10 įdomių faktų apie keleivinius lėktuvus: seniausios pasaulio oro linijos, ar lėktuvai gali važiuoti atbuli ir ar tikrai pilotams ruošiamas atskiras valgiaraštis? (Video)

10 įdomių faktų apie keleivinius lėktuvus: seniausios pasaulio oro linijos, ar lėktuvai gali važiuoti atbuli ir ar tikrai pilotams ruošiamas atskiras valgiaraštis? (Video)

Žmonės labiau mėgsta keliauti šiltuoju metų laiku. Viena vertus, vaikštinėti svetimų miestų gatvėmis tiesiog maloniau, kai nereikia rūpintis paltais ir skėčiais. Kita vertus – šilta apranga lagaminuose užima per daug vietos. Keleiviniai lėktuvai ir oro linijos nuolat keičia žmonių keliavimo įpročius. Kadangi artėja tam pats tinkamiausias sezonas, kviečiame paskaityti 10 faktų apie keleivinius lėktuvus, kurių galbūt nežinojote.

Įdomių faktų rinkinius siūlome kiekvieną pirmadienį. Dažniausiai jie būna susiję su kokia nors technine tema. Pavyzdžiui, praeitą savaitę siūlėme paskaityti apie tankus. Jei to dar nepadarėte, kviečiame paskaityti ir tą straipsnį, o dabar pakelkime akis į dangų.



Jūs negalite visiškai užrakinti tualetų durų, o peleninė ten yra ne jums. Gerai, žinoma, kad tualeto duris galite užrakinti ir niekas jūsų privatumo nepažeis. Visgi, lėktuvo įgula tualeto duris gali labai greitai atrakinti ir užrakinti. Dažnai kylant ir leidžiantis tualetai būna užrakinti dėl jūsų pačių saugumo. Jei tualete užsidaręs žmogus sugalvotų parūkyti ar kitaip pažeistų saugumo taisykles, skrydžio palydovai duris kaip mat atidarytų. Beje, atkreipkite dėmesį į tai, kad durų apačioje dažnai yra nedidelis tarpas. Jis yra labai svarbus, nes tualetas veikia kaip siurblys. Jis įsiurbia ir nemažai oro, todėl, jei nebūtų to nedidelio tarpelio ar kitokių angų, tualete stipriai nukristų slėgis ir duris būtų labai sunku atidaryti. Galiausiai, kai kuriuose lėktuvuose tualetuose rasite ir peleninę. Ji nėra skirta jums, nes jūs esate geras, taisyklių paisantis keleivis. Daugelis pasaulio oro linijų rūkyti draudžia, tačiau kai kurie žmonės vis tiek pažeidžia taisykles. Kad jie neapgadintų kilimo ar kitų paviršių, jiems įrengtos peleninės. Jos, beje, nuo tūkstantinės baudos neapsaugo.

Tualetas Boeing 747. (Wrightbus, Wikimedia (CC BY-SA 3.0)

Kodėl lėktuvai nevažiuoja atgal naudodami atbulinę trauką? Daugelio didesnių keleivinių lėktuvų varikliai turi atbulinės traukos funkciją – išmetamosios dujos yra nukreipiamos į priekį. Tai padeda nusileidus greičiau sustoti. Teoriškai ši atbulinė trauka gali būti naudojama ir norint tiesiog pavažiuoti atbulomis – tokių atvejų būta. Tai kodėl tuomet lėktuvų nuo įlaipinimo vartų atgal stumia tam skirti sunkvežimiai? Dėl labai paprastos priežasties – variklių sukeltas oro srautas išdaužytų visus terminalo langus. Kita vertus, juk ir veidrodėlių lėktuvai neturi, todėl stumiantis sunkvežimis yra tiesiog paprastesnė išeitis.

Boeing 757 savarankiškai pavažiuoja atbulomis

 

Lėktuvai gali skristi ir su vienu varikliu, bet ir jam užgesus katastrofa nėra garantuota. Teigiama, kad apie 20 % žmonių turi skrydžio baimę. Ore gali nutikti pačių netikėčiausių dalykų. Pavyzdžiui, gali sugesti vienas iš variklių. Tačiau to bijoti nereikėtų, nes visi keleiviniai dvimotoriai lėktuvai gali skristi ir su vienu užgesusiu varikliu. Kas nutinka, kai užgęsta ir tas? Sklendimas ir avarinis nusileidimas. Pavyzdžiui, Boeing 747 dar gali nusklęsti 150 km, jei 10 km aukštyje užgestų visi keturi varikliai. Nusileidimas nebūtų gražus, bet jis gali būti saugus.

Gimli Glider – labai garsus sklendžiančio lėktuvo atvejis. Šis Boeing 767 12 km aukštyje pritrūko degalų, bet saugiai nusileido nebenaudojamame aerodrome. (Wikimedia (CC BY-SA 3.0)

Pilotai valgo kitokį maistą nei keleiviai? Tai – labai dažnai kartojamas mitas, kuris iš tikrųjų turi pagrindą. Apsinuodijimas maistu sukeltų didžiulių saugumo problemų – tokių atvejų yra buvę, tačiau visi jie įvyko tais laikais, kai maisto paruošimo standartai nebuvo tokie aukšti kaip dabar. Jokių taisyklių, nurodančių, kad pilotai ir keleiviai turi valgyti skirtingą maistą, nėra. Visgi, daugelis oro linijų nurodo, kad du pilotai turi valgyti skirtingus patiekalus, bet abu jie vis tiek imami iš įprasto keleivių valgiaraščio. Įprastai kapitonas renkasi pirmas.

Maistas lėktuve yra neskanus dėl to, kad oras yra labai sausas ir tai sumažina mūsų skonio pojūtį. (Rcsprinter123, Wikimedia (CC BY 3.0)

Tas garsas, kurį girdite virš galvos skriejant lėktuvui nėra tik varikliai. Ramiai sau sėdite ant pievelės, aplink tylu, o tada pasigirsta jau gerai pažįstamas ūžimas. Ir taip – pakeliate galvą ir maždaug 10 km aukštyje pamatote lėktuvą. Tačiau didžiąją šio garso dalį sudaro ne lėktuvo varikliai, o oras. Lėktuvai sukelia turbulenciją – oras sūkuriuoja ir maišosi (įsivaizduokite orą skrodžiantį botagą – lėktuvų keliamas triukšmas susidaro labai panašiai). Prie to dar pridėkite išmetamųjų dujų poveikį ir gausite didžiąją dalį lėktuvų keliamo triukšmo.




Oro linijos stengiasi jus nuraminti. Skrydžio baimę turintys žmonės gali sukelti sumaištį lėktuve ir erzinti kitus keleivius. Todėl lėktuvų aplinka sukurta taip, kad ramintų – prigesinamas apšvietimas, tačiau salone niekada nebūna visiškai tamsu, dažnai pasirenkama mėlyna spalva, kuri, kaip sako psichologai, ramina. Jei bijote skrydžio, reikėtų sėstis netoli lėktuvo sparnų, nes ten turbulencija jaučiama silpniausiai. Taip pat reikėtų pasiruošti skrydžiui psichologiškai – jūs žinote, ko reikia tikėtis, todėl galite išmokti tai ignoruoti.

Mėlyna spalva lėktuvų salonuose veikia raminančiai. (Wikimedia)

Jūsų pilotai miega. Ką veikia lėktuvo pilotai, kol jūs ramiai snaudžiate savo vietoje? Jie tikriausiai taip pat miega. Didesniuose lėktuvuose yra įrengti ir specialūs kambariai, kuriuose gali pamiegoti įgulos nariai. Tačiau pilotai dažnai užmiega ir neplanuotai. Atlikti tyrimai rodo, kad 43-54 % pilotų yra netyčia užsnūdę savo darbo vietoje. Dar daugiau – jie pabudę dažnai suvokia, kad miega ir jų kolegos. Tačiau tai didelių problemų skrydžio saugumui nekelia, nes lėktuvą patikimai valdo autopilotas, o ir gilus miegas ten tikriausiai nėra įmanomas.

Įgulos poilsio vieta Boeing 787 lėktuve. (Shahram Sharifi, Wikimedia)

Seniausios pasaulio oro linijos jau kitais metais švęs 100 metų jubiliejų. Civilinė aviacija jau seniai nebėra jauna. Štai seniausios veikiančios pasaulio oro linijos buvo įkurtos dar 1919 metų spalį. Tai reiškia, kad jau kitų metų rudenį jos švęs 100 metų jubiliejų. Kas tai? Nyderlandų KLM. Antroje vietoje rastume australų Qantas.

KLM Douglas DC-2 1934 metais. (Tropenmuseum, part of the National Museum of World Cultures, Wikimedia (CC BY-SA 3.0)

Kiek kainuoja Airbus A380? Tai – milžiniškas dviaukštis lėktuvas, kuris pirmą kartą pakilo dar 2005 metais. Šis didžiulis inžinerinis pasiekimas tuomet žadėjo pakeisti žmonių keliavimo būdus ir pačią aviaciją, tačiau greitai tapo aišku, kad Airbus bus sunku parduoti šį lėktuvą. Priežastis labai paprasta – jis labai brangus ir sunaudoja labai daug degalų. Tai reiškia, kad reikia parduoti visus bilietus į ilgą maršrutą, kad jis apskritai būtų pelningas. Mažesnės alternatyvos yra taupesnės, todėl jos labiau vilioja pasaulio oro linijas. Ir nieko keisto – Airbus A380 kainuoja daugiau nei 360 milijonų eurų. Užsakymų taip mažai, kad jau kelis kartus Airbus galvojo programą nutraukti, tačiau kai kurios oro linijos šiuos lėktuvus mėgsta. Juk viduje tiek daug vietos, kad net įrenginėjami kambariai.

Airbus A380 salone telpa 544 keleiviai. (Ienac, Wikimedia)

Didžiausias pasaulio medinis lėktuvas Hughes H-4 Hercules. Tai – skraidantis laivas su 8 varikliais, sukurtas Antrojo pasaulinio karo reikmėms. Dėl aliuminio trūkumo Hercules buvo pagamintas iš medžio. Tačiau projektas negavo didelio prioriteto, nes jo vaidmenį išpildė kiti orlaiviai. Todėl pirmą kartą Hughes H-4 Hercules trumpam pakilo tik 1947 metais ir nuo to laiko yra saugomas muziejuje.

Super Žąsis – skraidantis laivas H-4 Hercules skrydžiui kilo tik kartą, bet iki šiandien išlieka didžiausiu pasaulio lėktuvu pagal sparnų mojį. (Wikimedia)

Hughes H-4 Hercules iki pirmojo Stratolaunch skrydžio išlieka didžiausiu lėktuvu pagal sparnų mojį, kuris siekia net 97,54 metrus. Nors ir skrido tik kartą, Hughes H-4 Hercules išlieka didžiuliu techniniu pasiekimu.



Tiek įdomių faktų šį pirmadienį. Taip pat kviečiame skaityti:

10 įdomių faktų apie tankus;

10 įdomių faktų apie pasaulio greitkelius;

10 įdomių faktų apie vėjo jėgaines;

10 įdomių faktų apie sraigtasparnius;

10 įdomių faktų apie motociklus;

10 įdomių faktų apie sunkvežimius;

10 įdomių faktų apie traukinius;

10 įdomių faktų apie traktorius;

Kodėl lėktuvai su neišsiskleidusia važiuokle leidžiasi ant kieto pakilimo tako, o ne ant minkštos žolės? (Video)

Kodėl lėktuvai su neišsiskleidusia važiuokle leidžiasi ant kieto pakilimo tako, o ne ant minkštos žolės? (Video)

Toks siužetas jau ne kartą matytas filmuose, tačiau yra daugybę kartų įvykęs ir realybėje. Dėl įvairiausių priežasčių lėktuvo važiuoklė gali neišsiskleisti. Tai, žinoma, yra prasta naujiena, reiškianti, kad teks atlikti avarinį nusileidimą. Keleiviams ir lėktuvo įgula patiria didžiulį stresą, tačiau absoliuti dauguma tokių atvejų baigiasi laimingai – lėktuvas ant pakilimo tako nusileidžia ant pilvo. Tačiau kodėl vis tiek pasirenkamas kietas ir klaidų neatleidžiantis pakilimo tako asfaltas, o ne žolė šalia jo?

Lėktuvai yra labai tvirti, tačiau asfaltas yra labai kietas ir šiurkštus. Greitai be važiuoklės besileidžiantis lėktuvas stipriai nusibrozdina visą pilvą, tačiau tai yra mažiausias keleivių rūpestis – juk viskas iš tikrųjų gali baigtis blogai. Tai kodėl niekada nepasirenkamas variantas leistis ant žolės, kur trintis būtų mažesnė, o paviršius – minkštesnis?




Atsakymas iš tikrųjų yra labai paprastas – leistis ant pakilimo/tūpimo tako visada yra saugiau dėl kelių priežasčių. Po avarinio nusileidimo bus reikalinga pagalba. Avariniam nusileidimui ruošiasi ne tik lėktuvo įgula, bet ir oro uostas. Informuojamos pagalbos tarnybos, sukviečiama gaisrų gesinimo technika, medikai. Visos tarnybos laukia, kuomet galės privažiuoti prie lėktuvo ir padėti išsigandusiems, o galbūt ir sužeistiems žmonėms. Oro uostai turi gelbėjimo techniką, o kokios nors pievos – ne.

Lėktuvo apačia yra aptaki ir tvirta – pritaikyta nusileidimui be važiuoklės. (Ronnie Macdonald, Wikimedia(CC BY 2.0)

Nusileisti šalia tako taip pat nelabai yra kur. Šalia pakilimo/tūpimo takų stovi apšvietimo stulpai, yra išdėstyti lėktuvų keliai, ženklai ir kitos kliūtys. O juk reikalingi bent 2-3 tiesiog pievos kilometrai, kad nusileisti apskritai būtų įmanoma. Reikia įvertinti ir tai, kad be važiuoklės nusileidęs lėktuvas gali stabdyti tik įjungęs atbulinę variklių trauką, tačiau ir tai nėra saugu, todėl reikalingas ilgas takas nusileidimui.

Galiausiai, pievos niekada nebūna lygios. Sunkus lėktuvas be vargo įsikastų į žemę ir, tikėtina, subyrėtų. Žolė garantuoja mažesnę trintį nedideliems objektams, tačiau lėktuvui to nepakanka. Didieji lėktuvai yra tiesiog per sunkūs, kad galėtų saugiai tūpti ant žolinio tako. Tačiau svarbiausia tai, kad tūpti ant asfalto yra pakankamai saugu.

Reportažas apie avarinį nusileidimą be važiuoklės Varšuvoje

 

Lėktuvai yra kuriami turint tokias situacijas omenyje – fiuzeliažo apačia yra labai tvirta. Kadangi lėktuvo paviršiai yra lygūs, trintis su asfaltu nėra tokia didelė. Ją dar galima sumažinti išpurškus specialias putas – ši praktika, beje, yra nerekomenduojama, nes putos yra labiau reikalingos gaisrams gesinti. Nusileidimas reikalauja gerų piloto įgūdžių, tačiau daugeliu atveju viskas baigiasi laimingai.



Taip pat skaitykite:

Ar tiesa, kad lėktuvai visada kyla prieš vėją?

Kodėl lėktuvai ore kartais išpurškia degalus?

Ar lėktuvų pilotai oro uostose turi pereiti saugumo patikrą?

Kodėl į lėktuvus keleiviai dažniausiai laipinami iš kairės pusė?

Kam reikalingi skaičiai ant pakilimo-nusileidimo takų?

Kodėl oro uostų keleivių terminalai yra iškloti kilimais? Tai daroma tikrai ne be priežasties

Kodėl oro uostų keleivių terminalai yra iškloti kilimais? Tai daroma tikrai ne be priežasties

Kasdien per oro uostus pereina tūkstančiai žmonių. Tai – tarsi miestai miestuose, kuriuose verda savotiškas, kiek uždaras gyvenimas. Kasdien gyventojai šiame mieste keičiasi. Vieni čia užsuka trumpam, tarytum į svečius, palydi keliaujančius, nubraukia ašarą ir išskuba į savo gyvenimus. Kitiems oro uostuose tenka praleisti ne vieną ir ne dvi valandas. Jei dažnai keliaujate lėktuvais tikriausiai pastebėjote, kad keleivių terminalai labai dažnai būna iškloti kilimais, o štai zonos kur vaikšto ir pasitinkantys bei palydintys – plytelėmis. Kodėl taip yra? Tik nesakykite, kad manote, jog tai tik atsitiktinumas.

Daugelis viešų pastatų turi kietas grindis. Jos dažniausiai yra išklotos plytelėmis – jas tiesiog lengviau valyti. Ten, kur praeina gausybė žmonių, kilimas tiesiog nėra praktiškas pasirinkimas. Jis sugeria purvą ir dėvisi kur kas greičiau nei plytelės ar kiti kieti paviršiai. Dar daugiau – ant jų lagaminai rieda sunkiau. Tačiau, kad ir kaip keistai tai atrodytų, daugelio pasaulio oro uostų keleivių terminalai yra iškloti kiliminėmis dangomis. Kodėl? Dėl tos pačios priežasties, kodėl kilimas yra ir jūsų svetainėje.



Kai kitą kartą būsite kokiame nors pasaulio oro uosto keleivių terminale, apsižvalgykite. Jie turi ne tik kilimus, bet ir didelius langus, žemas lubas, gerą apšvietimą. Vėlgi, tai nėra interjero dizainerio išmonė – visa tai turi funkciją. Oro uostai žmonėms kelia stresą. Vėluoja jūsų lėktuvas, jūs esate pavargęs, jus erzina saugumo patikros, o aplink tiek daug žmonių. Norit tikėkit, norit ne, bet kilimai padeda nusiraminti.

Kiliminė danga namuose suteikia jaukumo. Šalia to dar pridėkite daug natūralios šviesos ir žemas lubas – tai maži ženklai, kurie šiek tiek primena namus. Kilimai taip pat gerina erdvės akustines savybes – garsas lengviau atsispindi nuo kietų paviršių. O ir lagaminų ratukai sukasi visai tyliai. Visa tai bent šiek tiek turėtų sumažinti stresą ir padėti žmonėms bent šiek tiek labiau atsipalaiduoti. Aišku, kodėl oro uostui turėtų rūpėti jūsų nuotaika?

Daugelio oro uostų keleivių terminalai turi kilimines dangas. (Colin W, Wikimedia(CC BY-SA 3.0)

Jei žmogus nekenčia oro uostų, jis visomis išgalėmis stengsis išvengti kelionių lėktuvais. Oro uostai neuždirba iš žmonių, kurie į keliones leidžiasi, pavyzdžiui, automobiliais. Plius, laimingi, atsipalaidavę keliautojai išleidžia bent 7 % daugiau pinigų apsipirkinėdami terminalo parduotuvėse ar užkandžiaudami kavinėse. Taigi, nors kilimai ir kelia papildomas išlaidas, jas kompensuoja patys keleiviai. Tiesa, kiliminė danga naudojama tikrai ne visuose pasaulio oro uostuose – kartais manoma, kad kaštai tiesiog viršys naudą.

Jei atidžiau pasidairytumėte po kurį nors iš didžiųjų pasaulio oro uostų, pastebėtumėte, kad čia keleivių srautai yra labai efektyviai valdomi. Jūs tiesiog privalote pereiti per ne vieną parduotuvę, norėdami nueiti iki savo vartų. Suoliukai taip pat yra išdėstyti taip, kad jums reikėtų žiūrėti į reklamas ar į netoliese esančias kavines – jei ilgai žiūrėsite į kavą geriančius žmones, tikriausiai ir patys įsigeisite karšto gėrimo. Prekyba yra labai svarbi oro uostų gyvenimo dalis,  o uždara erdvė leidžia kontroliuoti žmonių srautus taip, kad jie kuo daugiau pirktų.

Kita vertus, nepaisant tikrųjų priežasčių, kilimai yra labai patogi danga. Ant jos malonu atsisėsti, ji ne taip vargina kojas, o šiuolaikinėmis priemonėmis juos ne taip jau sunku išvalyti.



Daugiau įdomybių apie oro uostus ir aviaciją:

Kodėl oro uostai vis keičia pakilimo-tūpimo takų žymėjimą?

Ar lėktuvų pilotai oro uostose turi pereiti saugumo patikrą?

Kodėl į lėktuvus keleiviai dažniausiai laipinami iš kairės pusė?

Kam reikalingi skaičiai ant pakilimo-nusileidimo takų?

Trumpiausias reguliarus skrydis pasaulyje – kodėl oro linijos vykdo šį maršrutą?

Kam reikalinga lėktuvo variklio centre piešiama spiralė? Tai tikrai nėra tik dekoracija

Kam reikalinga lėktuvo variklio centre piešiama spiralė? Tai tikrai nėra tik dekoracija

Jei dažnai lankotės oro uostose, tikriausiai pastebėjote, kad lėktuvų variklių centre yra piešiama spiralė. Aptakų kūgį puošianti spiralė atrodo gražiai, ypač kai lėtai sukasi propeleris ar turbinos mentys. Visgi, ji nėra tik dekoracija – tai labai svarbią funkciją atliekantis piešinys. Kam reikalinga lėktuvų variklių centre piešiama spiralė? Kuo ji susijusi su draudimu keleiviams vaikščioti po lėktuvo sparnais?

Šios spiralės nėra visai naujas išradimas – jos lėktuvus pradėjo puošti dar prieš kelis dešimtmečius. Ši spiralė, kaip tikriausiai jau atspėjote, yra skirta saugumui. Tik ne paties lėktuvo, o oro uoste dirbančių žmonių.



Internete sklando mitai, kad šios spiralės yra piešiamos dėl to, kad atbaidytų paukščius. Žinoma, paukščiai pridaro nemažai problemų ir būtų gerai turėti priemonių, kurios juos atbaidytų. Teigiama, kad tamsūs reaktyviniai varikliai atrodo tarsi olos, kuriose paukščiams norisi pasislėpti. Vos priartėję jie yra įtraukiami. Blogiausiu atveju tai nutinka skrydžio metu ir tenka leistis. Tačiau net jei paukštis yra įtraukiamas lėktuvui vis dar stovint ant žemės skrydis beveik garantuotai vėluos, nes reikės apžiūrinėti variklį, ieškoti pažeidimų.

Spiralės ant sunkiojo vokiško Antrojo pasaulinio karo laikų naikintuvo Messerschmitt Me 410 variklių. (Jerry Gunner, Wikimedia(CC BY 2.0)

Spiralė tamsios reaktyvinio variklio turbinos centre teoriškai gali parodyti paukščiams, kad tai nėra tik tuščia juoda erdvė. Visgi, tikroji šios spiralės paskirtis yra susijusi ne su paties lėktuvo, o su ant žemės dirbančių žmonių saugumu. Iš tikrųjų, spiralės buvo piešiamos ir ant propelerinių lėktuvų variklių dar Antrojo pasaulinio karo metais.

Spiralė variklio centre leidžia pastebėti, kokiu greičiu sukasi turbino mentys. (Julian Herzog, Wikimedia(CC BY 4.0)

Šios spiralės ar kiti piešiniai ant variklio centre esančių kūgių leidžia vizualiai įvertinti variklių sukimosi greitį. Greitai besisukančio variklio menčių beveik neįmanoma pastebėti plika akimi. Tenka pasikliauti piešiniais. Spiralės naudojamos todėl, kad jos leidžia įvertinti ir lėčiau besisukančio variklio greitį. Reaktyviniai varikliai gali įtraukti netoli einantį žmogų net veikdami labai mažu galingumu. Tuo tarpu aukštesnį greitį pasiekęs variklis gali įtraukti ir už 5 ar net 10 metrų stovinčius žmones ar daiktus. Tačiau piešiamos ne tik spiralės.

Kelios iš dažniausiai naudojamų reaktyvinių variklių spiralių schemos. (Nicofox767, Wikimedia(CC BY-SA 4.0)

Oro uostose prie lėktuvų nuolat sukiojasi darbuotojai. Jie pila degalus, krauna maistą, išsiurbia atliekų sistemos turinį, atveža bagažą. Šie žmonės prie lėktuvo sukiojasi visai arti. Jiems svarbu žinoti, ar saugu prieiti. Tikriausiai manote, kad tai nesąmonė, nes lėktuvų skleidžiamas garsas iš tikrųjų yra lengvai pastebimas. Visgi, oro uostų darbuotojai dėvi triukšmą blokuojančias ausines arba ausų kamštukus. Nepadeda ir tai, kad aplinkui yra keli stiprūs triukšmo šaltiniai, todėl pastebėti veikiantį reaktyvinį variklį tikrai nėra lengva. Tenka pasikliauti radijo komunikacija ir vizualiu padėties įvertinimu, kuriam padeda ir besisukanti spiralė variklio centre. Tiesa, nelaimių, kuomet žmonės yra įtraukiami į reaktyvinio variklio vidų, yra pasitaikę.

Spiralės dėka nesunku pastebėti, kad šio Airbus A320 varikliai yra išjungti. (Lukas von Daeniken, Wikimedia(CC BY-SA 2.0)

Dėl šio potencialaus pavojaus keleiviams neleidžiama vaikščioti po sparnais. Dažnai pasitaiko situacijų, kuomet netoli oro uoste pastatytas lėktuvas stovi taip, kad jį tenka apeiti (nes keleiviai visada laipinami iš kairės jo pusės), tačiau tada po sparnais stovi įspėjamieji kūgeliai kartais ištempiama ir juosta, stovi apie pavojų perspėjantys darbuotojai. Taip yra dėl saugumo – keleiviai ne visada yra atsargūs ir gali sugalvoti paliesti karštą variklio išmetamąjį vamzdį ar netgi ko nors primesti į variklio vidų.



Taip pat skaitykite:

Kodėl į lėktuvus keleiviai dažniausiai laipinami iš kairės pusė?

Kas nutiktų, jei skrydžio metu kas nors atidarytų lėktuvo duris?

Ar lėktuvai tikrai ore išbarsto tai, ką keleiviai palieka tualetuose?

Kada ir kodėl lėktuvuose uždegama įspėjimas užsisegti saugos diržus? 

Kodėl į lėktuvus keleiviai dažniausiai laipinami iš kairės pusė? Juk durys yra abejose pusėse

Kodėl į lėktuvus keleiviai dažniausiai laipinami iš kairės pusė? Juk durys yra abejose pusėse

Jei bent kartą esate kur nors keliavę lėktuvu, žinote, kad didieji keleiviniai orlaiviai turi ne vieneres duris. Dažnai ant įlaipinimo kortelių pažymima, per kurias duris, priekines ar galines, reikėtų įlipti, kad nesusidarytų nereikalingos spūstys. Tačiau beveik visada keleiviai laipinami iš kairės lėktuvo pusės. Kodėl taip yra? Kodėl iš lėktuvo niekada neišlipame iš dešinės, nors ir toje pusėje yra durys?

Iš tikrųjų, tikėtina, kad per visą savo gyvenimą jūs taip ir nepasinaudosite dešinėje fiuzeliažo pusėje esančiomis lėktuvo durimis. Jos yra iš esmės rezervuotos nenumatytiems atvejams ir yra naudojamos labai retai. Oro uostai dabar įrengiami taip, kad keleivius patogiausia laipinti per kairę lėktuvo pusę. Bet kodėl? Pasirodo, tai nulėmė istorinės priežastys.



Civilinės keleivinės aviacijos aušroje skrydžių buvo visai nedaug, todėl oro uostai nepriminė tokių sumanių logistikos centrų, kokiais yra dabar. Lėktuvų pilotai turėjo privairuoti savo orlaivį arti oro uosto terminalo, kuriame laukė keleiviai. Kadangi lėktuvą valdantis pilotas buvo kairėje pusėje (antrasis pilotas sėdėjo dešinėje), jis prie oro uosto privažiuodavo iš kairės pusės. Taip jis galėjo stebėti atstumą ir įsitikinti, kad kostiumuotiems keleiviams bus patogu įlipti, o ir lėktuvo sparnų galai nenukentės. Tiesą sakant, anksčiau net ne visi lėktuvai turėjo duris abiejose pusėse – jos buvo montuojamos tik kairėje, kad visi lėktuvai prie oro uostų privažiuotų iš tos pačios pusės.

Visa oro uostų infrastruktūra dabar pritaikyta laipinimui iš kairės. (Lhb1239, Wikimedia(CC BY-SA 3.0)

Beje, kai kurie istorikai mano, kad laipinimo per kairę orlaivio pusę šaknis galima atsekti ir iki laikų, kuomet aviacijos dar nebuvo. Gilioje senovėje laivai buvo švartuojami kaire puse prie prieplaukos. Laivyboje kairė netgi yra žinoma kaip uosto pusė. Taip būdavo dėl senovinio vairavimo mechanizmo, kuris buvo dešinėje pusėje, o ne pačiame laivo centre. O juk lėktuvai taip pat yra orLAIVIAI ir švartuojasi oro UOSTE. Todėl nesunku patikėti, kad ši laivininkystės tradicija pasiekė ir aviaciją.

Kai iš kairės lipa keleiviai, dešinėje darbuojasi pagalbinės mašinos, kraunamas bagažas. (Luigi Chiesa, Wikimedia(CC BY-SA 3.0)

Tradicija keleivius laipinti tik per kairės pusės duris prigijo ir tęsiasi ir šiais laikais, kai įlaipinimo terminalai yra stipriai patobulėję. Rankovės, per kurias keleiviai patogiai patenka iš lėktuvo į terminalą ir atvirkščiai, dabar yra kuriamos taip, kad prisitvirtintų prie kairės lėktuvo pusės. Kurti mechanizmus, kurie galėtų prisitvirtinti ir prie dešinės, ir prie kairės pusės durų tiesiog neapsimoka. Net ir ne prie terminalų esančios lėktuvų parkavimo vietos (iki kurių kartais tenka riedėti autobusu) yra sukurtos taip, kad užtikrintų sklandų laipinimą ir autobusų judėjimą kairėje lėktuvo pusėje. Tiesa yra ta, kad įrenginėti įlaipinimui ir išlaipinimui skirtas vietas ir iš dešinės, ir iš kairės tiesiog neapsimoka.

Neįprastas vaizdas – Airbus A380 dešinėje pastatyti laipteliai, tačiau tik pristatymo metu. (ILA-boy, Wikimedia)

Jei keleiviai vienu metu liptų ir per dešinės, ir per kairės pusės duris, vietos salone greičiau užimtos nebūtų. Juk praėjime iš esmės telpa tik vienas žmogus – prasilenkti sunku. Todėl susidarytų grūstys ir greičiau žmonės atsisėsti tikrai negalėtų. Todėl dešinėje atliekami kiti darbai – kraunamas bagažas, maisto produktai, važinėja pagalbinis transportas.

Taigi, oro uostams tiesiog lengviau valdyti keleivių ir pagalbinio transporto srautus, kai viskas vyksta tam numatytose pusėse. Bet vis tiek smagu žinoti, kad ši tradicija turi gilias istorines šaknis.



Daugiau klausimų apie aviaciją:

Kas nutiktų, jei skrydžio metu kas nors pabandytų atverti lėktuvo duris?

Ką daro įgula, jei lėktuve kas nors miršta?

Ar lėktuvai ore išbarsto tai, ką keleiviai palieka tualetuose?

Kaip paprastas mėgėjiškas lazeris gali priversti lėktuvus keisti skrydžio kryptį ir net nutūpti anksčiau laiko?

Apie Nodum

Nodum.lt - įdomiems skaitiniams skirtas puslapis. Čia reguliariai publikuojami straipsniai apie naujausias technologijas, mokslo pasiekimus, automobilių pasaulio naujienas ir kultūrą, patarimus ir visokias internete aptinkamas įdomybes. Didžiausias dėmesys skiriamas žmonėms, kurie kuria, keliauja, myli savo darbą, įdomioms lankytinoms vietoms ir pomėgiams. Nodum.lt - įvairenybių mazgas, jei veikiate ką nors įdomaus, apie ką norėtumėte papaskoti - susisiekite su mumis per mūsų Facebook puslapį ar elektroniniu paštu - nodum2017@gmail.com.