Vaikščiojantis sunkvežimis iš Šaltojo karo – kodėl kariams padėti turėjęs robotas juos tik vargino? (Video)

Vaikščiojantis sunkvežimis iš Šaltojo karo – kodėl kariams padėti turėjęs robotas juos tik vargino? (Video)

Jei jūsų vaikystėje būtų paprašę įsivaizduoti ateitį, joje vienokia ar kitokia forma tikrai būtų robotų. Žmonės sėdėtų robotų viduje ir keliautų per neišvažiuojamas pelkes ir smėlynus. Visgi, tai – nė ateities vizija. Toks robotas, vadintas Vaikščiojančiu sunkvežimiu, JAV buvo bandomas dar 1965 metais. Įspūdingas keturkojis mechaninis kūrinys didelių laimėjimų nepasiekė, tačiau kai kurios jo savybės stebina ir šiais laikais.

Jau esame minėję, kad kojos yra geriau nei ratai. Ratams reikalingi lygūs paviršiai. Tuose bekelės ruožuose, kurių negali įveikti jūsų automobilis, jūsų kojos pasirodytų dar gana neblogai. Arkliu galima įveikti vietas, kurių pabijotų ne vienas pajėgus visureigis. Tai yra žinoma jau labai ilgą laiką, todėl praeito amžiaus septintajame dešimtmetyje  General Electric kompanija sukūrė robotą CAM.



CAM (cybernetic anthropomorphous machine) buvo geriau žinomas kaip vaikščiojantis sunkvežimis.  Ralpho Moshero sukurta mašina turėjo padėti pėstininkams sudėtinguose bekelės ruožuose pergabenti įrangą. Tam, aišku, buvo pasitelktos keturios kojos, tačiau valdymo mechanizmas buvo gana sumanus.

Vaikščiojančio sunkvežimio valdytojas sėdėjo roboto pilve. Jis savo rankų ir kojų judesiais valdė visas keturias roboto galūnes atskirai. Kitaip tariant, vairuotojo kojos valdė galines CAM kojas, o rankos – priekines. Pakankamai aukštai sėdintis roboto pilotas galėjo gerai matyti, link kur juda, nes pati vaikščiojančio sunkvežimio konstrukcija buvo tarsi metalinis skeletas. Galūnės buvo judinamos naudojant hidraulinę sistemą, kurios vožtuvai ir buvo sujungti su valdymo įtaisais kabinoje.

CAM demonstracija

 

Buvo pagamintas tik vienas CAM prototipas. Jis nuosavos hidraulinės sistemos neturėjo – skystis ir slėgis buvo parūpinami išorinio šaltinio. Bandymų metu robotas buvo prilaikomas virvėmis, tačiau judėjo gana neblogai ir retai kada pargriūdavo. Jei taip ir nutikdavo, tai dažniausiai dėl vairuotojo kaltės – valdyti CAM reikėjo labai didelio susikaupimo.

CAM prototipas buvo išsaugotas ir dabar yra JAV kariuomenės transporto muziejuje. (Larry Pieniazek, Wikimedia)

Iš tikrųjų, rankų ir kojų koordinacija stebint kelią priešais robotą ir apmąstant tolesnius savo žingsnius buvo tokia varginanti užduotis, kad vairuotojai vienu metu galėjo ištverti maždaug 15 minučių. Pats Ralphas Mosheras ir buvo pagrindinis bandytojas, todėl jis ir pripažino, kad jo kūrinys yra sunkiai valdomas ir reikalauja per daug didelių protinių pastangų. CAM turėjo labai didelį privalumą – pilotas jautė, kokia jėga spaudžia kiekvieną galūnę. Tai yra, jei priekinės roboto galūnės atsiremdavo į kokį rastą, vairuotojas tai pajusdavo savo rankomis. Šis techninis pasiekimas leido daryti ir pakankamai įspūdingus triukus. Pavyzdžiui, CAM galėjo priminti stiklinį butelį ir jo nesutraiškyti.

Štai kaip tikriausiai būtų atrodęs užbaigtas vaikščiojantis sunkvežimis. (Cyberneticzoo.com)

Vaikščiojantis sunkvežimis svėrė 1400 kg ir galėjo eiti maždaug 8 km/h greičiu. Veiksmui lauke pritaikytas robotas, tikėtina, būtų buvęs gerokai sunkesnis, nes būtų turėjęs gabenti ir krovinius, ir savo hidraulinę sistemą bei variklį. Taigi, laboratorijos šis išradimas taip ir nepaliko. Visgi, šiais laikais kuriami robotai su kojomis, kurie krovinius gabens patys, be žmogau įsikišimo. Todėl, tam tikra prasme, CAM idėja tebegyvuoja.






Robotas-užpakalis – pora pavyzdžių kaip keisti robotai gali būti ir meno kūriniai, ir svarbūs įrankiai automobilių pramonėje (Video)

Robotas-užpakalis – pora pavyzdžių kaip keisti robotai gali būti ir meno kūriniai, ir svarbūs įrankiai automobilių pramonėje (Video)

Robotai yra kuriami tam, kad palengvintų žmonių darbą. Moksle jie padeda siekti naujų atradimų, pramonėje – gaminti tiksliau ir pigiau. O kur dar kelionės į kitas planetas, skverbimasis į žemės gelmes, nukenksminimo ir gelbėjimo darbai. Ar tas apvalus prietaisas, kuris savarankiškai išsiurbia jūsų namų kilimus – tai taip pat yra robotas. Tačiau ne visi robotai atrodo tokie rimti ir svarbūs – kai kurie paprasčiausiai atlieka užpakalio vaidmenį.

Taip, perskaitėte teisingai – pasaulyje yra ne vienas robotas-užpakalis. Ir jų kūrėjai visuomet pabrėžia, kad šie išradimai yra savaip svarbūs. Šiame straipsnyje papasakosime apie du labai skirtingus pavyzdžius – emocijas išreiškiantį robotą-užpakalį iš Japonijos ir Ford naudojamą robotą sėdynėms bandyti.



Tai – „Shiri“ (japonų kalboje šis žodis reiškia „sėdmenis). Realistiškas nejudrus robotas, sukurtas Elektrokomunikacijų Universitete Tokijuje, nėra kažkoks erotinis žaislas, nors žiūrint ganėtinai keistą vaizdo įrašą gali taip pasirodyti. Iš tikrųjų tai yra meno kūrinys, kuris kartu išbando ir žmonių reakcijas į neįprastai emocijas reiškiančius robotus. Žmonės, beje, emocijas taip pat dažnai nesąmoningai išreiškia įvairiais raumenų susitraukimais. Juos Shiri ir pamėgdžioja.

Prie projekto prisidėję mokslininkai pasakoja, kad  Shiri tikslas yra patyrinėti žmogaus bendravimo su robotais būdus. Užpakalis šioje vietoje yra tik simbolis, bandantis meno forma iššaukti žmonių reakcijas ir diskusiją. Pneumatiniai sėdmenys su minkšta silikonine oda reaguoja į švelnų masažą ar žaismingą pliaukštelėjimą.  Shiri kūrėjai sako, kad prie užpakalio prisilietę žmonės gali pajusti jo baimę ar atsipalaidavimą. Čia jums ir leisime viską pamatyti patiems.

 

Taigi, nors patys  Shiri kūrėjai apie tai nekalba, jų kūrinys neatrodo nei labai moksliškai, nei labai vertingai. Visgi, ateityje žmonėms reikės išmokti bendrauti su robotais. Tiksliau, robotams reikės turėti galimybes žmonėms suteikti visą informaciją ir tai daryti pakankamai natūraliai.

Bet gana apie šiurpą keliantį  Shiri robotą, egzistuoja ir kur kas naudingesnių robotizuotų užpakalių. Įvairios įrangos gamintojai, siekiantys sukurti patvarius produktus, juos išbando specialiais robotais. Pavyzdžiui, telefonų gamintojai taip išbando mygtukus juos paspausdami tūkstančius kartų. Ford neseniai pasidalino vaizdo įrašu, kuriame užfiksuotas kompanijos robotizuotas užpakalis.

Vairuotojo sėdynė yra vienas iš tų dalykų, kurie yra naudojami kaskart kur nors važiuojant. Ir šios sėdynės tikrai lengvai negyvena – vairuotojai sėdasi, stojasi, muistosi, kratosi, dėvi pakankamai abrazyvius džinsus ar kitus drabužius. Bet kaip išbandyti sėdynės gyvenimo ciklą neprašant žmogaus ant jos atsisėsti kelis šimtus ar tūkstančius kartų?

Tam yra skirtas specialus robotas, kurio tikslas – 25 tūkstančius kartų atsisėsti ir pakilti nuo automobilio sėdynės. Aišku, iš pradžių bandymai atliekami su žmonėmis – stebima, kaip jie sėda į automobilį, matuojami spaudimo taškai. Tuomet robotui telieka atkartoti šios veiksmus 25 tūkstančius kartų (tai turėtų atspindėti maždaug 10 įprasto naudojimo metų), o specialistams įvertinti kaip tai atlaikė sėdynės konstrukcija ir paminkštinimas.

Ford naudoja ir kitą robotą-užpakalį, tik šis skirtas ne patvarumui, o patogumui matuoti. Jis leidžia specialistams įvertinti sėdynės minkštumą ir įdubimą atsisėdus vidutinio sudėjimo vairuotojui. Aišku, atliekami ir kiti testai, kuriuos išvysite šiame video siužete.

 

Robotai gali būti juokingi, meniški, bet gali būti ir labai naudingi. Įdomu tai, kad automobilių pramonės robotizavimas iš esmės nesumažino darbo vietų skaičiaus. Žmonės vis dažniau dirba kartu su robotais surinkinėdami automobilius. Teigiama, kad tokie bendradarbiai gali pagerinti darbo sąlygas ir padėti žmonėms tausoti sveikatą. Na, o robotizuoti užpakaliai, reikia manyti, sukuria patogesnes sėdynes mūsų visų kelionėms.



Apie Nodum

Nodum.lt - įdomiems skaitiniams skirtas puslapis. Čia reguliariai publikuojami straipsniai apie naujausias technologijas, mokslo pasiekimus, automobilių pasaulio naujienas ir kultūrą, patarimus ir visokias internete aptinkamas įdomybes. Didžiausias dėmesys skiriamas žmonėms, kurie kuria, keliauja, myli savo darbą, įdomioms lankytinoms vietoms ir pomėgiams. Nodum.lt - įvairenybių mazgas, jei veikiate ką nors įdomaus, apie ką norėtumėte papaskoti - susisiekite su mumis per mūsų Facebook puslapį ar elektroniniu paštu - nodum2017@gmail.com.