5 Oro uostų gudrybės – kaip paskatinti keleivius pirkti ir jaustis patogiai?

5 Oro uostų gudrybės – kaip paskatinti keleivius pirkti ir jaustis patogiai?

Oro uostas – tai tarsi miestas mieste, su savomis gatvėmis, parduotuvėmis ir gyventojais. Kartu tai – didžiuliai verslai, kuriuose judantys žmonės yra potencialūs klientai. Todėl žmonių srautų valdymas, jų dėmesio kontrolė ir patogumas yra didžiuliai prioritetai. Ar kada susimąstėte, kodėl šiuolaikinių oro uostų langai tokie dideli? O kodėl juose dabar eksponuojami dideli meno dirbiniai ar lėktuvų dalys? O kodėl visi takai tokie vingiuoti?

Žinote, kaip jaučiasi žmonės, kurie perka daugiausiai? Jie yra beveik laimingi, o iki pilnos laimės jiems trūksta visai nedaug – ko nors parduodamo visai šalia. Oro uostams nereikia, kad visi juose esantys žmonės jaustųsi laimingi ir patenkinti (jei taip būtų, visur būtų minkšti suoliukai ir geriamo vandens fontanėliai). Svarbiausia, kad žmonės jaustųsi patogiai ir mėgautųsi teikiamomis paslaugomis ir parduotuvėmis.



Tai – didelis mokslas, todėl oro uostai pasitelkia kelias gudrybes. Apie vieną iš jų jau esame kalbėję – oro uostų terminalai dabar dažnai būna iškloti kilimais. Tačiau panašių paslapčių yra ir daugiau. Pavyzdžiui, jei kada apsilankysite naujesniame ar neseniai renovuotame oro uoste, pastebėsite, kad jis turi labai daug didelių langų.

Dideli langai

Natūrali šviesa žmones veikia raminančiai. Ji leidžia lengviau suvokti laiką ir kuria atvirumo įspūdį. Oro uostai yra tarsi labirintai – iš jų išeiti nėra lengva, ypač jei jau esate perėję apsaugą. Taigi, atsiranda uždaros erdvės įspūdis, kuris žmonėms nepatinka ir kelia stresą. Dideli langai padeda atsipalaiduoti, susiorientuoti erdvėje ir laike. Jau seniai pastebėta, kad žmonės mieliau valgo tose kavinėse, kurios yra išdėstytos palei didelius langus. Ypač gerai, jei jie nukreipti link pakilimo tako – žmonėms patinka matyti atvykstančius ir išvykstančius lėktuvus.

Tai, beje, yra viena iš priežasčių, kodėl lošimo namai dažnai neturi jokių langų – norima, kad klientai prarastų laiko pojūtį.

Natūrali šviesa leidžia žmonėms atsipalaiduoti (Kansai tarptautinis oro uostas Japonijoje). (Visa Kopu, Wikimedia (CC BY-SA 3.0)

Meno dirbiniai, lėktuvų dalys ir fontanai

Ar galite įsivaizduoti, kiek kainuoja viduryje oro uosto pastatyti seno lėktuvo važiuoklę ar variklio korpusą? Tikrai nemažai. Kainuoja ir kartais matomi fontanai ar moderniojo meno skulptūros. Tačiau tai – būtina investicija.

Oro uostai yra labirintai, juose nesunku pasiklysti ir pasimesti. Tuo tarpu susitarti susitikti prie kokios nors skulptūros yra labai lengva. Kartu taip kuriamas prekybos centro įspūdis ir žmonių srautas yra šiek tiek sulėtinamas.

Meno dirbiniai – puikus atskaitos taškas, ypač jei jie aiškiai matomi iš toli (Singapūro Čangio oro uostas). (Sengkang, Wikimedia)

Auksinė valanda

Nors nieko blogo ir nedarome, saugumo patikra vis tiek erzina. Iš esmės, atvykimas į oro uostą yra nelabai malonus – minia atsisveikinėjančių žmonių, eilės prie saugumo patikros punktų, triukšmas ir stresas. Tačiau vos perėję saugumo patikrą atsipalaiduojame – kelionė oficialiai prasideda. Taigi, galima atsipalaiduoti.

Prieš akis iš karto išvysite ekraną su vartų uždarymo laikais. Tai – pranešimas, kiek laiko turite apsipirkimui ir pavalgymui. Paėjus į šalį iš karto pradėsite matyti reklamas su įvairiomis rodyklėmis. Verslas stengiasi atkreipti jūsų dėmesį būtent dabar, nes vos saugumo patikrą praėję žmonės apsipirkinėja labiausiai.

Vos perėję apsaugą žmonės atsipalaiduoja ir ima pirkti. (Marcela, Wikimedia)

Takai takeliai

Oro uostų koridoriai vingiuoja į visas puses taip pat ne veltui. Taip stengiamasi jums parodyti visas parduotuves. Kartais keleivių srautai vedami tiesiai per parduotuvės vidurį – tokios komercinės vietos yra pačios brangiausios, bet kartu ir pelningiausios. Oro uostai nenori, kad jūs savo vartus pasiektumėte greičiausiu keliu, todėl ir tenka keliauti kalnų serpantinus primenančiais takais.

Beje, takai link vartų dažnai suka į kairę. Taip yra todėl, kad dauguma žmonių yra dešiniarankiai ir jiems taip eiti tiesiog patogiau. Lėtai sukdami į kairę jie didesnį dėmesį atkreipia į parduotuves ir kavines.

Takai oro uostuose išdėstyti taip, kad keleiviai pamatytų kuo daugiau parduotuvių. (Sengkang, Wikimedia)

Svarbiausia judėkite

Oro uostose vietos pasėdėti rasite tik laukimo salėse bei prie vartų. Visur kitur teks būti ant kojų. Taip yra ne be reikalo. Oro uostams svarbu, kad jūs judėtumėte pirmyn, matytumėte parduotuves, o nusprendę pasėdėti atsisėstumėte ten, kur galite išgerti kavos ar ką nors suvalgyti. Aišku, prie vartų sėdimos vietos įrengtos keleivių patogumui ir atsipalaidavimui. Supratę, kad jūsų kojos jau pailsėjo ir jau galite atsipūsti, galbūt sugalvosite pasimėgauti ir kokiu nors gėrimu ar desertu.

Oro uostuose net ir platūs takai dažnai neturi suoliukų – jie trukdo žmonių judėjimui ir leidžia žmonėms įsitaisyti vienoje vietoje (Toronto Pirsono tarptautinis oro uostas). (Daniel Case, Wikimedia (CC BY-SA 3.0)

Žmonių srautų judėjimas yra labai svarbus, todėl oro uostai nemėgsta ir eilių. Vis daugiau oro uostų įveda vienos eilės sistemą. Tai yra, prie kelių langelių vis tiek stovima vienoje eilėje. Tokios eilės juda greičiau, o ir streso kelia mažiau – nereikia rinktis ar bandyti palyginti, kuri eilė juda greičiau.



Taip pat skaitykite:

Kodėl oro uostų terminalai dažnai yra iškloti kilimais?

Kodėl oro uostai vis keičia pakilimo-tūpimo takų žymėjimą?

Ar lėktuvų pilotai oro uostose turi pereiti saugumo patikrą?

Kodėl į lėktuvus keleiviai dažniausiai laipinami iš kairės pusė?

Kam reikalingi skaičiai ant pakilimo-nusileidimo takų?

Trumpiausias reguliarus skrydis pasaulyje – kodėl oro linijos vykdo šį maršrutą?

Kurioje lėktuvo pusėje jums labiau patinka sėdėti? Tik nesakykite, kad jums nerūpi

Kurioje lėktuvo pusėje jums labiau patinka sėdėti? Tik nesakykite, kad jums nerūpi

Jei tik galite, visada išsirenkate vietas lėktuve. Tai – tarsi geriausių kelionių planavimo dalis. Kai kurie žmonės tiesiog negali net pagalvoti apie sėdėjimą ne prie lango, o kiti nori sėdėti šalia tako. Visgi, daugelis atsakytų, kad jiems nesvarbu kurioje lėktuvo pusėje, kairėje ar dešinėje, tenka praleisti visą savo skrydį. Tačiau pasąmonėje skirtumas tikrai yra. Ar atspėsite, kurioje lėktuvo pusėje nori sėdėti daugelis žmonių?

Naujas tyrimas, atliktas Karalienės Margaritos ir Edinburgo Universitetuose Jungtinėje Karalystėje, atskleidė, kad dauguma žmonių rinktųsi sėdėti dešinėje lėktuvo pusėje. Dabar greitai pasistenkite prisiminti visus savo skrydžius, kuomet patys išsirinkote vietas – kurioje lėktuvo pusėje sėdėjote? Pasirodo, mūsų smegenims yra skirtumas.



Tyrime dalyvavo 32 žmonės, kurių amžius buvo tarp 21 ir 31 metų. 21 dalyvis buvo moteris, o 11 – vyrai.  Visi dalyviai pasižymėjo geru regėjimu ir buvo dešiniarankiai. Eksperimentas buvo gana paprastas. Dalyviai turėjo išsirinkti vietas 32 skrydžiuose tarp išgalvotų vietovių.

Dalyviams buvo pateiktos lėktuvų diagramos ir jie galėjo lengvai išsirinkti sau labiausiai patinkančias vietas. Kai kurios diagramos buvo pateiktos su lėktuvo nosimi nukreipta į viršų, o kai kuriose viršuje buvo lėktuvo uodega. Visgi, diagramos pateikimas jokios įtakos tyrimo rezultatams neturėjo – dauguma žmonių visada rinkosi dešinę lėktuvo pusę.

Kurioje lėktuvo pusėje jums sėdėti patinka labiausiai? Daugelis rinktųsi dešinę, nebent yra kairiarankiai. (Robert Frola, Wikimedia)

Kodėl taip yra? Ogi todėl, kad jie – dešiniarankiai. Mokslininkai tai žino jau palyginti seniai, tačiau buvo neaišku, ar žmonės tiesiog nori paspausti dešinėje ekrano pusėje, kai renkasi vietas kitoje kelionėje, ar tikrai nori sėdėti dešinėje lėktuvo pusėje. Pasirodo, kad nepriklausomai nuo diagramos, žmonės visada nori sėdėti dešinėje. Tai reiškia, kad rinkdamiesi vietas žmonės pasąmoningai įsivaizduoja save lėktuve ir nori sėdėti būtent toje pusėje.

Ką tai reiškia? Iš esmės, nedaug. Avialinijos vis tiek stengiasi keleivius paskirstyti maždaug tolygiai. Visgi, jei jums sėdėjimas dešinėje lėktuvo pusėje tikrai yra kritiškai svarbus, tuomet vietas reikėtų išsirinkti anksčiau – tikėtina, kad būtent ten jos bus išpirktos greičiausiai.





Kalėdinis laikotarpis jau visai čia pat – ar žinojote, kad Kalėdinė muzika gali kenkti sveikatai?

Kalėdinis laikotarpis jau visai čia pat – ar žinojote, kad Kalėdinė muzika gali kenkti sveikatai?

Daugeliui žmonių vienaip ar kitaip patinka Kalėdos. Tai – šeimos šventė, kuomet visi sugrįžta į namus, susitinka su draugais ir bent trumpam primiršta darbo reikalus. Tačiau šiais laikais Kalėdinė muzika pradedama groti gana anksti ir jau dabar po truputį matome prekyboje atsirandančius šventinius papuošimus. Aplink tuoj pasklis reklamos ir, žinoma, Kalėdinė muzika. Ar žinojote, kad ji gali kenkti kai kurių žmonių sveikatai?

Šventinis laikotarpis kai kuriems žmonėms nepanaikina kasdienio streso, o jį tiesiog pakeičia kitu. Reikia suspėti ne tik į darbą, bet ir pradėti ruoštis vakarėliams, pirkti dovanas, apgalvoti, ką veiksite per šventes, iki metų pabaigos reikia suspėti užbaigti kai kuriuos darbus. Aišku, viską galima atlikti ramiai, neskubant ir per daug apie tai negalvojant, tačiau ir jūs pažįstate bent vieną žmogų, kuris prieš Kalėdas negali nusiraminti. Tikriausiai pažįstate ir tokių, kuriuos labai erzina Kalėdinė muzika.



Kalėdinės dainos gali erzinti dėl daugelio priežasčių. Jos kasmet tokios pat, yra per saldžios kai kurių muzikiniam skoniui, o kiti turi asmeninių priežasčių – ne visiems ši šventė asocijuojasi su džiugiais prisiminimais. Tačiau to, kad Kalėdinė muzika kenkia sveikatai, nežinojome.

Tai Sky News atskleidė psichologė Linda Blair. Jos teigimu, nuolatinis Kalėdinės muzikos girdėjimas žmonėms tik primena apie spaudimą viską suspėti. Tame tarpe, aišku, ir pasiruošti šventėms. Pasirodo, nemažai žmonių stengiasi nukreipti mintis ir tos muzikos negirdėti. Ji – tarsi ženklas, kad Kalėdos jau visai šalia, o juk dar tiek liko nuveikti. Kai kurie save ramina niurzgėdami, kad šventinės dainos viešose vietose pasirodė per anksti, tačiau faktas tas, kad muzika yra vienas iš pirmųjų šventinių atributų ir nuo jos atsiriboti labai sunku.

Kalėdinė muzika kenkia tų žmonių, kuriems Kalėdos kelia stresą, sveikatai. (0x010C, Wikimedia(CC BY-SA 4.0)

Taigi, Kalėdinės dainos ne tik erzina, bet ir kelia psichologinį stresą, kuris iš žmonių siurbia energiją. Kitaip tariant, Kalėdinė muzika kenkia psichologinei sveikatai. Ypatingai nuo to kenčia parduotuvių darbuotojai, kurie ne tik turi klausytis šios muzikos nuolat, bet ir dirbti su Kalėdinėmis prekėmis, tvarkytis su išaugusiais žmonių srautais ir kitomis problemomis.

Kita vertus, Lietuvoje tikrai neturime kuo skųstis. Pas mus Kalėdinė muzika po truputį atsiranda tik dabar. Tuo tarpu kai kuriose JAV parduotuvėse Kalėdinės dainos pradėtos groti jau spalio 22 dieną. Tačiau, jei jums Kalėdinė muzika primena apie šventinį stresą, prisiminkite, kad iki Kalėdų liko daugiau nei mėnuo – tikrai suspėsite viską nupirkti ir visus pasveikinti.

Šventės neturi kelti streso. Ir nekels, jei joms ruošitės iš anksto. Svarbiausia, įsiliekite į šią sumaištį, tapkite proceso dalimi ir su visa žmonių minia banguokite po parduotuves ir koncertus. Niekas nepasikeis, jei dejuosite ir visiems iš eilės pasakosite, kad jums nepatinka Kalėdinė muzika. Išmokite džiaugtis šventėmis ir jų laukti. Galų gale, juk stresas yra tik jūsų galvoje ir jūsų pačių laimė priklauso nuo jūsų.

O ar jus erzina ankstyvos Kalėdinės dainos? Kuri iš Kalėdinių dainų yra jūsų mėgstamiausia?




Kaip su savo vaikais kalbėtis apie galimai artėjantį branduolinį karą? (Video)

Kaip su savo vaikais kalbėtis apie galimai artėjantį branduolinį karą? (Video)

Žiniasklaidoje vis dažniau pasirodo įvairių instrukcijų skirtų ruoštis, atrodo, neišvengiamam branduoliniam konfliktui. Nežinia, ar žmonės tikrai yra tokie įsibauginę, ar tiesiog juokiasi grėsmei į akis. Tačiau į šias diskusijas įsitraukia ir mokslininkai. Štai kaip Albertos Universiteto profesorė Sophie Yohani pataria su vaikais kalbėtis apie branduolinio karo grėsmę. Kodėl tai reikia daryti apskritai? Kam gąsdinti vaikus?

Ir be jūsų yra kas tuos vaikus gąsdina. Branduolinio konflikto tarp JAV ir Šiaurės Korėjos grėsmė yra nuolat aptariama žiniasklaidoje, o politinių lyderių grasinimai kaskart skamba vis įtikinamiau. Kartais atrodo, kad karas jau yra neišvengiamas – JAV negali visą laiką taikstytis su tarpžemynines balistines raketas kuriančia valstybe, kuri savo branduolinę programą motyvuoja JAV priešiškumu.




Šios kalbos neišvengiamai pasiekia ir vaikų ausis. Jie neprisimena Šaltojo karo laikų, jie nesupranta tarptautinių santykių metodų ir ką diplomatijoje gali nuveikti blefas. Taigi, jiems branduolinio karo grėsmė yra kur kas realesnė ir, tikriausiai, kur kas labiau bauginanti nei suaugusiems. Štai kaip Sophie Yohani pataria kalbėtis su vaikais apie potencialų branduolinį konfliktą.



Visų pirma, nereikėtų tvirtai teigti, kad konflikto nebus. Jūs to nežinote, todėl ir vaikams to įteiginėti nereikėtų. Tačiau svarbu kalbėti su viltimi – atominės bombos kare nenaudotos nuo Antrojo pasaulinio karo laikų. Visą šį laiką nuo 1945 metų mums pavyko išvengti branduolinio konflikto, nors kartais prie jo buvo priartėta. Taigi, dabartinė grėsmė nėra kažkas, ko mes anksčiau nebūtume matę, todėl reikia tikėtis, kad ir šįkart karo bus išvengta.

Antra, jei tik įmanoma, į šį pokalbį reikėtų įtraukti senelius. Vaikai supranta, kad jų seneliai yra labai daug matę ir patyrę, todėl jų pasakojimai yra labai vertingi. Reikia vaikams papasakoti apie Šaltąjį karą ir kokias baimes žmonės jautė tuomet.

Trečia, kalbėkite taip, kaip geriau jūsų vaikui. Visi vaikai yra skirtingi. Kalbėjimo toną ir pateikiamą informaciją turite pritaikyti prie savo vaiko – jo baimių, nerimo ir žinių apie galimą grėsmę. Kai kurie jaunesni vaikai gali baimintis artėjančio rugsėjo, kuomet teks eiti į mokyklą ir palikti saugius namus. Vyresni gali tiesiog baimintis dėl pasaulio ir savo ateities.

Taip pat nepamirškite, kad kalbate su vaiku. Jie negali ir nenori suprasti tarptautinių santykių subtilybių, todėl teks apie viską papasakoti kuo paprasčiau. Svarbiausia – ramiai ir be nerimo.

Informacinis filmukas JAV vaikams iš šeštojo dešimtmečio

Ketvirta, neparodykite savo nerimo. Žiūrėdami televiziją ar užsiimdami kitomis veiklomis suaugusieji gali pasikalbėti ir atviriau, išduodami savo nerimą ar nuomonę, kad karas – neišvengiamas. Prie vaikų taip kalbėti nereikėtų. Jie viską sugeria ir jaučia kur kas stipriau, todėl tėvams reikėtų būti labai ramiems, šaltakraujiškiems ir viltingiems.

Penkta, stebėkite savo vaikų nerimą. Kai kurie vaikai, turintys nerimo sutrikimų, gali jaustis itin nejaukiai, kuomet žiniasklaida nuolat kalba apie karą. Stebėkite ženklus, išduodančius, kad vaikui sunku susitvarkyti su savo emocijomis ir jam padėkite. Aplinkinių ramybė kartais gali būti užkrečiama.

Šešta, pasitelkite pagalbą iš šalies. Seneliai yra geras informacijos šaltinis, kuriuo vaikai pasitiki. Tačiau, jei vaikai mėgsta skaityti, galite parūpinti jiems knygų apie Šaltąjį karą, kad jie įsitikintų, jog ir įtempčiausios situacijos nebūtinai veda link karo. Kartais gali tekti pasitelkti ir psichologą, jei nerimas taps nekontroliuojamas.




Nors jums gali atrodyti, kad karo tikrai nebus, vaikams ši grėsmė yra kur kas realesnė. Mums pasisekė ta prasme, kad šiuo metu žiniasklaidoje dažniausiai kalbama apie konfliktą tarp JAV ir Šiaurės Korėjos – abi šios valstybės yra atokiau nuo mūsų. Tačiau jau kelias savaites atrodo, kad visas pasaulis stovi ant naujo karo slenksčio, todėl, jei manote, kad jūsų vaikai nerimauja dėl ateities, reikia su jais pasikalbėti.

Apie Nodum

Nodum.lt - įdomiems skaitiniams skirtas puslapis. Čia reguliariai publikuojami straipsniai apie naujausias technologijas, mokslo pasiekimus, automobilių pasaulio naujienas ir kultūrą, patarimus ir visokias internete aptinkamas įdomybes. Didžiausias dėmesys skiriamas žmonėms, kurie kuria, keliauja, myli savo darbą, įdomioms lankytinoms vietoms ir pomėgiams. Nodum.lt - įvairenybių mazgas, jei veikiate ką nors įdomaus, apie ką norėtumėte papaskoti - susisiekite su mumis per mūsų Facebook puslapį ar elektroniniu paštu - nodum2017@gmail.com.