Eksperimentas su auskarų gamyba: ne visai gražios katės iš namuose pasigamintos faneros

Eksperimentas su auskarų gamyba: ne visai gražios katės iš namuose pasigamintos faneros

Kaip jau kartą minėjome, jei kada nors pradėsite užsiiminėti kažkokiais amatais, anksčiau ar vėliau pabandysite sukurti ir papuošalų. Tai dėl kažkokių mistinių priežasčių yra beveik neišvengiama. Medžio darbai yra tuo ypatingi, kad net pradedantieji gali užsiimti kūryba ir gaminti tai, ko anksčiau niekur nebuvo matę. Įvairūs kūrybiniai eksperimentai daug ko išmoko, net jei dažnai būna nepavykę. Šis straipsnis – apie pirmųjų auskarų gamybą.

Auskarų gamyba tebuvo eksperimentas, tačiau galutinis rezultatas buvo pakankamai geras, kad mergina juos nuspręstų nešioti.

Šis darbas iš esmės nėra nieko neypatingas – papuošalus gamina  daugybė žmonių. Todėl internete galima nesunkiai rasti parduotuvių, kurios pardavinėja įvairias papuošalų dalis ar jų rinkinius. Taip buvo sukurti ir nuotraukoje matomi auskarai – internetinėje parduotuvėje Perlina.lt įsigijau kelias poras auskarų pagrindų, prie kurių tereikia priklijuoti norimus karoliukus, akmenėlius ar dar bala žino ką. Tik aš, aišku, nusprendžiau puošniąją auskaro dalį pagaminti iš medžio.

Taip atrodo auskarų pagrindai, kuriuos galima įsigyti Perlina.lt

Pirminė idėja – lapė. Paprastas lapės galvos kontūras išpjautas iš medžio mano galvoje atrodė kaip visai gera ir nesunkiai įgyvendinama mintis. Iš pat pradžių žinojau, kad pirmasis bandymas tikriausiai nebus sėkmingas, tačiau taip pat žinojau, kad jame išmoktos pamokos auskarus galiausiai leis užbaigti. Apie auskarų nešiojimą nebuvo nė minties – visa tai turėjo būti eksperimentas, kad vėlesni bandymai būtų sėkmingesni. Juk mediena iš tikrųjų net nėra pati tinkamiausia medžiaga tokiems darbams daryti.

Mediena reaguoja į aplinkos drėgmę – tai plečiasi, tai traukiasi. To negali sustabdyti joks lakas ar kitos medžiagos, kuriomis dengiami mediniai daiktai. Neišvengiamai auskarai susiraitytų ir atrodytų labai negražiai arba tiesiog atsiklijuotų nuo pagrindo. Išeitis – fanera.

Šis neišvaizdus kvadratėlis – savarbė trisluoksnė fanera. Tai – didžiausias šio eksperimento laimėjimas.

Fanera taip stipriai nejuda, nes sluoksniai yra išdėstyti skirtingomis kryptimis. Gamyklinė fanera mano sugalvotiems auskarams buvo tiesiog per stora, todėl nusprendžiau pasigaminti savo faneros, pasinaudodamas šimtamečių Stanley No. 120 obliumi, kurį galite pamatyti ir puslapio antraštėje.

Garantuotai nepakankamai aštrų oblių nustačiau taip, kad jis gamintų labai plonas juodalksnio drožles. Išsirinkau kelias sveikiausias, supjausčiau jas į 15 gabalėlių ir suklijavau į tris kvadratėlius, nepamiršdamas kaitalioti krypties. Aišku, auskarai tik du, tačiau žinojau, kad vieną tikriausiai sugadinsiu, todėl nusprendžiau pasigamint tris tokius savadarbės faneros ruošinius.

Lapes, kurios vėliau tapo katėmis, bandžiau pjauti skalpeliu, bet tai buvo lengviau padaryti žirklėmis.

Penkiasluoksnė fanera išėjo netikėtai plona – kažkiek plonesnė nei tikėjausi, bet pakankamai tvirta auskarams. Iš kvadratėlių žirklėmis iškirpau (kai medžiaga tokia plona, žirklės veikia geriau nei peilis) porą lapės galvų. Apšlifavus kraštus atrodė visai neblogai, jau maniau, kad savadarbės faneros eksperimentą bus galima laikyti vykusiu.

Išpjautas formas epoksidiniais klijais priklijavau prie auskarų pagrindų. Viskas atrodė neblogai, ir mano akyse auskarai buvo beveik baigti. Teliko juos nulakuoti, tačiau be veidų lapės atrodė nuobodžiai.

Geriausia mano sugalvojama išeitis būtų lapėms snukius tiesiog nutapyti teptuku ir kokiais nors dažais. Tačiau aš neturiu dažų, talento ir kantrybės. Kilo mintis, kad lapės galėtų atrodyti kaip nerūpestingas piešinys kažkur sąsiuvinio paraštėje. Toks stilius man ir potencialiai auskarų nešiotojai visai priimtinas, o paprastos linijos įkandamos ir mano nemeniškai rankai. Jei su savimi būčiau turėjęs pirografą, juo būčiau ir pasinaudojęs, tačiau dabar rankose atsidūrė paprastas markeris.

Auskarų pagrindai prie medienos buvo priklijuoti epoksidiniais klijais. Antruoju bandymu jie buvo pridengti papildomu plonu juodalksnio sluoksniu.

Juo pabandžiau greitai nupiešti lapėms snukius – lapės virto katėmis. Tiek to. Tačiau purškiamas lakas (ar, greičiau, jame esantys tirpikliai) išliejo markerio linijas. Viską teko nušveisti šalin. Fanera tapo per plona, o šveičiant nukrito ir auskarų pagrindai. Žingsnis atgal, bet ne kritimas. Juk sakiau, kad tai – tik eksperimentas ir niekas šių auskarų nešioti neturi.

Nusprendžiau, kad katėms reikia dviejų papildomų medienos sluoksnių – vieno uždengti nebegražų priekį, o antro – tvirčiau prilaikyti auskarų pagrindus. Vėl viską suklijavau, dar kartą nušveičiau. Po šio raundo ant švitrinio popieriaus supratau, kad katės stipriai skiriasi viena nuo kitos, bet to ir reikėjo tikėtis. Vėlgi – nieko baisaus, nes veidų tikrai nesugebėčiau nupiešti vienodų.

Šįkart juos piešiau juodo tušinuko rašalu, nes žinojau, kad jis purškiamam lakui tikrai nepasiduos. Visgi, pirmąjį sluoksnį užpurškiau labai ploną, o likusius keturis ar penkis – storesnius. Storas lako sluoksnis turėtų medieną bent kažkiek apsaugoti nuo lietaus. Norėjau pažiūrėti, kaip auskarai atrodytų padengti storesniu sluoksniu ir galbūt atlikti keletą bandymų palikus juos lietuje. Tačiau mergina nusprendė, kad katės atrodo neblogai ir ji man jų sugadinti neleis. Nuo to laiko auskarai visai netikėtai yra nešiojami.

Taigi, galutinis produktas.

Nepakankamai gražiai nulakuoti, nelygiai nušlifuoti, pobaisiais veidais, bet užbaigti – eksperimentas pavyko.

Taip skirtingos, negražios katės atsidūrė ausyse ir jau kurį laiką kvėpuoja grynu oru. Akivaizdu, kad šie auskarai nėra labai gražūs ir kokybiški, tačiau unikalūs. O aš šio to išmokau ir antrus padaryčiau geresnius. Taip pat sugalvojau dar daugybę būdų panaudoti namų gamybos penkiasluoksnę fanerą, bet apie tai paskaitysite straipsniuose kada nors vėliau.

Jei norite pabandyti kažką panašaus pagaminti patys, jums nereikia brangių įrankių ar patirties. Patariu tik išsirinkti kokybiškus klijus ir laką, ir viską kruopščiai nušlifuoti. Veidus, kaip jau sakiau, geriau tapyti ar išdeginti pirografu. O auskarų pagrindus ir dar daugybę kitų papuošalų gamybai reikalingų daiktų rasite Perlina.lt  parduotuvėje.




Mieste retai sutinkamas hobis, kuris gali būti labai smagus – bute ant palangės galima ištekinti šaukštą? (Video)

Mieste retai sutinkamas hobis, kuris gali būti labai smagus – bute ant palangės galima ištekinti šaukštą? (Video)

Kaip skelbia svetainės aprašymas, Nodum.lt dažnai publikuos straipsnius apie įdomius, netradicinius ar retus hobius. Medžio darbai yra vienas iš jų. Tai nėra retas hobis, tačiau jis domina vis mažiau jaunų žmonių. O ir tie, kurie dar kažką gamina iš medienos dažniausiai yra įstrigę praeityje, neturi įkvėpimo ir gamina jau kažkur matytus daiktus. Kiti mano, kad jie neturi reikiamų įgūdžių, laiko ar vietos, todėl medžio darbų nesiima net jei apie tai ilgai svajojo. Šiame straipsnyje papasakosime kaip bet kokio buto kambaryje galima pradėti tekinti – kalbėsime apie puslapio antraštėje matomas stakles ir pirmuosius jomis atliktus.

Tekinimo staklės yra unikalus įrankis. Kaip teigia gerai žinomas YouTube kūrėjas Jay Bates, nėra jokio kito įrankio, kuriuo darbą galima padaryti nuo pradžios iki galo. Tereikia į stakles įdėti medžio gabalą, pasidarbuoti aštriu kaltu ir švitriniu popieriumi ir po keliolikos minučių turėsite užbaigtą darbą. Tekinimas iš tikrųjų šiuo metu populiarėja būtent dėl YouTube portale vaizdo įrašus publikuojančių meistrų, tačiau kai kurie žiūrovai nesiryžta pabandyti manydami, kad jiems trūksta laiko, vietos, pinigų ar įgūdžių. Todėl šįkart vienu paprastu pavyzdžiu sudaužysime šį mitą.

Puslapio antraštėje – pigios mažos medienos tekinimo staklės.

Daiktas, kurį matote nuotraukoje puslapio antraštėje – CNC07 MINI LATHE medienos tekinimo staklės. Jos jau porą savaičių sėdi ir dirba ant mano kambario palangės, apie jas ką tik parašyta ir apžvalga. Jei norite daugiau informacijos apie šias stakles ar jas nusipirkti, turėsite spausti šią nuorodą.

Trumpai paminėsiu tik porą esminių charakteristikų: maksimalus tekinamos medienos diametras siekia kiek mažiau nei 8 centimetrus, ilgis – apie 13,5 cm, staklės sukasi 2000-8000 apsisukimų per minutę greičiu. Manote, kad jums trūksta pinigų? Jos nekainuoja nei 100 eurų. Daugiau apie šį įrankį – minėtoje apžvalgoje. Dabar – apie pirmuosius darbus.

Šios staklės neužima vietos, veikia tyliai ir puikiai pasitarnaus tekinimo malonumui patirti

Daug žmonių mano, kad jiems trūksta įgūdžių. Tai, beje, yra didelė problema su visais darbais ir hobiais – žmonėms sunku pradėti, nes jie lygina save su tais, kurie tuo užsiima jau labai ilgai. Vaizdo įraše matysite antrąjį kada nors mano nutekintą darbą (pirmasis matomas puslapio antraštėje). Perspėjimas – vaizdo įrašas nėra filmuotas ir redaguotas profesionaliai, jame matomi savamokslio darbai, jie nebūtinai yra saugūs ir taisyklingi.

Tekinamas juodalksnis – pakankamai tvirtas, bet kartu ir lengvai tekinamas medis. Formos išgaunamos gana lengvai, švelniais judesiais sukiojant kaltą į skirtingas puses. Lengvesni pjūviai palieka lygesnį paviršių, tačiau net ir šiurkštų darbą ištaiso švitrinis popierius. Kadangi tai tik antras darbas su šiomis staklėmis, daug patarimų duoti negaliu. Naudokitės aštriais kaltais (vaizdo įraše matomas kaltas nėra pakankamai aštrus), priartėję prie galutinės formos elkitės ypatingai atsargiai, kalto niekada per stipriai nespauskite į medį, bet visada laikykite tvirtai.

Dar kelios esminės saugumo taisyklės: jokių pirštinių ir laisvų rankovių, stakles reikia pastatyti tvirtai (geriausia, priveržti prie paviršiaus), tvirtai prisukti visus varžtus, nelieskite besisukančio darbo rankomis, jei nežinote, ką darote, nenaudokite lanksčių, trumpų ir tekinimui netinkančių kaltų. Visada įsitikinkite, kad mediena staklėse laikosi tvirtai – greitai skriejantis medžio gabalėliss gali sužeisti, net jei yra visai mažas.

O dabar apie darbą

Tai – medaus šaukštas. Jis yra skirtas skystam medui kabinti ir dėti į maistą ar arbatą. Tokie šaukštai kainuoja apie eurą, nieko nenustebintumėte tokia dovana. Tačiau, tai yra puikus projektas pradedančiajam. Išmoksite dirbti su proporcijomis, galėsite pabandyti ištekinti smulkius ornamentus, įdubimus ir išgaubimus.

Kaip viskas buvo atlikta:

  • Atpjautas 2,5 X 2,5 X 10 centimetrų  dydžio juodalksnio gabalėlis
  • Abiejose jo pusėse surastas centras ir vienoje pusėje tvirtai įkaltas darbą sukantis laikiklis. Tuomet mediena dedama į stakles, gerai pritvirtinama, įsitikinama, kad staklės nejudės, nustatomas žemiausias 2000 apsisukimų per minutę greitis.
  • Iš pradžių lengvais, bet tvirtais judesiais iš kvadratinio profilio padaromas apvalus. Tekinant pirmąjį šaukštą tai užtruko ilgiau, dabar tai jau visai lengvas darbas.
  • Priimamas sprendimas dėl šaukšto galvos dydžio, ir vietos. Visada geriau, kai didesni elementai yra variklio pusėje.
  • Apibrėžiamas kotelio siluetas, sugalvojama, kur ir kokie bus ornamentai.
  • Nutekinama iki galutinio plonumo, tuomet viskas nušlifuojama šokinėjant nuo žemiausio grūdėtumo švitrinio popieriaus iki aukštesnio. Pabaigai naudojamas 600 grūdėtumas.
  • Tuomet smulkesniu kaltu galvoje padaromi gilūs grioveliai. Šį žingsnį galima atlikti (ir, tikriausiai, būtų protingiau) prieš šlifavimą. Tai, beje, yra sunkiau nei atrodo – smulkūs kaltai stringa medienoje.
  • Tada galima nupjauti nereikalingus galus ir viską nušlifuoti į stakles įstačius šlifavimo diską.

Darbas labai paprastas, tačiau, jei nesate įgudęs, gali užtrukti apie valandą. Skubėti nėra kur – geriau mėgautis procesu ir džiaugtis į šalis skriejančiomis pjuvenomis. Medaus šaukšto negalima lakuoti ar dengti kitomis medžiagomis – geriau tegul bus natūralus.

Antrasis medaus šaukštas, kuro gamybą matėte vaizdo įraše, yra kiek liaunesnis ir ilgesnis.

Tie, kurie skaitė apžvalgą ar matė nuotraukas dažnai stebisi tekinimu namuose, ant palangės. Jie klausinėja – „Kodėl? Ar ne per daug dulkių? Ką sako kaimynai“. Priežastis iš tiesų yra kitokia nei jie tikisi.

Turiu tuščią garažą, kuriame staklės galėtų dirbti ir valymo po darbo būtų kur kas mažiau. Ant palangės jos atsidūrė tam, kad įrodytų, kad galima tekinti bet kur. Didžioji dalis pjuvenų krenta prie staklių, jas išvalyti nėra sunku. Staklės yra neįtikėtinai tylios, jų darbo nesigirdi kitame kambaryje, kaimynai jų taip pat negirdėjo. Todėl pretekstas „neturiu vietos“ nėra tinkamas – jei tikrai norite, vietos tikrai rasite, o ir pretekstas pasidarbuoti dulkių siurbliu nenueis pro šalį.

Abu šaukštai kartu – galite matyti, kaip visos pjuvenos ir dulkės nusėda greta staklių.

Taigi, šios staklės ir pats hobis yra tinkami visiems, ką vilioja tekinimas ar medžio darbai apskritai. Jos lengvos ir telpa visur, o ir kainuoja visai nedaug. Tikriausiai bėgant laikui jas išaugsite ir užsinorėsite didesnių, brangesnių staklių, tačiau šios puikiai tiks pradžiai, tekinimo malonumo pajautimui.

Kokie bus kiti darbai? Su medaus šaukštais baigta, dabar jau galima pereiti prie originalesnių daiktų. Nors staklės tam nėra pritaikytos irneturi tinkamo griebtuvo, bandysiu jomis išskaptuoti nedidelį dubenėlį, dėžutę, semtuvėlį kavai. Toliau seks įprastas šaukštas, papuošalai, parkeriai ir dar bala žino kas. Kaskart bus bandoma padaryti tai, kas pradedantiesiems ar tokioms mažoms staklėms gali atrodyti neįkandama. Žinoma, apie kitus darbus taip pat galėsite perskaityti Nodum.lt.



Pora trumpų vaizdo įrašų nusiraminimui – medžio meistro kūryba, skirta tik YouTube žiūrovams (Video)

Pora trumpų vaizdo įrašų nusiraminimui – medžio meistro kūryba, skirta tik YouTube žiūrovams (Video)

Žmonių, kurių hobis yra medžio darbai, bendruomenė internete yra neįtikėtinai didelė. Naujiems YouTube kanalams, rodantiems įvairius dirbinius, prasimušti yra gana sunku, nes jau yra nusistovėję keli pagrindiniai kanalai, turintys po beveik milijoną prenumeruotojų. Visgi, kartais svarbus ne pats gaminys, o vaizdo įrašas. Siūlome jums pažiūrėti porą klipų su medžio darbais, kurie, atrodo, atpalaiduoja kaip rami muzika. Šiuos vaizdo įrašus rekomenduojame net tiems, kuriems medžio darbai nėra įdomūs.

Paul Sellers – vienas iš labiausiai patyrusių medžio meistrų YouTube platformoje. Jis yra parašęs ne vieną knygą ir savo rankomis yra sukūręs tikrai įspūdingų daiktų. Nors aišku, kad jo turimi įgūdžiai gerokai pralenkia eilinio medžio entuziasto sugebėjimus, Sellersas sugeba viską pateikti labai paprastai, medžio darbų nemistifikuodamas. Tiesa, beveik viskas atliekama tradiciniais, elektros nenaudojančiais įrankiais.

Paul Sellers Youtube kanale yra daugybė vaizdo įrašų, skirtų ne tik konkretiems daiktams, bet ir įvairiems metodams pamokyti. Meistras noriai dalijasi savo patirtimi ir demonstruoja geriausius jo žinomus būdus paprastų dirbtuvių sąlygomis restauruoti senovinį oblių, pagaląsti žirkles ar virtuvinį peilį (ar visus tradicinius medžio darbų įrankius), skirtingus sujungimo būdus ir taip toliau. Ir gaminiai yra visai įdomūs. Pradedantiesiems labiau patiks smulkių virtuvinių įrankių (šaukštų ir mentelių) gamyba, o labiau pažengusiems – įmantrių dėžučių ar sieninio laikrodžio projektai.

Visgi, kai kurie vaizdo įrašai yra kuriame ne mokyti, o įkvėpti. Pavyzdžiui, naujausias Paul Sellers vaizdo įrašas nėra apie patį gaminį (nors ir jis visai įdomus). Tai – tiesiog meniškas vaizdo įrašas, kuris nusipelno daugiau peržiūrų.

Taigi, vaizdo įraše naudojami  du forminiai obliai ir vienas lygus, tradicinis oblius, bei nedidelis pjūklas. Galutinis produktas, skirtukas knygai, atrodo tikrai gražiai, tokio norėtų ne vienas knygų mėgėjas, tačiau būtent pats vaizdo įrašas yra kur kas įspūdingesnis ir veikia kažkaip raminančiai.

Tai nėra pirmas toks vaizdo įrašas YouTube kanale. Yra daugybė panašių klipų, kuriuose žmonės nekalba, o tiesiog gamina kokį nors daiktą. Dažniausiai fone groja kokia nors muzika, kuri ir diktuoja viso video ritmą. Tuo tarpu Paul Sellers turi ir kitą vaizdo įrašą, kuris šiuo požiūriu yra labai panašus, tačiau jame galutinio produkto tiesiog nėra.

Abu šie vaizdo įrašai yra labai gražūs ir trumpi. Tačiau juos pamatys tik tie, kurie domisi medžio darbais – kiti jų tiesiog neatras. Iš vienos pusės, tai yra gerai, tai juos daro retesniais ir dar labiau išskirtiniais. Iš kitos – daug žmonių, kurie juos įvertintų, taip ir lieka negavę galimybės juos pamatyti. Nebent, žinoma, skaitė šį straipsnį.



Apie Nodum

Nodum.lt - įdomiems skaitiniams skirtas puslapis. Čia reguliariai publikuojami straipsniai apie naujausias technologijas, mokslo pasiekimus, automobilių pasaulio naujienas ir kultūrą, patarimus ir visokias internete aptinkamas įdomybes. Didžiausias dėmesys skiriamas žmonėms, kurie kuria, keliauja, myli savo darbą, įdomioms lankytinoms vietoms ir pomėgiams. Nodum.lt - įvairenybių mazgas, jei veikiate ką nors įdomaus, apie ką norėtumėte papaskoti - susisiekite su mumis per mūsų Facebook puslapį ar elektroniniu paštu - nodum2017@gmail.com.