Kodėl automobilis su mechanine pavarų dėže važiuodamas atbulas skleidžia tą keistą garsą?

Kodėl automobilis su mechanine pavarų dėže važiuodamas atbulas skleidžia tą keistą garsą?

Jūs žinote tą garsą, nes esate jį girdėję ne kartą. Automobilis jį ima skleisti, kuomet bėgėjasi važiuodamas atbulas. Tiesa, senesni automobiliai tokiose situacijose triukšmavo labiau, o kai kurios mašinos su automatinėmis transmisijomis šio garso neskleidžia apskritai. Dar daugiau – lenktyniniai automobiliai tokį garsą skleidžia ir važiuodami pirmyn. Tai iš kur jis?

Iš tiesų šį garsą skleidžia transmisija – jau vien pasiklausius atgal važiuojančio automobilio aišku, kad šis garsas sklinda ne iš variklio. Jį skleidžia pačios pavaros – krumpliaračiai, kurie sudaro transmisijos mechanizmą.



Kaip tikriausiai žinote, jūsų automobilio pavarų dėžėje yra daugybė krumpliaračių. Tai – sunkios metalinės dalys, kurios sąveikauja tarpusavyje, viena kitą liečia ir nuolatos juda. Tiesą sakant, net sunku patikėti, kad pavarų dėžė netriukšmauja nuolat – juk ten tiek daug judančių metalinių dalių! Tačiau transmisijos triukšmo negirdime todėl, kad pavarų dėžė yra užpildyta alyva, gamintojai taip pat pasirūpina gera garso izoliacija, o patys krumpliaračiai yra pagaminti labai tiksliai, kad savo darbą atliktų efektyviai ir be reikalo netriukšmautų.

Visi bėgiai, išskyrus atbulinį, veikia praktiškai negirdimai. (T.M.O.F, Wikimedia(CC BY-SA 2.0)

Bet sugrįžkime prie to triukšmingo atbulinio bėgio. Važiavimui į priekį skirtos pavaros turi krumpliaračius su spirale išpjautais dantimis. Tai pagerina galios perdavimo efektyvumą, sumažina krumpliaračių dėvėjimąsi, šiek tiek padeda pavaras perjungti tolygiau ir sumažina transmisijos keliamą triukšmą.

Taip atrodo spiraliniai krumpliaračiai – jų dantys yra išpjauti kampu. (kosabe, Wikimedia(CC BY-SA 2.0)

Tuo tarpu krumpliaračiai, skirti atbulinei pavarai, turi tiesiai išpjautus dantis. Kadangi tokie krumpliaračiai vienas su kitu liečiasi didesniame paviršiaus plote, jų sąveika kelia didesnį triukšmą – kuo greičiau atbulas važiuoja automobilis, tuo garsiau girdimas tas pažįstamas garsas. Kitaip tariant, tą triukšmą kelia metalinės automobilio dalys, kurios greitai trinasi viena į kitą.

Senos mechaninės transmisijos pjūvis – tiesiai pjauti krumpliaračiai kairėje yra skirti atbuliniam bėgiui. (OSX, Wikimedia)

Tačiau kodėl atbuliniam bėgiui skirti kitokie krumpliaračiai? Pagrindinė priežastis yra ta, kad atbulinis bėgis nėra skirtas dideliam greičiui pasiekti ir jį naudojate gana trumpai. Todėl gamintojai gali sutaupyti šiek tiek pinigų – krumpliaračiai su tiesiai išpjautais dantimis yra gerokai pigesni. Spirale pjautų krumpliaračių dantys veikia tarsi pleištas, todėl jie yra stumiami išilgai ašies. Inžinieriai turi turėti tai omenyje ir išspręsti tai naudodami papildomas detales ar kitokios konstrukcijos ašis. Tiesiai pjauti krumpliaračiai nėra stumiami išilgai ašies, todėl, lyginant su spiraliniai krumpliaračiais, jie leidžia sutaupyti šiek tiek svorio.

Transmisijos triukšmas lenktyniniame automobilyje

 

Būtent dėl svorio krumpliaračiai su tiesiai pjautais dantimis yra naudojami lenktynėms skirtose transmisijose. Jos bet kuriuo atveju nuo apkrovų susidėvi gana greitai, o triukšmas lenktyniniame automobilyje nėra didelis priešas.

Taigi, kai kitą kartą girdėsite tą gerai pažįstamą garsą, kurį skleidžia atbulas važiuojantis automobilis, žinokite, kad tai – tiesiai pjautų atbulinio bėgio krumpliaračių triukšmas.



Taip pat skaitykite:

Ar tiesa, kad rankos laikymas ant pavarų perjungimo svirties gadina automobilį?

Ar galima automobiliu su mechanine transmisija iš vietos pajudėti antra pavara?

Kodėl būtina paisyti gamintojo nurodytų tempiamo krovinio svorio apribojimų?

Ar galima vairuojant automobilį su mechanine transmisija praleidinėti pavaras? 

Galia prieš sukimo momentą – ką reiškia šie skaičiai ir į kurį reikėtų labiau atkreipti dėmesį?

Paprastai apie tai, kas yra hidrosmūgis ir kodėl nereikėtų važiuoti net per menkai apsemtas gatves

Ar stabdymas varikliu gadina jūsų automobilį ir trumpina variklio ar kitų detalių gyvenimą?

Kodėl norint atsukti varžtą reikia mažiau jėgos nei panaudojote jam prisukti?

Kodėl norint atsukti varžtą reikia mažiau jėgos nei panaudojote jam prisukti?

Tikriausiai esate pastebėję šį fenomeną – norint atsukti varžtą reikia mažiau pastangų nei jį tinkamai priveržti. Lygiai tą patį patiriate ir kaskart atsukdami butelį – net jei jį patys labai stipriai užsukote, atsukti jį yra kur kas lengviau. Bet kodėl taip yra? Tai yra svarbesnis klausimas, nei jums atrodo.

Automobilių (ir kitos technikos) gamintojai nurodo, su kokia jėga turi būti prisukti įvairūs varžtai ir veržlės. Kai kurie žmonės mano, kad tos rekomendacijos nėra jau tokios svarbios – tiesiog reikia priveržti kiek įmanoma stipriau ir viskas – kaip atsisuks varžtas ar veržlė, jei juos priveržėte iš visų jėgų? Gamintojai reikalavimus nurodo ne šiaip sau. Jei priveršite per tvirtai, galite pažeisti detalę – gali neatlaikyti sriegis. Jei priveršite per silpnai – varžtas su laiku atsipalaiduos.



Iš tiesų, šis fenomenas atrodo keistas. Juk jei prisukote varžtą su, pavyzdžiui, 100 nm jėgos momentu, tai 100 nm turėtų reikėti ir norit varžtą atsukti. Tačiau taip toli gražu nėra. Įvairūs bandymai parodė, kad varžtui atsukti reikia 10-20 % mažiau pastangų nei jų reikėjo jam priveržti. Lygiai taip pat reikia daugiau pastangų norint tvirtai užsukti butelį, nei vėliau reikės jam atsukti. Tačiau jei gerai apie tai pagalvosime, iš tiesų tai visai logiška.

Atsukti varžtą (ar butelį) visada lengviau nei jį prisukti. (U.S. Navy photo, Wikimedia)

Sriegis yra ne kas kita kaip pleištas. Jei stebuklingai ištiestume varžto sriegį, gautume į viršų nukreiptą tiesę – kitaip tariant, paprastą pleištą. Taigi, kai varžtą priveržinėjame šį pleištą stumiame po kitų pleištu (veržlėje ar skylėje esančiais sriegiais). Tai yra tarsi kokio nors svorio stūmimas į kalną. Kai varžtą bandome atlaisvinti, šie pleištai vien dėl savo formos atsiskiria nesunkiai – tuomet tą svorį tarsi imame traukti žemyn.

Tarp suspaustų savo pirštų įstumkite smailų pieštuko galą, o tada jį ištraukite. Pastebėsite, kad jį ištraukti visada yra lengviau, nes tai taip pat yra pleištas. Lygiai toks pat principas veikia ir varžtus.

Tiesa, reikėtų nepamiršti ir medžiagų elastingumo. Priverždami varžtą mes suspaudžiame metalą – jį veikia stresas. Jei nepersistengėte, šis stresas nei varžto, nei kitų detalių pažeisti neturėtų, tačiau pats varžtas įsitempia, o metalas po varžto galvute – susispaudžia. Tai yra elastinė deformacija – medžiagos veikia kaip spyruoklės. Taigi, ir varžtas, ir metalas, į kurį jis yra įsuktas, nori sugrįžti į pirminę padėtį. Šis spyruoklės efektas tarsi stumia varžtą šalin ir padeda jį išjudinti – paleisti suspaustą spyruoklę yra lengviau nei ją suspausti.

Galiausiai, visi šie principai galioja tik su sąlyga, kad varžtai ir veržlės naudojami teisingai. Kartais norint atsukti per daug priveržtus varžtus reikia daugiau jėgos nei įprastai, nes sriegiai būna per daug įsitempę.



Taip pat skaitykite:

Automobilių galia prieš sukimo momentą – ką reiškia šie skaičiai ir į kurį reikėtų labiau atkreipti dėmesį?

Paprastai apie tai, kas yra hidrosmūgis;

Kodėl būtina paisyti gamintojo nurodytų tempiamo krovinio svorio apribojimų?

Ar galima vairuojant automobilį su mechanine transmisija praleidinėti pavaras? 

Ar stabdymas varikliu gadina jūsų automobilį ir trumpina variklio ar kitų detalių gyvenimą?

Ar tiesa, kad rankos laikymas ant pavarų perjungimo svirties gadina automobilį?

Ar tiesa, kad rankos laikymas ant pavarų perjungimo svirties gadina automobilį?

Vienas iš dažniausiai kartojamų patarimų automobilių su mechaninėmis transmisijomis vairuotojams – nelaikykite rankos ant pavarų perjungimo svirties. Apskritai jos nelieskite, jei neketinate perjungti pavaros. Bet ar toks patarimas tikslus? Ką iš tiesų galite sugadinti?

Mechaninės pavarų dėžės po truputį nyksta iš mūsų kelių ir gatvių. Tiesa yra ta, kad daugelis modernių automatinių pavarų dėžių garantuoja žemesnes degalų sąnaudas, o jas ypač įvertina tie vairuotojai, kuriems tenka pastovėti kamščiuose. Jos tiesiog patogesnės. Tačiau nemažai ir tokių, kuriems mechaninės pavarų dėžės patinka labiau. Tiesa, nemažai jų vairuoja vieną ranką nuolat laikydami ant pavarų dėžės svirties.



Taigi, ar tiesa, kad ant pavarų dėžės svirties laikoma ranka gadina kokius nors automobilio mazgus? Ir taip, ir ne. Šis faktas skleidžiamas dėl labai paprastos mechaninės priežasties – pavarų sinchronizatorius stumdančios šakutės, prijungtos prie perjungimo svirties, yra gaminamos iš fosforinės bronzos arba turi šio metalo intarpus. Fosforinė bronza yra gana minkštas lydinys, kuris pasižymi itin maža trintimi. Problema ta, kad net ir nedidelis spaudimas (pavyzdžiui, rankos svoris) gali tą šakutę pastūmėti į netinkamą padėtį ir ji pradės šiek tiek trintis ir dilti. Būtent todėl ir sakoma, kad važiuojant pavarų svirtį reikėtų liesti tik kai ketinate perjungti pavaras.

Audi 6 pavarų mechaninės transmisijos schema. (Audi nuotrauka)

Visa tai yra tiesa. Tačiau reikėtų nepamiršti ir to, kad gamintojai gerai pažįsta savo vairuotojus ir žino, kad šis įprotis yra pakankamai dažnas. Todėl stengiamasi išvengti nereikalingo mazgų dilimo. Transmisijos yra pripildytos greičių dėžės alyva, o ir pačios šakutės yra pagamintos iš itin maža trintimi pasižyminčių metalų. Todėl dėvėjimasis nuo ant pavarų svirties paliktos rankos yra minimalus. Tačiau šio įpročio vis tiek reikėtų vengti.

Geriau jau rankas laikyti ant vairo. (Vernon Chan, Wikimedia (CC BY 2.0)

Vairą reikėtų laikyti abiem rankomis. Taip tiesiog saugiau – išlaikysite geresnę automobilio kontrolę. Tikriausiai pastebėjote, kad automobilių lenktynininkai vairą visada laiko abiem rankomis. Daugelis automobilių vis tiek turi patogius porankius, ant kurių padėjus alkūnes vairuoti yra patogu net ir ilgose kelionėse.



Taip pat skaitykite:

Ar galima automobiliu su mechanine transmisija iš vietos pajudėti antra pavara?

Kodėl būtina paisyti gamintojo nurodytų tempiamo krovinio svorio apribojimų?

Ar galima vairuojant automobilį su mechanine transmisija praleidinėti pavaras? 

Galia prieš sukimo momentą – ką reiškia šie skaičiai ir į kurį reikėtų labiau atkreipti dėmesį?

Paprastai apie tai, kas yra hidrosmūgis ir kodėl nereikėtų važiuoti net per menkai apsemtas gatves

Ar stabdymas varikliu gadina jūsų automobilį ir trumpina variklio ar kitų detalių gyvenimą?

Ar galima automobiliu su mechanine transmisija iš pradėti važiuoti įjungus antrą pavarą? Ar taip be reikalo nedėvimi automobilio mazgai?

Ar galima automobiliu su mechanine transmisija iš pradėti važiuoti įjungus antrą pavarą? Ar taip be reikalo nedėvimi automobilio mazgai?

Ar pastebėjote, kad kai kurie vairuotojai iš vietos pajuda įjungę antrą pavarą? Priežasčių, kodėl taip daroma, yra įvairių, tačiau visada išlieka klausimas – ar taip nekenkiama automobilio transmisijai ar kitiems mazgams? Ar tikrai visada būtina pradėti važiuoti įjungus pirmą pavarą? O gal yra situacijų, kuomet antroji yra tiesiog geresnis pasirinkimas?

Kai kurie automobiliai turi labai trumpą pirmą pavarą – vos pradėjus važiuoti tenka jungti antrą. Tuomet vairuotojai dažnai pirmą pavarą apskritai pamiršta, kol nereikia pajudėti į įkalnę ar tempti kokio nors svorio. Kiti žmonės yra įsitikinę, kad žiemą, kuomet keliai yra slidūs, pajudėti geriausia įjungus būtent antrą pavarą, nes į ratus perduodamas mažesnis sukimo momentas ir jie taip lengvai neprasisuka. Galiausiai, kai kuriems vairuotojams tai – tiesiog įprotis ir priežasčių, kodėl prieš pradėdami važiuoti jie nepasirenka pirmos pavaros, jie racionaliai paaiškinti negali. Ar tokie vairuotojai kenkia savo automobiliui?



Iš tiesų objektyvių priežasčių pradėti važiuoti įjungus antrąją pavarą beveik nėra.  Žinoma, labai žema pirmoji pavara erzina, tačiau prie to galima priprasti. O slidžiuose keliuose visada galima atsargiau atleisti sankabos pedalą, kad iš vietos pajudėtumėte tolygiai ir neagresyviai – tai yra įgūdis, kurį turėtų įvaldyti visi vairuotojai. Tačiau iš tikrųjų pajudėjimas iš vietos įjungus antrą pavarą katastrofiškų padarinių sukelti negali, nebent tai taps nuolatine praktika.

Jei pradėsite važiuoti antra pavara, variklis ar pavarų dėžė nuo to tikrai greičiau nesidėvės. Vienintelis mazgas, kuris dėl to nukentės, yra sankaba. Tiesiog sankabos pedalą atleisite kur kas lėčiau nei įprasta, todėl greičiau dils sankabos diskas. Jei tai netaps įpročiu, tikriausiai greitesnio detalių susidėvėjimo net nepastebėsite (pavyzdžiui, jei tai darysite tik ant slidaus kelio). Visgi, reikėtų išsiugdyti įprotį sklandžiai pajudėti naudojant pirmąją pavarą – juk tam ji ir skirta.

Automobilio sankabai bus sveikiau, jei iš vietos pajudėsite pirma pavara. (steve lyon, Wikimedia (CC BY-SA 2.0)

Tiesa, įdomumo dėlei paminėsime, kad kai kurie nauji automobiliai su automatinėmis transmisijomis turi specialų sniego režimą. Jis dažnai reiškia, kad automobilis iš vietos pajudės būtent su įjungta antra pavara. Pavyzdžiui, tokią sistemą naudoja JEEP – ji padeda užtikrinti geresnį sukibimą ir tolygesnį pajudėjimą iš vietos. Tai kodėl automobiliuose su mechanine pavarų dėže patartina vengti pajudėjimo su antra pavara, o automatinės transmisijos tai atlieka pačios?

Automatinę transmisiją ir variklį dažniausiai jungia hidraulinė sankaba, kuri neturi tokių greitai susidėvinčių detalių kaip sankabos diskas. Taigi, gamintojai gali drąsiai pasiūlyti nustatymą, kuris leidžia automobiliui iš vietos pajudėti su antra pavara. Tačiau tokį sprendimą ir reikėtų palikti protingoms naujų automobilių automatinėms transmisijoms – jei vairuojate automobilį su mechanine pavarų dėže, geriau jau naudokitės pirmąja pavara.



Taip pat skaitykite:

Kodėl būtina paisyti gamintojo nurodytų tempiamo krovinio svorio apribojimų?

Ar galima vairuojant automobilį su mechanine transmisija praleidinėti pavaras? 

Galia prieš sukimo momentą – ką reiškia šie skaičiai ir į kurį reikėtų labiau atkreipti dėmesį?

Paprastai apie tai, kas yra hidrosmūgis ir kodėl nereikėtų važiuoti net per menkai apsemtas gatves

Ar stabdymas varikliu gadina jūsų automobilį ir trumpina variklio ar kitų detalių gyvenimą?

Nusėdo automobilio akumuliatorius? Viskas gerai – jums padės grandininis pjūklas (Video)

Nusėdo automobilio akumuliatorius? Viskas gerai – jums padės grandininis pjūklas (Video)

Mums visada kartoja, kad būtina pasirūpinti geru automobilio akumuliatoriumi. Tai, aišku, tiesa, tačiau kartais pritingime, neturime laiko ar tiesiog nusprendžiame, kad akumuliatorius yra tol geras, kol automobilis užsiveda. Visgi, jei jau taip nutiko, kad palikote įjungtus žibintus, o sugrįžę radote išsikrovusį akumuliatorių, apsižvalgykite – gal kažkur turite grandininį pjūklą?

Na taip, situacija labai specifinė – mažai tikėtina, kad jūs vežiojatės grandininį pjūklą. Šis akumuliatoriaus įkrovimo būdas taip pat tiks ne visiems automobilių modeliams. Ir apskritai, jei gerai neišmanote to, ką matote po savo automobilio variklio gaubtu, verčiau to net nebandykite.



Populiarus YouTube kanalas Wranglerstar, kuriame įprastai galima pamatyti sodybos priežiūros, miško tvarkymo, medžio darbų, įrankių apžvalgų ir kitų vaizdo įrašų, dar prieš 4 metus publikavo vaizdo įrašą, pamokantį, kaip pakrauti nusėdusį automobilio akumuliatorių naudojant benzininį grandininį pjūklą. Vaizdo įrašas sulaukė gausybės komentarų ir daugiau nei 1,4 milijono peržiūrų.

Iš esmės, metodas yra gana paprastas. Nuo generatoriaus nuimamas dirželis, o nuo pjūklo nuimama grandinė bei juosta. Dar reikės atsarginio dirželio, nedidelės virvės ar ko nors panašaus, kas galėtų sukti generatoriaus skridinį. Na, o kaip visa tai veikia pamatysite vaizdo įraše

 

Prireiks šiek tiek laiko, kol akumuliatorius bus pakankamai įkrautas, kad užvestų variklį. Kai kurie žmonės komentaruose pastebi, kad norint, jog šis metodas suveiktų, reikia, kad būtų įjungtas degimas. Taip pat negalima supainioti generatoriaus sukimosi krypties, o viską užbaigus reikia atgal uždėti generatoriaus dirželį ir surinkti pjūklą.

Savaime aišku, kad šis metodas pravers labai nedideliam žmonių ratui, kurie savo automobiliu vyksta į mišką. Visgi, vaizdo įrašas tiek daug peržiūrų surinko neatsitiktinai. Jis parodo, kad pasitelkus kūrybišką mąstymą ir paprastus įgūdžius galima išsisukti iš bet kokios situacijos.

Jei jums įdomi veikla lauke, darbas prie sodybos, seni įrankiai ir medžio darbai, rekomenduojame prenumeruoti Wranglerstar. Nors kai kurie vaizdo įrašai būna labai ilgi, juos vis tiek įdomu pažiūrėti.





Apie Nodum

Nodum.lt - įdomiems skaitiniams skirtas puslapis. Čia reguliariai publikuojami straipsniai apie naujausias technologijas, mokslo pasiekimus, automobilių pasaulio naujienas ir kultūrą, patarimus ir visokias internete aptinkamas įdomybes. Didžiausias dėmesys skiriamas žmonėms, kurie kuria, keliauja, myli savo darbą, įdomioms lankytinoms vietoms ir pomėgiams. Nodum.lt - įvairenybių mazgas, jei veikiate ką nors įdomaus, apie ką norėtumėte papaskoti - susisiekite su mumis per mūsų Facebook puslapį ar elektroniniu paštu - nodum2017@gmail.com.