Saldi mirtis – melasos potvynis, kuris nusinešė 21 gyvybę ir sužeidė dar 150 žmonių

Saldi mirtis – melasos potvynis, kuris nusinešė 21 gyvybę ir sužeidė dar 150 žmonių

Reikalavimai saugumui kuriami tikrai ne be reikalo. Šiais laikais statiniai yra tikrinami, kad būtų tvirti ir tinkamai atliktų savo funkciją. Nelaimių vis tiek pasitaiko, tačiau aplaidumo vis mažėja būtent dėl griežtų reikalavimų. Štai 1919 metų sausio 15 dieną Bostone, JAV, įvyko didžiulis melasos potvynis, nusinešęs 21 gyvybę. Bet kodėl tai įvyko? Ir kaip po to reikėjo išvalyti teritoriją?

Nežinantiems – melasa yra šalutinis cukraus gamybos produktas, dažnai naudojamas maistui gaminti. Melasa yra ir garsiojo Vorčesterio padažo sudedamoji dalis, taip pat yra naudojama visoje eilėje gėrimų. Tai – tiršta, klampi ruda masė, į kurią pasinerti tikrai nenorėtume.



Purity Distilling Company ir melasos gamino etanolį. Didelė melasos saugykla stovėjo Bostone prie Keany aikštės. 15 metrų aukščio ir 27 metrų skersmens saugykloje tuo metu buvo 8,7 milijonai litrų melasos. Tačiau pati plieninė saugykla turėjo problemų.

Nelaimingoji melasos saugykla – ji buvo nudažyta rudai, maskuojant pro plyšius tekančią masę.

Ji buvo pastatyta tik prieš kelerius metus ir niekada nebuvo deramai išbandyta. Nors jau tuomet buvo priimta, kad tokie statiniai turi būti testuojami prieš darbą, bandymai su vandeniu nebuvo atlikti. Niekas netikrino plieninių lakštų siūlių ir neieškojo nutekėjimų. Rezultatas – vos pastačius šią vertikalią cisterną per siūles ėmė varvėti melasa. Vietiniai gyventojai ją rinko ir nešė namo, bet kompanijai nepatiko ne prarandama žaliava, o naujo statinio vaizdas – jis atrodė purvinas. Todėl problema buvo išspręsta paprastai – saugykla buvo nudažyta rudai.

Iki nelaimės saugykla buvo pripildyta vos 8 kartus, todėl net ir praktiškai ji niekada nebuvo išbandyta. Lemtingą 1919-ųjų sausio 15 dieną temperatūra lauke pakilo iki -4 laipsnių šalčio. Fermentuojama melasa išskiria nemažai anglies dvideginio, todėl viduje kilo slėgis. Pakilusi temperatūra jį dar labiau didino. Galiausiai įvyko katastrofa – saugykla sugriuvo maždaug 12:30, kai aikštėje buvo nemažai žmonių.

Per aikštę 56 km/h greičiu nusirito 8 metrų aukščio banga. Melasa ritosi su tokia jėga, kad nuo pamatų buvo nustumti keli pastatai, stipriai apgadinta iškelto geležinkelio konstrukcija. Keli kvartalai buvo užtvindyti 60-90 cm gylio melasa. Lipni masė, kuri buvo gana skysta saugykloje, išplitusi tokiame plote atvėso ir kietėjo.

Didžiojo Bostono melasos potvynio nelaimės vieta – matyti sugriauti pastatai, nuolaužos ir įlanka, į kurią lipni masė vėliau ir buvo nuplauta.

Žmonės matė kaip tamsioje masėje klimpsta žirgai ir šunys. Ji nebuvo labai gili, bet įstrigę gyvūnai negalėjo atsikelti. Žmonės buvo nunešti melasos bangos, kuri juos mėtė į pastatus ir traiškė. Nemažai jų tiesiog užduso po lipnia mase, o juos išgelbėti trukdė vėstančios melasos klampumas. Žuvo 21 žmogus dar 150 buvo sužeisti. Kosulys nuo saldžių garų tapo įprastu tos Bostono dalies garso takeliu.

Apgriauta iškelto geležinkelio konstrukcija – banga per miestą keliavo su didžiule jėga.

Prie gelbėjimo ir žuvusiųjų ištraukimo prisidėjo Bostono policija, JAV karinės pajėgos, Raudonasis Kryžius ir daugybė savanorių. Brisdami per atvėsusią melasą žmonės sunkiai skynėsi kelią prie įstrigusių kūnų ir gyvųjų. Netoli įvykio vietos buvo pastatyta laikina lauko ligoninė, gydytojai dirbo ištisą parą. Po keturių dienų operacija buvo nutraukta ir prasidėjo valymo darbai. Dauguma žuvusiųjų buvo taip storai padengti stingstančia melasa, kad juos buvo sunku atpažinti.

Gelbėjimo operacijai trukdė pati melasa, kuri buvo lipni ir tiršta.

Melasa sūriu jūros vandeniu buvo plaunama tiesiai į vandenyną. Ieškant geresnių išeičių naudotas ir smėlis, kuris turėjo melasą sugerti. Pagrindinę įvykio teritoriją valė 300 žmonių, tačiau darbai vis tiek užtruko kelias savaites. Į įlanką nuplauta melasa vandenį nudažė rudai – tai buvo matyti iki pat vasaros. Bet bėdos nesibaigė kelias savaites – prie valymo darbų prisidėję žmonės, gelbėtojai ir smalsuoliai savo batais netyčia išnešiojo lipnią masę po visą Bostoną. Buvo sako, kad visas miestas po nelaimės buvo lipnus ištisus metus.



Taip pat skaitykite:

Mirtinas marketingo triukas – tyčia susidūrus garvežiams žuvo du žiūrovai;

Vienas keisčiausių eksperimentų mokslo istorijoje – kaip gyvą katę paversti telefonu?

Žymus chirurgas, kuris skalpelį laikė burnoje ir kartą pasiekė 300 % mirtingumą vienos operacijos metu;

1970-ųjų istorija parodo, kodėl negalima sprogdinti ant kranto išmestų banginių (Video)

Tokio pažadinimo nenori niekas – pirmasis pasaulyje užfiksuotas atvejis, kuomet meteoritas pataikė į žmogų;

Londono alaus potvynis, nusinešęs 8 žmonių gyvybes.

Kas nutiktų, jei skrydžio metu kas nors atidarytų lėktuvo duris? Ar viskas tikrai vyktų kaip filme?

Kas nutiktų, jei skrydžio metu kas nors atidarytų lėktuvo duris? Ar viskas tikrai vyktų kaip filme?

Įsivaizduokite, kad ramiai sau keliaujate atostogų. Lėktuvas skrieja įprastame 10 km aukštyje, jūs mėgaujatės šiltu gėrimu, o maloniai besišypsantys skrydžių palydovai praeidami klausia, ar nieko netrūksta. Tačiau tuomet jūsų nepažįstamas bendrakeleivis staiga pašoka ir atidaro lėktuvo duris. Kaip manote, kas tuomet nutiktų?

Lėktuvų durys neturi kokio nors specialaus užrakto, kodų ar specialios atidarymo procedūros. Nereikia daug mokslų, kad jas atidarytumėte. Visgi, tokiam pamišėliui nieko nuveikti nepavyktų dėl labai paprastos priežasties – viduje palaikomo slėgio.



Lėktuvo kabinoje palaikomas toks oro slėgis, koks įprastai yra 2-2,5 km aukštyje. 10 km aukštyje oro slėgis yra 4-5 kartus silpnesnis. Kadangi lėktuvo durys visada pirmiausia atsidaro į vidų, jų atidaryti skrydžio metu tiesiog neįmanoma – niekas neturi tiek jėgos. Taigi, nors bandančiųjų buvo, jos tiesiog neatsidarys. Visgi, jei kas nors prisiartina prie durų ir pradeda jas draskyti, tas žmogus turi būti iš karto sutramdytas jau vien dėl to, kad jis yra nusiteikęs kelti problemas.

Tačiau įsivaizduokime, kad kažkokiu būdu pažeisti sandarų lėktuvo fiuzeliažą kam nors pavyktų. Taip ne kartą yra buvę Holivudo filmuose ir rezultatai visada pritrenkia – žmonės ir daiktai tiesiog lekia į lauką, kol tie, kurie yra prisisegę saugos diržais, klykia iš siaubo. Ar kažkas panašaus ir įvyktų?

Vos nukritus slėgiui iš viršaus nusileistų deguonies kaukės – deguonies pakaktų bent kelioms minutėms. (NTSB, Wikimedia)

Keista, tačiau šioje vietoje filmai yra bent jau iš dalies tikslūs. Staigus slėgio kritimas kabinoje sukeltų katastrofiškus padarinius. Viskas, kas būtų arti atsivėrusios angos būtų išsiurbta į lauką. Iš viršaus nusileistų deguonies kaukės, kurias reikėtų užsidėti kiek įmanoma greičiau (ir visada pirmiau sau, o tik paskui kitiems). Deguonies pakaktų tik kelioms minutėms. Pilotai lėktuvą staigiai nukreiptų žemyn į tokį aukštį, kuriame būtų galima kvėpuoti, o tada surastų artimiausią nusileidimui tinkamą vietą.

Staigus slėgio kritimas gali sukelti ir į sprogimą panašius padarinius. Lėktuvas gali pradėti byrėti į šipulius tiesiog ore. 1988 metais į Honolulu skrendančio Boeing 737 viršuje atsivėrė nežymi skylė. Aukštesniame nei 7 km aukštyje skridęs lėktuvas pradėjo byrėti iš karto – nuskrido didelis fiuzeliažo gabalas, o per atsivėrusią skylę buvo ištraukta viena skrydžių palydovė. Visgi, pilotams pavyko saugiai nutupdyti lėktuvą ir daugiau niekas nežuvo.

Kas liko iš Boeing 737 lėktuvo, kuriam skrydžio metu 1988 metais buvo nuplėštas stogas. Stebuklas, kad žuvo tik vienas žmogus. (NTSB, Wikimedia)

Katastrofomis pasibaigusių įvykių taip pat būta ne vieno. 1985 metais Japonijoje įvyko daugiausia aukų pareikalavusi vieno lėktuvo katastrofa. Boeing 747 vos 12 minučių po pakilimo staiga prarado slėgį kabinoje. Tai įvyko dėl neteisingai suremontuotos galinės orlaivio dalies. Įvykis nutraukė vertikalų uodegos stabilizatorių ir visas 4 hidraulines linijas. Po daugiau nei pusvalandžio pastangų suvaldyti lėktuvą jis rėžėsi į kalnus. Žuvo 520 žmonių, vos keturiems pavyko išgyventi.

Visgi, į nelaimes susikoncentruoti nereikia. Staigus slėgio praradimas įvyksta labai retai. Turint omenyje šiuolaikines saugumo procedūras, tikriausiai neverta manyti, kad nelaimę sukels ir koks nors pamišėlis. Juolab, kad įgulos yra apmokytos, ką reikia daryti tokiais atvejais, o ir keleiviai gauna detalų instruktažą prieš kiekvieną skrydį.

Kita vertus, duris įmanoma atidaryti, kai lėktuvas neskrenda. Vienas lenkas Ispanijoje būtent taip ir padarė, kai nebegalėjo kentėti laukdamas išlaipinimo ir per avarinį išėjimą išlipo ant lėktuvo sparno.



Daugiau apie aviaciją:

Kaip paprastas lazeris gali trukdyti dideliam keleiviniam lėktuvui?

Lėktuvai prieš žaibus – kodėl net nesužinotumėte, kad į jūsų lėktuvą trenkė žaibas?

Kas nutinka, kai lėktuvas atsitrenkia į paukščius?

Ką daro įgula, jei lėktuve kas nors miršta?

Londono alaus potvynis – istorija kaip beveik pusantro milijono litrų alaus pražudė 8 žmones

Londono alaus potvynis – istorija kaip beveik pusantro milijono litrų alaus pražudė 8 žmones

Įdomūs istoriniai įvykiai yra nepamirštami, net jei savo mastais nebuvo tokie reikšmingi. Jei kurioje nors autobuso avarijoje žuvo keliolika žmonių, po kelių dešimtmečių (greičiausiai anksčiau) niekas šio įvykio neprisimins. Tuo tarpu apie alaus potvynį Londone kalbame ir po daugiau nei 200 metų. Kas įvyko, kad tą nelaimingą 1814 metų spalio 17 dieną dėl alaus bangos žuvo aštuoni žmonės?

Apie šį įvykį visų pirma parašėme savo Facebook puslapyje. Tai – venas iš įdomių faktų, kuriuos skelbiame kasdien. Vėliau juos susumuojame bendrame straipsnyje (čia – naujausia tokio straipsnio versija), tačiau Londono alaus potvynis yra toks išskirtinis ir keistas, kad apie jį verta pakalbėti atskirame straipsnyje.



Meux and Company alaus darykla Londone tuo metu veikė jau daugiau nei pusę amžiaus. Tai buvo didžiausias porterio gamintojas šalyje. Ši alaus darykla stovėjo tarp vargingų žmonių namų, nemažai žmonių aplink gyveno rūsiuose, kas tik dar labiau pablogino šio nelaimingo atsitikimo aplinkybes. Viskas prasidėjo, kuomet staiga trūko vieno rezervuaro siena. Išsiliejo 610 tūkstančių litrų alaus. Ši banga sukėlė domino efektą ir vienas po kito krito ir kiti alaus daryklos rezervuarai.

Per kelias sekundes į gatvę paplūdo 1,47 milijonų litrų alaus. Ši banga buvo tokia stipri, kad be vargo nušlavė du namus. Nugriovė ir vietinio pabo sieną. Jos griuvėsiuose žuvo darbuotoja Eleanora Cooper. Avarija per kelias sekundes aplinkines gatves pavertė alaus upe. Ji užliejo ir keletą namų. Jauna moteris su kaimynu ir dukterimi gėrė arbatą, kai atslinkusi alaus banga sužeidė motiną, pražudė jos dukrą ir kaimyną. Ji taip pat užliejo kambarį su dar keliais žmonėmis, penki iš jų paskendo.

Londono alaus potvynio centru tapusi alaus darykla. (Wilkinson, Wikimedia)

Siaubingas įvykis buvo plačiai nušviestas visoje šalyje. Alaus darykla susitvarkė gana greitai ir toliau buvo viena iš didžiausių porterio gamintojų šalyje. Tiesa, iš pradžių buvo sunku, nes nuostoliai buvo nemaži. Alaus darykla jau buvo sumokėjusi mokesčius už šį prarastą alų, tačiau juos pavyko susigrąžinti. Vietiniai iškuopė gatves, atstatė namus, suremontavo pubą. Tačiau visiems buvo aišku, kad už nuostolius turi būti atlyginta.

Netrukus alaus darykla buvo paduota į teismą, siekiant, kad ji atlygintų padarytus nuostolius. Buvo teigiama, kad geri rezervuarai nesproginėja ir neplyšta, alaus darykla nesilaikė saugumo reikalavimų ir per neatsargumą pražudė 8 žmones. Dviem potvynio aukoms buvo vos po trejus metus, dar vienai – ketveri.

Gatves užliejus beveik pusantro milijono alaus litrų, žuvo aštuoni žmonės. (Michael Stern, Wikimedia(CC BY-SA 2.0)

Savaime aišku, kad  Meux and Company buvo paduota į teismą. Tačiau šis priėmė kiek netikėtą sprendimą – įvykį pripažino nelaimingu atsitikimu, dėl kurio niekas nekaltas. Nukentėjusiesiems ir aukų artimiesiems nebuvo atlyginta. Nieko keisto, kad vėliau prasidėjo kalbos, kad teismas buvo papirktas – kaip kitaip alaus darykla galėjo būti pripažinta nekalta?

1922 metais ši alaus darykla buvo nugriauta. Ilgametė porterio gamybos tradicija toje vietoje išnyko po daugiau nei pusantro amžiaus. Netoliese buvusios alaus daryklos vietos įsikūręs Holborn Whippet pubas mini potvynio datą, ji apibraukta ne vienos aludės kalendoriuje. Dabar, kad ir kaip keistai tai skambėtų, ši tragedija atsimenama kaip keistas ar net juokingas įvykis, nors per jį ir žuvo net aštuoni žmonės.



Apie Nodum

Nodum.lt - įdomiems skaitiniams skirtas puslapis. Čia reguliariai publikuojami straipsniai apie naujausias technologijas, mokslo pasiekimus, automobilių pasaulio naujienas ir kultūrą, patarimus ir visokias internete aptinkamas įdomybes. Didžiausias dėmesys skiriamas žmonėms, kurie kuria, keliauja, myli savo darbą, įdomioms lankytinoms vietoms ir pomėgiams. Nodum.lt - įvairenybių mazgas, jei veikiate ką nors įdomaus, apie ką norėtumėte papaskoti - susisiekite su mumis per mūsų Facebook puslapį ar elektroniniu paštu - nodum2017@gmail.com.