Ar krentančiame lifte įstrigę žmonės padidintų savo šansus išgyventi, jei laiku pašoktų į viršų?

Ar krentančiame lifte įstrigę žmonės padidintų savo šansus išgyventi, jei laiku pašoktų į viršų?

Įsivaizduokite tokį košmaro vertą scenarijų – jūs kylate liftu, tačiau staiga trūksta jo lynas. Avariniai stabdžiai nesuveikia, liftas vis greičiau krenta žemyn. Atrodo, kad jo visiškai niekas nesulaikys, tačiau jums į galvą šauna išganinga mintis – prieš pat lifto susidūrimą su šachtos dugnu jūs nusprendžiate pašokti į viršų. Ar tokia išgyvenimo strategija pasiteisintų?

Iš tikrųjų, logika paprasta. Liftas su jumis viduje krenta žemyn dideliu greičiu. Staiga atsispirdami nuo lifto grindų jūs teoriškai sulėtintumėte savo kritimą pastato atžvilgiu arba net visai jį sustabdytumėte. Jei pašoktumėte laiku, lifto kabina po jūsų kojomis sudužtų, būtų sulamdyta, o tuomet ant jos nusileistumėte jūs, nepatyręs to paties stipriausio smūgio. Atrodo kaip protinga išgyvenimo strategija, tiesa?



Ne, taip išgyventi iš tikrųjų nepavyktų dėl kelių priežasčių. Visų pirma, jūs nežinotumėte kada pašokti į viršų. Laisvai krentantis liftas sudužtų vos po kelių sekundžių, laiku pašokti, kad išvengtumėte smūgio jums tiesiog nepavyktų. Kita priežastis – liftas kristų labai dideliu greičiu, kuriam jūsų šuolio greitis tikrai neprilygtų. Kitaip tariant, šuolis iš kritimo greičio atimtų labai nedaug. Reikėtų nepamiršti ir to, kad atsispirtumėte nuo laisvai krentančio paviršiaus, todėl ir jūsų šuolis nebūtų toks stiprus, kaip ant žemės, nes kažkiek žemyn stumtelėtumėte ir krentantį liftą.

Šiuolaikiniai liftai yra labai saugūs, o juosė šokinėti nėra prasmės. (Another Believer, Wikimedia (CC BY-SA 3.0)

Galiausiai, nereikėtų pamiršti, kad smūgis suknežins lifto kabiną. Įdubs lubos, visa kabina susikreips, pabirs apdaila. Kitaip tariant, pavojingos bus ne tik lifto grindys – smūgio jėga bus perduota visai kabinai. Tai negi nėra būtų išsigelbėti?

Visų pirma reikia pasakyti, kad tikimybė, jog kada nors pateksite į tokią situaciją yra nepaprastai maža. Kiekvieną liftą laiko ne vienas, o bent keli stiprūs plieniniai lynai. Didžiuosius liftus laiko net 8 ar daugiau storų plieninių trosų, nors net vienas galėtų kurį laiką išlaikyti pilnai pakrauto lifto svorį. Jei taip nutiktų, kad liftas vis tiek pradėtų kristi, jį sustabdytų avariniai stabdžiai. Avarinių stabdžių mechanizmas taip pat neprivalo suveikti tobulai – jei stabdžiai suveiktų vos viename kampe, lifto kabina vis tiek nenukristų. Kita vertus, visokių nelaimių pasitaiko ir yra buvę atvejų, kuomet liftas laisvai nukrito per visą šachtos ilgį.

Geriausia išgyvenimo strategija iš tiesų yra veidu žemyn atsigulti ant lifto grindų. Jei turite ką nors minkšto, kas galėtų sugerti smūgio jėgą (pavyzdžiui, paltą), pasidėkite tai po veidu, o rankomis užsidenkite pakaušį. Nors tokioje stresinėje situacijoje tai tikriausiai nepavyks, pasistenkite atpalaiduoti raumenis.

Liftui kristi neleidžia avariniai stabdžiai – beliks kviesti pagalbą. (Dieselducy, Andrew R, Wikimedia (CC BY-SA 3.0)

Kodėl geriausia atsigulti? Taip smūgio jėga pasiskirstys didesniame jūsų kūno plote. Jei liksite stovėti, visą smūgio jėgą patirsite tiesiai per kojas ir stuburą – atsigulus ta jėga pasiskirstys didesniame plote. Gultis reikia ant veido todėl, kad smegenys yra galinėje kaukolės dalyje.

Taigi, nemanykite, kad šuolis krentančiame lifte jus išgelbės – tikimybė, kad tai nors kiek padės yra labai menka. Geriau jau atsigulkite ir pasistenkite apsaugoti savo galvą.



Taip pat skaitykite:

Ar tiesa, kad automobiliai su galiniais varomais ratais nekenčia žiemos?

Ar lėktuvų pilotai oro uostose turi pereiti saugumo patikrą?

Kurios spalvos automobiliai dažniau patenka į avarijas?

Kam skirta kartais tarp geležinkelio bėgių matoma dar viena pora tarpusavyje sujungtų bėgių?

Kodėl saugos diržai lėktuvuose yra visai kitokie nei automobiliuose?

Sunkvežimių saugumas: amerikietiškas prieš europietišką (Video)

Sunkvežimių saugumas: amerikietiškas prieš europietišką (Video)

Prieš kelias dienas rašėme apie amerikietiškų ir europietiškų sunkvežimių skirtumus. Abu tipai turi savų trūkumų ir privalumų, kurie straipsnyje buvo išvardinti, stengiantis paaiškinti, kodėl vienas tipas taip plačiai naudojamas JAV, o kitas – Europoje. Visgi, Facebook grupėse atsirado žmonių, kurie šias mašinas pažįsta iš arti, su jomis dirba ir todėl pastebėjo dar vieną skirtumą – amerikietiški sunkvežimiai yra saugesni avarijos atveju. Bet ar tikrai?

Amerikietiško tipo sunkvežimiai turi ilgas nosis, taip atitolindami vairuotoją nuo vilkiko priekio. Tai bent jau turėtų reikšti, kad amerikietiški sunkvežimiai yra saugesni – tarp vairuotojo ir smūgio taško yra pakankamai didelis atstumas. Tačiau samprotavimai be specialistų skaičiavimų ir bandymų ir lieka tik samprotavimais. Todėl mes paieškojome keleto saugumo bandymų, kad galėtume bent jau vizualiai, neprofesionaliai palyginti, kuriame sunkvežimyje avarijos metu būti yra saugiau.



Visgi, čia yra problema. Internete ne taip jau lengva surasti amerikietiškų sunkvežimių saugumo bandymų ir jų rezultatų. Įvairūs saugumo bandymai, kuriuose specialiai tam skirtose laboratorijose daužomi automobiliai, autobusai ir kitos transporto priemonės, internete yra gana populiarūs, todėl juos į tokius portalus kaip YouTube kelia ir gamintojai, ir už eismo saugumą atsakingos agentūros. Visgi, amerikietiško tipo sunkvežimių saugumo bandymų rasti nėra taip jau lengva. Štai vienas, kurį pavyko aptikti:

Sunkvežimis visai be krovinio, tačiau deformacijas salone tikrai galima pastebėti. Taip pat atkreipkite dėmesį į tai, kad šiame vilkike nėra oro pagalvių. Tai – visai ne atsitiktinumas, o valstybės politikos rezultatas. JAV įrengti oro pagalves sunkiosiose komercinėse transporto priemonėse tiesiog nereikalaujama – galima sakyti, tik Volvo sunkvežimiai jas turi. Daugelis kitų gamintojų nesivargina montuoti oro pagalvių, taip taupydami lėšas, o galbūt ir nematydami jų naudos tokiuose dideliuose vilkikuose.

Taigi, nors pateiktas vaizdo įrašas nebuvo pakankamai detalus, galime jį palyginti su šiuo:

Viena iš priežasčių, kodėl sunku rasti gerų, nesenų amerikietiškų sunkvežimių saugumo bandymų yra ta, kad jie retai kada bandomi. Reikalavimų įvertinti sunkiųjų sunkvežimių saugumą avarijų metu nėra. Čia veikia ir amerikietiškas saugumo supratimas – kuo daugiau metalo supa vairuotoją ir keleivius, tuo jis saugesnis. Tuo tarpu europiečiai galvoja kitaip.

Europietiškų sunkvežimių gamintojai patys nuolat išbando savo vilkikus saugumo testuose ir siekia smūgio jėgą nukreipti šalin nuo kabinos. Kitaip tariant, europietiškų sunkvežimių konstrukcija yra kuriama ir tobulinama turint omenyje kurios vilkiko dalys gali sugerti smūgio jėgą, o kurios turi ją nukreipti. Toks europietiškas saugumo supratimas kartais randa kelią ir į JAV greitkelius.

Volvo garsėja savo dėmesiu transporto priemonių saugumui, todėl išbando visus savo sunkvežimius, tarp jų – ir amerikietiško tipo. Bet tai – labiau išimtis nei taisyklė. Juk, kaip minėjome, amerikietiško tipo Volvo vilkikai yra vieninteliai turintys oro pagalves.

Volvo VNL saugumo bandymas

Tai kurie saugesni? Amerikietiškų sunkvežimių gamintojai saugumu perdėtai tikrai nesirūpina – jokių saugumo bandymų, jokių oro pagalvių, jokių saugumo zonų (crumple zones) -, tačiau yra masyvūs ir tvirti. Manoma, kad to turėtų pakakti atlaikyti stiprius smūgius. Tuo tarpu europietiški sunkvežimiai neturi ilgos nosies, bet yra nuolat išbandomi, dažniau turi oro pagalves, naujausias saugumo sistemas, smūgio jėgą sugeriančias zonas.

Šį klausimą uždavėme ir Linui Brazauskui – itin didelę patirtį turinčiam sunkvežimių vairuotojui. Jis tolimųjų reisų vairuotoju dirba nuo 1984 metų, nuo 2001 metų važinėja JAV. Jo nuomone, svarbiausios saugumo sistemos yra vairuotojų galvose – jos padeda avarijų išvengti apskritai. Visgi, jei reikėtų rinktis, kuriame sunkvežimyje būti avarijos metu, Linas mieliau rinktųsi amerikietiško tipo vilkiką. Tiesiog jie atrodo saugesni, o juk įspūdžio ir psichologinio pasitikėjimo naudos negalima nuvertinti.




Tai tokie tat pamąstymai – be išvadų. Galima tik pasakyti, kad sunkvežimių saugumas susiveda į visą eilę faktorių, kurių negalima nuvertinti. Galbūt europietiško tipo sunkvežimiu lengviau avarijų išvengti? O galbūt jie yra saugesni kitiems eismo dalyviams – tai taip pat yra labai svarbu. O galbūt europietiški sunkvežimiai yra saugesni važiuojant lėtesniu, o amerikietiški – didesniu greičiu?

Ką manote Jūs?

Ar lėktuvų pilotai oro uostose turi pereiti saugumo patikrą?

Ar lėktuvų pilotai oro uostose turi pereiti saugumo patikrą?

Bene nemėgstamiausia kiekvienos kelionės dalis yra apsaugos patikrinimas oro uoste. Kiekvienas keliautojas turi išsikraustyti kišenes, parodyti vežamus skysčius, elektronikos prietaisus, išsiverti diržą, kartais ir nusiauti batus. Nors nieko blogo nedarome ir ši procedūra yra skirta mūsų pačių saugumui, ji vis tiek erzina ir norėtųsi jos išvengti. Ar tai pavyksta lėktuvų pilotams? Ar jie taip pat turi ištverti saugumo patikrą?

Pilotai su keleiviais nesėdi laukimo salėse, juos retai pamatysi eilėse prie parduotuvių ir apskritai žingsniuojantys oro uoste jie atrodo tarsi būtų visai kito luomo atstovai. Iš esmės, taip ir yra. Tačiau šiais laikais saugumo patikros yra labai griežtos, tai ar pilotai gali jų išvengti?



Trumpai tariant, ne. Nors didesniuose oro uostose darbuotojams yra įrengti atskiri saugumo postai, tiek pilotai, tiek skrydžių palydovai turi pereiti visus patikrinimus lygiai taip pat, kaip ir keleiviai. Vietoj įlaipinimo bilieto jie turi specialius leidimus, pagal kuriuos yra identifikuojami. O pati procedūra atrodo skausmingai pažįstama.

Pilotai ir skrydžių palydovai turi išsikraustyti kišenes, išsijuosti diržus, nusiauti batus, parodyti elektronikos prietaisus bei skysčius. Jie žygiuoja pro metalo detektorių, o jų bagažas yra peršviečiamas rentgeno spinduliais. Saugumas yra aukščiau visko, todėl jie didelių malonių patikrinimo punktuose nesusilaukia, išskyrus tai, kad jiems nereikia stovėti eilėje.

Taip ir prasideda saugumo patikra – visus savo daiktus turite pateikti plastikinėje dėžėje. (Mattes, Wikimedia(CC BY 2.0 de)

2011 metais garsioji JAV Transporto Saugumo Administracija (geriau žinoma kaip tiesiog TSA) pilotams suteikė išimtį. Jie patys ar jų krepšiai nebuvo apieškomi, jiems nereikėjo eiti per metalo detektorius. Tuo metu buvo bandoma sušvelninti procedūras, tačiau dabar žmonės internete teigia, kad visi pilotai turi pereiti TSA patikrinimus.

Galima pykti dėl eilių saugumo patikros punktuose, nervintis dėl batų, diržų ir daiktų, kuriuos turite parodyti. Tačiau visa tai daroma mūsų pačių saugumui, todėl tereikia priprasti ir pasiruošti.

Iš anksto lengviausiai pasiekiamoje lagamino vietoje įsidėkite skysčius ir elektronikos prietaisus, pasirūpinkite lengvai nusiaunamais batais (jei keliausite su sportbačiais, jų tikriausiai net nereikės nusiimti), jei galite – skriskite be diržo. Jokiu būdu nebandykite vežtis daugiau skysčių ar didesnių buteliukų nei leidžiama ar didesnio lagamino nei leidžia jūsų bilietas. Jei jau taip nutiko, kad vieną ar kitą taisyklę pažeidėte – nesiginčykite, pripažinkite klaidą ir elkitės kaip nurodo darbuotojai. Svarbiausia – laiku atvykite į oro uostą ir gerai nusiteikite.




Apie Nodum

Nodum.lt - įdomiems skaitiniams skirtas puslapis. Čia reguliariai publikuojami straipsniai apie naujausias technologijas, mokslo pasiekimus, automobilių pasaulio naujienas ir kultūrą, patarimus ir visokias internete aptinkamas įdomybes. Didžiausias dėmesys skiriamas žmonėms, kurie kuria, keliauja, myli savo darbą, įdomioms lankytinoms vietoms ir pomėgiams. Nodum.lt - įvairenybių mazgas, jei veikiate ką nors įdomaus, apie ką norėtumėte papaskoti - susisiekite su mumis per mūsų Facebook puslapį ar elektroniniu paštu - nodum2017@gmail.com.