10 įdomių faktų apie povandeninius laivus, kurių galbūt nežinojote: Šiaurės Korėjos laivas prieš žvejų tinklą, povandeninių laivų bazė ežere ir didžiausias žmogaus sukeltas garsas

10 įdomių faktų apie povandeninius laivus, kurių galbūt nežinojote: Šiaurės Korėjos laivas prieš žvejų tinklą, povandeninių laivų bazė ežere ir didžiausias žmogaus sukeltas garsas

Povandeniniai laivai yra mažai kam artimai pažįstamos transporto priemonės. Įprastus laivus yra matę visi, ne vienais yra ir keliavęs didesniu ar mažesniu laivu. O štai povandeninį laivą gyvai yra matę visai nedaug žmonių. Visgi, šie įspūdingi inžinerijos kūriniai yra labai įdomūs ir sudėtingi. Štai  10 įdomių faktų apie povandeninius laivus, kurių galbūt nežinojote.

Įdomius faktus NODUM skelbia kiekvieną pirmadienį. Praeitą savaitę kalbėjome apie pinigus. Tačiau, jei mėgstate skaityti apie ginkluotę, patariame užmesti akį į mūsų surinktus faktus apie tankus. Na, o jei jau mieliau paskaitytumėte apie taikius laivus, siūlome 10 įdomių faktų apie kruizinius lainerius. O dabar iškart prie povandeninių laivų.



Pirmasis povandeninis laivas. Povandeniniu reikėtų vadinti laivą, kuris gali ne tik panerti, bet ir sėkmingai plaukioti po vandeniu. Pirmieji tik paneriantys laivai pasirodė dar 16 amžiuje. Vienas toks buvo demonstruojamas pačiam imperatoriui Karoliui V. Tiesa, šis laivas, nors ir laido panerti ir viduje išlaikyti neužgesusią ugnį, niekur po vandeniu nuplaukti negalėjo. Jau 18 amžiaus pradžioje Anglijoje buvo užpatentuoti keli tikri povandeniniai laivai, kurie į priekį buvo irkluojami. Pirmasis kare panaudotas povandeninis laivas buvo Turtle, išrastas amerikiečių inžinieriaus Davido Bushnello dar 1775 metais. Tai buvo vienvietis povandeninis laivas, į priekį traukiamas žmogaus sukamo propelerio. Turtle jau kitais metai gavo užduotį prie britų laivų lipdyti minas, tačiau visos šios misijos buvo nesėkmingos. Kita vertus, jų pakako, kad Turtle įeitų į pasaulio istoriją kaip pirmasis mūšyje panaudotas povandeninis laivas. Rimčiau šios mašinos kaip ginklai paplito tik Pirmojo pasaulinio karo metu.

Davido Bushnello Turtle schema. (Wikimedia)

Ne tik karybai. Nors povandeninius laivus mes minime kaip ginklus, jie pasitarnauja ne tik karybai. Jūs tikriausiai jau žinote apie moksliniams tikslams naudojamus povandeninius laivus, kurie gali pasiekti didžiulį gylį ir leidžia mokslininkams stebėti vietinę fauną ir florą. Povandeniniai laivai taip pat praverčia ir nuskendusių laivų paieškai ir apžiūrai. Tačiau egzistuoja ir specialiai tam sukurtų turistinių apžvalginių laivų. Pavyzdžiui, Atlantis povandeniniai laivai plaukioja nuo 1986 metų. Jie Karibuose, prie Guamo ir Havajų krantų turistus plukdo pasižvalgyti į koralus, nuskendusius laivus ir kitus reginius. Aišku, laivas su tokiais dideliais langais giliai panirti negali, tačiau įspūdžiai vis tiek būna nepamirštami.

Atlantis povandeninio laivo viduje – keleiviai vaizdais mėgaujasi per didžiulius langus. (Leonard G., Wikimedia)

Įvairūs varikliai. Kuo į priekį varomi povandeniniai laivai? Panirus po vandeniu įprasti dyzeliniai varikliai tiesiog uždustų – vidaus degimo varikliams reikalingas oras. Todėl anksčiau buvo plačiai naudojamos dyzelinės-elektrinės sistemos. Plaukiant paviršiumi baterijos būdavo įkraunamos, kad vėliau jas būtų galima panaudoti po vandeniu. Įvairios šalys norėjo, kad jų povandeniniai laivai po vandeniu išbūtų ilgiau, todėl ieškojo, kuo pakeisti atmosferos orą. Buvo pradėtas naudoti vandenilio peroksidas kaip deguonies šaltinis, tačiau jis kėlė papildomą pavojų laivui nelaimės atveju. Švedijos povandeniniai laivai su savimi pasiima ir skysto deguonies, o vokiečiai savo Type 212 povandeniniuose laivuose naudojo ir vandenilio kuro elementus.

HMS Astute – vienas pažangiausių šių laikų atominių povandeninių laivų. (Paul Halliwell/MOD, Wikimedia)

Visgi, tikriausiai dažniausiai kalbama apie atominius povandeninius laivus. Jie turi daugybę pranašumų. Net ir keliaudamas maksimaliu greičiu atominis povandeninis laivas gali be sustojimų įveikti neribotą nuotolį. Dar daugiau – tokie laivai ir po vandeniu gali išbūti neribotą laiką, nes oras įgulos kvėpavimui yra perdirbamas ir filtruojamas, o geriamu vandeniu apsirūpinama distiliuojant jūros vandenį. Taigi, vienintelis atominius povandeninius laivus ribojantis veiksnys yra maisto atsargos. Kita vertus, reaktoriai yra gana didelis ir labai brangūs, todėl mažesni povandeniniai laivai vis dar plaukioja naudodami dyzelines-elektrines jėgaines.

Povandeninis laivas prieš povandeninį laivą? Povandeniniai laivai medžioja įprastus laivus ir patys yra medžiojami paviršinių laivų. Iš tiesų, per visą karybos istoriją pasitaikė tik vienas atvejis, kuomet vienas paniręs povandeninis laivas tyčia nuskandino kitą panirusį povandeninį laivą. Tai 1945 metų vasario pradžioje atliko britų HMS Venturer, paskandindamas vokiečių U-864, kuris plaukė į Bergeną variklio remontui. Visa U-864 įgula žuvo, o pats laivas buvo surastas tik 2003 metais. Jis iki šiol nėra iškeltas, nes jis gabeno didelį gyvsidabrio krovinį, kuris dabar jau yra ištekėjęs ir užteršęs nemažai grunto.

Dabartinė U-864 poilsio vieta. (NormanEinstein, Wikimedia (CC BY-SA 3.0)

Lenkų valdomos torpedos. Yra viena povandeninių laivų rūšis, apie kurią šiais laikais kalbama kaip apie istorinę praeitį – valdomos torpedos. Tokios Antrojo pasaulinio karo metais gamintos Japonijoje – torpedos pilotas turėjo nukreipti savo ginklą į amerikiečių laivus, taip save paaukodamas. Kiek mažiau žinomas faktas, kad prieš pat prasidedant Antrajam pasauliniam karui ir jau ryškėjant grėsmei, kad Vokietija užpuls Lenkiją, beveik 5000 lenkų užsirašė savanoriais į mirtininkų dalinius (3000 vardų yra išsaugoti). Nors Lenkija tuomet neturėjo reikalingos įrangos, buvo sukurtas Lenkijos karinio jūrų laivyno Gyvųjų torpedų skyrius. Tačiau karas prasidėjo anksčiau nei bet kokie planai turėjo laiko pasistūmėti.




Povandeniniai laivai ežere. Viena iš slapčiausių JAV povandeninių laivų bazių yra Aidahe – valstijoje, kuri neturi prieigos prie vandenyno. Ten esančioje Akustikos tyrimų laboratorijoje bandomos įvairios technologijos. Ežere plaukioja sumažinti modeliai ir net tikri povandeniniai laivai-plaukiojančios laboratorijos, kuriose išbadomi nauji varikliai ir kitos technologijos.

Eksperimentinis povandeninis laivas ežere Aidahe. (U.S. Navy photo by Mr. John F. Williams, Wikimedia)

Geltoni povandeniniai laivai. Tikriausiai esate girdėję garsiąją The Beatles dainą Yellow Submarine. Tai yra bene vienintelė visame pasaulyje populiari dainą, kurioje minimas povandeninis laivas. Iš tiesų, kaip galite įsivaizduoti, kariniai povandeniniai laivai dažniausiai yra juodi arba pilki. Tačiau moksliniai povandeniniai laivai labai dažnai yra geltoni, nes geltona yra bene paskutinė spalva, kurią gar galima įžiūrėti dideliame gylyje. Ją taip pat lengva pastebėti, kai koks mokslinis batiskafas iškyla ir laukia, kol jį paims mokslinių tyrimų laivas. Taip pat naudojamos oranžinė ir raudona spalvos.

Gelbėjimo darbams skirtas povandeninis laivas. (Mass Communication Specialist 2nd Class Alexia M. Riveracorrea, Wikimedia)

Didžiausi povandeniniai laivai pasaulyje. Didžiausius povandeninius laivus pasaulyje statė Sovietų Sąjunga. Tai – Typhoon klasės laivai, kurių ilgis siekė 175 metrus. Šie povandeniniai laivai gaminti 1976–1986, o į tarnybą pateko 1981 metais. 2012 metais jie turėjo būti modernizuoti, tačiau buvo nuspręsta, kad tai – neekonomiškas sprendimas, todėl dabar šie povandeniniai laivai naudojami menkai. Viename tokiame atominiame povandeniniame laive įsikuria net 160 žmonių įgula, o vietos atsargoms yra tiek, kad po vandeniu galima praleisti net kelis mėnesius.

Акула (Ryklys) – didžiausias povandeninis laivas istorijoje. (Bellona Foundation, Wikimedia)

Garsiausias žmonių sukeltas garsas. Garsas vandenyje keliauja visai kitaip nei ore. Iš tikrųjų, net nelabai stebina faktas, kad didžiausią žmogaus sukeltą garsą rastume būtent vandenyje. Sonarai, naudojami kitiems povandeniniams laivams aptikti ir navigacijai, sukelia net 235 decibelų garsą. Jis iš proto varo vandenynų gyventojus – manoma, kad sonarai yra viena iš priežasčių, kodėl banginiai išplaukia ant kranto (iš kur negyvus juos tenka pašalinti)

Kaip veikia povandeninio laivo sonaras

 

Šiaurės Korėjos povandeninis laivas prieš Pietų Korėjos žvejų tinklus. 1998 metais 18 km nuo Pietų Korėjos krantų buvo pastebėti keisti veiksmai – Šiaurės Korėjos povandeninio laivo įgula stengėsi išlaisvinti į tinklus įsipainiojusį povandeninį laivą. Buvo informuotas Pietų Korėjos laivynas, kuris atvyko ir bandė nusitempti Šiaurės Korėjos laivą į uostą, tačiau šis netikėtai nuskendo. Vėliau paaiškėjo, kad viduje buvo 9 įgulos nariai – 5 buvo nužudyti, o 4 nusižudė. Viduje taip pat buvo Pietų Korėjos gėrimų, kas tikriausiai reiškia, jog buvo vykdoma šnipinėjimo misija.



Tiek įdomių faktų šį pirmadienį. Taip pat kviečiame skaityti:

10 įdomių faktų apie pinigus;

10 įdomių faktų apie tankus;

10 įdomių faktų apie keleivinius lėktuvus;

10 įdomių faktų apie sraigtasparnius;

10 įdomių faktų apie motociklus;

10 įdomių faktų apie sunkvežimius;

10 įdomių faktų apie traukinius;

10 įdomių faktų apie traktorius;

10 faktų apie kruizinius laivus, kurių galbūt nežinojote: kuris didžiausias ir kodėl Titanikas turėjo netikrą kaminą?

10 faktų apie kruizinius laivus, kurių galbūt nežinojote: kuris didžiausias ir kodėl Titanikas turėjo netikrą kaminą?

Kaip atrodo jūsų tobulos atostogos? Trumpas skrydis lėktuvu ir savaitė, praleista prie viešbučio baseino? O gal ilga kelionė automobiliu, suteikianti laisvę ir lankstumą jūsų pasirinktiems maršrutams? Nemažai žmonių tikriausiai pagalvojo ir apie kruizus. Lietuva – jūrinė valstybė, tačiau kruizinius laivus savo atostogoms renkasi nedaug žmonių. Galbūt šis straipsnis paragins pagalvoti apie tokią galimybę. Pristatome 10 įdomių faktų apie kruizinius laivus, kurių galbūt nežinojote.

Įdomių faktų rinkiniais pradedame kiekvieną darbo savaitę. Praeitą kartą vardinome 10 įdomių faktų apie traukinius – kviečiame paskaityti ir šį straipsnį.



Morgai. Stereotinis kruizinio laivo keleivis yra pagyvenęs žmogus. Tai nėra mitas – ramios kelionės patogiu laivu vyresniems nuotykių ieškotojams labai patinka. Kuo ilgesnė kelionė, tuo vidutinis laivo keleivių amžius yra didesnis. Taip yra todėl, kad senjorai turi mažiau įsipareigojimų, susijusių su darbu ar kita veikla ir gali sau leisti atostogauti ilgiau. Tačiau tai kartu reiškia, kad kartais įvyksta kai kas neišvengiamo.

Teigiama, kad per metus miršta maždaug 200 kruizinių laivų keleivių. Kruiziniai laivai turi morgus, juose yra vietos 1-3 kūnams. Visgi, juose jie laikomi tik laikiniai. Priklausomai nuo laivo padėties, jo paimti gali atskristi sraigtasparnis, kuris mirusįjį nugabena į paskutinį kruizinio laivo aplankytą uostą. Kartais aplinkybės susiklosto kitaip ir kūną tenka gabentis į kitą uostą maršrute.

Kruiziniai laivai yra viena iš alternatyvų ramių atostogų ieškotojams. (kees torn , Wikimedia(CC BY-SA 2.0)

Ligos. Žinau, kad straipsnis buvo skirtas paskatinti žmones pagalvoti apie poilsį kruiziniuose laivuose, tačiau pirmi du faktai vis tiek yra kiek tamsūs smalsumui patenkinti. Kruiziniuose laivuose žmonės gyvena labai arti vienas kito. Uždaros erdvės, susitikimai ir koncertai bei dalijimasis maistu yra puiki terpė virusams plisti. Aišku, medikų komandos budi pasiruošusios, tačiau kartais virusai nusiaubia ištisus laivus.

2013 metais noro virusas užklupo porą laivų. Šimtai keleivių viduriavo ir vėmė taip, kad keletą jų teko izoliuoti, kad virusas daugiau nebeplistų.

Įstabiais piešiniais papuoštas Norwegian Escape. (Arno Redenius, Wikimedia(CC BY-SA 4.0)

Pasaulis. Egzistuoja privati gyvenamoji jachta The World (Pasaulis), kuri yra kiek kitoks kruizinis laivas. Visi 165 jos butai priklauso žmonėms, o ne laivą administruojančiai kompanijai. Laive galima gyventi, kol jis tiesiog keliauja aplink pasaulį. Kai kurie žmonės taip ir daro – tai jų gyvenamoji vieta.

The World turi keletą nuolatinių gyventojų, kurie taip ir gyvena keliaudami iš vieno uosto į kitą. (VirtualSteve, Wikimedia(CC BY-SA 3.0)

Keturi Titaniko kaminai. Jei atsimenate garsųjį filmą, žinote, kad Titanikas turėjo keturis kaminus. Visgi, tikriausiai nežinojote, kad ketvirtasis buvo netikras – per jį dūmai nerūko. Pastatytas jis buvo tik dėl išvaizdos – su juo laivas atrodė simetriškesnis ir labiau subalansuotas.

Garsusis Titanikas su keturiais kaminais, paskutinis iš kurių buvo netikras. (Wikimedia)

Visgi, egzistavo ir kita paskirtis – marketingas. Laivas su keturiais kaminais žmonių sąmonėje buvo geresnis, galingesnis ir greitesnis. Na, o inžinieriai surado, kaip naudingai išnaudoti šią erdvę – kaminas buvo naudojamas ventiliacijai, o jo viduje buvo ir kopėčios, leidžiančios įgulos nariams pasiekti laivo viršų ir apsižvalgyti.

Vėliavos – ne tik papuošimas. Kruiziniai laivai dažnai plaukia su Liberijos, Panamos ar kitų neturtingų valstybių vėliavomis. Taip yra todėl, kad šiose šalyse galioja mažesni reikalavimai taršai ar žmonių atlyginimui. Buvo pasirodę pranešimų, kad kai kuriuose kruiziniuose laivuose žmonės dirba vergiškomis sąlygomis. Taip nutinka todėl, kad laivai yra registruojami tose šalyse, kur darbuotojų teisės yra ginamos silpniau.



Didžiausias kruizinis laivas. Harmony of the Seas yra didžiausias kruizinis laivas, kurio ilgis siekia 362,12 metrus. Įdomiausia tai, kad 1,2 milijardus dolerių kainavęs laivas buvo statomas pagal tas pačias specifikacijas kaip ir kitas tos pačios klasės laivas Oasis of the Seas, kuris yra šiek tiek trumpesnis. Per valandą toks laivas sudegina daugiau nei 9000 litrų kuro.

Didžiausias kruizinis laivas pasaulyje. (kees torn, Wikimedia(CC BY-SA 2.0)

Išėjimas į pensiją. Ne vienas žmogus šiuo metu planuoja būtent taip išeiti į pensiją – išsikelti į kruizinį laivą. Tai – saugu ir ne daug brangiau nei gyvenimas prabangiuose slaugos namuose. Kasdien keičiama patalynė, tvarkomi kambariai, laive vyksta pramogos, o ką jau bekalbėti apie vietas, kurias galima lankyti iki gyvenimo pabaigos. Kai kurie skaičiuoja, kad gyvenimas kruiziniame laive gali būti net ir pigesnė alternatyva, tačiau, aišku, tai vis tiek sau leisti gali ne visi, o daugumai baugu parduoti namus ar kitą turtą.

Kruiziniuose laivuose būna įvairiausių pramogų. (Trondheim Havn, Wikimedia(CC BY-SA 2.0)

Atliekos. Didieji kruiziniai laivai – tai miestai ant vandens. Jiems reikalinga visa infrastruktūra, įskaitant ir atliekų tvarkymą. Nors daugelis šalių turi įstatymus, kurie nurodo, kaip laivai turi valyti savo atliekas, dažnai leidžiama toliau nuo kranto kanalizacijos turiniu atsikratyti paprasčiausiu būdu. JAV ši riba yra vos 3 mylios nuo pakrantės laivybos zonos.

Prietarai. Jau vien pažiūrėję šias nuotraukas matote, kad kruiziniai laivai turi kelių aukštų (denių) struktūras. Jų gali būti ir 16, ir daugiau. Visgi, kildami liftu pastebėtumėte, kad skaičiaus 13 čia nėra. Nėra ir 13 numeriu pažymėto denio. Net nereikia aiškinti kodėl.

Liftai Costa Luminosa laive. (Trondheim Havn, Wikimedia(CC BY-SA 2.0)

O ar žinote, kodėl krikštijant laivus į jų korpusus daužomi šampano buteliai? Tai – sena tradicija. Anksčiau alkoholis arba kraujas buvo liejamas ant korpuso ir stiebų, o dabar pakanka šampano butelio. Reikėtų pasakyti, kad tai – auka, tačiau patys žmonės turi nuspręsti, kam ji skirta. Laikoma, kad nesudužęs butelis reiškia nelaimę, todėl visuomet stengiamasi šiam veiksmui jėgų negailėti.

Saugumo pamokos. Prieš kiekvieną skrydį palydovės rankų mostais parodo duris, pamoko užsisegti saugos diržą, kaip užsidėti kaukę ar gelbėjimosi liemenę, jei to prireiktų. Tai trunka vos porą minučių ir jums reikėtų atkreipti dėmesį. Tuo tarpu kruizinių laivų keleiviai turi išklausyti kur kas detalesnes pamokas, įsiminti gelbėjimosi laivų pozicijas, evakuacijos kelius ir procedūras. Kartais gali būti surengiamos ir pratybos. Tai – nejuokai. Už pažeidimus gali būti taikomos baudos, todėl, jei pakliūsite į tokias pamokas, klausykitės, mokykitės, ir darykite, kas jums pasakyta.



Tiek faktų šiam pirmadieniui. Siūlome paskaityti ir šiuos įdomių faktų rinkinius:

10 įdomių faktų apie traukinius;

10 įdomių faktų apie traktorius;

7 įdomūs faktai apie Audi;

7 faktai apie Voyager 1 kosminį zondą.

Įdomūs faktai – Savaitė #5. 10 įdomių faktų apie gamtą, istorines datas ir apleistą sudužusį laivą (Video)

Įdomūs faktai – Savaitė #5. 10 įdomių faktų apie gamtą, istorines datas ir apleistą sudužusį laivą (Video)

Kaip ir kiekvieną pirmadienį, skelbiame 10 įdomių faktų rinkinuką. 7 iš čia paminėtų faktų buvo paskelbti mūsų Facebook puslapyje, o kitus 3 pridėjome tam, kad skaičius būtų apvalesnis. Tikimės, kad šis rinkinys – puiki pradžia darbo savaitei ir jame surasite ką nors įdomaus ir negirdėto. Visgi, pradėsime nuo ne visiems malonaus vaizdelio – ilgiausios pasaulyje kirmėlės.

Gamta yra gamta ir visokia ji mums turi būti graži. Visgi, nemažai žmonių šlykštisi įvairiais šliaužiojančiais gleivėtais gyviais. Vermifobija – tai įvairių kirminų baimė, todėl jei ja pasižymite, pirmadienio faktą praleiskite.



Ilgiausias gyvūnas pasaulyje – Lineus longissimus. Tai – kirmėlė, gyvenanti sekliuose Šiaurės jūros vandenyse. 1864 metais buvo aptiktas ilgiausias šios rūšies egzempliorius, kurio ilgis buvo 55 metrai. Palyginimui, mėlynasis banginis įprastai užauga iki 28 metrų ilgio. Visgi, įprastai, kad ir kokia ilga ši kirmėlė užaugtų, jos plotis išlieka pakankamai mažas – apie 5-10 milimetrų. Įdomu ir tai, kad Lineus longissimus išskiriamos gleivės yra nuodingos – taip šis gyvūnas ginasi nuo plėšrūnų.

Rugsėjo 5 dieną buvo minimas Beniliukso gimtadienis – organizacija įkurta 1944 metais. Tai -ekonominė-politinė Belgijos, Nyderlandų ir Liuksemburgo sąjunga, kurios vardas sukurtas sujungus narių pavadinimus. Iš pradžių Beniliuksas buvo tik muitų sąjunga, kurią sudarė egzilinės valstybių vyriausybės Londone. Pirmoji panaši sutartis, laikoma Beniliukso priešistore, pasirašyta po Pirmojo pasaulinio karo, o antroji, jau įkurianti tvirtą sąjungą tarp trijų valstybių, buvo ratifikuota po Antrojo pasaulinio karo. Ir, aišku, tebėra veiksni iki šiol. Dabar Beniliuksas yra aktyvus ir kultūroje, sporte bei diplomatijoje.

Beniliukso būstinė Briuselyje. (Kaihsu Tai, Wikimedia)

1916 metų rugsėjo 6 dieną JAV atidarytas pirmasis savitarnos prekybos centras pasaulyje Piggly Wiggly. Maisto prekių parduotuvė ne tik pristatė naujovišką apsipirkimo būdą, bet ir keletą kitų naujovių – prekybos centrų vežimėlius, specialias salas kasoms ir atskirą skirtingų prekių kainų žymėjimą. Dabar savitarnos parduotuvės mums jau yra visiškai įprastas dalykas, tačiau tuomet tai kėlė diskusijų – buvo spėliojama, ar pirkėjai nesukels chaoso ir ar nepadaugės vagysčių. Šiandien Piggly Wiggly tebėra gerai žinoma parduotuvė, veikianti mažesniuose pietinių ir vakarinių valstijų miesteliuose.

Piggly-Wiggly – pirmoji savitarnos parduotuvė 1918 metais (Clarence Saunders, Wikimedia)

Ketvirtadienį, rugsėjo 7 dieną, paminėjome pirmojo Alberto Santos-Dumonto 14-bis lėktuvo skrydį. Daug brazilų ir kai kurių kitų aviacijos istorijos entuziastų mano, kad būtent šią datą reikėtų laikyti lėktuvo gimtadieniu, nes Dumonto kūrinys pakilo pats, be jokių bėgelių ar katapultų. Daugiau apie šią diskusiją – šiame straipsnyje. 14-bis neprimena šiuolaikinio lėktuvo. Jo dizainas iš esmės yra pasiskolintas iš dėžinio aitvaro, o konstrukciją sudaro japonišku šilku dengtas bambuko ir pušies rėmas. Dumonto lėktuvas į priekį buvo genamas 24 AG V8 variklio. Vaizdo įraše, 14-bis skrydis.

Penktadienį paminėjome Oršos mūšio dieną. 1514 metų rugsėjo 8 dieną jungtinės Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos Karalystės pajėgos įveikė Rusijos armiją. Tai savo laiku buvo vienas iš didžiausių karinių susirėmimų, kuriame dalyvavo daugiau nei 100 tūkstančių karių. Dabar manoma, kad Oršos mūšis tapo pirmuoju artilerijos pasalos pavyzdžiu, nes lietuviai apgaulingu manevru sugebėjo įvilioti maskvėnus į kišenę, kur jie buvo sudoroti apšaudymu patrankomis.




Šeštadienį pažiūrėjome, kas lieka iš laivo po beveik 50 metų praleistų užplaukus ant seklumos. Tai – Cabo Santa Maria 1968 metais sudužęs Boa Vista saloje Atlanto vandenyne. Ispaniškas dyzelinis krovininis laivas, kuriam plaukioti buvo lemta tik 11 metų, plaukė į Argentiną, tačiau savo darbą visiems laikams užbaigė užplaukęs ant seklumos. Cabo Santa Maria ten ir tebėra iki šiol, nuotraukoje matyti, kaip jis atrodė 2010 metais. Tikriausiai panašiai atrodo ir šiandien.

Laivas pūva jau beveik pusę amžiaus. (Ximonic (Simo Räsänen) , Wikimedia(CC BY-SA 4.0)

Įdomu tai, kad Cabo Santa Maria sudužo paplūdimyje, kuris pavadintas Praia de Atalanta. Kodėl? Nes ten 1920 metais sudužo skandinavų laivas Atalanta. Vos 31 km ilgio ir 29 km pločio sala nėra pati sėkmingiausia vieta laivybos istorijoje.

Sekmadienį pateikėme lengvą faktą – mažiausia šunų veislė pasaulyje yra pomeranijos špicai. Mažiausi suaugę šios veislės atstovai pasiekia vos 13 cm aukštį. Tiesa, kartais pomeranijos špicai užauga ir iki 28 cm ūgio, taip praaugdami kai kurių kitų veislių atstovus. Pomeranijos špicai yra mieli, žaismingi ir labai pūkuoti šunys, retai kada turintys sveikatos problemų. Gerai maitinami ir prižiūrimi šunys turėtų išgyventi 12-16 metų.

Maži mieli pomeranijos špicai gyvena 12-16 metų. (willc2, Wikimedia(CC BY-SA 2.0)




Tiek faktų pateikėme savo Facebook puslapyje praeitą savaitę. Kviečiame prisijungti prie mūsų sekėjų ir dalintis puslapiu su draugais. Pasiekus 1000 sekėjų atšvęsime su dovanomis. O dabar, dar trys įdomūs faktai, kad sumoje būtų apvalus 10.

Visi žino, kad mažiausia pasaulio valstybė yra Vatikanas, o didžiausia – Rusija, o kuri labiausiai vidutinė? Apskaičiuoti pasaulio valstybių teritorijos vidurkį nėra taip lengva, nes skaičiai dažnai pateikiami tik apytiksliai, o ir pripažįstamų valstybių skaičius nėra toks tikslus. Visgi, greičiausiai reikėtų tikėti šiuo skaičiumi – vidutinis šalies dydis yra 2 602 408  kvadratinių kilometrų. Artimiausia šiam skaičiui šalis – Kazachstanas, kurio plotas yra 2 724 900 kvadratinių kilometrų.

Brangiausias kada nors parduotas paveikslas – Interchange, 1955 metais nutapytas Willemo de Kooningo. 2015 metais už šį meno kūrinį buvo sumokėta net 300 milijonų JAV dolerių. Paveikslą nupirko investuotojas, verslininkas ir filantropas Kennethas C. Griffinas.

Seniausias pasaulio medus buvo surastas Gruzijoje. Jis surinktas bent prieš 5500 metų. Medus yra vienintelis maisto produktas, kuris nepūva – valgyti kelių ar net keliolikos metų senumo medų galima, jei jis nėra užterštas.



Tiek faktų šiam pirmadieniui. Kviečiame paskaityti ir praeitas šios straipsnių serijos dalis:

Pirmoji savaitė – didžiausia medinė arena, ilgiausias kelių traukinys, BMW E30 įdomybės ir t. .t

Antroji savaitė – mažiausias branduolinis ginklas, Dole Air Race katastrofa, seniausias vaizdo įrašas YouTube portale ir t. t.

Trečioji savaitė – Audi geležinkeliai, ilgiausias laivas pasaulio istorijoje, mechanizmas, kuris nieko nedaro ir t. t.

Ketvirtoji savaitė: Toyota ir AN-2 gimtadieniai, ilgiausias Ferrari paradas, aukščiausiai skraidantys paukščiai, didžiausia musė ir t. t.

Apie Nodum

Nodum.lt - įdomiems skaitiniams skirtas puslapis. Čia reguliariai publikuojami straipsniai apie naujausias technologijas, mokslo pasiekimus, automobilių pasaulio naujienas ir kultūrą, patarimus ir visokias internete aptinkamas įdomybes. Didžiausias dėmesys skiriamas žmonėms, kurie kuria, keliauja, myli savo darbą, įdomioms lankytinoms vietoms ir pomėgiams. Nodum.lt - įvairenybių mazgas, jei veikiate ką nors įdomaus, apie ką norėtumėte papaskoti - susisiekite su mumis per mūsų Facebook puslapį ar elektroniniu paštu - nodum2017@gmail.com.