Jei lėktuvai kyla dėl oro srauto aplink sparnus, kodėl jie nepakyla savaime pučiant stipriam vėjui? (Video)

Jei lėktuvai kyla dėl oro srauto aplink sparnus, kodėl jie nepakyla savaime pučiant stipriam vėjui? (Video)

Jūs daugmaž žinote, kaip veikia lėktuvas. Aplink sparnus judantis oro srautas sukuria skirtingo slėgio zonas, kurios tampa keliamąja jėga. Šie oro srautai susidaro lėktuvui judant pirmyn, tačiau jie gali susidaryti ir tiesiog pučiant vėjui. Tai teoriškai jei pakiltų stiprus vėjas, ar oro uoste priparkuoti lėktuvai galėtų atsiplėšti nuo žemės ir nuskristi? Kokio vėjo reikėtų norint pakelti Boeing 737?

Iš tiesų, tai viskas labai paprasta – lėktuvai kyla jei aplink jų sparnus juda oras. Ir nesvarbu, ar lėktuvas juda per orą, ar vėjas pučia į sparnus. Todėl tikrai taip – pučiant pakankamai stipriam vėjui, lėktuvas gali pakilti ir tiesiai į viršų, bet tai gražu nebus.



Egzistuoja lėktuvų, kurie yra specialiai kuriami itin trumpiems takams. Dar daugiau – organizuojamos ir varžybos, kurių metu patyrę pilotai stengiasi nutūpti ant kiek įmanoma trumpesnio tako ir nuo jo pakilti. Visa tai daroma prieš vėją, nes jo kuriamas oro srautas aplink sparnus padidina keliamąją galią net skrendant nedideliu greičiu žemės atžvilgiu.

Lėktuvai apskritai visada stengiasi kilti ir leistis prieš vėją (apie tai jau esame kalbėję), nes taip net judant mažesniu greičiu pasiekiama pakankama keliamoji jėga. Tačiau norint, kad lėktuvas atsiplėštų nuo žemės tik nuo vėjo, reikalingas, aišku, stiprus vėjas ir labai lengvas lėktuvas.

Ardyti pradėtas lėktuvas be variklių prieš labai stiprų vėją

 

Lėktuvo kilimo greitis priklauso nuo daugelio veiksnių, įskaitant vėją, svorį, atmosferos slėgį, pakilimo tako dangos kokybę ir taip toliau. Tačiau 45,36 tonas sveriantis Boeing 737 kyla prie 250 km/h. Kilimo metu lėktuvo užsparniai būna pilnai išskleisti, taip padidinat bendrą sparnų plotą ir keliamąją jėgą. Kai lėktuvai būna priparkuoti oro uostuose, jų užsparniai būna suskleisti. Aišku, jie taip pat neturi keleivių ir degalų svorio, tačiau vėjas retai pasiekia tokį greitį.

Uraganinis vėjas įprastai siekia 108-200 km/h – tokio stiprumo vėjas didelio keleivinio lėktuvo pakelti nuo žemės negali. Tačiau gali pajudinti – lėktuvai prieš uraganus yra pritvirtinami, jei yra galimybė – uždengiami ar suvaromi į angarus. Net jei vėjo nepakanka lėktuvui atsiplėšti nuo žemės, jis gali būti apverstas, jį gali apgadinti skraidančios nuolaužos.

Tačiau oro uostuose bei aerodromuose būna ir labai mažų lėktuvų. Juos būna slėpti prieš kiekvieną stipresnę audrą, nes jie iš tikrųjų gali pakilti ir būti sudaužyti. Štai kaip tai gali atrodyti:

 

Taigi, lėktuvo sparnai yra aerodinaminiai įtaisai, kuriems tereikia oro srauto. Net nesvarbu, ar jį suteikia lėktuvas judėdamas pirmyn, ar vėjas pūsdamas tiesiai į lėktuvo nosį. Todėl orlaiviai yra tvirtinami prie žemės ir prieš audras slepiami ar tinkamai paruošiamai.



Taip pat skaitykite:

Ar tiesa, kad lėktuvai visada kyla prieš vėją?

Kodėl lėktuvų variklių centruose piešiama balta spiralė?

Kodėl į lėktuvus keleiviai dažniausiai laipinami iš kairės pusė?

Kas nutiktų, jei skrydžio metu kas nors atidarytų lėktuvo duris?

Ar lėktuvai tikrai ore išbarsto tai, ką keleiviai palieka tualetuose?

Kada ir kodėl lėktuvuose uždegama įspėjimas užsisegti saugos diržus? 

Kodėl pakilimo takai oro uostuose neturi tokių į viršų riestų galų kaip lėktuvnešiuose?

Kodėl pakilimo takai oro uostuose neturi tokių į viršų riestų galų kaip lėktuvnešiuose?

Jei pažvelgtumėte į Jungtinės Karalystės lėktuvnešį Queen Elizabeth pastebėtumėte, kad jo pakilimo tako galas yra riestas į viršų. Panašiai atrodo ir ne vieno kito lėktuvnešio pakilimo takas, įskaitant rusų Admiral Kuznetsov, italų Giuseppe Garibaldi ir kinų Type 001A. Į viršų pakreiptas pakilimo tako galas iš tikrųjų padeda lėktuvams pakilti – pakanka trumpesnio pakilimo tako. Tai kodėl panašus sprendimas neįgyvendinamas oro uostuose?

Iš tiesų, šis klausimas pasigirsta kaskart, kai kas nors pirmą kartą pamato lėktuvnešio denį. Ir iš tikrųjų į viršų pakreiptas lėktuvnešio pakilimo takas turi privalumų. Toks sprendimas dažniausiai naudojamas lėktuvnešiuose, kurie neturi katapultų. Trumpame pakilimo take lėktuvai nesuspėja pasiekti skrydžiui reikalingo greičio, tačiau gale pastatyta rampa lėktuvą nukreipia į viršų. Tuomet orlaivis vis tiek dar nėra išvystęs pakilimui tinkamo greičio (kai kurie lėktuvai nuriedėję nuo rampos praranda šiek tiek aukščio), tačiau šį trūkumą jau ištaiso ore, neribojamas trinties su pakilimo taku.



Tai kodėl toks sprendimas nenaudojamas oro uostuose? Visų pirma dėl to, kad nėra tokio poreikio. Oro uostai projektuojami ten, kur vietos pakanka. Vienintelė tokios rampos paskirtis – padėti lėktuvams pakilti nuo trumpesnio pakilimo tako. Tačiau oro uostai gali sau leisti turėti ilgus pakilimo takus ir dideles saugumo zonas už jų.

Sea Harrier kyla nuo Indijos INS Viraat. (U.S. Navy, Wikimedia)

Antra, rampos turėtų būti labai aukštos. Nuo lėktuvnešio nuvažiavęs lėktuvas jau yra ganėtinai dideliame aukštyje virš vandens. Taigi, jis turi pakankamai laiko ir vietos pasiekti reikiamą greitį. Oro uostų pakilimo takai yra lygūs su žemės paviršiumi, todėl pakilimai galuose turėtų būti labai aukšti, kad turėtų kokios nors naudos. Būdami labai aukšti jie galėtų trukdyti leistis ir užimtų vietą, reikalingą riedėjimui žeme link terminalų.

Jungtinės Karalystės lėktuvnešis Queen Elizabeth. Galite pamatyti, kaip aukštai virš vandens yra pakilimo tako rampa. (Ministry of Defence, Wikimedia)

Galiausiai, oro uostuose leidžiasi daugybė skirtingų lėktuvų tipų. Skirtingiems lėktuvams reikia skirtingo ilgio pakilimo takų. Tai kur reikėtų statyti rampas – ar ten, kur jų reikia Boeing 777, ar ten kur jų reikia Airbus A319? Ten, kur jos padėtų vieniems, jos trukdytų kitiems. Labiausiai nukentėtų itin maži lėktuvai, kuriems tokios rampos apskritai nėra reikalingos. Aišku, būtų galima visą pakilimo taką šiek tiek pakreipti į viršų ar net pasinaudoti gamtiniu reljefu, tačiau tuomet kyla rizika, jog pakilimo takas taps vienkryptis.

Visgi, šaltojo karo metu JAV svarstė Europoje įrengti laikinus aerodromus su į viršų nukreiptais pakilimo takais. Jie būtų buvę skirti naikintuvams kilti, tačiau vėliau to tiesiog neprireikė.

Madeiros oro uosto pakilimo-tūpimo takas stovi ant polių, tačiau vis tiek yra pastatytas taip, kad paviršius būtų tiesus. (Koshelyev, Wikimedia (CC BY-SA 3.0)

Taigi, pakilimo takai su į viršų riestais galais būtų brangūs ir nereikalingi. Tačiau kodėl juos turi ne visi lėktuvnešiai?

JAV Nimitz neturi į viršų riesto pakilimo tako galo, bet turi katapultą. Katapulta leidžia lėktuvui pasiekti didesnį greitį ant trumpesnio tako. Katapultos mechanizmas yra labai greitas, todėl visus savo 90 naikintuvų Nimitz gali paleisti per pusvalandį. Rampos šiuo požiūriu yra lėtesnės, o ir su sunkesniais orlaiviais nedraugauja.



Taip pat skaitykite:

5 Oro uostų gudrybės – kaip paskatinti keleivius pirkti ir jaustis patogiai?

Ar lėktuvų pilotai oro uostose turi pereiti saugumo patikrą?

Kodėl į lėktuvus keleiviai dažniausiai laipinami iš kairės pusė?

Kam reikalingi skaičiai ant pakilimo-nusileidimo takų?

Trumpiausias reguliarus skrydis pasaulyje – kodėl oro linijos vykdo šį maršrutą?

5 Oro uostų gudrybės – kaip paskatinti keleivius pirkti ir jaustis patogiai?

5 Oro uostų gudrybės – kaip paskatinti keleivius pirkti ir jaustis patogiai?

Oro uostas – tai tarsi miestas mieste, su savomis gatvėmis, parduotuvėmis ir gyventojais. Kartu tai – didžiuliai verslai, kuriuose judantys žmonės yra potencialūs klientai. Todėl žmonių srautų valdymas, jų dėmesio kontrolė ir patogumas yra didžiuliai prioritetai. Ar kada susimąstėte, kodėl šiuolaikinių oro uostų langai tokie dideli? O kodėl juose dabar eksponuojami dideli meno dirbiniai ar lėktuvų dalys? O kodėl visi takai tokie vingiuoti?

Žinote, kaip jaučiasi žmonės, kurie perka daugiausiai? Jie yra beveik laimingi, o iki pilnos laimės jiems trūksta visai nedaug – ko nors parduodamo visai šalia. Oro uostams nereikia, kad visi juose esantys žmonės jaustųsi laimingi ir patenkinti (jei taip būtų, visur būtų minkšti suoliukai ir geriamo vandens fontanėliai). Svarbiausia, kad žmonės jaustųsi patogiai ir mėgautųsi teikiamomis paslaugomis ir parduotuvėmis.



Tai – didelis mokslas, todėl oro uostai pasitelkia kelias gudrybes. Apie vieną iš jų jau esame kalbėję – oro uostų terminalai dabar dažnai būna iškloti kilimais. Tačiau panašių paslapčių yra ir daugiau. Pavyzdžiui, jei kada apsilankysite naujesniame ar neseniai renovuotame oro uoste, pastebėsite, kad jis turi labai daug didelių langų.

Dideli langai

Natūrali šviesa žmones veikia raminančiai. Ji leidžia lengviau suvokti laiką ir kuria atvirumo įspūdį. Oro uostai yra tarsi labirintai – iš jų išeiti nėra lengva, ypač jei jau esate perėję apsaugą. Taigi, atsiranda uždaros erdvės įspūdis, kuris žmonėms nepatinka ir kelia stresą. Dideli langai padeda atsipalaiduoti, susiorientuoti erdvėje ir laike. Jau seniai pastebėta, kad žmonės mieliau valgo tose kavinėse, kurios yra išdėstytos palei didelius langus. Ypač gerai, jei jie nukreipti link pakilimo tako – žmonėms patinka matyti atvykstančius ir išvykstančius lėktuvus.

Tai, beje, yra viena iš priežasčių, kodėl lošimo namai dažnai neturi jokių langų – norima, kad klientai prarastų laiko pojūtį.

Natūrali šviesa leidžia žmonėms atsipalaiduoti (Kansai tarptautinis oro uostas Japonijoje). (Visa Kopu, Wikimedia (CC BY-SA 3.0)

Meno dirbiniai, lėktuvų dalys ir fontanai

Ar galite įsivaizduoti, kiek kainuoja viduryje oro uosto pastatyti seno lėktuvo važiuoklę ar variklio korpusą? Tikrai nemažai. Kainuoja ir kartais matomi fontanai ar moderniojo meno skulptūros. Tačiau tai – būtina investicija.

Oro uostai yra labirintai, juose nesunku pasiklysti ir pasimesti. Tuo tarpu susitarti susitikti prie kokios nors skulptūros yra labai lengva. Kartu taip kuriamas prekybos centro įspūdis ir žmonių srautas yra šiek tiek sulėtinamas.

Meno dirbiniai – puikus atskaitos taškas, ypač jei jie aiškiai matomi iš toli (Singapūro Čangio oro uostas). (Sengkang, Wikimedia)

Auksinė valanda

Nors nieko blogo ir nedarome, saugumo patikra vis tiek erzina. Iš esmės, atvykimas į oro uostą yra nelabai malonus – minia atsisveikinėjančių žmonių, eilės prie saugumo patikros punktų, triukšmas ir stresas. Tačiau vos perėję saugumo patikrą atsipalaiduojame – kelionė oficialiai prasideda. Taigi, galima atsipalaiduoti.

Prieš akis iš karto išvysite ekraną su vartų uždarymo laikais. Tai – pranešimas, kiek laiko turite apsipirkimui ir pavalgymui. Paėjus į šalį iš karto pradėsite matyti reklamas su įvairiomis rodyklėmis. Verslas stengiasi atkreipti jūsų dėmesį būtent dabar, nes vos saugumo patikrą praėję žmonės apsipirkinėja labiausiai.

Vos perėję apsaugą žmonės atsipalaiduoja ir ima pirkti. (Marcela, Wikimedia)

Takai takeliai

Oro uostų koridoriai vingiuoja į visas puses taip pat ne veltui. Taip stengiamasi jums parodyti visas parduotuves. Kartais keleivių srautai vedami tiesiai per parduotuvės vidurį – tokios komercinės vietos yra pačios brangiausios, bet kartu ir pelningiausios. Oro uostai nenori, kad jūs savo vartus pasiektumėte greičiausiu keliu, todėl ir tenka keliauti kalnų serpantinus primenančiais takais.

Beje, takai link vartų dažnai suka į kairę. Taip yra todėl, kad dauguma žmonių yra dešiniarankiai ir jiems taip eiti tiesiog patogiau. Lėtai sukdami į kairę jie didesnį dėmesį atkreipia į parduotuves ir kavines.

Takai oro uostuose išdėstyti taip, kad keleiviai pamatytų kuo daugiau parduotuvių. (Sengkang, Wikimedia)

Svarbiausia judėkite

Oro uostose vietos pasėdėti rasite tik laukimo salėse bei prie vartų. Visur kitur teks būti ant kojų. Taip yra ne be reikalo. Oro uostams svarbu, kad jūs judėtumėte pirmyn, matytumėte parduotuves, o nusprendę pasėdėti atsisėstumėte ten, kur galite išgerti kavos ar ką nors suvalgyti. Aišku, prie vartų sėdimos vietos įrengtos keleivių patogumui ir atsipalaidavimui. Supratę, kad jūsų kojos jau pailsėjo ir jau galite atsipūsti, galbūt sugalvosite pasimėgauti ir kokiu nors gėrimu ar desertu.

Oro uostuose net ir platūs takai dažnai neturi suoliukų – jie trukdo žmonių judėjimui ir leidžia žmonėms įsitaisyti vienoje vietoje (Toronto Pirsono tarptautinis oro uostas). (Daniel Case, Wikimedia (CC BY-SA 3.0)

Žmonių srautų judėjimas yra labai svarbus, todėl oro uostai nemėgsta ir eilių. Vis daugiau oro uostų įveda vienos eilės sistemą. Tai yra, prie kelių langelių vis tiek stovima vienoje eilėje. Tokios eilės juda greičiau, o ir streso kelia mažiau – nereikia rinktis ar bandyti palyginti, kuri eilė juda greičiau.



Taip pat skaitykite:

Kodėl oro uostų terminalai dažnai yra iškloti kilimais?

Kodėl oro uostai vis keičia pakilimo-tūpimo takų žymėjimą?

Ar lėktuvų pilotai oro uostose turi pereiti saugumo patikrą?

Kodėl į lėktuvus keleiviai dažniausiai laipinami iš kairės pusė?

Kam reikalingi skaičiai ant pakilimo-nusileidimo takų?

Trumpiausias reguliarus skrydis pasaulyje – kodėl oro linijos vykdo šį maršrutą?

Ar kabinose sėdintys pilotai gali matyti lėktuvo sparnų galus? Kaip jie išvengia susidūrimų važiuodami link pakilimo tako?

Ar kabinose sėdintys pilotai gali matyti lėktuvo sparnų galus? Kaip jie išvengia susidūrimų važiuodami link pakilimo tako?

Oro uostai yra labai užimti. Juose nuolat kyla ir leidžiasi lėktuvai, važinėja pagalbinės mašinos, keleiviai kelia triukšmą. Užimčiausi pasaulio oro uostai nenurimsta ir naktį, ir lyjant lietui, ir sningant. Tačiau visoje šioje sumaištyje pilotai turi išlaikyti susikaupimą ir tiksliai valdyti lėktuvus, kuriems dar ant žemės tenka įveikti ne vieną kilometrą. Kaip jiems pavyksta sparnų galais neatsitrenkti į kitus lėktuvus ar pastatus? Ar savo darbo vietoje sėdintis pilotas gali matyti lėktuvo sparnų galus?

Užduotis tikrai nėra iš lengvųjų. Boeing 373 toli gražu nėra pats didžiausias lėktuvas, tačiau ir jo sparnų mojis siekia 28-36 metrus. Jei kartais jums sunku susitvarkyti su savo automobilio pločiu, įsivaizduokite, kaip sunku turėtų būti vairuoti 36 metrų pločio mašiną. Ir, reikia pasakyti, klaidų pasitaiko. Štai dar vakar Stambule Asiana oro linijų Airbus A330-300 nukirto vertikalų Turkish Airlines Airbus A321 uodegos stabilizatorių. A330 sparnas stipriai apgadino mažesnio A321 uodegą,  nei vienas lėktuvas tą dieną jau niekur nebekilo. Tikriausiai nekils dar ilgai, nes tokius pažeidimus sutaisyti užtrunka. Bet kaip taip galėjo nutikti? Kodėl pilotai nematė, kas sparno kelyje yra kitas lėktuvas?



Iš tiesų negalima pasakyti, ar tai buvo piloto kaltė. Spėtume, kad ne, nes lėktuvų eismą reguliuoja oro uoste dirbantys kontrolieriai. Tai jie radijo ryšiu pasako nusileidusiam lėktuvui kokiais keliais ir kur judėti. Jie valdo eismo srautus ir užtikrina judėjimo saugumą. Kitaip tariant, jie turi žinoti, kurie lėktuvai, kuriais keliais gali nepravažiuoti dėl kokiu nors kliūčių – pilotai tokių sprendimų nepriima.

Važinėdami oro uostų keliais lėktuvai vadovaujasi linijomis, ženklais ir eismo kontrolierių nurodymais. (Florian Siebeck, Wikimedia (CC BY-SA 3.0)

Eismo kontrolieriai turėjo žinoti, kad Turkish Airlines Airbus A321 stovi per arti tako, kuriuo rieda didelis A330. Jei to A321 padėtį galima įvertinti kaip „per arti“, oro uosto personalas turėjo lėktuvą patraukti į saugią padėtį. Pilotai važinėdami oro uosto keliais vadovaujasi tik ženklais ir linijomis. Jie turi sekti centrinę kelio liniją, pasitikėdami, kad oro uosto eismo kontrolieriai žino, kur juos siunčia. Pilotai niekada nevažiuoja keliais, į kuriuos nėra pasiųsti.

Savo eilės kilti laukiantys lėktuvai. (Jeffrey Beall, Wikimedia (CC BY 4.0)

Tačiau, atsakant į pavadinime iškeltą klausimą, pilotai lėktuvo sparnų galų dažniausiai nemato, nors yra lėktuvų, kurių sparnų galai iš kabino iš tikrųjų matosi. Viskas priklauso nuo lėktuvo fiuzeliažo pločio, sparnų mojo ir pilotų kabino langų konfigūracijos. Pavyzdžiui, Boeing 727 ir Airbus 320 sparnų galai pilotams yra įžiūrimi, o štai platesnio Airbus 350 – jau ne. Airbus 330-300 pilotai sparnų galus matyti gali, tačiau važinėdami oro uoste jų vis tiek nestebi.

Žeme važiuojantys pilotai stebi tik linijas ant kelių. Skirtingi keliai yra skirtingai pažymėti pagal lėktuvo sparnų mojį. Airbus A380 ir Boeing 747 yra F kategorijos orlaiviai pagal sparnų mojį, todėl jie negali važiuoti, tarkim, raide C pažymėtais keliais, kuriais be vargo rieda Airbus A320 ir Boeing 373. Vėlgi, pilotai mato ženklus, tačiau visada suka ten, kur nurodo eismo kontrolieriai.



Taip pat skaitykite:

Kokiais degalais varomi reaktyviniai lėktuvai?

Kodėl saugos diržai lėktuvuose yra visai kitokie nei automobiliuose? Kam jie apskritai skirti?

Vėl siūlomos itin mažos ekonominės klasės sėdynės lėktuvams;

Oro linijos nori jus pakviesti keliauti bagažo skyriuje – kam skirta ši idėja?

Vienos oro linijos į trumpus maršrutus nori siųsti didesnius lėktuvus;

Ar pilotavimo patirties neturintis keleivis galėtų nutupdyti didelį lėktuvą?

10 įdomių faktų apie keleivinius lėktuvus: seniausios pasaulio oro linijos, ar lėktuvai gali važiuoti atbuli ir ar tikrai pilotams ruošiamas atskiras valgiaraštis? (Video)

10 įdomių faktų apie keleivinius lėktuvus: seniausios pasaulio oro linijos, ar lėktuvai gali važiuoti atbuli ir ar tikrai pilotams ruošiamas atskiras valgiaraštis? (Video)

Žmonės labiau mėgsta keliauti šiltuoju metų laiku. Viena vertus, vaikštinėti svetimų miestų gatvėmis tiesiog maloniau, kai nereikia rūpintis paltais ir skėčiais. Kita vertus – šilta apranga lagaminuose užima per daug vietos. Keleiviniai lėktuvai ir oro linijos nuolat keičia žmonių keliavimo įpročius. Kadangi artėja tam pats tinkamiausias sezonas, kviečiame paskaityti 10 faktų apie keleivinius lėktuvus, kurių galbūt nežinojote.

Įdomių faktų rinkinius siūlome kiekvieną pirmadienį. Dažniausiai jie būna susiję su kokia nors technine tema. Pavyzdžiui, praeitą savaitę siūlėme paskaityti apie tankus. Jei to dar nepadarėte, kviečiame paskaityti ir tą straipsnį, o dabar pakelkime akis į dangų.



Jūs negalite visiškai užrakinti tualetų durų, o peleninė ten yra ne jums. Gerai, žinoma, kad tualeto duris galite užrakinti ir niekas jūsų privatumo nepažeis. Visgi, lėktuvo įgula tualeto duris gali labai greitai atrakinti ir užrakinti. Dažnai kylant ir leidžiantis tualetai būna užrakinti dėl jūsų pačių saugumo. Jei tualete užsidaręs žmogus sugalvotų parūkyti ar kitaip pažeistų saugumo taisykles, skrydžio palydovai duris kaip mat atidarytų. Beje, atkreipkite dėmesį į tai, kad durų apačioje dažnai yra nedidelis tarpas. Jis yra labai svarbus, nes tualetas veikia kaip siurblys. Jis įsiurbia ir nemažai oro, todėl, jei nebūtų to nedidelio tarpelio ar kitokių angų, tualete stipriai nukristų slėgis ir duris būtų labai sunku atidaryti. Galiausiai, kai kuriuose lėktuvuose tualetuose rasite ir peleninę. Ji nėra skirta jums, nes jūs esate geras, taisyklių paisantis keleivis. Daugelis pasaulio oro linijų rūkyti draudžia, tačiau kai kurie žmonės vis tiek pažeidžia taisykles. Kad jie neapgadintų kilimo ar kitų paviršių, jiems įrengtos peleninės. Jos, beje, nuo tūkstantinės baudos neapsaugo.

Tualetas Boeing 747. (Wrightbus, Wikimedia (CC BY-SA 3.0)

Kodėl lėktuvai nevažiuoja atgal naudodami atbulinę trauką? Daugelio didesnių keleivinių lėktuvų varikliai turi atbulinės traukos funkciją – išmetamosios dujos yra nukreipiamos į priekį. Tai padeda nusileidus greičiau sustoti. Teoriškai ši atbulinė trauka gali būti naudojama ir norint tiesiog pavažiuoti atbulomis – tokių atvejų būta. Tai kodėl tuomet lėktuvų nuo įlaipinimo vartų atgal stumia tam skirti sunkvežimiai? Dėl labai paprastos priežasties – variklių sukeltas oro srautas išdaužytų visus terminalo langus. Kita vertus, juk ir veidrodėlių lėktuvai neturi, todėl stumiantis sunkvežimis yra tiesiog paprastesnė išeitis.

Boeing 757 savarankiškai pavažiuoja atbulomis

 

Lėktuvai gali skristi ir su vienu varikliu, bet ir jam užgesus katastrofa nėra garantuota. Teigiama, kad apie 20 % žmonių turi skrydžio baimę. Ore gali nutikti pačių netikėčiausių dalykų. Pavyzdžiui, gali sugesti vienas iš variklių. Tačiau to bijoti nereikėtų, nes visi keleiviniai dvimotoriai lėktuvai gali skristi ir su vienu užgesusiu varikliu. Kas nutinka, kai užgęsta ir tas? Sklendimas ir avarinis nusileidimas. Pavyzdžiui, Boeing 747 dar gali nusklęsti 150 km, jei 10 km aukštyje užgestų visi keturi varikliai. Nusileidimas nebūtų gražus, bet jis gali būti saugus.

Gimli Glider – labai garsus sklendžiančio lėktuvo atvejis. Šis Boeing 767 12 km aukštyje pritrūko degalų, bet saugiai nusileido nebenaudojamame aerodrome. (Wikimedia (CC BY-SA 3.0)

Pilotai valgo kitokį maistą nei keleiviai? Tai – labai dažnai kartojamas mitas, kuris iš tikrųjų turi pagrindą. Apsinuodijimas maistu sukeltų didžiulių saugumo problemų – tokių atvejų yra buvę, tačiau visi jie įvyko tais laikais, kai maisto paruošimo standartai nebuvo tokie aukšti kaip dabar. Jokių taisyklių, nurodančių, kad pilotai ir keleiviai turi valgyti skirtingą maistą, nėra. Visgi, daugelis oro linijų nurodo, kad du pilotai turi valgyti skirtingus patiekalus, bet abu jie vis tiek imami iš įprasto keleivių valgiaraščio. Įprastai kapitonas renkasi pirmas.

Maistas lėktuve yra neskanus dėl to, kad oras yra labai sausas ir tai sumažina mūsų skonio pojūtį. (Rcsprinter123, Wikimedia (CC BY 3.0)

Tas garsas, kurį girdite virš galvos skriejant lėktuvui nėra tik varikliai. Ramiai sau sėdite ant pievelės, aplink tylu, o tada pasigirsta jau gerai pažįstamas ūžimas. Ir taip – pakeliate galvą ir maždaug 10 km aukštyje pamatote lėktuvą. Tačiau didžiąją šio garso dalį sudaro ne lėktuvo varikliai, o oras. Lėktuvai sukelia turbulenciją – oras sūkuriuoja ir maišosi (įsivaizduokite orą skrodžiantį botagą – lėktuvų keliamas triukšmas susidaro labai panašiai). Prie to dar pridėkite išmetamųjų dujų poveikį ir gausite didžiąją dalį lėktuvų keliamo triukšmo.




Oro linijos stengiasi jus nuraminti. Skrydžio baimę turintys žmonės gali sukelti sumaištį lėktuve ir erzinti kitus keleivius. Todėl lėktuvų aplinka sukurta taip, kad ramintų – prigesinamas apšvietimas, tačiau salone niekada nebūna visiškai tamsu, dažnai pasirenkama mėlyna spalva, kuri, kaip sako psichologai, ramina. Jei bijote skrydžio, reikėtų sėstis netoli lėktuvo sparnų, nes ten turbulencija jaučiama silpniausiai. Taip pat reikėtų pasiruošti skrydžiui psichologiškai – jūs žinote, ko reikia tikėtis, todėl galite išmokti tai ignoruoti.

Mėlyna spalva lėktuvų salonuose veikia raminančiai. (Wikimedia)

Jūsų pilotai miega. Ką veikia lėktuvo pilotai, kol jūs ramiai snaudžiate savo vietoje? Jie tikriausiai taip pat miega. Didesniuose lėktuvuose yra įrengti ir specialūs kambariai, kuriuose gali pamiegoti įgulos nariai. Tačiau pilotai dažnai užmiega ir neplanuotai. Atlikti tyrimai rodo, kad 43-54 % pilotų yra netyčia užsnūdę savo darbo vietoje. Dar daugiau – jie pabudę dažnai suvokia, kad miega ir jų kolegos. Tačiau tai didelių problemų skrydžio saugumui nekelia, nes lėktuvą patikimai valdo autopilotas, o ir gilus miegas ten tikriausiai nėra įmanomas.

Įgulos poilsio vieta Boeing 787 lėktuve. (Shahram Sharifi, Wikimedia)

Seniausios pasaulio oro linijos jau kitais metais švęs 100 metų jubiliejų. Civilinė aviacija jau seniai nebėra jauna. Štai seniausios veikiančios pasaulio oro linijos buvo įkurtos dar 1919 metų spalį. Tai reiškia, kad jau kitų metų rudenį jos švęs 100 metų jubiliejų. Kas tai? Nyderlandų KLM. Antroje vietoje rastume australų Qantas.

KLM Douglas DC-2 1934 metais. (Tropenmuseum, part of the National Museum of World Cultures, Wikimedia (CC BY-SA 3.0)

Kiek kainuoja Airbus A380? Tai – milžiniškas dviaukštis lėktuvas, kuris pirmą kartą pakilo dar 2005 metais. Šis didžiulis inžinerinis pasiekimas tuomet žadėjo pakeisti žmonių keliavimo būdus ir pačią aviaciją, tačiau greitai tapo aišku, kad Airbus bus sunku parduoti šį lėktuvą. Priežastis labai paprasta – jis labai brangus ir sunaudoja labai daug degalų. Tai reiškia, kad reikia parduoti visus bilietus į ilgą maršrutą, kad jis apskritai būtų pelningas. Mažesnės alternatyvos yra taupesnės, todėl jos labiau vilioja pasaulio oro linijas. Ir nieko keisto – Airbus A380 kainuoja daugiau nei 360 milijonų eurų. Užsakymų taip mažai, kad jau kelis kartus Airbus galvojo programą nutraukti, tačiau kai kurios oro linijos šiuos lėktuvus mėgsta. Juk viduje tiek daug vietos, kad net įrenginėjami kambariai.

Airbus A380 salone telpa 544 keleiviai. (Ienac, Wikimedia)

Didžiausias pasaulio medinis lėktuvas Hughes H-4 Hercules. Tai – skraidantis laivas su 8 varikliais, sukurtas Antrojo pasaulinio karo reikmėms. Dėl aliuminio trūkumo Hercules buvo pagamintas iš medžio. Tačiau projektas negavo didelio prioriteto, nes jo vaidmenį išpildė kiti orlaiviai. Todėl pirmą kartą Hughes H-4 Hercules trumpam pakilo tik 1947 metais ir nuo to laiko yra saugomas muziejuje.

Super Žąsis – skraidantis laivas H-4 Hercules skrydžiui kilo tik kartą, bet iki šiandien išlieka didžiausiu pasaulio lėktuvu pagal sparnų mojį. (Wikimedia)

Hughes H-4 Hercules iki pirmojo Stratolaunch skrydžio išlieka didžiausiu lėktuvu pagal sparnų mojį, kuris siekia net 97,54 metrus. Nors ir skrido tik kartą, Hughes H-4 Hercules išlieka didžiuliu techniniu pasiekimu.



Tiek įdomių faktų šį pirmadienį. Taip pat kviečiame skaityti:

10 įdomių faktų apie tankus;

10 įdomių faktų apie pasaulio greitkelius;

10 įdomių faktų apie vėjo jėgaines;

10 įdomių faktų apie sraigtasparnius;

10 įdomių faktų apie motociklus;

10 įdomių faktų apie sunkvežimius;

10 įdomių faktų apie traukinius;

10 įdomių faktų apie traktorius;

Apie Nodum

Nodum.lt - įdomiems skaitiniams skirtas puslapis. Čia reguliariai publikuojami straipsniai apie naujausias technologijas, mokslo pasiekimus, automobilių pasaulio naujienas ir kultūrą, patarimus ir visokias internete aptinkamas įdomybes. Didžiausias dėmesys skiriamas žmonėms, kurie kuria, keliauja, myli savo darbą, įdomioms lankytinoms vietoms ir pomėgiams. Nodum.lt - įvairenybių mazgas, jei veikiate ką nors įdomaus, apie ką norėtumėte papaskoti - susisiekite su mumis per mūsų Facebook puslapį ar elektroniniu paštu - nodum2017@gmail.com.