Kodėl kai kurie šakiniai krautuvai nešioja baltas arba geltonas padangas? Kuo jos ypatingos?

Kodėl kai kurie šakiniai krautuvai nešioja baltas arba geltonas padangas? Kuo jos ypatingos?

Šakiniai krautuvai yra svarbesnės mašinos, nei gali pasirodyti. Daugelis iš toliau atvežtų prekių vienu ar kitu metu yra keliavusios ir tokios mašinos glėbyje. Šakinių krautuvų būna labai įvairių – skiriasi galia, dydis, pajėgumas, naudojamas galios šaltinis ir net paskirtis. Kartais skiriasi net padangų spalva – ne viename sandėlyje surasite baltas padangas dėvintį šakinį krautuvą. Tik kam reikalingos šviesios padangos?

Baltas padangas kadaise nešiojo ir automobiliai. Tiesa, dėl visiškai kitų priežasčių. Padangos baltais bortais kadaise buvo laikomos stilinga automobilio detale, kurią vėliau išstūmė pasikeitusios mados ir naujos automobilių dizaino tendencijos. Tuo tarpu šakiniai krautuvai baltas ar geltonas padangas nešioja ir dabar, ir tai tikrai nėra mados ar dizaino reikalas.



Šviesaus gumos mišinio padangos yra brangesnės, tačiau turi vieną privalumą – ant sandėlio grindų jos nepalieka juodų žymių. Tikriausiai prisimenate, kaip mokykloje ant sporto salės parketo nebuvote leidžiami su juodapadžiais batais, nes slysdami jie palikdavo sunkiai pašalinamas linijas. Dažname sandėlyje tai nėra labai didelė problema – juk tai nėra reprezentacinės patalpos, kurių išvaizda būtų labai svarbi. Tačiau kartais investicijos į brangesnes šviesaus gumos mišinio padangas yra tiesiog neišvengiamos.

Baltos padangos yra brangesnės, tačiau kartais kitos pasirinkimo nėra, kai svarbu išvengti juodų padangų žymių ant sandėlio grindų. (Tennen-Gas, Wikimedia(CC BY-SA 3.0)

Maisto produktų, vaistų, gyvūnų pašaro ir panašių gaminių sandėliai yra nuolat valomi. Pašalinti tas juodas gumos žymes nuo grindų tikrai nėra lengva, prie jų lengviau kimba kiti nešvarumai, jos trukdo grindų plovimo technikai. Tai, beje, priklauso ir nuo grindų dangos – juodos žymės dažniau papuošia labai lygias grindis (parketą, epoksidinę dervą), o štai betoninės grindys tam yra atsparesnės. Taigi, kai kurie sandėliai stengiasi išvengti tų erzinančių žymių savo šakinius krautuvus apaudami šviesesnėmis padangomis.

Šviesios padangos pačios greitai susitepa, tačiau bent jau nepalieka sunkiai išvalomų žymių ant grindų. (Patsy Lynch, Wikimedia)

Baltos šakinių krautuvų padangos įprastai yra brangesnės už juodas. Juodų padangų mišinį sudaro natūrali guma, cinko oksidas bei juodoji anglis (dažnai ne visai teisingai vadinama suodžiais). Juodoji anglis padangoms suteikia tvirtumo ir apsaugo nuo žalingo ultravioletinių spindulių poveikio. Kitaip tariant, anglis sulėtina padangų dėvėjimąsi ir prailgina jų tarnavimo laiką. Gaminant šviesaus mišinio padangas, kurios įprastai yra baltos, geltonos ar šviesiai pilkos, anglis pakeičiama silicio dioksidu ar net kreida – šios dalelės gumai suteikia reikiamas savybes, tačiau padangos yra baltos ir nepalieka jokių žymių ant grindų. Kainą didina ir papildomų apsauginių priemonių nuo UV spindulių poreikis.

Baltomis padangomis apsiavę šakiniai krautuvai įprastai dirba viduje, tačiau niekas nedraudžia jiems išriedėti ir į lauką. (Snowmanradio, Wikimedia(CC BY-SA 3.0)

Šviesios krautuvų padangos turi ir kitų trukumų. Jos nepalieka žymių, tačiau tai nereiškia, kad jos nedyla. Iš tikrųjų, tokios padangos dyla net 25 % greičiau. Dildamas toks gumos mišinys pavirsta dulkėmis – nors prie grindų prilipusių žymių ir nėra, tenka tvarkytis su kitokiais padangų dėvėjimosi produktais. Žinoma, dulkės yra lengvai sušluojamos su kitais nešvarumais. Įdomu ir tai, kad tokias šviesias padangas dėvinti technika yra mažiau apsaugota nuo statinės elektros iškrovų, todėl rekomenduojama pasirūpinti įžeminimo įtaisais.

Šviesaus mišinio padangos greičiausiai turi daugiau trūkumų nei privalumų. Tačiau kartais jos yra tiesiog būtinos ir gerai, kad yra gamintojų, kurie siūlo tokį reikalingą gaminį. Rinkoje nesunku surasti įvairių tipų baltų padangų šakiniams krautuvams – ir vientiso mišinio, ir pneumatinių. Baltos padangos praverčia ir oro uostų viduje važinėjantiems apsaugos automobiliams bei kitai technikai.



Taip pat skaitykite:

Scania pristatė autonominį karjerų sunkvežimį;

Kodėl rekordinį greitį pasiekusio Bugatti Chiron padangos buvo peršviestos Rentgeno spinduliais?

Koks slėgis palaikomas didžiųjų karjerų sunkvežimių padangose?

Kodėl anksčiau automobiliai nešiodavo padangas su baltais kraštais?

Kam skirtas šis ilgakojis sunkvežimis?

Kas yra vakuuminiai ekskavatoriai ir kokiais privalumais jie pasižymi?

Kodėl rekordinį greitį pasiekusio Bugatti Chiron padangos buvo peršviestos Rentgeno spinduliais?

Kodėl rekordinį greitį pasiekusio Bugatti Chiron padangos buvo peršviestos Rentgeno spinduliais?

Bugatti Chiron rugpjūtį nustebino automobilių mėgėjus – modifikuotas hiperautomobilis pasiekė rekordinį 490,484 km/val. greitį. Rekordas buvo pasiektas uždaroje Volkswagen bandymų trasoje, o pats Chiron tikrai nebuvo toks, kokie dabar važinėja gatvėse. Jis buvo aptakesnis, galingesnis, saugesnis ir stabilesnis. Siekdamas rekordo Bugatti Chiron turėjo apsiauti ir naujas padangas, tačiau kodėl jas prieš tai teko peršviesti Rentgeno spinduliais?

Bugatti Chiron ir taip yra labai greitas automobilis, tačiau šiam rekordui gamintojas jį dar turėjo paruošti. Sumontuota nauja saugumo kapsulė vairuotojui, italų kompanija Dallara sukūrė aptakesnį kėbulą, kuris neturi negeneruoja jokios prispaudžiamosios ar keliamosios jėgos. Bugatti į šį rekordą nusitaikė ne šiaip sau – buvo siekiama, kad Chiron taptų pirmuoju automobiliu, kurtusiu 300 mylių per valandą ribą. Tai padaryti pavyko ir dabar Bugatti gamins specialiai šiai progai skirtą riboto leidimo modelį.



Tačiau sugrįžkime prie padangų. Kaip jau seniai tapo įprasta, Bugatti dėvi Michelin padangas. Įprastos Chiron padangos yra labai tvirtos, tačiau ne tokios brangios, kokias nešiojo Veyron. Pastarojo automobilio padangas buvo galima montuoti tik specializuotose Bugatti atstovybėse ir remonto centruose, nes jos prie ratlankių buvo tvirtinamos kitaip nei įprasta. Tuo tarpu Chiron dėvi specialiai jam sukurtas itin tvirtas Michelin Pilot Sport 2 padangas, kurios prie ratlankių montuojamos įprastai, todėl jas galima pakeisti kone bet kuriame padangų centre.

Bugatti Chiron įsibėgėjo iki didesnio nei 490 km/val. greičio, bet automobilio padangos be vargo atlaikytų ir 511 km/val. (Bugatti nuotrauka)

2017 metais buvo skelbiama, kad Bugatti Chiron Michelin Pilot Sport 2 padangos gali atlaikyti didesnį nei 420 km/val. greitį. Tai – ne juokas. Šios padangos turi sutvirtintą plieno konstrukciją ir ypatingą gumos mišinį.  Tačiau ir tų standartinių Bugatti Chiron padangų rekordo bandymui nepakako – Michelin savo Pilot Sport 2 padangas turėjo dar labiau sutvirtinti papildomais plieniniais įtvarais. Tai neišvengiamai padidino jų svorį, tačiau dabar šios padangos gali būti naudojamos ir lekiant 500 km/val. greičiu.

Michelin savo Pilot Sport 2 padangas turėjo sustiprinti plieniniais diržais. (Bugatti nuotrauka)

Ant bandymų stendo JAV sustiprintos Michelin Pilot Sport 2 pasiekė ir 511 km/val. greitį. Inžinieriai apskaičiavo, kad jos gali atlaikyti bent 5300 G apkrovas. Tai yra labai svarbu, nes lekiant rekordiniu greičiu šios padangos per minutę apsisuka 4100 kartų. Rekordinio važiavimo metu Chiron ratai sukosi taip greitai, kad vairuotojas Andrew Wallace’as juto ir jų kuriamą giroskopinį efektą.

Specialiai sutvirtintos Michelin Pilot Sport 2 padangos atlaiko 5300 G apkrovas. (Bugatti nuotrauka)

Įdomu ir tai, kad kiekviena rekordui panaudota padanga buvo peršviesta Rentgeno spinduliais. Taip buvo tikrinamas radialinių vijų išsidėstymas. Jei šios vijos liestų viena kitą, padangai judant jos imtų trintis. Įprastai toks nežymus gamybos defektas nesukeltų visiškai jokių problemų. Tačiau lekiant 490 km/val. greičiu tas taškas gali tapti karščio židiniu, kuris išbalansuotų padangą ir, bent jau teoriškai, galėtų sukelti jos sprogimą.

Bugatti Chiron rekordas

Tokių padangų tvirtumas priklauso ir nuo konstrukcinio vientisumo. Menkiausias defektas gali sukelti katastrofiškų padarinių. Todėl tas Rentgeno aparatūros naudojimas gali pasirodyti juokingai, bet tai iš tikrųjų buvo būtina. Siekiant tokio greičio rekordo privaloma apgalvoti kiekvieną net menkiausią detalę.



Taip pat skaitykite:

7 svarbiausi faktai apie naują Chevrolet Corvette;

Yamaha OX99-11 buvo įspūdingų skaičių rinkinys, tačiau gamybos linijų taip ir nepasiekė;

FSO Syrena Sport – greičiausiai gražiausias lenkiškas automobilis, kurio nebuvo;

Škoda 110 Super Sport priminė mini superautomobilį;

Pirmoji Lamborghini Countach versija turėjo periskopą;

De Tomaso Mangusta turėjo tris bagažines;

McLaren 720S Spider paprasta gudrybe išvengė dažnos kabrioletų problemos;

Ferrari 308 GTB Vetroresina numerio apšvietimas yra sumontuotas nuimame variklio dangtyje, bet jokių laidų ten nėra.

Koks slėgis palaikomas didžiųjų lėktuvų padangose? Kiek laiko jos tarnauja ir kiek kainuoja?

Koks slėgis palaikomas didžiųjų lėktuvų padangose? Kiek laiko jos tarnauja ir kiek kainuoja?

Komerciniai lėktuvai – tai didelės ir sudėtingos mašinos, turinčios daug svarbių mazgų. Retas susimąsto apie tai, kad padangos ir važiuoklė apskritai lėktuvui yra kritiškai svarbi. Ar žinote, kokias padangas dėvi Boeing 777? Kiek jos kainuoja? Ir kuo lėktuvų padangos skiriasi nuo tų, kurias dėvi jūsų automobilis?

Dažnai mūsų klausia, iš kur semiamės idėjų naujiems straipsniams. Iš tikrųjų, jų niekada netrūksta. Šįkart temą apie lėktuvų padangas pasiūlė Nodum skaitytojas. Jei ir jūs turite idėjų, apie ką norėtumėte paskaityti ar papasakoti, siūlome mums rašyti elektroniniu paštu nodum2017@gmail.com arba mūsų Facebook puslapyje. 



Lėktuvų ratai yra unikalūs tuo, kad jų nesuka joks variklis – nors lėktuvai sklandžiai rieda pakilimo takų ar terminalų link, jie neturi varomų ratų. Įprastai tai reikštų, kad lėktuvo padangos tarnaus ilgiau, tačiau labiausiai jos dėvisi lėktuvui leidžiantis. Komercinių lėktuvų padangos tarnauja maždaug 300 ciklų (pakilimų-tūpimų). Jų keitimo periodus numato gamintojai, tačiau taip pat atkreipiamas dėmesys ir į nusidėvėjimą – pastebėjus įtrūkimus ar didesnius protektoriaus pažeidimus, padangos yra nedelsiant keičiamos. Lėktuvų padangos taip pat yra restauruojamos – pakeičiamas visas išorinis paviršius su protektoriumi.

Lėktuvų padangos turi mažai ką bendro su tomis, kurias dėvi jūsų automobilis. Joms nereikia atlaikyti didelių apkrovų posūkiuose ar garantuoti sukibimą įsibėgėjant. Nors lėktuvų padangos turi ryškų protektorių, jis nėra toks gilus ar sofistikuotas kaip automobilių padangų. Protektoriaus paskirtis čia yra pašalinti vandenį nuo kontakto paviršiaus ir pagerinti sukibimą, kai lėktuvas tupia pučiant šoniniam vėjui. Kita vertus, lėktuvų padangos yra kur kas sudėtingesnės ir atlaiko žymiai daugiau.

Lėktuvų padangos labiausiai dėvisi tupiant. (Aero Icarus, Wikimedia(CC BY-SA 2.0)

Visų pirma, jos pasižymi kitokiu gumos mišiniu, kuris geriau atlaiko temperatūrų pokyčius. Ant žemės temperatūra gali siekti ir visus 40 laipsnių Celsijaus, tačiau 9-11 km aukštyje termometrai jau rodys -50. Taigi, mišinys turi būti pritaikytas tokioms temperatūroms, kad neskilinėtų ir per greitai neprarastų savo savybių. Dėl šio temperatūrų skirtumo lėktuvų padangos dažnai nėra pildomos oru.

Ore yra vandens, kuris greitai suledėja ir virsta kristalais. Oro tankis taip pat stipriai keičiasi su temperatūrų pokyčiais. Štai jūsų automobilio padangose slėgis padidėja, kai padangos pasiekia darbinę temperatūrą. Aviacijoje svarbu išlaikyti kiek įmanoma stabilesnes sąlygas, todėl komercinių lėktuvų padangos dažnai yra pildomos azotu – jis yra nedegus (priešingai nei ore esantis deguonis), jame nėra drėgmės, o jo slėgis su temperatūros pokyčiais kinta nedaug. Koks tas slėgis?

Boeing 777 iš viso turi net 12 ratų, o kiekviena padanga kainuoja po 5 tūkstančius dolerių. (Dmirty A. Mottl, Wikimedia(CC BY-SA 3.0)

Boeing 777 padangose palaikomas 15 barų slėgis yra pakankamai standartiškas rodiklis. Palyginimui, daugelio automobilių padangos pučiamos iki 2,5-2,7 barų. 15 barų slėgis yra tiesiog gąsdinančiai didelis – kai lėktuvų padangos yra testuojamos, jos pildomos ne dujomis, o vandeniu. Kadangi vandens neįmanoma suspausti, jis savyje nekaupia energijos ir trūkusi padanga testavimo laboratorijoms nepadaro didelės žalos. Jei padangos būtų pripučiamos oru, sprogimas sunaikintų ne tik patalpą, kurioje vykdomi bandymai, bet ir visą pastatą.

Sprogimo bijomasi ir eksploatacijos metu, todėl visos komercinių lėktuvų padangos turi terminius vožtuvus. Šie išsilydo prie tam tikros numatytos temperatūros ir leidžia padangoms išsileisti. Taip užkertamas kelias sprogimams, kurių padariniai gali būti ir labai šiurpūs.

Boeing 777-300ER padangų skersmuo – 134 cm, o svoris – 120 kg. Šis lėktuvas turi net 12 ratų – kuo sunkesnis orlaivis, tuo daugiau ratų jis turi. Tiesa, ne visų lėktuvų padangos yra tokios didelės – štai priekiniai Boeing 737 ratai yra palyginti nedideli, nes lėktuvo nosiai tenka mažiau svorio ir mažiau apkrovų tūpiant.

Priekinės Boeing 737 padangos yra visai nedidelės, tačiau atlaiko įspūdingą svorį. (Dirk Vorderstraße, Wikimedia(CC BY 2.0)

Priekiniai Boeing 737 ratlankiai yra vos 15 colių skersmens, o tai suteikia puikią galimybę palyginti šias padangas su tomis, kurias dėvi automobiliai. 205/75R15 padangoje, skirtoje automobiliams, būtų palaikomas maždaug 2,4 barų slėgis, o štai 27×7,75-15 lėktuvo padangos pripučiamos 14 barų slėgiu. Automobilio padanga galės atlaikyti maždaug 725 kg svorį, lėktuvo – 4377 kg. O juk jų po Boeing 737 nosimi yra net dvi. Žinoma, galinės Boeing 737 padangos yra kur kas didesnės ir tvirtesnės, nes joms tenka didžiausios apkrovos.

Galiausiai, gamintojas numato, kad priekinė Boeing 737 padanga atlaikys ir 362 km/h greitį, o panašaus dydžio automobilio padanga savo ribą pasieks ties maždaug 180 km/h žyma (nebent tai bus sportinė R15 padanga). Beje, įdomu tai, kad lėktuvų padangas gamina tie patys mums gerai pažįstami gamintojai – Good Year, Michelin, Dunlop ir Bridgestone užima maždaug 85 % rinkos.

Taigi, lėktuvų padangos yra išties ypatingos. Jose palaikomas ypatingai aukštas slėgis, jos turi avarinius terminius vožtuvus ir gali atlaikyti didžiulį svorį bei greitį. Viena didelė lėktuvo padanga (kokias nešioja Boeing 777) kainuoja apie 5 tūkstančius dolerių, tačiau jas stengiamasi restauruoti – taip sumažinamas atliekų kiekis ir lėktuvų priežiūros kaštai.



Taip pat skaitykite:

Kodėl jūsų automobilio padangos dyla per greitai?

Kodėl anksčiau daug visureigių atsarginius ratus vežiodavosi kėbulo išorėje, o dabar tai sutinkama retai?

Koks slėgis palaikomas didžiųjų karjerų sunkvežimių padangose?

Kodėl visų Dash 8 lėktuvų sparnų ir uodegos atbrailos yra juodos?

Kam reikalingi tie maži gumbeliai ant Boeing 737 ir kitų lėktuvų sparnų?

Kam skirtas burbulą primenantis daiktas po Pilatus PC-12 sparnu?

Anksčiau ne vienas didelis keleivinis lėktuvas turėjo parašiutą, bet ne tokį, apie kurį pagalvojote;

Citroën nori vėl inovacijomis drebinti automobilių pramonę – neleis pamiršti vieno 19_19 koncepcijos elemento

Citroën nori vėl inovacijomis drebinti automobilių pramonę – neleis pamiršti vieno 19_19 koncepcijos elemento

Citroën markė kadaise buvo garsi savo inovacijomis ir drąsa. Kompanija nebijojo būti pirmoji, todėl su kiekvienu nauju modeliu stengėsi pristatyti ką nors visiškai naujo. Kai kurie iš šių sprendimų pasiteisino, kiti – buvo pastumti į šalį. Dažnas markės gerbėjas mano, kad Citroën prarado tą kadaise turėtą charakterį, tačiau galbūt metas prie jo sugrįžti? Koncepcija 19_19 rodo, kad Citroën ruošiasi tai padaryti.

Apie kokią drąsą kalbame? Citroën DS yra vienas iš pažangiausių visų laikų automobilių. Kai kiti gamintojai į priekį judėjo po žingsnelį, Citroën nusprendė atlikti šuolį. Ir tai tebuvo pradžia – vėliau Citroën eksperimentavo visur – pristatė vairą su nejudančia centrine dalimi, iki tol nematytą būgninį spidometrą, įmantrią vairo stiprintuvo sistemą ir daug kitų inovacijų. Gegužę Citroën pristatė naują radikalų koncepcinį automobilį 19_19. Jo dizainas yra toks futuristiškas ir drastiškas, kad galite neabejoti – šis elektromobilis serijinės gamybos modeliu netaps. Tačiau Citroën vieną jo dizaino elementą nori išsaugoti – ratus.



Citroën 19_19 – tai žvilgsnis į ateitį. Tai – elektromobilis su 100 kWh baterijomis, keturiais varomais ratais (kiekviena ašis turi savo variklį), 340 kW galia ir 800 Nm sukimo momentu. Tai nėra sportinis automobilis, tačiau 100 km/h pasiekia per mažiau nei 5 sekundes. Iš tikrųjų, Citroën 19_19 būtų skirtas aktyviems, daug keliaujantiems žmonėms. Tai – universalus ateities automobilis, kuris galėtų retkarčiais važiuoti ir be vairuotojo įsikišimo, o kartais taptų bekele riedančiu nuotykių automobiliu.

Citroën 19_19 – elektromobilis su 100 kWh baterijomis galės įveikti net 800 km. (Gamintojo nuotrauka)

Citroën 19_19 dizainas atrodo išties įspūdingai – jis yra artimesnis mėnuleigiams iš fantastinių filmų nei šiandieniniams kasdieniniams automobiliams. Kėbulas su didžiuliais langais tarsi kabo tarp įspūdingo dydžio ratų. Citroën teigia, kad 19_19 vidus yra įrengtas itin prabangiai ir patogiai – įkvėpimo semtasi iš jaukių namų svetainės.

Už didžiulių durelių – erdvus, tylius ir patogus salonas. (Gamintojo nuotrauka)

Koncepcinis elektromobilis turi ilgus, vientisus, per visą automobilio plotį išsitiesusius žibintus. Citroën 19_19 atrodo išties įspūdingai, tačiau tai yra važiuojantis automobilis – žurnalistams netgi buvo leista juo pasivažinėti. Tačiau, kaip su tokiais drastiškais koncepciniais automobiliais nutinka nuolat, 19_19 gamyklos konvejerių nematys. Kita vertus, galbūt kai kurios detalės galėtų būti perkeltos į masinės gamybos automobilius?

Citroën atskleidė, kad didžioji šio automobilio dalis buvo kuriama galvojant apie 2030-uosius. Iki to laiko pasikeis viskas ir apie šią koncepciją būsime pamiršę. Na, apie didžiąją jo dalį – Citroën galvoja šiuos įspūdingus ratus rinkai pristatyti anksčiau.

Automobilio dizainas turi priminti ant keturių sferų riedančią stiklinę kapsulę. (Gamintojo nuotrauka)

Citroën 19_19 dėvi 30 colių ratlankius su 255/30 padangomis. Ratų dizainą specialiai šiai koncepcijai sukūrė Goodyear. Ratų dizainui buvo keliami aiškūs tikslai – automobilis turi atrodyti tarsi kapsulė, riedanti ant keturių visiškai nepriklausomų rutulių. Tokį įspūdį sustiprina ir padangas dengiantys sparnai. Goodyear taip pat pasistengė, kad nesimatytų ribos tarp padangos ir ratlankio – guma dengia metalinę ratlankio atbrailą, o šią sąsają maskuoja ir pasirinkta spalvų gama. Šis sprendimas, beje, padeda sumažinti ir padangų keliamą triukšmą.

Juodai-mėlynų ratlankių centrinė dalis su Citroën logotipu nesisuka – ji visada išlieka tokioje pačioje orientacijoje, kaip Rolls-Royce ratlankių ar kai kurių Citroën vairų atveju. Citroën ir Goodyear akivaizdžiai skyrė nemažai laiko šiems ratams, tačiau kam? Juk panašią iliuziją buvo galima sukurti ir pigiau, turint omenyje, kad tai – tik vienintelis prototipas.

30 colių ratlankiai nėra tik tolima svajonė – Citroën norėtų tokius matyti ant ateinančių savo modelių. (Gamintojo nuotrauka)

Iš tikrųjų, kaip atskleidė Autocar.co.uk, Citroën svarsto šių ratų pagrindu sukurti naujos kartos ratus savo modeliams. Milžiniški 30 colių ratlankiai atrodo kaip prasta idėja? Iš tikrųjų, tai yra net labai gera idėja – dideli ratai turi daugybė pranašumų:

  • dideli ratai leidžia padidinti automobilio prošvaistą per daug nemodifikuojant važiuoklės;
  • tokio dydžio ratlankiuose patogiai telpa elektros varikliai;
  • siauros padangos yra aerodinamiškesnės;
  • tai galėtų būti naujas dizaino elementas, labai traukiantis dėmesį ir leidžiantis pereiti prie visiškai kitokios automobilio formos.

Aišku, yra ir trūkumų – automobilis su didesniais ratais įprastai nėra toks patogus. Citroën tai suvokia – kompanijos įvaizdis buvo sukurtas apie markės automobilių komfortą. Būtent todėl ir buvo pasitelkti Goodyear inžinieriai, kurie užtikrino, kad didesni ratai nepakenks važiavimo kokybei.

Citroën 19_19 pavadinimas – pagarba kompanijos pradžiai – šiemet Citroën sukanka 100 metų. (Gamintojo nuotrauka)

Kada galėtume išvysti tokius ratlankius ant masinės gamybos modelių? Sunku pasakyti, tačiau greičiausiai pirmiausia pasirodys šiek tiek mažesni, bet vis tiek labai aukšti ir siauri ratai. Xavieras Peugeotas, Citroën gamybos vadovas, žurnalistams sakė – „Ateinantiems metams mums reikia naujų siluetų“. Panašu, kad tai bus nauji didžiuliai ratai.



Taip pat skaitykite:

Kokias inovacijas pristatė Citroën SM?;

Citroën CX turėjo labai neįprastą prietaisų skydelį su būgininiu spidometru;

Kodėl beveik visi šiuolaikiniai automobiliai turi plokščias arkų briaunas?

Kodėl Citroën DS vairas turėjo tik vieną stipiną?

Kodėl Citroën C4 vairo vidurinė dalis nesisukiojo kartu su išorine?

Mercedes-Benz NAFA – moderniųjų mažųjų miesto automobilių pirmtakas;

Ferrari Pinin – vienas elegantiškiausių visų laikų limuzinų, kuris taip ir nebuvo gaminamas;

Porsche C88 – tikriausiai pigiausias Porsche automobilis;

Yamaha OX99-11 – Formulės 1 įkvėptas superautomobilis;

Škoda 110 Super Sport priminė mini superautomobilį.

Kodėl jūsų padangos per greitai dyla? Neįprastas dilimas išduoda ir automobilio problemas

Kodėl jūsų padangos per greitai dyla? Neįprastas dilimas išduoda ir automobilio problemas

Tuoj prasidės pavasarinis padangų keitimo įkarštis. Prie dirbtuvių, kurios keičia padangas, nusidrieks ilgiausios eilės, padangų pardavėjai skaičiuos išaugusią apyvartą, o vairuotojai džiaugsis vėl galėdami važinėti vasarinėmis padangomis. Tai – puikus laikas atkreipti dėmesį į tai, kaip jūsų automobilis dėvi savo padangas. Galbūt jos dyla netolygiai, o galbūt tiesiog per greitai? Kas tai nulemia?

Padangos yra gaminamos iš gumos mišinio, kuris yra pakankamai minkštas. Važinėjame grubiu asfaltu, padangos greitai įkaista, o tada vėl atšąla. Taigi, nieko keisto, kad padangos dėvisi. Tačiau kartais galite pastebėti, kad jos dėvisi neįprastai greitai ir tai gali būti jūsų automobilio kaltė.



Per greitą padangų dėvėjimąsi gali sukelti netaisyklinga važiuoklės geometrija. Jei ratai nėra išdėstyti lygiagrečiose plokštumose (nėra vienodai tiksliai nukreipti į priekį), padangos dils greičiau. Tai išduoda pastebimai didesnis dilimas vienoje padangos pusėje.

Jei padangos labiau dyla abiejuose pakraščiuose ir mažiau protektoriaus centre, slėgis jose yra nepakankamas. Galima ir atvirkštinė situacija – jei dilimas labiau pastebimas centre, o pakraščiai atrodo geriau, padangos gali būti pripūstos per daug. Slėgis padangose keičiasi kartu su temperatūra – nenustebkite pastebėję, kad atšilus slėgis šiek tiek pakilo.

Netolygiai dylančios padangos yra tikras galvos skausmas vairuotojams. (Wikimedia(CC BY 2.0)

Visos paminėtos problemos yra ištaisomos pakankamai lengvai. Kur kas blogiau yra pastebėti, kad jūsų padangos dyla lopais. Tai yra, kad padangos protektorius labiau dyla vienuose taškuose nei kituose. Tokį keistą dilimą gali sukelti kelios priežastys. Pavyzdžiui, prastai veikianti stabdžių sistema gali blokuoti ratus ir kurti plokštumas. Padangų dėvėjimąsi lopais sukelia ir nesubalansuoti ratai, susidėvėję ratų guoliai ar važiuoklės problemos. Bet kuriuo atveju teks kreiptis į automobilių remonto meistrus.

Važiuoklės komponentų nusidėvėjimas nulemia netaisyklingą ratų padėtį ar net jų klibėjimą ašies atžvilgiu, todėl vibruodamos padangos dyla greičiau. Padangų dėvėjimąsi skatina net ir susidėvėję amortizatoriai, kurie nebegali sugerti kelio nelygumų keliamų smūgių ir nebeišlaiko taisyklingo rato kontakto su kelio paviršiumi. Trumpai tariant, anksti neišspręstos važiuoklės problemos ateityje kainuoja dar daugiau.

Padanga ilgiau tarnaus, jei vienodai dėvėsis per visą plotį. (Falcon® Photography, Wikimedia(CC BY-SA 2.0)

Galiausiai, praėjusi žiema nebuvo labai šalta. Vėsius periodus keitė pakankamai šilti, ilgą laiką laikėsi teigiama temperatūra. Žieminės padangos yra gaminamos iš minkštesnio gumos mišinio, kuris yra pritaikytas žemesnei temperatūrai, todėl vyraujant šiltesniems orams jos dyla greičiau. Tai taip pat yra priežastis, kodėl žieminėmis padangomis nereikėtų važinėti vasarą – tokiai temperatūrai jos tiesiog nėra pritaikytos.

Taigi, keisdami padangas nepamirškite gerai jų apžiūrėti. Tai, ką pastebėsite, gali padėti įvertinti automobilio važiuoklės būklę. Taip pat nepamirškite reguliariai tikrinti slėgį padangose ir iš karto pasirūpinkite važiuoklės remontu, vos tik pastebėsite pirmuosius gedimų ženklus.



Taip pat skaitykite:

Keista priežastis, kodėl padangos be protektoriaus Formulėje 1 net 10 metų buvo nepageidaujamos;

Įdomios vietos, kur automobilių gamintojai įsigudrindavo montuoti atsarginį ratą;

Kaip veikia degalus taupančios padangos? 

Žieminės padangos vasarą greičiau dėvisi, bet ar tai reiškia, kad jos suteikia geresnį sukibimą?

Kodėl senieji automobiliai dėvėdavo padangas su baltais bortais?

Kodėl anksčiau daug visureigių atsarginius ratus vežiodavosi kėbulo išorėje, o dabar tai sutinkama retai?

Apie Nodum

Nodum.lt - įdomiems skaitiniams skirtas puslapis. Čia reguliariai publikuojami straipsniai apie naujausias technologijas, mokslo pasiekimus, automobilių pasaulio naujienas ir kultūrą, patarimus ir visokias internete aptinkamas įdomybes. Didžiausias dėmesys skiriamas žmonėms, kurie kuria, keliauja, myli savo darbą, įdomioms lankytinoms vietoms ir pomėgiams. Nodum.lt - įvairenybių mazgas, jei veikiate ką nors įdomaus, apie ką norėtumėte papaskoti - susisiekite su mumis per mūsų Facebook puslapį ar elektroniniu paštu - nodum2017@gmail.com.