Mercedes-Benz markė žymėjo ir traktorius – kodėl MB-trac skyrėsi nuo įprastų traktorių ir kam jis buvo sukurtas?

Mercedes-Benz markė žymėjo ir traktorius – kodėl MB-trac skyrėsi nuo įprastų traktorių ir kam jis buvo sukurtas?

Su kuo jums asocijuojasi Mercedes-Benz markė? Greičiausiai daugelis paminės prabangius automobilius, kurie garsėja kokybe, technologijomis ir prestižu. Tačiau Mercedes-Benz žvaigždė žymi ne tik automobilius. Ar žinojote, kad kurį laiką Mercedes gamino ir traktorius? Europoje rastume nemažai ūkių, kurie vis dar naudoja MB-trac traktorius ir jie yra gana įdomūs tiek savo istorija, tiek konstrukcija.

Iš tikrųjų, MB-tracc net nebuvo pirmasis Mercedes-Benz traktorius – pirmasis pasirodė dar 1928 metais. Dar daugiau – tai, kad Mercedes vardu puoštas ir traktorius nėra taip jau keista, nes ši markė žymi ir sunkvežimius. Tačiau MB-trac istorija yra pakankamai įdomi todėl, kad ši žemės ūkio mašina atsirado dėl šiokios tokios nesėkmės rinkoje.




1948 metais Vokietijoje buvo įkurtas Unimog – kompanija, kuri gamino bekelei skirtus sunkvežimius. Tai buvo maži, bet puikiomis pravažumo savybėmis pasižymintys sunkvežimiai, kurie turėjo sudominti ūkininkus. Mercedes-Benz šeimininkė Daimler korporacija nieko nelaukdama jau 1951 metais įsigijo Unimog ir perkėlė šios markės sunkvežimių gamybą į Mercedes gamyklas. Nuo to laiko Unimog mašinas Europoje žymėjo Mercedes-Benz markė, o Šiaurės Amerikoje šios mašinos kurį laiką buvo žinomos kaip Freightliner Unimog.

Vienas iš ankstyvųjų MB-trac modelių – tokie traktoriai išvystė po 51 kW galios, tačiau vėliau buvo montuojami kur kas didesni varikliai. (Alf van Beem , Wikimedia)

Daimler strategija buvo gana paprasta – ši korporacija norėjo ir žemės ūkio technikos rinkos dalies. Unimog sunkvežimiai yra pakankamai maži, todėl buvo manoma, kad įmonių nesudomins. O štai ūkiuose ir miškuose jie galėjo praversti jau vien dėl savo pravažumo. Tačiau Unimog kaip žemės ūkio paskirties sunvežimis nebuvo labai populiarus. Na, bent jau ne toks populiarus kaip buvo prognozuojama. Kadangi Mercedes-Benz matė ir pačios Unimog bazės potencialą, ir augančios žemės ūkio technikos rinkos siūlomas galimybes, buvo nuspręsta pagaminti traktorių.

MB-trac buvo vairuojamas tik priekiniais ratais, nes naudojo įprastą Unimog bazę. (JoachimKohlerBremen, Wikimedia(CC BY-SA 4.0)

Taip 1972 metais buvo sukurtas MB-trac – Unimog bazę turinti mašina su labiau traktorišku kėbulu. Šio traktoriaus kabina sumontuota pačios bazės centre, kas šiaip traktoriams nėra labai įprasta. Daug kas pažvelgęs į MB-trac pagalvoja, kad šis traktorius yra vairuojamas ratų bazei lankstantis perpus arba bent jau visais keturiais ratais, tačiau iš tiesų vairuojama tik priekinė ašis. Šiuo požiūriu MB-trac techniškai išliko panašus į Unimog sunkvežimius.

Dešimtys tūkstančių Mercedes-Benz traktorių vis dar tebedirba ūkiuose ir miškuose. (Trac-power, Wikimedia)

MB-trac, kaip ir Unimog, ant kurio bazės šis traktorius yra sukurtas, turi keturis vienodo dydžio ratus. Tačiau yra ir skirtumų – gale atsirado taškai įvairiai žemės ūkio technikai tvirtinti. Iki traktoriaus kabinos teko lipti keliais laipteliais, tačiau pats traktorius buvo stebėtinai patogus dėl sunkvežimio tipo važiuoklės. MB-trac galia po truputį augo viso gamybos laikotarpio metu – pirmieji MB Trac 65/70 išvystė po 48 kW, o štai vėliausiai Mercedes-Benz gaminta MB Trac 1800 versija pasiekė 130 kW.

Galingiausia šio trauktoriaus versija – MB Trac 1800 intercooler. Mercedes-Benz šio traktoriaus gamybą nutraukė 1991-aisiais. (Wleiter, Wikimedia(CC BY-SA 4.0)

MB-trac pardavimai buvo pakankamai geri, tačiau, vėlgi, ne tokie geri, kokių buvo tikimasi. 1991 metais traktoriaus gamyba buvo  perduota Werner kompanijai, kuri ir toliau gamino šias mašinas, tik jau pavadintas WF trac. Dabar šie traktoriai yra labiau specializuotos miškininkystės mašinos. Mercedes-Benz pagamino maždaug 41 tūkstantį MB-trac traktorių. Daug jų buvo naudojami ūkiuose, kaip ir buvo planuojama, tačiau nemažai iš karto iškeliavo dirbti į miškus ar statybas. Platforma virš galinių ratų tiesiog puikiai tiko įvairiems krautuvams ar ekskavatoriaus kaušams montuoti. Nuo 1981 belgų kompanija UCA MB-trac traktorius konvertavo į manevrines mašinas geležinkeliams.

MB-trac modifikuotas manevrinio lokomotyvo darbui. Nemažai šių traktorių dirbo geležinkeliuose. (Wikimedia(CC BY 3.0)

Taigi, taip Mercedes-Benz kadaise gamino traktorius. Tačiau tai nebuvo tokia jau tolima sritis šiandieniniai Mercedes-Benz markei. Juk Unimog sunkvežimiai taip pat yra darbinės mašinos. Taip pat reikėtų nepamiršti, kad traktorių gamyba kadaise buvo labai svarbi Porsche ir Lamborghini darbo sritis.



Taip pat skaitykite:

Šešiaratis suomiškas Valmet 1502;

Modernus šešiaratis Fendt Trisix prototipas;

Kodėl traktoriai turi tokius aukštus priekyje sumontuotus išmetamuosius vamzdžius?

Iš reikalo gimęs tandemas – dvigubas traktorius su dviem varikliais buvo galingiausias rinkoje;

Kodėl Challenger Terra Gator TG 8333 turi tik tris ratus?

Vienračiai traktoriai – kaip jie atrodė ir kam buvo skirti?

Kodėl kai kurie senieji traktoriai turėjo aptakius gaubtus ant galinių ratų?

Porsche P312 Kaffeelug – specialiai kavos plantacijoms sukurtas traktorius;

Kuo ypatingi į vandenį brendantys traktoriai?

7 įdomūs faktai apie Mercedes-Benz sunkvežimius;

10 įdomių faktų apie traktorius, kurių galbūt negirdėjote;

Dar viena sritis, kur autonominiai sunkvežimiai gali darbuotis šiandien – cukranendrių plantacijos

Dar viena sritis, kur autonominiai sunkvežimiai gali darbuotis šiandien – cukranendrių plantacijos

NODUM ne kartą rašė apie autonominius sunkvežimius. Nors greitu metu jie vairuotojų keliuose nepakeis, jie jau gali būti naudojami įvairiose srityse. Štai automatizuotas Mercedes-Benz Axor demonstruoja savo technologinius pranašumus Brazilijoje, kur darbuojasi cukranendrių plantacijose. Ką autonominiai sunkvežimiai gali pasiūlyti ūkininkams jau dabar?

Autonominiai sunkvežimiai yra labai įdomi sritis. Savaime aišku, kad jie artimiausiu metu vairuotojų nepaliks be darbo. Greičiau jau priešingai  – jie tą darbą gali palengvinti. Tačiau iki šiol apie autonominius sunkvežimius kalbama būsimuoju laiku, todėl mes tiek daug apie juos ir rašome – norime parodyti, kad kai kuriose srityse jie gali padėti jau dabar. Štai autonominiai Volvo FH kasykloje Norvegijoje jau greitai vežios savivartes puspriekabes su kalkakmeniu, o to paties gamintojo Vera dirbs logistikos centruose. Bet autonominės technologijos laukiamos ir ūkiuose.



Cukranendrių auginimas Brazilijoje yra didžiulė žemės ūkio šaka, generuojanti milijardinius pelnus. Nuo sėkmingo derliaus nurinkimo priklauso tikrai daug, todėl tai turi būti atlikta greitai, kokybiškai ir efektyviai. Nors kartais dar naudojamas aplinkai ir žmonėms itin žalingas deginimo metodas, moderniuose ūkiuose cukranendrių derlius yra imamas specialiais kombainais. Tokia mašina pjauna ir į nustatyto ilgio atkarpas smulkina cukranendrių stiebus, kurie yra iš karto metami į šalia važiuojantį sunkvežimį. Ir čia į laukus žengia autonominis Mercedes-Benz Axor .

Šis Mercedes-Benz Axor turi antrojo lygio autonominę sistemą, todėl laukuose vairuoja pats, palaikydamas pastovų greitį ir atstumą. (Daimler nuotrauka)

Tradiciškai sunkvežimio vairuotojas pats turėtų nuolat žvalgytis į veidrodėlius, kad įsitikintų, jog cukranendrių stiebai krenta ten, kur reikia. Tačiau dabar antrojo lygio autonominę sistema turintis Mercedes-Benz Axor pats palaiko pastovų greitį, atstumą bei kampą, kad derlius būtų efektyviai renkamas didesniu greičiu nei įprastai. Vairuotojas vis tiek sėdi sunkvežimio kabinoje ir yra pasiruošęs perimti mašinos valdymą bet kuriuo metu. Kai sunkvežimio kėbulas yra pilnas, vairuotojas imasi darbo ir sunkvežimis išriedą iš cukranendrių laukų, kur derlių perima keliams pritaikyti sunkvežimiai.

Autonominis Mercedes-Benz Axor yra valdomas pagal GPS sistemą. Vairuotojas prieš imdamasis darbo turi nustatyti maršrutą. Ant sunkvežimio stogo yra pora palydovinių antenų, kurios padeda išlaikyti GPS signalo tikslumą. Vėliau naudodamas GPS bei autopilotą sunkvežimis pats rieta palei cukranendrių eiles. Labiausiai neįtikėtina tai, kad pasiekiamas 1 cm tikslumas – toliau nuo nustatyto maršruto Axor tiesiog nenuklysta.

Nuo nustatyto maršruto Mercedes-Benz Axor gali nuklysti tik 1 cm. (Daimler nuotrauka)

Autonominio vairavimo sistema šioje srityje siūlo daugybę privalumų. Visų pirma, palengvėja vairuotojo darbas. Antra, degalų sąnaudos gali nukristi iki 50 % (pagal sunaudotų degalų ir surinkto derliaus santykį). Sumažėja ir priežiūros kaštai – pasak Mercedes-Benz, autonominis Axor šioje srityje sunaudoja 40 % mažiau tepalų, o priežiūros kaštai krenta net 30 %. Autonominis Axor taip pat mažiau žaloja cukranendres, nes iš anksto nustatytas maršrutas yra labai tikslus ir sistema tiesiog nedaro klaidų.

Autonominis sunkvežimis pagerina cukranendrių derliaus surinkimo efektyvumą. (Daimler nuotrauka)

Ateityje vis daugiau sunkvežimių save vairuos patys. Tačiau iš pradžių jie tik po truputį imsis autonominių funkcijų iš esmės palengvindami vairuotojų darbą ir gerindami efektyvumą. Mažesnės sąnaudos, pagerėjęs saugumas ir našumas – tokius privalumus autonominės sistemos siūlo jau dabar.



Taip pat skaitykite:

Autonominiai Volvo FH gavo pirmąjį komercinį užsakymą;

7 įdomūs faktai apie Mercedes-Benz sunkvežimius;

Volvo Vera – autonominis elektrinis vilkikas be kabinos;

Volvo demonstruoja per atstumą valdomų sunkvežimių privalumus;

Automatizuoti Volvo šiukšlių surinkimo sunkvežimiai;

Hyundai išbandė pirmą Pietų Korėjos autonominį vilkiką;

Vienas vairuotojas – 4 Mercedes sunkvežimiai;

10 įdomių faktų apie sunkvežimius, kurių galbūt nežinojote.

7 įdomūs faktai apie Mercedes-Benz sunkvežimius: ištakos 19 amžiuje, traktoriai, pergalės Dakare ir ateitis be veidrodėlių

7 įdomūs faktai apie Mercedes-Benz sunkvežimius: ištakos 19 amžiuje, traktoriai, pergalės Dakare ir ateitis be veidrodėlių

Mercedes-Benz – tai viena iš legendinių automobilių markių. Apie Mercedes automobilius svajoja ne vienas vairuotojas, tačiau tikriausiai pastebėjote, kas mūsų kraštų keliuose labai daug ir šios markės sunkvežimių. Šiame straipsnyje išvardinsime 7 įdomius faktus apie Mercedes-Benz sunkvežimius, kurių galbūt nežinojote.

Įdomius faktus apie įvairias markes Nodum.lt pateikia kiekvieną savaitę. Praeitą kartą siūlėme paskaityti apie Iveco. Tačiau jei jums labiau įdomūs lengvieji automobiliai, kviečiame paskaityti 7 įdomius faktus apie Audi. O dabar – apie Mercedes-Benz sunkvežimius.



Ištakos – 19 amžiuje. Karlas Benzas pirmąjį sunkvežimį su vidaus degimo varikliu sukonstravo dar 1895 metais. Taigi, reikėtų sakyti, kad Mercedes-Benz istorijoje yra pirmasis modernus sunkvežimis su vidaus degimo varikliu, tačiau ir tai dar ne viskas. Tais pačiais metais Netphener kompanija vieną iš Benz sunkvežimių perdarė į kelevinę versiją – taip gimė pirmasis autobusas su vidaus degimo varikliu. Gottliebas Daimleris savo sunkvežimį pagamino tik metais vėliau, o tada naujus vėjus transporto pasaulyje ėmė sekti Peugeot, Renault ir Büssing.

1898-ųjų Daimler Motor-Lastwagen. (Martin Dürrschnabel, Wikimedia(CC BY 3.0)

Didžiausio pasaulio sunkvežimių gamintojo dalis. Mercedes-Benz vardas priklauso Daimler AG korporacijai. Mercedes ir Daimler ryšiai yra istoriniai – Mercedes-Benz bendrovės įkūrėjais laikomi abu Gottliebas Daimleris ir Karlas Benzas. Daimler AG korporacijai taip pat priklauso ir daugybė kitų markių: Smart, Mercedes-AMG, Maybach, Freightliner, Mitsubishi Fuso, Thomas Built Buses, Western Star, BharatBenz, Setra ir dar ne viena kita. Dėl didžiulės sunkvežimių modelių gamos, Daimler yra neginčijamas pasaulinis sunkiojo transporto sektoriaus lyderis.

Mercedes-Benz priklauso Daimler korporacijai, kuri gamina ne vienos markės sunkvežimius. (Daimler nuotrauka)

Kietuolis Unimog. Tikriausiai esate girdėję Unimog vardą – taip vadinama bekelei skirtų sunkvežimių markė, priklausanti Mercedes-Benz ir žymima būtent šios markės logotipu. Unimog iš pradžių buvo nepriklausoma kompanija, bet 1951 metais ją nupirko Mercedes. Unimog vardas yra UNIversal-MOtor-Gerät (Universali Motorinė Mašina – laisvas vertimas) trumpinys. Unimog sunkvežimiai Europoje dažnai valo sniegą nuo kelių, dirba statybose, geležinkelių, elektros tinklų bendrovėse. Tuo tarpu kituose kraštuose jie leidžiasi į bekelės varžybas, tyrinėja džiungles, dalyvauja Dakare.

Puikiu pravažumu pasižymintys Unimog sunkvežimiai puikiai tinka keliams valyti. (Daimler nuotrauka)

Beje, nors mums jie yra žinomi kaip Mercedes-Benz Unimog sunkvežimiai, JAV ir Kanadoje jie buvo parduodami Freightliner Unimog vardu ir nešiojo Freightliner logotipą. Techniškai 1982 metais Unimog sunkvežimis laimėjo Dakaro ralį, tačiau tuomet Unimog vardas naudojamas nebuvo – nugalėtojų sunkvežimis vadintas Mercedes-Benz U 1700L.

Mercedes-Benz traktorius? Kai Mercedes pernai ėmėsi gaminti X-Class pikapą, nemažai markės gerbėjų buvo nepatenkinti – Mercedes juk turėtų užsiimti tik prabangiais automobiliais, o ne tokiomis darbinėmis mašinomis. Tačiau tiesa yra ta, kad tai nėra toks išskirtinis atvejis Mercedes istorijoje. Tiesą sakant, surastume ir bent porą traktorių, pažymėtų Mercedes-Benz logotipu. Pirmasis, Mercedes-Benz Tractor Type OE, pasirodė 1928 metais. Tuo tarpu MB Trac buvo kur kas didesnis, jį Mercedes gamino 1973-1991 metais. Žinoma, jį sukūrė Unimog divizija, bet naudotas Mercedes logotipas.

MB Trac buvo gana didelis traktorius, naudotas ir žemės ūkyje, ir statybose, ir kelių priežiūroje. (JoachimKohlerBremen, Wikimedia(CC BY-SA 4.0)

Pergalės Dakare. Kadangi artėja garsusis Dakaro ralis, negalime nepaminėti ir Mercedes-Benz pasirodymo jame. Mercedes-Benz yra trečiasis sunkvežimių gamintojas pagal pergalių skaičių Dakaro ralyje (po Kamaz ir Tatra). Iš viso Mercedes-Benz sunkiausiose pasaulio lenktynėse laimėjo 5 kartus – 1982-1986 metais. Tokia pergalių serija sunkvežimių klasėje gali pasigirti tik Kamaz, nes Tatra pergalės nebuvo iš eilės.

Paryžiaus – Dakaro ralyje Mercedes-Benz nugalėjo 5 kartus. (Daimler nuotrauka)

Į ateitį be veidrodėlių – stačia galva. Ateityje automobiliai neturės veidrodėlių – tai yra neginčijamas faktas. Veidrodėliai, kad ir kokie aptakūs gali būti, visada yra aerodinaminė kliūtis, todėl siekiant gerinti mašinų efektyvumą jie bus keičiami kameromis. Šis procesas jau prasidėjo – naujasis Mercedes-Benz Actros neturi veidrodėlių. Tai yra pirmasis sunkvežimis be šoninių veidrodėlių. Ne visiems vairuotojams tai patinka, nes veidrodėlius pakeitus kameromis salone atsiranda dar viena papildoma ekranų pora. Tačiau kameros siūlo ir papildomą funkcionalumą – jas lengva reguliuoti, jos gali veikti kaip įprastos saugos kameros, jos geriau mato naktį.

Naujasis Actros sunaudoja 3-5 % mažiau degalų nei prieš tai gamintas modelis – iš dalies toks pasiekimas įmanomas ir dėl geresnės aerodinamikos. (Daimler nuotrauka)

Praktiškas autonominių technologijų pritaikymas. Visi žino, kad ateityje keliais važinėsis autonominiai sunkvežimiai. Tačiau technologijos ir įstatymai tokio lygio dar nepasiekė, todėl Mercedes-Benz žvalgosi į galimybes savo jau turimas autonomines technologijas pritaikyti ten, kur tai praktiškiau. Pavyzdžiui, pernai Mercedes išbandė savo sunkvežimius oro uostų takų priežiūros srityje– vienas vairuotojas valdė 4 sunkvežimių komandą, kurią galima išplėsti iki 14.

Mercedes-Benz Axor pats palaiko atstumą nuo cukranendrių kombaino (Daimler nuotrauka).

Mercedes-Benz tiki, kad autonominiai sunkvežimiai ir žemės ūkyje gali pasiūlyti papildomo efektyvumo. Štai Brazilijoje antro lygio autonominę sistemą turintis Mercedes-Benz Axor  buvo išbandytas cukranendrių laukuose, kur jis važiavo prie cukranendres pjaunančio kombaino. Šis sunkvežimis pats palaikė savo greitį ir trajektoriją, kas cukranendrės kristų tiesiai į kėbulą.



Taip pat skaitykite įdomių faktų rinkinius apie:

Iveco

Kamaz

MAN

DAF

Volvo Trucks

Scania

SEAT

Volvo

Lexus

Honda

Subaru

Audi

BMW

BMW E30

Peugeot

Jeep

Kas šie kartais įvairiuose renginiuose matomi sunkvežimiai su apvaliais stiklais? Kas juos sukūrė?

Kas šie kartais įvairiuose renginiuose matomi sunkvežimiai su apvaliais stiklais? Kas juos sukūrė?

Luigi Colani – garsus Vokietijos pramoninio dizaino kūrėjas, turintis kurdų ir lenkų kraujo. Karjerą pradėjo dar šeštajame dešimtmetyje ir išgarsėjo savitu grožio supratimu. Iš pradžių kūrė automobilių dizainą tokiems garsiems vardams kaip Fiat, Alfa Romeo, Lancia, Volkswagen ir BMW, vėliau kūrė baldus, namų apyvokos daiktus, elektronikos prietaisus. Nors Colani biografijoje daug įspūdingų ir apdovanojimus pelniusių kūrinių (Schimmel gaminamas Pegasus fortepijonas yra išties stulbinantis) jūs tikriausiai Colani dizainą atpažįstate ir ne visiems gražių sunkvežimių.

Colani jaunystėje studijavo Berlyne ir Paryžiuje. Būtent Prancūzijoje jis mokėsi aerodinamikos, kuri jį išties sužavėjo. Nuo tada jis aptakias formas stengėsi įterpti į visus savo kūrinius, ypač automobilius. Colani su automobilių pramone daug dirbo 6-7 dešimtmetyje ir jautė, kad tuomet automobiliai buvo tiesiog per daug kampuoti ir negražūs. Colani siekė suderinti aptakias formas su estetiniu išskirtiniu dizainu – tai svarbu pasakyti dėl to, ką tuoj pamatysite.




Į Colani dizaino evoliuciją, pianinus, rašiklius ir elektronikos prietaisus šįkart nesileisime. Šiame straipsnyje pakalbėsime apie šį tą, kas ir šiandien sukelia tai teigiamas, tai neigiamas reakcijas – Colani sunkvežimius. Būdamas aistringas aerodinamikos mokslo gerbėjas, jis visada pastebėdavo formas, kurioms trūksta aptakumo. Žinia, jo tikrai trūksta europietiškiems sunkvežimiams. Su dabartinėmis taisyklėmis sunku kurti itin aptakias formas, kurios nekenktų vilkiko funkcionalumui – ilgos, aptakios nosys automatiškai trumpintų krovinių skyrių. Tačiau Colani visada manė, kad sunkvežimių gamintojai tiesiog neišnaudoja turimų galimybių

Luigi Colani aptakius vilkikus kūrė tarsi atsaką į naftos krizę aštuntajame dešimtmetyje. (Michael Meding, Wikimedia (CC BY-SA 2.0 de)

Aštuntojo dešimtmečio pradžioje pasaulį ištiko naftos krizė – degalų kainos tiesiog šovė į viršų. Tai neišvengiamai paveikė automobilių pramonę, vis daugiau žmonių pirko pigius, taupius automobilius, sportinių automobilių gamintojai buvo priversti mažinti savo mašinų galią. Colani tai pamatė kaip galimybę prasimušti su savo idėjomis ir Mercedes-Benz vilkiko pagrindu sukūrė pirmąjį savo aptakų sunkvežimį. Tik jis taip ir liko nepastebėtas, nors teoriškai turėjo sumažinti degalų sąnaudas.

Nepaisant pirminės nesėkmės, Colani ir toliau pristatinėjo naujas dizaino versijas. (Pictorius, Wikimedia(CC BY-SA 4.0)

Colani jautėsi neišgirstas ir kartojo, kad niekas negavo žinutės. Nors pats to atvirai nesakė, jis svajojo, kad koks nors sunkvežimių gamintojas susidomės revoliuciniu dizainu ir jį pavers masinės gamybos realybe. Tačiau taip nenutiko. Nieko panašaus – Colani vilkikas buvo atmestas, o ir visuomenės sutiktas kaip akį rėžiantis dizainas. Colani jo paties darbas patiko ir jis jį tęsė – per kelerius ateinančius metus jis parodė dar kelias koncepcijas. Galiausiai neįprastas dizainas buvo pastebėtas ir Colani sunkvežimiai vis dažniau buvo kviečiami į įvairias parodas.

Naujesnės Colani sunkvežimio versijos išlaikė neįprastą priekinio stiklo išvaizdą. (Wikipedia-ce, Wikimedia)

Sunku surasti informacijos, kiek iš viso Colani sunkvežimių buvo pagaminta, tačiau tikrai nemažai. Daug jų buvo vilkikai, kai kurie – mažesni sunkvežimiai. Nemažai jų yra palyginti nauji, sukurti po 2010 metų. Tiesa, panašu, kad nei vienas iš jų pagal paskirtį taip ir nedirbo. Įprastai jie tik lanko parodas, reklamuoja įvairias technologijas ir tiesiog akį rėžia futuristine išvaizda. Jei manote, kad Colani sunkvežimiai yra negražūs, tokie nesate vieni – taip mano daugelis.

Galiniai ratai buvo uždengti, siekiant geresnio aerodinaminio efektyvumo. (Thomas Vogt, Wikimedia(CC BY-SA 2.0)

Colani sunkvežimiai išsiskyrė futuristiniu, aptakiu dizainu, kuriame dominavo stiklų konfigūracija. Priekinis ir šoniniai langai tarsi susiliejo į bendrą visumą. Priekinis Colani sunkvežimių stiklas visada yra visiškai apvalus, sumontuotas kampu. Pačiame jo centre yra trys valytuvai, kurie efektyviai nuvalo visą stiklo paviršių. Po šiuo langu yra dar vienas, leidžiantis pažvelgti į sunkvežimio nosį, kuri dėl aerodinaminių priežasčių visada yra šiek tiek atsikišusi. Ir iš tiesų, Colani sunkvežimiai buvo labai aptakūs, tačiau šansų prigyti neturėjo. Kodėl?

Toks dizainas sumažina naudingą erdvę kabinoje ir pasunkina patekimą į ją. (Marcin Grochowski, Wikimedia(CC BY-SA 3.0 pl)

Na, tikrai ne dėl to, kad jie neatrodo labai gražiai – sunkvežimiai ir neturi taip atrodyti. Nors Colani yra tikras aerodinamikos ekspertas, nemaža jo sunkvežimių dizaino dalis yra šokiruojantys bruožai, kurie nebūtinai yra funkcionalūs. Jis nori jus šokiruoti, o tai sunkvežimių gamintojams nerūpi. Kartu toks dizainas stipriai sumažina vietą kabinoje, apsunkina įlipimą, priėjimą prie mechaninių sunkvežimio mazgų. Gaunami privalumai aerodinamine prasme tiesiog neatperka patiriamų trūkumų, kurių iš tiesų yra daug. Tarp jų – ir išaugusi kaina, suprastėjęs saugumas autoįvykių metu.

Taigi, jei kada pamatysite tokį sunkvežimį, būtinai jį apžiūrėkite. Taip sunkvežimiai ateityje tikrai neatrodys, tačiau šį dizainą sukūrė neeilinė asmenybė, sugebėjusi savaip pritraukti į save dėmesį.



Taip pat skaitykite:

Kam turime būti dėkingi už įspūdingosios Fiat Multipla dizainą?

Itališka automobilių pasaulio varlė;

Įspūdingas General Motors Bison turėjo būti vilkikų ateities pranašu;

Steinwinter 2040 – itin žemas vilkikas, kuris neturėjo šansų įsitvirtinti;

Scammell Scarab – neįprastas triratis vilkikas;

Kaip atrodė pirmasis pasaulio vilkikas?

Naujasis Mercedes-Benz Actros bus varomas ir gamtinėmis dujomis – tokių sunkvežimių vis daugėja

Naujasis Mercedes-Benz Actros bus varomas ir gamtinėmis dujomis – tokių sunkvežimių vis daugėja

Sunkvežimių pasaulis vis dar skamba diskusijomis apie naująjį Mercedes-Benz Actros. Kalbama apie įvairias jo savybes – sumažintas degalų sąnaudas, pagerintas dinamines savybes, saugumą, netikėtus aerodinaminius sprendimus. Actros nebeturi veidrodėlių – vietoje jų jau įsitaisė išmanios kameros. Visa tai padės sutaupyti dyzelino, tačiau nemanykite, kad visi Actros bus varomi tradiciniais degalais – bus ir dujinių analogų.

Tai nėra labai įdomi technologija. Ji taip pat nėra nauja. Tačiau dabar dujinis Actros pristatomas garsiai kaip gera alternatyva tiems vežėjams, kurie nori greitai sumažinti savo sunkvežimių išmetamų žalingų dalelių kiekį. Tai – šiandieninių tendencijų ženklas.




Dujomis varomus vilkikus garsiai pristatė ir Volvo bei Scania. Išskiriama visa eilė jų privalumų. Visų pirma, jie gali aplinkai ir visai nekainuoti CO2 emisijų – viskas priklauso nuo pasirenkamų dujų. Biodujos gaminamos iš organinių atliekų, todėl įmanoma pasiekti neutralias emisijas. Naudojant įprastas suskystintas gamtines dujas emisijos gali būti sumažinamos bent 20 %.  Mercedes-Benz skaičiuoja, kad naujasis dujomis varomas Actros į aplinką išskirs maždaug nuo 25 % mažiau CO2.

Mercedes-Benz iš karto kartu su naujuoju Actros pristatė ir dujomis varomą sunkvežimio versiją Actros NGT. Tai yra gana įdomu, nes nebuvo padaryta nei menkiausia pauzė – ir apie naują dyzelinį vilkiką, ir dujomis varomą jo versiją buvo pranešta kartu. Tiesa, Actros NGT nebus vilkikas – tai bus dviejų arba trijų ašių sunkvežimis, labiausiai orientuotas į sunkių krovinių išvežiojimą trumpais atstumais. Tai ir yra pagrindinis skirtumas nuo Volvo ir Scania pasiūlymų, kurie yra orientuoti į įprastus didžiųjų sunkvežimių reisus.

Mercedes-Benz Actros NGT nebus vilkikas, tačiau išlaikys panašias technologijas ir dizainą. (Daimler nuotrauka)

Actros NGT yra varomas M 936 G 6 cilindrų varikliu, kuris buvo pristatytas dar 2015 metais – maždaug nuo to laiko Mercedes-Benz ir plėtoja dujomis varomų sunkvežimių idėją. Šis variklis iš pradžių buvo montuojamas autobusuose, vėliau – ir praeitos kartos Actros NGT. Jis yra sukurtas 7,7 litrų OM 936 turbodyzelinio variklio pagrindu. Actros NGT išvysto 222 kW (302 AG), kurie į varančius ratus yra perduodami per standartinę automatinę transmisiją.

Actros NGT dujos bus laikomos keturiuose 145 litrų balionuose. Papildomai galima sumontuoti dar keturias 100 litrų talpas. Mercedes-Benz teigia, kad Actros NGT geriausiai tiks maršrutams, kurių ilgis sieks iki 250 km. Įsivaizduokite šiukšlių surinkimo, krovinių išvežiojimo, statybų sunkvežimiu. Tai reiškia, kad Actros NGT tikriausiai dirbs miestuose ir netoli jų, kur dujų privalumai bus aiškiausiai pastebimi. Juk jis ne tik mažiau terš, bet ir dirbs gerokai tyliau.

Dujų talpos, žinoma, nėra tokios paprastos – jos yra gaminamos iš plieno ir kompozitinių medžiagų, kad būtų tvirtos ir saugios autoįvykių metu.



Taip pat skaitykite:

Pristatytas naujas Mercedes-Benz Actros;

Dujiniai Volvo sunkvežimiai;

Scania dujomis varomi sunkvežimiai;

Cummins elektrovilkikas, pasirodysiantis po poros metų

10 faktų apie sunkvežimius, kurių galbūt nežinojote.

Apie Nodum

Nodum.lt - įdomiems skaitiniams skirtas puslapis. Čia reguliariai publikuojami straipsniai apie naujausias technologijas, mokslo pasiekimus, automobilių pasaulio naujienas ir kultūrą, patarimus ir visokias internete aptinkamas įdomybes. Didžiausias dėmesys skiriamas žmonėms, kurie kuria, keliauja, myli savo darbą, įdomioms lankytinoms vietoms ir pomėgiams. Nodum.lt - įvairenybių mazgas, jei veikiate ką nors įdomaus, apie ką norėtumėte papaskoti - susisiekite su mumis per mūsų Facebook puslapį ar elektroniniu paštu - nodum2017@gmail.com.