Naujasis BMW M5 savo istorijoje jau turi pasaulio rekordą – 8 valandų driftas ir daugiau nei 370 nuslystų kilometrų (Video)

Naujasis BMW M5 savo istorijoje jau turi pasaulio rekordą – 8 valandų driftas ir daugiau nei 370 nuslystų kilometrų (Video)

Vienas geras būdas reklamuoti naują automobilį – pasiekti kokį nors pasaulio rekordą. BMW garsėja savo supersedanais, kurie yra ir prabangūs, ir labai greiti. Naujausias M5 yra mėgstamas ne visų, nes yra varomas visais ratais. BMW teigia, kad keturių varomų ratų sistema iš legendinio modelio neatima jo pašėlusio charakterio. Tam pabrėžti buvo surengtas drifto maratonas – 8 valandos nepertraukiamo šonaslydžio. Kaip tiek laiko ištvėrė vairuotojas? Kaip buvo papildomas automobilio degalų bakas?

Mercedes-AMG C63 dar 2011 metais pasiekė nepertraukiamo drifto rekordą – nuslydo daugiau nei 2,3 km. Tiesa, tuomet trasa buvo sausa. Kai buvo pradėtas naudoti vanduo, vėsinantis padangas ir mažinantis trintį, automobiliai nuslysdavo kur kas toliau. 2013 metais BMW M5 nuslydo daugiau nei 82,5 km, o 2014 metais Toyota GT86 sugebėjo išlaikyti driftą net 144 km. Tačiau šiemet BMW nusprendė nejuokauti ir iš tikrųjų parodyti, kaip turi atrodyti drifto rekordas.



Buvo nuspręsta, kad automobilis turės nepetraukiamai slysti net 8 valandas. Gineso Rekordų atstovai pareiškė, kad pauzės yra leistinos, kad automobilis galėtų pasipildyti kuru. Tačiau BMW to daryti nenorėjo – geriausi rekordai pasiekiami be pertraukų. Todėl naująjį BMW M5 teko modifikuoti.

Buvo pašalinta galinė sėdynė, o bagažinėje sumontuotas papildomas degalų bakas. Kairėje automobilio pusėje buvo išvesta degalų bako papildymo žarna. Idėja buvo paprasta – automobilis turėjo pasipildyti degalais kaip naikintuvai daro ore. Privažiavęs kitas M5 turėjo kažkaip susijungti su rekordo siekiančiu automobiliu ir perduoti jam kurą. Tai, žinoma, yra ne tik  sudėtinga techniškai, bet ir gana pavojinga.

Degalus vežantis automobilis turi taip pat slysti šonu, o per langą išlindęs žmogus turi prijungti degalų tiekimo žarną taip, kad kuras neišsilietų. Jis taip pat ją privalo atjungti vos pajutęs, kad automobiliai gali išsiskirti, nes nutraukta žarna būtų didžiulė nesėkmė. Galiausiai, vairuotojai turi koordinuoti savo veiksmus ir slysti labai arti vienas kito, bet nesusiglausti, kad degalų tiekimą prižiūrintis specialistas nebūtų sutraiškytas. Tačiau galiausiai viskas buvo gerai.

 

BMW M5, vairuojamas Johano Schwartzo ant šlapios trasos nenutrūkstamai slydo 8 valandas, per kurias nuvažiavo 374,2 km. Per šį laiką BMW baką teko papildyti 5 kartus. Sunkiausia buvo tai, kad kaskart papildyti baką buvo labai sunku, pavykdavo perduoti tik nedidelį kiekį degalų. Galiausiai, bandymui artėjant į pabaigą vairuotojas taip pat susidūrė su problemomis  – jam ėmė skaudėti kaklą, kamuoti mieguistumas.

Štai kaip rekordo bandymas atrodė iš komandos narių perspektyvos

 

BMW šie metai yra ypatingi. Ruošiama visa eilė naujienų, tarp kurių – ir įspūdingas 8 klasės kupė. Naujienų sulauks ir kitos BMW korporacijos markės – šiemet turėtume išvysti Rolls Royce Cullinan visureigį, naujus MINI modelius, tikriausiai ir keletą elektromobilių. Visgi, smagu, kad net tokiu laiku BMW randa būdų pradžiuginti markės gerbėjus senu geru entuziastingu vairavimo – šonaslydis visais laikais buvo BMW charakterio dalis.



Taip pat skaitykite:

7 faktai apie BMW, kurių galbūt nežinojote;

7 faktai apie BMW E30 – M3 pikapas?;

Martyno E30. Įdomus restauracijos projektas – dabartinė automobilio būklė ir vizija.

10 įdomių faktų apie oro balionus: rekordinis aukštis, pirmieji keleiviai ir dvikova (Video)

10 įdomių faktų apie oro balionus: rekordinis aukštis, pirmieji keleiviai ir dvikova (Video)

Vėl pirmadienis ir vėl Jums atsipalaidavimui po darbų paruošėme įdomių techninių faktų rinkinį. Šįkart jis yra apie oro balionus. Šie lėtai ir grakščiai dangumi slenkantys orlaiviai vilioja į viską pažvelgti iš aukščiau. Bet ką apie juos žinome?

Šis straipsnis – tai serijos dalis, kurioje vardiname įvairius įdomių faktų dešimtukus. Taip pat kviečiame paskaityti 10 faktų apie traktorius, traukinius ir kruizinius laivus.




Pirmieji keleiviai – gaidys, antis ir avis. 1783 metais Prancūzijoje buvo bandomas brolių Joseph-Michel ir Jacques-Étienne Montgolfier sukurtas karšto oro balionas. Nors iš karto buvo planuojama, kad juo skraidys žmonės, pirmieji bandymai buvo atlikti su gyvūnais – gaidžiu, avimi ir antimi. Vėliau, kuomet pagaliau atėjo laikas naująją transporto priemonę išbandyti žmonėms, buvo siūloma, kad garbė atitektų kaliniams – jų gyvybė buvo vertinama mažiau nei mokslininkų.

Šiuolaikiniai karšto oro balionai pasižymi ryškiomis spalvomis ir išskirtinėmis formomis. (Tomas Castelazo, Wikimedia(CC BY-SA 3.0)

Garsiosios Naskos linijos. Oro balionų, kaip transporto priemonių, išradimas tikriausiai pelnytai priskiriamas prnacūzams. Visgi, gali būti, kad senovės gentys, gyvenusios dabartinės Peru teritorijoje, turėjo karšto oro balionus. Toks spėjimas atsirado išnagrinėjus jų turėtas technologijas. Karšto oro balionai būtų padėję taip tiksliai nupiešti Naskos linijas – tik iš aukštai matomus piešinius.

Naskos piešiniai lengviausiai matomi pakilūs į didelį aukštį. (Wikimedia(CC BY-SA 2.5 es)

Geri išradimai – tiesiai į karą. Taigi, 1783 metų rugsėjį į dangų kilo ūkių gyvūnai, o žmonės – spalį-lapkritį. Iš pradžių nedrąsiai, pasinaudodami virvėmis ir kildami tik į nedidelį aukštį, o vėliau – vis aukščiau ir ilgiau. Jau 1784 metais karšto oro balionas pirmą kartą panaudotas karyboje – vykdė pirmąją žvalgybos iš oro operaciją Fleriuso mūšyje.

Paveikslas, vaizduojantis Fleriuso mūšį. Ar matote karšto oro balioną? (Jean-Baptiste Mauzaisse, Wikimedia)

Stiklinės grindys. 2010 metais viename renginyje buvo pademonstruotas oro balionas su stiklinėmis krepšio grindimis. Tai – tikriausiai šiurpiausias būdas kilti oro balionu, kuomet po kojomis matosi tolstanti žemė. Kartu tai ir psichologinės žmogaus tvirtybės išbandymas, nes sąmoningai suvokiama, kad stiklas tikrai nesubyrės.

 

Ne visi balionai turi krepšį. 19 amžiaus pabaigoje – 20 amžiaus pradžioje įvairiose mugėse išpopuliarėjo dūmų balionų pasirodymai. Jie buvo labai paprasti. Virš laužo buvo išskleidžiamas karšto oro balionas, prie kurio buvo pririšamas savamokslis kaskadininkas su parašiutu. Kuomet balionas prisipildydavo, jis būdavo atkabinamas nuo žemės ir šaudavo į viršų. Adrenalino mėgėjas aukščiausiame taške atsikabindavo ir parašiutu nusileisdavo žemyn, girdėdamas minios plojimus.




Yra ir kitokių balionų, kurie neturi krepšio. Štai vadinamieji Hopper tipo balionai yra vienviečiai, todėl mažesni ir manevringesni.

Hopper – vienvietis oro balionas be krepšio. (Rescher, Wikimedia(CC BY 2.5)

Balionų dvikova. Kaip jau esame rašę, dvikovos nėra toks jau senas reiškinys, ypač Prancūzijoje. Visgi, dviejų vyrų dvikova dėl operos dainininkės Tirevit širdies Paryžiuje 1808 metais sutraukė minias žiūrovų. Vyrai pakilo į miestą ir paleido po vieną šūvį. Vienas balionas buvo prakiurdytas ir nukrito, su savimi nusinešdamas keleivių gyvybes. Kito pilotas buvo nesužeistas ir saugiai nusileido.

Šampanas po nusileidimo. Jei kada ryšitės tokiam nuotykiui, pastebėsite, kad nusileidus geriamas šampanas. Tai – sena tradicija. Anksčiau šampanas buvo skirtas žemės savininkui už ištryptus laukus ar javus. Dabar tai  – tik sena istorinė tradicija.

 

Aukščiausiai pakilęs oro balionas. 2005 metais Dr Vijaypat Singhania pakilo į 21 027 metrų aukštį virš Mumbajaus.

Karšto oro balionai nekenčia lietaus. Vanduo ant karšto baliono gali stipriai įkaisti ir per kurį laiką net apgadinti jo medžiagą. Kompanijos taip pat atsisako vykdyti skrydžius lyjant, nes baiminamasi, kad audra įsismarkuos, o ir prastas matomumas trukdo mėgautis skrydžiu.

Geriausiai oro balionai jaučiasi giedrame ore be kritulių. (Tiia Monto, Wikimedia(CC BY-SA 3.0)

Kaip pilotuojamas oro balionas? Beveik niekaip. Pilotas gali įjungti degiklius, kad dar labiau įkaitintų orą ir paskatintų balioną kilti. Jis taip pat gali atidaryti angą balione, kuri išleidžia dalį oro ir padeda balionui leistis. O apie krypties keitimą galvoti sunku. Tereikia mokytis meteorologijos ir klausytis orų prognozių – beveik viskas priklauso nuo vėjo.



Tiek įdomių faktų šį pirmadienį. Taip pat kviečiame skaityti:

10 įdomių faktų apie kruizinius laivus;

10 įdomių faktų apie traukinius;

10 įdomių faktų apie traktorius;

7 įdomūs faktai apie Audi;

7 faktai apie Voyager 1 kosminį zondą.

10 įdomių atsitiktinių faktų, kurių galbūt negirdėjote: tikrasis Laikos vardas, naujas greičiausias automobilis ir sportinės dvikovos pistoletais (Video)

10 įdomių atsitiktinių faktų, kurių galbūt negirdėjote: tikrasis Laikos vardas, naujas greičiausias automobilis ir sportinės dvikovos pistoletais (Video)

Kaip praėjo jūsų pirmadienis? Nodum kaip ir kiekvieną pirmadienį siūlo pradėti darbo savaitę įdomių faktų dešimtuku. Štai ką paruošėme šį kartą. Tiesa, jei to dar nepadarėte, kviečiame sekti NODUM Facebook puslapį, kur įdomūs skaitiniai ir faktai skelbiami kasdien.

Kaip aiškinatės savo ginčus? Tikriausiai žinote, kad tolimoje praeityje kai kurie ginčai buvo sprendžia dvikovose. Aišku, ginklas nėra pats geriausias argumentas savo teisumui įrodyti, tačiau tai buvo istorinė realybė. Visgi, ne tokia tolima kaip atrodo.



Nors pastaraisiais amžiais dvikovos vyksta labai retai, būta siūlymų dvikovą pistoletais įtraukti į Olimpines žaidynes. Kaip tai atrodytų? Ogi labai paprastai – dalyviai dėvėtų šarvus ir veido apsaugą ir šaudytų vienas į kitą vaškinėmis kulkomis. Bent jau tokia forma buvo siūloma dar 1908-ųjų Londono vasaros olimpinėse žaidynėse. Daugiau apie dvikovas (bei paskutinę užfiksuotą ir įkeltą į YouTube) – šiame straipsnyje.

Sportinė dvikova pistoletais 1908 m. Londono vasaros Olimpinėse žaidynėse

Bet šokime iš praeities į ateitį. Tiksliau dabartį, nes Volvo iki šių metų pabaigos nori baigti testuoti naują šiukšliavežių sistemą, kurioje sunkvežimis pats atbulas manevruotų siaurose gatvėse, kol jo vairuotojas surinkinėtų konteinerius. Tai – gana sudėtinga sistema, tačiau Volvo Truck tai jau daro ne pirmą kartą. Iš esmės ta pati technologija Švedijoje jau yra išbandoma požeminėse kasyklose. Daugiau apie tai ir kodėl sunkvežimis važiuoja atbulas – šiame straipsnyje.

Sunkvežimis važiuodamas atbulas seka priešais einantį vairuotoją. (Volvo Trucks)

Praeitą savaitę trečiadienį nedirbome, nes tą dieną daugybė žmonių skubėjo į kapines. Galima būtų be galo ilgai diskutuoti dėl šios dienos reikšmės ir keisto lietuvių santykio su kapinėmis ir mirusiaisiais. Tačiau vietoj to prisiminėme, kad lapkričio pirmoji yra ir Pasaulinė veganų diena, pradėta minėti 1994 metais Jungtinėje Karalystėje.
Nuotraukoje – veganiški „šonkauliukai“, ruošti kepsninėje ant ugnies. Atrodo skaniai net ir užkietėjusiam mėsėdžiui, tačiau į kitą barikadų pusę pereiti nekviečia.

Veganiškas BBQ – tai, kas panašu į mėsą yra pagaminta iš tampe. (Tony Webster, Wikimedia(CC BY 2.0)

Laisvės statula – vienas garsiausių statinių JAV. Sukurta Prancūzijoje ir padovanota 100-ojo JAV gimtadienio proga Laisvės statula yra ne tik įspūdingas ir reikšmingas paminklas, bet ir sudėtingas inžinerinis galvosūkis. Juk statula buvo gaminama Prancūzijoje, o statoma Niujorke. Ji turi atlaikyti stiprius vėjus ir būti ilgaamže. Todėl Laisvės statulos korpusas yra pagamintas iš itin plonų vario lakštų. Tiesą sakant, 46 metrų aukščio statula nėra tokia jau masyvi – pardavus ją į metalo laužo supirktuvę gautumėte maždaug 227 610 JAV dolerių. To niekas nedarys, ji kur kas vertingesnė tokia, kokia yra.

Laisvės statula buvo skirta JAV nepriklausomybės šimtmečiui. (Elcobbola, Wikimedia)

Lapkričio 3 dieną minėjome ir kitą svarbią datą –  lygiai prieš 60 metų į dangų kilo Sputnik 2 palydovas su kalyte Laika. Šuo, kurio tikrasis vardas buvo Kudryavka (Garbanė?), buvo 6 kg sverianti kalytė, atrinkta iš 10 kandidatų. Ji buvo pasirinkta todėl, kad buvo ramiausia ir paklusniausia. Patogumų kapsulėje didelių nebuvo – ruošiantis skrydžiui Laika galėjo atsistoti ir atsigulti, tačiau buvo pritvirtinta ir pajudėti labiau negalėjo, nes buvo pritvirtinta specialiais diržais. Prie jos buvo pritvirtinti ir elektrodai, stebintys gyvybines funkcijas. Laika kosmose buvo šeriama

Laika – pirmasis kosmonautas šuo. (Wikimedia)

ir girdoma. Nors greitai duomenys iš kapsulės vidaus nebebuvo gaunami, jau trečiame rate aplink Žemę temperatūra Sputnik 2 viduje pasiekė 43 laipsnius pagal Celsijų.

Sovietai ilgą laiką, savaime aišku, melavo, kad Laika orbitoje išgyveno savaitę, tačiau dabar jau žinoma, kad ji greitai perkaito ir žuvo. Pasaulyje nuvilnijo prieštaringų nuomonių banga. Vieni Laiką paminėjo tylos minute, kiti ragino protestuoti prieš tokį nevykusį gyvūnų panaudojimą moksliniams tyrimams. Tuo tarpu Sovietų sąjungoje žmonių, kurie kvestionavo šuns pasiuntimą į neišvengiamą mirtį, buvo mažiau – niekas programos garsiai nekritikavo, nors buvo akivaizdu, kad Sputnik 2 palydovas keltas skubotai, kad tik šioje srityje būtų aplenkti amerikiečiai. Kita vertus, Laikos paaukojimas prisidėjo prie vėlesnių žmonių kelionių į kosmosą.




Lapkričio dieną laukėme lietuvių kilmės UFC kovotojos Rose Namajunas pasirodymo ringe. Tai buvo labai svarbi kova – Namajunas priešininkė lenkė Joanna Jedrzejczyk kumščiais dirba geriau nei kai kurie UFC vyrai. Buvo kovojama dėl čempionės titulo. Jedrzejczyk kartojo, kad apgins savo čempionės diržą ir Namajunas žadėjo skausmą. Tačiau kova nebuvo tokia jau ilga – kova buvo sustabdyta ties 3:03 atžyma pirmame raunde ir Namajunas ranka kilo į viršų.

 

Galiausiai, praeitą savaitę pasikeitė greičiausias pasaulio automobilis. Šį rekordą nuo 2010 metų laikė Bugatti Veyron Super Sport, tačiau dabar uždarytoje greitkelio atkarpoje Nevadoje švediškas Koenigsegg Agera RS pasiekė net 447,2 km/h. Apie tai skaitykite Technologijos.lt straipsnyje ir žiūrėkite vaizdo įrašą:

 

O straipsnio pabaigai dar trys smulkūs atsitiktiniai faktai:

Populiariausias vaizdo įrašas YouTube – Despacito. Pirmame dešimtuke tėra vienas nemuzikinis vaizdo klipas – viena Mašos ir Lokio serija.

Aukščiausia statula Europoje – Tėvynės monumentas Ukrainoje (62 metrų aukštis) arba Tėvynė šaukia Volgograde (85 m) – priklauso nuo to, ką laikytume Europa.

Ilgiausias paplūdimys pasaulyje – Praia do Cassino Brazilijoje – jo ilgsi siekia daugiau nei 210 km.



Tiek faktų šiam pirmadieniui. Kviečiame paskaityti ir anksčiau skelbus atsitiktinių faktų dešimtukus:

Pirmoji savaitė – didžiausia medinė arena, ilgiausias kelių traukinys, BMW E30 įdomybės ir t. .t

Antroji savaitė – mažiausias branduolinis ginklas, Dole Air Race katastrofa, seniausias vaizdo įrašas YouTube portale ir t. t.

Trečioji savaitė – Audi geležinkeliai, ilgiausias laivas pasaulio istorijoje, mechanizmas, kuris nieko nedaro ir t. t.

Ketvirtoji savaitė: Toyota ir AN-2 gimtadieniai, ilgiausias Ferrari paradas, aukščiausiai skraidantys paukščiai, didžiausia musė ir t. t.

Penktoji savaitė – mažiausia šunų veislė, pirmoji savitarnos parduotuvė, ilgiausia kirmėlė ir kur kas daugiau.

Šeštoji savaitė – Shuttle ant 747 nugaros, didžiausias Liebherr mobilus teleskopinis kranas, Lamborghini traktoriai ir t. t.

Septintoji savaitė – cinamono medis, Kolumbijos narkotikų kontrabandininkų laivai, Šiaurės Korėjos avialinijų maistas ir t. t. 

Aštuntoji savaite – mažiausių kačių veislė, Ferrari traktoriai, didžiausias vienaląstis, Laisvės statulos vidus, paukščių lizdas-daugiabutis ir kur kas daugiau.

Devintoji savaitė – didžiausia skruzdė, Koenigsegg Agera RS rekordas, Audi Rosemeyer koncepcinis automobilis, žemės riešutų auginimas ir t. t.

Dešimtoji savaitė – ilgiausias dviratis, mažų skylučių baimė, greičio rekordai ir pirmasis sabotažas aviacijos istorijoje.

Vienuoliktoji savaitė – didžiausias arklys, greičiausias šuo ant priekinių letenų, seniausias paukštis ir astronautė Felicette.

Dvyliktoji savaitė – mažiausias pasaulio chameleonas, pora keistų automatinių pavarų dėžių ir ilgiausia muilo burbulų grandinė.

Įdomūs faktai – Savaitė #11. 10 įdomių faktų apie seniausią paukštį, astronautę katę ir aukščiausią arklį (Video)

Įdomūs faktai – Savaitė #11. 10 įdomių faktų apie seniausią paukštį, astronautę katę ir aukščiausią arklį (Video)

Prasideda ketvirtoji antrojo rudens mėnesio savaitė. Lauke darosi šalta ir niūru, tačiau nusiminti nėra ko. Karšto gėrimo puodelis, darbinga nuotaika, šviesūs tikslai priešakyje ir įdomūs skaitiniai ekrane yra viskas ko reikia rudeniškam pirmadieniui praskaidrinti. Kaip ir kiekvieną pirmadienį, kviečiame paskaityti 10 įdomių faktų.

Įdomius faktus skelbiame kasdien. Juos geriausia sekti mūsų Facebook puslapyje. Kviečiame prisijungti prie gausėjančio Nodum.lt skaitytojų būrio. O dabar, praeitos savaitės faktai.



Pirmadienis – greičiausias paukštis pasaulyje. Gepardas yra laikomas greičiausiu bėgančiu organizmu Žemėje, nes gali pasiekti 120 km/h greitį. Tačiau sakalas keleivis ore šį rekordą daužo į šipulius. Kartais nerdamas link grobio šis paukštis pasiekia ir 389 km/h. Sakalai keleiviai maitinasi mažesniais paukščiais, tokiais kaip balandžiai, antys ir panašiai. Šių paukščių sparnų mojis gali siekti 120 cm, tačiau dažnai yra mažesnis. Mokslininkai yra apskaičiavę, kad sakalo kūnas galėtų atlaikyti ir didesnį greitį (400 km/h žemesniame aukštyje ir net 625 km/h aukščiau, kur oras yra retesnis), tačiau kiti paukščiai yra žymiai lėtesni ir sakalams juos medžioti nėra taip sunku, kad reikėtų laužyti ir taip įspūdingą greičio rekordą.

Sakalas keleivis nerdamas link grobio pasiekia didesnį nei 380 km/h greitį. (Juan lacruz, Wikimedia(CC BY-SA 4.0)

Beje, sakalai keleiviai migruodami kartais pasirodo ir Lietuvos padangėje, nors čia nei peri, nei gyvena.

Antradienis – didysis Londono alaus potvynis. Tai – 1814 metų spalio 17 dieną Londone įvykusi nelaimė, kuomet iš vienos alaus daryklos išsiliejo 1,47 milijonai litrų alaus. Po griuvėsiais ar nuskendę žuvo 8 žmonės. Apie šį įvykį turime atskirą straipsnį, kviečiame paskaityti.

Londono alaus potvynis – istorija kaip beveik pusantro milijono litrų alaus pražudė 8 žmones

Trečiadienis – motyvacinė benamės katės Felicette istorija. Felicette buvo paprasta benamė Paryžiaus katė. Vaikoma šunų ir žmonių, ji, kaip ir nemažas būrys kitų benamių gyvūnų, maitinosi šiukšlėmis ir miegojo šlapiuose miesto akligatviuose. Tačiau likimas Felicette buvo numatęs nuostabų nuotykį. Septintojo dešimtmečio pradžioje ji pateko į mokslininkų rankas ir pradėjo treniruotis. Šiai katei teko įrodyti savo tvirtumą centrifūgose ir slėgio kamerose, bet 1963 metų spalio 18 diena viską atpirko.

Felicette – pirmoji ir vienintelė katė astronautė (Wikimedia)

Tądien Felicette tapo pirmąja ir kol kas vienintele kate astronaute. Raketa Véronique kapsulę su Felicette iškėlė į 156 km aukštį. Vėliau kapsulė saugiai parašiutu nusileido į žemę.




Ketvirtadienis – kam reikalinga skylutė pakabinamos spynos apačioje? Tikriausiai esate pastebėję mažą skylutę pakabinamos spynos apačioje, netoli angos raktui. Nors kai kurie spėlioja, kad į ją įkišus kokį nors vielos galą galima atrakinti spyną, taip nėra. Ši skylutė reikalinga vandeniui iš spynos pasišalinti. kuomet spyna yra naudojama lauke. Vanduo gali sugadinti spynos mechanizmą, ypač jei užšąla. Toks mažas konstrukcinis sprendimas yra skirtumas tarp spynos, kuri veikia puikiai, ir tokios, kuri žiemą neatsirakina. Taip pat per šią skylę galima įpilti alyvos, nors, jei spyna naudojama ne pačioje švariausioje vietoje, persistengti nereikėtų – prie suteptų dalių lengviau prilimpa purvas, kuris ilgainiui gali prisidėti prie spynos užsikirtimo.

Skylutė pakabinamos spynos apačioje yra reikalinga vandeniui ištekėti. (Dori, Wikimedia(CC BY 2.5)

Penktadienis – Sidnėjaus operos teatro gimtadienis. Tikriausiai būtų sunku surasti žmonių, kurie nežinotų šio bures primenančio pastato. Elegantiškas statinys jau kelis dešimtmečius yra Sidnėjaus ir visos Australijos simbolis. Jį suprojektavo danų architektas Jørn Utzon, o statybos prasidėjo 1959 metų kovo 1 dieną. Oficialia jų užbaigimo data laikoma 1973 spalio 20 dieną, kuomet Karalienė Elžbieta II oficialiai atidarė šį teatrą.

Sidnėjaus operos teatras yra vienas iš žinomiausių pastatų pasaulyje. (John Hill, Wikimedia(CC BY-SA 4.0)

Beje, operos teatru šį įspūdingą statinį galima vadinti tik sąlyginai. Iš tikrųjų, tai – daugiafunkcis renginių centras, kuriame vyksta įvairūs kultūriniai renginiai. Šiame pastate kasmet įvyksta bent 1500 skirtingų renginių, kuriuose apsilanko daugiau nei milijonas žmonių. Vienas iš populiariausių reguliarių renginių Sidnėjaus operos teatre yra ekskursijos – pats pastatas tapo savo repertuaro kūrėju. Šiose ekskursijose, kuriose aprodomos salės, užkulisiai ir kitos svarbiausios pastato erdvės, kasmet sudalyvauja 350 tūkstančių žmonių. Galima tik įsivaizduoti, kiek turistų fotografuoja Sidnėjaus operos teatrą iš išorės – tai yra vienas iš įspūdingiausių modernios architektūros šedevrų. 2007 metais Sidnėjaus operos teatras pripažintas UNESCO Pasaulio paveldo objektu.

Štai kaip atrodo fasadinė teatro pusė (Greg O’Beirne, Wikimedia(CC BY 2.5)

Penktadienį taip pat skelbėme ir kitą įdomybę – Opel salonuose slepiamus ryklio simbolius. Tai – vienas iš populiariausių praeitos savaitės straipsnių, todėl kviečiame sužinoti, kodėl naujesniuose Opel yra tokie paslėpti ženklai.

Šeštadienis – Thomas A. Edisonas užpildo patentą savo kaitrinei elektros lemputei. 1879 metų spalio 21 dieną Thomas Edisonas užpildė patentą savo kaitrinei lemputei, tačiau tai nebuvo pirmasis patentas ir Edisonas lemputės neišrado. Kaitrinę lemputę pirmasis užpatentavo Frederickas de Moleynsas dar 1841 metais. Tačiau ir jis, techniškai kalbant, nebuvo pirmasis. Marcellinas Jobardas, belgų išradėjas, kaitrinę lemputę su elementu vakuuminėje kapsulėje sukūrė dar 1838 metais, o ir anksčiau būta panašių bandymų. Manoma, kad pirmasis kaitrinės lemputės veikimo principą pademonstravo JAV mokslininkas Ebenezeris Kinnersley, kuris 1761 metais parodė, kad elektra įkaitinta metalinė viela šviečia. Po to XIX amžiaus pradžioje daugybė mokslininkų eksperimentavo su šia mintimi, kol Marcellinas Jobardas įrodė, kad vakuuminė kamera aplink šviečiantį metalinį siūlą gali prailginti jo gyvavimo laiką. Edisonui priklauso tik pirmasis praktiškas dizainas, masinės gamybos ištobulinimas ir komercializacijos pasiekimas, tačiau ir to nuvertinti nereikėtų.

Originalus Edisono lemputės dizainas. (Terren, Wikimedia(CC BY 2.0)

Kaitrines lemputes ilgą laiką naudojo ir žmonės savo namuose, ir miestai gatvėms apšviesti, ir įvairios įstaigos. Jos buvo pakeistos pakankamai neseniai. Iš pradžių paplito halogeninės lemputės, kurios skleidžia gana nemalonią šviesą, tačiau ilgiau tarnauja, o dabar jos savo vietą užleidžia LED analogams, kurie yra brangesni, tačiau tarnauja labai ilgai, o ir šviesos spalvą bei intensyvumą yra lengva reguliuoti.

Thomas Alva Edisonas savo laboratorijoje. (Wikimedia)

Sekmadienis – seniausias gyvas paukštis pasaulyje. Tai – albatrosė Wisdom. Per savo gyvenimą ji nuskrido apie 5 milijonus kilometrų ir sudėvėjo jau ne vieną žiedą. Taip nutiko todėl, kad Wisdom yra seniausias paukštis pasaulyje. Ji išsirito dar 1951 metais, o pirmąjį žiedą gavo 1956-aisiais. Nuo tada ji visą laiką yra sekama.

Wisdom – seniausias gyvas paukštis pasaulyje. Albatrosė gimė 1951 metais. (John Klavitter/U. S. Fish and Wildlife Service, Wikimedia)

Šios rūšies albatrosai įprastai susiporuoja visam gyvenimui. Neįprastai ilgas Wisdom amžius lėmė, kad ji savo ankstesnį partnerį jau prarado, o tada kurį laiką buvo vieniša. Dabar Wisdom turi naują meilę ir kasmet deda kiaušinius.




Tiek faktų skelbėme praeitą savaitę. Kviečiame lankytis NODUM Facebook puslapyje, kur kasdien publikuojame įdomių skaitinių ir faktų. Na, o dabar pateikiame dar tris įdomius faktus, kad bendras skaičius pasiektų 10.

Greičiausias šuo ant priekinių letenų – Konjo, nubėgęs 5 metrus per 2,39 s. Rekordas gal ir keistas, tačiau matyti taip bėgantį šunį visai linksma.

 

Didžiausias gyvas arklys – Big Jake. Šis arklys, gimęs 2001 metais, yra pripažintas aukščiausiu gyvu arkliu – jo ūgis ties gogu siekia 210,19 cm.

 

Brangiausi kostiumai. Dažnas pasakytų, kad Hugo Boss, Armani ar kitų garsių vardų kostiumai yra labai brangūs, tačiau tikrą kokybę mėgstantys ir tai sau leisti galintys žmonės į tokius pigius daiktus nesižvalgo. Pavyzdžiui, Dormeuil  šeima yra sukūrusi kostiumą, kuriam panaudotos 6 iš rečiausių audinių pasaulyje. Tarp jų – ir vadinamasis dorsilkas – ypatingas vilnos ir šilko derinys. Toks kostiumas kainuoja apie 100 tūkstančių dolerių, tačiau viskas priklauso nuo pirkėjo fantazijos ir norų. Kita vertus, Stuartas Hughesas, žinomas prabangių daiktų kūrėjas, yra pardavęs ir deimantais inkrustuotą kostiumą, kuris kainavo beveik 900 tūstančių dolerių.



Tiek faktų šįkart. Užsukite paskaityti ir kitas šios straipsnių serijos dalis:

Pirmoji savaitė – didžiausia medinė arena, ilgiausias kelių traukinys, BMW E30 įdomybės ir t. .t

Antroji savaitė – mažiausias branduolinis ginklas, Dole Air Race katastrofa, seniausias vaizdo įrašas YouTube portale ir t. t.

Trečioji savaitė – Audi geležinkeliai, ilgiausias laivas pasaulio istorijoje, mechanizmas, kuris nieko nedaro ir t. t.

Ketvirtoji savaitė: Toyota ir AN-2 gimtadieniai, ilgiausias Ferrari paradas, aukščiausiai skraidantys paukščiai, didžiausia musė ir t. t.

Penktoji savaitė – mažiausia šunų veislė, pirmoji savitarnos parduotuvė, ilgiausia kirmėlė ir kur kas daugiau.

Šeštoji savaitė – Shuttle ant 747 nugaros, didžiausias Liebherr mobilus teleskopinis kranas, Lamborghini traktoriai ir t. t.

Septintoji savaitė – cinamono medis, Kolumbijos narkotikų kontrabandininkų laivai, Šiaurės Korėjos avialinijų maistas ir t. t. 

Aštuntoji savaite – mažiausių kačių veislė, Ferrari traktoriai, didžiausias vienaląstis, Laisvės statulos vidus, paukščių lizdas-daugiabutis ir kur kas daugiau.

Devintoji savaitė – didžiausia skruzdė, Koenigsegg Agera RS rekordas, Audi Rosemeyer koncepcinis automobilis, žemės riešutų auginimas ir t. t.

Dešimtoji savaitė – ilgiausias dviratis, mažų skylučių baimė, greičio rekordai ir pirmasis sabotažas aviacijos istorijoje.

Koks propelerinis lėktuvas pasiekė didžiausią greitį? Kaip gali būti, kad tai – Antrojo Pasaulinio karo laikų naikintuvas?

Koks propelerinis lėktuvas pasiekė didžiausią greitį? Kaip gali būti, kad tai – Antrojo Pasaulinio karo laikų naikintuvas?

Technologijos ir mokslas nuolat juda į priekį, tačiau tai nereiškia, kad visi reikšmingi rekordai priklauso naujai technikai. Kartais įvairūs veiksniai nulemia, kad viena šaka nebėra vystoma, nes kita yra tiesiog pranašesnė, todėl rekordai taip ir lieka priklausyti senosioms technologijoms. Pavyzdžiui, ar patikėtumėte, kad greičiausias pasaulio propelerinis lėktuvas yra kilęs iš Antrojo pasaulinio karo laikų?

Rare Bear, stipriai modifikuotas Grumman F8F Bearcat, yra greičiausias propelerinis lėktuvas pasaulyje. (Don Sleeter, Wikimedia)

Taip, reaktyviniai varikliai yra tiesiog geresni ir labiau tinkami šiuolaikinėms aviacijos užduotims. Visgi, negalime sakyti, kad propelerinis variklis yra visiška atgyvena, nes tokie lėktuvai tebeskraido ir tebėra kuriami. Todėl šį rekordą tikrai galime laikyti Antrojo pasaulinio karo metu išvystytų technologijų laimėjimu. Visgi, nors ir atskleidėme kokiai erai priklauso rekordą pasiekę lėktuvas, pasakyti tikslų modelį nėra taip jau lengva.

Blue Angels, demonstracinė Jungtinių Valstijų karinių jūrų pajėgų aviacijos eskadrilė, 1946 metais perėjo prie Grumman F8F-1 Bearcat lėktuvų. (USN, Wikimedia)

Oficialus greičiausio pasaulyje propelerinio, stūmokliniu varikliu varomo lėktuvo rekordas priklauso Grumman F8F Bearcat. Tai – Antrojo pasaulinio karo pabaigoje pristatytas naikintuvas iš tarnybos oficialiai pasitraukęs 1963 metais. F8F Bearcat yra gana išvaizdus, manevringas ir, žinoma, greitas lėktuvas, todėl yra mėgstamas ir pilotų-entuziastų. Jie šiuos lėktuvus restauruoja ir modifikuoja, kad juos būtų paprasčiau valdyti. Rare Bear, stipriai modifikuotas Grumman F8F Bearcat, ilgus dešimtmečius dominavo Reno Air Races lenktynėse. Būtent šiam lėktuvui ir priklauso oficialus greičio rekordas – 850,24 km/h. Visgi, tai tik dalis istorijos.




Neoficialus rekordas siekia net 880 km/h ir buvo pasiektas britišku Hawker Sea Fury. Šis lėktuvas taip pat buvo sukurtas Antrojo pasaulinio karo metais, bet tarnybą pradėjo vėliau. Pirmoji versija, vadinama tik Fury (nesupainiokite su penkiolika metų senesniu biplanu Hawker Fury), pirmą kartą pakilo 1944 metų rudenį. Tačiau tuomet jau buvo aišku, kad karas artėja prie pabaigos ir Karališkosios oro pajėgos lėktuvo atsisakė. Tuo tarpu laivynas juo susidomėjo, todėl 1945 metų pradžioje į orą pirmam skrydžiui pakilo ir Sea Fury versija. Hawker Sea Fury buvo naudojamas ne tik Jungtinės Karalystės karinėse pajėgose, bet ir Kanadoje, JAV, Nyderlanduose ir Mianmare. Visgi, šeštajame dešimtmetyje šio orlaivio vietą užėmė naujesnės konstrukcijos lėktuvai ir jam teko trauktis. Kaip ir Grumman F8F Bearcat atveju, pilotai pradėjo šiuos lėktuvus naudoti lenktynėms ir akrobatiniams pasirodymams, taip ir buvo pasiektas tas neoficialus 880 km/h rekordas.

Hawker Sea Fury buvo skirtas Jungtinės Karalystės lėktuvnešiams, o vėliau dalyvavo oro lenktynėse. (Don Ramey Logan, Wikimedia(CC BY-SA 4.0)

Taigi, abu greičiausi paminėti propeleriniai lėktuvai buvo stipriai modifikuoti ir paruošti didžiuliam greičiui pasiekti. Tai jų pasiektų rekordų, žinoma, nemenkina, tačiau vis tiek įdomu, koks lėktuvas su įprastu propeleriniu varikliu ir be didesnių modifikacijų pasiekė didžiausią greitį. Tai – Dornier Do 335 Pfeil.

Dornier Do 335 Pfeil Antrojo pasaulinio karo metais buvo vokiškas sunkusis naikintuvas. Jis taip pat pasirodė Antrojo pasaulinio karo pabaigoje ir didelių žygdarbių pasiekti nespėjo. Visgi, jis įdomus jau vien dėl savo neįprastos konstrukcijos – jis turi du variklius, kaip ir ne vienas propelerinis orlaivis, tačiau abu Dornier Do 335 Pfeil varikliai buvo sumontuoti fiuzeliaže. Tai yra, vienas lėktuvą traukė į priekį, o kitas – stūmė. Tai gerokai sumažino oro pasipriešinimą, lyginant su įprastais lėktuvais su dviem varikliais, ir leido pasiekti didesnį greitį.

Dornier Do 335 Pfeil turėjo du variklius ir du propelerius – vieną stumiantį ir vieną traukiantį. (Guinnog, Wikimedia(CC BY-SA 3.0)

1945 metų pradžioje naujieji lėktuvai jau buvo siunčiami į tarnybą, tačiau JAV jau balandį užėmė jų gamyklą. Todėl tik 11 Do 335 Pfeil naikintuvų buvo pristatyta į tarnybą ir dar pora mokomųjų Do 335 A-12. Maksimalus Dornier Do 335 Pfeil greitis – 765 km/h, bet net su vienu neveikiančiu varikliu orlaivis galėjo skristi 563 km/h greičiu. Primename, kad kalbame apie nemodifikuotą lėktuvą ir šis greitis pasiektas skrendant tiesiai, o ne neriant žemyn. Pakankamai įspūdingas pasiekimas.

Tuo tarpu neoficialus greičio rekordas skrendant originaliu, nemodifikuotu lėktuvu su stūmokliniu varikliu priklauso Supermarine Spitfire – šis kartą 1952 metais nerdamas pasiekė 1,110 km/h greitį, bet to patvirtinti nepavyko. Kadangi ir šis orlaivis labiausiai pasižymėjo Antrojo pasaulinio karo metais, galima teigti, kad tai ir buvo geriausias laikas propeleriniams lėktuvams.

Panašus Supermarine Spitfire net kelis kartus nerdamas priartėjo prie garso greičio. (RAF official photographer , Wikimedia(CC BY-SA 3.0)

Beje, absoliutus lėktuvų greičio rekordas taip pat priklauso ne kokiam nors naujam orlaiviui, o Lockheed SR-71 Blackbird. Rekordas pasiektas 1976 metais – Eldono W. Joerszo ir George T. Morgano pilotuojamas lėktuvas pasiekė 3,530 km/h greitį.




Kalbant apie aviacinius rekordus, siūlome prisiminti ir mažiausią pasaulyje sraigtasparnį, mažiausią lėktuvą, ir mažiausią reaktyvinį lėktuvą. O taip pat užmeskite akį į trumpiausią pasaulyje reguliarų avialinijų reisą.

Apie Nodum

Nodum.lt - įdomiems skaitiniams skirtas puslapis. Čia reguliariai publikuojami straipsniai apie naujausias technologijas, mokslo pasiekimus, automobilių pasaulio naujienas ir kultūrą, patarimus ir visokias internete aptinkamas įdomybes. Didžiausias dėmesys skiriamas žmonėms, kurie kuria, keliauja, myli savo darbą, įdomioms lankytinoms vietoms ir pomėgiams. Nodum.lt - įvairenybių mazgas, jei veikiate ką nors įdomaus, apie ką norėtumėte papaskoti - susisiekite su mumis per mūsų Facebook puslapį ar elektroniniu paštu - nodum2017@gmail.com.