Mįslė technikos mėgėjams – kokius darbus dirba ši agresyviai atrodanti vikšrinė mašina? (Video)

Mįslė technikos mėgėjams – kokius darbus dirba ši agresyviai atrodanti vikšrinė mašina? (Video)

Ši gąsdinančiai atrodanti vikšrinė mašina gali pasiekti tik 7,5 km/h greitį, nors turi net 640 arklio galių variklį. Tai yra labai naudingas įrankis, naudojamas ne vienoje srityje. Ar vien pažvelgę į šios mašinos nuotrauką galite atspėti, kas tai yra?

Tai – dar viena NODUM mįslė technikos mėgėjams. Praeitą kartą kvietėme atspėti, kam skirta aukšta ir plati, bet trumpa vikšrinė mašina. Daugeliui ši mįslė pasirodė per lengva. Anksčiau klausėme, kam skirtas keistai atrodantis prie frontalinių krautuvų ar sunkvežimių tvirtinamas įrankis. Jei to dar nepadarėte, žvilgtelkite ir į tuos straipsnius.  O dabar pereikime prie šio agresyviai atrodančios technikos.



Pažvelkite į šią nuotrauką ir pabandykite atspėti, kam skirta ši vikšrinė mašina. Tai yra tikras darbo įrankis, kuris yra naudojamas ne vienoje srityje – jį galima sutikti keliose skirtingose pramonės šakose.

Kam skirta ši agresyviai atrodanti mašina? (Gamintojo nuotrauka).

Šis klausimas buvo šiek tiek suktas. Nuotraukoje – galingas savaeigis augmenijos smulkintuvas (mulčeris). Įprastai tokias mašinas sutiksite miškininkystės pramonėje, tačiau tokia technika yra naudojama ne tik kertant miškus. Pavyzdžiui, jas dažnai pasitelkia elektros linijas ir net dujotekius prižiūrinčios kompanijos, norinčios greitai pašalinti prie infrastruktūros objektų kylančią augmeniją. Šis smulkintuvas kartais yra naudojamas ir skaldai smulkinti, nors tai tikrai nėra pagrindinis jo darbas.

Gamintojas teigia, kad Raptor 800 tinka ir infrastruktūros priežiūrai. (Prinoth nuotrauka).

Tai – Prinoth Raptor 800 vikšrinė mašina su M900 smulkintuvu. Prinoth kompanija buvo įkurta dar 1951 metais. Iš pradžių ši italų bendrovė kūrė slidinėjimo trasų priežiūros mašinas ir tas verslas ėjosi puikiai. Apie 2000 metus įmonę įsigijo Leitner grupė. Investicijos leido plėsti veiklą į kitas sritis – su laiko pro Prinoth buvo prijungtas vikšrinių mašinų gamintojas Camso, o vėliau ir vokiečių miškininkystės technikos gamintojas AHWI. Tai leido Prinoth pakelti savo gamybos apimtis ir pirkėjams pasiūlyti didesnį produktų skaičių. Kad ir tą Raptor 800 smulkintuvą.

Raptor 800 gale sumontuotas 640 ag CAT variklis, kuris, kaip ir kiti mazgai, yra lengvai pasiekiamas priežiūrai. (Prinoth nuotrauka)

Raptor 800 yra vikšrinė mašina su galimybe prijungti vieną iš kompanijos siūlomų smulkintuvų. Modulinė konstrukcija reiškia, kad mulčerį galima nesunkiai pakeisti, jei rinkoje pasirodys geresnis. Raptor 800 yra  2,6 metrų pločio, 6,9 metrų ilgio ir 3,13 metrų aukščio. Su smulkintuvu Raptor 800 sveria 26 tonas, be jo – šiek tiek mažiau nei 21 toną.

Kad ir kaip agresyviai atrodytų Raptor 800, jis yra pakankamai lėtas. Nors jo 18,1 litro 6 cilindrų CAT C18 variklis išvysto 640 arklio galių, Raptor vis tiek pasiekia tik 7,5 km/h greitį. Aišku, greitis jam apskritai nėra prioritetas – pravažumas yra kur kas svarbiau. Ši mašina gali įkopti į 45 laipsnių įkalnę. Platūs vikšrai suteikia kitą labai svarbų privalumą – itin mažą slėgį į gruntą. Priklausomai nuo pasirinktų vikšrų, Raptor 800 slėgis į gruntą siekia nuo 0,42 iki 0,54 kg kvadratiniam centimetrui.

Raptor 800 dažnai naudojamas kelmams smulkinti, prieš ruošiant dirvožemį naujo miško sodinimui. (Prinoth nuotrauka)

Vokietijoje sukurtas Raptor 800 yra vienas iš lyderių tokio tipo mulčerių rinkoje, nes turi nemažai privalumų. Visų pirma, smulkintuvą suka mechaninė pavara, o ne hidraulinė sistema – taip tiesiog efektyviau ir patikimiau, o ir priežiūros kaštai nėra tokie dideli. Vikšrai yra sukurti taip, kad visi mechanizmai būtų paslėpti ir mašina galėtų drąsiai važinėtis kelmais ir akmenimis, nebijodama vieną iš vikšrų pamesti. Galiausiai, visi priežiūros reikalaujantys mazgai yra labai lengvai pasiekiami, todėl ir kasdien dirbantis Raptor 800 neeikvoja daug laiko.

Raptor 800 smulkina kelmus, sukrautas šakas, krūmus ir kitą augmeniją. Ši mašina yra valdoma dviem vairalazdėmis, o priekinis kabinos stiklas yra apsaugotas metalinėmis grotomis. Tai yra saugus ir efektyvus įrankis, galintis įveikti ir labai nelygią vietovę.



Taip pat skaitykite:

Ką veikia ši aukšta, plati, bet trumpa vikšrinė mašina?

Kokį darbą dirba šis prie frontalinių krautuvų tvirtinamas agregatas?

Kam skirta ši mašina su dantytais plieniniais ratais?

Kam skirta ši kelių tiesimo ir statybų mašina?

Kam skirti šie ilgakojai sunkvežimiai?

Kam skirta ši vikšrinė mašina su dantytu stumdytuvu?

Kam skirtas šis platus traktorius su didelėmis padangomis?

Ką veikia šis pramoninis sunkvežimis?

Kam skirta ši agresyviai atrodanti žemės ūkio mašina?

Kam reikalingas toks mažas lokomotyvas?

Pellenc Optimum aukštas traktorius be jokių ašių, bet kam jis skirtas?

Mįslė technikos mėgėjams – kam skirtas šis prie frontalinių krautuvų ar sunkvežimių tvirtinamas įrankis? (Video)

Mįslė technikos mėgėjams – kam skirtas šis prie frontalinių krautuvų ar sunkvežimių tvirtinamas įrankis? (Video)

Technika išjudina pasaulį. Pažangūs įrankiai šiais laikais gali grietai atlikti tai, kas anksčiau buvo praktiškai neįmanoma. Pavyzdžiui, šis įrenginys nuotraukoje prieš keliasdešimt metų net nebuvo buvo toks aktualus, koks yra šiais laikais. Tokie įrankiai gali būti tvirtinami prie ratinių frontalinių krautuvų, sunkvežimių ar net mažųjų krautuvų. Bet ar žinote, kas tai per technika?

Tai – dar viena NODUM mįslė technikos mėgėjams. Tokias užduotis publikuojame gana dažnai. Praeitą kartą siūlėme pabandyti atspėti, kam skirta didelė mašina su plieniniais dantytais ratais. Kiek anksčiau klausėme, kokį darbą dirba keistai atrodanti kelių tiesimo ir statybų technika. O dabar pereikime prie šio keisto įrankio, kuris yra tvirtinamas krautuvų priekyje arba sunkvežimių gale.



Gerai įsižiūrėkite į nuotrauką ir pabandykite atspėti, kam skirtas šis keistai atrodantis įrankis krautuvo priekyje? Nuotraukoje tokių net du – didelį demonstruoja ratinis frontalinis krautuvas, o mažesnė – mini vikšrinis krautuvas. Atsakymą surasite po nuotrauka.

Kas per įrankiai sumontuoti šių krautuvų priekyje? (Dutchmanindustries, Wikimedia(CC BY-SA 3.0)

Tai – medžių persodinimo griebtuvai. Jų darbas, kaip ir galite nuspėti iš pavadinimo, yra gyvų, augančių medžių perkėlimas iš vienos vietos į kitą. Didesnis yra skirtas didesniems, vyresniems medžiams, o mažesnis – mažesniems. Pats veikimo principas yra gana paprastas – griebtuvu apkabinamas medis, o tada į žemę hidraulinių cilindrų pagalba suleidžiami griebtuvo ašmenys. Nustatytame gylyje šie ašmenys susitinka tiesiai po medžiu ir augalas gali būti iškeltas. Tuomet įvykių eiga priklauso nuo turimos technikos.

Išvežamas pašalintas medis – kuo greičiau jis vėl bus pasodintas, tuo didesni šansai, kad jis prigis. (mattbuck, Wikimedia(CC BY-SA 3.0)

Kuomet tokie griebtuvai yra montuojami ant sunkvežimių, daug ko nors apmąstyti nereikia – medis guldomas tiesiai ant mašinos, kuri jį ir išrovė. Tuo tarpu krautuvų atveju medžiai gali būti perkelti tik nedideliais atstumais arba į pagalbą tenka pasikviesti sunkvežimį. Tačiau visa tai tikriausiai kelia dar daugiau klausimų.

Štai kaip atrodo medžio persodinimas naudojant hidraulinius griebtuvus

Ar medis nepažeidžiamas? Kokio dydžio gali būti persodinami medžiai? Kokiose situacijose pasitelkiamos tokios akivaizdžiai brangios mašinos? Apie viską iš eilės.

Medis tokios procedūros metus nukenčia beveik visada. Griebtuvų ašmenys, kurių gali būti nuo vieno iki keturių ar net šešių, yra sukurti taip, kad nupjautų per toli išsikerojusias medžio šaknis. Medžiai savo šaknis paskleidžia labai plačiai ir giliai – išsaugoti jas visas yra tiesiog neįmanoma. Tačiau patys griebtuvai paima ne tik medį, bet ir jam artimiausią dirvožemį, taip pagerindami prigijimo šansus. Svarbu paminėti tai, kad išsaugotų šaknų, kurios patenka į uždaryto griebtuvo vidų, medžiui pakanka, kad jis gautų visas reikalingas medžiagas ir vandenį. Problema tėra tai, kad medis gali netvirtai stovėti, tačiau su tuo įmanoma kovoti tiesiog tinkamai paruošus naująją vietą.

Maži medžių persodinimo griebtuvai yra labai naudingi medelynuose. (Dutchmanindustries, Wikimedia(CC BY-SA 3.0)

Įprastai persodinami visai jauni medeliai iš medelynų. Tiesą sakant, nemažai tokių griebtuvų yra rankiniai, skirti patiems mažiausiems medeliams, kurie yra tiesiog persodinami į didesnį vazoną. Tiesa, medelynai naudoja ir tokius mechaninius įnagius, tvirtinamus prie įvairių krautuvų ir kitos technikos. Tai leidžia lengvai persodinti ir didesnius medžius. Tiesą sakant, persodinimui tinkamo medžio dydį riboja tik turima technika. Kuo didesnis medis, tuo didesnių griebtuvų reikės.  Jei medis yra labai storas, gali būti, kad niekas tokio dydžio griebtuvų tiesiog nesiūlo ir gali tekti pasitelkti kitus metodus. Taip pat, kuo aukštesnis yra medis, tuo sunkiau jį bus iškelti taip, kad jis nenuvirstų.

Įmanoma persodinti ir pakankamai didelius medžius. (Dutchmanindustries, Wikimedia(CC BY-SA 3.0)

Medžiai persodinami ne tik medelynuose. Kartais aplink namus tvarkant landšaftą ar ruošiant žemė plotą statyboms vienas ar kitas medis gali trukdyti. Jei medžiai nėra vertingi, jie dažniausiai bus tiesiog nupjaunami. Apie tai ir kalbėjome sakydami, kad anksčiau tokia technika nebuvo aktuali – žmonės vengė persodinėti suaugusius medžius. Šiais laikais medžiai gali būti persodinti dėl pačių įvairiausių priežasčių. Kartais medžiai turi istorinės vertės, o kartais žmonės prie jų tiesiog prisiriša.

Dviejų ašmenų griebtuvais iškeltas medis. (Cholo Aleman, Wikimedia(CC BY-SA 3.0)

Aišku, persodinti medžiai ne visada prigyja. Šio proceso sėkmė priklauso nuo gausybės faktorių ir ne visus juos įmanoma kontroliuoti. Dauguma tokių hidraulinių griebtuvų yra reguliuojami, tačiau taip pat svarbu darbui pasirinkti tinkamą įrankį. Šie griebtuvai skiriasi dydžiu, ašmenų forma ir konstrukcija. Vieniems medžiams svarbu išsaugoti daugiau šaknų, kitiems tai ne taip svarbu.  Įdomu tai, kad tokie griebtuvai populiarėja ir dabar pasaulyje egzistuoja ne viena įmonė, kurios pagrindinė darbo sritis ir yra tokių įrankių gamyba.



Taip pat skaitykite:

Kam skirta ši mašina su dantytais plieniniais ratais?

Kam skirta ši kelių tiesimo ir statybų mašina?

Kam skirti šie ilgakojai sunkvežimiai?

Kam skirta ši vikšrinė mašina su dantytu stumdytuvu?

Kam skirtas šis platus traktorius su didelėmis padangomis?

Ką veikia šis pramoninis sunkvežimis?

Kam skirta ši agresyviai atrodanti žemės ūkio mašina?

Kam reikalingas toks mažas lokomotyvas?

Ką gėlių laukuose veikia šis neįprastai atrodantis traktorius?

Pellenc Optimum aukštas traktorius be jokių ašių, bet kam jis skirtas?

Ka-26 – kodėl šis sraigtasparnis atrodo toks keistas? Kam jis buvo skirtas?

10 įdomių faktų apie pasaulio medžius: ar istorija apie Niutono obelį yra tiesa, ar inkilas su metais kils į viršų ir kas nudažo eukalipto kamieną?

10 įdomių faktų apie pasaulio medžius: ar istorija apie Niutono obelį yra tiesa, ar inkilas su metais kils į viršų ir kas nudažo eukalipto kamieną?

Vienas iš maloniausių vaizdų pavasarį yra pradedantys žaliuoti medžiai. Žiemos pilkuma pasitraukia ir viskas nusidažo žaliai. Pasaulyje yra galybė skirtingų medžių rūšių, tarp kurių yra ir neįprastų savybių turinčių augalų. Šiame straipsnyje pateikiame 10 įdomių faktų apie pasaulio medžius, kurių galbūt nežinojote.

Įdomių faktų dešimtukus publikuojame kiekvieną pirmadienį. Praeitą savaitę siūlėme paskaityti apie povandeninius laivus. Kviečiame prisiminti ir tą straipsnį, o jei norėtumėte perskaityti daugiau įdomybių apie gamtą, siūlome paskaityti 10 įdomių faktų apie arklius. Na, o dabar – apie medžius.



Seniausias pasaulio medis. Seniausias pasaulio medis nėra medis, o visa medžių sistema. Genetiniai tyrimai parodė, kad Pando, augantis Jutoje, JAV, yra vienas didžiulis organizmas. Tai – drebulė (Populus tremuloides), turinti daugybę kamienų, kurie nėra labai seni. Pando amžius yra daugiau nei 80 tūkstančių metų – tokia sena yra šio medžio šaknų sistema. Įdomu tai, kad ilgą laiką buvo manoma, kad Pando yra atskiri medžiai, miškelis, ir tik genetiniai tyrimai parodė, kad tai – vienas labai senas organizmas, nors skirtingos jo dalys nėra labai senos. Pando taip pat yra sunkiausias žinomas gyvas organizmas, sveriantis 6000 tonų. Seniausias medis, turintis vieną kamieną, yra gajoji pušis, auganti Kalifornijoje, JAV. Jos amžius – 5 067 metai – buvo nustatytas gręžiant skylę iki centro ir skaičiuojant rieves, todėl šio medžio amžių galima pasakyti labai tiksliai. Medžiai yra ilgiausiai gyvenantys organizmai ir niekada nemiršta nuo senumo – juo visada pakerta ligos, kenkėjai, žaibai arba žmonės.

Pando – vienas organizmas, nors apie tai buvo nežinoma ilgus metus. Nors kamienai atrodo jauni, šaknys yra dešimčių tūkstančių metų senumo. (J Zapell, Wikimedia)

Paplitusi pušis. Nieko keisto, kad skirtingi žemynai ir ypač skirtingo klimato zonos pasižymi skirtinga augmenija. Tačiau kai kurios rūšys yra paplitusios (beveik) visuose žemynuose. Pavyzdžiui, pušys auga šešiuose žemynuose iš septynių ir jų nesutiktumėte tik Antarktidoje. Tiesa, Pietų Amerikoje ir Australijoje sutinkamos pušys turi mažai bendro su mūsiškėmis. Pušies mediena yra labai vertinama pramonėje, nes pušys auga gana greitai. Pušinės lentos ir rąstai puikiai tinka statyboms, fanerai, įvairioms smulkmenoms gaminti, tačiau netinka ten, kur reikia ypatingo tvirtumo ir atsparumo, nes pušies mediena yra pakankamai minkšta. Kai kurios pušų rūšys turi labai dideles sėklas, kurios yra vadinamos pušų riešutais ir yra valgomos. Beje, pušies kvapo oro gaiviklis automobiliuose visais laikais buvo vienu populiariausių.

Japonijos raudonoji pušis Šiaurės Korėjoje. (yeowatzup, Wikimedia (CC BY 2.0)

Niutono obelis. Tikriausiai visiems yra tekę girdėti istoriją, kaip ant galvos nukritęs obuolys Izaokui Niutonui padėjo suprasti gravitaciją. Ši istorija, deja, yra tik iš dalies tiesa. Pats Niutonas pasakojo, kad sukurti gravitacijos teoriją jį įkvėpė būtent pamatytas obuolio kritimas nuo obels, tačiau vaisius ant fiziko galvos tikrai nenukrito. Įdomu tai, kad, panašu, ta obelis tebėra gyva, tik neaišku, kur. Viena mokykla Grantame, Anglijoje, teigia, kad obelį įsigijo būtent ji ir pasodino direktoriaus sode, kur ji ir tebėra. Kita versija teigia, kad obelis tebeauga prie vieno dvaro netoli Grantamo. Bent keliose vietose auga ir medžiai, kurie, kaip teigiama, yra tiesioginiai Niutono obels palikuonys, bet dabar tai jau sunku patvirtinti. Juk minėtas obuolio kritimas įvyko 18 amžiaus pirmoje pusėje, todėl tikrai neįtikėtina, kad ta obelis tebėra gyva.

Niutono obelis Woolsthorpe Manor sode netoli Grantamo. (Arthurmarris, Wikimedia (CC BY-SA 3.0)

Samanos ant medžių nurodys kryptį. Samanos nemėgsta tiesioginės saulės šviesos, todėl jų tiek ir daug miške, kur tiek daug pavėsio. Tai reiškia, kad samanos gausiau auga ant šiaurinė medžių kamienų pusės. Šis faktas yra įtrauktas į visus išgyvenimo gamtoje vadovėlius. Tiesa, atkreipkite dėmesį, kad samanos šiaurinėje pusėje auga būtent todėl, kad ten – mažiau šviesos. Jei medis yra kitų medžių pavėsyje, visas jo kamienas gali būti apaugęs samanomis. Kelmai taip pat padės nustatyti kryptį – pietinėje pusėje medžio rievės bus storesnės. Taip pat nepamirškite, kad pietiniame Žemės pusrutulyje šios taisyklės veikia atvirkščiai.

Skirtumas tarp šiaurinės ir pietinės medžio pusės kartais gali būti labai subtilus. Kairėje pusėje vaizduojama šiaurinė medžio pusė. (V. van Zeijst, Wikimedia (CC BY 3.0)

Nuodingiausias pasaulio medis. Manoma, kad Hippomane mancinella yra nuodingiausių pasaulio medžių rūšis. Jei suvalgysite šio medžio vaisių, galite mirti (nors mirčių šiais laikais dar nebuvo užregistruota). Jei lyjant lietui atsistosite po šiuo medžiu, jūsų odą nusės didelės skausmingos pūslės. Šio medžio sakai gali sukelti negyjančias žaizdas ir net pažeidžia automobilių dažus. Į akis patekę degančios Hippomane mancinella medienos dūmai apakina. Gerai tai, kad šie medžiai niekur šalia mūsų neauga – jie paplitę tik pietinėje Šiaurės Amerikos ir šiaurinėje Pietų Amerikos dalyse.




Iš ko užauga bonsai? Bonsai – tai ypatingai gražūs, maži medžiai, pasodinti sekliuose induose. Jie, nors yra maži, pasižymi didelių medžių proporcijomis ir estetika. Tai – meno rūšis ir hobis, kadaise atsiradęs Kinijoje ir iš jos paplitęs į Japoniją. Bonsai yra įprasti medžiai, o ne kokios nors ypatingos veislės. Jei nebūtų prižiūrimi ir augtų įprastame grunte, jie užaugtų į įprasto dydžio medžius. Tačiau bonsų prižiūrėtojai karpo jų šaknis ir lapus, formuoja šakas, šalina žievę ir naudoja įvairius metodus, kurie leidžia užauginti šios mažus, bet labai gražius medelius. Egzistuoja keli skirtingi bonsai stiliai. Pavyzdžiui, jin pabrėžia negyvo medžio šakas, o shari – negyvą kamieną. Tai – labai sudėtingi metodai, nes reikia stengtis, kad augalo dalys atrodytų negyvos, tačiau iš tiesų išliktų ir išlaikytų žaliuojančius lapus.

Jin ir shari stiliai patinka ne visiems, tačiau tokie bonsai atrodo ypatingai. (Ragesoss, Wikimedia (CC BY-SA 3.0)

Tikras vaivorykštinis eukaliptas. Egzistuoja eukaliptų rūšis Eucalyptus deglupta, kuri pasižymi ypatingai spalvota žieve. Ji susidaro labai įdomiai. Medžio žievės lopai kasmet nusilupa ir krenta ant žemės, atverdami žalią požievinį sluoksnį. Jis po kiek laiko tampa mėlynų, violetiniu, o tada – raudonu. Žievės lopeliai krenta skirtingu laiku, todėl to paties eukalipto kamienas nusidažo pačiomis įvairiausiomis spalvomis. Beje, pats vaivorykštinis eukaliptas yra naudojamas popieriui gaminti.

Vaivorykštinis eukaliptas pasižymi spalvinga žieve. (Paxson Woelber, Wikimedia (CC BY-SA 4.0)

Banano medis nėra medis. Nors daugybė žmonių mano, kad bananai auga ant medžių, iš tiesų tai yra žolinių augalų gentis. Kitaip tariant, banano augalo stiebas, kuris gali pasiekti ir 15 metrų aukštį, savyje neturi medienos. Vienu metu tik nedidelė bet kurio medžio dalis iš tiesų yra gyva, o štai bananai yra kitokie augalai – jie neturi negyvos medienos šerdies. Bambukas taip pat yra žolė, tačiau jo stiebai gali turėti gana storas sieneles, kurios yra nepaprastai kietos. Todėl bambuko mediena, nors bambukas nėra medis, iš tiesų egzistuoja.

Išvirtęs bananas – net ant žemės jis atrodo kaip medis. (Scot Nelson, Wikimedia (CC BY 2.0)

Kur surasite savo inkiliuką? Įsivaizduokite, kad šį pavasarį ant medžio šakos pakabinsite inkiliuką. Praeis pora derlingų ir drėgnų metų ir jūs prie jo sugrįšite – ar inkiliukas medžiui augant atsidurs didesniame aukštyje? Nuojauta kužda, kad jis turėtų atsidurti aukščiau, nes medis tikrai bus aukštesnis, tačiau iš tikrųjų jį surasite tame pačiame aukštyje, kur ir palikę. Taip yra dėl to, kad medžio apimtis auga tik šakų galuose sprogstant pumpurams. Kitaip tariant, šakos išlieka tame pačiame aukštyje, tik storėja, o auga tik jų galai. Taigi, jūsų inkiliukas bus tame pačiame aukštyje, tačiau šaka gali pradėti augti aplink paukščių namelį laikantį kablį.

Šis inkilas ir po daugelio metų išliks tame pačiame aukštyje. (CapCase, Wikimedia (CC BY 2.0)

Svastikų miškai. Pasirodo, Hitlerio šalininkai mėgo sodinti miškus. 1938 metais viename miške Brandenburge Adolfo Hitlerio gimtadienio proga buvo pasodinti keli maumedžiai. Jie buvo išrikiuoti taip, kad šviesūs medžiai sudarytų svastiką, pastebimą tik skrendant lėktuvu. Bent jau taip pasakojama, nes ši svastika, kuri ryškiai matėsi iš oro, buvo netyčia aptikta tik 1992 metais, kuomet buvo daromos visos suvienytos Vokietijos aeronuotraukos. 1995 metais buvo iškirsti 43 maumedžiai iš 100, tačiau 2000 metais buvo pastebėta, kad svastika vis dar lengvai įžiūrima. Todėl buvo nukirsti dar 25 medžiai. Dar vienas nežinia kada ir kieno svastika panašiai paženklintas miškas buvo aptiktas Hesene, o 2006 – ir Kirgizijoje. Visi šie miškai buvo praretinti taip, kad simboliai nebebūtų įžiūrimi, bet svastikos likučius Kirgizijoje dar galite įžiūrėti Google Maps suvedę šias koordinates – 41.448°N 76.391°E.



Tiek įdomių faktų šį pirmadienį. Taip pat kviečiame skaityti:

10 įdomių faktų apie povandeninius laivus;

10 įdomių faktų apie arklius;

10 įdomių faktų apie pinigus;

10 įdomių faktų apie tankus;

10 įdomių faktų apie motociklus;

10 įdomių faktų apie sunkvežimius;

10 įdomių faktų apie traukinius;

10 įdomių faktų apie traktorius;

Apie Nodum

Nodum.lt - įdomiems skaitiniams skirtas puslapis. Čia reguliariai publikuojami straipsniai apie naujausias technologijas, mokslo pasiekimus, automobilių pasaulio naujienas ir kultūrą, patarimus ir visokias internete aptinkamas įdomybes. Didžiausias dėmesys skiriamas žmonėms, kurie kuria, keliauja, myli savo darbą, įdomioms lankytinoms vietoms ir pomėgiams. Nodum.lt - įvairenybių mazgas, jei veikiate ką nors įdomaus, apie ką norėtumėte papaskoti - susisiekite su mumis per mūsų Facebook puslapį ar elektroniniu paštu - nodum2017@gmail.com.