Kodėl šio laivo nosis atrodo tokia keista? Kokius privalumus turi toks dizainas? (Video)

Kodėl šio laivo nosis atrodo tokia keista? Kokius privalumus turi toks dizainas? (Video)

Jei ant popieriaus lapo reikėtų nupiešti laivą, tikriausiai jo priekį nupieštumėte labai tradiciškai – viršutinė nosies dalis būtų toliausiai į priekį atsikišęs laivo taškas. Tačiau ne visi laivai atrodo būtent taip – kai kurie turi apverstą nosį, kurios tolimiausias taškas yra apačioje. Pavyzdys – inkarų vilkikas Bourbon Orca, pastatytas 2006 metais. Kodėl jis atrodo taip keistai?

Pasaulyje yra daug keistų laivų. Jau rašėme apie mokslinių tyrimų platformą RP FLIP – techniškai tai nėra laivas, tačiau šis keistas aparatas gali savarankiškai pakeisti savo padėtį iš horizontalios į vertikalią. Kita vertus, Bourbon Orca net nėra toks ypatingas – tokių laivų yra ne vienas.



Bourbon Orca atrodo keistai dėl savo priekinės dalies dizaino. Šio laivo nosis yra užapvalinta, viršutinė dalis yra arčiau laivo centro nei apatinė. Atrodo išties keistai, tačiau tai – Ulstein Group korporacijos sukurtas X-Bow dizainas. Iš esmės, X-Bow tėra apverstas ir užapvalintas įprastas laivo priekis. Sukuriama neigiama kreivė, o pats laivo priekis šiek tiek primena povandeninių laivų dizainą. Štai kaip atrodo Bourbon Orca:

Bourbon Orca – pirmasis laivas su X-Bow nosimi. (Ulstein Group)

Bourbon Orca, žinoma, nėra vienintelis Ulstein Group kūrinys, tačiau tai buvo pirmasis laivas su X-Bow konstrukcija. Bourbon Orca yra skirtas inkarams traukti. Šie inkarai yra naudojami ne kitiems laivams, o naftos ir dujų platformoms, todėl su jais tvarkytis reikalingi specializuoti laivai. Bourbon Orca ilgis – 83,6 metrai, jo gervė gali pajudinti 400 tonų svorį. Tiesa, pavilkti šis laivas gali 180 tonų, tačiau tai yra pakankamai įspūdingas rodiklis. Šis laivas buvo pastatytas Bourbon grupei, kuri užsiima naftos ir dujų gavybos platformų priežiūra. Bourbon Orca priklauso Norvegijoje registruotai Bourbon grupės įmonei, bet dirba visame pasaulyje.

Naftos gręžinių priežiūros laivas Sarah. (BoH, Wikimedia(CC BY-SA 3.0)

Bourbon Orca buvo pirmasis laivas su X-Bow technologija, tačiau vėliau Ulstein jų pastatė nemažai. Dar daugiau jų užsakyta – užsakymų skaičius jau viršijo 100. Tarp šių užsakymų yra ir kruizinių laivų, kurie bus siunčiami į atšiaurius arktinius vandenis. X-Bow modeliai jau yra įtraukti į Londono mokslo muziejaus inovatyvių sprendimų kolekciją, bet kuo tokia forma yra gera?

Iš tiesų apverstų laivo nosių būta ir anksčiau. Štai 20 amžiaus pradžios karinių laivų konstrukcijoje toks dizainas dominavo. Aišku, Ulstein X-Bow yra kompiuterinėmis simuliacijomis ištobulintas dizainas, turintis nemažai privalumų. Kokių?

Ulstein X-Bow dizainas iš arti. (Jon Olav Eikenes, Wikimedia(CC BY 2.0)

Ulstein grupė teigia, kad tokia laivo priekio forma leidžia greičiau judėti neramiame vandenyje. Kuomet jūra yra banguota, laivas išlieka stabilesnis. Būtent todėl tokia konstrukcija yra puikia tinka arktiniams vandenims tyrinėti. Kitaip tariant, X-Bow laivams suteikia geresnes hidrodinamines savybes, kurios leidžia greičiau judėti neramioje jūroje. Tačiau kodėl tada ne visi laivai taip atrodo?

Skirtingų laivo priekių palyginimas

 

Aišku, apversta laivo forma turi ir trūkumų. Ji yra labiau linkusi panirti po bangomis, jai reikia šiek tiek daugiau plieno, o pats korpusas labiau sušlampa plaukiant didesniu greičiu. Tiesa, visi šie trūkumai buvo pastebėti 20 amžiaus pradžioje, o X-Bow yra modernus dizainas, kuris daugelio šių problemų išvengia. Šių laivų priekis yra aukštesnis, todėl jis ne taip lengvai neria po bangomis. Tikėtina, kad ateityje tokių laivų bus daugiau – jie puikiai tinka arktiniams kruizams, naftos platformų aptarnavimui ir kitiems darbams pasišiaušusioje jūroje.



Taip pat skaitykite:

Mokslinė platforma RP FLIP dažnai palaikoma skęstančia;

Kur dingo Baychimo? Laivas-vaiduoklis mažiausiai 38 metus gyveno savarankiškai;

10 faktų apie kruizinius laivus, kurių galbūt nežinojote;

Jei nebūtų nuskendęs, ar Titanikas plaukiotų ir šiandien? 

Kas nutinka, kai kruiziniame laive miršta žmogus?

Kiek automobilių telpa didžiuliame vandenynų autovežyje?

Kodėl laivai po vandeniu turi apvalią atsikišusią nosį?

Keistas laivas, kuris yra visai ne laivas – kodėl RP FLIP dažnai palaikomas skęstančiu?

Keistas laivas, kuris yra visai ne laivas – kodėl RP FLIP dažnai palaikomas skęstančiu?

Kartais palei vakarinę JAV pakrantę plaukiojantys laivai išsigąsta pamatę keistą vaizdą – statmenai į viršų nukreiptą laivo priekį. Atrodo, kad kažkokį laivą ištiko bėda ir jis skęsta su visiškai panirusia galine dalimi. Tačiau tai net nėra laivas. Tai – RP FLIP, priklausantis JAV Laivybos tyrimų biurui. Ir nieko baisaus jam nenutiko – atėjus laikui jis sugrįžta į įprastą padėtį.

RP FLIP buvo pastatytas dar 1962 metais, planuojant, kad laivas tirs akustinių bangų sklidimą vandenyje. Kadangi bet kokiems akustikos tyrimams reikia tylos, RP FLIP visiškai neturi sraigto – jį reikia pervilkti iš vienos vietos į kitą. Dėl to RP FLIP nėra laikomas tikrų laivu. Tai – panyranti mokslinių tyrimų platforma.



Net sunku patikėti, kad RP FLIP yra naudojamas tokį ilgą laiką. Būtinybė sukurti tokią platformą iškilo tuomet, kai buvo pastebėta, kad povandeniniai laivai šiam darbui nelabai tinka, nes yra gana nerangūs ir nestabilūs. Norint tirti bangas reikia galimybės būti vienoje vietoje – povandeniniams laivams tai yra gana sunku. Taigi,  Gunderson Brothers Engineering Company Portlande pastatė FLIP platformą ir paleido ją į vandenį 1962 metais.

Vilkikais tempiamas RP FLIP – platforma negali judėti savarankiškai. (OU.S. Navy/John F. Williams, Wikimedia)

Taigi, kaip suprantate, RP FLIP vandenyje gali užimti dvi padėtis – horizontalią transportavimui ir vertikalią tyrimams. Platforma yra vilkikais atitempiama į reikiamą vietą, dažniausiai netoli vakarinės JAV pakrantės. Tuomet į balasto skyrius ima plūsti vanduo ir laivą primenanti platforma pasvyra labiau ir labiau, kol galiausiai stabilizuojasi savo nosį nukreipusi tiesiai aukštyn. Tai yra pakankamai įspūdingas vaizdas, nes RP FLIP turi įprastą laivo nosį – plaukiojant netoliese atrodo, kad toje vietoje tikrai nuskendo laivas.

Įprastai RP FLIP ilgis siekia 108 metrus. (OU.S. Navy/John F. Williams, Wikimedia)

RP FLIP dirba 5 įgulos nariai ir iki 11 mokslininkų. Vienoje vietoje tyrimai gali būti nepriklausomai vykdomi visą mėnesį. Tuomet suspaustas oras iš balasto skyrių išstumia  vandenį ir FLIP 7-10 mazgų (13–19 km/h) greičiu gali būti partempiamas atgal į uostą. Nors nuo RP FLIP paleidimo praėjo jau 56 metai, tai vis dar yra labai svarbi mokslinė įranga.

Vertikalioje padėtyje tik 17 metrų platformos lieka virš vandens. (Office of Naval Research, Wikimedia (CC BY 2.0)

Šios platformos ilgis – 108 metrai. Kai RP FLIP panyra į tyrimams skirtą padėtį, sienos tampa grindimis ir tik 17 metrų lieka virš vandens. Tuomet didžioji balastinio vandens dalis lieka giliai po vaandenyno paviršiumi, kur jo neveikia bangos, todėl RP FLIP yra nepaprastai stabilus. Tai leidžia mokslininkams atlikti akustinių bangų sklidimo, vandens tankio ir temperatūros, banguotumo ir kitus tyrimus.

Sienos virsta lubomis, kai RP FLIP pasiruošia tyrimams, kurie gali tęstis iki 35 dienų. (OU.S. Navy/John F. Williams, Wikimedia)

Minėjome, kad RP FLIP neturi sraigto, todėl turi būti tempiamas. Tačiau viduje reikalinga elektra tiek įgulos poreikiams, tiek mokslinei įrangai, todėl RP FLIP turi du 150 kW dyzelinius generatorius, plius viena 40 kW generatorių.

Ar dar ilgai RP FLIP bus naudingas mokslininkams? Sunku pasakyti, bet 56 metų platforma į pensiją nesiruošia ir toliau sėkmingai dirba ir gąsdina jūreivius.



Taip pat skaitykite:

Kur dingo Baychimo? Laivas-vaiduoklis mažiausiai 38 metus gyveno savarankiškai;

10 faktų apie kruizinius laivus, kurių galbūt nežinojote;

Jei nebūtų nuskendęs, ar Titanikas plaukiotų ir šiandien? 

Kas nutinka, kai kruiziniame laive miršta žmogus?

Kiek automobilių telpa didžiuliame vandenynų autovežyje?

Kodėl laivai po vandeniu turi apvalią atsikišusią nosį?

Kur dingo Baychimo? Laivas-vaiduoklis mažiausiai 38 metus gyveno savarankiškai

Kur dingo Baychimo? Laivas-vaiduoklis mažiausiai 38 metus gyveno savarankiškai

Laivais sunku nesižavėti. Daug rašome apie lėktuvus, kurie daugeliui kelia susižavėjimą, tačiau laivai yra ne ką mažiau įdomūs. Juos žmonės vienos kelionės metu praleidžia tiek daug laiko, kad pats laivas tampa savo istorijos veikėju. Juk net vardai jiems suteikiami. Tačiau ne visų laivų istorijos baigiasi vienodai – kartais net neaišku, kur jie dingsta.

1914 metais Geteborge Švedijoje į pasaulį buvo paleistas naujas 70 metrų ilgio garlaivis Ångermanelfven. Gražiu šį laivą buvo sunku pavadinti, tačiau tais laikais jis buvo tikras darbinis arklys, su prekėmis kursavęs tarp Hamburgo ir Švedijos uostų. Aišku, jau visai netrukus po Ångermanelfven gimimo prasidėjo Pirmasis Pasaulini karas, gerokai pakoregavęs ir šio laivo gyvenimo planą.



Karo metu Ångermanelfven vis dar plukdė krovinius, tačiau vos jam pasibaigus jis buvo perduotas Jungtinei Karalystei, kaip kompensacija už karo metu patirtus laivybos nuostolius. 1921 metais Ångermanelfven pateko į Kanados Hudson’s Bay Company rankas ir buvo pervadintas į Baychimo. Atnaujintas laivas buvo įkurdintas Škotijoje, Ardrosane, ir per kelerius metus įvykdė 9 sėkmingas keliones palei šiaurinę Kanados pakrantę. Baychimo gabeno kailius, kurie tais laikais buvo labai brangūs ir verti gana pavojingų kelionių šiaurės Atlante. 1928 metais laivas užplaukė ant seklumos netoli Aliaskos, bet greitai buvo išgelbėtas ir darbavosi toliau iki lemtingų 1931 metų.

1931 metų spalio 1 dieną Baychimo įstrigo poliariniame lede. Įgula pabandė išlaisvinti laivą, tačiau nusprendė verčiau gelbėtis ir pėsčiomis nužingsniavo iki Utkiagviko miesto Aliaskoje, kur dvi dienas slėpėsi nuo šalčio. Per tą laiką Baychimo iškrėtė pokštą – išsilaisvino ir nudreifavo tolyn. Visgi, be įgulos gyvenęs laivas toli pasprukti negalėjo ir buvo sučiuptas, žmonės sulipo atgal ir norėjo tęsti kelionę, bet spalio 8 dieną laivas ir vėl įstrigo. Laivo savininkė atsiuntė gelbėjimo orlaivį ir į krantą parskraidino 22 įgulos narius. 12 liko su Baychimo ir ketino išlaukti visą žiemą – laivo juk negalima palikti. Tačiau dėl saugumo netoli Baychimo buvo pastatytas medinis būstas, kuriame ir glaudėsi kapitonas su bendražygiais. Lapkričio 24 dieną pakilo pūga, o po jos Baychimo jau nebebuvo matyti.

Lede įstrigęs SS Baychimo 1931 metais. (Aldus Books London, Wikimedia)

Kapitonas nusprendė, kad laivas nuskendo, tačiau vos po kelių dienų inuitų medžiotojas atskleidė, kad Baychimo matė maždaug 75 km nuo tos vietos, kur jis anksčiau buvo įstrigęs. Įgula užsispyrusiai sekė laivą, kol galiausiai jį surado. Ledas ir pūga jį stipriai apgadino, o ir ankstesnių incidentų randai vėl buvo ryškūs. Buvo nuspręsta, kad gelbėti laivo nebėra prasmės, todėl iš jo buvo pašalinta viskas, kas turėjo vertės. Baychimo buvo apleistas, tikintis, kad tai yra paskutinė jo žiema. Priminsime, kad tai – 1931 metų įvykiai.

Baychimo atsisakę nuskęsti ir po kelių mėnesių buvo pastebėtas ramiai dreifuojantis į rytus. Kovą laivą pastebėjęs keliautojas stebėjosi gera Baychimo būkle – net neatrodė, kad jam gresia nuskendimas. Baychimo ramiai tęsė savo kelionę be žmonių, kai 1932 metų rugpjūčio mėnesį laive išsilaipino 20 vyrų. Jie galvojo apie laivo pardavimą į metalo laužą, bet juk jis vis dar turėjo savininką. Hudson’s Bay Company 1933 metų rugpjūtį išgirdo apie tai, kad Baychimo vis dar nenuskendo, tačiau tuomet laivas buvo per toli, kad jį būtų galima parplukdyti ir deramai nurašyti.

Baychimo gyveno ne be reikalo. 1933 metų kovą laive išsilaipino grupė Aliaskos čiabuvių, kurie Baychimo net 10 dienų slėpėsi nuo pūgos. Galima sakyti, laivas juos išgelbėjo. Paskutinį kartą žmogus ant Baychimo denio stovėjo 1939 metais, kai kapitonas Hughas Polsonas norėjo nutempti laivą į metalo laužą. Po to skirtingi žmonės dar bandė pagauti Baychimo, bet laivas taip ir plaukiojo vienas. Paskutinį kartą jis buvo pastebėtas įšalęs į ledą 1969 metais. Visus 38 metus, kol buvo apleistas Baychimo sukiojosi palei Aliaskos ir Kanados krantus. Bet jas jam nutiko po to?

Kur dabar yra Baychimo? Niekas nežino. Spėjama, kad ledas galiausiai padarė pakankamai didelius pažeidimus ir Baychimo nuskendo. Tačiau tiksli vieta ir laikas iki šiol nėra žinomi. 2006 metais Aliaskos valdžia pradėjo plataus masto tyrimą, kad Baychimo būtų surastas, tačiau to padaryti taip ir nepavyko. Yra spėjančių, kad Baychimo gali dreifuoti iki šiol, tačiau tai, kad jis nebuvo pastebėtas beveik 50 metų, leidžia spėti, kad jis jau nebeplaukioja. Ir tai yra gana liūdna laivo istorijos pabaiga.



Taip pat skaitykite:

Kas nutinka, kai kruiziniame laive miršta žmogus?

Mirtinas marketingo triukas – tyčia susidūrus garvežiams žuvo du žiūrovai;

10 faktų apie kruizinius laivus, kurių galbūt nežinojote;

Jei nebūtų nuskendęs, ar Titanikas plaukiotų ir šiandien? 

Kiek automobilių telpa didžiuliame vandenynų autovežyje?

Kodėl laivai po vandeniu turi apvalią atsikišusią nosį?

Kas nutinka, jei kas nors miršta kruiziniame laive? Kruizų kompanijos yra tam pasiruošusios

Kas nutinka, jei kas nors miršta kruiziniame laive? Kruizų kompanijos yra tam pasiruošusios

Visi norime linksmai praleisti laiką. Keliaudami pažįstame pasaulį, plečiame akiratį ir patiriame ką nors naujo. Kruizai yra itin pamėgtas vyresnių žmonių keliavimo būdas. Ir nesunku suprasti kodėl – didžiuliai laivai yra prabangūs, patogūs, o ir pamatyti vienos kelionės metu galima tikrai nemažai. Bet juk visko būna – kas nutinka, jei kas nors miršta kruiziniame laive?

Nors tokia mintis daug kam pasirodys makabriška, iš tikrųjų reikėtų būti realistiškiems. Žmonės miršta nuolat, kruizus labiausiai mėgsta pagyvenę žmonės, o pačios kelionės dažnai trunka ilgiau nei savaitę. Taigi, tokių atvejų tikrai būna – juk žmonės miršta net lėktuvuose.



Prieš lipdami į kruizinį laivą jūs turite pasirašyti dokumentus, kuriais patvirtinate, kad nesergate užkrečiamomis ligomis ir nesilaukiate. Tačiau rimčiau sveikatos niekas netikrina. Kruizuose galima atsipalaiduoti, tačiau patiriama ir nemažai streso ar net aštrių įspūdžių. Nors kompanijos nėra linkusios apie tai kalbėti, kruizų metu miršta pakankamai žmonių, kad jos tam būtų nuolat pasiruošusios. Vidutinis trumpų kruizų (iki savaitės trukmės) keleivių amžius yra apie 50 metų. Ilgesnių, kelis mėnesius trunkančių kruizų – 75 metai. Kai kurie žmonės taip keliauja net nesitikėdami sugrįžti į krantą.

Kruizus pamėgę keliautojai turi vieną juokelį – kai įgula pradeda dalinti ledus, reiškia, kad kažkas mirė ir reikia atlaisvinti vietos šaldiklyje. Iš tiesų, savaime aišku, tai nėra tiesa. Ledai dalinami tiesiog pamaloninti keliautojus. Tačiau šaldikliai mirusiesiems tikrai egzistuoja – kiekvienas į vandenyną plaukiantis laivas privalo turėti morgą.

Allure of the Seas – tokiame kruiziniame laive telpa daugiau nei 5500 keleivių. (Darthvadrouw, Wikimedia(CC BY-SA 4.0)

Kruizinio laivo morgo talpa priklauso nuo jo dydžio – ten telpa nuo dviejų iki 10 kūnų. Galbūt tokio dydžio morgas jums atrodo labai didelis, tačiau prisiminkite, kad didžiausiuose kruiziniuose laivuose telpa daugiau nei 5000 žmonių. Ligos, senatvė ar net nelaimingi atsitikimai gali kainuoti gyvybę, todėl kompanijos yra pasiruošusios – turi ir specialių šaldiklių, ir lavonmaišių.

Taigi, kaip viskas vyksta? Na, visų pirma bus paskelbta apie reikalingą medicininę pagalbą. Pas sunegalavusį ar jau mirusį žmogų atskubės gydytojas, kuris stengsis padėti, kartais gali būti iškviestas sraigtasparnis. Jei niekas nepadeda ir žmogus miršta, per vidinę laivo komunikacijos sistemą paskelbiamas koduotas signalas. Pavyzdžiui, pasigirsta žodžiai Operation Rising Star – Operacija Kylanti Žvaigždė. Keleiviai nežino, ką tai reiškia ir toliau maloniai leidžia laiką, o įgula imasi iš anksto suderinto protokolo.

Identifikavus mirusįjį surandami jo artimieji. Jiems kiek įmanoma subtiliau pranešama, kas įvyko ir, kad kūnas bus perkeltas į laivo morgą. Ši patalpa yra įrengta toli nuo maisto ruošimo vietų ir nėra pasiekiama keleiviams. Laivai stengiasi mirusiuosius į krantą perkelti kiek įmanoma greičiau – tai būna stengiamasi padaryti jau kitame uoste, bet jis turi būtų pasiruošęs ir sutikti priimti kūną ir pasirūpinti jo grąžinimu į šalį, iš kurios jis atvyko. Krante išduodamas ir mirties liudijimas, gali būti atliekamos papildomos ekspertizės. Jei nepavyksta kūno iškelti kitame uoste, jis paliekamas laive, tačiau stengiamasi, kad jis laivo morge praleistų ne ilgiau nei 3 dienas.

Dauguma kruizinių laivų keleivių yra pagyvenę. (TVerBeek, Wikimedia(CC BY-SA 4.0)

Mirusysis iš laivo išnešamas taip, kad jo nepastebėtų keliautojai. Kruizai parduoda gerą nuotaiką ir jos tikrai nenori gadinti mirusiais keleiviais. Su kūnu krante pasilieka ir artimieji. Dažnai kompanijos padeda susigaudyti svečioje šalyje ir pasirinkti kūno parsiuntimo į namų šalį paslaugas, jei artimieji jų nori. Nei uostas, nei kruizų kompanija šių išlaidų nepadengia – už kūno kelionę namo tenka sumokėti patiems arba iš kelionės draudimo.

Na, o kruizas tęsiasi toliau. Jį tęsti gali ir artimieji, jei jie nenori namo su mirusiuoju sugrįžti anksčiau. Pavyzdžiui, 2009 metais 114 dienų kruize mirė senolė Marion Schaefer. Jos sūnus nusprendė kruizą tęsti ir tam buvo sudarytos sąlygos. Kitame uoste buvo pasirūpinta velionės kremavimu ir jos šeima su urna kelionę tęsė toliau.



Taip pat skaitykite:

Kas nutiktų, jei skrydžio metu mirtų žmogus?

10 faktų apie kruizinius laivus, kurių galbūt nežinojote;

Jei nebūtų nuskendęs, ar Titanikas plaukiotų ir šiandien? 

Kiek automobilių telpa didžiuliame vandenynų autovežyje?

Kodėl laivai po vandeniu turi apvalią atsikišusią nosį?

Milžiniški vandenynų autovežiai – kiek automobilių telpa tokiame laive ir kuo jie skiriasi nuo kitų krovininių laivų?

Milžiniški vandenynų autovežiai – kiek automobilių telpa tokiame laive ir kuo jie skiriasi nuo kitų krovininių laivų?

Daugybė žmonių mūsų kraštuose dievina japoniškus, korėjietiškus, amerikietiškus ir kitokius ne Europoje pagamintus automobilius. Ar kada susimąstėte, kaip jie mus pasiekia? Juk sunkvežimiai jų atvežti negali, o ir krovininiais lėktuvais jie tikrai negabenami. Todėl jie yra atplukdomi didžiuliais specialiais krovininiais laivais, į kuriuos įvažiuoja savo eiga. Net sunku patikėti, kiek automobilių telpa viename tokiame vandenynų autovežyje.

Savaime aišku, autovežiais šiuos laivus galima vadinti tik sąlyginai. Jie nieko neveža, jie plukdo. Laikykite tai smagiu pavadinimu, pabrėžiančiu šių laivų paskirtį.



Ir iš tiesų, ta paskirtis yra pakankamai siaura. Vandenynų autovežiai yra tampriai susiję su įprastais keltais, nors jų paskirtis yra skirtingas. Keltai turi nustatytus maršrutus ir veikia ganėtinai nedideliais atstumais. Jie iš esmės atlieka tilto funkcijas. Pirmieji keltai transporto priemonėms buvo sukurti dar 19 amžiaus viduryje ir gabeno geležinkelio vagonus. Pradėjus plisti automobiliams atsirado poreikis juos plukdyti į tolimus kraštus. Iš pradžių tai nebuvo pasaulinės prekybos klausimas, koks yra dabar. Anksčiau savo automobilius į kolonijas norėdavo nuplukdyti verslininkai. Tačiau specializuotų laivų nebuvo – mašinos buvo tik dar vienas krovinio vienetas įprastame laive.

MV Tønsberg – šis laivas gali gabenti ir sunkvežimius, ir automobilius, ir negabaritinius krovinius. (Marc Ryckaert, Wikimedia (CC BY 3.0)

Krovininiai laivai, aišku, gali gabenti automobilius, tačiau tai nėra idealus sprendimas. Krovininiai laivai yra pakraunami kranais ir neturi automobiliams tinkamo įvažiavimo. Anksčiau tarp kito krovinio įstatyti automobiliai dažnai būdavo apgadinti. Tačiau augant pasaulinei prekybai ir gerėjant ekonomikai jau maždaug septintajame praeito amžiaus dešimtmetyje imta gaminti specialiai automobiliams skirtus krovininius laivus. Iš pradžių gaminti autovežiai turėjo tik fiksuotus denius ir buvo palyginti maži. Su laiku jie augo, o krovinių deniai įgavo aukščio, reikalingo ir sunkvežimiams gabenti.

Nedidelis grynas automobilių (negali gabenti sunkvežimių) laivas Utopia Ace pasiruošęs krovimui. (Danny Cornelissen, Wikimedia)

Vandenynų autovežiai leidžia pigiai pergabenti automobilius į kitus žemynus. Tai reiškia, kad nebūtina kitose šalyse statyti brangių surinkimo gamyklų. Automobiliai yra specifinis krovinys. Jie į laivus gali pasikrauti patys, todėl reikalingos rampos ir keli dideli liukai. Automobilius iki šiol į laivus krauna profesionalūs vairuotojai, kurie užtikrina greitą automobilių pakrovimą ir nedidelius tarpus tarp jų. Automobiliai taip pat nekenčia drėgmės, ypač sūraus vandens. Todėl priešingai nei konteineriniai laivai, autovežiai yra visiškai uždari. 1973 metais pastatytas European Highway savo laiku buvo didžiausias vandenynų autovežis pasaulyje – jame tilpo 4200 automobilių. Tačiau dabar toks skaičius juokina.

Išplaukti pasiruošę Volkswagen Golf automobiliai Vokietijoje. (Tvabutzku1234, Wikimedia)

Šiuo metu didžiausias vandenynų autovežis pagal laivo dydį yra MV Tønsberg – 265 metrų ilgio gigantas. Jis turi 6 stacionarius ir 3 besikilnojančius denius. Tai leidžia sukurti daugiau vietos aukštesniems kroviniams – sunkvežimiams, žemės ūkio technikai, įvairiems pramoniniams įrenginiams ir taip toliau. Šis laivas gali gabenti apie 6-8 tūkstančius automobilių. Tikslus skaičius nėra žinoma, nes keičiant denių konfigūraciją keičiasi ir maksimali talpa. Tačiau aišku, kad MV Tønsberg pagal gabenamų automobilių skaičių nėra pats didžiausias.

Hoegh Autoliners Six Horizon klasės laivai pagal talpą automobiliams yra patys didžiausi. Viename tokiame laive galima sutalpinti net 8500 automobilių, nors jo ilgis yra vos mažesnis nei 200 metrų. Kaip vandenynų autovežiai sutalpina tokį automobilių kiekį?

Vandenynų autovežiai pasižymi stačiomis korpuso sienomis. (kees torn, Wikimedia (CC BY-SA 2.0)

Tikriausiai pastebėsite, kad vandenynų autovežiai pasižymi keista forma – jie yra panašūs į milžiniškas plaukiojančias dėžes. Taip yra todėl, kad jų krovinių skyrius yra uždaras, o patys laivai yra labai platūs. Stengiamasi sukurti daug vietos viduje, todėl laivai nėra labai aptakūs, o kapitono tiltelis tarsi paskęsta krovininio skyriaus viršuje. Kartu didžioji šių laivų dalis yra virš vandens, kad jie galėtų įplaukti ir į seklesnius uostus, o automobilių nekamuotų drėgmės problemos. Tokia konstrukcija turi ir trūkumų – šie laivai nėra labai stabilūs. Cougar Ace, didelis vandenynų autovežis, 2006 metais pateko į bėdą, kai keičiant balasto vandenį jis pasviro ir iš esmės įstrigo, į pražūtį pasiųsdamas kelis tūkstančius naujutėlaičių automobilių.

Į bėdą patekęs kitas vandenynų autovežis Hoegh Osaka – šie laivai nėra labai stabilūs dėl savo keistos formos. (Mike Searle, Wikimedia (CC BY-SA 2.0)

Vandenynų autovežiai yra ypatingi laivai. Šiuolaikiniai laivai gali gabenti tūkstančius automobilių, tačiau kilnojami deniai sukuria vietos ir kitiems kroviniams. Taip keliauja ir ypatingai dideli negabaritiniai kroviniai, netelpantys į konteinerius – įvairi pramoninė technika, lėktuvų dalys, turbinos ir taip toliau.



Taip pat skaitykite:

Kodėl dauguma laivų turi apvalią atsikišusią nosį, kuri beveik visada lieka po vandeniu?

10 įdomių faktų apie kruizinius laivus;

Jei nebūtų nuskendęs, ar Titanikas plaukiotų ir šiandien? 

Antrojo pasaulinio karo metu kurti lediniai lėktuvnešiai.

Apie Nodum

Nodum.lt - įdomiems skaitiniams skirtas puslapis. Čia reguliariai publikuojami straipsniai apie naujausias technologijas, mokslo pasiekimus, automobilių pasaulio naujienas ir kultūrą, patarimus ir visokias internete aptinkamas įdomybes. Didžiausias dėmesys skiriamas žmonėms, kurie kuria, keliauja, myli savo darbą, įdomioms lankytinoms vietoms ir pomėgiams. Nodum.lt - įvairenybių mazgas, jei veikiate ką nors įdomaus, apie ką norėtumėte papaskoti - susisiekite su mumis per mūsų Facebook puslapį ar elektroniniu paštu - nodum2017@gmail.com.