Keistas laivas, kuris yra visai ne laivas – kodėl RP FLIP dažnai palaikomas skęstančiu?

Keistas laivas, kuris yra visai ne laivas – kodėl RP FLIP dažnai palaikomas skęstančiu?

Kartais palei vakarinę JAV pakrantę plaukiojantys laivai išsigąsta pamatę keistą vaizdą – statmenai į viršų nukreiptą laivo priekį. Atrodo, kad kažkokį laivą ištiko bėda ir jis skęsta su visiškai panirusia galine dalimi. Tačiau tai net nėra laivas. Tai – RP FLIP, priklausantis JAV Laivybos tyrimų biurui. Ir nieko baisaus jam nenutiko – atėjus laikui jis sugrįžta į įprastą padėtį.

RP FLIP buvo pastatytas dar 1962 metais, planuojant, kad laivas tirs akustinių bangų sklidimą vandenyje. Kadangi bet kokiems akustikos tyrimams reikia tylos, RP FLIP visiškai neturi sraigto – jį reikia pervilkti iš vienos vietos į kitą. Dėl to RP FLIP nėra laikomas tikrų laivu. Tai – panyranti mokslinių tyrimų platforma.



Net sunku patikėti, kad RP FLIP yra naudojamas tokį ilgą laiką. Būtinybė sukurti tokią platformą iškilo tuomet, kai buvo pastebėta, kad povandeniniai laivai šiam darbui nelabai tinka, nes yra gana nerangūs ir nestabilūs. Norint tirti bangas reikia galimybės būti vienoje vietoje – povandeniniams laivams tai yra gana sunku. Taigi,  Gunderson Brothers Engineering Company Portlande pastatė FLIP platformą ir paleido ją į vandenį 1962 metais.

Vilkikais tempiamas RP FLIP – platforma negali judėti savarankiškai. (OU.S. Navy/John F. Williams, Wikimedia)

Taigi, kaip suprantate, RP FLIP vandenyje gali užimti dvi padėtis – horizontalią transportavimui ir vertikalią tyrimams. Platforma yra vilkikais atitempiama į reikiamą vietą, dažniausiai netoli vakarinės JAV pakrantės. Tuomet į balasto skyrius ima plūsti vanduo ir laivą primenanti platforma pasvyra labiau ir labiau, kol galiausiai stabilizuojasi savo nosį nukreipusi tiesiai aukštyn. Tai yra pakankamai įspūdingas vaizdas, nes RP FLIP turi įprastą laivo nosį – plaukiojant netoliese atrodo, kad toje vietoje tikrai nuskendo laivas.

Įprastai RP FLIP ilgis siekia 108 metrus. (OU.S. Navy/John F. Williams, Wikimedia)

RP FLIP dirba 5 įgulos nariai ir iki 11 mokslininkų. Vienoje vietoje tyrimai gali būti nepriklausomai vykdomi visą mėnesį. Tuomet suspaustas oras iš balasto skyrių išstumia  vandenį ir FLIP 7-10 mazgų (13–19 km/h) greičiu gali būti partempiamas atgal į uostą. Nors nuo RP FLIP paleidimo praėjo jau 56 metai, tai vis dar yra labai svarbi mokslinė įranga.

Vertikalioje padėtyje tik 17 metrų platformos lieka virš vandens. (Office of Naval Research, Wikimedia (CC BY 2.0)

Šios platformos ilgis – 108 metrai. Kai RP FLIP panyra į tyrimams skirtą padėtį, sienos tampa grindimis ir tik 17 metrų lieka virš vandens. Tuomet didžioji balastinio vandens dalis lieka giliai po vaandenyno paviršiumi, kur jo neveikia bangos, todėl RP FLIP yra nepaprastai stabilus. Tai leidžia mokslininkams atlikti akustinių bangų sklidimo, vandens tankio ir temperatūros, banguotumo ir kitus tyrimus.

Sienos virsta lubomis, kai RP FLIP pasiruošia tyrimams, kurie gali tęstis iki 35 dienų. (OU.S. Navy/John F. Williams, Wikimedia)

Minėjome, kad RP FLIP neturi sraigto, todėl turi būti tempiamas. Tačiau viduje reikalinga elektra tiek įgulos poreikiams, tiek mokslinei įrangai, todėl RP FLIP turi du 150 kW dyzelinius generatorius, plius viena 40 kW generatorių.

Ar dar ilgai RP FLIP bus naudingas mokslininkams? Sunku pasakyti, bet 56 metų platforma į pensiją nesiruošia ir toliau sėkmingai dirba ir gąsdina jūreivius.



Taip pat skaitykite:

Kur dingo Baychimo? Laivas-vaiduoklis mažiausiai 38 metus gyveno savarankiškai;

10 faktų apie kruizinius laivus, kurių galbūt nežinojote;

Jei nebūtų nuskendęs, ar Titanikas plaukiotų ir šiandien? 

Kas nutinka, kai kruiziniame laive miršta žmogus?

Kiek automobilių telpa didžiuliame vandenynų autovežyje?

Kodėl laivai po vandeniu turi apvalią atsikišusią nosį?

Vienas keisčiausių eksperimentų mokslo istorijoje – kaip gyvą katę paversti telefonu?

Vienas keisčiausių eksperimentų mokslo istorijoje – kaip gyvą katę paversti telefonu?

Ką bendro turi katė ir telefonas? 1929 metais mokslininkai manė, kad net labai daug – buvo suvokta, jog gyva katė gali veikti kaip tikras stacionarus telefono aparatas. Keistas ir, reikėtų sakyti, žiaurus eksperimentas buvo sėkmingas, nors mokslininkai net nemanė, kad jis gali turėti praktinės naudos. Iš tiesų, net sunku patikėti, kad tokia idėja gimė ne kokiame nors pakvaišusio mokslininko pusrūsyje, o prestižiniame Prinstono universitete.

Iš tiesų, tyrimai su gyvūnais ir šiais laikais yra labai plačiai paplitę. Visgi šis profesoriaus Ernesto Gleno Wevero ir jo tyrimų asistento Charleso Williamo Brayo atliktas eksperimentas su gyva kate neatrodo moksliškai svarbus. Tačiau neskubėkite daryti išvadų – sukurti metodai iš tiesų vėliau prisidėjo prie klausos grąžinimo tūkstančiams žmonių. O juk tuomet Weveras tenorėjo ištirti, kaip garsas tampa nervais perduodamu signalu, todėl nusprendė gyvą katę paversti tikru telefonu.



Mokslininkai anestezavo katę, atvėrė jos kaukolę ir pašalino dalį smegenų, kad lengviau pasiektų klausos nervą. Tuomet prie jo prijungė maždaug 15 metrų ilgio telefono laidą, kuris vedė į kitą kambarį su itin gera garso izoliacija. Na, o toliau viskas vyko, kaip ir įsivaizduojate – Brayus kalbėjo į nesąmoningos katės ausį, o kitame kambaryje esantis Weveras klausėsi savo asistento žodžių per telefoną. Eksperimentas buvo laikomas sėkmingu todėl, kad katės ausys iš tiesų suveikė kaip mikrofonas ir mokslininkams pavyko perduoti garsą iš klausos nervo per laidą į paprastą telefoną.

Bandymai ėjosi taip, kaip ir buvo suplanuota. Kai Brayus į katės ausį skleidė žemo dažnio garsus, atitinkamai žemą garsą telefono ragelyje girdėjo ir Weveras. Kai laidai buvo prijungti prie kitų katės audinių esančių toliau nuo klausos nervo, mokslininko balsas telefone nutildavo. Tokį patį efektą turėjo ir katės prismaugimas – nutrūkusi kraujo cirkuliacija į galvą, neleisdavo perduoti garsų iš katės ausų į telefoną kitame kambaryje. Galiausiai, procedūra buvo pakartota ir su negyva kate ir, kaip galite įsivaizduoti, telefone Weveras savo asistento nebegirdėjo.

Katės ausys dar 1929 metais buvo išbandytos kaip mikrofonas. (Alvesgaspar, Wikimedia (CC BY-SA 3.0)

Už šiuos 1929 metais atliktus eksperimentus mokslininkai Eksperimentinės fiziologijos asociacijos buvo apdovanoti jau 1936 metais. Patys eksperimentų autoriai visiškai nesidomėjo praktinėmis jų atradimo pritaikymo galimybėmis. Lyg ir buvo kalbama apie tai, kad katė gali būti panaudota kaip mikrofonas, tačiau patys tyrimo autoriai nemanė, kad žmonija turės kokios naudos iš jų darbo. Abu mokslininkai toliau siekė karjeros aukštumų moksle, o Waveras Antrojo pasaulinio karo metu net konsultavo JAV karines pajėgas povandeninių laivų medžioklės klausimais. Būtent jis nustatė, kad muzikinę klausą turintys kariai yra tinkamiausi darbui su sonarais. Tačiau iš tiesų ir tyrimas su telefonu paversta kate davė naudos.

Wevero ir Brayaus eksperimentui sukurti metodai vėliau pravertė žmogaus klausos sistemos tyrimams. Dar daugiau – jie tapo kochlearinių implantų ištakomis. Kochleariniai implantai verčia garso vibracijas elektriniu signalu, kuris nervais gali būti perduodamas į smegenis. Tam, kad šis tūkstančiams žmonių girdėti padedantis išradimas būtų sukurtas, reikėjo geriau suprasti, kaip veikia ausys ir kaip garso bangos jose virsta elektriniais signalais. Šioje srityje ir pravertė tas tyrimas su kate.



Daugiau istorijos keistenybių:

Vienintelis atvejis istorijoje, kai į žmogų pataikė kosminė šiukšlė;

Žymus chirurgas, kuris skalpelį laikė burnoje ir kartą pasiekė 300 % mirtingumą vienos operacijos metu;

1970-ųjų istorija parodo, kodėl negalima sprogdinti ant kranto išmestų banginių (Video)

Tokio pažadinimo nenori niekas – pirmasis pasaulyje užfiksuotas atvejis, kuomet meteoritas pataikė į žmogų;

Londono alaus potvynis, nusinešęs 8 žmonių gyvybes.

Kurioje lėktuvo pusėje jums labiau patinka sėdėti? Tik nesakykite, kad jums nerūpi

Kurioje lėktuvo pusėje jums labiau patinka sėdėti? Tik nesakykite, kad jums nerūpi

Jei tik galite, visada išsirenkate vietas lėktuve. Tai – tarsi geriausių kelionių planavimo dalis. Kai kurie žmonės tiesiog negali net pagalvoti apie sėdėjimą ne prie lango, o kiti nori sėdėti šalia tako. Visgi, daugelis atsakytų, kad jiems nesvarbu kurioje lėktuvo pusėje, kairėje ar dešinėje, tenka praleisti visą savo skrydį. Tačiau pasąmonėje skirtumas tikrai yra. Ar atspėsite, kurioje lėktuvo pusėje nori sėdėti daugelis žmonių?

Naujas tyrimas, atliktas Karalienės Margaritos ir Edinburgo Universitetuose Jungtinėje Karalystėje, atskleidė, kad dauguma žmonių rinktųsi sėdėti dešinėje lėktuvo pusėje. Dabar greitai pasistenkite prisiminti visus savo skrydžius, kuomet patys išsirinkote vietas – kurioje lėktuvo pusėje sėdėjote? Pasirodo, mūsų smegenims yra skirtumas.



Tyrime dalyvavo 32 žmonės, kurių amžius buvo tarp 21 ir 31 metų. 21 dalyvis buvo moteris, o 11 – vyrai.  Visi dalyviai pasižymėjo geru regėjimu ir buvo dešiniarankiai. Eksperimentas buvo gana paprastas. Dalyviai turėjo išsirinkti vietas 32 skrydžiuose tarp išgalvotų vietovių.

Dalyviams buvo pateiktos lėktuvų diagramos ir jie galėjo lengvai išsirinkti sau labiausiai patinkančias vietas. Kai kurios diagramos buvo pateiktos su lėktuvo nosimi nukreipta į viršų, o kai kuriose viršuje buvo lėktuvo uodega. Visgi, diagramos pateikimas jokios įtakos tyrimo rezultatams neturėjo – dauguma žmonių visada rinkosi dešinę lėktuvo pusę.

Kurioje lėktuvo pusėje jums sėdėti patinka labiausiai? Daugelis rinktųsi dešinę, nebent yra kairiarankiai. (Robert Frola, Wikimedia)

Kodėl taip yra? Ogi todėl, kad jie – dešiniarankiai. Mokslininkai tai žino jau palyginti seniai, tačiau buvo neaišku, ar žmonės tiesiog nori paspausti dešinėje ekrano pusėje, kai renkasi vietas kitoje kelionėje, ar tikrai nori sėdėti dešinėje lėktuvo pusėje. Pasirodo, kad nepriklausomai nuo diagramos, žmonės visada nori sėdėti dešinėje. Tai reiškia, kad rinkdamiesi vietas žmonės pasąmoningai įsivaizduoja save lėktuve ir nori sėdėti būtent toje pusėje.

Ką tai reiškia? Iš esmės, nedaug. Avialinijos vis tiek stengiasi keleivius paskirstyti maždaug tolygiai. Visgi, jei jums sėdėjimas dešinėje lėktuvo pusėje tikrai yra kritiškai svarbus, tuomet vietas reikėtų išsirinkti anksčiau – tikėtina, kad būtent ten jos bus išpirktos greičiausiai.





Mokslininkai atskleidė, kad rugsėjį gimę žmonės gyvenime turi pranašumą, bet ar tikrai?

Mokslininkai atskleidė, kad rugsėjį gimę žmonės gyvenime turi pranašumą, bet ar tikrai?

Kurį mėnesį gimėte? Tikriausiai į tai per daug dėmesio nekreipiate – kodėl turėtumėte galvoti apie tai, ko vis tiek negalite pakeisti? Ir teisingai darote. Tačiau naujas tyrimas, atliktas mokslininkų iš JAV ir Kanados parodė, kad rugsėjį gimę žmonės gyvenime gali turėti šiokį tokį pranašumą ar net būti protingesniais. Kaip taip gali būti?

Mokslininkai palygino maždaug milijono Floridos valstijos mokinių, gimusių 1994-2000 metais, duomenis. Labiausiai norėta pamatyti, ar skiriasi mokinių, gimusių rugsėjo mėnesį, pasiekimai nuo tų, kurie gimė rugpjūtį. Tyrimas atskleidė, kad iš tikrųjų skirtumas yra. Ir ne toks jau mažas.



Pasirodo, rugsėjį gimę mokiniai vidutiniškai gauna 0,2 balo geresnius pažymius nei tie, kurie gimė rugpjūtį. Jie taip pat yra labiau savimi pasitikintys, dažniau renkasi siekti aukštojo išsilavinimo, turi konkretesnius ateities planus. Mokslininkai lygino vaikų, gimusių rugsėjį ir rugpjūtį, pasiekimus todėl, kad tarp jų skirtumas yra didžiausias – rugsėjo vaikai pasiekia daugiau nei gimę visais kitais mėnesiais.

Bet…

Rugsėjį gimę vaikai, bent jau JAV, labai dažnai yra vyresni už savo bendraklasius. Kai kuriose mokyklose egzistuoja taisyklės, pagal kurias vaikai gali pradėti lankyti mokyklą tik sulaukę tam tikro amžiaus, pavyzdžiui, 6-erių metų. Jei mokslo metai prasideda rugsėjo pirmą dieną, tas vaikas, kuriam šešeri sukanka rugsėjo viduryje, pradėti eiti į mokyklą gali tik kitais metais. Taigi, rugsėjį gimę vaikai statistiškai yra patys vyriausi savo klasėse. Tačiau tai kartu reiškia, kad šie privalumai neegzistuoja ten, kur tokios taisyklės nėra taikomos.

Kodėl vyresni vaikai geriau pasirodo mokykloje? Todėl, kad iš pat pradžių jie įprastai turi daugiau žinių nei bendraklasiai ir labiau savimi pasitiki. Tačiau ir tie, kurie nėra gimę rugsėjį neturėtų nusiminti, o tėvai neturėtų kreipti dėmesio į šiuos rezultatus. Net jei vyresni vaikai dažnai pasirodo geriau testuose, gauna geresnius pažymius ir mokykloje jaučiasi geriau, tai tėra statistinis vidurkis, kuris mažai ką pasako apie būsimus ateities pasiekimus. Juk geriausias mokinys klasėje gali būti ir pats jauniausias.

 

Tuo pačiu pažiūrėkime į kelių garsiausių mokslininkų ir išradėjų gimimo datas:

Stephenas Hawkingas – 1942 m. sausio 8 d.

Elonas Muskas – 1971 m. birželio 28 d.

Thomas Edisonas – 1847 m. vasario 11 d.

Albertas Einšteinas – 1879 m. kovo 14 d.

Marie Curie – 1867 m. lapkričio 7 d.

Nikola Tesla – 1856 m. liepos 10 d.

Michaelas Faraday’as – 1791 m. rugsėjo 22 d.

Nicolaus Copernicus – 1473 m. vasario 19 d.

Taigi, abejoti tokiomis mokslininkų išvadomis tikrai yra pagrindas. Net jei rugsėjį gimę vaikai JAV mokyklose, kuriose galioja griežtos taisyklės, susijusios su priimamų vaikų amžiumi, yra protingesni, skirtumas pastebimas tik tol, kol jie yra mokykloje. Tačiau ir tai yra labiau darbo ir noro tobulėti rezultatas.



Apie Nodum

Nodum.lt - įdomiems skaitiniams skirtas puslapis. Čia reguliariai publikuojami straipsniai apie naujausias technologijas, mokslo pasiekimus, automobilių pasaulio naujienas ir kultūrą, patarimus ir visokias internete aptinkamas įdomybes. Didžiausias dėmesys skiriamas žmonėms, kurie kuria, keliauja, myli savo darbą, įdomioms lankytinoms vietoms ir pomėgiams. Nodum.lt - įvairenybių mazgas, jei veikiate ką nors įdomaus, apie ką norėtumėte papaskoti - susisiekite su mumis per mūsų Facebook puslapį ar elektroniniu paštu - nodum2017@gmail.com.