Oro pagalvės lėktuvuose? Ne tik įmanoma, bet jos jau diegiamos

Oro pagalvės lėktuvuose? Ne tik įmanoma, bet jos jau diegiamos

Beveik kiekvienas šiuo metu gatvėje važinėjantis automobilis turi bent kelias oro pagalves. Ši saugumo įrangos dalis yra labai svarbi ir padeda avarijų metu saugoti gyvybes. O kaip dėl lėktuvų? Kodėl juose nėra oro pagalvių? Į šį klausimą tuoj atsakysime, bet jis jau pats savaime nėra visiškai teisingas.

Oro pagalvės lėktuvuose jau diegiamos. Tiesa, labai retai ir prireiks dar kelių metų, kol jos iš tikrųjų paplis. Dabar jos yra tokios retos, kad, tikėtina, jums kelionių metu jų net nėra tekę matyti. Nors gali būti, kad žvalgėtės ne ten.



Šiuo metu oro pagalvės lėktuvuose yra pakankamai retas reiškinys dėl to, kad jos nebūtų veiksmingos. Katastrofos būna tokios, kad oro pagalvės vargiai pagerintų išgyvenimo galimybes. Jos taip pat lėktuvui suteiktų papildomo svorio, kuris nėra pageidaujamas dėl degalų sąnaudų. Galiausiai, oro pagalvės taip pat yra pakankamai brangios.

Oro pagalvės yra ne tokie jau paprasti įrenginiai. Jas sudaro smūgių jutikliai, sprogstamasis užtaisas, koks nors korpusas ir, aišku, pati pagalvė. Šie įrenginiai sensta, juos reikia tikrinti. Visa tai kainuoja, o naudos – visai mažai. Ir ne tik dėl to, kad katastrofos yra labai retos.

Oro pagalvės nėra pigios – juk jų nėra ir autobusuose ar traukiniuose. (OSX, Wikimedia)

Oro pagalvės automobiliuose yra skirtos užtikrinti, kad žmonės avarijos metu neatsitrenks į kietus salono paviršius. Avarijos metu automobilis staiga sustoja, tačiau viduje esančių žmonių kūnai iš inercijos juda toliau, todėl dideliu greičiau gali atsitrenkti į vairą, panelę, dureles ir stiklus. Oro pagalvės sušvelnina šiuos smūgius ir taip gelbsti gyvybes. Tačiau lėktuvų avarijų metu šios jėgos įprastai veikia ne horizontalioje, o vertikalioje plokštumoje. Juk lėktuvai krenta žemyn, o ne patenka į avarijas į ką nors atsitrenkdami. Taigi, iš inercijos keleivių kūnai taip pat staiga juda žemyn, todėl oro pagalvių tiesiog nėra kur montuoti.

Tiesa, tokia logika galioja ne visada. Lėktuvas gali nuriedėti nuo tako kildamas ar tūpdamas. Tuomet keleivius veikiančios jėgos savo kryptimi nedaug skirsis nuo tų, kurios veikia žmones automobiliuose. Tačiau juk sėdynių atlošuose niekas oro pagalvių nemontuoja net automobiliuose, tai kur jas sumontuoti lėktuve?

Kai kurie lėktuvai jau turi oro pagalves, bet ne visur. (Magnus Manske, Wikimedia (CC BY-SA 2.0)

Nemažai oro linijų savo lėktuvuose diegia į saugos diržus įmontuotas oro pagalves. Šie įrenginiai yra pakankamai lengvi ir maži, todėl  neprideda per daug papildomo svorio. Šios oro pagalvės išsiskleidžia smūgių metu ir suminkština patį saugos diržą, todėl sumažėja traumų tikimybė. Tiesa, jos veiksmingiausios nesudėtingų avarijų metu – pavyzdžiui, lėktuvui nuriedėjus nuo tako. Saugos diržuose integruotos pagalvės šiais laikais sutinkamos ir ne viename automobilyje. Išsiskleidusi pagalvė smūgio jėgą paskirsto didesniame plote, todėl diržas taip giliai neįsirėžia į žmogaus kūną.

Taip atrodo lėktuvo saugos diržas su integruota oro pagalve. (Captainm, Wikimedia(CC BY-SA 3.0)

Tiesa, ir šios oro pagalvės yra brangios, todėl oro linijos jas siūlo ne visada. Swiss Air, American Airlines, United Airlines ir dar kelios oro linijos tokius saugos diržus diegia tik aukštesnių klasių salonuose – taip tiesiog taupomi pinigai. Įdomu tai, kad tokio tipo saugos pagalvės yra nepriklausomos nuo lėktuvo sistemų, todėl jas galima įdiegti bet kuriuo metu ir, praktiškai, į bet kokio tipo lėktuvus. Cessna oro pagalves kaip standartinę įrangą diegia į kelis savo lėktuvų modelius. Aišku, oro pagalvė turi būti deaktyvuota, jei sėdynėje pasodinamas kūdikis.

Tikėtina, kad tokio tipo oro pagalvės ateityje paplis plačiau. Tiesa, neaišku, ar labai greitai, nes tai reikalauja investicijų, o pačios oro pagalvės keleivių nėra pastebimos kaip ženklus oro linijų privalumas. Juk oro pagalvių nėra nei autobusuose, nei traukiniuose.



Taip pat skaitykite:

Kodėl Boeing 777x turi užlenkiamus sparnų galus, o Airbus A380 jų nenaudojo?

Airbus paskelbė A380 programos pabaigos datą;

Kodėl kai kurių Boeing lėktuvų variklių korpusai turi dantytus galus? 

Kam skirtos tos raudonos juostelės su užrašu „Remove before flight“ ant oro uostuose stovinčių lėktuvų?

Kodėl anksčiau lėktuvų kabinose darbuodavosi ir skrydžių inžinieriai? Kodėl šiais laikais jų nebereikia?

Kodėl saugos diržai lėktuvuose yra visiškai kitokie nei automobiliuose?

Ar krentančiame lifte įstrigę žmonės padidintų savo šansus išgyventi, jei laiku pašoktų į viršų?

Ar krentančiame lifte įstrigę žmonės padidintų savo šansus išgyventi, jei laiku pašoktų į viršų?

Įsivaizduokite tokį košmaro vertą scenarijų – jūs kylate liftu, tačiau staiga trūksta jo lynas. Avariniai stabdžiai nesuveikia, liftas vis greičiau krenta žemyn. Atrodo, kad jo visiškai niekas nesulaikys, tačiau jums į galvą šauna išganinga mintis – prieš pat lifto susidūrimą su šachtos dugnu jūs nusprendžiate pašokti į viršų. Ar tokia išgyvenimo strategija pasiteisintų?

Iš tikrųjų, logika paprasta. Liftas su jumis viduje krenta žemyn dideliu greičiu. Staiga atsispirdami nuo lifto grindų jūs teoriškai sulėtintumėte savo kritimą pastato atžvilgiu arba net visai jį sustabdytumėte. Jei pašoktumėte laiku, lifto kabina po jūsų kojomis sudužtų, būtų sulamdyta, o tuomet ant jos nusileistumėte jūs, nepatyręs to paties stipriausio smūgio. Atrodo kaip protinga išgyvenimo strategija, tiesa?



Ne, taip išgyventi iš tikrųjų nepavyktų dėl kelių priežasčių. Visų pirma, jūs nežinotumėte kada pašokti į viršų. Laisvai krentantis liftas sudužtų vos po kelių sekundžių, laiku pašokti, kad išvengtumėte smūgio jums tiesiog nepavyktų. Kita priežastis – liftas kristų labai dideliu greičiu, kuriam jūsų šuolio greitis tikrai neprilygtų. Kitaip tariant, šuolis iš kritimo greičio atimtų labai nedaug. Reikėtų nepamiršti ir to, kad atsispirtumėte nuo laisvai krentančio paviršiaus, todėl ir jūsų šuolis nebūtų toks stiprus, kaip ant žemės, nes kažkiek žemyn stumtelėtumėte ir krentantį liftą.

Šiuolaikiniai liftai yra labai saugūs, o juosė šokinėti nėra prasmės. (Another Believer, Wikimedia (CC BY-SA 3.0)

Galiausiai, nereikėtų pamiršti, kad smūgis suknežins lifto kabiną. Įdubs lubos, visa kabina susikreips, pabirs apdaila. Kitaip tariant, pavojingos bus ne tik lifto grindys – smūgio jėga bus perduota visai kabinai. Tai negi nėra būtų išsigelbėti?

Visų pirma reikia pasakyti, kad tikimybė, jog kada nors pateksite į tokią situaciją yra nepaprastai maža. Kiekvieną liftą laiko ne vienas, o bent keli stiprūs plieniniai lynai. Didžiuosius liftus laiko net 8 ar daugiau storų plieninių trosų, nors net vienas galėtų kurį laiką išlaikyti pilnai pakrauto lifto svorį. Jei taip nutiktų, kad liftas vis tiek pradėtų kristi, jį sustabdytų avariniai stabdžiai. Avarinių stabdžių mechanizmas taip pat neprivalo suveikti tobulai – jei stabdžiai suveiktų vos viename kampe, lifto kabina vis tiek nenukristų. Kita vertus, visokių nelaimių pasitaiko ir yra buvę atvejų, kuomet liftas laisvai nukrito per visą šachtos ilgį.

Geriausia išgyvenimo strategija iš tiesų yra veidu žemyn atsigulti ant lifto grindų. Jei turite ką nors minkšto, kas galėtų sugerti smūgio jėgą (pavyzdžiui, paltą), pasidėkite tai po veidu, o rankomis užsidenkite pakaušį. Nors tokioje stresinėje situacijoje tai tikriausiai nepavyks, pasistenkite atpalaiduoti raumenis.

Liftui kristi neleidžia avariniai stabdžiai – beliks kviesti pagalbą. (Dieselducy, Andrew R, Wikimedia (CC BY-SA 3.0)

Kodėl geriausia atsigulti? Taip smūgio jėga pasiskirstys didesniame jūsų kūno plote. Jei liksite stovėti, visą smūgio jėgą patirsite tiesiai per kojas ir stuburą – atsigulus ta jėga pasiskirstys didesniame plote. Gultis reikia ant veido todėl, kad smegenys yra galinėje kaukolės dalyje.

Taigi, nemanykite, kad šuolis krentančiame lifte jus išgelbės – tikimybė, kad tai nors kiek padės yra labai menka. Geriau jau atsigulkite ir pasistenkite apsaugoti savo galvą.



Taip pat skaitykite:

Ar tiesa, kad automobiliai su galiniais varomais ratais nekenčia žiemos?

Ar lėktuvų pilotai oro uostose turi pereiti saugumo patikrą?

Kurios spalvos automobiliai dažniau patenka į avarijas?

Kam skirta kartais tarp geležinkelio bėgių matoma dar viena pora tarpusavyje sujungtų bėgių?

Kodėl saugos diržai lėktuvuose yra visai kitokie nei automobiliuose?

Sunkvežimių saugumas: amerikietiškas prieš europietišką (Video)

Sunkvežimių saugumas: amerikietiškas prieš europietišką (Video)

Prieš kelias dienas rašėme apie amerikietiškų ir europietiškų sunkvežimių skirtumus. Abu tipai turi savų trūkumų ir privalumų, kurie straipsnyje buvo išvardinti, stengiantis paaiškinti, kodėl vienas tipas taip plačiai naudojamas JAV, o kitas – Europoje. Visgi, Facebook grupėse atsirado žmonių, kurie šias mašinas pažįsta iš arti, su jomis dirba ir todėl pastebėjo dar vieną skirtumą – amerikietiški sunkvežimiai yra saugesni avarijos atveju. Bet ar tikrai?

Amerikietiško tipo sunkvežimiai turi ilgas nosis, taip atitolindami vairuotoją nuo vilkiko priekio. Tai bent jau turėtų reikšti, kad amerikietiški sunkvežimiai yra saugesni – tarp vairuotojo ir smūgio taško yra pakankamai didelis atstumas. Tačiau samprotavimai be specialistų skaičiavimų ir bandymų ir lieka tik samprotavimais. Todėl mes paieškojome keleto saugumo bandymų, kad galėtume bent jau vizualiai, neprofesionaliai palyginti, kuriame sunkvežimyje avarijos metu būti yra saugiau.



Visgi, čia yra problema. Internete ne taip jau lengva surasti amerikietiškų sunkvežimių saugumo bandymų ir jų rezultatų. Įvairūs saugumo bandymai, kuriuose specialiai tam skirtose laboratorijose daužomi automobiliai, autobusai ir kitos transporto priemonės, internete yra gana populiarūs, todėl juos į tokius portalus kaip YouTube kelia ir gamintojai, ir už eismo saugumą atsakingos agentūros. Visgi, amerikietiško tipo sunkvežimių saugumo bandymų rasti nėra taip jau lengva. Štai vienas, kurį pavyko aptikti:

Sunkvežimis visai be krovinio, tačiau deformacijas salone tikrai galima pastebėti. Taip pat atkreipkite dėmesį į tai, kad šiame vilkike nėra oro pagalvių. Tai – visai ne atsitiktinumas, o valstybės politikos rezultatas. JAV įrengti oro pagalves sunkiosiose komercinėse transporto priemonėse tiesiog nereikalaujama – galima sakyti, tik Volvo sunkvežimiai jas turi. Daugelis kitų gamintojų nesivargina montuoti oro pagalvių, taip taupydami lėšas, o galbūt ir nematydami jų naudos tokiuose dideliuose vilkikuose.

Taigi, nors pateiktas vaizdo įrašas nebuvo pakankamai detalus, galime jį palyginti su šiuo:

Viena iš priežasčių, kodėl sunku rasti gerų, nesenų amerikietiškų sunkvežimių saugumo bandymų yra ta, kad jie retai kada bandomi. Reikalavimų įvertinti sunkiųjų sunkvežimių saugumą avarijų metu nėra. Čia veikia ir amerikietiškas saugumo supratimas – kuo daugiau metalo supa vairuotoją ir keleivius, tuo jis saugesnis. Tuo tarpu europiečiai galvoja kitaip.

Europietiškų sunkvežimių gamintojai patys nuolat išbando savo vilkikus saugumo testuose ir siekia smūgio jėgą nukreipti šalin nuo kabinos. Kitaip tariant, europietiškų sunkvežimių konstrukcija yra kuriama ir tobulinama turint omenyje kurios vilkiko dalys gali sugerti smūgio jėgą, o kurios turi ją nukreipti. Toks europietiškas saugumo supratimas kartais randa kelią ir į JAV greitkelius.

Volvo garsėja savo dėmesiu transporto priemonių saugumui, todėl išbando visus savo sunkvežimius, tarp jų – ir amerikietiško tipo. Bet tai – labiau išimtis nei taisyklė. Juk, kaip minėjome, amerikietiško tipo Volvo vilkikai yra vieninteliai turintys oro pagalves.

Volvo VNL saugumo bandymas

Tai kurie saugesni? Amerikietiškų sunkvežimių gamintojai saugumu perdėtai tikrai nesirūpina – jokių saugumo bandymų, jokių oro pagalvių, jokių saugumo zonų (crumple zones) -, tačiau yra masyvūs ir tvirti. Manoma, kad to turėtų pakakti atlaikyti stiprius smūgius. Tuo tarpu europietiški sunkvežimiai neturi ilgos nosies, bet yra nuolat išbandomi, dažniau turi oro pagalves, naujausias saugumo sistemas, smūgio jėgą sugeriančias zonas.

Šį klausimą uždavėme ir Linui Brazauskui – itin didelę patirtį turinčiam sunkvežimių vairuotojui. Jis tolimųjų reisų vairuotoju dirba nuo 1984 metų, nuo 2001 metų važinėja JAV. Jo nuomone, svarbiausios saugumo sistemos yra vairuotojų galvose – jos padeda avarijų išvengti apskritai. Visgi, jei reikėtų rinktis, kuriame sunkvežimyje būti avarijos metu, Linas mieliau rinktųsi amerikietiško tipo vilkiką. Tiesiog jie atrodo saugesni, o juk įspūdžio ir psichologinio pasitikėjimo naudos negalima nuvertinti.




Tai tokie tat pamąstymai – be išvadų. Galima tik pasakyti, kad sunkvežimių saugumas susiveda į visą eilę faktorių, kurių negalima nuvertinti. Galbūt europietiško tipo sunkvežimiu lengviau avarijų išvengti? O galbūt jie yra saugesni kitiems eismo dalyviams – tai taip pat yra labai svarbu. O galbūt europietiški sunkvežimiai yra saugesni važiuojant lėtesniu, o amerikietiški – didesniu greičiu?

Ką manote Jūs?

Ar lėktuvų pilotai oro uostose turi pereiti saugumo patikrą?

Ar lėktuvų pilotai oro uostose turi pereiti saugumo patikrą?

Bene nemėgstamiausia kiekvienos kelionės dalis yra apsaugos patikrinimas oro uoste. Kiekvienas keliautojas turi išsikraustyti kišenes, parodyti vežamus skysčius, elektronikos prietaisus, išsiverti diržą, kartais ir nusiauti batus. Nors nieko blogo nedarome ir ši procedūra yra skirta mūsų pačių saugumui, ji vis tiek erzina ir norėtųsi jos išvengti. Ar tai pavyksta lėktuvų pilotams? Ar jie taip pat turi ištverti saugumo patikrą?

Pilotai su keleiviais nesėdi laukimo salėse, juos retai pamatysi eilėse prie parduotuvių ir apskritai žingsniuojantys oro uoste jie atrodo tarsi būtų visai kito luomo atstovai. Iš esmės, taip ir yra. Tačiau šiais laikais saugumo patikros yra labai griežtos, tai ar pilotai gali jų išvengti?



Trumpai tariant, ne. Nors didesniuose oro uostose darbuotojams yra įrengti atskiri saugumo postai, tiek pilotai, tiek skrydžių palydovai turi pereiti visus patikrinimus lygiai taip pat, kaip ir keleiviai. Vietoj įlaipinimo bilieto jie turi specialius leidimus, pagal kuriuos yra identifikuojami. O pati procedūra atrodo skausmingai pažįstama.

Pilotai ir skrydžių palydovai turi išsikraustyti kišenes, išsijuosti diržus, nusiauti batus, parodyti elektronikos prietaisus bei skysčius. Jie žygiuoja pro metalo detektorių, o jų bagažas yra peršviečiamas rentgeno spinduliais. Saugumas yra aukščiau visko, todėl jie didelių malonių patikrinimo punktuose nesusilaukia, išskyrus tai, kad jiems nereikia stovėti eilėje.

Taip ir prasideda saugumo patikra – visus savo daiktus turite pateikti plastikinėje dėžėje. (Mattes, Wikimedia(CC BY 2.0 de)

2011 metais garsioji JAV Transporto Saugumo Administracija (geriau žinoma kaip tiesiog TSA) pilotams suteikė išimtį. Jie patys ar jų krepšiai nebuvo apieškomi, jiems nereikėjo eiti per metalo detektorius. Tuo metu buvo bandoma sušvelninti procedūras, tačiau dabar žmonės internete teigia, kad visi pilotai turi pereiti TSA patikrinimus.

Galima pykti dėl eilių saugumo patikros punktuose, nervintis dėl batų, diržų ir daiktų, kuriuos turite parodyti. Tačiau visa tai daroma mūsų pačių saugumui, todėl tereikia priprasti ir pasiruošti.

Iš anksto lengviausiai pasiekiamoje lagamino vietoje įsidėkite skysčius ir elektronikos prietaisus, pasirūpinkite lengvai nusiaunamais batais (jei keliausite su sportbačiais, jų tikriausiai net nereikės nusiimti), jei galite – skriskite be diržo. Jokiu būdu nebandykite vežtis daugiau skysčių ar didesnių buteliukų nei leidžiama ar didesnio lagamino nei leidžia jūsų bilietas. Jei jau taip nutiko, kad vieną ar kitą taisyklę pažeidėte – nesiginčykite, pripažinkite klaidą ir elkitės kaip nurodo darbuotojai. Svarbiausia – laiku atvykite į oro uostą ir gerai nusiteikite.




Apie Nodum

Nodum.lt - įdomiems skaitiniams skirtas puslapis. Čia reguliariai publikuojami straipsniai apie naujausias technologijas, mokslo pasiekimus, automobilių pasaulio naujienas ir kultūrą, patarimus ir visokias internete aptinkamas įdomybes. Didžiausias dėmesys skiriamas žmonėms, kurie kuria, keliauja, myli savo darbą, įdomioms lankytinoms vietoms ir pomėgiams. Nodum.lt - įvairenybių mazgas, jei veikiate ką nors įdomaus, apie ką norėtumėte papaskoti - susisiekite su mumis per mūsų Facebook puslapį ar elektroniniu paštu - nodum2017@gmail.com.