Ar tiesa, kad automobiliai su galiniais varomais ratais nekenčia žiemos? Ar slidžiuose keliuose jie pavojingi? (Video)

Ar tiesa, kad automobiliai su galiniais varomais ratais nekenčia žiemos? Ar slidžiuose keliuose jie pavojingi? (Video)

Žiema jau ne tik, kad ne už kalnų, bet gali prasidėti per kelias ateinančias dienas ar savaitę. Orai jau darosi sunkiai prognozuojami, kelius jau buvo padengęs plonas sniego sluoksnis. Nors dar sunku pasakyti, kada viskas aplink pasidarys balta, vairuotojai jau turėtų būti budresni, kuomet orai keičiasi ar naktį šąla. Dažnai sakoma, kad galine ašimi varomi automobiliai žiemą yra labai pavojingi, bet ar tai iš tikrųjų yra tiesa? Kodėl?

Tai – dar vienas straipsnis apie automobilius žaliems. Jei manote, kad puikiai suprantate šią temą – straipsnis nėra jums. Daug žmonių žvalgosi naujo automobilio. Jiems reikia apgalvoti visą eilę skirtingų faktorių, kurie gali nulemti jų pasirinkimą. Tarp jų – ir saugumas žiemą. Tai ar verta atsisakyti galu varomo svajonių automobilio vien tam, kad žiema kelyje būtų saugesnė?



Visų pirma, reikia pripažinti, kad iš visų trijų supaprastintų automobilių kategorijų – varomų priekiniais, galiniais ar visais keturiais ratais – galine ašimi varomas automobilis žiemos nemėgsta labiausiai. Aišku, kalbame saugumo požiūriu – tie, kurie žiemą supranta kaip geriausią laiką driftui, tikrai nesutiktų žiemą persėsti į priekiu varomą mašiną. Toddas Harris, Oregone, JAV, įsikūręs profesionalios vairuotojų mokyklos vadovas, teigia, kad automobiliai su galiniais varomais ratais žiemą problemų turi dėl kelių priežasčių.

Šiuolaikiniai automobiliai yra išbandomi pačiomis įvairiausiomis sąlygomis. (kallerna, Wikimedia(CC BY-SA 3.0)

Galiniai varantys ratai ant slidaus paviršiaus pasižymi prastesniu sukibimu. Taip yra dėl svorio pasiskirstymo – varikliai dažniausiai yra montuojami priekyje, todėl priekiniai ratai gauna didesnę svorio dalį. Gamintojai stengiasi išspręsti šią problemą ir svorį stengiasi paskirstyti maždaug tolygiai, tačiau faktas lieka faktu – įprastas priekiu varomas automobilis ant varančiosios ašies neša daugiau svorio nei varomas galu.

Automobiliai su galine varančiąja ašimi sunkiau įveikia didesnes pusnis. (nakhon100, Wikimedia(CC BY 2.0)

Dėl šios priežasties galu varomi automobiliai dažniau įstringa sniege ar ant slidaus šlaito. Nors savininkai ne visada nori tai pripažinti, tikimybė, kad per naktį apsnigtoje aikštelėje ar šiaip pusnyje įstrigs galu varomas automobilis yra kur kas didesnė nei kad ten pat paklius varomas priekiu.

Automobilius su galine varančiąja ašimi taip pat sunkiau suvaldyti, jei prasideda slydimas. Jie posūkiuose dažniausiai nori suktis – galas pradeda lenktyniauti su priekiu. Tuo tarpu priekiniais ratais varomas automobilis per greitai įvažiavus į posūkį nuslys tiesiai. Aišku, abi situacijos gali būti pavojingos, tačiau nepatyrusiam vairuotojui suvaldyti galu varomą automobilį yra kiek sunkiau.

BMW pasivažinėjimas snieguotais keliais su žieminėmis padangomis

 

Tačiau ne viskas taip blogai. Nors sportiniai automobiliai žiemą slepiasi garažuose, žmonės vairuojantys Mercedes-Benz, Lexus, BMW ar Jaguar automobilius į autobusus tikrai nepersėda. Šiuolaikinės elektroninės sistemos gali padėti išsisukti iš daugelio situacijų. Plius, mūsų kraštuose žiemą automobilius privalu apauti žieminėmis padangomis.

Patys naujausi automobiliai turi ir specialius režimus, skirtus važinėti slidžiais keliais. Aišku, niekas nepakeis budrios automobilio vairuotojo akies ir įgūdžių, tačiau šiuolaikinio galu varomo automobilio žiemą pavojingu laikyti negalime. Visai kita tema yra seni automobiliai, kurie jokios elektroninės pagalbos rankos vairuotojui ištiesti negali – jų jauni vairuotojai tikriausiai turėtų vengti.

JAV Policija naudoja daug galine ašimi varomų automobilių. (vincent desjardins, Wikimedia(CC BY 2.0)

Tačiau, kaip sako ir pats Harris, viskas susiveda į vieną tašką – patirtį. Anksčiau daugelis automobilių buvo varomi galiniais ratais, o ir iki šių dienų amerikietiški policijos ir taksi automobiliai ištisus metus važinėja mašinomis su galinėmis varančiosiomis ašimis. Daug problemų dėl to nekyla todėl, kad vairuotojai yra patyrę ir žino, ko negalima daryti slidžiame kelyje.

Todėl jauniems vairuotojams, kurie dabar ieško automobilio ir nuoširdžiai baiminasi artėjančios žiemos, reikėtų gerai pasvarstyti alternatyvas – priekiniais ar visais ratais varomas automobilis taip pat gali būti ir smagus, ir įdomus.



Štai dar keli straipsniai apie automobilius žaliems:

Paprastai apie tai, kas yra hidrosmūgis ir kodėl nereikėtų važiuoti net per menkai apsemtas gatves (Video)

Ar stabdymas varikliu gadina jūsų automobilį ir trumpina variklio ar kitų detalių gyvenimą? (Video)

Galia prieš sukimo momentą – ką reiškia šie skaičiai ir į kurį reikėtų labiau atkreipti dėmesį?

Kaip sutaupysime daugiau degalų riedėdami nuo kalno – su neutralia ar įjungta pavara?

Galia prieš sukimo momentą – ką reiškia šie skaičiai ir į kurį reikėtų labiau atkreipti dėmesį?

Galia prieš sukimo momentą – ką reiškia šie skaičiai ir į kurį reikėtų labiau atkreipti dėmesį?

Dažnai skaitydami naujienas apie automobilius ar rinkdamiesi naują transporto priemonę matome dvi pagrindines charakteristikas – sukimo momentą ir galią. Visgi, galia skelbimuose, straipsniuose yra išskiriama labiau ir yra tarsi svarbesnė kiekvieno automobilio istorijoje. Kita vertus, mažai kas nežino, jog ir sukimo momentas yra kritiškai svarbus automobilio dinamikai. Tai ką šie rodikliai iš tikrųjų reiškia ir kaip juos suprasti mechanika tik paviršutiniškai suprantantiems žmonėms?

Sukimo momentas ir galia yra tai, ką išvysto variklis, kuomet nuspaudžiate akceleratorių. Potencinė degalų energija vidaus degimo variklyje verčiama kinetine energija, kuri yra reikalinga važiavimui. Taigi, iš tikrųjų turime net kelis terminus, kuriuos reikia žinoti. Juos pateiksime labai suprimityvintai, šis straipsnis nėra skirtas mechaniką ir fiziką labai gerai išmanantiems žmonėms. Jis tik gali užvesti ant kelio tolimesniam skaitymui ir domėjimuisi.



Energija galima vadinti kūno galimybes atlikti darbą arba išskirti šilumą. Šiuo atveju energijos varikliui suteikia degalai arba baterijos, jei kalbame apie elektromobilius.

Darbas apibrėžiamas kaip kūną veikiančios jėgos modulio ir kūno poslinkio sandauga. Darbas gali būti matuojamas niutonmetrais.

Sukimo momentas – rotacinė variklio alkūninio veleno jėga. Kuo didesnį sukimo momentą išvysto variklis, tuo daugiau darbo jis gali nuveikti. Sukimo momentas yra vektorinis, turi kryptį ir yra matuojamas niutonmetrais. Niutonas – jėgos vienetas, o metras – nuotolio.

Galia – kaip greitai darbas yra atliekamas (fizikams toks paaiškinimas tikriausiai nepatiktų). Jamesas Wattas, kurio vardu ir pavadintas galios matavimo vienetas, nurodė, kad 1 arklio galio pakanka 33 tūkstančiams svarbų pakelti į vienos pėdos aukštį per vieną minutę.

Vilkikai turi mažiau galios nei naujausi Ferrari automobiliai, bet patempti gali kur kas daugiau dėl didelio sukimo momento. (Martin Addison, Wikimedia(CC BY-SA 2.0)

Taigi, sukimo momentas yra reikalingas šiam svoriui pakelti apskritai, o galia – pakelti greitai. Aukštą sukimo momentą ir labai mažai galios turintis kūnas (variklis) gali pakelti didžiulius svorius, tačiau tai darytų labai lėtai. Tuo tarpu daug galios, bet žemą sukimo momentą turintis kūnas didelio svorio pakelti apskritai negalėtų arba tai darydamas labai persitemptų, kol būtų pasiektas tam tikras greitis.

Bet fiziką į šalį. Egzistuoja ir daugybė pusiau tikslių paaiškinimų, kurie vaizdžiai iliustruoja ką reiškia galia, o ką – sukimo momentas. Dažnai teigiama, kad kada sunku, viską nudirba sukimo momentas. Tai yra, iš vietos greičiau pajudės tas automobilis, kuris turi aukštesnį sukimo momentą. Taip pat aukštas sukimo momentas yra reikalingas tempiant priekabas ar bėgėjantis iki itin aukšto greičio, kuomet oro pasipriešinimas pasidaro labai stiprus.




Aukštą sukimo momentą turi traktoriai ir vilkikai dėl labai akivaizdžių priežasčių. Pavyzdžiui, Volvo FH vilkikas su D16G varikliu išvysto 2650 Nm sukimo momentą ir 540 AG galią. Galia visai ne įspūdinga, o tuo tarpu sukimo momentas yra didžiulis tam, kad vilkikas galėtų tempti sunkius krovinius. 540 AG išvystė ir 2010-ųjų Ford Mustang GT500, tačiau turėjo tik 691 Nm sukimo momentą. Pajudinti tokį automobilį iš vietos yra mažesnis darbas nei vilkiką.

Kitas pavyzdys – Mazda RX-8. Rotorinis 1,3 litrų variklis išvystė 186-225 AG, tačiau sukimo momentas išliko gana žemas – apie 216 Nm. Tai vis tiek buvo smagus sportinis automobilis su neeiliniu charakteriu, tačiau daug noro staiga šauti iš vietos jis tikrai nerodė.

Mazda RX-8 turėjo rotorinį variklį, kuris gali išvystyti daug galios iš mažo darbinio tūrio, bet didelio sukimo momento neturėjo. (IFCAR, Wikimedia)

Taip pat svarbu paminėti, kad tiek galia, tiek sukimo momentas nėra pastovūs dydžiai, jei kalbame apie vidaus degimo variklius. Jie svyruoja priklausomai nuo apsukų. Minėtas RX-8 maksimalų sukimo momentą išvystė tik prie 7600 apsisukimų per minutę, todėl reikėjo stipriai paspausti, kol automobilis tikrai pradėjo traukti.

Galiausiai, dažnai sakoma, kad galia nurodo kaip greitai atsitrenksite į sieną, o sukimo momentas – kaip toli tą sieną su savimi nusitempsite. Renkantis sportinį automobilį reikės atkreipti dėmesį į abu šiuos dydžius bei gerai suvokti, kokio charakterio automobilio jums reikia – tokio, kurio variklis tingiai suktųsi, bet leistų automobiliui įspūdingai šauti iš vietos, ar tokio, kuris mėgtų aukštus sūkius ir nuolatinį darbą ant ribos?



Dar pora straipsnių apie automobilius žaliems:

Paprastai apie tai, kas yra hidrosmūgis ir kodėl nereikėtų važiuoti net per menkai apsemtas gatves (Video)

Ar stabdymas varikliu gadina jūsų automobilį ir trumpina variklio ar kitų detalių gyvenimą? (Video)

Ar galima vairuojant automobilį su mechanine transmisija praleidinėti pavaras? (Video)

Ar galima vairuojant automobilį su mechanine transmisija praleidinėti pavaras? (Video)

Automobilis su mechanine pavarų dėže yra tikras džiaugsmas vairavimo entuziastui. Smagu jausti, kaip tu pats kontroliuoji automobilį, renkiesi pavaras ir, žinoma, darai klaidas. Tačiau mechaninės transmisijos, deja, nyksta ir vis daugiau žmonių jomis net nemoka naudotis. Kita vertus, žinias pagilinti verta visiems – ar galima praleidinėti pavaras vairuojant automobilį su mechanine pavarų dėže?

Klausimas ne toks jau paprastas, kaip atrodo. Nors pačiam perjunginėti pavaras tikrai yra smagu, tai ir nemaža atsakomybė. Apgadinti mechaninius automobilio mazgus yra labai lengva, o nepatyrimas stipriai sumažins ir sankabos disko gyvavimo laiką. Nesunku įsivelti ir į pavojingas situacijas. Tačiau iš tikrųjų praleisti pavaras galima, jei tai daroma protingai.



Tarkime, kad jūs ką tik pradėjote važiuoti ir greitėjate. Tikrai nieko baisaus nenutiks, jei iš, tarkim, pirmos pavaros šoksite į ketvirtą. Reikės lėčiau atleisti sankabos pedalą, nes kitaip automobilis gali sutrūkčioti. Iš esmės, nieko blogo tikrai nenutiks. Jei sankabos pedalą praleisdami pavarą paleisite greičiau, automobilis sutrūkčios todėl, kad variklis suksis kur kas greičiau nei pavarų dėžė. Atleidžiant sankabą ir leidžiant varikliui ir pavarų dėžei susijungti, variklio greitis staiga nukris ir, jei apsukos bus per žemos, jis paprasčiausiai užges.

Apie pavarų praleidinėjimą papasakojo pats Jason Fenske, YouTube kanalo Engineering Explained kūrėjas:

 

Tuo tarpu jungiant žemesnes pavaras reikia būti atsargesniems. Daugelis vairuotojų lėtėdami pavaras praleidžia be didesnių bėdų, tačiau važiuojant labiau entuziastingai problemų tikrai gali kilti. Visų pirma, jei važiuojate didelėmis apsukomis ir staiga nuspręsite pasirinkti kur kas žemesnę pavarą, galite stipriai apgadinti variklį, nes pavaros sukimosi greitis bus kur kas didesnis už variklio.

Tačiau taip gali nutikti tik netyčia, dažniau žemesnės pavaros jungiamos tik lėtėjant. Tuomet svarbu prieš atleidžiant sankabą truputį kilstelti variklio apsukas, kad jos sutaptų su pavaros sukimosi greičiu – anglų kalboje ši praktika vadinama rev matching. Tai – įgūdis, kurį reikėtų suprasti visiems vairuotojams, bet geriau nesipraktikuoti bendro naudojimo keliuose.

 

Taigi, praleidinėti pavaras tikrai galima, bet tik tuomet, kai žinote, ką darote. Jei jau vairuojate automobilį su mechanine pavarų dėže, tai geriau juo ir mėgaukitės, tobulinkite įgūdžius ir gilinkite žinias.




Paprastai apie tai, kas yra hidrosmūgis ir kodėl nereikėtų važiuoti net per menkai apsemtas gatves (Video)

Paprastai apie tai, kas yra hidrosmūgis ir kodėl nereikėtų važiuoti net per menkai apsemtas gatves (Video)

Stiprios liūtys gana dažnai apsemia kai kurių mūsų miestų gatves ir pridaro didelių nemalonumų. Stringa eismas, pagalbos tarnybos nespėja darbuotis, o žmonės tegali pykti ant gamtos ir miesto infrastruktūrą prižiūrinčių įmonių. Tuo tarpu kiti nekantrūs vairuotojai dažnai neįvertina savo automobilio galimybių ir ryžtasi šturmuoti patvinusius ruožus. Kodėl to daryti nepatariama? Kas iš tikrųjų yra hidrosmūgis? Kaip jis įvyksta?

Šis paaiškinimas skirtas mechaniką menkai išmanantiems žmonėms, todėl pradėti reikia nuo pačių pagrindų. Vidaus degimo variklis nemėgsta jokių kitų skysčių, išskyrus variklio alyvą. Į cilindrus kuras patenka jau dujų pavidalu, susimaišęs su deguonimi. Šį mišinį suspaudžia cilindru aukštyn ir žemyn judantis stūmoklis, o degimo metu išsiplėtusios dujos jį nustumia žemyn. Tuo pat metu vyksta daugybė kitų skirtingų procesų, tačiau pagrindas toks – aukštyn-žemyn judantis stūmoklis variklio darbo metu cilindre suslegia kuro ir deguonies mišinį.



Scotty Kilmer vaizdžiai paaiškina, kas yra hidrosmūgis

Dujas suspausti yra pakankamai nesunku dėl jų natūralių savybių – molekulės yra toli viena nuo kitos. Tuo tarpu suspausti vandenį yra neįmanoma – nesvarbu, kokia jėga spausite vandenį, jo tūrio pakeisti nepavyks. Tai gana sunku įsivaizduoti, tačiau tai yra mūsų gamtos tiesa. Todėl kai vanduo patenka į cilindrą, stūmoklis negali jo suspausti. Jis tarsi atsimuša į akmenį, kurio negali pajudinti, nors inercija jį vis dar stumia į priekį. Taigi, įvyksta hidrosmūgis.

Galimi keli scenarijai. Jei automobilis važiuoja greitai ir variklis dirba aukštomis apsukomis, stūmokliai juda su didele jėga. Todėl atsitrenkę į nepageidaujamą vandenį jie sugadina variklį – sulinksta švaistikliai, gali trūkti blokas. Blogiausiu atveju, variklis bus nepataisomai sugadintas.

Stūmoklis su hidrosmūgio sulankstytu švaistikliu. (MichaelXXLF, Wikimedia(CC BY-SA 3.0)

Jei automobilis važiuoja lėtai ir variklio sūkiai žemi, stūmokliai nejudės su tokia jėga, todėl tikėtina, kad atsitrenkę į vandenį tiesiog sustos ir variklis užges. Šiokia tokia žala gali būti padaryta, tačiau tikėtina, kad remontas bus greitas ir palyginti neskausmingas.

Jei vanduo į cilindrus pateko stovinčiam, neužvestam automobiliui, jo paprasčiausiai nepavyks užkurti. Teks pašalinti vandenį, gali tekti keisti kai kuriuos skysčius ar filtrus, bet iš esmės nieko baisaus nutikti neturėtų.

Dar reikėtų pabrėžti, kad dyzeliniai varikliai nuo hidrosmūgio kenčia daug labiau nei benzininiai. Jie įprastai turi didesnį sukimo momentą, o tai reiškia, kad cilindrai į vandens sieną bus stumiami su didesne jėga ir varikliui bus padaryta didesnė žala. Dyzeliniai varikliai taip pat turi mažesnes degimo kameras, todėl ir vandens hidrosmūgiui jiems reikės mažiau. Visgi, visi automobilių su vidaus degimo varikliais vairuotojai turėtų būti atsargūs.

Automobiliai nesėkmingai bando įveikti apsemtas gatves ir kelius

Kaip vanduo patenka į cilindrus? Kaip minėta aukščiau, varikliai degina kuro ir oro mišinį. Oro įsiurbimo angos labai dažnai yra visai žemai. Tai reiškia, kad kai kuriais atvejais nereikia net apsemto pusės rato, kad vanduo patektų į variklį ir jį sugadintų. Kartais išgirsite žmones manant, kad jei vanduo neapsemia grotelių, jis nepateks į variklį, tačiau tai nėra tiesa – daugelio automobilių oro paėmimo angos yra gerokai žemiau. Tai net nelabai priklauso nuo automobilio tipo – kai kurie sportiniai automobiliai oro įsiurbimo angas turi aukščiau nei kai kurie miesto visureigiai. Mažas vandens kiekis didelių problemų sukelti negali, tačiau važiuojant per apsemtą gatvę rizika, kad jo į cilindrus pateks daugiau yra išties labai aukšta.

Todėl jei tik galite, per apsemtas gatves nevažiuokite ir ne tik dėl didelio hidrosmūgio pavojaus. Vanduo gali apgadinti ir elektros sistemą, nuplėšti valstybinius numerius, o jame gali slėptis ir kokia nors nematoma duobė ar kita kliūtis.



Mechanizmas, kuris visas juda ir sukasi, bet visai nieko nedaro – žmonės negali atsižiūrėti (Video)

Mechanizmas, kuris visas juda ir sukasi, bet visai nieko nedaro – žmonės negali atsižiūrėti (Video)

Tikriausiai dauguma esate matę mažą dėžutę su nedideliu jungtuku. Įjungus mechanizmą, iš dėžutės išlenda žaislinio katino ar lėlės ranka ir jį išjungia. Dažnai šis žaislas vadinamas pačiu nenaudingiausiu daiktu pasaulyje, tačiau juo žavėtis neverta. Įspūdingiausias visai nieko nedarantis mechanizmas buvo kuriamas net 15 metų ir dabar traukia minias smalsuolių.

Lawrenceas Wahlstromas, landšafto dizaineris ir pensiją išėjęs laikrodininkas, kartą po Antrojo pasaulinio karo aptiko įdomiai atrodantį bombonešio taikiklį. Jis turėjo daugybę mažų krumpliaračių, kurie labai žavėjo Wahlstromą. 1948 metais jis pradėjo žaisti ir eksperimentuoti su šiuo mechanizmu, kaskart prie jo pridėdamas dar keletą krumpliaračių, kurie neatliko jokios funkcijos.

Wahlstromas prie šio keisto mechanizmo dirbo net 15 metų, kasmet pridėdamas nemažą skaičių įvairių krumpliaračių, sraigtų ir kitų dalių. Jas gaudavo iš mechaninių laikrodžių, automobilio ir net senų itališkų vargonų. Žurnalistai jau seniai domėjosi šiuo keistu išradimu ar meno kūriniu, bet Wahlstromo tai nestebino – jis teigė jau seniai pastebėjęs, kad žmonės nori pramogų, o ne žinių, todėl nieko nedarantis aparatas jiems tikrai turi patikti.

Mechanizmas pasiekė neįtikėtiną krumpliaračių skaičių – įvairiais skaičiavimais jis siekia 744-764. Keisčiausia tai, kad visi jie buvo idealiai sureguliuoti. Mechanizmas sukosi sklandžiai, buvo galima valandų valandas tyrinėti įvairių formų krumpliaračių, svirčių ir grandinių judesius. Apie jį rašė rimti, garsūs žurnalai, tokie kaip Life (1953 m), Popular Mechanics (1954 m), Mechanix Illustrated (1955 m) ir dar daug kitų. Žurnalistai ir žmonės niekaip negalėjo atsistebėti kruopščiu Wahlstromo darbu – kiek pastangų ir laiko buvo įdėta kuriant aparatą, kuris visiškai nieko nedaro. Wahlstromo mechanizmas neturi jokio kito tikslo, kaip tik jo paties veikimas ir judesys. Kitaip tariant, tai – mechaninis meno kūrinys.

Nieko nenuveikiantis mechanizmas buvo demonstruojamas įvairiose parodose ir mugėse. Po Wahlstromo mirties mechanizmą prižiūrėjo Earlas Wolfas, kuris šį kūrinį dar demonstravo įvairiose mugėse. Dabar Wahlstromo mechanizmas yra nuolatinėje Miniatiūrinės inžinerijos meistriškumo muziejuje (Miniature Engineering Craftsmanship Museum) Karlsbade, Kalifornijoje. Per daugiau nei 60 nesibaigiančių demonstracijų metų Wahlstromo aparatas kiek nusidėvėjo, sukasi jau ne visi krumpliaračiai. Tačiau lankytojai vis tiek susižavėję jį apžiūrinėja ir stebisi šiuo keistu, bet išties nuostabiu kūriniu.



Apie Nodum

Nodum.lt - įdomiems skaitiniams skirtas puslapis. Čia reguliariai publikuojami straipsniai apie naujausias technologijas, mokslo pasiekimus, automobilių pasaulio naujienas ir kultūrą, patarimus ir visokias internete aptinkamas įdomybes. Didžiausias dėmesys skiriamas žmonėms, kurie kuria, keliauja, myli savo darbą, įdomioms lankytinoms vietoms ir pomėgiams. Nodum.lt - įvairenybių mazgas, jei veikiate ką nors įdomaus, apie ką norėtumėte papaskoti - susisiekite su mumis per mūsų Facebook puslapį ar elektroniniu paštu - nodum2017@gmail.com.