10 įdomių faktų apie sniegaeigius, kurių galbūt nežinojote: kaip atsirado šios transporto priemonės, iš ko gaminami jų vikšrai ir kaip sniegaeigiai važiuoja vandeniu (Video)

10 įdomių faktų apie sniegaeigius, kurių galbūt nežinojote: kaip atsirado šios transporto priemonės, iš ko gaminami jų vikšrai ir kaip sniegaeigiai važiuoja vandeniu (Video)

Žiema mūsų kraštuose nėra tokia jau atšiauri. Pasitaiko, kad per metus iškrenta visai nedaug sniego, o ir infrastruktūra mūsų nedidelėje šalyje yra pakankamai gerai išvystyta ir prižiūrima. Visgi, sniegaeigiai yra labai svarbi transporto priemonė ne vienoje šalto klimato šalyje. Tiesą sakant, tai taip pat yra ir puikus būdas praleisti laisvalaikį. Štai 10 faktų apie sniegaeigius, kurių galbūt nežinojote.

Įdomiais faktais dalinamės kiekvieno pirmadienio vakarą. Štai praeitą savaitę kalbėjome apie sniego valymo mašinas. Toli nuo šios temos nejudame ir šįkart – štai įdomios istorinės ir techninės sniegaeigių detalės.



Sniegaeigiai atsirado iš būtinybės. Arkliai iš tikrųjų neblogai susidoroja su sniegu, tačiau yra tam tikra riba – per labai gilias pusnis arkliai taip pat negali išbristi. Tai ilgą laiką reiškė, kad nuošalios vietovės žiemos mėnesiais yra atskirtos nuo pasaulio. Sniegaeigiai, kokius mes pažįstame dabar, atsirado 20 amžiaus pradžioje. Ray H. Muscott iš Mičigano valstijos JAV 1915-1916 metais užpatentavo savo sniegui skirtos mašinos dizainą – priekyje turėjo būti slidės, o gale – vikšrai. Taip žmonės ilgą laiką modifikavo pigius Ford Model T automobilius – šios mašinos pasitarnavo pristatant paštą.

1926-ųjų Ford Model T modifikuotas važiuoti per sniegą. (Cullen328, Wikimedia(CC BY-SA 3.0)

Ne visi pirmieji sniegaeigiai naudojo vikšrus. Aero rogės – sniegaeigiai, į priekį varomi propeleriais, taip pat buvo išrastos gana anksti. Sergėjus Neždanovskis, rusų išradėjas, Aerosani vadinamas aero roges sukūrė dar 1903-1905 metais. Vėliau 1909-19010 metais Sergėjus Sikorskis, žinomas dėl savo indėlio į ankstyvųjų sraigtasparnių kūrimą,  sukūrė ir išbandė savo aero roges. Ši transporto priemonė vėliau buvo naudojama siuntų, produktų išvežiojimui ir karyboje.

Suomių aero rogės Antrojo pasaulinio karo metais. (Wikimedia)

Sniegaeigiai pakeitė šunų kinkinius. Šiaurės Amerikos šiaurėje šunų kinkiniai buvo viena iš pagrindinių transporto priemonių, kol nepaplito sniegaeigiai. Nors dabar mes į juos žiūrime kaip į pramogoms skirtą mašiną, ten iki šiol žmonės dažnai sniegaeigiais vyksta į darbą. Tiesa, vis rečiau, nes keliai dabar jau yra puikiai prižiūrimi ir dažniausiai nebėra padengti sniegu. Kita vertus, sniegaeigiai vis dar naudojami Kanados miškininkų, ūkininkų, kalnakasybos kompanijų ir kitų žmonių, kurie gyvena ir dirba sudėtingomis žiemos sąlygomis. Šiuolaikiniai sniegaeigiai turi ir šiokius tokius privalumus, pavyzdžiui, šildomas rankenas ir sėdynes.

Sniegaeigiai leidžia greitai įveikti ilgus atstumus, kur nėra kelių. (BAmundsen, Wikimedia(CC BY-SA 3.0)

Bombardier taip pat pradėjo nuo sniegaeigių. Bombardier lėktuvus tikrai esate matę. Tai ir nedideliais atstumais skraidantys propeleriniai Dash 8, ir CRJ su varikliais arčiau uodegos, ir AirBaltic įsigyti nauji CS300. Tačiau kanadietis išradėjas Bombardier kompaniją 1942 metais įkūrė norėdamas kurti sniegaeigius. Pats inžinierius sniegaeigius pardavinėjo dar nuo 1937 metų, tačiau vėlesni Bombardier modeliai, kurie priminė furgonus su vikšrais, buvo kur kas sėkmingesni. Jie ir vaikus į mokyklą pristatinėjo, ir greitosios medicininės pagalbos užduotis vykdė, ir šiaip prekes išvežiojo. Ski-Doo, vienas garsiausių Kanados prekės ženklų, taip pat buvo įsteigtas Bombardier.

Tokie sniegaeigiai, kaip šis 1952-ųjų Bombardier, galėjo dirbti ir visai be sniego – slide tiesiog reikėjo pakeisti ratais. (Pjt56, Wikimedia(CC BY-SA 4.0)

Varikliai erzina aplinkosaugininkus. Tradiciškai sniegaeigiai buvo varomi dvitakčiais varikliais. Jie yra paprastesni ir patvaresni, bet pasižymi prastais aplinkosaugos standartais. Visgi, vis daugiau gamintojų pereina prie keturtakčių variklių – Yamaha kitokių jau ir nebegamina, o ir kitos markės seka šiuo pavyzdžiu. Sniegaeigiai aplinkosaugos požiūriu kritikuojami ir dėl triukšmo, ir kraštovaizdžio darkymo. Beje, jau yra ir elektrinių sneigaeigių Whistler Blackcomb slidinėjimo kurortas juos bando siekdamas sumažinti triukšmą.




Sniegas, greitis ir drąsa. Pirmieji sniegaeigiai buvo lėti ir nerangūs, tačiau laikui bėgant jie labai sparčiai tobulėjo. Galingi šiuolaikiniai sniegaeigiai gali pasiekti ir 240 km/h greitį – įsivaizduokite adrenaliną lekiant tokiu greičiu per užšalusį ir apsnigtą ežerą. Tiesa, vidutiniškai populiariausių sniegaeigių maksimalus greitis siekia perpus mažiau. Tuo tarpu traukos lenktynėms ruošti sniegaeigiai, pasak Wikipedia,  gali pasiekti ir didesnį nei 320 km/h greitį, tačiau šios mašinos yra taip stipriai modifikuotos, kad mažai kuo primena įprastus sniegaeigius. Sniegaigių lenktynės rengiamos nuolat – ir traukos, ir žiedinės, ir bekelės, ir ištvermės, ir net akrobatiniai pasirodymai. Vasarą sniegaeigių pilotai treniruojasi ant žolės, sintetinės dangos ar net ant asfalto.

Sniegaeigių lenktynės 1970-aisiais Albertoje, Kanadoje. (Provincial Archives of Alberta, Wikimedia)

Kaip akmenukas per vandenį. Ar sniegaeigis gali plaukti? Ne, negali, tačiau žmonės suranda būtų kaip efektingai įveikti nedidelius vandens telkinius. Įsibėgėjęs sniegaeigis nestabdydamas įvažiuoja į vandens telkinį ir tiesiog hidroplanuoje per jį kaip žmogaus mestas akmenukas. Patyrę vairuotojai sugeba atlikti ir šiokius tokius manevrus ant vandens, o nuo 1977 metų rengiamos ir kasmetinės varžybos. Tiesa, jos organizuojamos vasarą, o snigaeigiai yra specialiai paruošiami – nuimamos nereikalingos dalys, kad jie būtų kuo lengvesni. Vandeniu sneigaeigiai gali įveikti ir labai didelius atstumus, jei tik vairuotojas išlaikys nuspaustą akceleratorių.

212 km sniegaeigiu ant vandens

 

Sniegaeigiai gali būti pavojingi. Pažvelgus į šią transporto priemonę nesunku pagalvoti, kad ji yra visiškai saugi. Lakstoma daugiausiai ten, kur joks eismas nevyksta, o ir nukritus sužalojimai būna menki. Visgi, sniegaeigius pamėgę žmonė ne visada elgiasi saugiai. Dažniausiai avarijos įvyksta sniegaeigiams atsitrenkiant vieniems į kitus arba gamtines kliūtis. Teigiama, kad Aliaskoje, kurioje sniegaeigiai yra labai svarbi susisiekimo priemonė, dažniausiai žmonės per sniegaeigių avarijas žūva nuskendę – tiesiog neįvertinamas ledo storis ir properšų tikimybė. Antroje šio sąrašo vietoje būtų nuošliaužos – sniegaeigiais žmonės stengiasi pakilti į kuo statesnius kalnus ir kartais yra palaidojami nuslinkusio sniego. Visgi, sakoma, kad teisingai ir protingai naudojami sniegeigiai yra labai saugūs, o dauguma avarijų įvyksta dėl pačių žmonių drąsos pertekliaus ar alkoholio.

Vokietijos policijos sniegaeigis. (Juergen.boehm, Wikimedia)

Iš ko gaminami sniegaeigių vikšrai? Pabandykite atspėti – kokia medžiaga būtų tinkamiausia sniegaeigių vikšrams? Anksčiau buvo naudojama guma – pirmieji Polaris sniegaeigiai naudojo senus kovejerių diržus. Tačiau dabar pasitelkiamos kompozitinės medžiagos – daugumos šiuolaikinių sniegaeigių vikšrai yra gaminami iš Kevlaro – medžiagos, kuri naudojama ir neperšaunamų liemenių gamyboje. Į vikšrus gali būti montuojami ir dygliai, kurie padeda manevruoti ant ledo.

Daugumos šiuolaikinių sniegaeigių vikšrai gaminami iš Kevlaro. (Vince pahkala, Wikimedia(CC BY-SA 3.0)

Su sniegaeigiu į Šiaurės ašigalį. Sniegaeigiai yra rinkami tolimoms kelionėms, tačiau Ralpho Plaistedo ir jo bendražygių Walto Pedersono, Gerry Pitzlo ir Jean-Luco Bombardiero 1968 metų kelionė į Šiaurės ašigalį visiems laikams įėjo į istoriją kaip pirmoji patvirtinta sėkminga kelionė sausuma iki pat šiausiausio mūsų planetos taško. Kelionė užtruko 44 dienas ir buvo išties nelengva. Labai padėjo tai, kad atsargos buvo numetamos lėktuvu – jų nereikėjo temptis su savimi. Galiausiai, kuomet komanda pasiekė tikslą, jų buvimo vieta buvo patvirtinta lėktuvu, kuris šiuos vyrus ir parskraidino namo.



Tiek įdomių faktų šį pirmadienį. Taip pat kviečiame skaityti:

10 įdomių faktų apie sniego valymo mašinas;

10 įdomių faktų apie sraigtasparnius;

10 įdomių faktų apie arklius;

10 įdomių faktų apie motociklus;

10 įdomių faktų apie sunkvežimius;

10 įdomių faktų apie traukinius;

10 įdomių faktų apie traktorius;

Dakaras – ne žaidimų aikštelė: 7 tragedijos, parodančios šių lenktynių pavojingumą (Video)

Dakaras – ne žaidimų aikštelė: 7 tragedijos, parodančios šių lenktynių pavojingumą (Video)

Dakaras – vienas pavojingiausių pasaulio sporto renginių. Tai – nuožmios lenktynės tiek prieš kitus žmones, tiek prieš gamtą. Iš tikrųjų, kad ir kaip liūdnai tai skambėtų, Dakaro ralio istorija yra pažymėta daugybės nelaimių ir tai nieko iš esmės nestebina – lenktynės yra tokios sudėtingos. Šiame straipsnyje vardiname 7 Dakaro tragedijas, sukrėtusias auto/moto sporto pasaulį.

Iš karto būtina pasakyti, kad vardiname ne didžiausias ar garsiausias tragedijas – jas lyginti tiesiog būtų neetiška. Pateikiame tiesiog 7 įdomias tragedijas, kurios atkreipė mūsų dėmesį. Daugiau įdomių faktų apie Dakaro ralį skaitykite šiame straipsnyje.



Dakaro sumanytojas  Thierry Sabine.  Thierry Sabine buvo išskirtinė asmenybė. Kartą pasiklydęs Tenerės dykumoje jis staiga sugalvojo, kad ta vieta yra puiki bekelės lenktynėms. Taip 1977 metais ir gimė Dakaro ralis, kurio organizavimui Sabine ir paskyrė likusius savo gyvenimo metus. 1986 metų sausio 14 dieną netikėtai kilusi smėlio audra nusinešė Sabine ir dar keturių žmonių gyvybes – juos skraidinęs sraigtasparnis atsitrenkė į smėlio kopą Malyje.

Thierry Sabine 1986-ųjų Dakaro ralyje. (Yelles M.C.A., Wikimedia(CC BY-SA 3.0)

Pascal Terry. Šis prancūzų motociklų lenktynininkas mirė savo pirmojo Dakaro metu 2009 metais. Antrajame etape Terry baigėsi degalai ir jis su Yamaha motociklu sustojo trasoje. Lenktynininkas organizatoriams išsiuntė pagalbos prašymą, tačiau šie neteisingai suprato situaciją, manydami, kad Terry jau yra stovykloje. Taip nutiko todėl, kad stovykloje iš tikrųjų buvo Pascalio brolis. Terry buvo rastas negyvas netoli savo motociklo, maždaug 3 dienos po jo dingimo. Mirties priežastis – plaučių edema. Beveik neabejojama, kad lenktynininką būtų pavykę išgelbėti, jei paieška būtų pradėta iš karto.

Fabrizio Meoni. Dakaras turi daug legendų ir tarp jų galima drąsiai įrašyti ir italų motociklininką Fabrizio Meoni, kuris ralį nugalėjo du kartus, dar kartą užėmė antrąją vietą ir du – trečiąją. 2005 metais 47-erių Meoni, kuris tuomet atstovavo KTM komandą, pateko į avariją netoli greičio ruožo pradžios. Nors Meoni susilaužė kaklą, buvo konstatuota, kad mirties priežastis buvo širdies smūgis. Tragedija įvyko 11 etapo metu, kiti motociklininkai išreiškė nenorą važiuoti 12-ame etape, todėl jis buvo atšauktas.

Laurent Gueguen. Prancūzas 1996 metais vairavo Mercedes-Benz, teikusį techninę pagalbą Citroën komandai. Ekipažas pateko į labai skaudžią padėtį, kai nuvažiavo maždaug 400 metrų nuo pažymėtos trasos. Dėl teritorijoje vykusio Maroko karinių pajėgų ir sukilėlių karinio konflikto, čia buvo likusių minų. Ant vienos Guegueno vairuojamas sunkvežimis ir užvažiavo. Sprogimas jį apvertė, prasidėjo gaisras, nusinešęs Guegueno gyvybę. Kiti du įgulos nariai spėjo išsigelbėti.

 

 Yasuo Kaneko. Įprasta manyti, kad Dakaras pavojingas dėl gamtos ir tolimų distancijų. Tačiau iš tikrųjų pavojai slypi visur. Japonų motociklininkas  Yasuo Kaneko žuvo Prancūzijoje, Seto miesto gatvėje, 1986 metais. Tuomet ralis vis dar vykdavo iš Europos į Dakarą. Avariją sukėlė galimai neblaivus vietinis automobilio vairuotojas.

Michał Hernik. Lenkų motociklininkas nepateko į avariją – bent jau to nenurodė jokie požymiai. 2015 metais jis tiesiog buvo rastas negyvas trasoje, be šalmo. Jokie išoriniai sužeidimai nepastebėti, Hernikas nebuvo pasiuntęs nelaimės signalo. Vėliau buvo teigiama, kad motociklininką pražudė dehidratacija ir karštis.

Atsitiktinis mikroautobusas Mauritanijoje. 1998 metais Mauritanijoje į mikroautobusą atsitrenkė prancūzų komandos Toyota. Avarija nusinešė 5 Mauritanijos piliečių gyvybes, dar trys buvo sužeisti, lenktynininkai Francis Bouney ir Guy Aliphat nenukentėjo. Autoįvykis įvyko ne greičio ruože, o tiesiog persikeliant link finišo linijos.

 

Tačiau per visą istoriją Dakaras nusinešė net kelių atsitiktinių žmonių ir žiūrovų gyvybes – iš viso renginio metu žuvo 70 žmonių, tik 28 iš jų buvo dalyviai.



Daugiau apie Dakarą:

„500 šiknaskylių prie starto linijos“;

Kodėl Dakaro ralis nebeaplanko Dakaro?;

10 įdomių faktų apie Dakaro ralį, kurių galbūt nežinojote: mėgėjų procentas, Margaret Thacher sūnaus bėdos ir kuris automobilis laimėjo daugiausiai kartų.

10 atsitiktinių faktų savaitės pradžiai: kas veža į Černobylį, kaip Rentgeno žmona matė savo mirtį ir medkirčių sportą (Video)

10 atsitiktinių faktų savaitės pradžiai: kas veža į Černobylį, kaip Rentgeno žmona matė savo mirtį ir medkirčių sportą (Video)

Pirmadienis, trylikta diena. Kaip ir kiekvieną darbo savaitę, taip ir šią pradedame įvairių, atsitiktinių faktų dešimtuku. Galbūt jie padės atsipūsti po pirmosios darbo dienos, o galbūt pavyks sužinoti ir šį tą naujo. Šįkart straipsnis trumpesnis, todėl jį skaitydami tikrai neužtruksite.

Praėjusį pirmadienį Nissan paminėjo Yoshisuke Aikawa gimtadienį. Šis 1880-1967 metais gyvenęs žmogus yra žinomas kaip vienas iš Nissan korporacijos įkūrėjų. Įdomu tai, kad dar iki tol jis buvo aktyvus verslininkas. Baigęs inžinerijos mokslus jis keletą metų dirbo ir taupė pinigus, kad galėtų išvykti į JAV. Ten jis mokėsi geležies liejimo paslapčių. Sugrįžęs į Japoniją jis, padedamas tuometinių politikų, įkūrė liejyklą, kuri iki šiol veikia Hitachi Metals Company vardu.



Aikawa 1928 metais įkūrė holdingo kompaniją Nihon Sangyo, kuri Tokijo akcijų rinkoje buvo sutrumpintai žymima Nissan. Taip ir atsirado šio dabar jau garsaus automobilių gamintojo vardas.

Yoshisuke Aikawa – garsus pramonininkas savo vardu automobilių markės nepavadinęs.
(Wikimedia)

Tuo tarpu praeitą antradienį buvo prisiminta ne tokia maloni data. 1940 metais lapkričio 7 dieną sugriuvo Tacoma Narrows tiltas. Šis vos prieš 4 mėnesius atidarytas kabantis tiltas neatlaikė 64 km/h vėjo. Dar statant tiltą tapo aišku, kad jis yra labai nestabilus, apie tai nuolat kalbėjo statybininkai. Vėjui sustiprėjus jau visi suprato, kad tilto istorija bus trumpa – jis šiurpiai siūbavo į šalis, tarsi būtų ne inžinerinė konstrukcija automobiliams važiuoti, o koks nors vaikų pastatytas lieptas per upę. Šis tiltas sugriuvo, tačiau nelaimė nenuėjo veltui.

Šis įvykis pakeitė kabančių tiltų statymą visiems laikams. Tacoma Narrows tilto konstrukcija neleido per ją lengvai praeiti vėjui, todėl susidarę sūkuriai jį tiesiog kilnojo. Nors vėliau įvairiose knygose ir straipsniuose buvo rašoma, kad Tacoma Narrows tiltas sugriuvo dėl rezonanso, tai nėra tiesa – tikroji jo sugriuvimo priežastis yra neapgalvota aerodinamika ir aeroelastinis siūbavimas. Dabar Tacoma Narrows tiltas yra įtraukiamas į inžinerijos vadovėlius kaip pavyzdys, ko nereikia daryti. Aišku, šiais laikais tokių klaidų išvengti padeda ir kompiuteriniai modeliai.

O ar esate girdėję apie medkirčių čempionatus? Tai – tarsi dvikovė itin stipriems, profesionaliems vyrams. Norint laimėti tokį čempionatą reikia būti įvaldžiusiam kirvį, benzininį pjūklą ir daugybę kitų įrankių. Tam reikalinga didžiulė fizinė jėga ir pasitikėjimas savimi. Šis sportas, beje, yra labai senas, bet ir šiais laikais sulaukia minių gerbėjų. Medkirčių čempionatai itin populiarūs Kanadoje, Vokietijoje, JAV ir kai kuriose kitose šalyse.

Tai – pirmoji Rentgeno nuotrauka pasaulyje. Rentgeno spinduliai pavadinti pirmojo juos aprašiusio mokslininko garbei, nors su šiais spinduliais buvo eksperimentuojama ir anksčiau. 1895 metų lapkričio 8 dienos vakare Wilhelmas Röntgenas surado rentgeno spindulius ir pastebėjo, kad jie nėra sulaikomi įvairių objektų. Pati pirmoji rentgeno nuotrauka, kurią jis padarė, buvo jo žmonos ranka. Savo plaštakos kaulus pamačiusi Anna vaizdą apibūdino šiurpokai – „Aš mačiau savo mirtį“

Pirmoji rentgeno nuotrauka istorijoje. (Wilhelm Röntgen,Wikimedia)

Metai, kad ir kaip sunku tuo būtų patikėti, jau juda link pabaigos. Tačiau dar galite ir pakeliauti. Praeities žvalgas Facebook organizuoja ekskursijas į Černobylį. Gana patraukli kaina tikrai vilioja taip įdomiai praleisti savaitgalį – lankyti istorines vietas tikrai įdomu. Juolab, kad į programą įtrauktas ir radiacijos matavimas. Raginame pasidomėti.




Lietuva turi pasaulyje garsių sportininkų. Pavyzdžiui, Gineso rekordų knygos puslapyje internete rašoma, kad Austra Skujytė turi dešimtkovės pasaulio rekordą – 2005 metais surinko net 8358 taškus.

Prieš kurį laiką rašėme apie naują karinį kombinuotą sraigtasparnį Bell V-280 Valor. Jis kils ir leisis vertikaliai, o tuomet pasuks savo sraigtus į vertikalią plokštumą ir skris kaip lėktuvas. Labai greitai ir patikimai. Apie šį ypatingą orlaivį skaitykite šiame straipsnyje. Bell V-280 Valor jau yra po truputį bandomas. Ką tik internete pasirodė įrašas apie pastarąjį bandymą – po truputį į priekį jau verčiami besisukantys sraigtai. Teigiama, kad bandymai juda gera linkme ir jau visai greitai paukštis kils pirmam skrydžiui.

Vyriausias žmogus, užkopęs į Everestą – 80 metų japonas Yuichiro Miura, kuris tai pasiekė 2013 metais. Prieš tai rekordas priklausė nepaliečiui Min Bahadur Sherchan, kuris pirmą kartą į Everestą užkopė būdamas 76-erių. Sherchan jautė, kad gali rekordą susigrąžinti, tačiau šiemet kopdamas į Everestą mirė – sustojo širdis. Jam buvo 85-eri.

Vatikanas – mažiausia pasaulio valstybė – tai žino visi. Itin mažas administracinis darinys, įsikūręs Romoje, yra ne tik mažas plotu, bet ir gyventojų skaičiumi – jų ten apie 1000. Visgi, Vatikano gyventojų tankis yra žymiai didesnis nei Lietuvos (2 272 gyventojai vienam kvadratiniam kilometrui prieš 43).

Vatikanas – mažiausia pasaulio valstybė su 1000 gyventojų. (Diliff, Wikimedia(CC BY-SA 3.0)

Elonas Muskas – svajonių darbdavys. Tačiau taip atrodo tikrai ne iš pirmo žvilgsnio. Kadangi jis pats yra darboholikas, gali pasirodyti, kad jis yra labai reiklus. Tačiau iš tikrųjų jis nuolat drąsina ir skatina savo darbuotojus. Pavyzdžiui, SpaceX inžinierius vedasi į kiną, kur jie gali pažiūrėti „Gravitaciją“ ar „Marsietį“. Aišku, raketų inžinieriai filmus apie kosmosą mato visai kitoje šviesoje. Daugiau darbo SpaceX privalumų Technologijos.lt straipsnyje.



Tiek faktų šiam pirmadieniui. Kviečiame paskaityti ir anksčiau skelbus atsitiktinių faktų dešimtukus:

Pirmoji savaitė – didžiausia medinė arena, ilgiausias kelių traukinys, BMW E30 įdomybės ir t. .t

Antroji savaitė – mažiausias branduolinis ginklas, Dole Air Race katastrofa, seniausias vaizdo įrašas YouTube portale ir t. t.

Trečioji savaitė – Audi geležinkeliai, ilgiausias laivas pasaulio istorijoje, mechanizmas, kuris nieko nedaro ir t. t.

Ketvirtoji savaitė: Toyota ir AN-2 gimtadieniai, ilgiausias Ferrari paradas, aukščiausiai skraidantys paukščiai, didžiausia musė ir t. t.

Penktoji savaitė – mažiausia šunų veislė, pirmoji savitarnos parduotuvė, ilgiausia kirmėlė ir kur kas daugiau.

Šeštoji savaitė – Shuttle ant 747 nugaros, didžiausias Liebherr mobilus teleskopinis kranas, Lamborghini traktoriai ir t. t.

Septintoji savaitė – cinamono medis, Kolumbijos narkotikų kontrabandininkų laivai, Šiaurės Korėjos avialinijų maistas ir t. t. 

Aštuntoji savaite – mažiausių kačių veislė, Ferrari traktoriai, didžiausias vienaląstis, Laisvės statulos vidus, paukščių lizdas-daugiabutis ir kur kas daugiau.

Devintoji savaitė – didžiausia skruzdė, Koenigsegg Agera RS rekordas, Audi Rosemeyer koncepcinis automobilis, žemės riešutų auginimas ir t. t.

Dešimtoji savaitė – ilgiausias dviratis, mažų skylučių baimė, greičio rekordai ir pirmasis sabotažas aviacijos istorijoje.

Vienuoliktoji savaitė – didžiausias arklys, greičiausias šuo ant priekinių letenų, seniausias paukštis ir astronautė Felicette.

Dvyliktoji savaitė – mažiausias pasaulio chameleonas, pora keistų automatinių pavarų dėžių ir ilgiausia muilo burbulų grandinė.

Tryliktoji savaitė – lietuvių kilmės kovotojos pergalė UFC, greičiausias pasaulio automobilis, sportinės dvikovos tikrais pistoletais ir kur kas daugiau.



10 įdomių atsitiktinių faktų, kurių galbūt negirdėjote: tikrasis Laikos vardas, naujas greičiausias automobilis ir sportinės dvikovos pistoletais (Video)

10 įdomių atsitiktinių faktų, kurių galbūt negirdėjote: tikrasis Laikos vardas, naujas greičiausias automobilis ir sportinės dvikovos pistoletais (Video)

Kaip praėjo jūsų pirmadienis? Nodum kaip ir kiekvieną pirmadienį siūlo pradėti darbo savaitę įdomių faktų dešimtuku. Štai ką paruošėme šį kartą. Tiesa, jei to dar nepadarėte, kviečiame sekti NODUM Facebook puslapį, kur įdomūs skaitiniai ir faktai skelbiami kasdien.

Kaip aiškinatės savo ginčus? Tikriausiai žinote, kad tolimoje praeityje kai kurie ginčai buvo sprendžia dvikovose. Aišku, ginklas nėra pats geriausias argumentas savo teisumui įrodyti, tačiau tai buvo istorinė realybė. Visgi, ne tokia tolima kaip atrodo.



Nors pastaraisiais amžiais dvikovos vyksta labai retai, būta siūlymų dvikovą pistoletais įtraukti į Olimpines žaidynes. Kaip tai atrodytų? Ogi labai paprastai – dalyviai dėvėtų šarvus ir veido apsaugą ir šaudytų vienas į kitą vaškinėmis kulkomis. Bent jau tokia forma buvo siūloma dar 1908-ųjų Londono vasaros olimpinėse žaidynėse. Daugiau apie dvikovas (bei paskutinę užfiksuotą ir įkeltą į YouTube) – šiame straipsnyje.

Sportinė dvikova pistoletais 1908 m. Londono vasaros Olimpinėse žaidynėse

Bet šokime iš praeities į ateitį. Tiksliau dabartį, nes Volvo iki šių metų pabaigos nori baigti testuoti naują šiukšliavežių sistemą, kurioje sunkvežimis pats atbulas manevruotų siaurose gatvėse, kol jo vairuotojas surinkinėtų konteinerius. Tai – gana sudėtinga sistema, tačiau Volvo Truck tai jau daro ne pirmą kartą. Iš esmės ta pati technologija Švedijoje jau yra išbandoma požeminėse kasyklose. Daugiau apie tai ir kodėl sunkvežimis važiuoja atbulas – šiame straipsnyje.

Sunkvežimis važiuodamas atbulas seka priešais einantį vairuotoją. (Volvo Trucks)

Praeitą savaitę trečiadienį nedirbome, nes tą dieną daugybė žmonių skubėjo į kapines. Galima būtų be galo ilgai diskutuoti dėl šios dienos reikšmės ir keisto lietuvių santykio su kapinėmis ir mirusiaisiais. Tačiau vietoj to prisiminėme, kad lapkričio pirmoji yra ir Pasaulinė veganų diena, pradėta minėti 1994 metais Jungtinėje Karalystėje.
Nuotraukoje – veganiški „šonkauliukai“, ruošti kepsninėje ant ugnies. Atrodo skaniai net ir užkietėjusiam mėsėdžiui, tačiau į kitą barikadų pusę pereiti nekviečia.

Veganiškas BBQ – tai, kas panašu į mėsą yra pagaminta iš tampe. (Tony Webster, Wikimedia(CC BY 2.0)

Laisvės statula – vienas garsiausių statinių JAV. Sukurta Prancūzijoje ir padovanota 100-ojo JAV gimtadienio proga Laisvės statula yra ne tik įspūdingas ir reikšmingas paminklas, bet ir sudėtingas inžinerinis galvosūkis. Juk statula buvo gaminama Prancūzijoje, o statoma Niujorke. Ji turi atlaikyti stiprius vėjus ir būti ilgaamže. Todėl Laisvės statulos korpusas yra pagamintas iš itin plonų vario lakštų. Tiesą sakant, 46 metrų aukščio statula nėra tokia jau masyvi – pardavus ją į metalo laužo supirktuvę gautumėte maždaug 227 610 JAV dolerių. To niekas nedarys, ji kur kas vertingesnė tokia, kokia yra.

Laisvės statula buvo skirta JAV nepriklausomybės šimtmečiui. (Elcobbola, Wikimedia)

Lapkričio 3 dieną minėjome ir kitą svarbią datą –  lygiai prieš 60 metų į dangų kilo Sputnik 2 palydovas su kalyte Laika. Šuo, kurio tikrasis vardas buvo Kudryavka (Garbanė?), buvo 6 kg sverianti kalytė, atrinkta iš 10 kandidatų. Ji buvo pasirinkta todėl, kad buvo ramiausia ir paklusniausia. Patogumų kapsulėje didelių nebuvo – ruošiantis skrydžiui Laika galėjo atsistoti ir atsigulti, tačiau buvo pritvirtinta ir pajudėti labiau negalėjo, nes buvo pritvirtinta specialiais diržais. Prie jos buvo pritvirtinti ir elektrodai, stebintys gyvybines funkcijas. Laika kosmose buvo šeriama

Laika – pirmasis kosmonautas šuo. (Wikimedia)

ir girdoma. Nors greitai duomenys iš kapsulės vidaus nebebuvo gaunami, jau trečiame rate aplink Žemę temperatūra Sputnik 2 viduje pasiekė 43 laipsnius pagal Celsijų.

Sovietai ilgą laiką, savaime aišku, melavo, kad Laika orbitoje išgyveno savaitę, tačiau dabar jau žinoma, kad ji greitai perkaito ir žuvo. Pasaulyje nuvilnijo prieštaringų nuomonių banga. Vieni Laiką paminėjo tylos minute, kiti ragino protestuoti prieš tokį nevykusį gyvūnų panaudojimą moksliniams tyrimams. Tuo tarpu Sovietų sąjungoje žmonių, kurie kvestionavo šuns pasiuntimą į neišvengiamą mirtį, buvo mažiau – niekas programos garsiai nekritikavo, nors buvo akivaizdu, kad Sputnik 2 palydovas keltas skubotai, kad tik šioje srityje būtų aplenkti amerikiečiai. Kita vertus, Laikos paaukojimas prisidėjo prie vėlesnių žmonių kelionių į kosmosą.




Lapkričio dieną laukėme lietuvių kilmės UFC kovotojos Rose Namajunas pasirodymo ringe. Tai buvo labai svarbi kova – Namajunas priešininkė lenkė Joanna Jedrzejczyk kumščiais dirba geriau nei kai kurie UFC vyrai. Buvo kovojama dėl čempionės titulo. Jedrzejczyk kartojo, kad apgins savo čempionės diržą ir Namajunas žadėjo skausmą. Tačiau kova nebuvo tokia jau ilga – kova buvo sustabdyta ties 3:03 atžyma pirmame raunde ir Namajunas ranka kilo į viršų.

 

Galiausiai, praeitą savaitę pasikeitė greičiausias pasaulio automobilis. Šį rekordą nuo 2010 metų laikė Bugatti Veyron Super Sport, tačiau dabar uždarytoje greitkelio atkarpoje Nevadoje švediškas Koenigsegg Agera RS pasiekė net 447,2 km/h. Apie tai skaitykite Technologijos.lt straipsnyje ir žiūrėkite vaizdo įrašą:

 

O straipsnio pabaigai dar trys smulkūs atsitiktiniai faktai:

Populiariausias vaizdo įrašas YouTube – Despacito. Pirmame dešimtuke tėra vienas nemuzikinis vaizdo klipas – viena Mašos ir Lokio serija.

Aukščiausia statula Europoje – Tėvynės monumentas Ukrainoje (62 metrų aukštis) arba Tėvynė šaukia Volgograde (85 m) – priklauso nuo to, ką laikytume Europa.

Ilgiausias paplūdimys pasaulyje – Praia do Cassino Brazilijoje – jo ilgsi siekia daugiau nei 210 km.



Tiek faktų šiam pirmadieniui. Kviečiame paskaityti ir anksčiau skelbus atsitiktinių faktų dešimtukus:

Pirmoji savaitė – didžiausia medinė arena, ilgiausias kelių traukinys, BMW E30 įdomybės ir t. .t

Antroji savaitė – mažiausias branduolinis ginklas, Dole Air Race katastrofa, seniausias vaizdo įrašas YouTube portale ir t. t.

Trečioji savaitė – Audi geležinkeliai, ilgiausias laivas pasaulio istorijoje, mechanizmas, kuris nieko nedaro ir t. t.

Ketvirtoji savaitė: Toyota ir AN-2 gimtadieniai, ilgiausias Ferrari paradas, aukščiausiai skraidantys paukščiai, didžiausia musė ir t. t.

Penktoji savaitė – mažiausia šunų veislė, pirmoji savitarnos parduotuvė, ilgiausia kirmėlė ir kur kas daugiau.

Šeštoji savaitė – Shuttle ant 747 nugaros, didžiausias Liebherr mobilus teleskopinis kranas, Lamborghini traktoriai ir t. t.

Septintoji savaitė – cinamono medis, Kolumbijos narkotikų kontrabandininkų laivai, Šiaurės Korėjos avialinijų maistas ir t. t. 

Aštuntoji savaite – mažiausių kačių veislė, Ferrari traktoriai, didžiausias vienaląstis, Laisvės statulos vidus, paukščių lizdas-daugiabutis ir kur kas daugiau.

Devintoji savaitė – didžiausia skruzdė, Koenigsegg Agera RS rekordas, Audi Rosemeyer koncepcinis automobilis, žemės riešutų auginimas ir t. t.

Dešimtoji savaitė – ilgiausias dviratis, mažų skylučių baimė, greičio rekordai ir pirmasis sabotažas aviacijos istorijoje.

Vienuoliktoji savaitė – didžiausias arklys, greičiausias šuo ant priekinių letenų, seniausias paukštis ir astronautė Felicette.

Dvyliktoji savaitė – mažiausias pasaulio chameleonas, pora keistų automatinių pavarų dėžių ir ilgiausia muilo burbulų grandinė.

6 patarimai bėgiojantiems: kada geriau išlaikyti savo blogą bėgimo techniką ir kada nereikia pratampyti raumenų

6 patarimai bėgiojantiems: kada geriau išlaikyti savo blogą bėgimo techniką ir kada nereikia pratampyti raumenų

Pagaliau gerėjantys orai neišvengiamai daugybę žmonių išgins į gatves, paupius ir parkus. Vieni prisimins šaltuoju metų laiku primirštą pomėgį, o kiti pradės įgyvendinti sau patiems anksčiau duotą pažadą – numesti šiek tiek svorio prieš artėjančias atostogas. Bėgiojimas yra geras ir sveikas užsiėmimas, tačiau ir bėgioti būtina mokėti tinkamai. Pateikiame šešis Albertos Universiteto fizioterapeuto Blairo Shularo patarimus bėgiojantiems.

  1. Laikykitės savo paties ritmo. Internete gausu įvairių patarimų: jūs turite kojas kelti būtent į tokį aukštį, rankas laikyti tokioje padėtyje, padaryti tokį žingsnių skaičių per minutę ir taip toliau. Shularas teigia, kad mokslinė literatūra su daugeliu šių patarimų nesutinka. Kuomet sąmoningai bandome pakeisti savo bėgimo ritmą ar techniką, bėgame prasčiau, išauga traumų tikimybė. Natūralus žmogaus bėgimo būdas yra efektyviausias ir su laiku gerėja. Todėl reikėtų suteikti kūnui galimybę pačiam prisitaikyti – su laiku technika savaime patobulės.
  2. Nepersistenkite. Motyvaciniai vaizdo įrašai ir šūkiai bandys jus įtikinti bėgti tiek, kiek tik pajėgiate, bet tai – tiesiausias kelias į traumas. Nubėgamą atstumą ir greitį reikėtų didinti palaipsniui. Shularas netgi pataria laikytis tam tikro ritmo. Pavyzdžiui, dešimt minučių bėgimo su dviejų minučių ėjimo pertrauka. Net jei jaučiatės nepavargę, reikėtų laikytis nustatyto režimo ir leisti raumenims šiek tiek atsigauti.
  3. Pasikeiskite batus. Tyrimai parodė, kad tie žmonės, kurie kaitalioja batų poras, patiria mažiau traumų. Batai daro įtaką žmogaus stovėsenai ir žingsniui, ypač kai stipriai susidėvi. Todėl vienu metu reikėtų dėvėti bent porą batų porų. Žinoma, sportbačius irgi reikėtų rinktis atsakingai.
  4. Venkite kalnuotų maršrutų. Gali pasirodyti, kad bėgti į kalną ar net laiptais į viršų yra puiki mankšta, tačiau Shularas atskleidžia, kad tai – tiesiausias kelias įsitaisyti „bėgiotojo kelį“. Tai – skausmas už kelio girnelės. Labai nemaloni ir ilgai gyjanti trauma. Bent jau pačioje pradžioje būtinai bėgiokite lygesniais takais.
  5. Keiskite savo sporto įpročius. Bėgiojimas yra tuo nuostabus, kad sportuodami galite šiek tiek atsijungti nuo realybės, pagalvoti apie ką nors kitą, planuoti ateitį ir taip toliau. Tačiau į savo įprastą bėgiojimo rutiną reikėtų įtraukti ir kitokius sporto elementus. Pavyzdžiui, svorių kilnojimą ar jogą. Shularo teigimu, tai sumažina traumos tikimybę ir gerina bendrą fizinę formą.
  6. Prasitampyti būtina ne visada. Shularas teigia, kad pratampyti raumenis ir sausgysles prieš bėgimo treniruote būtina tikrai ne visada. Nors daugeliui tai jau tapo įprasta apšilimo dalimi, ne vienas tyrimas parodė, kad prasitampymas prieš ilgesnį bėgimą didina traumos tikimybę. Kita vertus, po treniruotės raumenis reikėtų patempti.

Tiek patarimų paruošė Blairas Shularas. Svarbiausia – saugoti save ir nepamiršti mėgautis bėgimu.



Apie Nodum

Nodum.lt - įdomiems skaitiniams skirtas puslapis. Čia reguliariai publikuojami straipsniai apie naujausias technologijas, mokslo pasiekimus, automobilių pasaulio naujienas ir kultūrą, patarimus ir visokias internete aptinkamas įdomybes. Didžiausias dėmesys skiriamas žmonėms, kurie kuria, keliauja, myli savo darbą, įdomioms lankytinoms vietoms ir pomėgiams. Nodum.lt - įvairenybių mazgas, jei veikiate ką nors įdomaus, apie ką norėtumėte papaskoti - susisiekite su mumis per mūsų Facebook puslapį ar elektroniniu paštu - nodum2017@gmail.com.