Apsilankymas Irbenėje – ką galima pamatyti apleistame Latvijos vaiduoklių mieste?

Apsilankymas Irbenėje – ką galima pamatyti apleistame Latvijos vaiduoklių mieste?

Apleistų miestų lankymas nėra užsiėmimas kiekvienam. Griuvėsiai, šiukšlių kalnai ir išplėšti gyventojų seniai palikti namai domina tikrai ne visus. Tačiau jei esate vienas iš tų nuotykių ieškotojų, kurie nori pamatyti, kaip gamta atsiima, kas jai priklauso, siūlome kada nors apsilankyti Irbenėje – Latvijoje esančiame apleistame kariniame miestelyje.

Tai nėra pirmasis apleistas miestelis, kuriame lankėmės. 2017-aisiais tyrinėjome Skrundos, kito karinio miestelio Latvijoje, teritoriją. Jei jums patinka tokie objektai, siūlome aplankyti abu. Juolab, kad Irbenė turi ir šį tą išskirtinio – vieną didžiausių radioteleskopų pasaulyje.



1971 metais Sovietų Sąjunga į šiaurę nuo Venspilio esančiame pušyne pastatė slaptą radarų bazę, pavadintą Žvaigždutės (Звезда) vardu. Tai buvo radioteleskopų sistema, skirta šnipinėjimui – didžiuliais teleskopais buvo bandoma prasibrauti į komunikacijos linijas tarp JAV ir Europos. Šalia Žvaigždutės buvo pastatytas ir palyginti nedidelis slaptas karinis miestelis Irbenė, pavadintas netoliese esančios Irbės upės vardu. Irbenė nebuvo pažymėta žemėlapiuose, o į ją buvo galima patekti tik turint specialų leidimą. Čia buvo mokykla, kocncertų salė, garažai, parduotuvė, administraciniai ir techniniai pastatai. 1993 metais sovietų kariuomenei teko palikti Latviją, todėl Irbenė buvo apleista. Gyvenvietėje iš karto pasirodė metalo vagys ir vandalai, tačiau pastaruosius kelerius metus Irbenė nesikeičia.

Irbenė buvo apleista 1993 metais ir ją iš karto užplūdo metalo, statybinių medžiagų ir kitokio turto ieškotojai.

Iš tikrųjų, pasiekti Irbenę yra labai paprasta. Kelionė iš Kauno su sustojimu papietauti Ventspilyje trunka vos šešias valandas. Keliai yra pakankamai geros būklės, taip ir nereikėjo važiuoti jokiu žvyrkeliu. Paskutinė kelio atkarpa yra senasis betoninis Irbenės kelias, dabar pažymėtas Ventspilio tarptautinio radioastronomijos centro buvimo vietą žyminčiu kelio ženklu. Čia pasukę Irbenę surasite pirmiausia, tačiau prieš tai pažvelkime į išlikusį radioteleskopą.

Radioteleskopas RT-32 kadaise buvo ypatingai slaptas objektas, o dabar jį lanko turistai.

Tai – parabolinis radioteleskopas RT-32, kadaise pagamintas laivų statykloje Ukrainoje. Įdomu tai, kad pagrindinis teleskopo korpusas dėl savo kilmės turi akivaizdžių laivų bruožų. 32 metrų skersmens lėkštė yra vairuojama – nors prie jos stovėjome vos kelias minutes, ji tyrimų kryptį pakeitė gal 5 ar 6 kartus.

Sunku įvertinti šio daikto dydį – lėkštės skersmuo yra 32 metrai, ji sukasi ant 25 metrų aukščio bokšto.

Teritorijoje yra ir dar vienas mažesnis 16 metrų radioteleskopas RT-16. Abu jie buvo suremontuoti ir yra naudojami moksliniams tikslams, tačiau jie taip pat yra prieinami turistams. Galite užsiregistruoti (pageidaujama, bent trys dienos prieš vizitą) ir būsite pakviesti apžiūrėti šio mokslinio centro vidaus. Na, o jei jums įspūdžių pakanka pažiūrėjus ir tik iš lauko, laikas judėti link Irbenės.

 

Irbenės daugiabučiai vis dar stovi, tačiau nėra geriausios būklės.

Irbenę ištiko toks pat likimas kaip ir daugelį kitų apleistų miestų. Čia nematėme nei vieno sveiko lango, baldų ar namų apyvokos daiktų. Tiesą sakant, kai kur pastatų vietoje liko tik plytų krūvos, kurių žmonėms tikriausiai neprireikė. Žmonės pasakoja, kad ne vienas apylinkių gyventojas savo namų langus įsistiklino iš Irbenės parsivežtais stiklais. Ir iš tikrųjų – čia nėra ne tik sveikų, bet ir sulaužytų daiktų, nes didžioji jų dalis, greičiausiai, buvo panaudoti kažkieno kito namuose.

Betoninius kelius baigia atsiimti gamta, todėl nereikėtų važiuoti neįsitikinus, kad tai saugu.

Automobilį galima palikti tiesiog betoninėje gatvėje. Važinėti tarp pastatų būtų tiesiog neprotinga, nes augalai dengia nemažai pavojų – metalo laužo gabalų, duobių, aštrių betono luitų. Irbenė yra pakankamai maža, kad ją būtų galima apeiti pėsčiomis, todėl palikite automobilį saugioje vietoje ir pasivaikščiokite.

Daugiabučiuose – nei vieno sveiko stiklo, turėklų ar daiktų.
Automobilį galima palikti ant betoninio kelio prie užaugusių kadaise Irbenėje pasodintų medžių.

 

Užkalti vieno ir daugiabučių langai – viduje kadaise glaudėsi metalo ir visokio turto ieškotojai. Irbenėje, beje, iki šiol kartais stovyklauja keliautojai.

 

Kai kurie daugiabučiai atrodo prasčiau už kitus.

Aptrupėję įėjimai į balkonus toli gražu nėra didžiausios Irbenės daugiabučių bėdos.

 

Iš toli matyti, kad šis pastatas yra stipriai apgriautas.

 

Priėjus arčiau galima pamatyti apgriovimų mastą.

 

Rusų turistai smagiai filmavosi ir fotografavosi prie apgriauto pastato.

Daugiabučių viduje – tik išdaužytos plytelės, metalo laužo medžiotojų paliktos skylės ir nuo drėgmės griūvančios lubos. Jei smalsumas jus veda į vidų, būkite kiek įmanoma atsargesni ir žiūrėkite po kojomis. Bent du daugiabučiai yra stipriai apgriauti, todėl į juos lįsti nepatartina.

Išgriautas penkiaaukščio kampas. Tai nėra gamtos darbas.]

 

Lankytis Irbenėje reikėtų atsakingai – patys esate atsakingi už savo saugumą.




Viskas Irbenės butuose yra sunaikinta, tačiau kai kur dar galima įžvelgti buvusio gyvenimo pėdsakų.

 

Tai – bene didžiausias sveikų tapetų lopas, kokį Irbenėje tik matėme.

 

Gartraukio liekanos.

 

Tai kažkada buvo virtuvė.

Vieno daugiabučio rūsio viduje – gausybė senų laikraščių, butelių ir kitų šiukšlių. Įdomu tai, kad šiuos laikraščius fotografuoja visi apsilankę Irbenėje, tačiau per metų metus niekas jų taip ir nepasiėmė su savimi. Greičiausiai todėl, kad jie nėra vertingi.

Vieno iš daugiabučių rūsyje.

 

Nuo pat 1993-ųjų niekam taip ir nekilo ranka išsinešti senų laikraščių.

 

Šiam laikraščiui – beveik lygiai 30 metų.

 

Autentiškas Sovietų sąjungoje gaminto putojančio vyno butelis.

Tačiau Irbenėje yra ne tik daugiabučių. Išliko ir kai kurie garažai bei administraciniai pastatai.

Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad šis pastatas metalo ieškotojų nesudomino, tačiau viduje nieko nebelikę.

 

Negyvenamosios paskirties pastatas – viduje yra pora didelių salių, gali būti, kad tai – pirtis.

 

Šiose salėse buvo kūrenami laužai – taip buvo šalinama laidų izoliacija, kad būtų galima parduoti vario laužą.

 

Antrosios salės sienos ir lubos yra dar labiau aprūkusios.

 

Techniniai pastatai buvo Irbenės miestelio gale. Iki jų galima prieiti tik pėsčiomis, nes aplink yra didžiulės buvusių pastatų nuolaužų krūvos.

 

Didelis garažas. Gyventojų garažai buvo kiek toliau, tačiau iš jų beveik nieko nebeliko.

 

Tai – mokyklos vidus. Kartu tai – tikriausiai įdomiausias pastatas visoje Irbenėje. Galima įsivaizduoti, kaip ši mokykla atrodė prieš 30-35 metus. Mokyklos sienos ne kartą buvo perdažytos, todėl skirtingos spalvos dabar išduoda, kur klasėse kabojo lentos.

Mokykloje dar galima įžiūrėti, kur kabėjo lentos. Pati mokykla yra dviaukštė, gana nemaža.

Mokyklos sporto salė.

Irbenėje daug įvairių peckionių ant sienų, tačiau kažkodėl jų ypač daug mokykloje.

Taigi, jums reikės spręsti, ar verta lankyti Irbenę. Tai – apleistas miestas, tačiau nieko labai ypatingo čia nepamatysite. Kita vertus, nuotykių ieškotojams šis objektas turėtų patikti. Gerai ir tai, kad Irbenei apžiūrėti nereikia labai daug laiko. Mes čia praleidome apie porą valandų, o tuomet sukome atgal link Ventspilio.



Taip pat skaitykite:

Skrundos karinis miestelis Latvijoje (lankėme 2017 metais);

JAWA muziejus Konopištėje;

Nacionalinis technikos muziejus Prahoje, pritrenkęs vertingų eksponatų gausa;

10 įdomių faktų apie Islandiją, kurių galbūt nežinojote;

Ekskursija po „Tomark Aero“ aviacijos gamyklą.

Skrundos karinis miestelis: ką ten išvysite, ko tikintis ten važiuoti nereikėtų ir kaip jis atsirado (Video)

Skrundos karinis miestelis: ką ten išvysite, ko tikintis ten važiuoti nereikėtų ir kaip jis atsirado (Video)

Žmones kažkodėl žavi apleisti objektai ir gyvenvietės. Jei jas įmanoma pasiekti, jos visada yra gausiai lankomos turistų, kurie nori pasijausti tarsi vaikštinėtų poapokaliptiniame mieste. Žmonės moka nemažus pinigus, kad nuvyktų į Pripetę, po Černobylio avarijos apleistą miestą, tačiau panašių įspūdžių galima prisigaudyti ir visai šalia, Latvijos viduryje. „Skrunda-1“ – sena karininkų gyvenvietė, kuria turėtų pasidomėti visi apleistomis vietomis susidomėję žmonės.

Tai nėra vienintelė apleista gyvenvietė Latvijoje – įdomu patyrinėti ir netoli Ventspilio esančią Irbenę.

Skrundos karinis miestelis buvo pastatytas raketas aptinkančių radarų aptarnaujančiam personalui gyventi. Pirmasis radaras vietovėje pradėjo veikti dar 1968 metais, tačiau tobulėjant karinėms technologijoms jau visai greitai prireikė geresnio, tikslesnio ir platesnį matymo lauką turinčio radaro. Radarų sistemoms prižiūrėti reikėjo nemažo personalo, tame tarpe ir karinės apsaugos. Todėl netoli Skrundos miestelio buvo pradėta karininkų gyvenvietės statyba. 1980 metais joje jau gyveno daugiau nei 6000 žmonių.



Su laiku Skrundoje-1 atsirado mokykla, darželis, kareivinės, keli daugiaaukščiai daugiabučiai, ligoninė, karininkų pirtis, klubas, automobilių dirbtuvės. Šalia gyvenvietės buvo ir dvi slėptuvės, didelis vandens bokštas. Dabar visa tai tik apleisti vaiduokliški pastatai, traukte traukiantys smalsuolius. Tačiau gyventojai iš miestelio išsikraustė ne iš karto sugriuvus Sovietų sąjungai.

Bene dažniausiai fotografuojama vieta: tai – daugiabučiai namai

1994 metais Latvija ir Rusija pasirašė susitarimą, pagal kurį Rusijai buvo leista dar 4 metus naudotis netoliese pastatytais radarais. Po to per 18 mėnesių jie turėjo būti išardyti ir išvežti, nors Rusija dar prašė pratęsti terminą porai metų, kol bus pastatyta radarų sistema Baltarusijoje. 1998 metais, raginamas visų Baltijos šalių vadovų, Borisas Jelcinas iš teritorijos galutinai atitraukė karinį personalą. Patys vertingiausi daiktai iškeliavo į Rusiją, tačiau pats miestelis taip ir liko stovėti.

Latviams tokios žaidimų aikštelės patinka

1995 metais vienas iš pažangiausių Sovietų Sąjungos radarų, buvęs netoli Skrundos, buvo susprogdintas. „Deryal“ sistema buvo pradėta statyti 1984 metais ir, įvairių šaltinių teigimu, niekada taip ir nebuvo pilnai užbaigta. Sprogdinimą dalinai finansavo Jungtinės Valstijos, vykdė viena JAV bendrovė. Reginys sutraukė minias žmonių ir buvo laikomas vienu iš Šaltojo Karo pabaigos simbolių.

Taigi, nuo 1998 iki 2008 metų Skrundos karinis miestelis priklausė Latvijai. Teritorija nebuvo saugoma, todėl ja greitai susidomėjo vagys ir vandalai. Buvo išvogti likę baldai, beveik visi metaliniai daiktai, išdaužyti langai, išplėštos durys. Šiuo metu teritorija priklauso Skrundos savivaldybei ir yra geriau prižiūrima. Už jos lankymą tenka susimokėti – įėjimas kainuoja 4 eurus.




Ką galima pamatyti? Reikėtų pasivaikščioti po daugiabučius. Juose dar galima pamatyti buvusio gyvenimo liekanas, kurios dabar atrodo gana šiurpiai.

Daugiabučiuose dar yra preėjusių laikų liekanų

 

Patys drąsiausi lipa ir į vandens bokštą…

 

…nors tai nebėra saugu.

Teritorijoje yra ir pora požeminių slėptuvių – juose, kaip ir galima numanyti, nėra labai jauku, erzina kvapas ir drėgmė.

Įėjimas į vieną iš slėptuvių

 

Viduje liko nebedaug

 

Futuristiškas apsaugos postas viename iš pastatų

 

Kadaise čia mokėsi vaikai

 

Metalo vagys išnešė beveik viską

 

Ligoninėje galima pamatyti ir neseniai dekoruotų kambarių…

 

Kur ne kur dar mėtosi sovietų ideologijos šiukšlės

 

Prie Skrundos vaizdo ypač dera darganotas oras

Daugiau (ir gražesnių) nuotraukų galima pamatyt Pamiršta.lt galerijoje.

Ar Skrundos miestelį lankyti verta? Tai priklauso nuo jūsų lūkesčių. Nors ši gyvenvietė yra vadinama „Latvijos Černobyliu“, išsikraustymas iš jos nebuvo toks skubotas. Vėliau viską nusiaubė vagys ir vandalai, o ir gamta po truputį pradeda atsikovoti šią teritoriją. Niekas nėra pritaikyta turistų lankymui, todėl ant žemės mėtosi stiklas ir yra nesunku susižeisti į iš sienų kyšantį metalą ar užkliūti už išpuvusių grindų. Dabar tai nėra karinis objektas ir niekas (išskyrus slėptuves) to net neprimena.

Skrunda buvo visiškai apleista 1998 metais

Tačiau, jei norite pajausti poapokaliptinę dvasią, pamatyti, kaip gamta kovoja su žmogaus kūriniais ir išvysti nykstančius žmonių gyvenimo pėdsakus, aplankyti Skrundą tikrai verta. Ypač jei galite atsisakyti minties „O juk galėjo kas nors gyventi“ – nėra prasmės gailėtis nereikalingų okupantų paliktų daiktų.



Taip pat skaitykite:

Apleistas Irbenės karinis miestelis (apžiūrėjome 2019 metais);

JAWA muziejus Konopištėje;

Nacionalinis technikos muziejus Prahoje, pritrenkęs vertingų eksponatų gausa;

10 įdomių faktų apie Islandiją, kurių galbūt nežinojote;

Ekskursija po „Tomark Aero“ aviacijos gamyklą.

Apie Nodum

Nodum.lt - įdomiems skaitiniams skirtas puslapis. Čia reguliariai publikuojami straipsniai apie naujausias technologijas, mokslo pasiekimus, automobilių pasaulio naujienas ir kultūrą, patarimus ir visokias internete aptinkamas įdomybes. Didžiausias dėmesys skiriamas žmonėms, kurie kuria, keliauja, myli savo darbą, įdomioms lankytinoms vietoms ir pomėgiams. Nodum.lt - įvairenybių mazgas, jei veikiate ką nors įdomaus, apie ką norėtumėte papaskoti - susisiekite su mumis per mūsų Facebook puslapį ar elektroniniu paštu - nodum2017@gmail.com.