Kas nutinka, kai į lėktuvą trenkia žaibas? Ar jis gali sugadinti elektroniką ar nukrėsti keleivius? (Video)

Kas nutinka, kai į lėktuvą trenkia žaibas? Ar jis gali sugadinti elektroniką ar nukrėsti keleivius? (Video)

Ruduo vėl atnešė ne pačius geriausius orus. Kita vertus, ir vasara buvo lietinga, todėl audrų su žaibais pasitaikė tikrai nemažai. Prastas oras noro keliauti neišmuša, tačiau kai kurie žmonės baiminasi, kad žaibas gali pridaryti bėdų. Kas nutinka, kai žaibas trenkia į skrendantį lėktuvą? Ar keleiviai turėtų sunerimti, kai taip nutinka? Ar žaibas gali sugadinti lėktuvo elektroniką?

Iš tikrųjų, žaibas kur nors pasaulyje į lėktuvą trenkia kasdien. Teigiama, kad oro linijų pilotai per metus įprastai patiria bent 2-3 žaibo smūgius. Ir ką? Ir visai nieko. Aviacijos ekspertai teigia, kad žaibo smūgis yra nelyginamai mažiau pavojingas nei, tarkim, susidūrimas su paukščiais ar juo labiau skrydis per krušą. Keleiviai gali net nepastebėti, kad lėktuvas, kuriame jie sėdi, ką tik patyrė gamtos stichijos kirtį – jei miegojote, tikriausiai net nesužinotumėte, kad į jūsų orlaivį trenkė žaibas.



Elektronika yra išbandyta ir gerai izoliuota, o ir degalų bakams žaibas nėra baisus. Tiesa, žymių ant fiuzeliažo paviršiaus lieka – galima atsekti vietą, kur žaibas trenkė ir kurioje vietoje iškrova lėktuvą paliko. Šiose vietose lieka išdegintos nedidelės išorinio korpuso sluoksnio skylės. Įprastai jos būna vos centimetro skersmens, o kartais ir kur kas sunkiau pastebimos.

Audros metu pilotai galvoja apie vėją dažniau nei apie žaibus – jie praktiškai nepavojingi. (柳田亮, Wikimedia(CC BY-SA 3.0)

Žaibas nėra toks baisus net jei trenktų į lėktuvą kuomet jis kyla ar leidžiasi. Taip nutinka labai retai, tačiau ir tokiose situacijose pats įvykis nėra labai dramatiškas. Tiesiog vėliau reikia apžiūrėti lėktuvą, surasti vietas, per kur žaibas įėjo ir per kur paliko orlaivį. Kylant ar leidžiantis audros metu daug svarbiau akylai stebėti vėją – audros metu kyla pavojingi gūsiai, dažnai keičiasi vėjo kryptis. Aišku, lėktuvai ir to nebijo, tačiau tai kur kas didesnis pavojus nei žaibo kirtis.

Visgi, šioje vietoje reikėtų pridurti, kad nieko nėra neįmanomo. Aviacijos ekspertai teigia, kad nors lėktuvai yra kuriami taip, kad atlaikytų bet kokį žaibo smūgį, situacijų gali pasitaikyti įvairių. Tačiau šiais laikais lėktuvai niekuomet nepatiria didesnių pažeidimų dėl žaibo ir keleiviai dėl jo jaudintis tikrai neturėtų. Įprastai pilotai audrų debesų stengiasi išvengti – per juos tiesiog nemalonu skristi.

Faradėjaus narvas – taip veikia ir lėktuvo fiuzeliažas. (Giovanemello, Wikimedia(CC BY-SA 3.0)

Bet kaip gali būti, kad elektronikos prikimšti lėktuvai žaibo visai nebijo? Priežastis visai paprasta – Faradėjaus narvo efektas. Elektronai visuomet keliauja lengviausiu keliu, kuris yra palei išorinį fiuzeliažo sluoksnį. Jis yra laidus elektrai todėl neleidžia jai patekti į orlaivio vidų ir sugadinti elektronines sistemas. Faradėjaus narvas – tai metalinė struktūra, kuri nukreipia elektros srove palei išorinę savo sieną ir neleidžia jai patekti į vidų. Jis pavadintas  Michaelo Faraday, anglų mokslininko, garbei, kuris šį narvą išrado dar 1836 metais. Būtent šis principas ir lemia tai, kad būti automobilyje kuomet žaibuoja yra visiškai saugu.

Štai kaip Faradėjaus narvą išbandė YouTube kanalo Captain Joe kūrėjas

Likutinė įkrova, kuri po žaibo kirčio gali pasilikti fiuzeliažo paviršiuje, palieka lėktuvą per statinio krūvio iškroviklius, matomus sparnų galuose. Taigi, žaibų baimintis tikrai nereikėtų. Keliaukite į sveikatą ir nesijaudinkite dėl orų.



Įdomūs faktai – Savaitė #3. 10 įdomių faktų apie rekordus ir transporto gigantų gimtadienius (Video)

Įdomūs faktai – Savaitė #3. 10 įdomių faktų apie rekordus ir transporto gigantų gimtadienius (Video)

Praėjo dar viena savaitė, kuomet NODUM Facebook puslapyje kasdien skelbėme po kokį nors įdomų faktą. Pastebime, kad jie priimami vis geriau, todėl šią tradiciją tęsime. Kaip visada, naujos savaitės pradžioje į vieną straipsnį susumuojame praeitos savaitės faktus, kad juos galėtumėte lengvai surasti ir peržiūrėti. Tuo pačiu pridedame dar tris negirdėtus – pristatome 10 įdomių faktų.

Šįkart paminėjome net du gimtadienius. Pirmadienį garsiam Japonijos automobilių gamintojui Toyota sukako net 80 metų. Tai – gražus patikimumu garsėjančios markės jubiliejus. Toyota Motor Corporation gimtadienis švenčiamas rugpjūčio 28 dieną. Būtent tuomet nuo tėvo pramoninę techniką gaminusios bendrovės atsiskyrė Kiichiro Toyoda, norėjęs gaminti automobilius. Tuo metu tai buvo laikoma gana rizikingu verslu – automobilių bendrovės bankrutavo viena po kitos.



Toyota pirmąjį savo automobilį išleido ne 1937 metais, kuomet buvo įkurta Toyota Motor Corporation, o metais anksčiau. Tai buvo Toyota AA. Šiandien Toyota yra vienas iš pirmaujančių pasaulio automobilių pramonės gigantų.

Pirmasis Toyota automobilis – AA. Deja, tai tik replika. (BsBsBs, Wikimedia(CC BY-SA 3.0)

Antradienį prisiminėme 1949 metų rugpjūčio 29 dieną įvykdytą pirmąjį Sovietų Sąjungos branduolinio ginklo bandymą. Tai buvo RDS-1 bomba, savo galia prilyginama amerikiečių Fat Man, 1945 metais numestai ant Nagasakio. Sovietų Sąjunga šiuo bandymu nustebino tarptautinę bendruomenę. Nors buvo žinoma, kad šalis kuria branduolinį ginklą, buvo prognozuojama, kad jo bandymai prasidės tik dar po kelerių metų. Aišku, sovietai apie atliktą bandymą nesigyrė ir jis buvo pastebėtas tik rugsėjo pirmą dieną. Nuo to laiko į šalies branduolines ambicijas buvo žiūrima rimčiau.

Trečiadienį žvilgtelėjome į rekordų knygą – į automobilių paradus. Automobilių paradai, dažnai organizuojami entuziastų arba entuziastams, yra savotiškai įdomi automobilių kultūros apraiška. Gineso rekordų knyga fiksuoja beveik kiekvienos populiarios markės paradus. Didžiausias BMW paradas sulaukė 178 dalyvių – nedaug, bet visi šie automobiliai buvo keistieji BMW Isetta burbulai. Didžiausiame Audi parade dalyvavo net 282 automobiliai, tačiau Mercedes-Benz šį skaičių aplenkė – šios markės suvažiavimas pažymėtas 323 mašinų paradu. Visos šios markės nublanksta prieš Ferrari – šio superautomobilių gamintojo parade dalyvavo net 944 automobiliai. Tai labai stebėtina, nes Ferrari nėra toks populiarus automobilis kaip Audi ar BMW.

Ketvirtadienį paminėjome antrą gimtadienį. Šįkart – Antonov AN-2 biplano,  kuris pirmą kartą į orą kilo 1947 metų rugpjūčio 31 dieną. Tai – labai gerai žinomas lėktuvas, plačiai naudotas žemės ūkyje. Juo buvo tręšiami ir purškiami laukai, tačiau ilgoje istorijoje pasitaikė ir kitokio panaudojimo pavyzdžių. Štai Estijoje AN-2 ilgą laiką tarnavo kaip keleivinis oro linijų lėktuvas, padėjęs pasiekti šalies salas. AN-2 buvo naudojamas ir ne vienos šalies karinėse pajėgose, daug kur kariškiai juo skraido iki šiol. Šis biplanas garsėjo tuo, kad gali leistis net ir labai nelygiuose aerodromuose, nebijo atšiaurių sąlygų, o mechaniniai mazgai yra labai patikimi. AN-2 gamyba buvo nutraukta 2001 metais.

AN-2 itin pasitarnavo žemės ūkyje – taip jis atsimenamas ir mūsų kraštuose. (Aleksandr Markin, Wikimedia(CC BY-SA 2.0)

Penktadienį, Mokslo ir žinių dieną, nusprendėme paskraidyti kitaip. Aukščiausiai į dangų kylantis paukštis pasaulyje – Gyps rueppelli. Tai – Afrikoje, Sahelio regione gyvenantis grifas, galintis pakilti į 11,3 km aukštį. Šio paukščio sparnų mojis gali siekti net 2,6 metrus. Tokiame aukštyje (o dažnai ir žemiau) skrenda ir reaktyviniai laineriai – įsivaizduokite, kad skrendant lėktuvu pažvelgtumėte per langą ir pamatytumėte paukštį. Aišku, tai juokas, nes šis grifas lėktuvui greičiu prilygti negali.

Šis įspūdingą sparnų mojį turintis paukštis gali pakilti į 11,3 km aukštį. ( Jorge Láscar, Wikimedia(CC BY-SA 2.0)

Auškčiausiai skraidantis Lietuvoje gyvenantis paukštis – pilkoji gervė. Pastebėta, kad migruodamos pilkosios gervės pakyla net į 10 km aukštį. Jos pagal šį rodiklį nusileidžia tik minėtiems grifams. Jų sparnų mojis – 1,8-2,4 metro. Aišku, mūsų šalyje jos tokio aukščio įprastai nepasiekia.




Šeštadienį paminėjome, kad didžiausias privatus darbdavys yra Walmart. Didžiulį prekybos centrų tinklą valdančioje korporacijoje dirba apie 2,1-2,3 milijonu žmonių. Tačiau reikia pabrėžti žodį privatus. Tikras didžiausias pasaulio darbdavys – Jungtinių Valstijų gynybos departamentas, kuriame dirba daugiau nei 3 milijonai žmonių. Walmart korporaciją lenkia ir Kinijos ginkluotosios pajėgos.

Walmart – didžiausias privatus darbdavys pasaulyje. (Walmart Corporate, Wikimedia(CC BY 2.0)

Sekmadienį užmetėme akį į didžiausią pasaulio musę – Gauromydas heros. Šie didžiuliai vabzdžiai gyvena Pietų Amerikoje, daugiausia – Brazilijoje. Keista tai, kad mokslas apie šių musių gyvenimo būdą, paplitimą ir mitybą žino palyginti nedaug. Gauromydas heros užuga iki 7 centimetrų dydžio- maždaug kaip jūsų rodomasis pirštas.

Didžiausia pasaulio musė gali būti ilgesnė nei 7 cm. (Biologoandre, Wikimedia(CC BY-SA 4.0)

Kaip ir visada, sąrašą pratęsiame dar trimis įdomiais faktais, kad iš viso jų būtų 10. Tačiau prieš tai raginame užeiti į mūsų Facebook puslapį ir į jį pakviesi draugus.

Naminis žirgas gali bėgti 80-88 km/h greičiu. Tuo tarpu zebras – vos 60-64 km/h greičiu. Skirtumą nulemia dydis, raumenų masė ir ilga veisimo istorija. Laukinis Mongolijos asilas gali bėgti tokiu pat greičiu kaip ir zebras.

Žirgai yra kur kas greitesni už zebrus (AP McCoy & Jason Maguire, Wikimedia(CC BY 2.0)

Trumpiausia upė pasaulyje – Kuokanjoki Suomijoje. Ši upė, jungianti du ežerus, yra vos 3,5 metrų ilgio.

Mažiausias karines pajėgas turinti NATO narė – Islandija. Šios šalies karinį personalą sudaro šiek tiek daugiau nei 200 žmonių. Daugiausia jų dirba pakrantės sargyboje. Islandija neturi nuolatinės kariuomenės.




Tiek įdomybių šįkart. Kviečiame paskaityti praeitas serijos dalis:

Pirmoji savaitė – didžiausia medinė arena, ilgiausias kelių traukinys, BMW E30 įdomybės ir t. .t

Antroji savaitė – mažiausias branduolinis ginklas, Dole Air Race katastrofa, seniausias vaizdo įrašas YouTube portale ir t. t.

Trečioji savaitė – Audi geležinkeliai, ilgiausias laivas pasaulio istorijoje, mechanizmas, kuris nieko nedaro ir t. t.

Blériot XI – seniausias tebeskraidantis lėktuvas pasaulyje

Blériot XI – seniausias tebeskraidantis lėktuvas pasaulyje

Aviacijos istorijos pradžioje rastume kelis labai svarbius lėktuvus. Wright’ų Flyer, Santos-Dumont’o 14-bis ir dar daugybė kitų orlaivių pastūmėjo lėktuvų vystymąsi link technologijų, kurias turime šiandien. Visgi, skraidančių šių lėktuvų egzempliorių jau nebėra – dangų raižo tik gerai pagamintos jų replikos. Patys seniausi vis dar skraidantys lėktuvai tai pora prancūziškų Blériot XI. Ir, jei domitės aviacija, jums būtina žinoti kelis Blériot XI  pasiekimus.

Be jokios abejonės, lėktuvų istorijos pradžia buvo labai įspūdinga ir intriguojanti. Tačiau technologiniu požiūriu šie lėktuvai buvo nepraktiški. Greičiausias 1905 metų lėktuvas išvystė vos didesnį nei 60 km/h greitį. Visgi, vienas monoplanas, pakilęs 1909-ųjų sausio 23 įrodė, kad net ir tuometinėmis technologijomis galima išvystyti pakankamai didelį greitį. Tai, žinoma, – prancūziškas Blériot XI .



Blériot XI  iš karto tapo greičiausiu lėktuvu pasaulyje. Aišku, be didelės konkurencijos šis titulas reiškia nedaug. Rugpjūtį lėktuvas jau išvystė 76,99 km/h greitį, o 1910 metų spalį jau viršijo 109 km/h. Visgi, šį lėktuvą išgarsino ne greitis – ir kiti orlaiviai tuo metu jau nebebuvo tokie lėti – o skrydis per Lamanšo sąsiaurį.

Blériot XI kadaise buvo greičiausias lėktuvas pasaulyje. (J.Klank, Wikimedia(CC BY 3.0)

1909 metų liepą The Daily Express laikraštis pasipuošė skambia antrašte – „Britanija nebėra sala“. Straipsnyje buvo nušviečiamas ypatingas žygdarbis – Blériot XI skrydis per Lamanšo sąsiaurį. Tai buvo varžybos 1000 svarų sterlingų laimėti. Pats Louis Blériot, lėktuvo kūrėjas, liepos 25 dieną pakilo iš Kalės.  Pilotas vadovavosi tik tuo, ką mato, nes su savimi neturėjo kompaso. Visgi, jis sėkmingai nusigavo iki Anglijos krantų, kur, pakilus vėjui, šiurkščiai nusileido, sulaužydamas važiuoklę ir propelerį. Pats Blériot buvo nesužeistas. Skrydis truko vos daugiau nei 36 minutes ir iš karto išgarsino lėktuvą – pasipylė užsakymai įsigyti Blériot XI. Lamanšą įveikęs lėktuvas buvo suremontuotas, tačiau niekada nebeskraidė. Iš pradžių buvo demonstruojamas įvairiose vietose, o galiausiai nugulė vieno muziejaus ekspozicijoje.

Blériot XI virš Lamanšo sąsiaurio 1909 metais.
(Bain News Service, publisher , Wikimedia)

Sėkmingas skrydis paskatino pardavimus – jau rugsėjį užsakymų skaičius viršijo 100 orlaivių. Blériot XI buvo daugiausiai naudojamas pilotų mokymui ar įvairioms lenktynėms, tačiau net kelios šalys matė šio lėktuvo potencialą karyboje. Iš tikrųjų, Blériot XI 1911 metais tapo pirmuoju kovinėje užduotyje panaudotu lėktuvu, kuomet Italija panaudojo šį lėktuvą turkų stovyklai Libijoje bombarduoti. Ir vėliau Blériot XI buvo naudojamas žvalgybos operacijose ar kaip nedidelis bombonešis, galintis gabenti 25 kg svorį.

Seniausias skraidantis lėktuvas pasaulyje

Nors atrodo, kaip trapus senas lėktuvas, Blériot XI yra atlikęs ir keletą kilpų. Adolphe Pégoud, pilotas išgarsėjęs kaip akrobatinių pasirodymų pradininkas, pirmasis įrodė, kad Blériot XI sparnai gali atlaikyti kilpos apkrovas. Šiam bandymui reikėjo drąsos – 1912 metais Prancūzija norėjo atsisakyti visų monoplanų būtent todėl, kad keli kariuomenės naudojami Blériot XI sudužo dėl skrydžio metu sulūžusių sparnų.

Blériot XI įvairiose karinėse pajėgose buvo naudojamas iki pat Pirmojo pasaulinio karo. Tačiau su gamybos ir kariavimo pabaiga Blériot XI  pasiekimai nesibaigė. Du restauruoti pavyzdžiai (vienas JAV ir vienas Jungtinėje Karalystėje) yra laikomi seniausiais tebeskraidančiais lėktuvais pasaulyje. Šimtamečiai lėktuvai įprastai jau nebeskraido, todėl džiugu žinoti, kad kažkur pasaulyje Blériot XI sparnus vis dar glosto vėjas. Tik nelabai aukštai – orlaiviai per daug vertingi, kad juos būtų galima pakelti į didesnį aukštį.




Naikintuvas, kuris pats save pašovė – kaip F-11 Tiger po minutės pats paragavo savo sviedinių?

Naikintuvas, kuris pats save pašovė – kaip F-11 Tiger po minutės pats paragavo savo sviedinių?

1956 metais JAV padangėse buvo išbandomas naujas Grumman aircraft corporation naikintuvas F-11 Tiger. Pilotas bandydamas ginklus paleido seriją šūvių ir jau po kelių akimirkų lėktuvo varikliai buvo sugadinti, sudužo kabinos stiklas. Kas nutiko? F-11 Tiger pašovė pats save.

Nors šis įvykis visiškai unikalus, gal ir nieko keisto, kad taip nutiko. Šeštojo dešimtmečio viduryje viršgarsiniai naikintuvai dar tikrai nebuvo labai paplitę – JAV kariniam jūrų laivynui tai tebuvo antras toks orlaivis. Ir  Grumman kompanija nebuvo patyrusi – tai buvo pirmasis jos orlaivis, galintis skristi viršgarsiniu greičiu. Tai kas įvyko tą lemtingą 1956-ųjų rugsėjo 21-ąją?




F-11 Tiger skrido palei Niujorko valstijos pakrantę. Pilotas-bandytojas išsirinko tuščią plotelį vandenyne ir pakreipė naikintuvo nosį 20 laipsnių kampu link jo. Tuomet jis, įsitikinęs, kad vandenyje tikrai nieko nėra, iš Colt Mk.12 20 milimetrų patrankos paleido šūvių seriją. Po minutės kabinos stiklas staiga sudužo, variklis pradėjo skleisti keistus garsus, o galiausiai visai užgeso. Pilotas bandė sugrįžti į Grumman korporacijos aerodromą Longailende, tačiau lėktuvas sudužo. Pilotas buvo sužeistas, tačiau jau po šešių mėnesių sugrįžo į darbą.

F11F-1 Tiger 1956 metais – maždaug taip atrodė ir save pašovęs naikintuvas (U.S. Navy, Wikimedia)

Iš pradžių pats pilotas-bandytojas manė, kad tiesiog atsitrenkė į nemenką paukščių pulkelį. Tačiau nuolaužų tyrimas parodė, kad jis tiesiog pavijo savo paleistus sviedinius. Kaip? Pabūklo sviediniai turėjo pranašumą – lėktuvo greitį plius su šūviu gautą energiją. Tačiau oro pasipriešinimas juos greitai sulėtino. Tuo tarpu lėktuvas su žemyn nukreipta nosimi vis dar greitėjo ir pavijo savo paties šūvius.




Laivynas įsigijo 200 F-11 Tiger naikintuvų ir juos naudojo iki tol, kol juos pakeitė F-8 Crusader, F-4 Phantom II, o vėliau ir kiti greitesni orlaiviai. Keistas incidentas, aišku, nebuvo pamirštas – pilotai buvo mokomi išvengti ir savo paties paleistų šūvių.

Broliai Wrightai nebuvo pirmieji skridę lėktuvu? Štai inžinieriai, kurie motorinius orlaivius į orą pakėlė anksčiau

Broliai Wrightai nebuvo pirmieji skridę lėktuvu? Štai inžinieriai, kurie motorinius orlaivius į orą pakėlė anksčiau

Broliai Wrightai (Orville Wright ir Wilbur Wright) 1903 gruodžio 17 dieną pirmą kartą sėkmingai pakilo savo lėktuvu. Prie jo jie dirbo ilgus metus, vis tobulindami skraidyklės (iš pradžių sklandytuvo) dizainą ir valdymą. Pirmasis bandymas gruodžio 14 dieną buvo nesėkmingas, o ir lemtingąją 17-ą pasiekimo vos neaptemdė stiprus vėjas. Wrightams pavyko ir jie iki šiol minimi kaip lėktuvo išradėjai. Tačiau gali būti, kad jie nebuvo pirmieji pagaminę ir pakilę tikru lėktuvu – teigiama, kad prieš juos tai padarė bent keli inžinieriai.

Gustave Whitehead, vokiečių inžinierius, iki galo nepatvirtintais duomenimis lėktuvu Condor pakilo dar 1901 metų rugpjūtį – daugiau nei dviem metais anksčiau nei broliai Wrightai. Whiteheado tikroji pavardė buvo Weisskopf – jis ją pasikeitė persikėlęs į JAV. Whiteheadas ilgą laiką domėjosi skraidančiais aparatais ir norėjo sukurti skraidantį automobilį. Tai, iš esmės, ir padarė, tačiau ilgą laiką nesant pirmojo skrydžio įrodymų niekas jo istorija netikėjo. Visgi, keletas entuziastų ir aviacinių žurnalų šiame reikale pasikapstė giliau, ir, panašu, kad Whiteheadas iš tikrųjų buvo pirmasis žmogus pakilęs tikru lėktuvu.



Whiteheadas kažkada apie 1900 metus pagamino Condor No.21 skraidantį automobilį – niekaip kitaip šios keistos transporto priemonės vadinti neišeina. Ji turėjo du variklius – 20 ag skrydžiui ir 10 ag kelionėms keliais. Sparnai buvo suskleidžiami tarsi vėduoklė ir netrukdė važiuoti keliu. 1901 metų rugpjūtį Whiteheadas išriedėjo savo sparnuotu automobiliu į lauką ir kelių liudininkų akivaizdoje atliko porą bandomųjų skrydžių. Vieno iš jų metu jis nuskrido apie mylią (1,6 km) ir pakilo į daugiau nei 15 metrų aukštį. Vėliau jis savo lėktuvą tobulino ir 1902 metų sausį pakilo dar kartą, šįkart 17 liudininkų akivaizdoje. Tai kodėl niekas Whiteheado nešlovina kaip lėktuvo išradėjo? Trūksta įrodymų.

Whiteheado Condor No.21 (Valerian Gribayedoff, Wikimedia)

Jo skraidantis aparatas buvo kur kas sudėtingesnis nei brolių Wrightų. Nors Bridgeport Herald tuomet skelbė apie jo skrydį, o žurnalistas dievagojosi pats matęs bandymą, daugelis tiesiog netikėjo – nebuvo įrodymų. 1937 metais Whiteheadas vėl buvo prisimintas, tačiau tuomet broliai Wrightai jau maudėsi šlovės spinduliuose ir neigė vokiečio skrydį. Ir kiti aviacijos istorikai dvejoja – jei jam tikrai pavyko, kodėl jis neskraidė ir toliau? Kur jo vėlesnės konstrukcijos? Nei ir Whiteheado žmona, kuri padėjo pasiūti Condor No.21 sparnus niekada nematė skrydžio ir negalėjo jo patvirtinti.

Alberto Santos-Dumont skrydis 14-bis. (Nerika, Wikimedia(CC BY-SA 3.0)

Kitas kandidatas, Karl Jatho, į orą pakilo 1903 metų rugpjūčio 18 dieną. Šis vokiečių inžinierius nuo rugpjūčio iki lapkričio skraidė vis didesniais atstumais savo sukonstruotais triplanais ir biplanais su stumiančiu propeleriu. Pirmojo skrydžio nuotolis siekė vos 18 metrų 1 metro aukštyje – nieko įspūdingo, tačiau pirmas skrydis yra labai svarbus. Jatho daugiau nei tris mėnesius skraidė vis ilgindamas savo skrydžio nuotolį, tačiau šiandien nėra pripažįstamas kaip pirmo lėktuvo sukūrėjas. Kodėl? Teigiama, kad pirmasis skrydis nebuvo valdomas, tačiau kiti tuo abejoja. Ar Jatho galėjo tiek laiko skraidyti nevaldomais orlaiviais? Kita vertus, 1903 lapkritį jis nutraukė bandymus, padarydamas išvadą, kad tolesnis skrydis su tokiu silpnu varikliu yra neįmanomas – galbūt jo orlaiviai tikrai negalėjo skristi kaip tikri lėktuvai.

Istoriniai vieno iš pirmųjų 14-Bis skrydžių kadrai

Tuo tarpu brazilai (ir nemaža dalis europiečių) tiki, kad pirmasis tikras skrydis lėktuvu įvyko 1906 lapkritį, kuomet brazilas Alberto Santos-Dumontas Paryžiuje 14-Bis lėktuvu nuskrido 220 metrų.  14-Bis pirmą kartą pakilo dar rugsėjo 7 dieną, tačiau demonstracijos pradėtos tik po mėnesio. Tai buvo pirmas viešas skrydis lėktuvu, todėl buvo laikomas pirmuoju tikru lėktuvo pakilimu. Nors Dumontas pakilo trim metais vėliau nei broliai Wrightai, daugelis žmonių pastebi, kad jo lėktuvas pakilo kaip normalus lėktuvas – be jokių pagalbinių priemonių. Tuo tarpu Wrightų lėktuvas kilo nuo bėgių, pasinaudojo stipriu vėju ir katapulta – kažin ar jam būtų pavykę pakilti be tinkamos krypties vėjo ir nuokalnės. Tačiau aviacijos istorikai Dumonto gerbėjus vis tiek nori nuvilti – tuo metu kai į orą pakilo Dumontas, Wrightai jau galėjo lėktuvą ore išlaikyti daugiau nei pusvalandį. Tačiau brazilai neturėtų nusiminti – savarankiškas pakilimas ir nusileidimas yra dideli pasiekimai.




Kad ir kaip ten buvo iš tikrųjų, neįtikėtina, kaip toli aviacija nuo tų laikų nuėjo. Jau Antrojo pasaulinio karo metu dangų raižė reaktyviniai lėktuvai, o ir pats Orvilleis Wrightas sulaukė pirmojo viršgarsinio skrydžio.

Apie Nodum

Nodum.lt - įdomiems skaitiniams skirtas puslapis. Čia reguliariai publikuojami straipsniai apie naujausias technologijas, mokslo pasiekimus, automobilių pasaulio naujienas ir kultūrą, patarimus ir visokias internete aptinkamas įdomybes. Didžiausias dėmesys skiriamas žmonėms, kurie kuria, keliauja, myli savo darbą, įdomioms lankytinoms vietoms ir pomėgiams. Nodum.lt - įvairenybių mazgas, jei veikiate ką nors įdomaus, apie ką norėtumėte papaskoti - susisiekite su mumis per mūsų Facebook puslapį ar elektroniniu paštu - nodum2017@gmail.com.