekvieną pirmadienį. Štai praeitą savaitę pateikėme 10 linksmų faktų apie automobilius. Kviečiame prisiminti ir tą straipsnį, o jei norite paskaityti apie kitokį vandens transportą, užsukite pasižiūrėti į mūsų 10 faktų apie kruizinius laivus. Na, o dabar apie vandens motociklus.



Pirmasis vandens motociklas. Pirmąjį vandens motociklą sukūrė labai garsus, legendos statusą turintis britų motociklų gamintojas Vincent. Šeštajame dešimtmetyje jis pristatė sraigtu varomą vandens motociklą Amanda. Maždaug tuo pat metu panašią transporto priemonę sukūrė ir vokiečių inžinieriai. Keli tūkstančiai Amanda vandens motociklų iškeliavo į Australiją ir Aziją. Australijoje, kurioje paplūdimių kultūra yra labai stipri, vandens motociklai iš karto prigijo ir buvo patobulinti – ten pavojingas sraigtas buvo pakeistas vidiniu pompiniu varikliu.

Vincent Amanda – vienas pirmųjų vandens motociklų pasaulyje. (meriden.triumph, Wikimedia (CC BY 2.0)

Ant ankstyvų vandens motociklų reikėjo stovėti. Vienus populiariausių vandens motociklų pasaulyje gamina Kawasaki priklausanti Jet Ski markė. Pirmieji Jet Ski vandens motociklai, pasirodę 1972 metais, stipriai skyrėsi nuo šiuolaikinių – ant jų reikėjo stovėti. Toks sprendimas pasirinktas norint palengvinti vandens motociklų transportavimą – stovimas vandens motociklas susilankstydavo į gana kompaktišką korpusą. Tačiau lengviau valdyti įprastus sėdimus vandens motociklus ir tai yra kur kas saugiau.

Anksčiau vandens motociklų vairuotojams tekdavo stovėti. (Cdw1952, Wikimedia (CC BY-SA 4.0)

Linksmintis vandens motociklu – sveika. Vandens motociklas valdomas ne tik vairu, bet ir visu kūnu. Vairuotojas sukiojasi į šalis, reaguoja į bangas, reikiamu metu turi pasvirti, kad posūkiai būtų atliekami sklandžiai ir saugiai. Tai – nebloga mankšta, sudeginanti nemažai kalorijų ir auginanti pilvo raumenis. Dar daugiau – specialistai teigia, kad energingas važinėjimas vandens motociklu gerina širdies sveikatą.

Vandens motociklas yra nebloga mankšta. (Milosspsnd, Wikimedia (CC BY-SA 3.0)

Vandens motociklai kartais sukelia siaubingas traumas. Visi greitai lekiantys daiktai gali sukelti traumas – tai jums ne naujiena. Tačiau vandens motociklai kartais sukelia siaubingas traumas dėl savo variklio subtilybių. Vandens motociklas išstumia aukšto slėgio vandens srovę – taip jis stumiasi pirmyn. Yra pasitaikę atvejų, kuomet ši srovė pateko į žmogaus kūno angas, sukeldama labai sunkias traumas. Dėl to yra buvę ir teisminių procesų. 2006 metais teismas Kalifornijoje nusprendė, kad Polaris Industries turės sumokėti žmogui net 3,7 milijonus dolerių, nes vandens srovė iš vidaus išdraskė jo dubens organus. Žmogus išgyveno, tačiau visą likusį gyvenimą liks neįgalus.

Perspėjimas ant vandens motociklo apie aukšto slėgio vandens srovės pavojus. (Coolcaesar, Wikimedia)

Plaukioti vandens motociklu galima ne bet kur. Vandens motociklas yra greita, triukšminga ir aplinkai žalinga transporto priemonė, todėl juo pramogauti galima tikrai ne bet kur. Reikia, kad vandens telkinys būtų pakankamai didelis. Lietuvos Aplinkos apsaugos ministerija nurodo, kad mūsų šalyje vandens motociklu plaukioti legalu tik keturiuose vandens telkiniuose: Baltijos jūroje, Drūkšių ežere, Elektrėnų ir Kauno mariose. Tiesa, jei nusprendėte vandens motociklu pramogauti mažesniame telkinyje, jūs ne tik pažeidžiate įstatymus, bet tikriausiai dar ir erzinate kitus poilsiautojus.




Ne tik pramogoms. Vandens motociklas – puiki priemonė papramogauti, tačiau ar žinojote, kad juos naudoja ne tik poilsiautojai ir gelbėtojai? Jungtinių Valstijų karinės jūrų pajėgos vandens motociklus naudoja kaip taikinius pratybose, o štai Venecijoje jais patruliuoja policija.

Italijos policija Venecijoje. (111Alleskönner, Wikimedia (CC BY-SA 3.0)

Keturatis vandens motociklas. Įprastai vandens motociklus reikia pervežti ant priekabų, tačiau egzistuoja ir tokių, kurie turi ratus. Tai – keturačių ir vandens motociklų hibridai. Jie kainuoja kelias dešimtis tūkstančių eurų, tačiau gali judėti ir žeme, ir vandeniu. Vienas toks buvo pasirodęs ir Top Gear laidoje.

Quadski prieš Alfa Romeo 4c

 

Akrobatika. Vandens motociklais galima atlikti ir paprastus akrobatinius triukus, pavyzdžiui, apsiversti salto. Daugiausia apsivertimų atgal be sustojimo atliko Rachel Macclugage – 2014 metais apsivertė net 36 kartus.

Vandens motociklu galima atlikti ir paprastus triukus. (Hounslow23, Wikimedia)

Vairavimui reikalingas akceleratorius. Žmonės, pastebėję, kad lekia į pavojų, instinktyviai nori stabdyti ar bent jau paleisti akceleratorių. Tačiau vandens motociklo vairo mechanizmas tiesiog nukreipia išstumiamo vandens srovę. Jei paleisite akceleratorių, motociklas niekur nepasisuks, kad ir kokiu greičiu lėksite ir kad ir kaip judinsite vairą. Tai pirmasis patarimas, kurį išgirsta pradedantieji vandens motociklų vairuotojai. Antrasis – atpalaiduokite rankas – taip mažiau skaudės ir galėsite plaukioti ilgiau.

Vandens motociklas plaukimo kryptį keičia tik su nuspaustu akceleratoriumi. (Барвенковский, Wikimedia (CC BY-SA 3.0)

Vandens motociklai – švaresni nei bet kada anksčiau. Žaliosios tendencijos neaplenkia ir tokių nišinių transporto priemonių kaip vandens motociklai. Dabar jų išmetamosios dujos yra 75 % švaresnės nei prieš 20 metų. Dar daugiau – rinkoje jau pasirodė ir pirmieji elektriniai vandens motociklai, tačiau ir be jų vandens motociklai yra net 70 % tylesni nei 1998 metais. Taigi, kai kitą kartą skųsitės vandens motociklų keliamu triukšmu, prisiminkite, kad prieš porą dešimtmečių jie skleidė kur kas didesnį triukšmą.



Tiek įdomių faktų šį pirmadienį. Taip pat kviečiame skaityti:

10 linksmų faktų apie automobilius;

10 įdomių faktų apie kruizinius laivus;

10 įdomių faktų apie povandeninius laivus;

10 įdomių faktų apie arklius;

10 įdomių faktų apie tankus;

10 įdomių faktų apie motociklus;

10 įdomių faktų apie sunkvežimius;

10 įdomių faktų apie traukinius;

10 įdomių faktų apie traktorius;

10 įdomių faktų apie povandeninius laivus, kurių galbūt nežinojote: Šiaurės Korėjos laivas prieš žvejų tinklą, povandeninių laivų bazė ežere ir didžiausias žmogaus sukeltas garsas

10 įdomių faktų apie povandeninius laivus, kurių galbūt nežinojote: Šiaurės Korėjos laivas prieš žvejų tinklą, povandeninių laivų bazė ežere ir didžiausias žmogaus sukeltas garsas

Povandeniniai laivai yra mažai kam artimai pažįstamos transporto priemonės. Įprastus laivus yra matę visi, ne vienas yra ir keliavęs didesniu ar mažesniu laivu. O štai povandeninį laivą gyvai yra matę visai nedaug žmonių. Visgi, šie įspūdingi inžinerijos kūriniai yra labai įdomūs ir sudėtingi. Štai 10 įdomių faktų apie povandeninius laivus, kurių galbūt nežinojote.

Įdomius faktus NODUM skelbia kiekvieną pirmadienį. Praeitą savaitę kalbėjome apie pinigus. Tačiau, jei mėgstate skaityti apie ginkluotę, patariame užmesti akį į mūsų surinktus faktus apie tankus. Na, o jei jau mieliau paskaitytumėte apie taikius laivus, siūlome 10 įdomių faktų apie kruizinius lainerius. O dabar iškart prie povandeninių laivų.



Pirmasis povandeninis laivas. Povandeniniu reikėtų vadinti laivą, kuris gali ne tik panerti, bet ir sėkmingai plaukioti po vandeniu. Pirmieji tik paneriantys laivai pasirodė dar 16 amžiuje. Vienas toks buvo demonstruojamas pačiam imperatoriui Karoliui V. Tiesa, šis laivas, nors ir laido panerti ir viduje išlaikyti neužgesusią ugnį, niekur po vandeniu nuplaukti negalėjo. Jau 18 amžiaus pradžioje Anglijoje buvo užpatentuoti keli tikri povandeniniai laivai, kurie buvo irkluojami. Pirmasis kare panaudotas povandeninis laivas buvo Turtle, išrastas amerikiečių inžinieriaus Davido Bushnello dar 1775 metais. Tai buvo vienvietis povandeninis laivas, į priekį traukiamas žmogaus sukamo propelerio. Turtle jau kitais metai gavo užduotį prie britų laivų lipdyti minas, tačiau visos šios misijos buvo nesėkmingos. Kita vertus, jų pakako, kad Turtle įeitų į pasaulio istoriją kaip pirmasis mūšyje panaudotas povandeninis laivas. Rimčiau šios mašinos kaip ginklai paplito tik Pirmojo pasaulinio karo metu.

Davido Bushnello Turtle schema. (Wikimedia)

Ne tik karybai. Nors povandeninius laivus mes minime kaip ginklus, jie pasitarnauja ne tik karybai. Jūs tikriausiai jau žinote apie moksliniams tikslams naudojamus povandeninius laivus, kurie gali pasiekti didžiulį gylį ir leidžia mokslininkams stebėti vietinę fauną ir florą. Povandeniniai laivai taip pat praverčia ir nuskendusių laivų paieškai ir apžiūrai. Tačiau egzistuoja ir specialiai tam sukurtų turistinių apžvalginių laivų. Pavyzdžiui, Atlantis povandeniniai laivai plaukioja nuo 1986 metų. Jie Karibuose, prie Guamo ir Havajų krantų turistus plukdo pasižvalgyti į koralus, nuskendusius laivus ir kitus reginius. Aišku, laivas su tokiais dideliais langais giliai panirti negali, tačiau įspūdžiai vis tiek būna nepamirštami.

Atlantis povandeninio laivo viduje – keleiviai vaizdais mėgaujasi per didžiulius langus. (Leonard G., Wikimedia)

Įvairūs varikliai. Kuo varomi povandeniniai laivai? Panirus po vandeniu įprasti dyzeliniai varikliai tiesiog uždustų – vidaus degimo varikliams reikalingas oras. Todėl anksčiau buvo plačiai naudojamos dyzelinės-elektrinės sistemos. Plaukiant paviršiumi baterijos būdavo įkraunamos, kad vėliau jas būtų galima panaudoti plaukimui po vandeniu. Įvairios šalys norėjo, kad jų povandeniniai laivai po vandeniu išbūtų ilgiau, todėl ieškojo, kas variklyje galėtų pakeisti orą. Kaip deguonies šaltinis buvo pradėtas naudoti vandenilio peroksidas, tačiau jis kėlė papildomą pavojų laivo įgulai avarijos atveju. Švedijos povandeniniai laivai su savimi pasiima ir skysto deguonies, o vokiečiai savo Type 212 povandeniniuose laivuose naudojo ir vandenilio kuro elementus.

HMS Astute – vienas pažangiausių šių laikų atominių povandeninių laivų. (Paul Halliwell/MOD, Wikimedia)

Visgi, tikriausiai dažniausiai kalbama apie atominius povandeninius laivus. Jie turi daugybę pranašumų. Net ir keliaudamas maksimaliu greičiu atominis povandeninis laivas gali be sustojimų įveikti neribotą nuotolį. Dar daugiau – tokie laivai ir po vandeniu gali išbūti neribotą laiką, nes oras įgulos kvėpavimui yra perdirbamas ir filtruojamas, o geriamu vandeniu apsirūpinama distiliuojant jūros vandenį. Taigi, vienintelis atominius povandeninius laivus ribojantis veiksnys yra maisto atsargos. Kita vertus, reaktoriai yra gana dideli ir labai brangūs, todėl mažesni povandeniniai laivai vis dar plaukioja naudodami dyzelines-elektrines jėgaines.

Povandeninis laivas prieš povandeninį laivą? Povandeniniai laivai medžioja įprastus laivus ir patys yra medžiojami paviršinių laivų. Iš tiesų, per visą karybos istoriją pasitaikė tik vienas atvejis, kuomet vienas paniręs povandeninis laivas tyčia nuskandino kitą panirusį povandeninį laivą. Tai 1945 metų vasario pradžioje atliko britų HMS Venturer, paskandindamas vokiečių U-864, kuris plaukė į Bergeną variklio remontui. Visa U-864 įgula žuvo, o pats laivas buvo surastas tik 2003 metais. Jis iki šiol nėra iškeltas, nes gabeno didelį gyvsidabrio krovinį, kuris dabar jau yra išsiliejęs ir užteršęs nemažai grunto.

Dabartinė U-864 poilsio vieta. (NormanEinstein, Wikimedia (CC BY-SA 3.0)

Lenkų valdomos torpedos. Yra viena povandeninių laivų rūšis, apie kurią šiais laikais kalbama kaip apie istorinę praeitį – valdomos torpedos. Tokios Antrojo pasaulinio karo metais gamintos Japonijoje – torpedos pilotas turėjo nukreipti savo ginklą į amerikiečių laivus, taip save paaukodamas. Kiek mažiau žinomas faktas, kad prieš pat prasidedant Antrajam pasauliniam karui ir jau ryškėjant grėsmei, kad Vokietija užpuls Lenkiją, beveik 5000 lenkų užsirašė savanoriais į mirtininkų dalinius (3000 jų vardų yra išsaugoti). Nors Lenkija tuomet neturėjo reikalingos įrangos, buvo sukurtas Lenkijos karinio jūrų laivyno Gyvųjų torpedų skyrius. Tačiau karas prasidėjo anksčiau nei bet kokie panašūs planai galėjo pasistūmėti.




Povandeniniai laivai ežere. Viena iš slapčiausių JAV povandeninių laivų bazių yra Aidahe – valstijoje, kuri neturi prieigos prie vandenyno. Ten esančioje Akustikos tyrimų laboratorijoje bandomos įvairios technologijos. Ežere plaukioja sumažinti modeliai ir net tikri povandeniniai laivai-plaukiojančios laboratorijos, kuriuose išbadomi nauji varikliai ir kitos technologijos.

Eksperimentinis povandeninis laivas ežere Aidahe. (U.S. Navy photo by Mr. John F. Williams, Wikimedia)

Geltoni povandeniniai laivai. Tikriausiai esate girdėję garsiąją The Beatles dainą Yellow Submarine. Tai yra bene vienintelė visame pasaulyje populiari daina, kurioje minimas povandeninis laivas. Iš tiesų, kaip galite įsivaizduoti, kariniai povandeniniai laivai dažniausiai yra juodi arba pilki. Tačiau moksliniai povandeniniai laivai labai dažnai yra geltoni, nes geltona yra bene paskutinė spalva, kurią gar galima įžiūrėti dideliame gylyje. Ją taip pat lengva pastebėti, kai koks mokslinis batiskafas iškyla ir laukia, kol jį paims mokslinių tyrimų laivas. Dėl tų pačių priežasčių kartais naudojamos oranžinė ir raudona spalvos.

Gelbėjimo darbams skirtas povandeninis laivas. (Mass Communication Specialist 2nd Class Alexia M. Riveracorrea, Wikimedia)

Didžiausi povandeniniai laivai pasaulyje. Didžiausius povandeninius laivus pasaulyje statė Sovietų Sąjunga. Tai – Typhoon klasės laivai, kurių ilgis siekė 175 metrus. Šie povandeniniai laivai gaminti 1976–1986 metais, o į tarnybą pateko 1981-aisiais. 2012 metais jie turėjo būti modernizuoti, tačiau buvo nuspręsta, kad tai – neekonomiškas sprendimas, todėl dabar šie povandeniniai laivai naudojami menkai. Viename tokiame atominiame povandeniniame laive įsikuria net 160 žmonių įgula, o vietos atsargoms yra tiek, kad po vandeniu galima praleisti net kelis mėnesius.

Акула (Ryklys) – didžiausias povandeninis laivas istorijoje. (Bellona Foundation, Wikimedia)

Garsiausias žmonių sukeltas garsas. Garsas vandenyje keliauja visai kitaip nei ore. Iš tikrųjų, net nelabai stebina faktas, kad didžiausią žmogaus sukeltą garsą rastume būtent vandenyje. Sonarai, naudojami kitiems povandeniniams laivams aptikti ir navigacijai, sukelia net 235 decibelų garso bangas. Sonarai iš proto varo vandenynų gyventojus – manoma, kad būtent jie yra viena iš priežasčių, kodėl banginiai išplaukia ant kranto (iš kur negyvus juos tenka pašalinti)

Kaip veikia povandeninio laivo sonaras

 

Šiaurės Korėjos povandeninis laivas prieš Pietų Korėjos žvejų tinklus. 1998 metais 18 km nuo Pietų Korėjos krantų buvo pastebėti keistas reginys – Šiaurės Korėjos povandeninio laivo įgula stengėsi išlaisvinti į tinklus įsipainiojusį povandeninį laivą. Apie tai buvo informuotas Pietų Korėjos laivynas, kuris atsiuntė savo laivus. Jie pabandė nusitempti Šiaurės Korėjos povandeninį laivą į uostą, tačiau šis netikėtai nuskendo. Vėliau paaiškėjo, kad viduje buvo 9 įgulos nariai – 5 buvo rasti nužudyti, o 4 – nusižudę. Viduje taip pat buvo gėrimų iš Pietų Korėjos , kas tikriausiai reiškia, jog šiaurės korėjiečiai vykdė šnipinėjimo misiją.



Tiek įdomių faktų šį pirmadienį. Taip pat kviečiame skaityti:

10 įdomių faktų apie pinigus;

10 įdomių faktų apie tankus;

10 įdomių faktų apie keleivinius lėktuvus;

10 įdomių faktų apie sraigtasparnius;

10 įdomių faktų apie motociklus;

10 įdomių faktų apie sunkvežimius;

10 įdomių faktų apie traukinius;

10 įdomių faktų apie traktorius;

Apie Nodum

Nodum.lt - įdomiems skaitiniams skirtas puslapis. Čia reguliariai publikuojami straipsniai apie naujausias technologijas, mokslo pasiekimus, automobilių pasaulio naujienas ir kultūrą, patarimus ir visokias internete aptinkamas įdomybes. Didžiausias dėmesys skiriamas žmonėms, kurie kuria, keliauja, myli savo darbą, įdomioms lankytinoms vietoms ir pomėgiams. Nodum.lt - įvairenybių mazgas, jei veikiate ką nors įdomaus, apie ką norėtumėte papaskoti - susisiekite su mumis per mūsų Facebook puslapį ar elektroniniu paštu - nodum2017@gmail.com.