Kodėl didžiųjų lėktuvų padangos nėra pripildomos oru? Kokios dujos naudojamos vietoj jo?

Kodėl didžiųjų lėktuvų padangos nėra pripildomos oru? Kokios dujos naudojamos vietoj jo?

Didžiųjų lėktuvų padangos yra labai svarbus inžinerinis kūrinys, svariai prisidedantis prie skrydžio saugumo. Šios didelės padangos į pakilimo taką atsiremia labai dideliu greičiu ir patiria didelį krūvį tiek lėktuvui stabdant, tiek bėgėjantis. Todėl jos niekada nėra pripildomos oru. Kas naudojama vietoj to?

Azotas. Tai – dujos, sudarančios apie 78 % mūsų kvėpuojamo oro, todėl jų tikrai netrūksta. Lėktuvų padangoms jos tinka idealiai, o štai oras kelia problemų.



Oras padangoms pripūsti turi vieną labai didelį trūkumą – jis yra drėgnas. Vanduo padangose tikrai nėra pageidaujamas, net jei jo yra nedaug. Pašalinti drėgmę iš oro įmanoma, bet pakankamai sunku, o ir reikalo nėra. Oras taip pat stipriai plečiasi ir traukiasi priklausomai nuo temperatūros pokyčių. O juk lėktuvų padangos dirba tokį sunkų darbą.

Pakilus į įprastą 9-11 km aukštį padangos turi susidoroti su didesniu nei 50 laipsnių šalčiu ir stipriai nukritusiu slėgiu. Jei jos būtų pripūstos oru, viduje susidarytų ledo kristalai. Jie iš tikrųjų gadintų padangas, nes vanduo šaldamas plečiasi. Dar blogiau tai, kad vos nusileidus padangos stipriai įkaista lėktuvui stabdant. Tokie staigūs temperatūros pokyčiai padangas gali išbalansuoti, ypač jei jos iš vidaus turėtų storesnį ledo sluoksnį, kuris žiemą leidžiantis nespėtų ištirpti.

Didžiųjų lėktuvų padangos yra pripūstos azoto, nes jis yra pastovesnis. ( Dmirty A. Mottl, Wikimedia (CC BY-SA 3.0)

Azotas yra labai stabilios dujos, todėl slėgis padangose keičiantis temperatūrai kinta minimaliai. Tai reiškia, kad iš šaltesnio klimato į tropinius kraštus atskridę lėktuvai ant žemės elgiasi nuspėjamai, slėgis jų padangose yra daugmaž toks, koks ir buvo išskrendant. Tačiau yra ir kitų privalumų.

Leidžiantis lėktuvo važiuoklė patiria dideles apkrovas ir stipriai įkaista. Ugnies tikimybė yra nedidelė, tačiau tokių atvejų pasitaiko. Azotas nedega, o štai ore esantis deguonis yra labai degus. Tai reiškia, kad sprogusi azoto pripildyta padanga gaisro nepakursto.

Galiausiai, lėktuvų padangos yra labai brangios, jas sunku numonuoti ir sumontuoti. Taigi, daroma viskas, kad jų tarnavimo laikas būtų prailgintas. Deguonis skatina oksidacinius procesus, kurie po truputį silpnina padangų mišinį. Deguonies pakeitimas azotu eliminuoja bent vieną punktą iš neigiamai lėktuvų padangas veikiančių faktorių.

Beje, azotu pildomos ne tik lėktuvų, bet ir kai kurių sportinių automobilių padangos. Joms kaistant trasoje slėgis jose nesikeičia, todėl automobilis posūkiuose elgiasi nuspėjamai ir gali važiuoti greičiau.



Taip pat skaitykite:

Ar lėktuvas gali pakilti papūtus labai stipriam vėjui?

Kodėl lėktuvų variklių centruose piešiama balta spiralė?

Kodėl į lėktuvus keleiviai dažniausiai laipinami iš kairės pusė?

Kas nutiktų, jei skrydžio metu kas nors atidarytų lėktuvo duris?

Ar lėktuvai tikrai ore išbarsto tai, ką keleiviai palieka tualetuose?

Kada ir kodėl lėktuvuose uždegama įspėjimas užsisegti saugos diržus? 

Norint pasiekti atsarginį ratą, tenka iškraustyti visą bagažinę, bet anksčiau būta ir geresnių sprendimų

Norint pasiekti atsarginį ratą, tenka iškraustyti visą bagažinę, bet anksčiau būta ir geresnių sprendimų

Nuleista padanga kelyje niekada nėra malonus incidentas. Nesvarbu, koks oras, tenka lipti laukan, susirasti įrankius ir atsarginį ratą. Blogiausia tai, kad padangą nuleidžia būtent tą dieną, kai bagažinėje yra pilna daiktų – tenka šalikelėje knistis po savo pirkiniais, įrankiais ir kitais daiktais, kuriuos galbūt ten saugiai pasidėjote. Negi neįmanoma surasti geresnės vietos atsarginiam ratui? Tikrai įmanoma ir keli gamintojai anksčiau tai buvo padarę.

Kai kurie šiuolaikiniai automobiliai atsarginius ratus turi pritvirtintus prie automobilio dugno iš apačios – šis sprendimas dažnai sutinkamas keleivinių ir krovininių furgonų rinkoje. Tačiau ir jis nėra labai patogus – atsarginį ratą sunku pasiekti, jis visada būna purvinas ir šlapias. Kita vertus, automobilių gamintojai po truputį tikslingai atsarginio rato apskritai atsisako dėl svorio ir kainos, nors mes vis dar manome, kad atsarginis ratas yra būtinas, kaip ir gebėjimas jį pakeisti.



Tai jei mums netinka atsarginio rato vieta po bagažu ir po automobiliu, kur jį būtų galima sumontuoti? Iš tiesų, šis klausimas jau ilgai kamuoja automobilių gamintojus ir sprendimų būta įvairių. Kadaise atsarginis ratas buvo vežamas automobilio išorėje ant sparno arba ant bagažinės dangčio. Taip ratas vis tiek būdavo purvinas, tačiau bent jau nereikėdavo lįsti po automobiliu jo ieškoti. Kartu ratas visada būdavo atidengtas, todėl jį būdavo galima lengvai apžiūrėti ir pastebėti problemas, taip pat pripūsti nenuėmus nuo automobilio.

Atsarginiai ratai anksčiau buvo tvirtinami automobilio išorėje. (CZmarlin, Wikimedia (CC BY-SA 4.0)

Panašią atsarginio rato tvirtinimo vietą perėmė ir visureigiai (apie tai, kodėl dabar to plačiai atsisakoma – šiame straipsnyje). Toks sprendimas pasitelktas todėl, kad visureigiams reikia pilno dydžio atsarginio rato, kuris sunkiai telpa viduje. Be to, nuimtas ratas dažnai būda labai purvinas, todėl jo nesinori dėti į saloną. Tačiau dabar to atsisakoma, nes tai pasunkina patekimą į bagažinę, o ir visureigiai nebėra tokie drąsūs bekelėje, kokie buvo anksčiau.

Land Rover Defender buvo pakankamai didelis, tačiau ratą vis tiek vežėsi automobilio išorėje – kam viduje tas purvas, jei ratą tektų keisti? (DeFacto, Wikimedia (CC BY-SA 4.0)

Atsisakyta ir ant sparnų montuojamų atsarginių ratų dėl labai paprastos priežasties – nebeliko tokių sparnų. Automobilių ratai imti montuoti kėbule, todėl atskirų purvasaugių nebereikėjo. Patys ratai tapo platesni ir tvirtinti atsarginį ratą prie automobilio šono tapo nepraktiška. Taigi, atsarginiai ratai dažniausiai buvo perkelti tiesiog į bagažinės grindimis, kur jie iki šiol mus kartais ir erzina. Aišku, sprendimas nėra pats blogiausias, nes atsarginio rato prireikia retai, tačiau kai kurie gamintojai apgalvodavo atsarginio rato buvimo vietą, kad pirkinių iškraustyti nereikėtų.

Nerestauruotas 1933-ųjų Chevrolet Master Special Eagle su atsarginiu ratu ant sparno. (W.carter, Wikimedia)

Šioje srityje pagarsėjo čekai. Jų Škoda 1000MB savo atsarginį ratą veždavosi po bagažine esančiame visiškai atskirame skyriuje. Jis, žinoma, sumažindavo erdvę pačioje bagažinėje, tačiau pasiekti atsarginį ratą buvo lengviau, nes nieko nereikėjo iškraustyti.

Škoda 1000MB atsarginis ratas turėjo atskirą skyrelį. (Alofok, Wikimedia (CC BY-SA 3.0)

Nemažai automobilių gamintojų bandė atsarginius ratus tvirtinti ir variklio skyriuje. Ten dažnai būdavo atliekamos vietos, tereikėjo surasti tokią, kurioje atsarginis ratas neblokuotų oro srautų ir vis tiek būtų lengvai pasiekiamas. Buvo visa eilė automobilių, kur ratas būdavo pritvirtintas po variklio gaubtu (pavyzdžiui, Citroën DS, GS ir net Maserati Merak superautomobilyje), bet su laiku atliekamos vietos ten stipriai sumažėjo diegiant naujas sistemas, didesnius variklius, turbokompresorius ir saugumo naujoves.

Atsarginis ratas po Citroën DS variklio gaubtu. (Rundvald, Wikimedia (CC BY-SA 3.0)

Galiausiai, būta automobilių ir su atsarginiais ratais po sparnais. Norint pasiekti ratą, tekdavo atidaryti nedideles dureles prie priekinio rato. Tai buvo geras sprendimas, nes bagažinė likdavo laisva ir erdvi, o atsarginis ratas – švarus ir lengvai pasiekiamas. Toks sprendimas buvo sutinkamas keliuose automobiliuose. Pavyzdys – Bristol 410 ir kiti šios markės automobiliai.

Bristol 410 atsarginis ratas slėpėsi po automobilio sparnu. (Martin Pettitt, Wikimedia (CC BY 2.0)

Visgi šiems laikams netinkamas ir šis sprendimas – ten irgi nebėra vietos atsarginiam ratui. Automobilių gamintojai atsarginius ratus slėpė ir automobilio salone po sėdynėmis, ir ant stogo, tačiau šie metodai neprigijo. Taigi, liksime su atsarginiais ratais po bagažinės grindimis. Kita vertus, turime džiaugtis, kai subliuškus padangai turime bent tokį išsigelbėjimą – be jo būtų sunku išsisukti.



Taip pat skaitykite:

Kodėl anksčiau daug visureigių atsarginius ratus vežiodavosi kėbulo išorėje, o dabar tai sutinkama retai?

Kaip veikia degalus taupančios padangos? 

Žieminės padangos vasarą greičiau dėvisi, bet ar tai reiškia, kad jos suteikia geresnį sukibimą?

Kodėl senieji automobiliai dėvėdavo padangas su baltais bortais?

10 linksmų faktų apie automobilius, kurių tikrai nežinojote;

Kaip veikia degalus taupančios padangos? Kuo jos ypatingos ir kokiais trūkumais pasižymi?

Kaip veikia degalus taupančios padangos? Kuo jos ypatingos ir kokiais trūkumais pasižymi?

Padangos automobiliui yra labai svarbios. Tai – vienintelė dalis, kuria automobilis liečia asfaltą. Todėl geros padangos prisideda prie automobilio saugumo ir dinaminių savybių bei degalų sąnaudų. Egzistuoja ir specialiai tam sukurtos degalus tausojančios padangos, bet kaip jos veikia? Kokiais trūkumais jos pasižymi?

Iš tikrųjų, degalus tausojančios padangos egzistuoja jau labai ilgą laiką. Anksčiau jos buvo prieinamos tik automobilių gamintojams. Sklando gandai, kad siekiant bandymais įrodyti itin žemas degalų sąnaudas, kartais buvo pasitelkiamos specialios padangos, kurios nebuvo tinkamos važinėti bendro naudojimo keliais. Tačiau tobulėjančios technologijos leido sukurti ir visiškai saugias bei patikimas degalus tausojančias padangas.



Padangos privalo turėti gerą sukibimą su keliu. Tačiau kartu jos turi lengvai riedėti – riedėjimo pasipriešinimas, sukeliamas padangų konstrukcijos, medžiagų ar dizaino trūkumų, didina degalų sąnaudas. Bet kokios turi būti lengvai riedančios padangos?

Visų pirma, jos pasižymi kitokiu gumos mišinius. Gamintojams tenka pasistengti subalansuoti sukibimą, dėvėjimosi tempą bei siekį sutaupyti degalų. Tie vairuotojai, kurie renkasi degalus taupančias padangas, dažniausiai nėra sportinio vairavimo entuziastai, todėl sukibimas nueina į antrą planą. Gumos mišinys dažnai būna kietesnis, tačiau jo būna mažiau. Kitaip tariant, degalus taupančios padangos yra lengvesnės nei įprastos.

Degalus taupančios padangos gaminamos ir sunkvežimiams. (USEPA Environmental-Protection-Agency, Wikimedia)

Tikriausiai geriausias būdas sumažinti automobilio degalų sąnaudas yra svorio sumažinimas. Padangų ir ratų svoris yra labai svarbūs, todėl gamintojai stengiasi gaminti lengvesnes degalus taupančias padangas. Kartu jos yra plonesnės, kas leidžia padidinti jų terminį efektyvumą. Kylant temperatūrai pasipriešinimas riedėjimui tik auga, todėl reikia, kad padangos neįkaistų per daug. Plonesnės konstrukcijos padangos atvėsta greičiau.

Aukšto lygio degalus taupančios padangos taip pat pasižymi geromis aerodinaminėmis savybėmis. Kad ir kaip sunku tai būtų įsivaizduoti, padangų aerodinamika yra tikras mokslas. Gamintojai stengiasi sukurti tokį protektorių raštą, kuris per daug nedidintų slėgio ratų arkose ir užtikrintų laisvą oro cirkuliaciją.

Skaičiuojama, kad net 20 % degalų sąnaudų susidaro dėl padangų pasipriešinimo riedėjimui. Visiškai to pašalinti neįmanoma, tačiau degalus taupančios padangos gali padėti sumažinti degalų sąnaudas iki 5 %. Kad ir kokias padangas nešiotų jūsų automobilis, jas taip pat būtina pripūsti iki optimalaus slėgio. Tačiau degalus taupančios padangos turi ir trūkumų.

Visų pirma, jos yra brangesnės. Jei mėgstate entuziastingą vairavimą, degalus taupančios padangos jums taip pat netinka – jos pasižymi prastesniu sukibimu posūkiuose. Kadangi jos turi plonesnius bortelius, vairo pojūtis taip pat suprastės. Tačiau daugelio šių trūkumų nepastebėsite, jei nesate didelis vairavimo entuziastas.



Taip pat skaitykite:

Žieminės padangos vasarą greičiau dėvisi, bet ar tai reiškia, kad jos suteikia geresnį sukibimą?

Kodėl senieji automobiliai dėvėdavo padangas su baltais bortais?

10 linksmų faktų apie automobilius, kurių tikrai nežinojote;

Paprastai apie tai, kas yra hidrosmūgis ir kodėl nereikėtų važiuoti net per menkai apsemtas gatves.

Kodėl senieji automobiliai dėvėdavo padangas su baltais bortais? Kur dingo ši mada?

Kodėl senieji automobiliai dėvėdavo padangas su baltais bortais? Kur dingo ši mada?

Žiūrėdami kokį nors filmą apie senus laikus turėtumėte pastebėti, kad daugelis automobilių važinėja padangomis su baltais kraštais. Kartais ryškus baltas akcentas ant matomo padangos paviršiaus būdavo siauresnis, o kartais užimdavo visą bortą. Tuo tarpu dabar tokių padangų gatvėse jau nebepamatysime, nebent pro šalį pravažiuos koks nors senovinis automobilis. Kodėl automobiliai anksčiau dėvėjo šias nepraktiškas padangas, o dabar visos padangos yra juodos?

Tikriausiai nereikia nei sakyti, kodėl padangos yra juodos. Tai – natūralios gumos spalva. 20 amžiaus pirmoje pusėje padangos buvo gaminamos iš praktiškai grynos natūralios gumos, tačiau tai nėra pati tinkamiausia medžiaga, nes ji per greitai dėvisi, o ir optimalaus sukibimo negarantuoja. Anksti buvo suvokta, kad padangų gumos mišinį reikia gerinti papildomomis priemonėmis, todėl gamintojai pradėjo naudoti cinko oksidą, kuris, kaip tikriausiai atspėjote, yra visiškai baltas.



Padangos su cinko oksidu gumos mišinyje pasižymėjo geresnėmis sukibimo savybėmis, tačiau tuo pačiu greičiau dėvėjosi. Tokios padangos buvo visiškai baltos, ką dabar net sunku įsivaizduoti. Gamintojai nusprendė į mišinį įterpti ir iš įvairių dervų išskirtos juodosios anglies, tačiau tik į paviršių su protektoriais – padangų bortai liko balti. Taigi, padangos baltais šonais atsirado ne kaip automobilinės mados išraiška, o tik dėl siekio pagerinti padangų sukibimą su kelio danga ir jų tarnavimo laiką.

Cinko oksidas padangas paversdavo visiškai baltomis, tačiau jos greičiau dėvėjosi. (DougW, Wikimedia)

Dabar į baltas padangas žiūrime kaip į gražų senų automobilių dizaino elementą, tačiau 20 amžiaus pirmojoje pusėje būtent juodos padangos buvo laikomos prabangos ženklu. Taip buvo jau vien dėl to, kad jas prižiūrėti buvo kur kas lengviau, nes baltus padangų bortus reikėjo nuolat valyti. Kartu jos buvo šiek tiek brangesnės, tačiau savyje turėjo šiokią tokią paslaptį.

1953-ųjų Mercedes-Benz 300S. Balti padangų bortai pabrėždavo apvalias automobilio formas ir gražiai kontrastavo su kitomis spalvomis, bet buvo sunkiai prižiūrimi.(Rex Gray, Wikimedia(CC BY 2.0)

Juodų padangų bortuose vis tiek slėpėsi balta guma. Ji greitai išlįsdavo į paviršių, jei padanga būdavo pažeidžiama. Beje, taip atsirado ir padangos su baltais užrašais – balti bortai būdavo padengiami plonu juodos gumos sluoksniu, kuris vėliau būdavo nušveičiamas nuo raidžių ir simbolių viršaus.

1971-ųjų Javelin SST ratas – baltos raidės būdavo išgaunamos nuvalant ploną gumos sluoksnį, kuris dengė baltą padangos bortą. (Christopher Ziemnowicz, Wikimedia)

Juodų padangų gamybai buvo reikalingas papildomas darbas, tačiau prabangių automobilių savininkai jas mėgo kur kas labiau. Tiesa buvo ta, kad baltos padangos buvo labai nepraktiškos. Jos nuolat susitepdavo, jas buvo sunku valyti. Net ir transportuojant naujas padangas tarp jų reikėjo įterpti popieriaus sluoksnį, nes juodas padangų paviršius prisilietęs prie baltos gumos ją iš karto sutepdavo. Visgi, trečiajame ir ketvirtajame dešimtmečiuose padangos baltais bortais buvo pradėtos laikyti stilinga detale.

Baltos padangos buvo laikomos stilinga, bet daug priežiūros reikalaujančia automobilio dizaino detale. (CZmarlin, Wikimedia)

Baltas padangų bortas kontrastavo su tamsesnėmis automobilio detalėmis ir tarsi paryškino apvalias kėbulo formas. Visgi, visiškai juodos padangos buvo prieinamos vis lengviau ir galiausiai tapo standartinėmis. Kurį laiką padangos baltais bortais dar buvo siūlomos kaip papildoma įranga, jų buvo nesunku gauti ir įprastose padangų parduotuvėse, tačiau naujos automobilių dizaino kryptys dėmesį nuo jų atitraukė. Jos tapo atgyvenusia ir naujų vėjų reikalaujančia dizaino detale.

Aerodinamiška automobilių forma ir iš dalies pridengti galiniai ratai nukreipė žvilgsnius nuo padangų (Pontiac Streamliner) (Whizser, Wikimedia)

Tie nauji vėjai pasirodė kaip siauri balti žiedai ant visiškai juodų padangų. Balta spalva tapo tik subtilia detale, o ne dėmesį atkreipiančiu bruožu. Šeštajame dešimtmetyje automobilių gamintojai susikoncentravo į aptakų, tačiau kartu ir elegantišką automobilių dizainą, todėl siekė pažeminti automobilių siluetą. Padangos su baltais kraštais vizualiai kūrė aukšto automobilio įspūdį, todėl jų imta vengti. Padaugėjo automobilių su dalinai uždengtais ratais, tobulėjo ratlankių dizainas, todėl į padangų išvaizdą buvo kreipiama vis mažiau dėmesio.

1978-ųjų Lincoln Town Coupe – ilgainiui balti padangų bortai susitraukė iki visai mažų akcentų. (Morven, Wikimedia(CC BY-SA 3.0)

Septintojo dešimtmečio viduryje padangų su baltais bortais populiarumas krito galutinai. Kai kurie automobiliai, regis, jau vien dėl savo dizaino reikalavo padangų baltais šonais, tačiau dauguma automobilių turėjo visiškai juodą apavą. Visgi, tie, kurie norėjo savo mašinas papuošti padangomis su baltais bortais nesunkiai jų rado įprastose padangų parduotuvėse. Tačiau šįkart baltas kraštas buvo tik vienoje padangos pusėje, kartais jį paryškindavo ir siauras aukso spalvos akcentas. Tai baltų padangų gyvavimą prabangių automobilių segmente dar šiek tiek ištempė, tačiau nuo aštuntojo dešimtmečio pradžios jau tik retas automobilių gamintojas siūlė savo mašinas apauti padangomis su baltais kraštais.

Lincoln Town Car buvo paskutinis automobilis, kuris tiesiai iš gamyklos galėjo atkeliauti su padangomis su baltu kraštu. (BrendelSignature, Wikimedia(CC BY 2.5)

Kita vertus, ir dabar galima įsigyti naujų padangų su baltais bortais. Jos yra populiarios retro ir modifikuotų automobilių bendruomenėse. Kitas pasirinkimas – specialūs lipdukai ir dažai. Paskutinis automobilis, kuris buvo siūlomas su bent kokiu baltu akcentu ant padangų bortų buvo Lincoln Town Car, nebegaminamas nuo 2010 metų. Šiuo metu nei vienas naujas automobilis nebėra siūlomas su padangomis baltais šonais.



Taip pat skaitykite:

Kur dingo atsimerkiantys automobilių žibintai?

Labiausiai į Porsche nepanašus Porsche automobilis;

7 gražiausi vairai automobilių istorijoje;

Žieminės padangos vasarą greičiau dėvisi, bet ar tai reiškia, kad jos suteikia geresnį sukibimą? (Video)

Žieminės padangos vasarą greičiau dėvisi, bet ar tai reiškia, kad jos suteikia geresnį sukibimą? (Video)

Klausimas iš pažiūros tikriausiai daugeliui tikriausiai pasirodė kvailas. Tačiau iš tikrųjų viskas ne taip jau paprasta. Ne vienas vairuotojas nenaujas žiemines padangas naudoja ištisus metus, taip nepirkdamas vasarinių padangų ir sutaupydamas šiek tiek pinigų. Tokio sprendimo logika tokia – jei žieminė padanga nebetinka šaltajam sezonui, ja dar galima pavažiuoti vieną vasarą. Juk nesvarbu, kad padanga greičiau dėvisi, jei jos ilgai naudoti nebesiruošiate. Bet ar tai saugu?

Daugelis žino, kuo skiriasi žieminės ir vasarinės padangos. Žieminės turi kur kas minkštesnį gumos mišinį, todėl nesukietėja prie žemų temperatūrų. Kietos padangos beveik visada reiškia, kad sukibimas bus prastesnis, o tai žiemą yra labai svarbu.



Egzistuoja labai plačiai paplitęs mitas, kad žieminės padangos yra reikalingos tik dėl sniego ir ledo. Esą,  jei važinėjama švariai nuvalytais keliais, žieminės padangos nėra reikalingos. Tačiau būtent temperatūra ir drėgmė ant kelio dangos yra pagrindinė priežastis, kodėl žieminės padangos yra būtinos. Jos turi gilesnius griovelius, kurie padeda sklaidyti vandenį, ir minkštesnį gumos mišinį, kuris garantuoja gerą sukibimą žiemos sąlygomis. Taigi, net jei visą žiemą nesninga, žieminės padangos yra būtinos.

Vasarinių padangų guma yra kietesnė, jos geriau tinka aukštesnei temperatūrai – įšilusios jos suminkštėja ir suteikia gerą sukibimą. Žieminės padangos ir taip yra minkštos, todėl vasarą labai greitai nusidėvi. Tai žino dauguma vairuotojų, todėl to visai vengia arba žiemines padangas taip tiesiog pribaigia, kai jos nebėra tinkamos žiemai, bet dar turi tinkamą protektoriaus gylį vasarai.

Bet ar tai saugu? Visiškai tikslaus atsakymo būti negali, viskas priklauso nuo vairavimo stiliaus, kaip dažnai automobiliu važinėjama ir nuo daugybės kitų veiksnių. Tačiau savaime aišku, kad žieminės padangos vasarai netinka taip gerai kaip tinka vasarinės. Jų mišinys yra per minkštas, automobilis plaukioja ir neturi labai gero sukibimo su kelio danga.

YouTube kanalas Engineering Explained atliko keletą bandymų, kad įsitikintų, ar teorija atitinka praktiką. Galbūt žieminės padangos vasarą prasčiau veikia tik posūkiuose, o tiesiosiose gali automobilį sustabdyti gana efektyviai? Juk minkštesnės padangos dažnai garantuoja geresnį sukibimą. Visgi, bandymai atskleidė, kad žieminės padangos nėra tokios efektyvios stabdant, vadinasi, yra ne tokios saugios.

 

Taigi, žieminės padangos vasarą žymiai greičiau dėvisi ir neužtikrina tokio gero sukibimo kaip vasarinės – jokių staigmenų ir sensacijų. Visgi, galutinį sprendimą priima pats vairuotojas. Svarbu pasverti visus už ir prieš, ir žinoti, kad automobilis gali elgtis kitaip. Jei vairuojate daug, dažnai leidžiatės į tolimas keliones ar mėgstate agresyvesnį vairavimo stilių, visada geriau pasirūpinti geromis, konkrečiam sezonui puikiai tinkančiomis padangomis.



Apie Nodum

Nodum.lt - įdomiems skaitiniams skirtas puslapis. Čia reguliariai publikuojami straipsniai apie naujausias technologijas, mokslo pasiekimus, automobilių pasaulio naujienas ir kultūrą, patarimus ir visokias internete aptinkamas įdomybes. Didžiausias dėmesys skiriamas žmonėms, kurie kuria, keliauja, myli savo darbą, įdomioms lankytinoms vietoms ir pomėgiams. Nodum.lt - įvairenybių mazgas, jei veikiate ką nors įdomaus, apie ką norėtumėte papaskoti - susisiekite su mumis per mūsų Facebook puslapį ar elektroniniu paštu - nodum2017@gmail.com.