Sulankstomas automobilis išspręstų miestų problemas? Net kelios kompanijos kūrė tokias koncepcijas

Sulankstomas automobilis išspręstų miestų problemas? Net kelios kompanijos kūrė tokias koncepcijas

Žmonės masiškai migruoja į miestus ir ateityje tai bus didelė problema. Centrinės miestų dalys jau dabar sunkiai tvarkosi su augančiais automobilių srautais, o parkavimo problemos, regis, yra paprasčiausiai neišsprendžiamos. Renault kadaise manė, kad padėtį galima pakeisti sulankstomu automobiliu.

Kadaise ne visi automobilių gamintojai domėjosi miestiečių transportu. Dideli, talpūs automobiliai buvo pelningesni, todėl visai mažas mašinas kūrė tik keletas iš didžiųjų gamintojų, daugiausia Italijoje ir Prancūzijoje. Renault ilgą laiką buvo vienas iš miesto automobilių lyderių, todėl 1992 metais pristatė Zoom koncepciją, kuri buvo tarsi bandymas atspėti, kokių automobilių reikės ateities miestuose.



Renault Zoom buvo nedidelis dvivietis elektromobilis su 45 kW elektriniu varikliu, tarp įkrovimų galėjęs įveikti net 145 km. Renault kūrė Zoom kartu su Matra kompanija, kuri garsėjo savo stiklo pluošto kėbulais. Kompozitinės medžiagos padėjo išlaikyti pakankamai žemą Zoom svorį, tačiau tai net nebuvo vienas iš įdomiausių Zoom bruožų.

Renault Zoom buvo pritaikytas gyvenimui sausakimšame mieste. Žirklinės šio automobilio durelės atsidarė statmenai į priekį (panašiai kaip didžiųjų Lamborghini). Viduje buvo galima surasti minimalistinį prietaisų skydelį, vientisą sėdynę ir natūraliomis medžiagomis aptrauktus paviršius. Renault didžiavosi ekologiška Zoom konstrukcija – net 90 % elektros variklio buvo pagaminta iš perdirbamų medžiagų. Tiesa, šios pagyros nebuvo visiškai rimtos – metalai beveik visada yra lengvai perdirbami.

Renault Zoom galėjo sutrumpėti, kad lengviau tilptų ankštoje stovėjimo vietoje. (Rémi, Wikimedia(CC BY-SA 2.0)

Aišku, įdomiausia Zoom konstrukcijos dalis buvo judanti galinė ašis. Įprastai automobilis buvo vos 2,65 metrų ilgio, tačiau pritraukus galinę ašį arčiau priekinės Zoom sutrumpėdavo iki 2,3 metrų (kai kur nurodoma, kad iki 2,1 m). Trumpesnis bendras ilgis ir trumpesnė ratų bazė leido lengviau pastatyti automobilį ankštoje parkavimo vietoje. Mechanizmas buvo išties keistas – transformacijos metu Renault Zoom aukštis padidėdavo nuo 1,49 iki 1,72 metrų. Žinoma, tokia konfigūracija turėjo būti taikoma tik parkuojant automobilį – visais kitais atvejais žmonės Zoom salone galėjo džiaugtis ilgesnės ratų bazės suteikiamu patogumu ir stabilumu.

Trumpiausioje padėtyje Zoom ilgis siekė vos daugiau nei 2 metrus. (Gamintojo nuotrauka)

Zoom, žinoma, niekada neišvydo masinės gamybos. Tačiau Renault manė, kad idėja yra verta dėmesio – juk kada nors parkavimo vietų taip trūks, kad trumpesni automobiliai bus išties geidžiami. 1992 metais Zoom buvo pristatytas Paryžiaus automobilių parodoje ir garsas apie jį pasklido itin plačiai. Taip plačiai, kad idėja užsikrėtė ir kiti inžinieriai.

MIT CityCar buvo įdomi ir pažangi koncepcija. (MIT)

2007 metais Masačusetso technologijos instituto inžinieriai kartu su General Motors pristatė CityCar koncepciją. Tai buvo dar vienas sulankstomas elektromobilis. Šis, žinoma, buvo kur kas modernesnis nei Renault Zoom. CityCar turėjo keturis visiškai nepriklausomus ratus, kiekvienas iš jų turėjo savo elektrinį variklį. Į automobilį buvo galima patekti per pačiame priekyje sumontuotas dureles. Vienas didžiausių CityCar privalumų buvo sulankstoma platforma – įprastas automobilio ilgis siekė 2,5 metro, tačiau pritraukus galinę ašį jis sutrumpėdavo iki 1,5 metrų. Taip į standartinę automobilio parkavimo vietą buvo galima sutalpinti net 3-4 MIT CityCar automobilius. Tačiau, žinoma, prestižinė mokslo įstaiga niekada neplanavo imtis elektromobilių gamybos.

CityCar koncepcija neprasprūdo pro ispanų kompanijos Hiriko Driving Mobility akis. Įmonė įsigijo licenciją gaminti CityCar automobilius ir ketino juos siūlyti miestams. Tuomet manyta, kad sulankstomas Hiriko puikiai tiks automobilių dalijimosi paslaugoms. Iš pradžių žadėta, kad automobiliai pasieks pirkėjus jau 2012 metais, tačiau tai neįvyko, o jau 2015-aisiais projektas visiškai sužlugo.

Hiriko – nepavykęs ispanų sulankstomo automobilio projektas. (Robert Hextall, Wikimedia(CC BY 2.0)

Galbūt sulankstomi automobiliai tiesiog neturi ateities? Jie turi akivaizdų minusą – papildomi judantys komponentais anksčiau ar vėliau reikalauja priežiūros ar remonto. Pats mechanizmas yra pakankamai brangus, sunkus ir didelis, o automobilis – mažas ir nepraktiškas. Taigi, įgyvendintos tokios idėjos bent jau artimiausiu metu tikrai nepamatysime.



Taip pat skaitykite:

Štai kaip Volvo įsivaizdavo miesto taksi 1976 metais;

Mercedes-Benz NAFA – moderniųjų mažųjų miesto automobilių pirmtakas;

Škoda 110 Super Sport priminė mini superautomobilį;

JAWA 750 – negirdėtas motociklų gamintojo lenktyninis automobilis;

FSO Syrena Sport – greičiausiai gražiausias lenkiškas automobilis, kurio nebuvo;

Renault 4 ir Citröen 2CV irgi dalyvavo Dakaro ralyje.

Trumpų distancijų Mercedesas – NAFA koncepcija galėjo būti tobulas devintojo dešimtmečio miesto automobilis

Trumpų distancijų Mercedesas – NAFA koncepcija galėjo būti tobulas devintojo dešimtmečio miesto automobilis

Jei reguliariai skaitote Nodum.lt, žinote, kaip mums patinka seni koncepciniai automobiliai. Jie leidžia geriau suprasti, kaip skirtingi gamintojai įsivaizdavo dizaino vystymąsi ir ateities madas. Kartu galima pamatyti ir daug įdomių idėjų, kurios taip ir nebuvo įgyvendintos. Štai Mercedes-Benz NAFA buvo toks mažas, kad apie parkavimo problemas būtų galima pamiršti visiškai.

Devintojo dešimtmečio pradžioje urbanizacijos tendencijos jau buvo labai aiškios. Vis daugiau žmonių norėjo gyventi miestuose, kurie sparčiai plėtėsi. Auganti ekonomika didino ir automobilių kiekį gatvėse. Senosios Europos miestai, ypač centrinės jų dalys, visada turėjo parkavimo vietų problemą. Taigi, ne vienas gamintojas manė, kad reikalingi tikri griežtai miestui skirti automobiliai. Tačiau kokie jie turėtų būti? Štai kaip miesto automobilį įsivaizdavo Mercedes-Benz.



1982 metais buvo pristatyta Mercedes-Benz NAFA koncepcija. Keistas pavadinimas slėpė pagrindinę automobilio idėją – NAFA – tai Nahverkehrsfahrzeug trumpinys. Paprastai tariant, NAFA -tai trumpų distancijų automobilis. Mercedes-Benz suvokė, kad miesto automobiliai važinės labai trumpais atstumais ir miesto teritorijos nepaliks. Taigi, jiems nereikia daugybės universaliems automobiliams būtinų savybių – didelės bagažinės, talpaus degalų bako, itin patogios važiuoklės, aerodinaminio stabilumo ir taip toliau.

Mercedes-Benz NAFA – miesto automobilių ateitis. Kai kurių inovatyvių šio mažylio bruožų neturi ir šių dienų miesto automobiliai. (Daimler nuotrauka)

Dar svarbiau buvo tai, ko miesto automobiliui reikia – kompaktiško, visur telpančio kėbulo, puikaus matomumo, manevringumo ir gebėjimo susidoroti su kamščiais. Būtent tokias savybes ir turėjo įkūnyti NAFA. To pasekoje šis koncepcinis automobilis visiškai nederėjo prie tuo metu vyravusio Mercedes-Benz markės įvaizdžio, tačiau tai buvo žvilgsnis į priekį.

Pradėkime nuo kėbulo. NAFA ilgis – 2,5 metrai, o plotis ir aukštis – po pusantro metro. Šis automobilis buvo labai mažas, todėl vietą stovėjimui būtų radęs bet kur. Padėjo ir tai, kad šis automobilis pasižymėjo labai paprastu, kampuotu dizainu. NAFA galėjo būti parkuojama ir į labai siauras vietas, nes turėjo slankiojančias dureles.

Slankiojančios durelės palengvino įlipimą ir išlipimą siaurose parkavimo vietose. (Daimler nuotrauka)

Žinoma, ir matomumas yra svarbu – NAFA turėjo labai didelius langus ir juokingai siaurus statramsčius. Tuo tarpu sėdynės buvo gana aukštos, kas taip pat prisidėjo prie puikaus matomumo. Manevringumas yra viena iš svarbiausių miesto automobilio savybių ir jo NAFA koncepcijai taip pat netrūko. Visų vairuojamų ratų dėka automobilis galėjo apsisukti vos 5,7 metrų pločio kelyje.

Maksimalus Mercedes-Benz NAFA greitis siekė tik 50 km/h. (Daimler nuotrauka)

Mercedes-Benz NAFA buvo varoma vos vieno litro varikliu, išvystančiu 44 arklio galias (33 kW). Jis per automatinę pavarų dėžę suko priekinius automobilio ratus. Maksimalus NAFA greitis siekė vos 50 km/h. Sustoti padėjo hidrauliniai diskiniai stabdžiai. Automatinė transmisija, beje, buvo pasirinkta dėl paties NAFA pobūdžio – buvo planuojama, kad šis automobilis nemažai laiko praleis stovėdamas kamščiuose. Tiksliau, praleistų, jei būtų gaminamas.

Mercedes-Benz NAFA taip niekada ir nebuvo gaminamas, tačiau jo kūrimo metu išmoktos pamokos buvo panaudotos kuriant A-Class ir Smart FortTwo modelius. (Daimler nuotrauka).

Tačiau Merecedes-Benz neplanavo NAFA gamybos. Tai buvo tikras koncepcinis automobilis be jokių didelių ambicijų. Tačiau NAFA kūrimas padėjo kompanijai pagaliau į savo gamą įtraukti ir mažesnius, pigesnius automobilius. NAFA yra tikrasis A-Class ir Smart ForTwo protėvis.



Taip pat skaitykite:

Ferrari Pinin – vienas elegantiškiausių visų laikų limuzinų, kuris taip ir nebuvo gaminamas;

Mercedes-Benz VRC buvo keturi automobiliai viename;

Porsche C88 – tikriausiai pigiausias Porsche automobilis;

Yamaha OX99-11 – Formulės 1 įkvėptas superautomobilis;

Chevrolet Astro III atrodė kaip kažkas tarp automobilio ir reaktyvinio naikintuvo;

Škoda 110 Super Sport priminė mini superautomobilį;

Kaip atrodytų studentiškas Jeep? Tikriausiai kaip Jeep Treo;

Plymouth Voyager 3 – aštuonratis modulinis koncepcinis automobilis.

Elektrinis Kiaušinis – daugelis nustemba sužinoję kada ir kur buvo sukurtas šis gražus elektromobilis

Elektrinis Kiaušinis – daugelis nustemba sužinoję kada ir kur buvo sukurtas šis gražus elektromobilis

Paryžius 1942-aisiais nepriminė to žavaus gėlėto miesto, kokį visi pažinojo. Okupuotos Prancūzijos sostinės gatvėmis važinėjo vokiški kariniai automobiliai, lėtai kulniavo arkliai, kartais pro šalį pralėkdavo ir vienas kitas senas automobilis iš tų anų, geresnių laikų. Tačiau tuomet dėmesį ėmė traukti keistas elektrinis burbulas. Net ne burbulas, o kiaušinis! Kas tai per stiklinis automobilis ir iš kur jis tokiu metu atsirado?

Tai – L’Œuf Electrique (Elektrinis Kiaušinis). Poliruoto metalo ir permatomo plastiko korpusu pasidabinusi mašina net dabar atrodo kaip kažkoks futuristiškas išradimas, o ką jau kalbėti apie tuos 1942-uosius. Tik nedidelis miestiečių ratas iš karto suprato, kas tai. Juk tai – Paulo Arzenso kūrinys!



Paulas Arzensas 1903 metais gimė Paryžiuje. Baigęs meno studijas jis greitai tapo žinomu menininku. Buvo teigiama, kad Arzensas yra lengviau atpažįstamas iš jo piešinių nei iš veido. Keli parduoti darbai Arzensui suteikė pinigų, o kartu ir laisvės pasinerti į dizainą bei inžineriją. 1935 metais Arzensas sukūrė šešių laipsnių automatinę pavarų dėžę. Robertas Peugeotas išbandė šią transmisiją ir liko ja sužavėtas, tačiau Peugeot automobiliai Arzenso kūrinio taip niekada ir nenaudojo.

1938 metais Arzensas sukūrė pirmąjį savo automobilį La Baleine (Banginis). Tai – ant Buick kėbulo pagamintas didelis kabrioletas, išsiskyręs savo išvaizda. Dizaineris manė, kad būtent taip automobiliai atrodys šeštajame-septintajame dešimtmečiuose. Tačiau, nors buvo akivaizdu, kad Arzensas turi didžiulį talentą, prasidėjusi vokiečių okupacija spaudė jaunąjį kūrėją žemyn.

Kai 1940 metais Prancūziją užėmė Trečiasis Reichas ir gyvenimas suprastėjo. Benzinas civiliams prancūzams tuomet buvo sunkiai prieinamas, tačiau Arzensas nenustojo kurti. Seno lengvo Fiat pagrindu jis pagamino elektrinį La Baleine, kuris vienu įkrovimu galėjo įveikti maždaug 200 km, o maksimalus greitis siekė maždaug 65-70 km/h. Tai buvo neblogas elektromobilis, tačiau šis straipsnis ne apie jį.

1942 metais Arzensas užbaigė L’Œuf. Kiaušiniu pavadintas elektromobilis buvo sukurtas taip, kad naudotų kiek įmanoma mažiau medžiagų, tačiau kartu būtų gražus ir praktiškas. Mažyčio triračio rėmas buvo pagamintas iš aliuminio, o kėbulo dalys – iš akrilo stiklo, kurio atsargų Arzensas dar turėjo. Net durelės buvo visiškai permatomos, o likusi kėbulo dalis buvo rūpestingai suformuota rankomis ir nupoliruota. L’Œuf tuomet atrodė kaip kažkas įspūdingo ir netikėtai gražaus.

L’Œuf électrique yra visiškai unikalus automobilis – toks yra tik vienas. (Claus Ableiter, Wikimedia(CC BY-SA 4.0)

Dėmesį traukė ir mažyčiai L’Œuf ratai, beveik visiškai paslėpti po aliumininiu kėbulu. Automobilis atrodė neįtikėtinai, tačiau tokį jį Arzensas sukūrė taupydamas medžiagas. Kėbulas svėrė vos 60 kg. Dar 30 kg svėrė galinį ratą sukantis elektros variklis. Pridėjus kuklius salono komponentus, apdailą, žibintus ir, aišku,  baterijas automobilio svoris išaugo iki maždaug 350 kg.

Paulas Arzensas su savo Elektriniu Kiaušiniu.

Automobilio pavadinimas greitai išaugo iki  L’Œuf Electrique, pabrėžiant elektrinę jo širdį. Viduje ant vientisos sėdynės tilpo du žmonės, tačiau vietos bagažui beveik nebuvo – Elektrinis Kiaušinis buvo tikras miesto automobilis. L’Œuf Electrique buvo pakankamai lengvas ir aerodinamiškas, todėl kartą įkrautas galėjo nuvažiuoti net 100 km, važiuojant 70 km/h greičiu. Tiesa, įsibėgėti iki tokio greičio reikėjo drąsos – juk tai labai mažas triratis. Su dviem keleiviais greitis nukrisdavo iki maždaug 60 km/h.

Galinę L’Œuf électrique kėbulo dalį sudarė poliruotas aliuminis. (Claus Ableiter, Wikimedia(CC BY-SA 4.0)

Po karo Arzensas  ėmėsi kurti lokomotyvų dizainą, tačiau savo L’Œuf Electrique nepamiršo. Savo Elektriniu Kiaušiniu Arzensas kartais išvažiuodavo pasivažinėti ir nesutiko jo parduoti. Tiesą sakant, Arzensas apskritai nemėgo pardavinėti savo kūrinių – turėjo labai didelę savo paties piešinių kolekciją. Kūrėjas mirė 1990 metais, tuomet jo automobiliai atiteko Cite de L’Automobile muziejui Miulūze, kur yra saugomi iki šiol.

Du Paulo Arzenso La Baleine kūriniai muziejuje. (Arnaud 25, Wikimedia(CC BY-SA 4.0)

L’Œuf Electrique pasižymėjo laikmenį pralenkusiu dizainu – ir šiandien automobilis atrodo tarsi nužengęs iš ateities. Tačiau tikriausiai nemaža dalis Elektrinio Kiaušinio magijos yra tame, kad jis – vienintelis. Panašių automobilių vėliau buvo nemažai, tačiau būtent tokį pagamino tik Paulas Arzensas.



Taip pat skaitykite:

100 m/h ribą pirmasis įveikė elektromobilis;

Pirmieji elektromobiliai pasirodė prieš pirmuosius automobilius su vidaus degimo varikliais;

Triratis mažylis Brütsch Mopetta;

Automobilių pasaulio varlė Baldi Frog;

Gatvių užtrauktukas Zoe Zipper;

Prancūziškasis italas Vespa 400;

Keisčiausių durelių savininkas lenkų SMYK;

Į sūrį panašus Bond Bug.

Tragedijos įkvėptas automobilis nebijo jokių potvynių – mažas elektromobilis plūduriuoja

Tragedijos įkvėptas automobilis nebijo jokių potvynių – mažas elektromobilis plūduriuoja

2011 metais Japoniją užklupo mirtį nešantis cunamis. Žmonės, matydami grėsmingai kylantį vandenį, bandė bėgti savo automobiliais, tačiau banga buvo greitesnė ir juo tiesiog nuplovė. Buvęs Toyota darbuotojas, tuomet stebėjęs šią tragediją, nusprendė pasauliui pasiūlyti tokią transporto priemonę, kuri vandens ir jokių potvynių nebijo. Taip gimė Fomm Concept One – mažiausias pasaulyje keturvietis elektromobilis.

Automobiliai vandens šiaip jau nemėgsta. Vidaus degimo variklius gali ištikti hidrosmūgis, o elektromobilių sistemose gali įvykti trumpasis jungimas. Tačiau kur kas didesnė problema yra tai, kad vanduo lengvai patenka į automobilio saloną ir jis pradeda skęsti kartu su jame esančiais žmonėmis. Hideo Tsurumaki, Fomm automobilio kūrėjas, 2011-aisiais pats matė kaip cunamis nusineša skęstančius automobilius su žmonėmis, todėl ir įkūrė šią markę.



Fomm kompanija įkurta su vienu tikslu – kurti vandens į vidų neįsileidžiančius plūduriuojančius elektromobilius. Concept One yra pirmasis markės kūrinys, gaminamas Tailande. Pietryčių Azija yra viena iš tų vietų pasaulyje, kur cunamiai nusineša daugiausiai gyvybių. Taigi, čia plūduriuojantys automobiliai ir būtų naudingiausi. Tačiau Concept One nėra amfibija – valdyti jo vendnyje nėra įmanoma. Tačiau jis nenuskęsta, o tai žmonėms suteikia didesnes galimybes išgyventi.

Fomm testuoja ir naujoviškas beores padangas. (Fomm Corp.)

Concept One taip pat yra mažiausias keturvietis elektromobilis pasaulyje. Jis turi vienas slankiojančias duris, didelius langus ir nedaug vietos bagažui. Jos tikriausiai ir neprireiks, nes Concept One yra sukurtas būti miesto automobiliu. Jis gali pasiekti tik 80 km/h greitį ir turi keičiamas baterijas, kurios leidžia nuvažiuoti 160 km vienu įkrovimu. Taigi, Tesla konkurentu Fomm savęs nemato.

Dizainas jau yra užbaigtas, automobilio kūrėjas mano, kad jis jau yra pasiruošęs gamybai. Jei viskas vyks kaip planuota, Fomm iki metų pabaigos surinks 10 tūkstančių šių automobilių. Vėliau Tsurumaki planuoja atverti kompaniją investuotojams, kad ji galėtų plėstis ir, galbūt, sukurti dar kelis modelius. Klausimas tik ar pati idėja prigis rinkoje.

Vien pažvelgus nepamanysite, kad šis automobilis neskęsta. (Fomm Corp.)

Pats Tsurumaki mano, kad Fomm automobiliai bus tarsi draudimas. Tai bene vienintelė transporto priemonė, kuri gali stovėti nenaudojama prie namų, o vėliau išgelbėti gyvybę. Potvyniai siaubia pasaulį, todėl galbūt Fomm automobilių gebėjimas plūduriuoti pritrauks nemažai dėmesio. Tankiai apgyvendintų Azijos miestų gyventojai turėtų maloniai sutikti ir kompaktišką elektromobilio dydį.



Taip pat skaitykite:

Kas yra hidrosmūgis?

Senas, bjaurus Zagato elektromobilis

Triratis mažylis Brütsch Mopetta

Automobilių pasaulio varlė Baldi Frog

Gatvių užtrauktukas Zoe Zipper

Mažas, keistas ir toks mielas – labai retas Brütsch Mopetta ir šiandien būtų neblogas miesto automobilis (Video)

Mažas, keistas ir toks mielas – labai retas Brütsch Mopetta ir šiandien būtų neblogas miesto automobilis (Video)

Nodum.lt svetainės autoriui patinka maži keisti automobiliai. Visgi, Brütsch Mopetta techniškai nėra automobilis. Jis turi tik tris ratus, mopedo vairą ir variklį. Tačiau ši keista transporto priemonė žvilgsnius gatvėje traukia neprasčiau nei koks superautomobilis. Nors Brütsch Mopetta buvo gaminama vos porą metų ir iki šių laikų išliko vos 5 pavyzdžiai, nusiminti neverta – gerai paieškojus rasite parduodamų replikų.

Daugelis Brütsch Mopetta vadina automobiliu, iš pagarbos šiam juokingam technikos kūriniui taip jį vadinsime ir mes. Tai – mažytė kiaušinio formos mašina, sukurta garsios vokiečių kompanijos Egon Brütsch Fahrzeugbau. Šis mikroautomobilis nesirengė konkuruoti su kitais automobiliais. Mopetta buvo labiau nusitaikiusi į mopedus ir motorolerius. Brütsch Mopetta buvo ne vienintelis įstabus Egon Brütsch Fahrzeugbau kūrinys.



Egon Brütsch Fahrzeugbau – tai vokiečių automobilių dizaino kompanija, įkurta ir valdyta Egono Brütscho. Panašu, kad pagrindinė jos veikla buvo automobilių kūrimas tam, kad vėliau juos pagal licenciją galėtų gaminti kitos firmos. Tiesa, Brütsch automobiliai buvo labai specifiniai – kompanija kūrė tik bestogius mikroautomobilius su mažais varikliais.

Mopetta – mažas triratis mikroautomobilis su mopedo varikliu. (Martin V., Wikimedia(CC BY-SA 4.0)

1954-1955 metais buvo gaminamas triratis trivietis Brütsch 200 kabrioletas su 191 kubinių centimetrų varikliu. Jis galėjo pasiekti 90 km/h greitį, nors jis buvo sunkiai įkandamas tokiam mažam varikliui. Vėliau gamintas dar mažesnis Zwerg su tuo pačiu varikliu. Jis pagal licenciją Prancūzijoje gamintas Avolette vardu, tačiau pasaulį išvydo vos keli modeliai.

Viduje nerastumėte jokių rodyklių – net savo važiavimo greičio nežinosite, bet jis tikrai nebus labai didelis. (Alf van Beem, Wikimedia)

Vėliau buvo gaminamas Zwerg – Einsitzer su 74 kubinių centimetrų varikliu. Vos 75 km/h greitį pasiekiantis triratis buvo panašus į kitus Brütsch automobilius viskuo, išskyrus bepakopį variatorių – visi prieš tai sukurti automobiliai turėjo keturių pavarų transmisijas. Galiausiai 1956 metais atėjo laikas Mopettai.

Tai – triratis vienvietis automobilis su 49 kubinių centimetrų vieno cilindro varikliu, išvystančiu 1,47 kw galią, ir trijų pavarų dėže. Tai – vienas iš žinomiausių markės automobilių ir, kartu, mažiausias Brütsch kūrinys. Turint omenyje kompanijos reputaciją, mažiausias automobilis tikrai turėjo būti mažas.

Brütsch Mopetta buvo varoma mopedo 49 kubinių centimetrų varikliu (Buch-t, Wikimedia(CC BY-SA 3.0 de)

Brütsch Mopetta buvo aerodinamiškos kiaušinio formos, turėjo du ratus gale ir vieną priekyje. Vos 1,77 metrų ilgio kėbulas buvo pagamintas iš stiklo pluošto. Mopetta  svėrė vos 89 kg – mažiau nei kai kurie žmonės. Šis automobilis neturėjo bagažo skyriaus, saugos diržų, degalų lygio matuoklio ar spidometro. Pastarojo, beje, niekam ir nereikėjo, nes Brütsch Mopetta galėjo išvystyti maksimalų 35 km/h greitį. Turint omenyje, kad Mopetta konkuravo su mopedais, o ne automobiliais, tokio greičio mieste beveik ir pakanka.

Duomenys toli gražu neprimena automobilio. (Martin V., Wikimedia(CC BY-SA 4.0)

Mažas svoris ir variklis bei aerodinamiškas kėbulas užtikrino itin žemas kuro sąnaudas – Mopettai 100 km nuvažiuoti reikėjo vos 2,5 litro benzino. Tiems, kurie matė Mopettą, labiausiai įsiminė miela automobilio išvaizda. Nepraktiškas automobilis su mopedo vairu ir varikliu atrodė labai mielai. Tačiau pardavimai nepajudėjo.

Per porą metų buvo pagaminta tik 14 tokių automobilių. Viena Brütsch Mopetta kainavo 200 svarų sterlingų. Šių dienų pinigais ši kaina būtų panaši į maždaug 2240 eurų – pakankamai nemaža kaina tiems laikams, kuomet į mašinas buvo dažniau žiūrima kaip į transporto priemones, o ne stiliaus aksesuarą. Brütsch jau tarėsi su Opel, kad per šios markės salonų tinklą būtų platinami ir Mopetta  automobiliai. Nors buvo išspausdintos brošiūros, reikalas toliau nepajudėjo. Iki šių laikų išliko tik 5 Mopetta pavyzdžiai, vieną iš jų galite pamatyti šiame vaizdo įraše:

Brütsch Mopetta dizainas, kad ir koks paprastas jis buvo, patiko ne vienam entuziastui. Todėl pasaulyje važinėja ne viena Mopettos replika. Netiesiogiai jos paprastas dizainas atkartotas ir Randy Grubb kūryboje. Jo gaminami kėbulai dviračiams ir triračiams motoroleriams yra šiek tiek panašūs savo forma. Nors kažin ar Grubbas kurdamas savo Decopod žvalgėsi į Mopettą, tai yra vienas iš moderniausių gatvėmis riedančių į Mopettą panašių transporto priemonių.

Mopetta nebuvo paskutinis Brütsch  kūrinys. Po to dar sekė Brütsch Rollera ir Bussard triračiai, bei Pfeil ir V2 keturačiai mikroautomobiliai. Vėliau kompanija tiesiog išnyko. Mopetta išliko gausiausiai gamintu Brütsch automobiliu.



Jei jums kaip ir mums patinka seni, maži ir keisti automobiliai paskaitykite ir šiuos straipsnius:

Automobilių pasaulio varlė – mažytis, pigus, bet kažkuo vis tiek žavus automobilis, apie kurį nesate girdėję (Video)

Mažiausiai Porsche primenantis Porsche – Boxster automobilio protėvis

Apie Nodum

Nodum.lt - įdomiems skaitiniams skirtas puslapis. Čia reguliariai publikuojami straipsniai apie naujausias technologijas, mokslo pasiekimus, automobilių pasaulio naujienas ir kultūrą, patarimus ir visokias internete aptinkamas įdomybes. Didžiausias dėmesys skiriamas žmonėms, kurie kuria, keliauja, myli savo darbą, įdomioms lankytinoms vietoms ir pomėgiams. Nodum.lt - įvairenybių mazgas, jei veikiate ką nors įdomaus, apie ką norėtumėte papaskoti - susisiekite su mumis per mūsų Facebook puslapį ar elektroniniu paštu - nodum2017@gmail.com.