Tokio spidometro, kokį turėjo Citroën CX, tikriausiai nesate matę, bet šiems būgniniams prietaisams nepavyko įsitvirtinti

Tokio spidometro, kokį turėjo Citroën CX, tikriausiai nesate matę, bet šiems būgniniams prietaisams nepavyko įsitvirtinti

Citroën anksčiau buvo vienas pažangiausių automobilių gamintojų pasaulyje. Kai kiti trypčiojo vietoje ir kiekviename naujame modelyje pristatydavo po vieną-dvi naujas technologijas, Citroën siekė, kad naujas automobilis šokiruotų ir būtų revoliucinis. Tiesa, ne visi Citroën bandymai buvo sėkmingi. Pavyzdžiui, būgninis spidometras, kurį naudojo ir Citroën CX, neprigijo.

Nors daugybė automobiliais tik paviršutiniškai besidominčių žmonių nesutiks, Citroën istoriškai yra vienas iš pažangiausių automobilių gamintojų pasaulyje. Citroën DS, pasirodęs 1955 metais, be abejonės buvo daugiausiai naujų technologijų pristatęs modelis per visą automobilių istoriją. Hidropneumatinė važiuoklė šiam automobiliui suteikė neprilygstamą komfortą, o kur dar pusiau automatinė transmisija, diskiniai stabdžiai, adaptyvūs priekiniai žibintai ir kitos revoliucinės technologijos. Tačiau kuo pakeisti tokį pažangų ir visuotinai mylimą automobilį? Citroën taip aukštai iškėlė kartelę, kad net patys sunkiai galėjo ją peršokti.



Automobilių gamintojai iš tiesų kreipia didžiulį dėmesį vieni į kitų mašinas. Tai yra visiškai normalu ir niekas dėl to nesipiktina. Tačiau kai esi technologinių inovacijų priešakyje, sunku, sakykime, pasisemti įkvėpimo iš konkurentų. Todėl kai po beveik 20 metų DS gamybos Citroën pagaliau išdrįso paieškoti pamainos, pasiūlyti ką nors tikrai šokiruojančio nebuvo lengva. Gerai tai, kad 1970 metais į rinką buvo paleistas Citroën SM – GT klasės automobilis su V6 varikliu ir nauja DIRAVI vairavimo technologija.

Citroën CX užėmė DS vietą ir buvo labai technologiškai pažangus. (Charles01, Wikimedia(CC BY-SA 3.0)

SM buvo įkvėptas DS, tačiau tai buvo mažesnis, prabangesnis ir gerokai greitesnis automobilis. Citroën norėjo pademonstruoti, kaip per priekinius ratus galima paleisti pakankamai daug galios nesumažinant vairuotojo komforto. Žinia, geriausi sportiniai automobiliai visada yra varomi galiniais ratais – kai priekiniai yra skirti tik vairavimui, jie šią užduotį tiesiog atlieka geriau. Karštieji hečbekai iki šiol kenčia nuo vienos problemos – vairo nukrypimo nuspaudus akceleratorių. Citroën šią problemą išsprendė DIRAVI sistema, kuri užtikrino labai greitą vairą (visiškai į kairę susuktą vairą nuo susukto visiškai į dešinę skyrė tik du apsisukimai), kuris dar buvo ir labai lengvas. Rezultatas buvo vidutiniškas – nors per priekinius ratus iš tiesų buvo galima pasiųsti daugiau galios neerzinant vairuotojo, vairas buvo toks lengvas, kad net buvo sunku suprasti, ką veikia priekiniai ratai. Žurnalistai teigė, kad reikėjo bent 80 km, kad būtų galima priprasti prie DIRAVI.

Citroën CX buvo ne toks elegantiškas kaip DS, bet kur kas modernesnis. (Hugo Cadavez, Wikimedia(CC BY 2.0)

Naujasis Citroën CX perėmė SM automobilio DIRAVI sistemą, tačiau inovacijų reikėjo ir daugiau. Todėl buvo nuspręsta iš pagrindų pakeisti prietaisų skydelį. Išliko tas vieno stipino vairas, koks buvo ir DS, tačiau šalia jo nebeliko jokių svirtelių – CX vairuotojas posūkio signalus valdė šalia įrengtais mygtukais. Jie, beje, patys neišsijungdavo – Citroën manė, kad posūkio signalo išjungimas turi būti sąmoningas vairuotojo veiksmas, o ne automobilio atsakomybė. Mygtukai buvo valdomi ir valytuvai, žibintai ir kitos funkcijos. Citroën manė, kad taip – saugiau ir patogiau, o ir gražiau, nes ta rankenėlių gausa už vieno stipino vairo būtų labai matoma. Citroën taip pat nusprendė vėl panaudoti būgninį spidometrą.

Panašų įrenginį dar 1958 metais būtume suradę Edsel automobilyje, tačiau jis labiau priminė diską. Ankstyvieji GS ir GSA (iki 1974 metų) taip pat turėjo būgninius spidometrus, kurie savo konstrukcija šiek tiek priminė buitines svarstykles. Ši idėja buvo panaudota ir Citroën CX. Būgninis spidometras yra tai, ką ir apibūdina pavadinimas – tiesiog besisukantis būgnas su nedideliu langeliu, per kurį buvo galima matyti vos vieną skaičių. Tai yra, greitėjant ar lėtėjant, spidometro būgnas sukosi į vieną ar kitą pusę, taip rodydamas vienokį ar kitokį skaičių. Panašiai veikė ir tachometras. Citroën teigė, kad tokie instrumentai turi privalumų – kam vairuotojo akyse reikalinga tokia gausybė skaičių, kai tik tas, į kurį rodo rodyklė, yra aktualus? Citroën CX vairuotojai važiavimo greitį galėjo sužinoti pažvelgę į tą pačią vietą, nereikėjo sekti jokios rodyklės. Tuos pačius privalumus turi šiandien populiarūs skaitmeniniai spidometrai.

Citroën CX turėjo būgninį spidometrą ir tachometrą. (Wikimedia)

Tačiau būgninis spidometras turi ir trūkumų. Kartais buvo sunku įvertinti greitį, kai spidometras sukosi greičiau arba automobilio judėjimo greitis buvo tarp dviejų pažymėtų reikšmių. Tokių prietaisų gamybos kaštai taip pat buvo gerokai didesni. Visgi, Citroën CX būgninius prietaisus išlaikė iki 1985 metų, kuomet modelis buvo atnaujintas. Tuomet pasikeitusiame salone sumontuoti kur kas dažniau sutinkami rodykliniai prietaisai. Tuo tarpu tie mygtukai išliko – svirtelių neturėjo ir atnaujintas CX.

Vėlesnio Citroën CX prietaisų skydelis – buvo pereita prie tradicinių, pigesnių rodyklinių prietaisų. (CHSIE, Wikimedia(CC BY-SA 3.0)

Prie Citroën CX reikėjo priprasti. Nors automobilis buvo labai patogus, vairuotojas nuolat jautėsi tarsi būtų visiškai nesusijęs su keliu. Vairas neteikė jokios informacijos apie priekinius ratus, o ir jo greitis buvo neįprastas. Prie to dar pridėkite neišsijungiančius posūkių signalus, unikalius jungtukus bei tuos neįprastus prietaisus ir suprasite, kad pirmą kartą atsisėdus už CX vairo pojūčiai buvo gana gąsdinantys. Visgi, Citroën CX yra labai mėgstamas automobilis, net jei su kai kuriais sprendimais gamintojas ir prašovė.

Entuziastai CX laiku paskutiniu tikru Citroën, nes jis pasirodė 1974 (o buvo kuriamas bent kelis metus), o jau 1976 metais markę perėmė Peugeot. Tuomet ir Citroën charakteris ėmė keistis, tas siekis nustebinti ir lyderiauti po truputį išblėso. Citroën CX važiuoklę naudojo ir Rolls-Royce Silver Shadow, o  Mercedes-Benz  būtent iš CX sėmėsi įkvėpimo kurdami hidropneumatinę važiuoklę 450SEL 6.9. Citroën CX buvo pakankamai įspūdingas ir įtakingas automobilis, net jei DS šlovės nepriaugo.



Taip pat skaitykite:

Japonams vilnonis salonas yra prabangesnis už odinį;

Kodėl Citroën DS vairas turėjo tik vieną stipiną?

Kodėl Citroën C4 vairo vidurinė dalis nesisukiojo kartu su išorine?

Iš kur kilo tie dabar dažnai sutinkami dvigubi automobilių stogų kupolai?

Erzinančios netikros grotelės ir ventiliacijos angos;

Kaip atsirado ir paplito puodelių laikikliai?

Ferrari 308 GTB Vetroresina numerio apšvietimas yra sumontuotas nuimame variklio dangtyje, bet jokių laidų ten nėra;

Kokią bendrą dizaino problemą turi ir Lamborghini Aventador ir Tesla Model 3?

Kodėl spidometrai būna sugraduoti iki greičio, kurio automobilis nepasiekia? Kodėl Bugatti Chiron spidometras pasiekia net 500 km/h?

Kodėl spidometrai būna sugraduoti iki greičio, kurio automobilis nepasiekia? Kodėl Bugatti Chiron spidometras pasiekia net 500 km/h?

Kokią didžiausią reikšmę turi jūsų automobilio spidometras? 220, 240, o gal net 260 km/h? Kad ir kaip atrodo paskutinis skaičius, kurį spidometro rodyklė teoriškai dar gali pasiekti, jūsų automobilis tikriausiai nėra toks greitas. Tai kodėl gamintojai kuria tokius spidometrus? Kodėl paskutinis skaičius juose nenurodo maksimalaus automobilio greičio?

Iš tiesų, pavyzdžių toli ieškoti nereikia. Bigatti Chiron maksimalus greitis siekia 420 km/h su įjungtu elektroniniu ribotuvu ar maždaug 463 km/h be jokių apribojimų. Tuo tarpu paskutinis skaičius spidometre yra apvalus 500 km/h. Kodėl?



Iš tiesų, Chiron atvejis yra gana nesunkiai paaiškinamas – spidometro turimi skaičiai tiek daug nesiskiria nuo maksimalaus greičio. 500 atrodo geriau nei 420 ar 450, todėl ir pasirinktas šis skaičius. Juk ir vairuotojui tai – nuolatinis priminimas, kokį galingą automobilį jis valdo. Kur kas keisčiau tai, kad įprasti kasdieniški automobiliai taip pat turi labai optimistiškus spidometrus.

Didieji automobilių gamintojai pirkėjams siūlo ištisas modelių gamas, tačiau išsirinkti patinkančią ir poreikius atitinkančią kėbulo formą nepakanka. Dar tenka apgalvoti variklį, važiuoklės konfigūraciją, transmisiją ir kitus komponentus – pasirinkimų tikrai daug ir jie kartais daro įtaką maksimaliam automobilio greičiui. Taigi, taupydami gamybos kaštus gamintojai tuos pačius instrumentus naudoja ne vienam modeliui. Kitaip tariant, tie patys spidometrai dažnai naudojami ir dyzelinėse miesto mašinose, ir greituose sportiniuose automobiliuose – kuo mažiau pakeitimų, tuo mažesnė detalės kaina.

Šis automobilis negali pasiekti 220 km/h greičio – rodyklė buvo pakelta kompiuteriu. (Bluescan sv.wiki, Wikimedia)

Iš tiesų paskutinis spidometro skaičius turi ir psichologinę reikšmę. Jis tarsi apgauna vairuotojus, priversdamas juos geriau galvoti apie savo automobilį. Visi sąmoningai suvokia, kad tas greitis nėra pasiekiamas, tačiau vis tiek pasąmoningai automobilis su 250 km/h spidometru yra greitesnis už tą, kurio spidometras puošiasi tik  150 km/h reikšme. Net jei tikrasis maksimalus greitis iš tikrųjų yra toks pat.

Įdomu ir tai, kad optimistiški spidometrai, stipriai nutolę nuo įprasto vairavimo režimo, kuria ir saugumo įspūdį. Važiavimas maksimaliu greičiu kuria stresą, todėl to reikėtų vengti. Jei didžiausia spidometro reikšmė būtų tik 150 km/h, važiuodami autostrada 130 km/h jaustumėtės labiau įsitempę nei įprastai, nes spidometro rodyklė būtų labai arti pabaigos.

Ateityje dauguma gamintojų pereis prie pilnai skaitmeninių spidometrų ir rodyklės po truputį nueis į praeitį. Todėl bus įdomu pamatyti, kaip vizualiai bus pateikiamas greitis. Paprastas skaičius vairuotojus informuoja, tačiau jis neturi jokios emocijos, nejaudina. Kylanti spidometro rodyklė turi visiškai kitokį poveikį.



Taip pat skaitykite:

Kodėl beveik neįmanoma įsigyti automobilio su nuline rida?

Kodėl visureigiai anksčiau atsarginį ratą vežiodavosi kėbulo išorėje?

Kodėl po variklio dangčiu dabar matome tik plastiką, o ne patį variklį?

Kodėl automobiliai nebenešioja mažų skulptūrėlių ir iškilių logotipų ant kapotų?

Kur dingo atsimerkiantys automobilių žibintai?

Kam ant senų automobilių buvo montuojami maži metaliniai strypeliai?

Kur pradingo vientisos priekinės sėdynės?

Kodėl nebematome padangų baltais šonais?

Apie Nodum

Nodum.lt - įdomiems skaitiniams skirtas puslapis. Čia reguliariai publikuojami straipsniai apie naujausias technologijas, mokslo pasiekimus, automobilių pasaulio naujienas ir kultūrą, patarimus ir visokias internete aptinkamas įdomybes. Didžiausias dėmesys skiriamas žmonėms, kurie kuria, keliauja, myli savo darbą, įdomioms lankytinoms vietoms ir pomėgiams. Nodum.lt - įvairenybių mazgas, jei veikiate ką nors įdomaus, apie ką norėtumėte papaskoti - susisiekite su mumis per mūsų Facebook puslapį ar elektroniniu paštu - nodum2017@gmail.com.