10 įdomių faktų, kurių galbūt nežinojote – Audi turi nuosavą geležinkelių sistemą? (Video)

10 įdomių faktų, kurių galbūt nežinojote – Audi turi nuosavą geležinkelių sistemą? (Video)

Ar žinojote, kad Audi savo pagrindinėje gamykloje turi gana įspūdingą geležinkelių sistemą? O ar esate girdėję apie mechanizmą, kuris visas kruta, juda, bet visiški nieko nenuveikia? O kokio ilgio buvo didžiausias pasaulio laivas? Visa tai ir kur kas daugiau – šiame straipsnyje, kuriame pateikiame 10 įdomių faktų apie įvairius mechanizmus ir techninius pasiekimus.

Savo Facebook puslapyje kasdien skelbiame po kokį nors įdomų faktą. Vėliau, pirmadienį, šiuos faktus susumuojame į vieną straipsnį ir papildome juos naujomis detalėmis. Tam, kad straipsnis būtų pilnesnis, o faktų skaičius – apvalesnis, pridedame tris papildomus dar neskelbtus įdomius faktus. Taigi, pažiūrėkime, kaip atrodo tas mechanizmas, kuris visai nieko nedaro.



Daugiau nei 700 krumpliaračių, kurie sukasi be jokio rezultato. Lawrenceas Wahlstromas seniai domėjosi įvairiais mechanizmais. Vyrą traukė įvairūs krumpliaračiai, galios perdavimo mechanizmai ir seni mechaniniai laikrodžiai. Kartą Wahlstromas įsigijo  įdomiai atrodantį bombonešio taikiklį, likusį po Antrojo pasaulinio karo. Jis turėjo galybė krumpliaračių ir atrodė gana sudėtingai. 1948 metais vyras pradėjo su juo žaisti, vis pridėdamas naujų detalių. Tai tęsėsi net 15 metų, kol mechanizmas užaugo iki įspūdingo dydžio. Juo visada domėjosi įvairūs leidiniai – straipsniai spausdinti tokiuose žurnaluose, kaip Life (1953 m), Popular Mechanics (1954 m), Mechanix Illustrated (1955 m) ir dar daug kitų. Daugelį žavėjo vyro aistra šiam meno kūriniui, o stebėti dirbantį mechanizmą buvo be galo įdomu. O juk jis visai nieko nedaro! Plačiau apie Lawrenceo Wahlstromo mechanizmą – šiame straipsnyje.

Dabar Wahlstromo mechanizmas yra nuolatinėje Miniatiūrinės inžinerijos meistriškumo muziejuje (Miniature Engineering Craftsmanship Museum) Karlsbade, Kalifornijoje. Štai kaip jis sukasi:

Audi geležinkeliai Ingolštate. Audi – gerai žinoma markė, gaminanti vienus geriausių aukštos klasės automobilių pasaulyje. Aišku, Audi gamyklos yra gana didelės, todėl nieko keisto, kad Ingolštate nuolat vyksta sudėtingas logistinis darbas. 2015 metais Audi įsigijo keletą iš tinklo įkraunamų hibridinių lokomotyvų, kurie net dvi valandas gali dirbti naudodami tik elektros energiją. Ši žinia atkreipė dėmesį į geležinkelių tinklą gamyklos teritorijoje. Čia išsiraizgę net 18 km linijų, dirba 17 mašinistų ir galybė kitų specialistų. Kasdien į gamyklą Ingolštate atrieda 15 krovininių traukinių su kitur pagamintais automobiliais ar atskirais komponentais.

Hibridinis lokomotyvas Audi gamykloje. (Audi)

Ilgiausias laivas pasaulyje – Seawise Giant. Šis laivas buvo užbaigtas dar 1979 metais ir ilgą laiką sunkiai dirbo. Per visą istoriją keitėsi laivo vardas – jis vadintas Happy Giant, Jahre Viking, Knock Nevis, Oppama ir galiausiai Mont. Tačiau vienas dalykas nepakito – ilgiausio laivo pasaulyje titulas. Seawise Giant ilgis – 458,45 m. Pastatytas vertikaliai šis tanklaivis būtų aukštesnis už Empire State pastatą Niujorke. Dėl savo nepaprastai didelio svorio Seawise Giant negalėjo plaukti Panamos ir Sueco kanalais bei Lamašo sąsiauriu.

Seawise Giant – ilgiausias laivas pasaulio istorijoje (Auke Visser, Wikimedia)

Irano-Irako karo metu šis tanklaivis buvo atakuotas Irako karinių oro pajėgų ir nuskendo sekliuose vandenyse prie Larako. Tuomet buvo pripažinta, kad laivas yra nepataisomas, tačiau karui pasibaigus jį nusipirko viena laivybos kompanija ir Seawise Giant buvo iškeltas ir ištemptas į Singapūrą remontui. Vėliau  Seawise Giant tarnavo kaip plaukiojantis terminalas ir saugykla, o galiausiai 2009 metais buvo nurašytas. 2010 metais pradėtas laivo pjaustymas – jis tapo metalo laužu.

Po iškėlimo remontuojamas ilgiausias pasaulio tanklaivis. (Nils Koch, Wikimedia(CC BY-SA 4.0)

Visai atsitiktinai, tai nebuvo vienintelis antradienį skelbtas įdomus faktas. Vienas naujienų portalas kelias valandas visai rimtai skelbė apie artėjančią 15 dienų tamsą ir Nodum.lt privalėjo į tai besti pirštu – apie tai galima paskaityti čia.

Kiek kainavo Saulės užtemimas? 700 milijonų JAV dolerių. Tačiau ne visi turėjo ko liūdėti. Keliai tose valstijose, kur buvo stebimas pilnas užtemimas, buvo visiškai užkimšti, tačiau tuo galėjo pasidžiaugti degalinės ir apgyvendinimo įstaigos. Neįprasti statistiniai pokyčiai buvo pastebėti ir internete. Plačiau – Technologijos.lt straipsnyje.




Trumpiausias skrydis pasaulyje. Tai – Logonair avialinijų vykdomas maršrutas tarp  Westray ir Papa Westray salų Škotijoje. Skrydis trunka apie porą minučių ir jam pakanka nedidelio Pilatus Britten-Norman BN2B-26 Islander lėktuvo. Susisiekimas tose vietose nėra labai geras ir šis skrydis nėra pelningas – jį remia vietos valdžia. Dažniausiai skraido archeologai, gydytojai ir miestelių gyventojai, tačiau šį maršrutą tarsi pramogą vis dažniau atranda ir aviacijos mėgėjai. Plačiau apie šį skrydį – šiame straipsnyje.

O čia galite pamatyti kaip toks skrydis atrodo. Visa kelionė telpa trumpame vaizdo įraše

Kodėl Tata Nano toks pigus? Tai – pigiausias automobilis pasaulyje, rinkai pristatytas dar 2008 metais. Tuomet jis kainavo vos 1400 eurų, dabar – netoli 3000, tačiau pigiausio automobilio pasaulyje titulo Nano neprarado. Nemažai apie automobilius nenusimanančių žmonių spėlioja, kaip galima taip pigiai pagaminti keturdurį automobilį, tačiau paslapties čia nėra. Nano neturi oro pagalvių (ar jokios saugumo ir komforto įrangos apskritai), kiekvieną ratą laiko vos trys varžtai, išorėje nėra angos kuro bakui užpildyti, neatsidaro bagažinės dangtis, stiklą valo vos vienas valytuvas, o keleivio pusėje nėra veidrodėlio.

Bagažinės dangtis nėra atidaromas. (Krokodyl, Wikimedia(CC BY-SA 3.0)

Nano į priekį gina dviejų cilindrų variklis. Nors tai labai primityvus automobilis, jo kaina vis tiek yra nemažas pasiekimas. Juk jis ir nebuvo skirtas konkuruoti su kitais automobiliais – Nano nori pervilioti keletą motociklų ir motorolerių vairuotojų.

Tata Nano – pigiausias pasaulio automobilis iš Indijos. (Krokodyl, Wikimedia(CC BY-SA 3.0)

Pirmasis reaktyvinis lėktuvas Heinkel He 178. Tai – aukštasparnis prototipinis lėktuvas, sukurtas įrodyti reaktyvinio variklio panaudojimo galimybes karinėje aviacijoje. Pirmasis prototipas buvo kuriamas slapta ir pirmą kartą į orą pakilo 1939 metų rugpjūčio 27 d. Lapkritį jis jau buvo demonstruojamas Vokietijos kariuomenės vadovybei, tačiau ji orlaiviu nesusidomėjo – jis buvo lėtas ir mūšio sąlygomis galėjo veikti tik 10 minučių. Visgi, tai įkvėpė Ernstą Heinkelį sukurti dviem reaktyviniais varikliais varomą naikintuvą – Heinkel He 280 buvo pirmasis reaktyvinis naikintuvas pasaulyje, nors karo metu buvo pagaminti tik 9 egzemplioriai.

Heinkel He 178 – pirmasis pasaulyje skrendantis reaktyvinis lėktuvas (Gryffindor, Wikimedia)

Didžiausias vidaus degimo variklis pasaulyje – dvitaktis Wärtsilä-Sulzer RTA96-C. Šis Suomijoje gaminamas variklis yra skirtas didiesiems laivams. Jis turi kelias versijas, didžiausia iš jų turi 14 cilindrų ir yra 13,5 metrų aukščio bei 26,59 metrų ilgio. Didžiausias Wärtsilä-Sulzer RTA96-C sveria 2300 tonų ir išvysto 107 390 arklio galių.

Mažiausias pasaulio revolveris – SwissMiniGun. Jo kalibras – vos 2,34 mm, tačiau teigiama, kad tai – mirtinas ginklas. Jo ilgis – vos 5,5 cm, o svoris – 19,8 g. Aišku, svoris (ir kaina) priklauso nuo to, kokio revolverio norėsite – galima rinktis iš nerūdijančio plieno ar aukso. Teigiama, kad žinant kaip juo šaudyti, galima pataikyti į taikinį net už 160 metrų.

Ilgiausios pasaulyje kopėčios – Thomaso Hollerero pagamintos 120 pakopų, 41,16 metrų ilgio kopėčios, užbaigtos 2005 metais. Jos neturi jokios praktinės paskirties – buvo sukurtos tiesiog siekiant rekordo. Gineso rekordų knyga turi specifines taisykles šiam rekordui apibrėžti – nors į kai kuriuos bokštus tenka kopti kur kas aukščiau, ilgiausiomis kopėčiomis laikomos tos, kurias galime parnešti. Nors kažin kiek žmonių neštų šias.

Tiek faktų šiandien. Nodum.lt savo Facebook puslapyje kasdien skelbia įdomius faktus, o pirmadienį juos susumuoja į štai tokį straipsnį. Kviečiame sekti ir palaikyti!




Ankstesni faktų straipsniai:

Pirmoji savaitė

Antroji savaitė

Mechanizmas, kuris visas juda ir sukasi, bet visai nieko nedaro – žmonės negali atsižiūrėti (Video)

Mechanizmas, kuris visas juda ir sukasi, bet visai nieko nedaro – žmonės negali atsižiūrėti (Video)

Tikriausiai dauguma esate matę mažą dėžutę su nedideliu jungtuku. Įjungus mechanizmą, iš dėžutės išlenda žaislinio katino ar lėlės ranka ir jį išjungia. Dažnai šis žaislas vadinamas pačiu nenaudingiausiu daiktu pasaulyje, tačiau juo žavėtis neverta. Įspūdingiausias visai nieko nedarantis mechanizmas buvo kuriamas net 15 metų ir dabar traukia minias smalsuolių.

Lawrenceas Wahlstromas, landšafto dizaineris ir pensiją išėjęs laikrodininkas, kartą po Antrojo pasaulinio karo aptiko įdomiai atrodantį bombonešio taikiklį. Jis turėjo daugybę mažų krumpliaračių, kurie labai žavėjo Wahlstromą. 1948 metais jis pradėjo žaisti ir eksperimentuoti su šiuo mechanizmu, kaskart prie jo pridėdamas dar keletą krumpliaračių, kurie neatliko jokios funkcijos.

Wahlstromas prie šio keisto mechanizmo dirbo net 15 metų, kasmet pridėdamas nemažą skaičių įvairių krumpliaračių, sraigtų ir kitų dalių. Jas gaudavo iš mechaninių laikrodžių, automobilio ir net senų itališkų vargonų. Žurnalistai jau seniai domėjosi šiuo keistu išradimu ar meno kūriniu, bet Wahlstromo tai nestebino – jis teigė jau seniai pastebėjęs, kad žmonės nori pramogų, o ne žinių, todėl nieko nedarantis aparatas jiems tikrai turi patikti.

Mechanizmas pasiekė neįtikėtiną krumpliaračių skaičių – įvairiais skaičiavimais jis siekia 744-764. Keisčiausia tai, kad visi jie buvo idealiai sureguliuoti. Mechanizmas sukosi sklandžiai, buvo galima valandų valandas tyrinėti įvairių formų krumpliaračių, svirčių ir grandinių judesius. Apie jį rašė rimti, garsūs žurnalai, tokie kaip Life (1953 m), Popular Mechanics (1954 m), Mechanix Illustrated (1955 m) ir dar daug kitų. Žurnalistai ir žmonės niekaip negalėjo atsistebėti kruopščiu Wahlstromo darbu – kiek pastangų ir laiko buvo įdėta kuriant aparatą, kuris visiškai nieko nedaro. Wahlstromo mechanizmas neturi jokio kito tikslo, kaip tik jo paties veikimas ir judesys. Kitaip tariant, tai – mechaninis meno kūrinys.

Nieko nenuveikiantis mechanizmas buvo demonstruojamas įvairiose parodose ir mugėse. Po Wahlstromo mirties mechanizmą prižiūrėjo Earlas Wolfas, kuris šį kūrinį dar demonstravo įvairiose mugėse. Dabar Wahlstromo mechanizmas yra nuolatinėje Miniatiūrinės inžinerijos meistriškumo muziejuje (Miniature Engineering Craftsmanship Museum) Karlsbade, Kalifornijoje. Per daugiau nei 60 nesibaigiančių demonstracijų metų Wahlstromo aparatas kiek nusidėvėjo, sukasi jau ne visi krumpliaračiai. Tačiau lankytojai vis tiek susižavėję jį apžiūrinėja ir stebisi šiuo keistu, bet išties nuostabiu kūriniu.



Apie Nodum

Nodum.lt - įdomiems skaitiniams skirtas puslapis. Čia reguliariai publikuojami straipsniai apie naujausias technologijas, mokslo pasiekimus, automobilių pasaulio naujienas ir kultūrą, patarimus ir visokias internete aptinkamas įdomybes. Didžiausias dėmesys skiriamas žmonėms, kurie kuria, keliauja, myli savo darbą, įdomioms lankytinoms vietoms ir pomėgiams. Nodum.lt - įvairenybių mazgas, jei veikiate ką nors įdomaus, apie ką norėtumėte papaskoti - susisiekite su mumis per mūsų Facebook puslapį ar elektroniniu paštu - nodum2017@gmail.com.