Didžiausias elektrinis sunkvežimis pasaulyje turi 4 tonas baterijų, bet laidais jų įkrauti nereikia

Didžiausias elektrinis sunkvežimis pasaulyje turi 4 tonas baterijų, bet laidais jų įkrauti nereikia

Vis dažniau kalbama apie būsimus elektrinius pikapus ir sunkvežimius, tačiau vis dar yra abejojančių tokios idėjos praktiškumu. Tačiau jau dabar pasaulyje yra elektrinių sunkvežimių, kurie važinėja taip niekada ir nesustodami įkrovimo stotelėse. Tik pažvelkite į šį žalią milžiną Elektro Dumper!

Iš tikrųjų, didžiausios pasaulio mašinos techniškai yra varomos elektra. Nors didžiausi pasaulio ekskavatoriai, sunkvežimiai ir kranai turi dyzelinius variklius (kartais ir ne po vieną), mechaniškai su ratais jie dažniausiai nėra sujungti. Varikliai juose naudojami kaip generatoriai, o galios perdavimas vyksta pasitelktus elektrinius ar hidraulinius variklius. Būtent tokia konstrukcija leidžia didiesiems karjerų sunkvežimiams naudoti kontaktinius elektros tinklus – kur tai įmanoma, į kalną jie važiuoja kaip trolei-sunkvežimiai.



Tačiau baterijų energija varomas milžiniškas sunkvežimis skamba kaip nepraktiška idėja. Kiek laiko reikės baterijoms įkrauti? Kiek laiko jos tarnaus, kai kasdien reikės pervežti tūkstančius tonų krovinio? Dyzeliniai sunkvežimiai yra geresni jau vien todėl, kad jiems nereikia sustoti ilgesniam laikui – net dyzelinas jiems atvežamas tiesiai į kasyklas. Bet kas jei baterijų įkrauti nereikėtų?

Elektro Dumper (trumpiau – eDumper) – tai  Šveicarijos kompanijos Kuhn Schweitz sukurtas elektrinis karjerų sunkvežimis. Kaip pagrindas panaudotas standartinis Komatsu HB 605-7. Įprastai šis sunkvežimis yra varomas 715 ag (533 kW) dyzeliniu varikliu. Komatsu HB 605-7 yra išties modernus sunkvežimis, turintis automatinę nusileidimo įkalne kontrolę, hidropneumatinę važiuoklę, skysčiu aušinamą kelių diskų stabdžių sistemą, 7 laipsnių automatinę transmisiją, ergonominę kabiną ir daug kitų privalumų. Tarp jų – ir 780 litrų talpos degalų bakas. Žinoma, tapdamas elektriniu šis sunkvežimis viso to atsisakė.

Originalus Komatsu HD 605-7 važinėja kūrendamas dyzeliną. (Michael KR, Wikimedia(CC BY-SA 4.0)

Projektas prasidėjo dar prieš dvejus metus, o pernai eDumper jau važinėjo karjere. Standartiniai varomieji mazgai buvo pakeisti elektriniais. Sistemos centre – daugiau nei 4 tonas sverianti 600 kWh baterija.  Buvo atsisakyta ir standartinės geltonos spalvos – eDumper yra žalias tiek charakteriu, tiek kėbulo spalva.

eDumper sveria panašiai kaip ir standartinis Komatsu HB 605-7 – daugiau nei 46 tonas. Ir svorio gali pavežti tiek pat – 65 tonas. eDumper yra sukurtas galvojant būtent apie kalnuotas Šveicarijos kasyklas. Tai kiek laiko žaliasis milžinas gali dirbti kasykloje, kol išsenka jo baterijos? Ogi tol, kol vairuotojui ateina laikas pailsėti – šių baterijų nereikia įkrauti.

eDumper – tai elektrinis karjerų sunkvežimis, kuris ne tik nenaudoja, bet dar ir papildomai gamina elektros energiją. (Gamintojo nuotrauka)

eDumper dirba labai specifinėse kasyklose, kuriose žaliavos išgaunamos aukščiau nei yra įrengtos perdirbimo gamyklos. Šis bandomas modelis vežioja kalkakmenį ir klintmolį. Į 13 % įkalnę eDumper važiuoja tuščias ir tam naudoja baterijose sukauptą energiją. Tačiau žemyn jis jau rieda pilnai pakrautas, todėl ne tik nenaudoja, bet dar ir gamina energiją – regeneracinė stabdžių sistema leidžia palaikyti saugų greitį ir tuo pačiu įkrauna baterijas. Kadangi sunkvežimis žemyn rieda būdamas pakankamai sunkus, jis sukuria daugiau energijos nei vėliau panaudoja važiuodamas į kalną.

Taip, supratote teisingai – eDumper sunkvežimio niekada nereikia įkrauti. Per metus šis sunkvežimis sukuria 77 megavatvalandes perteklinės elektros energijos, kuri perduodama į tinklą. Per tą patį laiko tarpą įprastas karjerų sunkvežimis sudegintų 40-80 tūkstančių litrų dyzelino. Taigi, eDumper iš tikrųjų padėtų sutaupyti, bet tai nėra vienintelis privalumas.

eDumper yra tylesnis, turi mažiau judančių detalių, reikalauja mažiau priežiūros. Įdomu tai, kad vienas didžiausių Komatsu HB 605-7 privalumų – tyli kabina, tačiau eDumper veikia dar tyliau. Tačiau svarbiausia tai, kad jis visiškai neišmeta CO2. Šis sunkvežimis yra didžiausias pasaulio elektromobilis, didžiausias CO2 neišmetantis sunkvežimis ir turi didžiausią transporto priemonėje sumontuotą bateriją. Ir tai – tik pradžia – lyginant su didžiausiais karjerų sunkvežimiais eDumper yra pakankamai nedidelis, todėl būtų įdomu pamatyti, kaip ši technologija veiktų didesnėse mašinose. Žinoma, didžiausias trūkumas – specifiniai reikalavimai karjerui, tačiau gamintojai tiki, kad ši technologija turi potencialo.



Taip pat skaitykite:

Troleisunkvežimiai – kadaise karjeruose bei kasyklose dirbo ir milžiniški ūsuoti sunkvežimiai;

Foremost Chieftain R – keturis vikšrus turintis sunkvežimis lengvų kelių neieško;

Ypatingas anglies kasyklų sunkvežimis su gale sumontuotu varikliu ir ilgu krovinių kėbulu;

Iki kokio slėgio pripučiamos didžiųjų karjerų sunkvežimių padangos?

Kaip pervežami milžiniški karjerų sunkvežimiai?

10 faktų apie sunkvežimius, kurių galbūt nežinojote;

Elektriniai sunkvežimiai nėra jokia naujiena – jie važinėjo dar prieš 100 metų.

Mėlynasis Stebuklas – kadaise lenktyniniai Mercedes-Benz buvo vežiojami greičiausiu pasaulio autovežiu

Mėlynasis Stebuklas – kadaise lenktyniniai Mercedes-Benz buvo vežiojami greičiausiu pasaulio autovežiu

Automobilių lenktynės kadaise buvo visiškai kitoks sportas nei yra dabar. Į saugumą buvo žiūrima pro pirštus, o ir apie technologijas, kurias turime dabar, kadaise buvo galima tik pasvajoti. Dar praeito amžiaus viduryje lenktyniniai automobiliai į trasas vykdavo paprastuose atviruose traluose, o kai kurie netgi keliaudavo savo jėgomis. Tačiau Mercedes-Benz 1954 metais sukūrė šį tą išskirtinio – greičiausią pasaulio autovežį greičiausiems pasaulio bolidams gabenti.

Sidabrinės Strėlės – taip iki šiol vadinami Mercedes-Benz lenktyniniai bolidai. Mercedes visada buvo viena iš dominuojančių komandų Europos automobilių sporte. Taigi, nieko keisto, kad komanda norėjo, jog jos bolidai į trasas keliautų ir stilingai, ir greitai.



Mercedes-Benz Renntransporter, dažnai vadinamas Mėlynuoju Stebuklu – tai ypatingai greitas lenktyninių automobilių autovežis, sukurtas 1954 metais, kai garsusis vokiečių gamintojas sugrįžo į Grand Prix gretas. Šis ypatingas sunkvežimis buvo sukurtas Mercedes-Benz lenktynių vadybininko Alfredo Neubauerio iniciatyva. Jis nurodė, kad naujas sunkvežimis turi būti labai greitas ir neatsilikti nuo lengvųjų automobilių eismo greitkelyje.

Štai tokiais sunkvežimiais anksčiau vežioti lenktyniniai automobiliai. (Daimler nuotrauka, 1924)

Renntransporter buvo sukurtas ant Mercedes-Benz 300S bazės, kuri pasižymėjo tvirta rėmine konstrukcija. Sunkvežimio dizaineriai ir inžinieriai stengėsi, kad Mėlynasis Stebuklas turėtų žemą, aerodinamišką siluetą, kuris ne tik padėtų pasiekti didelį greitį, bet dar ir prisidėtų prie gražaus lenktyninio automobilio įspūdžio kūrimo. Renntransporter buvo ne tik naudingas įrankis, bet ir įspūdingas reginys.

Mercedes-Benz Renntransporter 1955-aisiais – pažvelkite, kaip atrodė tuometinės transporto priemonės ir suprasite, kuo Mėlynasis Stebuklas buvo toks išskirtinis. (Daimler nuotrauka)

Žinoma, skirtingus komponentus teko skolintis iš kitų Mercedes-Benz kūrinių. Sparnai ir durelės buvo paimtos iš Mercedes-Benz 180, šis modelis tapo ir salono komponentų donoru. Kabina buvo pastumta toli į priekį virš priekinės ašies, kad siluetas būtų kiek įmanoma žemesnis, o 300S rėmas buvo pailgintas ir sustiprintas, kad atlaikytų elektromobilį. Virš priekinės ašies sumontuotas ne koks sunkvežimio, o 6 cilindrų variklis iš 300 SL superautomobilio, išvystantis 189 ag (141 kW). Jis per keturių laipsnių mechaninę transmisiją, taip pat paimtą iš 300 SL, suko galinius Renntransporter ratus.

Mercedes-Benz Rennsportwagen su 300 SLR (W 196 S) . Šio sunkvežimio variklis buvo paimtas iš 300SL. (Daimler nuotrauka)

Mercedes-Benz Renntransporter be krovinio svėrė maždaug 1,9 t. Sunkvežimio ilgis siekė 6,75 m, plotis – apie 2 metrus. Gale tilpo vienas lenktyninis automobilis, po jam skirta platforma dar buvo vietos ir sunkvežimio atsarginiam ratui, dideliems degalų bakams.

W 196 R Formulės 1 bolidas ant Mėlynojo Stebuklo nugaros – su kroviniu sunkvežimis vis tiek pasiekė 160 km/val. greitį. (Daimler nuotrauka)

Įspūdingasis Mėlynasis Stebuklas iš tikrųjų buvo nepaprastai greitas – maksimalus greitis siekė net 170 km/val. Ir tai nebuvo tik teoriniai paskaičiavimai – Renntransporter iš tikrųjų galėjo skrieti tokiu sunkvežimiams nebūdingu greičiu. Tiesa, tik be krovinio – su automobiliu gale Mėlynasis stebuklas įsibėgėdavo tik iki 160 km/val.

Mercedes-Benz Renntransporter savybės nebuvo teorinės – greitis ir posūkių įveikimas buvo išbandyti gamintojo trasose. (Daimler nuotrauka)

Sustoti Renntransporter padėjo hidraulinių būgninių stabdžių sistema. Tiesa, pagal paskirtį Mercedes-Benz šį unikalų autovežį naudojo neilgai.

Legendinis inžinierius Rudolfas Uhlenhautas prie Mercedes-Benz Renntransporter su W 196 R Grand Prix automobiliu gale. (Daimler nuotrauka)

1955 metais automobilių sporto pasaulį supurtė žiauri tragedija. Po avarijos Mercedes-Benz 300 SLR  išlėkė iš Le Mano trasos, o pasklidusios nuolaužos pražudė 83 žiūrovus, dar 180 buvo sužeisti, kai kurie smarkiai. Katastrofoje taip pat žuvo prancūzų lenktyninkas Pierre’as Bouillinas. Alfredas Neubaueris pasitarė su Mercedes-Benz vadovais ir priėmė vienintelį teisingą sprendimą – pasitraukti iš lenktynių ir automobilių sporto apskritai.

Originalus Mercedes-Benz Rennwagen buvo sunaikintas 1967 metais, bet 1993-aisiais buvo pagaminta tiksli replika. (Daimler nuotrauka)

Taigi, vos metus naudotas Mercedes-Benz Renntransporter staiga liko be darbo. Na, ne visai – iš pradžių sunkvežimis buvo demonstruojamas smalsuoliams, tada naudotas kaip bandymų platforma. 1967 metais Mėlynasis Stebuklas buvo nurašytas į metalo laužą. Taip, perskaitėte teisingai – unikali Mercedes-Benz automobilių sporto ir sunkvežimių istorijos dalis buvo sąmoningai sunaikinta. Tačiau Renntransporter rekonstrukciją galima pamatyti ir šiandien.

Mėlynojo Stebuklo replika turi originalų rėmą variklį, transmisiją ir kai kurias kėbulo dalis, bet stabdžiai jau yra modernūs. (Daimler nuotrauka)

Į automobilių sportą Mercedes-Benz sugrįžo 1989 metais. Komanda tuomet leidosi ir savo identiteto paieškas, kurios neišvengiamai vėl ir vėl atvedė prie prarasto Mėlynojo Stebuklo. Unikaliojo Renntransporter brėžinių nebuvo, tačiau entuziastų pilna Mercedes-Benz Classics komanda 1993 metais ėmėsi atkurti legendinį sunkvežimį. Mercedes parūpino originalų variklį, transmisiją, pavyko surasti tokį patį rėmą.

Atkurtas Renntransporter yra veikiantis ir yra praktiškai identiškas originaliam. (Daimler nuotrauka)

Prireikė net 6000 darbo valandų, bet veikiantis Mercedes-Benz Renntransporter dabar stovi gamintojo muziejuje su 300 SLR gale. Vienintelis akivaizdus atkurto ir originalaus Renntransporter skirtumas yra stabdžiai – naujasis turi diskinius stabdžius.



Taip pat skaitykite:

7 įdomūs faktai apie Mercedes-Benz sunkvežimius;

Mercedes-Benz EXT-92 dar 1992 metais siūlė daugybę modernių privalumų;

Ford dar 1966 metais sukūrė naikintuvų įkvėptą pikapą jaunimui;

Volkswagen EA489 Basistransporter – retas markės sunkvežimis, apie kurį nesate girdėję;

Tankų transporteris Oshkosh M1070;

10 įdomių faktų apie sunkvežimius, kurių galbūt nežinojote.

Nauja Volvo sunkvežimių funkcija padės sutaupyti degalų, kai autopilotas bus išjungtas (Video)

Nauja Volvo sunkvežimių funkcija padės sutaupyti degalų, kai autopilotas bus išjungtas (Video)

Volvo Trucks ką tik pristatė naujas technologijas, padėsiančias sunkvežimių vairuotojams taupyti degalus. Kompanija teigia, kad geriausias būdas sumažinti sunkvežimio degalų sąnaudas – autopiloto naudojimas. Tačiau kartais vairuotojai nenori ar negali naudoti šios funkcijos. Todėl dabar Volvo pristato naują technologiją, vadinamą Volvo Torque Assist, kuri leis sutaupyti degalų net tuomet, kai autopilotas yra išjungtas.

Šiuolaikiniai sunkvežimiai yra prikimšti technologijų, skirtų efektyvumui užtikrinti. Išmanieji autopilotai palaiko sunkvežimio greitį be nereikalingai staigių greičio šuolių, užtikrina kiek įmanoma tolygesnį variklio veikimą. Volvo Trucks teigia, kad kompanijos išmanusis autopilotas  I-Cruise yra geriausias būdas degalų sąnaudoms sumažinti, tačiau kartais jis negali būti naudojamas. Būtent tokioms situacijoms ir buvo sugalvota Volvo Torque Assist sistema.



Volvo Torque Assist visą sunkvežimio kontrolę palieka vairuotojo rankose – ši sistema veikia tik kai autopilotas yra išjungtas. Kompiuteris vertina kelio būklę, įkalnes/nuokalnes, vairuotojo pasirinktą greitį bei krovinio svorį ir pagal tai parenka optimaliausius sukimo momento parametrus. Volvo naujiems sunkvežimiams taip pat suteiks mažiau jautrų akceleratoriaus pedalą. Tai tikriausiai patiks ne visiems vairuotojams, tačiau Volvo teigia, kad taip bus ne tik sumažintos degalų sąnaudos, bet ir palengvės sunkvežimio valdymas.

Nauji pakeitimai padės degalų sąnaudas sumažinti maždaug 3 %. (Volvo Trucks nuotrauka)

Peter Hardin, Volvo Trucks produktų valdymo vadovas, taip pakomentavo atnaujinimų naudą – „Vairuotojai, kurių ekonomiško vairavimo įgūdžiai dar nėra gerai išlavinti, pajus didesnę naudą. Nauja programinė įranga taip pat labiau padės tose situacijose, kuomet sunkvežimis veš sunkesnius krovinius, bus važiuojama labai kalnuotais ar vingiuotais keliais. Tie, kurie pastoviu greičiu važiuos tiesiais, lygiais keliais, skirtumo tikriausiai nepajus“.

Programiniai pakeitimai padės sumažinti D13 dyzelinių variklių degalų sąnaudas Euro 3, Euro 4, Euro 5 ir EEV rinkose. Naujosios D13 versijos taip pat pasižymi ir mažesne vidine trintimi, efektyvesniais turbokompresoriais, geresne variklio valdymo sistema – vien šie pakeitimai degalų sąnaudas sumažino 1 %. Tuo tarpu programinės įrangos atnaujinimas padės degalų sąnaudas sumažinti dar iki 3 %. Volvo Trucks atstovai teigia, kad bandymų metu pastebėti ir dar geresni rezultatai – viskas priklauso nuo vietovės reljefo, krovinio svorio ir vairavimo stiliaus.

Filmukas apie Volvo Torque Assist

Žinoma, tas 3 % degalų sąnaudų sumažėjimas nėra didžiulis, tačiau šiais laikais ir toks pasiekimas yra vertas įdėto darbo. Daugelis jau supranta, kad dyzeliniai varikliai artėja prie savo galimybių ribų. Nebent bus pasiektas visiškai netikėtas technologinis proveržis, didesnių laimėjimų degalų sąnaudų mažinimo srityje jau nebeišvysime.



Taip pat skaitykite:

7 įdomūs faktai apie Volvo Trucks;

Volvo Vera – autonominis elektrinis vilkikas be kabinos;

Volvo demonstruoja per atstumą valdomų sunkvežimių privalumus;

Vokietijoje atidaryta pirmoji elektrinio greitkelio atkarpa;

10 įdomių faktų apie sunkvežimius, kurių galbūt nežinojote;

Shell pademonstravo vilkiką, kuris suvartoja rekordiškai mažai degalų.

Mįslė technikos mėgėjams – kam skirta ši didelė keistos formos mašina? (Video)

Mįslė technikos mėgėjams – kam skirta ši didelė keistos formos mašina? (Video)

Tik technika išjudina pasaulį. Tai – pramoninė įranga, transporto priemonės, mokslinių tyrimų agregatai, naudingųjų iškasenų gavybos mašinos, infrastruktūros priežiūros technika ir taip toliau. Visko yra išties daug ir ne visi viską gali išmanyti. Pavyzdžiui, ar galite pasakyti, kas per mašina vaizduojama nuotraukoje? Kokį darbą ji dirba?

Tai – dar viena NODUM mįslė technikos mėgėjams. Tokių formatu apie mūsų kraštuose retai sutinkamą techniką kalbame jau ne pirmą kartą. Praeitą kartą klausėme, kam skirta ratuota mašina su ilgu hidrauliniu įrankiu ant stiebo. Prieš tai siūlėme pabandyti atspėti, ką smėlyje veikia kita keista triratė mašina. Daugiau mįslių technikos mėgėjams surasite sąraše straipsnio apačioje.



Taisyklės visai paprastos. Įsižiūrėkite į nuotrauką ir nenaudodami jokių pagalbinių priemonių pabandykite atspėti, kam skirta ši mašina. Atsakymą surasite iš karto po nuotrauka. Net jei tikrai žinote, kas tai, vis tiek siūlome paskaityti – straipsnyje rasite keletą įdomių faktų apie šios technikos savybes ir darbą. Taigi, kas tai?

Kas tai per mašina? (Bill Jacobus, Wikimedia(CC BY 2.0)

Tai – savaeigis skreperis, žemės paėmimo ir pervežimo mašina. Vaizdžiai tariant, tai yra ir ekskavatorius, ir sunkvežimis viename. Šios mašinos naudojamos įvairiose srityse – naudingųjų iškasenų gavyboje, didesnių pastatų statybose, kelių ir geležinkelių tiesime. Skreperiai ypač praverčia tose vietose, kur būtina sukurti lygų paviršių – jie lengvai nukasa aukštesnes reljefo vietas ir tą žemę panaudoja žemesnėms užpildyti. Taigi, tai yra pakankamai universalios mašinos, galinčios ir lyginti teritoriją, ir išgauti naudingąsias iškasenas.

Skreperis durpyne 1972 metais. (Tadpolefarm, Wikimedia(CC BY-SA 4.0)

Šiuolaikinių skreperių protėvis – arklių traukiamas skreperis, naudotas dar 19 amžiuje. Kadaise, kai nebuvo ekskavatorių, tokie arklių traukiami skreperiai buvo greičiausias būdas įvairiems kanalams kasti. Šiuolaikiniai skreperiai įprastai tam jau nėra naudojami – egzistuoja mašinų, kurios šį darbą atlieka efektyviau. Ir skreperių būna įvairių – kai kurie yra traukiami kita technika, kai kurie yra savaeigiai. Jie leidžia greitai paimti didelį žaliavų kiekį ir jį nuvežti į numatytą vietą. Šiame straipsnyje kalbama tik apie savaeigius skreperius, kuriems nereikia traukiančių mašinų pagalbos.

Terex TS-14b skreperis su dviem varikliais. (DangApricot, Wikimedia(CC BY-SA 3.0)

Modernūs skreperiai beveik visada yra dviašiai, nors anksčiau būta ir triašių mašinų. Priekyje yra vairuotojo kabina, variklis, pagrindiniai hidraulikos įrenginiai. Galinė dalis yra kiek sudėtingesnė. Čia yra didelis nuleidžiamas bunkeris (kaušas, hoperis – ši dalis vadinama įvairiai) su labai aštria briauna. Bunkeryje taip pat dažnai yra ir koks nors mechanizmas, pastumiantis iškastą žemę tolyn – tai gali būti konvejerio diržas arba Archimedo sraigtas. Skreperio gale taip pat gali būti ir antrasis variklis, skirtas galiniams ratams varyti. Savaeigiai skreperiai vairuojami visam rėmui lankstantis per pusę.

Senas skreperis be kabinos. (Martin Pettitt, Wikimedia(CC BY 2.0)

Taigi, skreperis atvažiuoja į kasimo vietą, nuleidžiamas bunkeris ir mašina pajuda pirmyn. Išlaikomas pastovus kasimo gylis, iškasamos žaliavos pastumiamos į bunkerio galą. Galiausiai, pasiekus kasimo zonos pabaigą arba pripildžius bunkerį, jis yra pakeliamas ir skreperis išvažiuoja išpilti sukaupto gėrio. kadangi procese nedalyvauja ekskavatoriai ir sunkvežimiai, toks darbas vyksta labai greitai.

Na, o dabar pažvelkime į kokį nors pavyzdį, iliustruojantį skreperių technines savybes. Caterpillar 657G yra didelis dviejų variklių skreperis, specialiai pritaikytas anglies pramonei.  Priekyje montuojamo 18,1 litro variklio galia – 447 kW (600 ag), galinio 15,2 litrų agregato galia –  337 kW (451 ag). 657G turi aštuonių laipsnių transmisiją. Pilnai pakrautas Caterpillar 657G skreperis gali pasiekti 53 km/h greitį, tuščias gali važiuoti šiek tiek greičiau.

Tai – Caterpillar 657G – dviejų variklių skreperis, sukurtas anglies pramonei. (Gamintojo nuotrauka)

Šios mašinos bunkerio telpa – 56 kubiniai metrai, tačiau leidžiamas krovinio svoris – šiek tiek mažiau nei 50 tonų. Bunkerio viduje yra sraigtas, kuris stumia žaliavas tolyn nuo pjovimo briaunos. Įdomu tai, kad ir tų dviejų variklių gali nepakakti – Caterpillar rekomenduoja kartais 657G stumti kitu skreperiu (keturi varikliai vienam bunkeriui) arba buldozeriu. Tai padės susidoroti su kietu gruntu bei sumažins 657G padangų dėvėjimąsi.

Caterpillar 657G bunkerio talpa – 56 metrai. (Gamintojo nuotrauka)

Kaip galite įsivaizduoti, tai yra labai didelė mašina. Caterpillar 657G ilgis – 15,47 m, o plotis – 4,35 m. Aukštis aukščiausioje mašinos vietoje – 4,62 m. Tačiau dėl jau minėto vairavimo mechanizmo, ši mašina gali apsisukti 15,6 metrų pločio keliuose – galbūt taip ir neskamba, tačiau tai yra pakankamai geras rezultatas.

Caterpillar 657G gali apsisukti stebėtinai mažoje erdvėje. (Gamintojo nuotrauka)

Caterpillar 657G vairuotojo vieta yra gana aukštai, visiškai uždaroje ir nuo dulkių apsaugotoje kabinoje. Čia veikia radijo komunikacijos sistema, oro kondicionierius, o pati sėdynė amortizuoja smūgius. Skreperio bunkeris yra valdomas vairalazde. Įdomu tai, kad 657G turi du akceleratoriaus pedalus – po vieną kiekvienam varikliui. Tai praverčia skirtingose situacijose – kartais ir keturi varomi ratai nėra būtini.

Tai tiek faktų apie skreperius. Jei lengvai susidorojote su šia mįsle, pabandykite ir kitas.



Mįslės technikos mėgėjams:

Kokį darbą dirba ši mašina su ilgu hidrauliniu įrankiu?

Ką smėlyje veikia ši triratė mašina?

Kokius darbus dirba ši agresyviai atrodanti vikšrinė mašina?

Ką veikia ši aukšta, plati, bet trumpa vikšrinė mašina?

Kokį darbą dirba šis prie frontalinių krautuvų tvirtinamas agregatas?

Kam skirta ši mašina su dantytais plieniniais ratais?

Kam skirta ši kelių tiesimo ir statybų mašina?

Kam skirti šie ilgakojai sunkvežimiai?

Kam skirta ši vikšrinė mašina su dantytu stumdytuvu?

Kam skirtas šis platus traktorius su didelėmis padangomis?

Ką veikia šis pramoninis sunkvežimis?

Kam skirta ši agresyviai atrodanti žemės ūkio mašina?

Kam reikalingas toks mažas lokomotyvas?

Foremost Chieftain R – keturis vikšrus turintis sunkvežimis lengvų kelių neieško

Foremost Chieftain R – keturis vikšrus turintis sunkvežimis lengvų kelių neieško

Darbas nuošaliose vietovėse reikalauja ypatingų įrankių. Dujotiekių, naftotiekių, elektros linijų tiesimas, gręžiniai ir moksliniai tyrimai – visa tai dažnai vyksta ten, kur kelių tiesiog nėra. Foremost Chieftain R yra sunkvežimis, kuriam kelių nereikia. Ši 4 vikšrus turinti mašina stebima savo galimybėmis.

Apie kanadiečių Foremost kompaniją jau esame kalbėję. Štai Foremost Husky 8 taip pat turi dvi poras vikšrų, tačiau šis sunkvežimis yra visiškai kitoks. Tuo tarpu skirtingos Terra Bus versijos atlieka skirtingas užduotis – vieni autobusai vežioja turistus, o kiti į atokias vietas veža darbininkus. Dabar laikas papasakoti apie Foremost Chieftain R.



Jau spėjome paminėti, kad Foremost Chieftain R ir Husky 8 yra visiškai skirtingi sunkvežimiai. Husky 8 yra ilgesnis, platesnis ir gali pavežti daugiau krovinio. Nors Husky 8 yra vairuojamas abiem vikšrų poromis, Chieftain R yra žymiai manevringesnis. Čia ir yra didžiausias pastarojo sunkvežimio privalumas – nors jis gali pavežti palyginti nedaug krovinio, jis keliauja greičiau ir gali lengviau apvažiuoti iškilusias kliūtis.

Foremost Chieftain R ilgis siekia 11,5, o plotis – 2,9 metrus. (Gamintojo nuotrauka)

Taip yra dėl to, kad Chieftain R platforma yra visiškai kitokia – ši mašina yra vairuojama lankstant rėmą perpus. Kroviniui skirta tik antroji platformos pusė, kurios išmatavimai – 5,5 X 2,4. Chieftain R gali pavežti 13,6 tonų krovinį. Įprastai tai yra įvairūs įrankiai ir mašinos – kranai, grąžtai, vamzdynų tiesimo technika.

Priekinę platformos dalį užima erdvi kabina ir dyzelinis šešių cilindrų variklis, o galinė yra skirta kroviniams. (Gamintojo nuotrauka)

Pats Foremost Chieftain R sveria 23,45 tonas. Sunkvežimio ilgis – 11,5, plotis – 2,7, o aukštis – 2,9 m. Visi varantieji mechanizmai yra priekinėje platformos pusėje. Čia sumontuotas Caterpillar C9 6 cilindrų dyzelinis variklis, išvystantis 375 ag (270 kW) ir 1340 Nm. Jis suka visus keturis vikšrus. Maksimalus Chieftain R greitis – 32 km/h – galbūt šis rodiklis ir neskamba labai įspūdingai, tačiau prisiminkite, kad tai – sunki krovininė technika, skirta bekelei.  Chieftain R turi važiuoklę su oro pagalvėmis ir 864 mm pločio vikšrais. Šis sunkvežimis be problemų lipa į 50 % įkalnes ir gali važiuoti per 1,37 m gylio vandenį.

Chieftain R platforma lankstosi per pusę hidraulinės sistemos pagalba – taip šis sunkvežimis išlaiko manevringumą. (Gamintojo nuotrauka)

Foremost Chieftain R kabinoje gali būti įrengtos vietos net 8 žmonėms. Degalų bake telpa 379 litrai dyzelino, o hidraulinės sistemos rezervuare – 170 hidraulinio skysčio litrų. Jis, žinoma, reikalingas sunkvežimio vairavimui. Chieftain R yra stebėtinai manevringas – šios mašinos apsisukimo spindulys siekia tik 8,7 metrus.

Chieftain R platforma įprastai naudojama įvairiems įrankiams montuoti. (Gamintojo nuotrauka)

Chieftain R dirba ten, kur įprasti sunkvežimiai nėra laukiami. Šios mašinos yra itin naudingos Kanados šiaurėje, kur padeda aptarnauti gręžinius ar tiesti vamzdynus. Nors Chieftain R gali gabenti krovinius, ant platformos dažnai montuojami kiti įrankiai – grąžtai, keltuvai, kranai. Tai yra labai naudinga mašina, nors jų pasaulyje ir yra visai nedaug.



Taip pat skaitykite:

Foremost Husky 8 – dvi poros vikšrų, 80 tonų svoris ir nepalaužiamas charakteris;

6×6 Terra Bus vežioja ir turistus, ir darbininkus;

Prinoth Trooper – vikšrinė mašina, kuri atokiose vietovėse pakeičia sunkvežimius ir visureigius;

Keistas vieno vikšro motociklas turėjo būti ginkluotas kulkosvaidžiu;

Mįslė technikos mėgėjams – kokius darbus dirba ši agresyviai atrodanti vikšrinė mašina?

Liebherr R9800 – vienas didžiausių karjerų eskavatorių pasaulyje;

100 tonų sveriančių ALMA radijo teleskopo antenų transporteriai;

Stipriausias pasaulio kranas Taisun.

Apie Nodum

Nodum.lt - įdomiems skaitiniams skirtas puslapis. Čia reguliariai publikuojami straipsniai apie naujausias technologijas, mokslo pasiekimus, automobilių pasaulio naujienas ir kultūrą, patarimus ir visokias internete aptinkamas įdomybes. Didžiausias dėmesys skiriamas žmonėms, kurie kuria, keliauja, myli savo darbą, įdomioms lankytinoms vietoms ir pomėgiams. Nodum.lt - įvairenybių mazgas, jei veikiate ką nors įdomaus, apie ką norėtumėte papaskoti - susisiekite su mumis per mūsų Facebook puslapį ar elektroniniu paštu - nodum2017@gmail.com.