airBaltic džiugina Baltijos šalių vėliavų spalvomis papuoštais lėktuvais, tačiau kodėl variklių korpusai visada yra žali?

airBaltic džiugina Baltijos šalių vėliavų spalvomis papuoštais lėktuvais, tačiau kodėl variklių korpusai visada yra žali?

Jau tikriausiai matėte airBaltic oro linijų pristatytą Lietuvos Trispalvės spalvomis puoštą lėktuvą. Gražuolis Airbus A220-300 netgi gavo vardą – į kitą kelionę jus galbūt gabens Vilnius. Kiek anksčiau airBaltic pristatė Latvijos ir Estijos vėliavų spalvomis puoštus lėktuvus, bet ar pastebėjote, kad visų jų varikliai yra šviesiai žalios spalvos? Kodėl jie nebuvo priderinti prie naujų spalvų? Pasirodo, priežastys nebuvo techninės.

Iš tikrųjų, šviesiai žali variklių korpusai iš karto krenta į akis, ypač pažvelgus į Latvijos bei Estijos vėliavų spalvomis puoštus lėktuvus. Mūsų kaimynių valstybiniai simboliai neturi žalios spalvos, todėl tie ryškūs variklių korpusai atrodo tiesiog nederantys prie naujų spalvų schemų. Tai kodėl jie vis dar žali? Nusprendėme to paklausti airBaltic atstovų, tačiau pasirodo, kad atsakymas yra kur kas paprastesnis nei manėme.




Praeitą lapkritį airBaltic pristatė Latvijos vėliavos spalvomis puoštą Airbus A220-300. Rygos vardu pavadintas lėktuvas – tai airBaltic dovana Latvijai jos šimtmečio proga. Netrukus buvo pristatytas ir Estijos vėliavos spalvomis pasidabinęs kitas Airbus A220-300, gavęs Talino vardą. Galiausiai tokios staigmenos visai neseniai sulaukė ir Lietuva. Vilniumi pavadintas lėktuvas pasipuošęs mūsų Trispalvės spalvomis atrodo itin gražiai.

Estijos vėliavos spalvomis papuoštas lėktuvas Talinas. (airBaltic nuotrauka)

airBaltic vadovas Martinas Gaussas atskleidė, kad Baltijos valstybių simbolių naudojimas lėktuvų puošybai simbolizuoja kompanijos atsidavimą regionui. airBaltic jau dabar siūlo daugiau nei 80 skrydžių krypčių iš Baltijos šalių ir garsėja kaip vienos iš punktualiausių oro linijų pasaulyje. Džiugu matyti, kad airBaltic didžiuojasi savo vieta Baltijos šalyse. „Dabar visų trijų Baltijos šalių vėliavos išdidžiai plazdės aukštai danguje virš mūsų galvų“, pakomentavo M. Gaussas.

Ryga – Latvijos vėliavos spalvomis nudažytas Airbus A220-300. (airBaltic nuotrauka)

Lėktuvo perdažymas yra sunkus, brangus ir sudėtingas procesas. Šiuos Airbus A220-300 perdažė kompanija Magnetic MRO. Vieno tokio palyginti nedidelio lėktuvo perdažymui reikia 250 litrų grunto, dažų ir lako, o bendras visų trijų sluoksnių storis siekia vos 120 mikronų (0,12 mm). Kartu penkiolikos žmonių komanda vienam lėktuvui skiria net 1000 darbo valandų, tačiau rezultatai yra to verti – visi trys lėktuvai yra atrodo fantastiškai.

Lietuviška Trispalvė ant A220, vardu Vilnius. (airBaltic nuotrauka)

Bet štai variklių korpusai ir vingletai liko šviesiai žali, nepriklausomai nuo vėliavų spalvų gamos. Kodėl? Pasirodo, priežastis nėra susijusi su jokiomis techninėmis subtilybėmis. Tiesiog norima, kad kiekvienas airBaltic lėktuvas iš toli būtų lengvai atpažįstamas, kaip būtent šios kompanijos orlaivis. Todėl net ypatingu raštu pasipuošę lėktuvai išlaikė tradicinius airBaltic spalvų akcentus.

Ir tie žali variklių korpusai vaizdo tikrai labai negadina. Šie lėktuvai bus lengvai pastebimi bet kuriame oro uoste, o ir į juos lipantys keleiviai tikrai nusišypsos ir noriai prie jų fotografuosis.



Taip pat skaitykite:

Koks slėgis palaikomas didžiųjų lėktuvų padangose?

Kodėl visų Dash 8 lėktuvų sparnų ir uodegos atbrailos yra juodos?

Kam reikalingi tie maži gumbeliai ant Boeing 737 ir kitų lėktuvų sparnų?

Kam skirtas burbulą primenantis daiktas po Pilatus PC-12 sparnu?

Anksčiau ne vienas didelis keleivinis lėktuvas turėjo parašiutą, bet ne tokį, apie kurį pagalvojote;

Kodėl naujasis Boeing 777X turės užlenkiamus sparnų galus;

Kodėl kai kurių Boeing lėktuvų variklių korpusai turi dantytus galus? 

Kam skirtos tos raudonos juostelės su užrašu „Remove before flight“ ant oro uostuose stovinčių lėktuvų?

Neįprastos laidotuvės – kodėl Australija užkasė 23 karinius reaktyvinius lėktuvus? (Video)

Neįprastos laidotuvės – kodėl Australija užkasė 23 karinius reaktyvinius lėktuvus? (Video)

Kad ir kokia gera būtų technika, ji sensta. Nors kariniai lėktuvai patikimai tarnauja kelis dešimtmečius, ir jiems su laiku ateina galas. Technologijos tobulėja, todėl kadaise itin modernūs modeliai galiausiai tampa pasenusiais ir neatitinkančiais šiuolaikinių standartų. Pasenusi technika įprastai pasitarnauja dar kartą – ji gali būti perdirbama kaip metalo laužas. Tačiau 2011 metais Australija savų F-111 taktinių atakos lėktuvų atsikratė kitaip – jie buvo palaidoti.

General Dynamics F-111 Aardvark viršgarsiniai reaktyviniai atakos lėktuvai kadaise buvo vieni geriausių pasaulyje. F-111 pirmam skrydžiui pakilo 1964 metais, o jau 1967-aisiais pradėjo tarnybą. Šis orlaivis turėjo daug įdomių savybių. Ryškiausia iš jų – kintamos geometrijos (strėliškumo) sparnai. Pakreipti atgal jie leido pasiekti didesnį greitį, o sugrąžinti į priekinę padėtį suteikė galimybę skristi lėčiau. F-111 veikė ir kaip žvalgybos, ir kaip elektroninės karybos, ir kaip atakos lėktuvas, ir kaip strateginis bombonešis, galintis suduoti branduolinį smūgį.



Tiesą sakant, F-111 buvo pirmasis serijinės gamybos lėktuvas su kintamos geometrijos sparnais. Jų strėliškumą buvo galima reguliuoti nuo 16 iki 72,5 laipsnių. Kitaip tariant, sparnus buvo galima visiškai priglausti prie fiuzeliažo, taip pagerinant skrydžio charakteristikas skriejant maksimaliu greičiu. F-111F ilgis – 22,4 m, o maksimalus sparnų ilgis – 19,2 m. Šiam orlaiviui buvo reikalinga dviejų žmonių įgula – pilotas ir ginkluotės valdytojas. Vidiniame ginkluotės skyriuje buvo galima įrengti 20 mm patranką, kuri buvo naudojama itin retai, arba patalpinti nemenką bombų krovinį. F-111 galėjo atakuoti ir B61 bei B43 branduolinėmis bombomis. Po sparnais F-111 galėjo pasiimti kelias lazeriu valdomas raketas ar numetamus papildomus degalų bakus.

F-111 savo laiku buvo vienas pažangiausių karinių lėktuvų pasaulyje. F-111 su į priekį ištiestais sparnais. (Master Sgt. Kevin J. Gruenwald, Wikimedia)

General Dynamics F-111 Aardvark turėjo porą Pratt & Whitney TF30-P-100 turboventiliatorinių variklių, kurie leido pasiekti maksimalų 2655 km/h greitį. Maksimalus F-111 skrydžio aukštis – 20,1 km, o maksimalus skrydžio nuotolis su papildomais degalų bakais – 5950 km.

F-111 buvo universalus lėktuvas, kuris būtų pravertęs ne vienai valstybei, tačiau jį naudojo tik JAV ir Australija. JAV rankose F-111 itin pravertė Persijos įlankos kare, tuo tarpu australai savų F-111 kovinėse operacijose taip ir nepanaudojo. 1999 metais Australų F-111C buvo pasiruošę pulti Indonezijos pajėgas per Rytų Timoro nepriklausomybės skelbimo sumaištį, tačiau tada to neprireikė. Tačiau nemanykite, kad pirkdami šiuos orlaivius australai tik iššvaistė pinigus.

Australų F-111C rikiuotė. (Master Sgt. Kevin J. Gruenwald, Wikimedia)

1973 metais F-111 tapo pažangiausiu, toliausiai nuskrendančiu ir pavojingiausiu kariniu orlaiviu visame regione. Nors šie orlaiviai kovinėse operacijose taip ir nebuvo panaudoti, apie juos priešiškai nusiteikusios šalys žinojo. Benny Murdani, Indonezijos gynybos ministras, kartą pripažino, kad viename vyriausybės susirinkime perspėjo kitus narius – „ar suvokiate, kad Australija turi bombonešį, kuris galėtų per tą langą tiesiai ant šio stalo numesti bombą?“ Australija turėjo 28 F-111C, 15 F-111G ir dar kelis neskrendančius orlaivius mokymams ant žemės.

Žvalgybinis Karališkųjų Australijos karinių oro pajėgų RF-111C su atgal palenktais sparnais. (Wikimedia(CC BY 2.0)

Taigi, F-111 tapo puikia priešų atgrasymo priemone, tačiau su laiku šių orlaivių išlaikymo kaštai tik augo. JAV šių lėktuvų nenaudojo nuo 1998 metų, tuo tarpu australai pirmųjų F-111 atsisakė tik 2007 metais. Šis sprendimas tuo metu jau buvo būtinas – vienai skrydžio valandai reikėjo net 180 priežiūros ir remonto valandų. Šie lėktuvai gesdavo taip dažnai, kad kalbėti apie tolimesnę jų tarnybą buvo tiesiog neįmanoma. Paskutinių F-111 Australija atsisakė 2010 metais ir iš karto ėmė galvoti, ką su jais daryti.

F-111 buvo išties įspūdingas ir universalus lėktuvas, galėjęs degalų atsargas pasipildyti ir ore. (Pacific Aviation Museum, Wikimedia(CC BY 2.0)

Nemaža dalis Australijos F-111 lėktuvų tapo muziejų eksponatais, tačiau 2011 metais 23 dar buvo likę. F-111 fiuzeliažas buvo pagamintas iš aliuminio, tačiau turėjo nemažai ir titano bei plieno komponentų. Tačiau metalo laužo perdirbimo įmonių džiaugsmu šie lėktuvai netapo – jie buvo palaidoti sąvartyne.

2011 metų lapkričio 21-24 dienomis 23 Karališkųjų Australijos karinių oro pajėgų F-111 orlaiviai buvo palaidoti sąvartyne Svanbanke. Buvusi anglies kasykla per metus priima apie 500 tūkstančių tonų šiukšlių, tačiau karinių orlaivių iki tol ten nebuvo. Ši vieta buvo pasirinkta todėl, kad šis sąvartynas yra arti Amberlio bazės, kur šie lėktuvai buvo saugomi. Užkastų lėktuvų vieta yra pažymėta, kaip zona, kurioje negalima kasti, tačiau vargu ar kas ir bandytų. Vos tik F-111 buvo užversti gruntu, ant viršaus imta pilti šiukšles.

Tačiau kodėl šiais kariniais lėktuvais buvo atsikratyta tokiu netradiciniu būdu? Pasirodo, taip lėktuvų atsikratyti buvo tiesiog pigiau. Jų ardymas būtų kainavęs daugiau nei būtų pavykę uždirbti iš parduoto metalo laužo. Didžiausia problema buvo asbestas – šiame lėktuve jo yra tikrai daug, o tai – sveikatai pavojinga medžiaga. Nors F-111 buvo pagamintas iš vertingų medžiagų, pati konstrukcija buvo gana sudėtinga, todėl norint išardyti lėktuvą, pašalinti asbestą ir atskirti metalus būtų reikėję nemažai laiko ir kvalifikuotos darbo jėgos. Atsarginių dalių taip pat nereikėjo – juk niekur pasaulyje tokie lėktuvai nebeskraidė.

Taigi, šie F-111 Aardvark visiems laikams buvo palaidoti po žeme – taip buvo tiesiog pigiau. Turint omenyje, kad virš šių lėktuvų yra kalnas šiukšlių, greičiausiai jų nesuras ir ateities archeologai.



Taip pat skaitykite:

Heli Baby – mažytis, juokingu vardu pavadintas sraigtasparnis tarnavo ir karinėse pajėgose;

Boeing B-52 gali būti užvestas ir sprogmenimis;

Kodėl A-10 Thunderbolt II šturmo lėktuvo papilvę puošia tamsus ovalas?

Kodėl Fairchild Republic A-10 Thunderbolt II varikliai yra sumontuoti tokioje keistoje vietoje?

Kodėl žvalgybinis lėktuvas Lockheed U-2 turi vieną šoninį veidrodėlį?

Kodėl strateginiai bombonešiai dažnai būdavo iš dalies ar visiškai balti?

Koks slėgis palaikomas didžiųjų lėktuvų padangose? Kiek laiko jos tarnauja ir kiek kainuoja?

Koks slėgis palaikomas didžiųjų lėktuvų padangose? Kiek laiko jos tarnauja ir kiek kainuoja?

Komerciniai lėktuvai – tai didelės ir sudėtingos mašinos, turinčios daug svarbių mazgų. Retas susimąsto apie tai, kad padangos ir važiuoklė apskritai lėktuvui yra kritiškai svarbi. Ar žinote, kokias padangas dėvi Boeing 777? Kiek jos kainuoja? Ir kuo lėktuvų padangos skiriasi nuo tų, kurias dėvi jūsų automobilis?

Dažnai mūsų klausia, iš kur semiamės idėjų naujiems straipsniams. Iš tikrųjų, jų niekada netrūksta. Šįkart temą apie lėktuvų padangas pasiūlė Nodum skaitytojas. Jei ir jūs turite idėjų, apie ką norėtumėte paskaityti ar papasakoti, siūlome mums rašyti elektroniniu paštu nodum2017@gmail.com arba mūsų Facebook puslapyje. 



Lėktuvų ratai yra unikalūs tuo, kad jų nesuka joks variklis – nors lėktuvai sklandžiai rieda pakilimo takų ar terminalų link, jie neturi varomų ratų. Įprastai tai reikštų, kad lėktuvo padangos tarnaus ilgiau, tačiau labiausiai jos dėvisi lėktuvui leidžiantis. Komercinių lėktuvų padangos tarnauja maždaug 300 ciklų (pakilimų-tūpimų). Jų keitimo periodus numato gamintojai, tačiau taip pat atkreipiamas dėmesys ir į nusidėvėjimą – pastebėjus įtrūkimus ar didesnius protektoriaus pažeidimus, padangos yra nedelsiant keičiamos. Lėktuvų padangos taip pat yra restauruojamos – pakeičiamas visas išorinis paviršius su protektoriumi.

Lėktuvų padangos turi mažai ką bendro su tomis, kurias dėvi jūsų automobilis. Joms nereikia atlaikyti didelių apkrovų posūkiuose ar garantuoti sukibimą įsibėgėjant. Nors lėktuvų padangos turi ryškų protektorių, jis nėra toks gilus ar sofistikuotas kaip automobilių padangų. Protektoriaus paskirtis čia yra pašalinti vandenį nuo kontakto paviršiaus ir pagerinti sukibimą, kai lėktuvas tupia pučiant šoniniam vėjui. Kita vertus, lėktuvų padangos yra kur kas sudėtingesnės ir atlaiko žymiai daugiau.

Lėktuvų padangos labiausiai dėvisi tupiant. (Aero Icarus, Wikimedia(CC BY-SA 2.0)

Visų pirma, jos pasižymi kitokiu gumos mišiniu, kuris geriau atlaiko temperatūrų pokyčius. Ant žemės temperatūra gali siekti ir visus 40 laipsnių Celsijaus, tačiau 9-11 km aukštyje termometrai jau rodys -50. Taigi, mišinys turi būti pritaikytas tokioms temperatūroms, kad neskilinėtų ir per greitai neprarastų savo savybių. Dėl šio temperatūrų skirtumo lėktuvų padangos dažnai nėra pildomos oru.

Ore yra vandens, kuris greitai suledėja ir virsta kristalais. Oro tankis taip pat stipriai keičiasi su temperatūrų pokyčiais. Štai jūsų automobilio padangose slėgis padidėja, kai padangos pasiekia darbinę temperatūrą. Aviacijoje svarbu išlaikyti kiek įmanoma stabilesnes sąlygas, todėl komercinių lėktuvų padangos dažnai yra pildomos azotu – jis yra nedegus (priešingai nei ore esantis deguonis), jame nėra drėgmės, o jo slėgis su temperatūros pokyčiais kinta nedaug. Koks tas slėgis?

Boeing 777 iš viso turi net 12 ratų, o kiekviena padanga kainuoja po 5 tūkstančius dolerių. (Dmirty A. Mottl, Wikimedia(CC BY-SA 3.0)

Boeing 777 padangose palaikomas 15 barų slėgis yra pakankamai standartiškas rodiklis. Palyginimui, daugelio automobilių padangos pučiamos iki 2,5-2,7 barų. 15 barų slėgis yra tiesiog gąsdinančiai didelis – kai lėktuvų padangos yra testuojamos, jos pildomos ne dujomis, o vandeniu. Kadangi vandens neįmanoma suspausti, jis savyje nekaupia energijos ir trūkusi padanga testavimo laboratorijoms nepadaro didelės žalos. Jei padangos būtų pripučiamos oru, sprogimas sunaikintų ne tik patalpą, kurioje vykdomi bandymai, bet ir visą pastatą.

Sprogimo bijomasi ir eksploatacijos metu, todėl visos komercinių lėktuvų padangos turi terminius vožtuvus. Šie išsilydo prie tam tikros numatytos temperatūros ir leidžia padangoms išsileisti. Taip užkertamas kelias sprogimams, kurių padariniai gali būti ir labai šiurpūs.

Boeing 777-300ER padangų skersmuo – 134 cm, o svoris – 120 kg. Šis lėktuvas turi net 12 ratų – kuo sunkesnis orlaivis, tuo daugiau ratų jis turi. Tiesa, ne visų lėktuvų padangos yra tokios didelės – štai priekiniai Boeing 737 ratai yra palyginti nedideli, nes lėktuvo nosiai tenka mažiau svorio ir mažiau apkrovų tūpiant.

Priekinės Boeing 737 padangos yra visai nedidelės, tačiau atlaiko įspūdingą svorį. (Dirk Vorderstraße, Wikimedia(CC BY 2.0)

Priekiniai Boeing 737 ratlankiai yra vos 15 colių skersmens, o tai suteikia puikią galimybę palyginti šias padangas su tomis, kurias dėvi automobiliai. 205/75R15 padangoje, skirtoje automobiliams, būtų palaikomas maždaug 2,4 barų slėgis, o štai 27×7,75-15 lėktuvo padangos pripučiamos 14 barų slėgiu. Automobilio padanga galės atlaikyti maždaug 725 kg svorį, lėktuvo – 4377 kg. O juk jų po Boeing 737 nosimi yra net dvi. Žinoma, galinės Boeing 737 padangos yra kur kas didesnės ir tvirtesnės, nes joms tenka didžiausios apkrovos.

Galiausiai, gamintojas numato, kad priekinė Boeing 737 padanga atlaikys ir 362 km/h greitį, o panašaus dydžio automobilio padanga savo ribą pasieks ties maždaug 180 km/h žyma (nebent tai bus sportinė R15 padanga). Beje, įdomu tai, kad lėktuvų padangas gamina tie patys mums gerai pažįstami gamintojai – Good Year, Michelin, Dunlop ir Bridgestone užima maždaug 85 % rinkos.

Taigi, lėktuvų padangos yra išties ypatingos. Jose palaikomas ypatingai aukštas slėgis, jos turi avarinius terminius vožtuvus ir gali atlaikyti didžiulį svorį bei greitį. Viena didelė lėktuvo padanga (kokias nešioja Boeing 777) kainuoja apie 5 tūkstančius dolerių, tačiau jas stengiamasi restauruoti – taip sumažinamas atliekų kiekis ir lėktuvų priežiūros kaštai.



Taip pat skaitykite:

Kodėl jūsų automobilio padangos dyla per greitai?

Kodėl anksčiau daug visureigių atsarginius ratus vežiodavosi kėbulo išorėje, o dabar tai sutinkama retai?

Koks slėgis palaikomas didžiųjų karjerų sunkvežimių padangose?

Kodėl visų Dash 8 lėktuvų sparnų ir uodegos atbrailos yra juodos?

Kam reikalingi tie maži gumbeliai ant Boeing 737 ir kitų lėktuvų sparnų?

Kam skirtas burbulą primenantis daiktas po Pilatus PC-12 sparnu?

Anksčiau ne vienas didelis keleivinis lėktuvas turėjo parašiutą, bet ne tokį, apie kurį pagalvojote;

Kodėl visų Dash 8 lėktuvų sparnų ir uodegos atbrailos yra juodos? Tai nėra dizaino sprendimas – priežastis kur kas įdomesnė

Kodėl visų Dash 8 lėktuvų sparnų ir uodegos atbrailos yra juodos? Tai nėra dizaino sprendimas – priežastis kur kas įdomesnė

Skirtingos oro linijos savo orlaivius dažo skirtingai. Tačiau jei peržiūrėtumėte visus pasaulyje skraidančius De Havilland Canada Dash 8 greitai pastebėtumėte, kad visi jie turi nedažytas priekines sparnų ir uodegos stabilizatorių atbrailas. Kadangi patys orlaiviai įprastai yra balti, juodos briaunos yra lengvai pastebimos. Tačiau kodėl šie lėktuvai taip atrodo? Pasirodo, tam yra rimta priežastis.

Tas juodas sparnų ir uodegos stabilizatorių atbrailas turi ne tik Dash 8 (tas pats Bombardier QSeries), bet ir, pavyzdžiui, ATR 42 ir 72. Tiesą sakant, tikėtina, kad tokį akį rėžiantį dizaino elementą turės ir ateities turbopropeleriniai orlaiviai. Taip yra todėl, kad šios nedažytos atbrailos turi labai svarbią paskirtį – jos tikrąja to žodžio prasme pralaužia ledus.



Lėktuvų sparnai gali apledėti. Ši problema yra itin opi, kai orlaivis žiemą stovi kažkur oro uoste. Sparnų forma yra labai svarbi – tik tinkamos formos sparnai sukuria pakankamai keliamosios jėgos, kad lėktuvas atsiplėštų nuo žemės ir galėtų saugiai skristi. Ledo ir sniego sankaupos tampa nepageidaujamomis ataugomis šioje tobuloje aerodinaminėje formoje. Skaičiuojama, kad ledo sankaupos gali net 30 % sumažinti sparnų efektyvumą. Todėl oro uostuose cheminėmis priemonėmis ledas yra šalinamas.

Nepriklausomai nuo oro linijų, visų Dash8 sparnų ir uodegos stabilizatorių atbrailos yra juodos. (Online-Redaktion, Air Berlin PLC & Co. Luftverkehrs KG, Wikimedia(CC BY-SA 3.0)

Tačiau ledo sankaupos gali susidaryti ir skrydžio metu. Didieji reaktyviniai lėktuvai turi ledo šalinimo sistemas. Jos nukreipia karštą orą iš variklių į priekines sparnų briaunas. Ir turboventiliatoriniai varikliai turi šildomą priekinę briauną. Tiesa, įdomu tai, kad reaktyvinius variklius palikęs oras yra toks karštas, kad pirmiausia turi pereiti vėsintuvus, o tik tada gali būti panaudotas ledui nuo sparnų ir stabilizatorių tirpdyti. Tuo tarpu Boeing 787 Dreamliner turi tokius galingus generatorius, kad sparnus šildo elektriniais šildytuvais – tai leidžia sutaupyti degalų.

Tuo tarpu turbopropeleriniai lėktuvai, tokie kaip Dash8 ar ATR 72 turi palyginti mažus variklių, kurių tiekiamo oro tiesiog nepakaktų ledui ištirpdyti – toks procesas būtų per ilgas ir labai neefektyvus. Šiek tiek oro iš variklių galima pasiskolinti, todėl jis panaudojamas guminėms sparnų ir uodegos stabilizatorių atbrailoms pripūsti. Taip, supratote teisingai – tos juodos atbrailos yra pripučiamos.

Tos juodos atbrailos – tai pripučiamos guminės kameros, leidžiančios sulaužyti ir numesti ledo sankaupas. (Anna Zvereva, Wikimedia(CC BY-SA 2.0)

Kuomet įgula pastebi, kad lėktuvo išorėje ima susidaryti ledo sankaupos, pilotas turi palaukti, kol ant sparnų susidarys storesnis ledo sluoksnis. Tuomet aktyvuojama ledo šalinimo sistema, kuri pasiskolina šiek tiek oro iš variklių ir jį nukreipia į tas pripučiamas kameras priekinėse sparnų ir uodegos stabilizatorių briaunose. Šios guminės talpos šiek tiek išsipučia, sulaužydamos ledo dangą ir priversdamos ją nukristi. Tuomet ledo šalinimo sistema išjungiama ir tos guminės kameros susigrąžina įprastą formą.

Tikriausiai jums kyla klausimas, kodėl pilotai prieš aktyvuodami ledo šalinimo sistemą palaukia, kol susidarys storesnis ledo sluoksnis. Reikalas tame, kad tos guminės kameros yra pakankamai stiprios ledui sulaužyti, tačiau plonesnis ledo sluoksnis gali nesulūžti – jis tiesiog bus pastumtas toliau nuo sparno. Čia jis gali sustorėti ir imti kelti problemas, tačiau ledo šalinimo kameros jo gali ir nebepasiekti – dėl panašių priežasčių jau yra įvykę avarijų.

Tokį patį ledo sankaupų šalinimo metodą naudoja ir ATR 72. (Arjun Sarup, Wikimedia(CC BY-SA 4.0)

Taigi, dabar žinosite, kad tos juodos turbopropelerinių lėktuvų dalys yra pripučiamos sekcijos, skirtos ledo sluoksniui sulaužyti. Tačiau jums taip pat gali būti įdomu žinoti, kad ledas gali padengti ir pačius propelerius, todėl jie yra šildomi elektra. Kitą kartą lipdami į kokį Dash8 ar ATR 72 lėktuvą atkreipkite dėmesį į fiuzeliažą prie pat propelerių. Pastebėsite, kad toje vietoje lėktuvo korpusas yra sustiprintas papildomomis plokštėmis – jos apsaugo orlaivį nuo propelerių mėtomų ledo gabalų.



Taip pat skaitykite:

Kam reikalingi tie maži gumbeliai ant Boeing 737 ir kitų lėktuvų sparnų?

Kam skirtas burbulą primenantis daiktas po Pilatus PC-12 sparnu?

Anksčiau ne vienas didelis keleivinis lėktuvas turėjo parašiutą, bet ne tokį, apie kurį pagalvojote;

Kodėl naujasis Boeing 777X turės užlenkiamus sparnų galus;

Kodėl kai kurių Boeing lėktuvų variklių korpusai turi dantytus galus? 

Kam skirtos tos raudonos juostelės su užrašu „Remove before flight“ ant oro uostuose stovinčių lėktuvų?

Kodėl sparnų galai dažnai yra riesti į viršų?

Kam skirti ant sparnų galų matomi strypeliai?

Kokią funkciją atlieka ant sparnų matomos geltonos kilpos?

Kam reikalingi tie maži gumbeliai ant Boeing 737 ir kitų lėktuvų sparnų? Juos tikrai esate matę

Kam reikalingi tie maži gumbeliai ant Boeing 737 ir kitų lėktuvų sparnų? Juos tikrai esate matę

Keliaudami lėktuve tikrai esate sėdėję kur nors netoli sparnų. Jei esate atidūs, ant sparno paviršiaus galėjote pastebėti nedidelių atsikišimų eilę. Jie atrodo taip, tarsi jų ten neturėtų būti – juk sparno efektyvumas priklauso ir nuo paviršių lygumo. Tačiau iš tikrųjų tai yra labai svarbūs įtaisai, kurie puošia ne tiklėktuvų sparnus, bet ir Mitsubishi Lancer Evolution stogą, ir vėjo jėgainių mentis. Kas tai per daiktai?

Tai – sūkurių generatoriai. Nors juos lengviausia pastebėti ant Boeing 737, 767, 787  ar kitų gamintojo lėktuvų sparnų, juos turi ir Airbus A320 šeima, tik ten jie montuojami po sparnais. Sūkurių generatorius turi ir daugybė mažesnių orlaivių, įskaitant reaktyvinius naikintuvus, ir netgi lengvuosius mėgėjų lėktuvus. Tai kas tai ir kam jie reikalingi?



Kaip galite suprasti iš pavadinimo, sūkurių generatoriai kuria sūkurius. Tai yra visiškai pasyvūs prietaisai – sūkurius jie generuoja vien savo forma. Įprastai sūkurių generatoriai yra kvadratinio arba trikampio profilio. Jie yra visai neaukšti, dažniausiai pastebimi arčiau priekinės sparno ar horizontalių stabilizatorių briaunos, tačiau gali būti montuojami praktiškai bet kur, kur jų reikia.

Daugeliui matytas vaizdas – sūkurių generatoriai ant Boeing 737 sparno. (ChristosV, Wikimedia(CC BY-SA 3.0)

Sūkuriai šalia aerodinaminių paviršių įprastai nėra pageidaujami, tačiau kartais jie yra geresnė išeitis nei tolygus oro srautas. Pavyzdžiui, sparnų efektyvumas priklauso nuo juos glostančių oro srautų. Tie srautai kartais gali atsiskirti, ir dideliais sūkuriais verstis šalin. Oro tėkmės atsiskyrimas nuo sparno yra nepageidaujamas reiškinys, todėl naudojami sūkurių generatoriai. Jie kuria daugybę mažesnių sūkurių, kurie išlaiko kontaktą su sparno paviršiumi.

Boeing 787 sparnas su tolumoje matoma sūkurių generatorių eile. (BriYYZ, Wikimedia(CC BY-SA 2.0)

Sūkurių generatorius galima nusipirkti ir pačiam sumontuoti ant savo lėktuvo sparnų. Ekspertai teigia, kad šie įtaisai sumažina smukos greitį, todėl orlaiviui lengviau skristi žemesniu greičiu, bent jau teoriškai galima kilti su sunkesniu svoriu. Tačiau bandymai taip pat parodė, kad dėl papildomo pasipriešinimo nežymiai sumažėja maksimalus greitis. Tuo tarpu Airbus A320 sparnų apačioje turi kelis sūkurių generatorius vien tam, kad sumažintų triukšmą, kylantį dėl ne visai aerodinamiškų komponentų.

Pirmame plane – sūkurių generatorių eilė ant TA-4SU Super Skyhawk sparno. Šie įrenginiai reikalingi ir kariniams orlaiviams. (Dave1185, Wikimedia(CC BY-SA 3.0)

Taigi, trumpai tariant, sūkurių generatoriai gerina sparnų efektyvumą, nes neleidžia atsiskirti oro srautui. Tai – nedidelė aerodinaminė gudrybė, kuri gali padėti sutaupyti degalų ir pasiekti geresnį stabilumą skriejant mažesniu greičiu. Vienos savybės svarbesnės keleiviniams laineriams, kitos – naikintuvams ir mažiems mėgėjiškiems lėktuvams.

Straipsnio pradžioje ne be reikalo minėjome ir Mitsubishi Lancer Evo. Kai kurios šio sportiško sedano versijos ant stogo turėjo visą sūkurių generatorių eilę. Štai aštuntosios kartos Evo – sūkurių generatoriai neleidžia oro srautui atsiskirti nuo automobilio. Vietoje to jie nukreipia sūkurius žemyn, kur juos gali panaudoti didelis spoileris:

Mitsubishi Lancer Evo VIII – stogo gale galite pamatyti visą eilę sūkurių generatorių – jie neleidžia oro srautui atsiskirti prieš pat spoilerį. (Shadman Samee, Wikimedia(CC BY-SA 2.0)

Vėjo jėgainių mentys taip pat kartais padabinamos sūkurių generatoriais. Jie dažnai montuojami ant senesnių jėgainių. Pats sūkurių generatorių montavimo procesas atrodo įspūdingai jau vien dėl aukščio, kuriame tenka dirbti darbininkams.

Montuojami sūkurių generatoriai – jie padidina menčių efektyvumą. (RobertBergqvist, Wikimedia(CC BY-SA 3.0)

Šie sūkurių generatoriai veikia lygiai taip pat – neleidžia oro srautui atsiskirti nuo mentės paviršiaus. Kadangi daugiau tekančio oro tiesiogiai kontaktuoja su mentimis, jos sukasi greičiau ir jėgainė veikia efektyviau.

Schema, paaiškinanti oro tėkmės atsiskyrimą ir kaip to išvengia sūkurių generatoriai. (RobertBergqvist, Wikimedia(CC BY-SA 3.0)

Taigi, kai kitą kartą kur nors skrisite ar kokia nors proga apžiūrinėsite orlaivius, galėsite draugams parodyti savo žinias ir paaiškinti, kam skirti tie nedideli gumbeliai ant aerodinaminių paviršių.



Taip pat skaitykite:

Kam skirtas burbulą primenantis daiktas po Pilatus PC-12 sparnu?

Anksčiau ne vienas didelis keleivinis lėktuvas turėjo parašiutą, bet ne tokį, apie kurį pagalvojote;

Kodėl naujasis Boeing 777X turės užlenkiamus sparnų galus;

Kodėl kai kurių Boeing lėktuvų variklių korpusai turi dantytus galus? 

Kam skirtos tos raudonos juostelės su užrašu „Remove before flight“ ant oro uostuose stovinčių lėktuvų?

Kodėl sparnų galai dažnai yra riesti į viršų?

Kam skirti ant sparnų galų matomi strypeliai?

Kokią funkciją atlieka ant sparnų matomos geltonos kilpos?

Kokį kurą degina reaktyviniai lėktuvai?

Apie Nodum

Nodum.lt - įdomiems skaitiniams skirtas puslapis. Čia reguliariai publikuojami straipsniai apie naujausias technologijas, mokslo pasiekimus, automobilių pasaulio naujienas ir kultūrą, patarimus ir visokias internete aptinkamas įdomybes. Didžiausias dėmesys skiriamas žmonėms, kurie kuria, keliauja, myli savo darbą, įdomioms lankytinoms vietoms ir pomėgiams. Nodum.lt - įvairenybių mazgas, jei veikiate ką nors įdomaus, apie ką norėtumėte papaskoti - susisiekite su mumis per mūsų Facebook puslapį ar elektroniniu paštu - nodum2017@gmail.com.