Mįslė technikos mėgėjams – ką veikia ši vikšrinė mašina su dantytu stumdytuvu ir plačiais vikšrais?

Mįslė technikos mėgėjams – ką veikia ši vikšrinė mašina su dantytu stumdytuvu ir plačiais vikšrais?

Pažvelkite į nuotrauką. Joje matote keistą vikšrinę mašiną su dantytu stumdytuvu. Šis mažas aparatas išties atrodo kiek neįprastai ir jo Lietuvos ūkiuose tikriausiai nepamatysite. Platūs vikšrai išduoda, kad kuriant šią techniką buvo atsižvelgta į slėgį į gruntą, bet ar galite atspėti, kas tai per mašina? Kokius darbus ji dirba?

Tai – dar viena mįslė technikos mėgėjams. Tokius galvosūkius publikuojame gana dažnai. Praeitą kartą klausėme, kam skirta didelė žemės ūkio mašina su plačiomis padangomis, o prieš tai bandėme jus sugluminti pateikdami specializuoto pramoninio sunkvežimio nuotrauką. Siūlome užmesti akį ir į tas mįsles,  bet dabar pažiūrėkime į šiandieninę.



Viskas labai paprasta – pažiūrėkite į šią nuotrauką ir pabandykite nuspręsti, kam skirtas šis aparatas. Šįkart mįslė yra visai lengva, tačiau po nuotrauka surasite ne tik atsakymą, bet ir šiek tiek papildomos informacijos apie šios technikos naudojimą ir charakteristikas.

Kokį darbą dirba ši keistai atrodanti mašina su dantytu buldozeriu? (SkywalkerPL, Wikimedia(CC BY 4.0)

Tai – 1985 metais pagaminta maža slidinėjimo trasų priežiūros mašina. Jos amžius, beje, yra svarbus tik todėl, kad daugelis šiais laikais slidinėjimo kurortuose dirbančių mašinų yra kur kas didesnės, sunkesnės, galingesnės ir universalesnės. Kadangi ši mįslė nebuvo labai sunki, tikėtina, kad ją įveikėte, bet ar tikrai žinote, kaip ir kam naudojami šie aparatai? Kodėl sniego peilis yra dantytas? Kaip jos lygina sniegą ir kokius kitus darbus dirba slidinėjimo trasų priežiūros mašinos?

Nelygus sniegas nėra malonus slidinėtojams ir netgi gali būti pavojingas. (Floppy36, Wikimedia(CC BY-SA 3.0)

Daugelis žmonių mano, kad slidinėjimo trasų mašinos turi vieną užduotį – pašalinti sniego perteklių. Tam jos turi sniego peilius, kuriais nustumdo iškritusį sniegą. Tai jos aišku gali daryti, tačiau realiai jų paskirtis yra kiek kita. Slidinėjimo trasų priežiūros mašinos turi išlyginti ir suspausti sniegą, kad šis taptų patogiu slidinėjimo entuziastams. Lygi trasos danga pasiekiama ne tik priekyje esančio sniego stumtuvo pagalba – dažnai paskui save tokia mašina tempia dar vieną panašų įtaisą, kad ant trasos neliktų vikšrų pėdsakų.

Sniego peilis yra dantytas ne be reikalo. Jis ne tik išlygina, bet ir tekstūruoja trasą – sniego paviršiui suteikiama vadinama kordinio velveto išvaizda, kuomet visas paviršius yra išraižytas negiliais grioveliais. Tokia tekstūra leidžia geriau įvertinti trasos būklę ir palengvina slidžių bei snieglenčių slydimą.

Labai platūs vikšrai sumažina spaudimą į sniegą, tačiau kartu jį ir šiek tiek suspaudžia, kad slidės ir snieglentės į jį negrimztų. (Maksym Kozlenko, Wikimedia(CC BY-SA 4.0)

Platūs vikšrai slidinėjimo trasų mašinoms reikalingi, kad jos pačios nesukurtų gilių vėžių. Skaičiuojama, kad vienos tokios mašinos slėgis į gruntą siekia vos 0,04-0,06 kilogramus kvadratiniam centimetrui. Tai yra labai geras rodiklis, turint omenyje, kad šios mašinos sveria daugiau nei 8 tonas. Nepaisant to, šios mašinos kartu ir suspaudžia sniegą, kad poilsiautojai jame neklimptų su savo slidėmis ir snieglentėmis.  Tačiau tai nėra vienintelis slidinėjimo trasų mašinų darbas.

Taip atrodo slidinėjimo trasų priežiūros mašina išlygintas sniegas – ši tekstūra palengvina slidžių ir snieglenčių slydimą. (böhringer friedrich, Wikimedia(CC BY-SA 2.5)

Jos taip pat naudojamos trasų formavimui. Pavyzdžiui, jos gali suformuoti kliūtis snieglenčių parkams, kalnelius vaikams, sniego barjerus palei trasos pakraščius. Sniego gaminimo aparatai dažnai nelabai tolygiai paskirsto naują sniegą, todėl ir šis darbas atitenka vikšrinėms trasos priežiūros mašinoms. Modernios mašinos pačios gali vežti sniego gamybos,  krovinių, keleivinius modulius ir net kranus, kurie praverčia trasose diegiant naują įrangą.

Slidinėjimo trasų priežiūros mašinos gali vežti įvairią įrangą – ši veža keleivinį modulį. (Kyle Pearce, Wikimedia(CC BY-SA 2.0)

Kalbėti apie technines charakteristikas nėra lengva, nes skirtingi gamintojai pasitelkia skirtingus sprendimus. Tačiau PistenBully 300 Polar yra geras, populiarus tokios mašinos pavyzdys. Ši mašina naudoja 6 cilindrų Mercedes-Benz dyzelinį variklį, išvystantį 455 ag (335 kW). Tokios galios pakanka maksimalia 21 km/h greičiui, tačiau įprastai slidinėjimo trasų mašinos taip greitai  tikrai nesidarbuoja. Šio aparato plotis su vikšrais – 4,26 metrai, o ilgis – 8,4 m. Be jokių įrankių ir modulių PistenBully 300 Polar sveria 8,4 tonas, o maksimalus svoris siekia 12 tonų.

Slidinėjimo trasų mašinos įprastai darbuojasi naktį. Jei joms tenka veikti dieną, slidinėtojus jos perspėja garsiniu signalu ir šviesomis. Geras pravažumas leidžia įveikti ir labai stačias įkalnes, o jei jos pasirodo per daug stačios, gali būti pasitelkiamos gervės ir tvirti trosai. Itin žemas svorio centras ir labai platų vikšrai leidžia šioms mašinoms laisvai visiškai saugiai važinėti ir išilgai šlaito. Įdomu ir tai, kad dėl šių savybių šios mašinos randa darbo ir kitose srityse – kartais jos yra modifikuojamos darbui durpynuose.



Taip pat skaitykite:

Kam skirtas šis platus traktorius su didelėmis padangomis?

10 įdomių faktų apie sniego valymo mašinas, kurių galbūt nežinojote;

Ką veikia šis pramoninis sunkvežimis?

Kam skirta ši agresyviai atrodanti žemės ūkio mašina?

Kam reikalingas toks mažas lokomotyvas?

Ką gėlių laukuose veikia šis neįprastai atrodantis traktorius?

Pellenc Optimum aukštas traktorius be jokių ašių, bet kam jis skirtas?

Ka-26 – kodėl šis sraigtasparnis atrodo toks keistas? Kam jis buvo skirtas?

10 įdomių faktų apie sniegaeigius, kurių galbūt nežinojote: kaip atsirado šios transporto priemonės, iš ko gaminami jų vikšrai ir kaip sniegaeigiai važiuoja vandeniu (Video)

10 įdomių faktų apie sniegaeigius, kurių galbūt nežinojote: kaip atsirado šios transporto priemonės, iš ko gaminami jų vikšrai ir kaip sniegaeigiai važiuoja vandeniu (Video)

Žiema mūsų kraštuose nėra tokia jau atšiauri. Pasitaiko, kad per metus iškrenta visai nedaug sniego, o ir infrastruktūra mūsų nedidelėje šalyje yra pakankamai gerai išvystyta ir prižiūrima. Visgi, sniegaeigiai yra labai svarbi transporto priemonė ne vienoje šalto klimato šalyje. Tiesą sakant, tai taip pat yra ir puikus būdas praleisti laisvalaikį. Štai 10 faktų apie sniegaeigius, kurių galbūt nežinojote.

Įdomiais faktais dalinamės kiekvieno pirmadienio vakarą. Štai praeitą savaitę kalbėjome apie sniego valymo mašinas. Toli nuo šios temos nejudame ir šįkart – štai įdomios istorinės ir techninės sniegaeigių detalės.



Sniegaeigiai atsirado iš būtinybės. Arkliai iš tikrųjų neblogai susidoroja su sniegu, tačiau yra tam tikra riba – per labai gilias pusnis arkliai taip pat negali išbristi. Tai ilgą laiką reiškė, kad nuošalios vietovės žiemos mėnesiais yra atskirtos nuo pasaulio. Sniegaeigiai, kokius mes pažįstame dabar, atsirado 20 amžiaus pradžioje. Ray H. Muscott iš Mičigano valstijos JAV 1915-1916 metais užpatentavo savo sniegui skirtos mašinos dizainą – priekyje turėjo būti slidės, o gale – vikšrai. Taip žmonės ilgą laiką modifikavo pigius Ford Model T automobilius – šios mašinos pasitarnavo pristatant paštą.

1926-ųjų Ford Model T modifikuotas važiuoti per sniegą. (Cullen328, Wikimedia(CC BY-SA 3.0)

Ne visi pirmieji sniegaeigiai naudojo vikšrus. Aero rogės – sniegaeigiai, į priekį varomi propeleriais, taip pat buvo išrastos gana anksti. Sergėjus Neždanovskis, rusų išradėjas, Aerosani vadinamas aero roges sukūrė dar 1903-1905 metais. Vėliau 1909-19010 metais Sergėjus Sikorskis, žinomas dėl savo indėlio į ankstyvųjų sraigtasparnių kūrimą,  sukūrė ir išbandė savo aero roges. Ši transporto priemonė vėliau buvo naudojama siuntų, produktų išvežiojimui ir karyboje.

Suomių aero rogės Antrojo pasaulinio karo metais. (Wikimedia)

Sniegaeigiai pakeitė šunų kinkinius. Šiaurės Amerikos šiaurėje šunų kinkiniai buvo viena iš pagrindinių transporto priemonių, kol nepaplito sniegaeigiai. Nors dabar mes į juos žiūrime kaip į pramogoms skirtą mašiną, ten iki šiol žmonės dažnai sniegaeigiais vyksta į darbą. Tiesa, vis rečiau, nes keliai dabar jau yra puikiai prižiūrimi ir dažniausiai nebėra padengti sniegu. Kita vertus, sniegaeigiai vis dar naudojami Kanados miškininkų, ūkininkų, kalnakasybos kompanijų ir kitų žmonių, kurie gyvena ir dirba sudėtingomis žiemos sąlygomis. Šiuolaikiniai sniegaeigiai turi ir šiokius tokius privalumus, pavyzdžiui, šildomas rankenas ir sėdynes.

Sniegaeigiai leidžia greitai įveikti ilgus atstumus, kur nėra kelių. (BAmundsen, Wikimedia(CC BY-SA 3.0)

Bombardier taip pat pradėjo nuo sniegaeigių. Bombardier lėktuvus tikrai esate matę. Tai ir nedideliais atstumais skraidantys propeleriniai Dash 8, ir CRJ su varikliais arčiau uodegos, ir AirBaltic įsigyti nauji CS300. Tačiau kanadietis išradėjas Bombardier kompaniją 1942 metais įkūrė norėdamas kurti sniegaeigius. Pats inžinierius sniegaeigius pardavinėjo dar nuo 1937 metų, tačiau vėlesni Bombardier modeliai, kurie priminė furgonus su vikšrais, buvo kur kas sėkmingesni. Jie ir vaikus į mokyklą pristatinėjo, ir greitosios medicininės pagalbos užduotis vykdė, ir šiaip prekes išvežiojo. Ski-Doo, vienas garsiausių Kanados prekės ženklų, taip pat buvo įsteigtas Bombardier.

Tokie sniegaeigiai, kaip šis 1952-ųjų Bombardier, galėjo dirbti ir visai be sniego – slide tiesiog reikėjo pakeisti ratais. (Pjt56, Wikimedia(CC BY-SA 4.0)

Varikliai erzina aplinkosaugininkus. Tradiciškai sniegaeigiai buvo varomi dvitakčiais varikliais. Jie yra paprastesni ir patvaresni, bet pasižymi prastais aplinkosaugos standartais. Visgi, vis daugiau gamintojų pereina prie keturtakčių variklių – Yamaha kitokių jau ir nebegamina, o ir kitos markės seka šiuo pavyzdžiu. Sniegaeigiai aplinkosaugos požiūriu kritikuojami ir dėl triukšmo, ir kraštovaizdžio darkymo. Beje, jau yra ir elektrinių sneigaeigių Whistler Blackcomb slidinėjimo kurortas juos bando siekdamas sumažinti triukšmą.




Sniegas, greitis ir drąsa. Pirmieji sniegaeigiai buvo lėti ir nerangūs, tačiau laikui bėgant jie labai sparčiai tobulėjo. Galingi šiuolaikiniai sniegaeigiai gali pasiekti ir 240 km/h greitį – įsivaizduokite adrenaliną lekiant tokiu greičiu per užšalusį ir apsnigtą ežerą. Tiesa, vidutiniškai populiariausių sniegaeigių maksimalus greitis siekia perpus mažiau. Tuo tarpu traukos lenktynėms ruošti sniegaeigiai, pasak Wikipedia,  gali pasiekti ir didesnį nei 320 km/h greitį, tačiau šios mašinos yra taip stipriai modifikuotos, kad mažai kuo primena įprastus sniegaeigius. Sniegaigių lenktynės rengiamos nuolat – ir traukos, ir žiedinės, ir bekelės, ir ištvermės, ir net akrobatiniai pasirodymai. Vasarą sniegaeigių pilotai treniruojasi ant žolės, sintetinės dangos ar net ant asfalto.

Sniegaeigių lenktynės 1970-aisiais Albertoje, Kanadoje. (Provincial Archives of Alberta, Wikimedia)

Kaip akmenukas per vandenį. Ar sniegaeigis gali plaukti? Ne, negali, tačiau žmonės suranda būtų kaip efektingai įveikti nedidelius vandens telkinius. Įsibėgėjęs sniegaeigis nestabdydamas įvažiuoja į vandens telkinį ir tiesiog hidroplanuoje per jį kaip žmogaus mestas akmenukas. Patyrę vairuotojai sugeba atlikti ir šiokius tokius manevrus ant vandens, o nuo 1977 metų rengiamos ir kasmetinės varžybos. Tiesa, jos organizuojamos vasarą, o snigaeigiai yra specialiai paruošiami – nuimamos nereikalingos dalys, kad jie būtų kuo lengvesni. Vandeniu sneigaeigiai gali įveikti ir labai didelius atstumus, jei tik vairuotojas išlaikys nuspaustą akceleratorių.

212 km sniegaeigiu ant vandens

 

Sniegaeigiai gali būti pavojingi. Pažvelgus į šią transporto priemonę nesunku pagalvoti, kad ji yra visiškai saugi. Lakstoma daugiausiai ten, kur joks eismas nevyksta, o ir nukritus sužalojimai būna menki. Visgi, sniegaeigius pamėgę žmonė ne visada elgiasi saugiai. Dažniausiai avarijos įvyksta sniegaeigiams atsitrenkiant vieniems į kitus arba gamtines kliūtis. Teigiama, kad Aliaskoje, kurioje sniegaeigiai yra labai svarbi susisiekimo priemonė, dažniausiai žmonės per sniegaeigių avarijas žūva nuskendę – tiesiog neįvertinamas ledo storis ir properšų tikimybė. Antroje šio sąrašo vietoje būtų nuošliaužos – sniegaeigiais žmonės stengiasi pakilti į kuo statesnius kalnus ir kartais yra palaidojami nuslinkusio sniego. Visgi, sakoma, kad teisingai ir protingai naudojami sniegeigiai yra labai saugūs, o dauguma avarijų įvyksta dėl pačių žmonių drąsos pertekliaus ar alkoholio.

Vokietijos policijos sniegaeigis. (Juergen.boehm, Wikimedia)

Iš ko gaminami sniegaeigių vikšrai? Pabandykite atspėti – kokia medžiaga būtų tinkamiausia sniegaeigių vikšrams? Anksčiau buvo naudojama guma – pirmieji Polaris sniegaeigiai naudojo senus kovejerių diržus. Tačiau dabar pasitelkiamos kompozitinės medžiagos – daugumos šiuolaikinių sniegaeigių vikšrai yra gaminami iš Kevlaro – medžiagos, kuri naudojama ir neperšaunamų liemenių gamyboje. Į vikšrus gali būti montuojami ir dygliai, kurie padeda manevruoti ant ledo.

Daugumos šiuolaikinių sniegaeigių vikšrai gaminami iš Kevlaro. (Vince pahkala, Wikimedia(CC BY-SA 3.0)

Su sniegaeigiu į Šiaurės ašigalį. Sniegaeigiai yra rinkami tolimoms kelionėms, tačiau Ralpho Plaistedo ir jo bendražygių Walto Pedersono, Gerry Pitzlo ir Jean-Luco Bombardiero 1968 metų kelionė į Šiaurės ašigalį visiems laikams įėjo į istoriją kaip pirmoji patvirtinta sėkminga kelionė sausuma iki pat šiausiausio mūsų planetos taško. Kelionė užtruko 44 dienas ir buvo išties nelengva. Labai padėjo tai, kad atsargos buvo numetamos lėktuvu – jų nereikėjo temptis su savimi. Galiausiai, kuomet komanda pasiekė tikslą, jų buvimo vieta buvo patvirtinta lėktuvu, kuris šiuos vyrus ir parskraidino namo.



Tiek įdomių faktų šį pirmadienį. Taip pat kviečiame skaityti:

10 įdomių faktų apie sniego valymo mašinas;

10 įdomių faktų apie sraigtasparnius;

10 įdomių faktų apie arklius;

10 įdomių faktų apie motociklus;

10 įdomių faktų apie sunkvežimius;

10 įdomių faktų apie traukinius;

10 įdomių faktų apie traktorius;

10 įdomių faktų apie sniego valymo mašinas, kurių galbūt nežinojote: sniegą tirpdantis reaktyvinis variklis, arklių traukiami padargai ir kenkianti druska (Video)

10 įdomių faktų apie sniego valymo mašinas, kurių galbūt nežinojote: sniegą tirpdantis reaktyvinis variklis, arklių traukiami padargai ir kenkianti druska (Video)

Žiema mus lepina gražiai vaizdais ir pramogomis. Tačiau jai būtina tinkamai pasiruošti, ji sukelia galvos skausmą kelininkams ir geležinkelininkams. Bet ar kada susimąstėte, koks puikus išradimas yra sniego valymo mašinos? Sniego peiliais ginkluoti traktoriai ir sunkvežimiai kasdien mus vaduoja iš gamtos spąstų. Štai 10 faktų apie įvairias ne tik kelių sniego valymo mašinas, kurių galbūt nežinojote.

Įdomių faktų rinkinius skelbiame kiekvieną pirmadienį. Štai praeitos savaitės pradžioje kvietėme paskaityti apie sraigtasparnius. O šįkart domimės, kas mus vaduoja iš žiemos gniaužtų.



Pirmieji sniego peiliai. Tikriausiai niekas nenustebs perskaitęs, kad arklių traukiamų vežimų laikais keliai buvo kur kas prasčiau prižiūrimi. Kelių valymo tarnybos paprasčiausiai neegzistavo ir ištisi kaimai būdavo užsnigti, be galimybės pasiekti miestelius. Kita vertus, arkliai kur kas lengviau susitvarko su pusnimis nei šiandien mums įprasti automobiliai, todėl ir keliasdešimt centimetrų sniego jiems problemų nekėlė. Pirmieji sniego peiliai, skirti keliams valyti, buvo mediniai, tvirtinami po vežimu tarp dviejų jo ašių. JAV pirmasis patentas sniego valytuvui buvo išduotas traukiniui skirtam sniego peiliui – jis užpildytas dar devyniolikto amžiaus viduryje. To paties amžiaus pabaigoje užpatentuotas ir plieninis arklių traukiamas sniego peilis, o 1913 – pirmasis sniego peilis motorinėms transporto priemonėms. Visgi, specializuoti arklių traukiami sniego peiliai šiandien atrodo įdomiausiai.

Arklių traukiami sniego peiliai 1909 metais Švedijoje. (Malmström, Axel, Wikimedia)

Vienas pirmųjų sniego peilių automobiliams. Vieną pirmųjų automobiliams (taigi, ir sunkvežimiams) skirtų sniego peilių 1923 metais sukūrė norvegai Hansas ir Evenas Øveraasenai. Šie sniego peiliai valydavo sniegą tik priešais automobilio ratus. Tai buvo didelės Øveraasen kompanijos pradžia. Ši įmonė iki šiol gamina sniego valymo techniką. Štai kaip atrodė pirmasis prie automobilio montuojamas sniego peilis.

Pirmasis prie automobilio montuojamas sniego peilis pravalydavo kelią tik tiesiai priešais ratus (1923 m.) (Øveraasen)

Lokomotyvai dažnai sniego peilius vežiojasi ištisus metus. Traukinį sunku sustabdyti vien sniegu, tačiau ir nuo bėgių reikia reguliariai šalinti sniegą, kad traukiniai nevėluotų. Įdomu tai, kad lokomotyvai dažnai ištisus metus vežiojasi šiokius tokius sniego peilius. Kartais jie yra tvirtinami prie važiuoklės lokomotyvo apačioje (tai – tik nedidelės plieno plokštės nubloškiančios sniego sankaupas), o kartais atlieka ir kliūčių šalinimo vaidmenį. Tačiau tuomet, kai bėgius užkloja didesnis sniego kiekis tenka pasikliauti efektyvesnėmis priemonėmis – didesniais prikabinamais pleišto formos sniego peiliais. Jie gali būti tvirtinami prie įprastų lokomotyvų ar geležinkelių priežiūros mašinų. Galiausiai, ten, kur žiemos yra itin aršios, tenka kviestis ir štai tokius buldozerius:

Ten, kur pusnys yra itin aukštos, keliauja štai tokie sniegą valantys lokomotyvai (šis dirba Kanadoje). (Robert Taylor, Wikimedia(CC BY 2.0)

Rotorinį sniego valytuvą išrado dantistas. Ne visada įmanoma sniegą nuo bėgių tiesiog nustumti. Kai kuriuose itin šaltuose pasaulio kraštuose, kur sniego pusnys siekia ir kelių metrų aukštį, sniego tiesiog nėra kur nustumti. Todėl naudojamos kitokios sniego valymo mašinos, kurios sniegą tiesiog pūste pučia tolyn. Anksčiau bėgiai nuo labai didelio sniego kiekio buvo valomi štai tokiais rotoriniais sniego valytuvais, kurie keliais besisukančiais ašmenimis sniegą pjaustė ir pūtė tolyn. Įdomu, kad šią garo varikliu varomą mašiną 1869 metais išrado kanadietis dantistas  J.W. Elliotas.

Rotorinės sniego valymo mašinos skirtoms prasibrauti per itin gilias sniego sankaupas. (Dave Dugdale, Wikimedia(CC BY-SA 2.0)

Uždrausti sniegą. 1992 metų pavasarį Syrakūzai, miestelis Niujorko valstijoje JAV, vadavosi iš sniegu turtingos žiemos. Jis iš ties buvo sukėlęs tiek rūpesčių, kad gyventojai nebenorėjo sniego net matyti sniego akyse. Taigi, natūraliai, sniegas buvo uždraustas iki pat kūčių (nes Kalėdos vis tiek turi būti su sniegu), kad gyventojams nebereikėtų tvarkytis su sniegu ir jie galėtų kaip reikiant pailsėti. Pasirodo, gamtai įstatymai nerūpi – pasnigo dvi dienos po šios rezoliucijos priėmimo, o kita žiema buvo apskritai rekordinė savo sniego kiekiu. Įstatymai nėra geras sniego valymo įrankis.




Oro uosto takų valymas yra toks sunkus darbas, kad jį geriau atliks vieni sunkvežimiai. Autonominiai sunkvežimiai yra pervežimų ateitis, tačiau jie jau dabar gali atlikti kai kuriuos darbus. Mercedes-Benz dar praeitais metais pradėjo bandyti naują oro uosto takų valymo sistemą, kurioje visas sunkvežimių konvojus važiuoja rikiuotėje vos su vienu vairuotoju. Šios technologijos tikslas – pagreitinti takų valymo procesą. Dabar prastas matomumas verčia vairuotojus palikti didesnį tarpą iki priekyje važiuojančio sunkvežimio, dažnai apgadinama takų infrastruktūra. Štai ši robotizuota sistema gali takus valyti bet kokiomis oro sąlygomis, sunkvežimiai idealiai seka nustatytą trajektoriją. Apie šią Mercedes-Benz technologiją skaitykite šiame straipsnyje.

Keturi sunkvežimiai, vienas vairuotojas – taip atrodė bandymai, tačiau sunkvežimių skaičių būtų galima išplėsti ir iki 14. (Daimler nuotrauka)

Kai kurie kelių valymo sunkvežimiai vienu metu sniegą šalina nuo dviejų juostų. Greitkelius valantis sunkvežimis negali būti labai platus – jis turi užimti vieną juostą ir lengvai manevruoti mieste. Tačiau yra tokių sniego valymo mašinų, kurios vienu metu gali valyti dvi kelio juostas. Puspriekabė su sniego valymo peiliu pasisuka į šoną, taip valydama papildomą eismo juostą. Pats mechanizmas yra gana sudėtingas, bet, kaip teigiama, patikimas, nors vairuotojams reikėjo laiko priprasti. Štai kaip tai atrodo:

 

Sniego valymas reaktyviniu varikliu. Kartais atrodo, kad sniegą būtų galima tiesiog ištirpdyti. Tai yra daroma – egzistuoja net reaktyviniais varikliais aprūpintų mašinų. Septintajame dešimtmetyje tokios mašinos naudotos Sovietų Sąjungoje ir Kanadoje, kuomet sniegas nenugalimai kaupėsi ant geležinkelio bėgių ir pagrindinių kelių. Vėliau panašios mašinos gamintos ir JAV. Kartais reaktyviniai sniego valytuvai naudojami ir šiandien, tačiau tiesiog nėra labai praktiški. Vieno nuvalyto geležinkelio kilometro kaina yra didžiulė lyginant su įprastais sniego valytuvais. Rusijoje tokiose mašinose dažnai naudojami seni reaktyviniai varikliai iš naikintuvų (pavyzdžiui, VK-1 iš MIG-15).

Reaktyvinis sniego valytuvas 2014 metais Niujorke. (Metropolitan Transportation Authority of the State of New York, Wikimedia(CC BY 2.0)

Sniegą reikia valyti ne tik  transporto priemonėms, bet ir nuo jų. Automobilių vairuotojai dažnai pamiršta nusivalyti sniegą nuo savo automobilių – nuvalomas tik priekinis stiklas. Toks elgesys labai pavojingas, nes krentantis sniegas gali sukelti autoįvykius. Dar blogiau, kai sniegas nenuvalomas nuo autobusų ar sunkvežimių – jie vežasi daugiau sniego. Dar šio mėnesio pradžioje Šveicarijoje buvo sustabdytas autobusas su 1,6 tonomis sniego ant stogo. Tiesiog buvo patingėta, tačiau kartais sniegą gali pašalinti ir automatinė įranga. Štai kaip sniegas šalinamas nuo mokyklinių autobusų JAV.

 

Ant kelių barstoma druska nepatinka ne tik jums. Druskos ir vandens mišinys net ir prie itin žemos temperatūros išlieka skystas, todėl druska yra geras ginklas kovoje su ledu. Daugelyje šalių į kelių druską dedami įvairūs priedai. Natrio ferocianidas neleidžia druskai sulipti į gumulus, o šalutiniai cukrinių runkelių pramonės produktai padeda druskai labiau sulipti su kelio danga ir taip lengvai nenusiplauti, todėl barstyti galima rečiau. Visgi, pati druska nepatinka automobilių savininkams dėl to, kad skatina koroziją. Dėl jos rūdi ne tik jūsų automobilis, bet ir atitvarai, tiltų konstrukcijos.

Pasirinkti druskos barstymo strategiją ne visada yra lengva. (Tench1970, Wikimedia(CC BY-SA 3.0)

Aplinkosaugininkai teigia, kad druska nuo kelių patenka ir į gėlo vandens šaltinius, kenkia gyvajai gamtai. Tačiau kol kas geresnių išeičių sugalvota nėra, o žmonių saugumas tiesiog turi būti aukščiau visko.



Tiek įdomių faktų šį pirmadienį. Taip pat kviečiame skaityti:

10 įdomių faktų apie sraigtasparnius;

10 įdomių faktų apie arklius;

10 įdomių faktų apie motociklus;

10 įdomių faktų apie sunkvežimius;

10 įdomių faktų apie traukinius;

10 įdomių faktų apie traktorius;

Apie Nodum

Nodum.lt - įdomiems skaitiniams skirtas puslapis. Čia reguliariai publikuojami straipsniai apie naujausias technologijas, mokslo pasiekimus, automobilių pasaulio naujienas ir kultūrą, patarimus ir visokias internete aptinkamas įdomybes. Didžiausias dėmesys skiriamas žmonėms, kurie kuria, keliauja, myli savo darbą, įdomioms lankytinoms vietoms ir pomėgiams. Nodum.lt - įvairenybių mazgas, jei veikiate ką nors įdomaus, apie ką norėtumėte papaskoti - susisiekite su mumis per mūsų Facebook puslapį ar elektroniniu paštu - nodum2017@gmail.com.