Kodėl norint atsukti varžtą reikia mažiau jėgos nei panaudojote jam prisukti?

Kodėl norint atsukti varžtą reikia mažiau jėgos nei panaudojote jam prisukti?

Tikriausiai esate pastebėję šį fenomeną – norint atsukti varžtą reikia mažiau pastangų nei jį tinkamai priveržti. Lygiai tą patį patiriate ir kaskart atsukdami butelį – net jei jį patys labai stipriai užsukote, atsukti jį yra kur kas lengviau. Bet kodėl taip yra? Tai yra svarbesnis klausimas, nei jums atrodo.

Automobilių (ir kitos technikos) gamintojai nurodo, su kokia jėga turi būti prisukti įvairūs varžtai ir veržlės. Kai kurie žmonės mano, kad tos rekomendacijos nėra jau tokios svarbios – tiesiog reikia priveržti kiek įmanoma stipriau ir viskas – kaip atsisuks varžtas ar veržlė, jei juos priveržėte iš visų jėgų? Gamintojai reikalavimus nurodo ne šiaip sau. Jei priveršite per tvirtai, galite pažeisti detalę – gali neatlaikyti sriegis. Jei priveršite per silpnai – varžtas su laiku atsipalaiduos.



Iš tiesų, šis fenomenas atrodo keistas. Juk jei prisukote varžtą su, pavyzdžiui, 100 nm jėgos momentu, tai 100 nm turėtų reikėti ir norit varžtą atsukti. Tačiau taip toli gražu nėra. Įvairūs bandymai parodė, kad varžtui atsukti reikia 10-20 % mažiau pastangų nei jų reikėjo jam priveržti. Lygiai taip pat reikia daugiau pastangų norint tvirtai užsukti butelį, nei vėliau reikės jam atsukti. Tačiau jei gerai apie tai pagalvosime, iš tiesų tai visai logiška.

Atsukti varžtą (ar butelį) visada lengviau nei jį prisukti. (U.S. Navy photo, Wikimedia)

Sriegis yra ne kas kita kaip pleištas. Jei stebuklingai ištiestume varžto sriegį, gautume į viršų nukreiptą tiesę – kitaip tariant, paprastą pleištą. Taigi, kai varžtą priveržinėjame šį pleištą stumiame po kitų pleištu (veržlėje ar skylėje esančiais sriegiais). Tai yra tarsi kokio nors svorio stūmimas į kalną. Kai varžtą bandome atlaisvinti, šie pleištai vien dėl savo formos atsiskiria nesunkiai – tuomet tą svorį tarsi imame traukti žemyn.

Tarp suspaustų savo pirštų įstumkite smailų pieštuko galą, o tada jį ištraukite. Pastebėsite, kad jį ištraukti visada yra lengviau, nes tai taip pat yra pleištas. Lygiai toks pat principas veikia ir varžtus.

Tiesa, reikėtų nepamiršti ir medžiagų elastingumo. Priverždami varžtą mes suspaudžiame metalą – jį veikia stresas. Jei nepersistengėte, šis stresas nei varžto, nei kitų detalių pažeisti neturėtų, tačiau pats varžtas įsitempia, o metalas po varžto galvute – susispaudžia. Tai yra elastinė deformacija – medžiagos veikia kaip spyruoklės. Taigi, ir varžtas, ir metalas, į kurį jis yra įsuktas, nori sugrįžti į pirminę padėtį. Šis spyruoklės efektas tarsi stumia varžtą šalin ir padeda jį išjudinti – paleisti suspaustą spyruoklę yra lengviau nei ją suspausti.

Galiausiai, visi šie principai galioja tik su sąlyga, kad varžtai ir veržlės naudojami teisingai. Kartais norint atsukti per daug priveržtus varžtus reikia daugiau jėgos nei įprastai, nes sriegiai būna per daug įsitempę.



Taip pat skaitykite:

Automobilių galia prieš sukimo momentą – ką reiškia šie skaičiai ir į kurį reikėtų labiau atkreipti dėmesį?

Paprastai apie tai, kas yra hidrosmūgis;

Kodėl būtina paisyti gamintojo nurodytų tempiamo krovinio svorio apribojimų?

Ar galima vairuojant automobilį su mechanine transmisija praleidinėti pavaras? 

Ar stabdymas varikliu gadina jūsų automobilį ir trumpina variklio ar kitų detalių gyvenimą?

Ar tiesa, kad rankos laikymas ant pavarų perjungimo svirties gadina automobilį?

Ar tiesa, kad rankos laikymas ant pavarų perjungimo svirties gadina automobilį?

Vienas iš dažniausiai kartojamų patarimų automobilių su mechaninėmis transmisijomis vairuotojams – nelaikykite rankos ant pavarų perjungimo svirties. Apskritai jos nelieskite, jei neketinate perjungti pavaros. Bet ar toks patarimas tikslus? Ką iš tiesų galite sugadinti?

Mechaninės pavarų dėžės po truputį nyksta iš mūsų kelių ir gatvių. Tiesa yra ta, kad daugelis modernių automatinių pavarų dėžių garantuoja žemesnes degalų sąnaudas, o jas ypač įvertina tie vairuotojai, kuriems tenka pastovėti kamščiuose. Jos tiesiog patogesnės. Tačiau nemažai ir tokių, kuriems mechaninės pavarų dėžės patinka labiau. Tiesa, nemažai jų vairuoja vieną ranką nuolat laikydami ant pavarų dėžės svirties.



Taigi, ar tiesa, kad ant pavarų dėžės svirties laikoma ranka gadina kokius nors automobilio mazgus? Ir taip, ir ne. Šis faktas skleidžiamas dėl labai paprastos mechaninės priežasties – pavarų sinchronizatorius stumdančios šakutės, prijungtos prie perjungimo svirties, yra gaminamos iš fosforinės bronzos arba turi šio metalo intarpus. Fosforinė bronza yra gana minkštas lydinys, kuris pasižymi itin maža trintimi. Problema ta, kad net ir nedidelis spaudimas (pavyzdžiui, rankos svoris) gali tą šakutę pastūmėti į netinkamą padėtį ir ji pradės šiek tiek trintis ir dilti. Būtent todėl ir sakoma, kad važiuojant pavarų svirtį reikėtų liesti tik kai ketinate perjungti pavaras.

Audi 6 pavarų mechaninės transmisijos schema. (Audi nuotrauka)

Visa tai yra tiesa. Tačiau reikėtų nepamiršti ir to, kad gamintojai gerai pažįsta savo vairuotojus ir žino, kad šis įprotis yra pakankamai dažnas. Todėl stengiamasi išvengti nereikalingo mazgų dilimo. Transmisijos yra pripildytos greičių dėžės alyva, o ir pačios šakutės yra pagamintos iš itin maža trintimi pasižyminčių metalų. Todėl dėvėjimasis nuo ant pavarų svirties paliktos rankos yra minimalus. Tačiau šio įpročio vis tiek reikėtų vengti.

Geriau jau rankas laikyti ant vairo. (Vernon Chan, Wikimedia (CC BY 2.0)

Vairą reikėtų laikyti abiem rankomis. Taip tiesiog saugiau – išlaikysite geresnę automobilio kontrolę. Tikriausiai pastebėjote, kad automobilių lenktynininkai vairą visada laiko abiem rankomis. Daugelis automobilių vis tiek turi patogius porankius, ant kurių padėjus alkūnes vairuoti yra patogu net ir ilgose kelionėse.



Taip pat skaitykite:

Ar galima automobiliu su mechanine transmisija iš vietos pajudėti antra pavara?

Kodėl būtina paisyti gamintojo nurodytų tempiamo krovinio svorio apribojimų?

Ar galima vairuojant automobilį su mechanine transmisija praleidinėti pavaras? 

Galia prieš sukimo momentą – ką reiškia šie skaičiai ir į kurį reikėtų labiau atkreipti dėmesį?

Paprastai apie tai, kas yra hidrosmūgis ir kodėl nereikėtų važiuoti net per menkai apsemtas gatves

Ar stabdymas varikliu gadina jūsų automobilį ir trumpina variklio ar kitų detalių gyvenimą?

Ar galima automobiliu su mechanine transmisija iš pradėti važiuoti įjungus antrą pavarą? Ar taip be reikalo nedėvimi automobilio mazgai?

Ar galima automobiliu su mechanine transmisija iš pradėti važiuoti įjungus antrą pavarą? Ar taip be reikalo nedėvimi automobilio mazgai?

Ar pastebėjote, kad kai kurie vairuotojai iš vietos pajuda įjungę antrą pavarą? Priežasčių, kodėl taip daroma, yra įvairių, tačiau visada išlieka klausimas – ar taip nekenkiama automobilio transmisijai ar kitiems mazgams? Ar tikrai visada būtina pradėti važiuoti įjungus pirmą pavarą? O gal yra situacijų, kuomet antroji yra tiesiog geresnis pasirinkimas?

Kai kurie automobiliai turi labai trumpą pirmą pavarą – vos pradėjus važiuoti tenka jungti antrą. Tuomet vairuotojai dažnai pirmą pavarą apskritai pamiršta, kol nereikia pajudėti į įkalnę ar tempti kokio nors svorio. Kiti žmonės yra įsitikinę, kad žiemą, kuomet keliai yra slidūs, pajudėti geriausia įjungus būtent antrą pavarą, nes į ratus perduodamas mažesnis sukimo momentas ir jie taip lengvai neprasisuka. Galiausiai, kai kuriems vairuotojams tai – tiesiog įprotis ir priežasčių, kodėl prieš pradėdami važiuoti jie nepasirenka pirmos pavaros, jie racionaliai paaiškinti negali. Ar tokie vairuotojai kenkia savo automobiliui?



Iš tiesų objektyvių priežasčių pradėti važiuoti įjungus antrąją pavarą beveik nėra.  Žinoma, labai žema pirmoji pavara erzina, tačiau prie to galima priprasti. O slidžiuose keliuose visada galima atsargiau atleisti sankabos pedalą, kad iš vietos pajudėtumėte tolygiai ir neagresyviai – tai yra įgūdis, kurį turėtų įvaldyti visi vairuotojai. Tačiau iš tikrųjų pajudėjimas iš vietos įjungus antrą pavarą katastrofiškų padarinių sukelti negali, nebent tai taps nuolatine praktika.

Jei pradėsite važiuoti antra pavara, variklis ar pavarų dėžė nuo to tikrai greičiau nesidėvės. Vienintelis mazgas, kuris dėl to nukentės, yra sankaba. Tiesiog sankabos pedalą atleisite kur kas lėčiau nei įprasta, todėl greičiau dils sankabos diskas. Jei tai netaps įpročiu, tikriausiai greitesnio detalių susidėvėjimo net nepastebėsite (pavyzdžiui, jei tai darysite tik ant slidaus kelio). Visgi, reikėtų išsiugdyti įprotį sklandžiai pajudėti naudojant pirmąją pavarą – juk tam ji ir skirta.

Automobilio sankabai bus sveikiau, jei iš vietos pajudėsite pirma pavara. (steve lyon, Wikimedia (CC BY-SA 2.0)

Tiesa, įdomumo dėlei paminėsime, kad kai kurie nauji automobiliai su automatinėmis transmisijomis turi specialų sniego režimą. Jis dažnai reiškia, kad automobilis iš vietos pajudės būtent su įjungta antra pavara. Pavyzdžiui, tokią sistemą naudoja JEEP – ji padeda užtikrinti geresnį sukibimą ir tolygesnį pajudėjimą iš vietos. Tai kodėl automobiliuose su mechanine pavarų dėže patartina vengti pajudėjimo su antra pavara, o automatinės transmisijos tai atlieka pačios?

Automatinę transmisiją ir variklį dažniausiai jungia hidraulinė sankaba, kuri neturi tokių greitai susidėvinčių detalių kaip sankabos diskas. Taigi, gamintojai gali drąsiai pasiūlyti nustatymą, kuris leidžia automobiliui iš vietos pajudėti su antra pavara. Tačiau tokį sprendimą ir reikėtų palikti protingoms naujų automobilių automatinėms transmisijoms – jei vairuojate automobilį su mechanine pavarų dėže, geriau jau naudokitės pirmąja pavara.



Taip pat skaitykite:

Kodėl būtina paisyti gamintojo nurodytų tempiamo krovinio svorio apribojimų?

Ar galima vairuojant automobilį su mechanine transmisija praleidinėti pavaras? 

Galia prieš sukimo momentą – ką reiškia šie skaičiai ir į kurį reikėtų labiau atkreipti dėmesį?

Paprastai apie tai, kas yra hidrosmūgis ir kodėl nereikėtų važiuoti net per menkai apsemtas gatves

Ar stabdymas varikliu gadina jūsų automobilį ir trumpina variklio ar kitų detalių gyvenimą?

Nusėdo automobilio akumuliatorius? Viskas gerai – jums padės grandininis pjūklas (Video)

Nusėdo automobilio akumuliatorius? Viskas gerai – jums padės grandininis pjūklas (Video)

Mums visada kartoja, kad būtina pasirūpinti geru automobilio akumuliatoriumi. Tai, aišku, tiesa, tačiau kartais pritingime, neturime laiko ar tiesiog nusprendžiame, kad akumuliatorius yra tol geras, kol automobilis užsiveda. Visgi, jei jau taip nutiko, kad palikote įjungtus žibintus, o sugrįžę radote išsikrovusį akumuliatorių, apsižvalgykite – gal kažkur turite grandininį pjūklą?

Na taip, situacija labai specifinė – mažai tikėtina, kad jūs vežiojatės grandininį pjūklą. Šis akumuliatoriaus įkrovimo būdas taip pat tiks ne visiems automobilių modeliams. Ir apskritai, jei gerai neišmanote to, ką matote po savo automobilio variklio gaubtu, verčiau to net nebandykite.



Populiarus YouTube kanalas Wranglerstar, kuriame įprastai galima pamatyti sodybos priežiūros, miško tvarkymo, medžio darbų, įrankių apžvalgų ir kitų vaizdo įrašų, dar prieš 4 metus publikavo vaizdo įrašą, pamokantį, kaip pakrauti nusėdusį automobilio akumuliatorių naudojant benzininį grandininį pjūklą. Vaizdo įrašas sulaukė gausybės komentarų ir daugiau nei 1,4 milijono peržiūrų.

Iš esmės, metodas yra gana paprastas. Nuo generatoriaus nuimamas dirželis, o nuo pjūklo nuimama grandinė bei juosta. Dar reikės atsarginio dirželio, nedidelės virvės ar ko nors panašaus, kas galėtų sukti generatoriaus skridinį. Na, o kaip visa tai veikia pamatysite vaizdo įraše

 

Prireiks šiek tiek laiko, kol akumuliatorius bus pakankamai įkrautas, kad užvestų variklį. Kai kurie žmonės komentaruose pastebi, kad norint, jog šis metodas suveiktų, reikia, kad būtų įjungtas degimas. Taip pat negalima supainioti generatoriaus sukimosi krypties, o viską užbaigus reikia atgal uždėti generatoriaus dirželį ir surinkti pjūklą.

Savaime aišku, kad šis metodas pravers labai nedideliam žmonių ratui, kurie savo automobiliu vyksta į mišką. Visgi, vaizdo įrašas tiek daug peržiūrų surinko neatsitiktinai. Jis parodo, kad pasitelkus kūrybišką mąstymą ir paprastus įgūdžius galima išsisukti iš bet kokios situacijos.

Jei jums įdomi veikla lauke, darbas prie sodybos, seni įrankiai ir medžio darbai, rekomenduojame prenumeruoti Wranglerstar. Nors kai kurie vaizdo įrašai būna labai ilgi, juos vis tiek įdomu pažiūrėti.





Ar tiesa, kad automobiliai su galiniais varomais ratais nekenčia žiemos? Ar slidžiuose keliuose jie pavojingi? (Video)

Ar tiesa, kad automobiliai su galiniais varomais ratais nekenčia žiemos? Ar slidžiuose keliuose jie pavojingi? (Video)

Žiema jau ne tik, kad ne už kalnų, bet gali prasidėti per kelias ateinančias dienas ar savaitę. Orai jau darosi sunkiai prognozuojami, kelius jau buvo padengęs plonas sniego sluoksnis. Nors dar sunku pasakyti, kada viskas aplink pasidarys balta, vairuotojai jau turėtų būti budresni, kuomet orai keičiasi ar naktį šąla. Dažnai sakoma, kad galine ašimi varomi automobiliai žiemą yra labai pavojingi, bet ar tai iš tikrųjų yra tiesa? Kodėl?

Tai – dar vienas straipsnis apie automobilius žaliems. Jei manote, kad puikiai suprantate šią temą – straipsnis nėra jums. Daug žmonių žvalgosi naujo automobilio. Jiems reikia apgalvoti visą eilę skirtingų faktorių, kurie gali nulemti jų pasirinkimą. Tarp jų – ir saugumas žiemą. Tai ar verta atsisakyti galu varomo svajonių automobilio vien tam, kad žiema kelyje būtų saugesnė?



Visų pirma, reikia pripažinti, kad iš visų trijų supaprastintų automobilių kategorijų – varomų priekiniais, galiniais ar visais keturiais ratais – galine ašimi varomas automobilis žiemos nemėgsta labiausiai. Aišku, kalbame saugumo požiūriu – tie, kurie žiemą supranta kaip geriausią laiką driftui, tikrai nesutiktų žiemą persėsti į priekiu varomą mašiną. Toddas Harris, Oregone, JAV, įsikūręs profesionalios vairuotojų mokyklos vadovas, teigia, kad automobiliai su galiniais varomais ratais žiemą problemų turi dėl kelių priežasčių.

Šiuolaikiniai automobiliai yra išbandomi pačiomis įvairiausiomis sąlygomis. (kallerna, Wikimedia(CC BY-SA 3.0)

Galiniai varantys ratai ant slidaus paviršiaus pasižymi prastesniu sukibimu. Taip yra dėl svorio pasiskirstymo – varikliai dažniausiai yra montuojami priekyje, todėl priekiniai ratai gauna didesnę svorio dalį. Gamintojai stengiasi išspręsti šią problemą ir svorį stengiasi paskirstyti maždaug tolygiai, tačiau faktas lieka faktu – įprastas priekiu varomas automobilis ant varančiosios ašies neša daugiau svorio nei varomas galu.

Automobiliai su galine varančiąja ašimi sunkiau įveikia didesnes pusnis. (nakhon100, Wikimedia(CC BY 2.0)

Dėl šios priežasties galu varomi automobiliai dažniau įstringa sniege ar ant slidaus šlaito. Nors savininkai ne visada nori tai pripažinti, tikimybė, kad per naktį apsnigtoje aikštelėje ar šiaip pusnyje įstrigs galu varomas automobilis yra kur kas didesnė nei kad ten pat paklius varomas priekiu.

Automobilius su galine varančiąja ašimi taip pat sunkiau suvaldyti, jei prasideda slydimas. Jie posūkiuose dažniausiai nori suktis – galas pradeda lenktyniauti su priekiu. Tuo tarpu priekiniais ratais varomas automobilis per greitai įvažiavus į posūkį nuslys tiesiai. Aišku, abi situacijos gali būti pavojingos, tačiau nepatyrusiam vairuotojui suvaldyti galu varomą automobilį yra kiek sunkiau.

BMW pasivažinėjimas snieguotais keliais su žieminėmis padangomis

 

Tačiau ne viskas taip blogai. Nors sportiniai automobiliai žiemą slepiasi garažuose, žmonės vairuojantys Mercedes-Benz, Lexus, BMW ar Jaguar automobilius į autobusus tikrai nepersėda. Šiuolaikinės elektroninės sistemos gali padėti išsisukti iš daugelio situacijų. Plius, mūsų kraštuose žiemą automobilius privalu apauti žieminėmis padangomis.

Patys naujausi automobiliai turi ir specialius režimus, skirtus važinėti slidžiais keliais. Aišku, niekas nepakeis budrios automobilio vairuotojo akies ir įgūdžių, tačiau šiuolaikinio galu varomo automobilio žiemą pavojingu laikyti negalime. Visai kita tema yra seni automobiliai, kurie jokios elektroninės pagalbos rankos vairuotojui ištiesti negali – jų jauni vairuotojai tikriausiai turėtų vengti.

JAV Policija naudoja daug galine ašimi varomų automobilių. (vincent desjardins, Wikimedia(CC BY 2.0)

Tačiau, kaip sako ir pats Harris, viskas susiveda į vieną tašką – patirtį. Anksčiau daugelis automobilių buvo varomi galiniais ratais, o ir iki šių dienų amerikietiški policijos ir taksi automobiliai ištisus metus važinėja mašinomis su galinėmis varančiosiomis ašimis. Daug problemų dėl to nekyla todėl, kad vairuotojai yra patyrę ir žino, ko negalima daryti slidžiame kelyje.

Todėl jauniems vairuotojams, kurie dabar ieško automobilio ir nuoširdžiai baiminasi artėjančios žiemos, reikėtų gerai pasvarstyti alternatyvas – priekiniais ar visais ratais varomas automobilis taip pat gali būti ir smagus, ir įdomus.



Štai dar keli straipsniai apie automobilius žaliems:

Paprastai apie tai, kas yra hidrosmūgis ir kodėl nereikėtų važiuoti net per menkai apsemtas gatves (Video)

Ar stabdymas varikliu gadina jūsų automobilį ir trumpina variklio ar kitų detalių gyvenimą? (Video)

Galia prieš sukimo momentą – ką reiškia šie skaičiai ir į kurį reikėtų labiau atkreipti dėmesį?

Kaip sutaupysime daugiau degalų riedėdami nuo kalno – su neutralia ar įjungta pavara?

Apie Nodum

Nodum.lt - įdomiems skaitiniams skirtas puslapis. Čia reguliariai publikuojami straipsniai apie naujausias technologijas, mokslo pasiekimus, automobilių pasaulio naujienas ir kultūrą, patarimus ir visokias internete aptinkamas įdomybes. Didžiausias dėmesys skiriamas žmonėms, kurie kuria, keliauja, myli savo darbą, įdomioms lankytinoms vietoms ir pomėgiams. Nodum.lt - įvairenybių mazgas, jei veikiate ką nors įdomaus, apie ką norėtumėte papaskoti - susisiekite su mumis per mūsų Facebook puslapį ar elektroniniu paštu - nodum2017@gmail.com.