Vienas rečiausių Volkswagen pasaulyje- tikriausiai šio sunkvežimio net nesate matę

Vienas rečiausių Volkswagen pasaulyje- tikriausiai šio sunkvežimio net nesate matę

Volkswagen yra daugeliui labai gerai pažįstama markė. Galėtume parodyti kokio nors vieno iš pirmųjų Volkswagen automobilių nuotrauką ir tikriausiai daugelis nesunkiai pasakytų, kas tai. Tačiau kažin, ar atpažinsite šį Volkswagen Polo ilgio sunkvežimį – tai yra viena rečiausių šios markės mašinų.

Volkswagen Plattenwagen, kitas ankstyvasis markės sunkvežimis, taip pat yra labai reta mašina, tačiau jis buvo naudojamas tik gamyklų viduje. O štai EA489 Basistransporter iš tikrųjų važinėjo keliais, nors beveik niekas jo neprisimena. Aišku, nebent gyvenate Meksikoje.



Volkswagen EA489 Basistransporter, gamintas 1975-1979 metais, buvo itin paprastas sunkvežimis, sukurtas kaip pati paprasčiausia, pigiausia ir lengviausiai prižiūrima krovininė transporto priemonė. Tuo metu tokios mašinos buvo labai populiarios nemažoje pasaulio dalyje. Prasta ekonominė situacija ir aukštos degalų kainos vertė ūkininkus, smulkius verslininkus ir prekeivius ieškoti pigesnių modelių, todėl būtent tokias mašinas kūrė Toyota, Ford, General Motors ir keli kiti gamintojai.

Volkswagen EA489 Basistransporter pristatymas Vokietijos ekonominio bendradarbiavimo ir besivystančių šalių paramos ministerijoje 1973 metai. (Bundesarchiv, B 145 Bild-F040857-0012, Wikimedia(CC BY-SA 3.0 de)

Tikriausiai EA489 Basistransporter vardas jums net nėra girdėtas, bet galbūt esate girdėję apie Volkswagen Hormiga? Taip šis sunkvežimis buvo vadintas Meksikoje. Volkswagen kūrė šį modelį tam, kad šis paplistų po mažiau išsivysčiusias valstybes, todėl Pueblos mieste buvo gaminamos Meksikos rinkai skirtos Hormigos. Filipinuose šis sunkvežimis buvo vadinamas Volkswagen Trakbayan, Indonezijoje – Volkswagen Mitra. Beje, Mitra buvo šiek tiek kitoks sunkvežimis – jis turėjo kelis  Volkswagen Type 2 mikroautobuso kėbulo komponentus. Turkijoje šis sunkvežimis vadintas tiesiog  Volkswagen EA489. Tuo tarpu Suomijoje Wihuri Group gamino Teijo sunkvežimį, kuris buvo iš esmės tas pats EA489 Basistransporter – keletas iš 200 suomiškų Teijo iškeliavo į Afriką.

Suomiškasis Teijo iš esmės buvo tas pats Volkswagen EA489 Basistransporter, tik surinktas kitos kompanijos gamykloje. (Gwafton, Wikimedia(CC BY-SA 3.0)

Bet kas tai buvo? Volkswagen EA489 Basistransporter buvo labai primityvus sunkvežimis su kopėčių formos rėmu ir ant jo sumontuota iš paprastų plokščių pagaminta kabina, kurioje tilpo du-trys žmonės. Gale buvo visai nedidelis atviras krovinių skyrius – Basistransporter buvo pikapas. Iš nuotraukų net sunku suvokti, koks mažas iš tiesų yra šis sunkvežimis – jo ilgis siekia vos daugiau nei 4 metrus. Basistransporter yra tik keliais milimetrais ilgesnis nei šių laikų Polo, bet yra už jį siauresnis. Volkswagen EA489 Basistransporter plotis – 1,68 m, o aukštis – 1,99 m. Šis automobilis svėrė 1,29 t.

Kaip galite įsivaizduoti, Volkswagen taupė ne tik kėbulo sąskaita. Po Basistransporter kabina slėpėsi oru aušinamas 1,6 litrų variklis, kuris per 4 laipsnių mechaninę transmisiją suko priekinius ratus. Nors variklis išvystė tik maždaug 50 ag (37 kW), to pakako, kad Basistransporter įsibėgėtų iki 85 km/h. Tuo tarpu Indonezijoje surinkinėtas Mitra kažkodėl galėjo pasiekti visus 95 km/h. Basistransporter galėjo pavežti maždaug tonos svorio krovinį.

Volkswagen Hormiga, pagamintas Meksikoje. (Ernesto Ariel Gallegos Martínez, Wikimedia(CC BY 3.0)

Kodėl sakome, kad Basistransporter yra vienas rečiausių visų laikų Volkswagen modelių? Vokietijoje, Hanoveryje buvo pagaminta 2600 šių sunkvežimių rinkinių, dalis kurių vėliau buvo surinkti aukščiau paminėtose šalyse. Puebloje Meksikoje pagaminta dar maždaug 3600 šių sunkvežimių. Tai reiškia, kad iš viso šių Basistransporter  skaičius neviršijo 7 tūkstančių, įskaitant ir tuos Suomijoje gamintus Teijo modelius. Kadangi tai buvo pigios darbinės transporto priemonės, niekas jų nesaugojo. Daug Basistransporter sunkvežimių gyvenimą baigė metalo laužo supirktuvėse, nes nebuvo laikomi istorinėmis vertybėmis. Kadangi buvo gaminami pigiai, medžiagų kokybė taip pat buvo prasta, todėl šie sunkvežimiai lengvai pasidavė laikui. Dėl to dabar sunku surasti tikrą originalų Volkswagen logotipu pasipuošusį EA489 Basistransporter.



Taip pat skaitykite:

Volkswagen Plattenwagen – vienas pirmųjų Volkswagen automobilių, apie kurį nesate girdėję;

BMW M3 pikapas? (7 faktai apie BMW, kurių galbūt nežinojote);

Goliath GD 750 – neįprastas vokiškas triratis pikapas;

Scammell Scarab mechaninis arklys-vilkikas;

Ford dar 1966 metais sukūrė naikintuvų įkvėptą pikapą jaunimui;

Jeep FC – kiek netradicinės formos klasikinis pikapas.

Tikrąjį LARC-LX dydį iš nuotraukos net sunku suvokti – šios amfibijos apimtys ir galimybės stebina

Tikrąjį LARC-LX dydį iš nuotraukos net sunku suvokti – šios amfibijos apimtys ir galimybės stebina

Įprastai kariniai sunkvežimiai pasižymi labai geru pravažumu, tačiau ir jiems ne visos kliūtys yra įveikiamos. Kaip iš transportinio laivo karinei technikai nusigauti iki paplūdimio, kai jokia prieplauka nėra prieinama? Tokiose situacijose praverčia amfibijos – LARC-LX buvo vienas toks didžiulis plaukiojantis visureigis.

LARC-LX buvo didžiausia JAV karinių pajėgų amfibinė mašina. Ją sukūrė garsus sunkiosios technikos gamintojas LeTourneau Incorporated, tačiau vėliau LARC-LX buvo surinkinėjamas įvairiose gamyklose. Tarnybą ši amfibija pradėjo dar 1952 metais, o baigė tik 2001-aisiais. Kokia tokios ilgos istorijos priežastis? Gali būti, kad tai – dydis.



Žvelgiant į nuotraukas net sunku suvokti, kokio dydžio iš tiesų yra LARC-LX, tačiau galite pabandyti. Įsižiūrėkite į šios mašinos viršų – ten pamatysite keletą suaugusių žmonių. Tai padės geriau suvokti, kad ši amfibija tikrai nėra įprasto visureigio dydžio.

LARC 60 plotis siekia 8,05 m. (SSGT ARNOLD W. KALMANSON, Wikimedia)

LARC-LX (Lighter, Amphibious Resupply, Cargo) gyvenimą pradėjo kaip BARC (Barge, Amphibious Resupply, Cargo). Kitaip tariant, ši mašina buvo laikoma barža su ratais. Buvo numatyta, kad ši amfibija padės iš laivų į krantą gabenti ratuotas ir vikšrines transporto priemones bei įvairius krovinius. Teoriškai LARC-LX galėjo gabenti net 90 tonų svorio krovinius ar 200 žmonių, tačiau šios galimybės būtų išnaudotos tik pačiais kraštutiniais atvejais. Įprastai buvo apsiribojama kroviniais, sveriančiais mažiau nei 54,4 tonos ir ne daugiau nei 120 keleivių.

M60A2 tankas rieda iš LARC 60 – teoriškai ši amfibija galėjo pavežti net dvigubai sunkesnį svorį. (SSGT ARNOLD W. KALMANSON, Wikimedia)

LARC-LX turi suvirinto plieno korpusą, kurio ilgis – 19,05 m, o plotis – 8,08 m. Mašinos aukštis siekė beveik 6 metrus. Tai yra išties įspūdingo dydžio amfibija, todėl nieko keisto, kad ji turėjo galingą variklį. Tiksliau – variklius – kiekvienas ratas turėjo atskirą 265 arklio galių (198 kW) GM 6-71 dyzelinį variklį. Tai leido LARC-LX sausumoje pasiekti maksimalų 32 km/h greitį. Ši amfibija galėjo įkopti į 60 % įkalnę, o apsisukimui reikėjo 23 metrų.

Vandenyje šią mašiną į priekį stūmė pora 1,2 m skersmens sraigtų – kiekvieną suko du toje pusėje esantys varikliai. To pakako vandenyje pasiekti 12,1 km/h greitį. Manote, kad tai – labai lėtai? Tikriausiai esate teisūs, bet juk toks greitis buvo pasiekiamas su išties milžinišku kroviniu, o baržos niekada nebūna labai greitos. Sausuma LARC-LX galėjo įveikti maždaug 240 km – po tokios kelionės išsekdavo dyzelino atsargos. Vandenyje degalų pritrūkdavo po maždaug 121 km.

Žvelgiant į šias nuotraukas net sunku suvokti tikrąjį LARC-LX dydį, tačiau šios mašinos ilgis – daugiau nei 19 metrų. (dave_7, Wikimedia(CC BY 2.0)

LARC-LX vairuotojo vieta buvo mašinos gale, šios amfibijos įgulą iš viso sudarė 5 žmonės. Per savo tarnybos laiką LARC-LX spėjo sudalyvauti ir tikrame kare – ši amfibija buvo naudojama Vietname. Tai buvo išties labai naudinga mašina, galinti gabenti vikšrinę ir ratuotą techniką, krovinių konteinerius ir karius. LARC-LX nebijojo ir pakankamai nemažų bangų – didelė ir plati barža buvo stebėtinai stabili. Paskutinės šio tipo amfibijos buvo nurašytos 2001 metais. Daug jų surado naujus namus muziejuose, tačiau bent kelios atsidūrė privačiose rankose.



Taip pat skaitykite:

International Harvester Jungle Yacht – prabangus namelis ant ratų Afrikos tyrinėjimams;

Kanadietiškas Fat Truck yra skirtas darbininkų kelionėms į nuošalius pramoninius taškus;

Šarvuotas Antrojo pasaulinio karo drakonas – bauginančios išvaizdos vilkikas, sukurtas vežti tankams;

ZIL-E167 – sovietinis šešiaratis visureigis, turėjęs užkariauti Sibiro ir Uralo regionus;

Charkovianka – didžiuliai sovietų sniegaeigiai, pasiekę Pietų Ašigalį;

Antarctic Snow Cruiser turėjo ištirti Antarktidą, bet buvo palaidotas sniego ir gėdos;

Foremost Husky 8 – dvi poros vikšrų, 80 tonų svoris ir nepalaužiamas charakteris.

Prabangūs apartamentai ant ratų – Džiunglių Jachta buvo sukurta Afrikos tyrinėjimams (Video)

Prabangūs apartamentai ant ratų – Džiunglių Jachta buvo sukurta Afrikos tyrinėjimams (Video)

Attilio Gatti buvo italų tyrinėtojas ir keliautojas, kuris labiausiai domėjosi europiečiams beveik nepažįstamais Afrikos kraštais. Tačiau kuo geriausia keliauti po sudėtingas Afrikos vietoves? Nors iš pradžių Gatti keliaudavo tai arkliais, tai pėsčiomis, tai vietiniais sunkvežimiais, vėliau tam jis įsigijo porą įspūdingų namelių ant ratų.

International Harvester Jungle Yacht buvo išties įspūdinga mašina, tačiau Gatti pirmose ekspedicijose, kurias vykdė nuo 1922-ųjų, apie tokią net pasvajoti negalėjo. 1930 metais keliautojas apsistojo JAV, nes septintoji ekspedicija jį sužlugdė finansiškai. Tačiau netrukus vedė antrą kartą ir šįkart į Afriką leidosi su žmona Ellen. Aštuntoji ir devintoji ekspedicijos pavyko puikiai, tačiau dešimtosios (1937-1940) ir vienuoliktosios (1947-1948) metu Gatti jau norėjo prabangos. Būtent taip ir gimė pora Džiunglių Jachtų.



Jungle Yacht namelius ant ratų sukūrė International Harvester kompaniją Čikagoje. Garsiam sunkvežimių ir traktorių gamintojui tai buvo puiki proga garsinti savo prekės ženklą. Į Gatti ekspedicijas buvo pasiųstos dvi Jungle Yacht mašinos ir dar keli paprastesni sunkvežimiai su atsargomis. Gatti pasiėmė labai daug konservuoto maisto, drabužių, atsarginių detalių ir ginklų. Buvo baiminamasi ne tik laukinių gyvūnų, bet ir galimai priešiškai nusiteikusių vietinių genčių.

Džiunglių Jachta buvo stebėtinai prabangi priemonė kelionėms po Afriką – Gatti galėjo mėgautis prabangiai įrengtu nameliu ant ratų.

Savaime aišku,  praktiškai iš karto pasirodė straipsniai, kuriuose pats Gatti gyrė savo pasirinkimą ir vadino IH sunkvežimius geriausiai tinkančiais tokiai užduočiai. Nors, žinoma, tai buvo reklama, joje slypėjo nemažai tiesos. International Harvester garsėjo patikimumu, o Belgijos Konge laukė ne bekelė, o žvyrkeliai. Buvo siekiama susipažinti su gamta ir vietiniais žmonėmis, kurie, kaip galite įsivaizduoti, dažnai nustebdavo išvydę neregėtų sunkvežimių karavaną.

International Harvester Jungle Yachts reklama (paspauskite, norėdami pamatyti didesnį atvaizdą.

Džiunglių Jachtos dizainą kūrė Alexis de Sakhnoffsky, kuris garsėjo savo aptakiais kūriniais. Jungle Yacht namelį ant ratų sudarė modifikuota International Harvester D-35 sunkvežimio platforma su specialiai šiam tikslui sukurta puspriekabe.

Šis 13,4 metrų ilgio derinys atrodė pakankamai įspūdingai. Plieninis namelis ant ratų svėrė vos daugiau nei 8,1 toną. Po kapotu slėpėsi 4,3 litrų variklis, kuris per keturių laipsnių transmisiją suko tik galinius ratus. Taigi, nors Džiunglių Jachta buvo patogus būstas, kelyje jai neretai trūko manevringumo. Šie nameliai ant ratų galėjo važiuoti tikrai ne visur. Nors Belgijos Konge buvo išvystytas šioks toks žvyrkelių tinklas, jis buvo pakankamai ribotas. Problemų kildavo, pavyzdžiui, kertant upes ar norint išsukti iš numatyto maršruto. Tačiau negalima paneigti to, kad šios mašinos ypač traukė vietinių dėmesį.

Tarpą tarp sunkvežimio ir puspriekabės dengė aptakai – kai kuriose nuotraukose to tarpo net nesimato ir Džiunglių Jachta atrodo tarsi vientisas sunkvežimis. Ant jos stogo buvo pora vietų atsisėsti ir pasižvalgyti po gražų Belgijos Kongo kraštovaizdį. Šiose vietose netrūko gyvūnų, dalis kurių buvo pavojingi – sėdint ant stogo žvalgytis buvo bent šiek tiek saugiau. Džiunglių Jachtos turėjo pusapvalius langus su išskleidžiamais stogeliais ir žaliuzėmis. Apskritai tai buvo gražios, tačiau kartu ir labai funkcionalios mašinos, o ir prabangos joms netrūko.

Reikėtų prisiminti, kad su šia mašina Gatti keliauti pradėjo tik 1937 metais. Tais laikais net nevisi namai galėjo pasigirti elektros energija, o štai Džiunglių Jachta turėjo virtuvę su elektriniais prietaisais, neprastą apšvietimą, oro kondicionierių ir kitus patogumus. Energiją šiems prietaisams ir elektrinei tvorai, kuria buvo apjuosiama stovykla, tiekė tiesiai už sunkvežimio kabinos įkurdintas generatorius.

Džiunglių Jachta buvo patogus būstas, bet ne tokia jau patogi transporto priemonė – gerai, kad šiuos namelius ant ratų visada lydėjo kiti sunkvežimiai.

Stovyklavietėje abu nameliai būdavo sujungiami į prabangius penkių kambarių apartamentus, kurie turėjo du miegamuosius, didelę svetainę su biblioteka ir baru, virtuvę ir net didelį vonios kambarį, išdailintą stilingomis juodomis plytelėmis. Pasikartosime – daugelis namų nebuvo taip prabangiai įrengti kaip šis Afrikos pažinimui sukurtas namelis ant ratų. Bet vėlgi – taip buvo ne tik todėl, kad pats Gatti su žmona pageidavo prabangos ir patogumų. Tai buvo ir International Harvester reklaminės kampanijos dalis. Kas norėtų skaityti apie kukliai įrengtą kažkur Afrikoje važinėjančią mašiną? Prabanga ant ratų Afrikoje buvo būtent toks kontrastas, kuris padėjo populiarinti kelionę ir keisti International Harvester įvaizdį. Beje, ar atspėtumėte, kur miegojo kiti ekspedicijos dalyviai? Esate teisūs, jei iš karto pagalvojote apie palapinių miestelį.

Svetainė Džiunglių Jachtoje – čia buvo baras ir nedidelė biblioteka.

Įdomu ir tai, kad Džiunglių Jachtos turėjo ir kelias specializuotas patalpas. Tai buvo fotolaboratorija ir nedidelės dirbtuvėlės. Viduje taip pat buvo ir mėgėjiška radijo įranga. Attilio Gatti buvo radijo entuziastas ir dažnai bandydavo užmegzti ryšį su kitais radijo stoteles turinčiais žmonėmis.

Filmas apie 10-ąją Attilio Gatti ekspediciją į Afriką

Karavanas su dviem Džiunglių Jachtomis ir keliais kitais sunkvežimiais šukavo Belgijos Kongą, o Gatti vykdė savo tyrimus, rašė knygas, filmavo dokumentinius filmus ir gausiai viską fotografavo. Gatti buvo vienas iš pirmųjų europiečių, matęs keistąją okapiją – nedidelį žirafinių šeimos porakanopį, pasižymintį ištįsusiu snukiu, labai ilgu liežuviu ir ryškiais kailį puošiančiais dryžiais. Gatti taip pat gerai pažinojo vietinius pigmėjus bei tyrinėjo įvairius magiškus Afrikos ritualus. Jo knygos ir surinkta medžiaga tapo puikia medžiaga moksliniams tyrimams. Prie to prisidėjo ir Džiunglių Jachtos, nors jos sudalyvavo tik 10-oje ir 11-oje ekspedicijose iš 13.



Taip pat skaitykite:

ZIL-E167 – sovietinis šešiaratis visureigis, turėjęs užkariauti Sibiro ir Uralo regionus;

Charkovianka – didžiuliai sovietų sniegaeigiai, pasiekę Pietų Ašigalį;

Antarctic Snow Cruiser turėjo ištirti Antarktidą, bet buvo palaidotas sniego ir gėdos;

Terra Bus turi 6 varomus ratus ir važinėja ten, kur kelių nėra;

Prinoth Trooper – vikšrinė mašina, kuri atokiose vietovėse pakeičia sunkvežimius ir visureigius;

Foremost Husky 8 – dvi poros vikšrų, 80 tonų svoris ir nepalaužiamas charakteris.

Ar Tesla Semi ne čia ieškojo įkvėpimo? 2014-aisiais Walmart pristatė įspūdingą sunkvežimio koncepciją (Video)

Ar Tesla Semi ne čia ieškojo įkvėpimo? 2014-aisiais Walmart pristatė įspūdingą sunkvežimio koncepciją (Video)

Walmart – tai didžiausias prekybos centrų tinklas JAV. Kartu tai yra didžiausias JAV darbdavys ir didžiausia pasaulio bendrovė pagal pajamas. Taigi, nieko keisto, kad Walmart naudoja tūkstančius sunkvežimių. Ir visgi 2014 metais daug kas nustebo, kuomet Walmart pristatė savo vilkiko koncepciją WAVE. Šis prototipas buvo užmirštas, tačiau artėjant Tesla Semi atėjimui į rinką laikas vėl jį prisiminti.

Walmart WAVE (Walmart Advanced Vehicle Experience) nebuvo visiškai elektrinis. Jis turėjo Capstone Turbine sukurtą hibridinę sistemą, kurios širdyje buvo turbina. Ji galėjo deginti dyzeliną, biozydeliną ir gamtines dujas, tačiau Walmart teigė, kad su minimaliais pakeitimais šis variklis būtų galėjęs naudoti praktiškai bet kokius degalus. Turbina buvo sujungta su generatoriumi ir baterijomis, kurių kaupiama energija ir buvo naudojama vilkikui varyti.



Turbinos variklis tokiems sunkvežimiams tinka dėl to, kad gali deginti bet kokį kurą ir dirbti didelėmis apsukomis visą laiką, kai to reikia. Kitaip tariant, apsukos nepriklauso nuo sunkvežimio važiavimo, nes variklis naudojamas tik kaip generatorius. WAVE turėjo ir elektrinį režimą, kuris leido kurį laiką važiuoti naudojant tik baterijose sukauptą energiją.

Tačiau čia inovacijos nesibaigė. Walmart WAVE buvo išties futuristiškas sunkvežimis, kurio kūrėjai labai didelį dėmesį skyrė aerodinamikai. Kurdami WAVE, Walmart inžinieriai bendradarbiavo su Peterbilt. Apatinė vilkiko dalis buvo tarsi atskirta – ji sunkvežimiui suteikė ilgesnę nosį nei įprasta. Kabinos priekis buvo labai siauras ir čia pačiame viduryje buvo įrengta vairuotojo vieta. WAVE neturėjo veidrodėlių – vietoje jų buvo naudojamos šoninės kameros ir pora ekranų iš abiejų vairo pusių. Wave buvo 20 % aptakesnis už Peterbilt Model 386. Savo aerodinaminiu profiliu Tesla Semi yra net labai panašus į šį vilkiką.

Walmart WAVE vilkikas buvo sukurtas bendradarbiaujant su Peterbilt. (Walmart nuotrauka)

Tesla Semi vairuotojo vieta taip pat yra kabinos centre. Šį sprendimą padiktavo aerodinamikos subtilybės – siauresnis vilkiko priekis leidžia sumažinti oro pasipriešinimą. Šalia Semi vairo taip pat yra keli ekranai, o gamybai paruoštas vilkikas, kuris, tikriausiai, į rinką žengs dar šiemet, neturės veidrodėlių. Tiek WAVE, tiek Semi turi ir aptakius ratų gaubtus, kurie sumažina ratų kuriamą oro srauto turbulenciją.

Palyginimui – Tesla Semi dizainas. (Korbitr, Wikimedia)

Walmart WAVE buvo pagamintas iš daugybės labai brangių medžiagų, siekiant išlaikyti kiek įmanoma mažesnį svorį. Korpusas buvo pagamintas iš anglies pluošto ir plastiko. Nors stiklas iš tikrųjų yra pakankamai sunkus, WAVE turėjo ir didelį stoglangį, kuris šviesa užliedavo visą vilkiko kabiną. Akivaizdu, kad daug dėmesio buvo skirta ir vilkiko dizainui, siekiant sukurti futuristiškos transporto priemonės įspūdį. Aišku, tokiam vilkikui reikėjo ir pažangios konstrukcijos puspriekabės.

WAVE puspriekabę sukūrė kompanija Great Dane Trailers. Jos stogas ir sienos buvo pagamintos iš anglies, o grindys – iš stiklo pluošto. Tai ir kitos svorio mažinimo gudrybės lėmė, kad WAVE puspriekabė buvo 1800 kg lengvesnė už kitas tuo metu rinkoje buvusias tokio dydžio puspriekabes. Žinoma, puspriekabė turi aerodinamišką profilį, užapvalintus kampus, šoninius ir ratų aptakus.

Walmart niekada neplanavo serijinės WAVE gamybos. Tai buvo eksperimentinis sunkvežimis, siekiant išsiaiškinti, kaip aerodinamika padėtų sutaupyti degalų, ar turbinos variklis yra tinkamas sunkiajam transportui ir kaip veiktų tokio tipo kabinos konfigūracija. WAVE būtų tiesiog per brangus dėl didelio kompozitinių medžiagų kiekio ir hibridinės jėgainės. Tačiau pati vilkiko forma, tikėtina, ateityje bus prisiminta dar ne kartą,



Taip pat skaitykite:

Kaip Mercedes-Benz 1992 metais įsivaizdavo sunkvežimių ateitį;

Tesla Semi vienu įkrovimu gali nuvažiuoti dar toliau nei manyta prieš tai;

Shell Starship įrodo, kad ir dyzeliniai vilkikai gali būti taupūs;

Steinwinter 2040 – itin žemo profilio vilkiko koncepcija;

Itin žemo profilio vilkiko koncepcija – General Motors Bison;

GM Futurliner buvo sukurtas parodyti ateitį;

Ford Ranger II – kažkas tarp pikapo, sportinio automobilio ir reaktyvinio naikintuvo.

DAF surado seniausią tebenaudojamą markės sunkvežimį;

Kaip atrodė pirmasis pasaulio vilkikas?

Tai – visai nedidelis ugniagesių sunkvežimis, bet jo dydis atitinka jo paskirtį

Tai – visai nedidelis ugniagesių sunkvežimis, bet jo dydis atitinka jo paskirtį

Esame įpratę, kad ugniagesių sunkvežimiai būtų labai dideli. Dėl savo spalvų ir dydžio šie sunkvežimiai yra pastebimi iš tolo. Tačiau šis yra visiškai kitoks. Visų pirma, jis baltas. Jis taip pat yra visai nedidelis, tačiau jo miniatiūrinis dydis visiškai atitinka jo paskirtį.

Įprastai viename ugniagesių sunkvežimyje susėda 3-9 žmonės. Ten dar tai pat telpa keli tūkstančiai litrų vandens ar putų. Ugniagesių mašinos įprastai gaminamos ant įprastų sunkvežimių bazių, todėl gali važiuoti greitai ir saugiai brautis per eismą. Tačiau ši mašina, kurią matote nuotraukose, į kelius niekada nevažiuoja. Tai – P-25 ugnies gesinimo mašina, naudojama JAV Kariniame jūrų laivyne.



Visų pirma atkreipkite dėmesį į šios mašinos ratus – jie ne ką didesni už įprasto automobilio. Šiame sunkvežimyje yra viena vieta vairuotojui ir viena keleiviui, dar vienas gaisro gesinimui pasiruošęs žmogus gali važiuoti atsistojęs ant specialios platformos mašinos gale. Aišku, jokios kabinos čia nėra, o pats sunkvežimis yra pagamintas taip, kad turėtų kiek įmanoma žemesnį profilį.

P-25 ugniagesių sunkvežimis yra visiškai atviras, tačiau jis įprastai tarnauja lėktuvnešiuose. (Hunini, Wikimedia(CC BY-SA 3.0)

Taip keistai P-25 atrodo todėl, kad yra sukurtas specialiai darbui lėktuvnešiuose – būtina, kad jis užimtų kiek įmanoma mažiau vietos transportuojant. Ant lėktuvnešių nuolat leidžiasi ir kyla lėktuvai, todėl įvairių incidentų pasitaiko. Kai vykdomi skrydžiai, ugniagesių mašinos visada budi pasiruošusios. Šie sunkvežimiai gali gesinti, pavyzdžiui, avariniu būdu nusileidusius ar sudužusius orlaivius bei gaisrus pačiame laive.

P-25 mašinos iš viršaus – matosi sunkvežimio konstrukcija ir gaisrų gesinimui paruošti įrankiai. (U.S. Navy, Wikimedia)

P-25 mašinas gaminama Masačusetse įsikūrusi įmonė The Entwistle Company. Šie ugniagesių sunkvežimiai tarnauja išskirtinai tik laivyne – kitur jie yra tiesiog nereikalingi. Vienas toks P-25 sunkvežimis gali pavežti 2840 litrų vandens ir apie 190 litrų putų koncentrato. Žinoma, vandens ir putų santykį galima reguliuoti pagal gaisro pobūdį. Toks gesinimo priemonių kiekis atrodo įspūdingai, tačiau visiškai savo talpas P-25 gali ištuštinti vos per pusantros minutės.

Vandens patranką gali valdyti vairuotojas. (U.S. Navy, Wikimedia)

Pagrindinė vandens patranka per minutę gali perpumpuoti 1892 litrus vandens. Tuo tarpu rankose laikoma ugniagesių žarna su standartiniu švirkštu per minutę perleidžia apie 227 litrus vandens. Skaičiuojama, kad tokio našumo turėtų pakakti daugeliui gaisrų įveikti. Aišku, viename lėktuvnešyje yra ne viena tokia mašina ir jos papildomai dar yra aprūpintos ir keliais rankiniais gesintuvais.

P-25 plauna laivą. (U.S. Navy, Wikimedia)

P-25 turi dyzelinį variklį ir hidrostatinę pavarą. Įdomu tai, kad šios mašinos kūrėjai apgalvojo ir remontą – P-25 sukurta taip, kad variklį būtų galima labai greitai pakeisti. Taip užtikrinama, kad ši mašina ilgam laikui neiškris iš rikiuotės. Su pilnomis vandens cisternomis P-25 sveria 8,2 tonas ir nėra labai greitas. Tačiau, žinoma, toli važiuoti jam niekada netenka.

P-25 budi ant lėktuvnešio denio. (U.S. Navy, Wikimedia)

P-25 yra pakankamai paprasta mašina, tačiau ji puikiai atlieka savo darbą. Taip yra dėl to, kad ji neturi būti universali – ji yra skirta tik techninių gaisrų gesinimui laivuose – nei miškų, nei namų ši technika niekada negesins. Na, žinoma, kartais P-25 naudojamas ir kur kas kasdieniškesnės užduotims atlikti. Pavyzdžiui, plauna denius – šį darbą aukšto slėgio vandens patranka dirba itin efektyviai.



Taip pat skaitykite:

Charkovianka – sovietinis sniegaeigis, pasiekęs Pietų ašigalį;

Antarctic Snow Cruiser turėjo ištirti Antarktidą, bet buvo palaidotas sniego ir gėdos;

Terra Bus turi 6 varomus ratus ir važinėja ten, kur kelių nėra;

100 tonų sveriančių ALMA radijo teleskopo antenų transporteriai;

Mercedes-Benz EXT-92 – ateities sunkvežimis iš 1992-ųjų;

Steinwinter 2040 – itin žemo profilio vilkiko koncepcija.

Apie Nodum

Nodum.lt - įdomiems skaitiniams skirtas puslapis. Čia reguliariai publikuojami straipsniai apie naujausias technologijas, mokslo pasiekimus, automobilių pasaulio naujienas ir kultūrą, patarimus ir visokias internete aptinkamas įdomybes. Didžiausias dėmesys skiriamas žmonėms, kurie kuria, keliauja, myli savo darbą, įdomioms lankytinoms vietoms ir pomėgiams. Nodum.lt - įvairenybių mazgas, jei veikiate ką nors įdomaus, apie ką norėtumėte papaskoti - susisiekite su mumis per mūsų Facebook puslapį ar elektroniniu paštu - nodum2017@gmail.com.