10 įdomių faktų apie povandeninius laivus, kurių galbūt nežinojote: Šiaurės Korėjos laivas prieš žvejų tinklą, povandeninių laivų bazė ežere ir didžiausias žmogaus sukeltas garsas

10 įdomių faktų apie povandeninius laivus, kurių galbūt nežinojote: Šiaurės Korėjos laivas prieš žvejų tinklą, povandeninių laivų bazė ežere ir didžiausias žmogaus sukeltas garsas

Povandeniniai laivai yra mažai kam artimai pažįstamos transporto priemonės. Įprastus laivus yra matę visi, ne vienais yra ir keliavęs didesniu ar mažesniu laivu. O štai povandeninį laivą gyvai yra matę visai nedaug žmonių. Visgi, šie įspūdingi inžinerijos kūriniai yra labai įdomūs ir sudėtingi. Štai  10 įdomių faktų apie povandeninius laivus, kurių galbūt nežinojote.

Įdomius faktus NODUM skelbia kiekvieną pirmadienį. Praeitą savaitę kalbėjome apie pinigus. Tačiau, jei mėgstate skaityti apie ginkluotę, patariame užmesti akį į mūsų surinktus faktus apie tankus. Na, o jei jau mieliau paskaitytumėte apie taikius laivus, siūlome 10 įdomių faktų apie kruizinius lainerius. O dabar iškart prie povandeninių laivų.



Pirmasis povandeninis laivas. Povandeniniu reikėtų vadinti laivą, kuris gali ne tik panerti, bet ir sėkmingai plaukioti po vandeniu. Pirmieji tik paneriantys laivai pasirodė dar 16 amžiuje. Vienas toks buvo demonstruojamas pačiam imperatoriui Karoliui V. Tiesa, šis laivas, nors ir laido panerti ir viduje išlaikyti neužgesusią ugnį, niekur po vandeniu nuplaukti negalėjo. Jau 18 amžiaus pradžioje Anglijoje buvo užpatentuoti keli tikri povandeniniai laivai, kurie į priekį buvo irkluojami. Pirmasis kare panaudotas povandeninis laivas buvo Turtle, išrastas amerikiečių inžinieriaus Davido Bushnello dar 1775 metais. Tai buvo vienvietis povandeninis laivas, į priekį traukiamas žmogaus sukamo propelerio. Turtle jau kitais metai gavo užduotį prie britų laivų lipdyti minas, tačiau visos šios misijos buvo nesėkmingos. Kita vertus, jų pakako, kad Turtle įeitų į pasaulio istoriją kaip pirmasis mūšyje panaudotas povandeninis laivas. Rimčiau šios mašinos kaip ginklai paplito tik Pirmojo pasaulinio karo metu.

Davido Bushnello Turtle schema. (Wikimedia)

Ne tik karybai. Nors povandeninius laivus mes minime kaip ginklus, jie pasitarnauja ne tik karybai. Jūs tikriausiai jau žinote apie moksliniams tikslams naudojamus povandeninius laivus, kurie gali pasiekti didžiulį gylį ir leidžia mokslininkams stebėti vietinę fauną ir florą. Povandeniniai laivai taip pat praverčia ir nuskendusių laivų paieškai ir apžiūrai. Tačiau egzistuoja ir specialiai tam sukurtų turistinių apžvalginių laivų. Pavyzdžiui, Atlantis povandeniniai laivai plaukioja nuo 1986 metų. Jie Karibuose, prie Guamo ir Havajų krantų turistus plukdo pasižvalgyti į koralus, nuskendusius laivus ir kitus reginius. Aišku, laivas su tokiais dideliais langais giliai panirti negali, tačiau įspūdžiai vis tiek būna nepamirštami.

Atlantis povandeninio laivo viduje – keleiviai vaizdais mėgaujasi per didžiulius langus. (Leonard G., Wikimedia)

Įvairūs varikliai. Kuo į priekį varomi povandeniniai laivai? Panirus po vandeniu įprasti dyzeliniai varikliai tiesiog uždustų – vidaus degimo varikliams reikalingas oras. Todėl anksčiau buvo plačiai naudojamos dyzelinės-elektrinės sistemos. Plaukiant paviršiumi baterijos būdavo įkraunamos, kad vėliau jas būtų galima panaudoti po vandeniu. Įvairios šalys norėjo, kad jų povandeniniai laivai po vandeniu išbūtų ilgiau, todėl ieškojo, kuo pakeisti atmosferos orą. Buvo pradėtas naudoti vandenilio peroksidas kaip deguonies šaltinis, tačiau jis kėlė papildomą pavojų laivui nelaimės atveju. Švedijos povandeniniai laivai su savimi pasiima ir skysto deguonies, o vokiečiai savo Type 212 povandeniniuose laivuose naudojo ir vandenilio kuro elementus.

HMS Astute – vienas pažangiausių šių laikų atominių povandeninių laivų. (Paul Halliwell/MOD, Wikimedia)

Visgi, tikriausiai dažniausiai kalbama apie atominius povandeninius laivus. Jie turi daugybę pranašumų. Net ir keliaudamas maksimaliu greičiu atominis povandeninis laivas gali be sustojimų įveikti neribotą nuotolį. Dar daugiau – tokie laivai ir po vandeniu gali išbūti neribotą laiką, nes oras įgulos kvėpavimui yra perdirbamas ir filtruojamas, o geriamu vandeniu apsirūpinama distiliuojant jūros vandenį. Taigi, vienintelis atominius povandeninius laivus ribojantis veiksnys yra maisto atsargos. Kita vertus, reaktoriai yra gana didelis ir labai brangūs, todėl mažesni povandeniniai laivai vis dar plaukioja naudodami dyzelines-elektrines jėgaines.

Povandeninis laivas prieš povandeninį laivą? Povandeniniai laivai medžioja įprastus laivus ir patys yra medžiojami paviršinių laivų. Iš tiesų, per visą karybos istoriją pasitaikė tik vienas atvejis, kuomet vienas paniręs povandeninis laivas tyčia nuskandino kitą panirusį povandeninį laivą. Tai 1945 metų vasario pradžioje atliko britų HMS Venturer, paskandindamas vokiečių U-864, kuris plaukė į Bergeną variklio remontui. Visa U-864 įgula žuvo, o pats laivas buvo surastas tik 2003 metais. Jis iki šiol nėra iškeltas, nes jis gabeno didelį gyvsidabrio krovinį, kuris dabar jau yra ištekėjęs ir užteršęs nemažai grunto.

Dabartinė U-864 poilsio vieta. (NormanEinstein, Wikimedia (CC BY-SA 3.0)

Lenkų valdomos torpedos. Yra viena povandeninių laivų rūšis, apie kurią šiais laikais kalbama kaip apie istorinę praeitį – valdomos torpedos. Tokios Antrojo pasaulinio karo metais gamintos Japonijoje – torpedos pilotas turėjo nukreipti savo ginklą į amerikiečių laivus, taip save paaukodamas. Kiek mažiau žinomas faktas, kad prieš pat prasidedant Antrajam pasauliniam karui ir jau ryškėjant grėsmei, kad Vokietija užpuls Lenkiją, beveik 5000 lenkų užsirašė savanoriais į mirtininkų dalinius (3000 vardų yra išsaugoti). Nors Lenkija tuomet neturėjo reikalingos įrangos, buvo sukurtas Lenkijos karinio jūrų laivyno Gyvųjų torpedų skyrius. Tačiau karas prasidėjo anksčiau nei bet kokie planai turėjo laiko pasistūmėti.




Povandeniniai laivai ežere. Viena iš slapčiausių JAV povandeninių laivų bazių yra Aidahe – valstijoje, kuri neturi prieigos prie vandenyno. Ten esančioje Akustikos tyrimų laboratorijoje bandomos įvairios technologijos. Ežere plaukioja sumažinti modeliai ir net tikri povandeniniai laivai-plaukiojančios laboratorijos, kuriose išbadomi nauji varikliai ir kitos technologijos.

Eksperimentinis povandeninis laivas ežere Aidahe. (U.S. Navy photo by Mr. John F. Williams, Wikimedia)

Geltoni povandeniniai laivai. Tikriausiai esate girdėję garsiąją The Beatles dainą Yellow Submarine. Tai yra bene vienintelė visame pasaulyje populiari dainą, kurioje minimas povandeninis laivas. Iš tiesų, kaip galite įsivaizduoti, kariniai povandeniniai laivai dažniausiai yra juodi arba pilki. Tačiau moksliniai povandeniniai laivai labai dažnai yra geltoni, nes geltona yra bene paskutinė spalva, kurią gar galima įžiūrėti dideliame gylyje. Ją taip pat lengva pastebėti, kai koks mokslinis batiskafas iškyla ir laukia, kol jį paims mokslinių tyrimų laivas. Taip pat naudojamos oranžinė ir raudona spalvos.

Gelbėjimo darbams skirtas povandeninis laivas. (Mass Communication Specialist 2nd Class Alexia M. Riveracorrea, Wikimedia)

Didžiausi povandeniniai laivai pasaulyje. Didžiausius povandeninius laivus pasaulyje statė Sovietų Sąjunga. Tai – Typhoon klasės laivai, kurių ilgis siekė 175 metrus. Šie povandeniniai laivai gaminti 1976–1986, o į tarnybą pateko 1981 metais. 2012 metais jie turėjo būti modernizuoti, tačiau buvo nuspręsta, kad tai – neekonomiškas sprendimas, todėl dabar šie povandeniniai laivai naudojami menkai. Viename tokiame atominiame povandeniniame laive įsikuria net 160 žmonių įgula, o vietos atsargoms yra tiek, kad po vandeniu galima praleisti net kelis mėnesius.

Акула (Ryklys) – didžiausias povandeninis laivas istorijoje. (Bellona Foundation, Wikimedia)

Garsiausias žmonių sukeltas garsas. Garsas vandenyje keliauja visai kitaip nei ore. Iš tikrųjų, net nelabai stebina faktas, kad didžiausią žmogaus sukeltą garsą rastume būtent vandenyje. Sonarai, naudojami kitiems povandeniniams laivams aptikti ir navigacijai, sukelia net 235 decibelų garsą. Jis iš proto varo vandenynų gyventojus – manoma, kad sonarai yra viena iš priežasčių, kodėl banginiai išplaukia ant kranto (iš kur negyvus juos tenka pašalinti)

Kaip veikia povandeninio laivo sonaras

 

Šiaurės Korėjos povandeninis laivas prieš Pietų Korėjos žvejų tinklus. 1998 metais 18 km nuo Pietų Korėjos krantų buvo pastebėti keisti veiksmai – Šiaurės Korėjos povandeninio laivo įgula stengėsi išlaisvinti į tinklus įsipainiojusį povandeninį laivą. Buvo informuotas Pietų Korėjos laivynas, kuris atvyko ir bandė nusitempti Šiaurės Korėjos laivą į uostą, tačiau šis netikėtai nuskendo. Vėliau paaiškėjo, kad viduje buvo 9 įgulos nariai – 5 buvo nužudyti, o 4 nusižudė. Viduje taip pat buvo Pietų Korėjos gėrimų, kas tikriausiai reiškia, jog buvo vykdoma šnipinėjimo misija.



Tiek įdomių faktų šį pirmadienį. Taip pat kviečiame skaityti:

10 įdomių faktų apie pinigus;

10 įdomių faktų apie tankus;

10 įdomių faktų apie keleivinius lėktuvus;

10 įdomių faktų apie sraigtasparnius;

10 įdomių faktų apie motociklus;

10 įdomių faktų apie sunkvežimius;

10 įdomių faktų apie traukinius;

10 įdomių faktų apie traktorius;

Lediniai lėktuvnešiai? Keista idėja Antrojo pasaulinio karo metu vos nebuvo įgyvendinta

Lediniai lėktuvnešiai? Keista idėja Antrojo pasaulinio karo metu vos nebuvo įgyvendinta

Jau ne kartą pabrėžėme, kad Antrasis pasaulinis karas pastūmėjo technologijas į priekį. Kalbėjome ir apie to laikotarpio išradimus, kuriuos šiandien visi naudojame. Tačiau kai kurie slaptieji projektai taip niekada ir nebuvo įgyvendinti ir net atrodo neįmanomi, nors karo sūkuryje apie juos buvo rimtai svarstoma. Pavyzdžiui, Jungtinė Karalystė ketino lėktuvnešius pasigaminti iš… ledo?

1942 metais karas rytų fronte vyko visu pajėgumu. Sovietai įnirtingai kovojo su Vokietijos pajėgomis, tačiau vakaruose viskas vyko visai kitaip. Didžioji Britanija neskubėjo įkelti kojos į Vakarų Europą, tačiau taip pat kentėjo nuo Trečiojo Reicho išpuolių. Šalis buvo priklausoma nuo importo, o prekybiniai laivai buvo nuolat puldinėjami ir skandinami. Šalyje dislokuoti lėktuvai ne visada suspėdavo į pagalbą ir negalėjo pasiekti toliau nutolusių laivų. Reikėjo lėktuvnešių, tačiau trūko gero plieno ir kitų medžiagų, kurios buvo naudojamos antžeminei technikai ir ginklams gaminti. Sprendimas buvo sugalvotas staiga, kai 1942 į Winstono Churchillo vonią įsiveržė Louisas Mountbattenas, Bendrųjų operacijų vadas.



Ministras pirmininkas mirko vonioje, tačiau tai nebuvo taip keista kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio – Churchillis taip susitikimus rengdavo pakankamai dažnai. Tačiau dabar Mountbattenas į vonią prie ministro pirmininko kojų įmetė ledo gabalą ir abu vyrai įdėmiai jį stebėjo. Ledas nė kiek netirpo šiltame vandenyje.

Karališkasis laivynas turėjo lėktuvnešių, tokių kaip šis „HMS Victorious“, tačiau buvo reikalingi dideli plūduriuojantys aerodromai. (U.S. Navy, Wikimedia)

Lėktuvnešiai, kurie saugotų prekybinius britų laivus, neturėjo būti labai sudėtingi. Buvo siekiama, kad tai būtų tarsi plūduriuojančios salos, kurias būtų galima patraukti viena ar kita kryptimi. Svarbiausia, kad šiuos mobilius aerodromus būtų galima pagaminti ir dislokuoti kiek įmanoma greičiau, ir jiems nereikėtų nė trupučio plieno. Taigi, tas keistas ledas vonioje tarp Churchillo kelių buvo šis tas labai intriguojančio.

Ledas plūduriuoja, gali būti labai lygus ir tinkamas lėktuvams nusileisti. Bet tiesiog atsivilkti didelį ledo gabalą į Atlanto vandenyno vidury būtų buvę neprotinga. Įprastas, natūralus ledas labai lengvai skyla, gali apsiversti ir vis tiek laikui bėgant ištirptų. Ledą reikėjo sutvirtinti. Hermanas Markas, nuo nacių pabėgęs mokslininkas iš Vienos, aiškino, kad ledą galima sutvirtinti pjuvenomis, šiaudais, medvilne ir kitomis medžiagomis, kurių tuo metu netrūko. Iš esmės, natūralus pluoštas ledui būtų tarsi plieniniai virbai gelžbetoniui. Geoffrey Pyke, britų mokslininkas, žavėjosi šia idėja ir nusprendė ją išbandyti.

86 % vandens ir 14 % medienos plaušo – viskas ko reikia šiai keistai, bet labai tvirtai medžiagai. (Kr-val, Wikimedia)

Rezultatas – labai lėtai tirpstantis ir labai tvirtas ledas, kurio savybės yra prilygintinos betonui. Jį sudarė vos 14 % medienos pluošto ir 86 % įprasto ledo. Projekte dirbę žmonės šią medžiagą pavadino „Pykrete“ – pagal vadovavusio mokslininko pavardę ir anglišką betono pavadinimą – „concrete“. Toks ledas ir plūduriavo tarp Churchillo kojų ir skatino lyderio vaizduotę.




Pagal jo viziją, turėjo būti gaminami didžiuliai lėktuvnešiai. Lediniai aerodromai galėtų patys plaukti nedideliu greičiu, turėtų dirbtuves lėktuvų remontui ir priešlėktuvinės gynybos sistemas. Juose būtų ir šaldymo įranga, sauganti šių dirbtinių salų vientisumą. Jei visgi jos būtų apgadintos, remontas būtų labai paprastas – tereikėtų papilti šiek tiek vandens ir pjuvenų.

Mediena sustiprintas ledas dabar domina tik mokslininkus – jie Suomijoje 2014 metais statė tokį kupolą (Bart van Overbeeke Fotografie , Wikimedia(CC BY-SA 4.0)

Iš pradžių ketinta pagaminti daugiau nei 600 metrų ilgio ir beveik 30,5 metrų storio lėktuvnešį su 26 elektros varikliais. Palyginimui, ilgiausias laivas pasaulyje „Seawise Giant“ buvo tik 458,5 metrų ilgio. Lediniai lėktuvnešiai būtų lengvai dislokuojami ir pakankamai greitai pagaminami bei turėtų netradicinių ginklų. Pavyzdžiui, itin šaltu vandeniu šaudančias patrankas, galinčias sustingdyti priešo laivus, jų įgulas ir ginklus.

1943 metais ši idėja buvo pristatyta amerikiečių karinei vadovybei. Ypatingo ledo demonstracija abejonių nepaliko – sustiprintas ledas gali pasitarnauti karo reikmėms. Tų pačių metų vasarą buvo pagamintas prototipas. Kanadoje, Albertoje, didžiuliame šaldomame angare buvo gaminami ledo blokai su medienos pluoštu. Per kelis mėnesius maždaug 18,3 metrų laivas buvo užbaigtas ir nuleistas į greta buvusį ežerą. Šis ledo laivas svėrė maždaug tiek pat kiek ir penki mėlynieji banginiai, tačiau plūduriavo be didesnio vargo.

Visgi, projektas toliau nepasistūmėjo. Tuo metu JAV jau turėjo daugiau lėktuvnešių, o patobulėjusios aviacijos technologijos lėktuvams leido skristi tolimesnius atstumus. Radarai taip pat patobulėjo, todėl vokiečių povandeniniai laivai, kurių tuo metu jau buvo visai nedaug, sunkiai rengė atakas. Buvo nuspręsta, kad plaukiojantys aerodromai nebėra reikalingi ir vienintelis prototipas buvo paliktas ištirpti.

Buvo ir kitų problemų, neleidusių vystyti ledinių laivų idėjos. Jiems pastatyti būtų reikėję didžiulių šaldomų gamyklų, kurioms būtų reikėję plieno – taigi, metalo nebūtų pavykę sutaupyti. Reikėtų tiek daug medienos pluošto, kad popieriaus gamyba taip pat sulėtėtų iki nepakenčiamų tempų. Lediniai laivai vis tiek tirptų, jiems reikėtų termoizoliacinių medžiagų, todėl jie nebūtų tokie pigūs ir greitai pagaminami, kaip buvo manyta. Ir, žinoma, jie būtų tiesiog nepakenčiamai lėti.

„Myth Busters“ TV laida išbandė sustiprintą ledą ir padarė išvadą, kad jis iš tikrųjų yra neperšaunamas, yra kur kas stipresnis už įprastą ledą ir iš jo įmanoma pagaminti laivą. Nors pati idėja vis tiek atrodo kiek per daug pakvaišusi.

Dabar tai – tik įdomi istorija, tačiau kadaise tai buvo realūs planai. Net tokia pakvaišusi idėja kaip lediniai lėktuvnešiai būtų buvusi įgyvendinta siekiant pergalės kare. O juk dar daugybė panašių ar dar keistesnių ginkluotės idėjų taip ir nepaliko braižymo lentų.




Perl Harboro ataka JAV laivyno nepalaužė – tik pažiūrėkite, kiek laivų greitai išsigydė žaizdas ir sugrįžo kariauti

Perl Harboro ataka JAV laivyno nepalaužė – tik pažiūrėkite, kiek laivų greitai išsigydė žaizdas ir sugrįžo kariauti

Net jei nesidomite Antrojo Pasaulinio karo istorija, tikrai esate matę bent kelis filmus, kuriuose šis konfliktas yra vaizduojamas. Pavyzdžiui, garsųjį „Perl Harborą“ (2001), kuriame pasakojama apie Japonijos karinės aviacijos ataką prieš įlankoje prišvartuotus JAV karinio laivyno laivus. Filme matyti, kaip vienas po kito į šipulius dūžta strategiškai svarbūs laivai – jie dega, sproginėja ir skęsta, su savimi nusinešdami tūkstančius gyvybių. Bet ar kada domėjotės, kiek laivų tuomet iš tikrųjų buvo sunaikinti? Galime lažintis, kad atsakymas jus nustebins.

Garsioji ataka buvo įvykdyta 1941 m. gruodžio 7 d. Japonijos aviacija ir povandeniniai laivai netikėtai užpuolė uoste prišvartuotą JAV karinį laivyną. Siekis buvo vienas – visiškai paralyžiuoti JAV pajėgas pasaulio vandenynuose, kad Japonija galėtų netrukdomai tęsti savo žygį po Ramiajame vandenyne esančias JAV sąjungininkų kolonijas.



Ataka prasidėjo prieš 8 valandas ryto. Kadangi buvo sekmadienis, ne visi karininkai ir kareiviai buvo pasiruošę atremti ataką – daug jų pusryčiavo. Japonija puolė didelėmis pajėgomis, buvo surengti du stiprūs antskrydžiai. Iš tikrųjų, buvo suplanuotas ir trečiasis, tačiau admirolas Isoroku Jamamotas, tuomet vadovavęs operacijai, nusprendė atsitraukti, baimindamasis prarasti savo lėktuvnešius.

Kaip matėte filme, JAV patyrė didelių nuostolių. Žuvo 2403 žmonės, bent pusė jų USS Arizona laive. Iš viso buvo paskandinta ar bent jau stipriai apgadinta 16 laivų – tiek jų iš karto negalėjo tęsti tarnybos. Tai buvo stiprus smūgis JAV kariniam laivynui, įtraukęs JAV į Antrąjį Pasaulinį karą ir galiausiai privedęs prie dviejų atominių bombų numetimo Japonijos miestuose. Visgi, iš 16 per ataką nukentėjusių laivų JAV laivynas atsisakė tik trijų – visi kiti buvo pataisyti ir sugrįžo į tarnybą. Štai visas iš pelenų prisikėlusių laivų sąrašas.

Kairėje – Perl Harbore degantis USS West Virginia, o dešinėje – tas pats laivas 1944 m. (U.S. Navy nuotrauka)

USS West Virginia. Šis laivas buvo apgadintas labai smarkiai. Į jį pataikė net septynios torpedos ir pora bombų. Vėliau laivą apėmė ir iš degančios Arizonos persimetusios liepsnos. Galiausiai Virginia nuskendo, nusinešdama 106 žmonių gyvybes. Tačiau po atakos vanduo iš West Virginia buvo išpumpuotas, buvo užlopytos korpuse žiojėjusios skylės, pats laivas buvo nutemptas kapitaliniam remontui ir jau 1944 metų liepą grįžo į tarnybą.

USS Tennessee buvo stipriai apgadintas, bet jau vasarį grįžo į tarnybą. (U. S. Navy nuotrauka)

USS Tennessee. Šis laivas nukentėjo, palyginti, nežymiai. Į jį pataikė dvi bombos, nusinešusios 5 gyvybes. Tennessee kurį laiką buvo įstrigęs dėl šalia nuskendusio laivo, bet greitai išplaukė remontui. Po dviejų su puse mėnesių Tennessee jau buvo pasiruošęs vėl stoti į mūšį.

Į USS Nevadą pataikė šešios bombos ir viena torpeda, laivas užsidegė ir užplaukė ant sausumos, bet jau kitais metais grįžo į tarnybą. (U. S. Navy nuotrauka)

USS Nevada. Šis laivas atakos metu nebuvo prišvartuotas, todėl galėjo šiek tiek manevruoti, bandydamas išvengti didelių nuostolių. Į Nevadą pataikė šešios bombos, ir viena torpeda, žuvo 60 įgulos narių. Laivas užplaukė ant seklumos, tačiau jau 1942 metų spalį grįžo į tarnybą. Vėliau USS Nevada buvo naudojama kaip taikinys atominių bombų bandymuose Bikini atole. Du netikslūs sprogimai Nevados nepaskandino, todėl laivas vėl buvo nutemptas į Perl Harborą. 1948 metais USS Nevada vėl tapo taikiniu kitiems laivams. Po intensyvių pratybų laivas vis tiek išliko virš vandens, todėl buvo nuskandintas iš oro paleista torpeda.

USS California. Šis laivas atakos metu jau buvo poros dešimtmečių senumo. Pora bombų ir dvi torpedos stipriai apgadino USS California ir nusinešė 100 gyvybių. Po atakos stengtasi išlaikyti laivą virš vandens, tačiau galiausiai jis nuskendo. Prireikė didelių pastangų, kad USS California būtų pakelta nuo įlankos dugno, tačiau po remonto ji sugrįžo 1944 metų sausį.

USS Marryland buvo dėkingoje padėtyje, todėl nukentėjo menkiau – nuotraukoje matomas degančio USS West Virginia fone (U. S. Navy nuotrauka)

USS Maryland. Šio laivo padėtis nulėmė, kad tiesiogiai jį užpulti buvo sunku. Į jį pataikė dvi bombos, žuvo 4 įgulos nariai. Todėl jau 1942 metų vasarį jis grįžo į tarnybą.

USS Downes ir USS Cassin buvo sausajame doke, tačiau tai jų neišgelbėjo – abu laivai sudegė, bet grįžo į tarnybą 1943 metų pabaigoje, 1944-ųjų pradžioje. (U. S. Navy nuotrauka)

USS Cassin. Į šį laivą, kuris atakos metu buvo sausajame doke, pataikė vos viena bomba, tačiau jos pakako laivui visiškai sudeginti. Jis buvo atstatytas ir 1944 metų vasarį sugrįžo į tarnybą.




USS Downes. Jis atakos metu taip pat buvo sausajame doke. Downes užsidegė nuo USS Cassin siautėjusių liepsnų. Kaip ir USS Cassin, USS Downes visiškai sudegė, tačiau pavyko išsaugoti didžiąją dalį svarbiausių dalių, kad aplink jas būtų galima pastatyti naują laivą. Jis sugrįžo į tarnybą 1943 metų lapkritį.

USS Shaw sprogimas tapo viena iš ikoniškų Perl Harboro nuotraukų, bet laivas buvo sutaisytas jau kitais metais (U. S. Office of War, U. S. Navy nuotraukos)

USS Shaw. Šiam laivui tikrai nepasisekė. Į jį pataikė trys bombos, jis užsidegė, sprogo laive saugota amunicija. Tačiau jis buvo išgelbėtas ir, nepaisant stiprių pažeidimų, greitai suremontuotas – jau 1942 metų birželį jis sugrįžo tarnauti savo šaliai.

USS Raleigh atakos metu nebuvo stipriai apgadintas – įgulai pavyko išsaugoti laivą (U. S. Navy nuotrauka)

USS Raleigh. Viena torpeda pataikė į šį laivą, priversdama jį pasvirti. Tačiau pažeidimai buvo pakankamai menki, kad juos būtų galima pataisyti vietoje. Laivas sugrįžo į tarnybą jau 1942 metų vasarį.

USS Helena. Šis laivas buvo nedėkingoje padėtyje, tačiau į jį pataikė tik viena torpeda. Žuvo 20 įgulos narių, tačiau pats laivas išgyveno, buvo pataisytas ir jau 1942 metų sausį galėjo kariauti toliau.

USS Vestal stipriai degė ir buvo specialiai užplukdytas ant kranto, kad nenuskęstų. (U. S. Navy nuotrauka)

USS Vestal. Tai – remonto laivas, į kurį pataikė dvi bombos. Negana to, jis paragavo ir nuo Arizonos kylančių liepsnų. Įgula ilgai kovojo su gaisru ir specialiai nukreipė laivą į sausumą. Jis buvo pataisytas ir 1942 metų rugpjūtį sugrįžo kariauti.

USS Oglala atakos metu jau buvo senas laivas – nuskendo, nors į jį tiesiogiai pataikyta nebuvo. Fone matomas USS Helena, į kurį pataikiusi torpeda ir paskandino Oglalą. (U. S. Navy nuotrauka)

USS Oglala. Tai – labai senas, dar 1907 metais į vandenį nuleistas laivas. Iš pradžių jis plukdė keleivius, o karinėse jūrų pajėgose Pirmajame Pasauliniame kare dėliojo minas. Perl Harboro atakos metu į ją tiesiogiai pataikyta nebuvo, tačiau jos plonas korpusas buvo stipriai pažeistas nuo sprogimo bangos, kai į netoliese buvusį USS Helena laivą pataikė torpeda. Oglala nugrimzdo į dugną. Ją iškelti buvo itin sunku, tačiau galiausiai tai buvo padaryta, laivas buvo suremontuotas ir sugrįžo į tarnybą 1944 metų vasarį. Šįkart jau kaip variklių remonto laivas.

USS Curtis. Šis laivas nukentėjo nuo vienos bombos ir savižudžio japono piloto smūgio. 19 žmonių žuvo, tačiau pažeidimai buvo greitai sutvarkomi. Laivas sugrįžo į tarnybą jau 1942 metų sausį.

Šie laivai labai pasitarnavo Antrajame Pasauliniame kare, todėl niekas neabejoja, kad pastangos, kurių reikėjo laivų iškėlimui ir remontui, neatsiėjo veltui. Ir kiti trys laivai nebuvo palikti likimo valiai. Buvo iškelta jų ginkluotė, kai kurie kiti elementai ir detalės, kurios galėjo būti naudojamos kituose kariniuose laivuose. Žinoma, tai jokiu būdu nereiškia, kad Perl Harboro ataka buvo bereikšmė ir nepaliko didelių pasekmių. Tai tik parodo, kokį ryžtą tuomet JAV turėjo atsitiesti ir įrodyti, kad viena ataka jos laivyno palaužti negali.




Apie Nodum

Nodum.lt - įdomiems skaitiniams skirtas puslapis. Čia reguliariai publikuojami straipsniai apie naujausias technologijas, mokslo pasiekimus, automobilių pasaulio naujienas ir kultūrą, patarimus ir visokias internete aptinkamas įdomybes. Didžiausias dėmesys skiriamas žmonėms, kurie kuria, keliauja, myli savo darbą, įdomioms lankytinoms vietoms ir pomėgiams. Nodum.lt - įvairenybių mazgas, jei veikiate ką nors įdomaus, apie ką norėtumėte papaskoti - susisiekite su mumis per mūsų Facebook puslapį ar elektroniniu paštu - nodum2017@gmail.com.