Vokietijos valdžia sutiko prisidėti prie elektrinių greitkelių projekto – jau greitai greitkeliais riedės trolei-sunkvežimiai

Vokietijos valdžia sutiko prisidėti prie elektrinių greitkelių projekto – jau greitai greitkeliais riedės trolei-sunkvežimiai

Apie eHighways projektą Vokietijoje kalbama jau kelerius metus. Siemens išrasta srovės imtuvų konstrukcija leidžia sunkvežimiams prisijungti prie kontaktinių linijų ir taip važiuoti nenaudojant iškastinio kuro. Bandymai jau buvo atlikti ir jie įrodė, kad principas tikrai veikia. Gegužės pabaigoje Vokietijos Vyriausybė sutiko prisidėti prie elektrinių greitkelių projekto finansavimo, o tai iš esmės yra galutinis taškas – trolei-sunkvežimiai Vokietijoje tikrai bus.

Hibridiniai sunkvežimiai, galintys naudoti ir iškastinį kurą, ir elektros energiją, nėra visiška naujovė – tokių jau yra ir karjeruose bei kasyklose. Ir anksčiau išbandant Siemens srovės imtuvus buvo paleista viena bandomoji kontaktinio tinklo atkarpa, kuri įrodė, kad pats principas gali būti pritaikytas praktikoje. Bet kuo jis toks naudingas?




eHighways leis efektyviai sumažinti anglies dvideginio ir azoto oksidų (NOx) emisijas bei sumažinti priklausomybę nuo tradicinių degalų. Specialiai modifikuoti sunkvežimiai turės ir įprastus dyzelinius, ir elektrinius variklius. Gatvėmis ir užmiesčio keliais jie važinės degindami degalus, tačiau įriedėję į greitkelį jie galės pakelti srovės imtuvus ir prisijungti prie kontaktinio tinklo – panašiai, kaip troleibusai. Tačiau patys srovės imtuvų pentografai labiau primins konstrukcijas matomas ant tramvajų ar elektrinių traukinių. Taip yra todėl, kad šie įrenginiai yra pritaikyti 90 km/h greičiui ir dinamiškam prisijungimui.

Norint prie kontaktinio tinklo prijungti įprastus troleibuso ūsus, tenka sustoti – ūsai iškeliami į specialius kreipiklius, kurie juos uždeda ant kontaktinio tinklo arba yra pakeliami vairuotojo rankomis. Tačiau greitkeliams tai netinka. Elektriniai Vokietijos greitkeliais važinėjantys sunkvežimiai tiesiog važiuodami 90 km/h greičiu galės prisijungti ar atsijungti nuo kontaktinio tinklo. Tai teks daryti ne tik įvažiuojant ar išvažiuojant iš greitkelio, bet ir persirikiuojant ar lenkiant – atsijungęs sunkvežimis dar kurį laiką galės riedėti naudodamas baterijų energiją.

Scania projektui tieks sunkvežimius – tokius hibridinius vilkikus būtų galima pradėti gaminti masiniu būdu labai greitai. (Scania nuotrauka)

Sunkvežimius šiam projektui tieks Scania. Pirmajame etape bus paruošti du hibridiniai sunkvežimiai. Vienas iš jų turės 15 kWh bateriją, kitas – kelis tokius modulius. Aišku, patys sunkvežimiai bus sunkesni nei varomi tik dyzelinu, nes jiems reikės ne tik baterijų ir srovės imtuvų, bet ir elektros variklių. Tačiau ateityje jie turėtų būti gerokai pigesni už pilnai elektrinius sunkvežimius. Palyginimui, Tesla Semi turės maždaug 800-1000 kWh baterijas.

Trolei-sunkvežimiai turi ir kitų privalumų prieš pilnai elektrinius. Visų pirma, jie yra kur kas lankstesni. Jie gali važinėti ir ten, kur nėra įkrovimo stotelių – degalinę tikrai pavyks rasti greičiau nei specializuotą įkrovimo stotelę. Jie taip pat gali būti pradėti gaminti masiniu būdu labai greitai. Nors Scania kuria elektrinių sunkvežimių prototipus, šiuos hibridinius galėtų pradėti gaminti didelėmis apimtimis kur kas greičiau. Infrastruktūra, aišku, reikalaus didelių investicijų, tačiau ja galės naudotis visi. Tesla įkrovimo stotelės yra specializuotos, o štai prie kontaktinio tinklo teoriškai galės prisijungti visų gamintojų sunkvežimiai ir autobusai.

Pagal dabar patvirtintą planą, bus tiesiamos trys kontaktinio tinklo atkarpos – pirmoji A1 autobane netoli Liubeko, antroji – A5 autobane į pietus nuo Frankfurto, trečioji – B462 greitkelyje. Ateityje projektas tik plėsis, jei šis bandymų etapas įrodys elektrinių greitkelių naudą. Tuo pat metu panašus projektas vystomas ir Švedijoje. Bus įdomu pamatyti, kokie bus bandymų rezultatai, tačiau būtų dar įdomiau išgirsti vairuotojų nuomonę –



Taip pat skaitykite:

Tesla Semi nuvažiuojamas nuotolis bus dar didesnis nei planuota anksčiau;

Karjeruose dirbantys troleisunkvežimiai;

Shell pademonstravo vilkiką, kuris suvartoja rekordiškai mažai degalų;

Volvo Trucks norėtų, kad vilkikai naudotų dujas;

Nikola One – elektrinis sunkvežimis, kuris elektrą sau gaminsis pats;

Tesla Semi elektrovilkikas turės „Pašėlusio Makso“ režimą, bet kokia jo funkcija?

Tesla Semi elektrovilkikas turės „Pašėlusio Makso“ režimą, bet kokia jo funkcija?

Tesla Semi į gatves išriedės jau kitąmet – užsakymų jau yra daugiau nei buvo prognozuojama iš pat pradžių. Tesla garsėja į automobilius diegiamais velykiniais kiaušiniais – maloniomis, dažnai keistokomis staigmenomis – Model X gali šokti, Model S kompiuterio ekrane gali virsti Jameso Bondo automobiliu, o kur dar ypatingai spartus traukos režimas Ludicrous.  Dabar paaiškėjo, kad naujasis elektrovilkikas Semi galimai turės Pašėlusio Makso režimą, bet kas pasakys, kam jis skirtas?

Negalima pasakyti, kad Tesla yra humoro jausmo neturinti kompanija. Automobiliai yra išties technologiškai pažangūs ir pakankamai kokybiški, tačiau Elonas Muskas mėgsta pajuokauti. Manoma, kad būtent jo asmenybė nulėmė, kad elektromobilių programinėje įrangoje yra minėtų staigmenų. Tačiau Mad Max režimas nebus koks nors durelių atidarinėjimas ir šviesų mirksėjimas pagal muziką – tai rimta autopiloto funkcija.



Mad Max režimas buvo atskleistas paties Elono Musko jo Twitter paskyroje. Jis pasidalino Semi ekrano nuotrauka, kurioje matyti, kad autopiloto aklosios zonos stebėjimo sistema turi tris nustatymus – standartinį, agresyvų ir Mad Max. Jokio oficialaus paaiškinimo, ką reiškia ši funkcija, žinoma, nebuvo pateikta, tačiau nesunku suvokti, kad tai yra susiję su automatiniu sunkvežimio persirikiavimu greitkelyje.

Kiek anksčiau Elonas Muskas yra teigęs, kad autopilotams dažnai trūksta drąsos. Jie turi galingus kompiuterius, kurie gali apskaičiuoti reikalingą greitį, trajektoriją ir viską atlikti itin tiksliai galybės sensorių ir radarų pagalba. Tačiau galiausiai kiti vairuotojai kelyje greičiausiai vis tiek bus drąsesni. Tai reiškia, kad sunkvežimiui ar automobiliui gali būti sunku persirikiuoti ar tiesiog įsilieti į greitkelio eismo srautą. Tai žinodami automobilių vairuotojai gali nesuteikti pakankamai vietos ir neįleisti autonominių automobilių. Todėl žurnalistai spėlioja, kad Mad Max režimas tiesiog suteiktų autopilotui drąsos – jam pakaktų mažiau vietos kitoje juostoje, kad jis pradėtų persirikiavimą.

Tesla Semi bus labai greitas ir našus vilkikas, itin gerai tinkantis neilgiems atstumams. (Tesla nuotrauka)

Tačiau jei tai tiesa, sunku tikėtis, kad Mad Max režimas būtų prieinamas visuose Semi vilkikuose. Turint omenyje jau įvykusias avarijas, kuomet Tesla automobiliai važiavo su įjungtu autopilotu, žmonėms tikriausiai nepatiktų tokia funkcija, net jei ji tik pamėgdžiotų tikrų vairuotojų elgesį. Todėl reikės palaukti, kad sužinotume, ką Mad Max režimas iš tikrųjų reiškia – kol kas turime tik spekuliacijas.

Elono Musko pasidalintame paveikslėlyje taip pat matomos papildytos realybės (Augmented Reality) funkcijos. Tai taip pat yra įdomi technologijų vystymosi kryptis. Papildytos realybės sistema leistų reikalingą informaciją parodyti tiesiai vairuotojui prieš akis – galima sakyti, ant priekinio stiklo atsiras informacija apie navigaciją ir sunkvežimio sistemas. Tai nebūtų vienas iš tų jau dabar gana plačiai paplitusių mažų ekranėlių, kurie leidžia sužinoti mašinos greitį nenukreipiant akių nuo kelio. Papildytos realybės sistema nuorodas pateiktų vairuotojo matymo lauke taip, kad jos keistųsi kartu su vaizdu pro priekinį stiklą – būtų paryškinami keliai, apibraukiami kelio ženklai ir taip toliau.

Telieka laukti, kada visa tai pamatysime realybėje. Kas žino, gal Mad Max režimas iš tikrųjų vilkikui suteiks kitokių savybių, apie kurias dabar net nepagalvojome.



Taip pat skaitykite:

Tesla semi vienu įkrovimu nuvažiuos dar toliau nei planuota iš pradžių;

Ar Tesla susitvarkys su elektrovilkiko gamyba?

Tesla Semi lanko savo pirkėjus;

Pirmasis tikras darbinis Tesla Semi reisas;

Ar Tesla Semi yra per brangus?

Kuo Tesla vilkiko dizainas neįtiko patyrusiems vairuotojams?

Pasaulį nustebinęs Tesla Semi pristatymas.

Neskubėkite laidoti dyzelinių sunkvežimių – Shell pademonstravo vilkiką, kuris suvartoja rekordiškai mažai degalų (Video)

Neskubėkite laidoti dyzelinių sunkvežimių – Shell pademonstravo vilkiką, kuris suvartoja rekordiškai mažai degalų (Video)

Ateitis priklauso elektriniam transportui – dabar tai jau suvokia visi. Visgi, dabartyje turime tokias technologijas ir tokią infrastruktūrą, kurią turime, todėl dyzeliniai vilkikai kol kas tikrai niekur nedings. Bet kaip atvesti dyzelinius vilkikus į naujus ekologijos laikus? Shell sukūrė įspūdingą vilkiką, kuris sugriovė visus išankstinius nusistatymus – tokių žemų dyzelino sąnaudų dar nebuvo matyti.

Shell Starship – tai itin aukštą aerodinaminį efektyvumą turintis vilkikas, sukurtas padedant bendrovei AirFlow. Starship kūrėjai nusprendė pasitelkti visas žinomas gudrybes ir medžiagas, kad eksperimentinis vilkikas būtų geriausias, kokį įmanoma sukurti šių dienų sąlygomis. Kaina, žinoma, nebuvo svarbi, nes tai – tik vienas vilkikas, nepretenduojantis į masinę gamybą. Tikimasi, kad Starship projekto metu išmoktas pamokas pavyks perleisti didžiausiems sunkvežimių gamintojams.



Aišku, pirmiausia į akis krenta Starship vilkiko kabina. Jos forma ištobulinta taip, kad vilkikas minimaliomis pastangomis skrostų vėją. Starship vilkiko kėbulas yra pagamintas iš anglies pluošto – tai itin tvirta ir itin lengva medžiaga, įprastai sutinkama superautomobilių ir lenktyninių automobilių gamyklose. Žinoma, grotelės visada yra kliūtis aerodinaminiam efektyvumui. Elektriniams automobiliams didelių grotelių nereikia, o štai dyzelinį variklį reikia gerai aušinti. Tačiau labiausiai aušinimas reikalingas tada, kai variklis dirba sunkiai – pavyzdžiui, kai tempia sunkvežimį į kalną. Važiuojant pastoviu greičiu greitkelyje tiek aušinimo tikrai nereikia, todėl dalį grotelių Starship gali tiesiog uždaryti. Na, o visi nevairuojami Starship ratai buvo uždenti, o tarpas tarp vilkiko ir puspriekabės maksimaliai sumažintas.

Starhip kabina yra pagaminta iš anglies pluošto – tik priekiniai ratai liko neuždengti specialiais aptakais. (Shell nuotrauka)

Starship turi hibridinę pavarą. Važiuojant įprastu greičiu sunkvežimis įkrauna baterijas, kurios vėliau padeda varikliui sunkiose situacijose. Elektros energija padeda sunkvežimiui pajudėti iš vietos ar įvažiuoti į kalną. Elektra reikalinga ir prietaisams kabinoje veikti. Tam, kad variklis be reikalo nedegintų degalų, salono įrangai tiekiama saulės energija – sunkvežimio stogas yra nusėtas saulės kolektoriais.

Tarpas tarp vilkiko kabinos ir puspriekabės buvo maksimaliai sumažintas ir uždengtas, o sunkvežimio viršų papuošė saulės kolektoriai. (Shell nuotrauka)

Shell apgalvojo ir padangų slėgį. Nustebtumėte sužinoję, koks svarbus yra padangų slėgis įvairių mašinų degalų sąnaudoms. Starship turi sistemą, kuri užtikrina, kad visos sunkvežimio padangos visuomet yra optimaliai pripūstos. Ilgos kelionės metu slėgis padangose keičiasi, todėl ši sistema tikrai padeda optimizuoti trintį ir sumažinti dyzelino sąnaudas.

Kelionės iš Kalifornijos į Floridą metu vilkikas sudegino rekordiškai mažai degalų, nors vežė sunkesnį nei įprasta svorį. (Shell nuotrauka)

Ir koks viso šio ilgo darbo rezultatas? Jį galima apibūdinti vienu žodžiu – įspūdingas. Įprastas vilkikas su puspriekabe ir kroviniu JAV sveria apie 25,9 tonas ir vidutiniškai sunaudoja apie 36,7 litrus 100 kilometrų nuvažiuoti. Shell Starship leidosi į kelionę nuo vakarinės iki rytinės JAV pakrantės – iš Kalifornijos į Floridą. Šios kelionės metu Starship galimybės buvo išbandytos realiomis sąlygomis važiuojant tiek mieste, tiek greitkelyje, besikeičiant aukščiui virš jūros lygio, kelio dangai ir eismo sąlygoms. Starship su kroviniu svėrė 33,1 toną ir 100 km sudegino vos 26,3 litrus dyzelino.

 

Jei važinėjate tik automobiliu, 26,3 litrai 100 km neatrodo taip jau įspūdingai. Tačiau tai iš tiesų yra nemenkas pasiekimas, kuris padėtų ir gamtai, ir vežėjams sutaupyti. Vienu metu Starship 100 km naudojo vos 23,5 litrus, taigi, technologijas dar galima gerinti. Tiesa, nereikėtų pamiršti, kad Shell Starship tėra technologijų studija ir bandymų objektas, siekiant pažiūrėti, kurie sprendimai veikia, o kurie nėra tokie reikšmingi.



Taip pat skaitykite:

Volvo Trucks norėtų, kad vilkikai naudotų dujas;

Elonas Muskas pareiškė, kad Tesla Semi vienu įkrovimu nuvažiuos dar toliau nei skelbta iki šiol;

Kodėl sunkvežimiai ir autobusai nėra tokie aerodinamiški kaip automobiliai?

Nikola One – elektrinis sunkvežimis, kuris elektrą sau gaminsis pats;

10 faktų apie sunkvežimius, kurių galbūt nežinojote.

Kodėl vilkikai negali atrodyti taip? 1983 sukurtas konceptas stebino išvaizda, bet neturėjo šansų įsitvirtinti

Kodėl vilkikai negali atrodyti taip? 1983 sukurtas konceptas stebino išvaizda, bet neturėjo šansų įsitvirtinti

Visais laikais inžinieriai stengėsi kurti pažangias revoliucines technologijas, kurios pakeistų pasaulį. Būtent su tokiomis mintimis 1983 metais buvo pristatytas Steinwinter 2040 vilkikas, kuris pats visas patilpdavo po puspriekabe. Įspūdingas koncepcinis modelis traukė žvilgsnius, tačiau neturėjo jokių šansų įsitvirtinti. Kodėl?

Daugelis šiuolaikinių vilkikų atrodo labai panašiai – išskirtinis dizainas nėra dalykas, kuris labai domintų didžiuosius gamintojus. Ir Steinwinter 2040 buvo sukurtas tikrai ne dėmesiui patraukti. Buvo manoma, kad itin žemo profilio vilkikas taps efektyvesnių pervežimų įrankių.



Steinwinter kompanija Štutgarte įkurta dar 1969 metais. Ji kūrė specifinius automobilius. Pavyzdžiui, Amigo buvo Fiat pagrindu sukurtas bagis, o Junior 50 buvo specialiai jaunimui skirtas automobilis su vieno cilindro 50 kubinių centimetrų varikliu. Tačiau bene įspūdingiausias Steinwinter  kūrinys buvo 2040 vilkiko koncepcija, kuri dar 1983 metų Frankfurto automobilių parodoje sužavėjo pasaulį.

Steinwinter 2040 visas tilpo po specialiai jam sukurta puspriekabe (Gamintojo nuotrauka).

Steinwinter 2040 idėja buvo krovinių skyriaus padidinimas, oro pasipriešinimo sumažinimas ir modulinės mašinos. Šio vilkiko aukštis buvo tik 1,17 metro. Palyginimui, Lamborghini Huracán superautomobilio aukštis yra 1,165 m. Tai reiškia, kad visas Steinwinter 2040 tilpo po specialiai jam sukurta puspriekabe. Taigi, puspriekabė galėjo būti ilgesnė, nes vilkikas visiškai neprisidėjo prie junginio ilgio.

Kartu buvo panaikintas ir tas nekenčiamas tarpas tarp vilkiko kabinos ir puspriekabės. Tas tarpas yra viena iš didžiausių vilkikų aerodinamikos problemų. Be jo junginys tampa gerokai aptakesnis, todėl greičiau bėgėjasi ir sunaudoja mažiau degalų.

Vilkiko aukštis nesiekė nei 1,2 metrų, nors visi pagrindiniai mazgai buvo paimti iš jau gaminamų vilkikų (Gamintojo nuotrauka).

Galiausiai, buvo manoma, kad nedidelis Steinwinter 2040  vilkikas puikiai tiks modulinėms mašinoms kurti. Pavyzdžiui, virš savęs jis galėtų vežti specialų krovinių konteinerį, o paskui save tempti priekabą. Jis taip pat galėjo tapti autobuso pagrindu. Galios šioms užduotims tikrai būtų pakakę.

Steinwinter 2040 naudojo Mercedes OM422 dyzelinį V8 variklį, išvystantį 205 kW ir 1021 Nm. Visa galia per 16 pavarų ZF transmisiją buvo perduodama vienintelei galinei ašiai. Viduje buvo galima surasti automobilio stiliaus saloną, tačiau vairuotojo darbo vieta nebuvo labai patogi, o apie vietą asmeniniams daiktams ar poilsiui nebuvo galima nei pasvajoti. Ir šiaip, važiuoti po puspriekabe nėra labai smagu ar saugu, o vairuotojo apžvalgos kampas buvo tiesiog siaubingas.

Buvo manoma, kad Steinwinter 2040 puikiai tiks modulinėms mašinoms kurti ir net virš kabinos galės vežti pilnai pakrautą konteinerį (Gamintojo nuotrauka).

Kita vertus savo laikui Steinwinter 2040 buvo itin modernus vilkikas. Jis turėjo nepriklausomą pneumatinę važiuoklę, ABS, klimato kontrolės sistemą. Vilkikas, savaime aišku, pasižymėjo žemu svorio centru, daugelis mechanizmo detalių buvo pasiskolinta iš Mercedes gamos – taip siekta sumažinti gamybos ir priežiūros kaštus.

Tačiau šio koncepto baigtis buvo liūdna. Steinwinter 2040  pasirodė esąs nepatikimas – oro paėmimo angos buvo per mažos, todėl kaito variklis. Inžinieriams sunkiai sekėsi patobulinti ir valdymo charakteristikas – Steinwinter 2040 buvo sunkiai manevruojamas, priekinė ašis lengvai prarasdavo sukibimą aštresniuose posūkiuose. Kompanija tikėjosi, kad prie projekto prisidės Mercedes, tačiau automobilių ir sunkvežimių pramonės milžinei Steinwinter 2040 nepasirodė perspektyvus vilkikas. Iš pradžių projektu domėjosi ir DAF bei Isuzu, tačiau jis joms pasirodė turintis per daug trūkumų. Juk norint pilnai išnaudoti jo potencialą būtų tekę gaminti ir specialias puspriekabes.

Paaiškėjo, kad Steinwinter 2040 daug degalų nesutaupė, o trūkumų tiesiog buvo per daug (Gamintojo nuotrauka).

Tačiau galutinį smūgį sudavė nauji reikalavimai sunkvežimiams – bendras junginio ilgis nuo 1990 metų buvo apribotas iki 18,75 metrų, iš kurių krovinių skyriui buvo galima skirti tik 15,65 metrus. Kadangi Steinwinter 2040 nepademonstravo žymiai taupesnis už kitus vilkikus, o problemų buvo daug, su juo buvo atsisveikinta.

Po kelių metų Steinwinter 2040 dar pasirodė televizijos seriale Highwayman. Tuomet vilkikas jau buvo visiškai pasikeitęs arba buvo specialiai modifikuotas televizijai. Šiame klipų rinkinyje jį galite pamatyti nuo 2:30.

 

Steinwinter kompanija gamybinę veiklą nutraukė 1987 metais, tačiau tebegyvuoja iki šiol – dabar padeda kitiems gamintojams kurti prototipus. Steinwinter 2040 projektas nuo pat pradžių buvo pasmerktas nesėkmei. Nors idėja ir įdomi, tokio dizaino trūkumai nusveria privalumus. Tačiau kas žino – galbūt kažkaip panašiai kada nors atrodys autonominiai vilkikai?



Taip pat skaitykite:

Kita istorinė itin žemo profilio vilkiko koncepcija – General Motors Bison;

Kaip atrodė pirmasis pasaulio vilkikas?

Elektriniai sunkvežimiai važinėjo dar prieš 100 metų;

Goliath GD 750 – pokario Vokietijos verslininkų džiaugsmas;

Scammell Scarab – neįprastas triratis vilkikas;

Kombinuoti autobusai – nykstančios transporto priemonės, kurias tikriausiai esate matę ir jūs

Kombinuoti autobusai – nykstančios transporto priemonės, kurias tikriausiai esate matę ir jūs

Ką gautume suporavę sunkvežimį ir autobusą? Vienas iš variantų – kombinuotas autobusas. Tai – tikrų tikriausias sunkvežimis su keleiviams vežti skirtu moduliu. Tokie kombinuoti autobusai anksčiau buvo pakankamai plačiai paplitę Komunistinio  bloko šalyse – Sovietų Sąjungoje, Lenkijoje, Čekoslovakijoje, Jugoslavijoje ir t. t. Kombinuotus autobusus iki šiol naudoja besivystančios šalys ir įvairūs regionai su sunkiai įveikiamais keliais.

Iš tiesų, priežastis, kodėl kombinuoti autobusai paplito būtent Komunistinio bloko ir Trečiojo pasaulio šalyse, yra gana paprasta – pinigai. Autobusai yra pakankamai brangūs ir ne tokie jau universalūs. Sunkvežimiai uždirba kur kas daugiau pinigų, todėl jų gamybai anksčiau buvo teikiamas prioritetas. Ypač ten, kur gamybiniai pajėgumai buvo riboti.



Kombinuotas autobusas pakankamai greitai vėl gali tapti sunkvežimiu – tereikia pašalinti keleiviams skirtą modulį. Dažniausiai jis yra tiesiog varžtais tvirtinamas prie sunkvežimio rėmo, todėl jo pakeitimas įprasta krovinių platforma neužtrunka. Kombinuoti autobusai yra pigesni nei pagal paskirtį pagaminti autobusai, tačiau ne tokie patogūs ir talpūs. Visgi, kartais jie pasirenkami ne tik dėl kainos.

Toks sunkvežimis vežioja keleivius Kuboje – patogumo tikėtis neverta. (Sarang, Wikimedia)

Pažvelgę į kombinuotų autobusų nuotraukas pastebėsite, kad daugelis šių sunkvežimių platformų yra skirtos bekelei. Didieji autobusų gamintojai beveik be išimčių savo modelius skiria tik geriems keliams. Tačiau juk kartais keleivius tenka nuvežti ir į pakankamai sunkiai pasiekiamas vietas. Tuo tarpu pravažių sunkvežimių su aukštomis prošvaistomis tikrai netrūksta. Taigi, kartais tenka susikurti bekelei tinkantį autobusą, nes tokių nusipirkti yra beveik neįmanoma.

KAMAZ autobusas Rusijoje – tokiomis mašinomis dažnai vežami darbininkai. (ShavPS, Wikimedia (CC BY-SA 3.0)

Pavyzdžiui, tose Tailando vietose, kur keliai yra itin prasti, važinėja vadinamieji Songthaew – autobusai sukurti ant pikapų ir sunkvežimių platformų. Dideliame Tailando kombinuotame autobuse telpa šiek tiek daugiau nei 40 keleivių. Tuo tarpu modofikuoti pikapai naudojami ir miestuose – taip verslūs vietiniai stengiasi minimaliomis investicijomis užsidirbti pinigų.

Iš pikapo pagamintas Songthaew Tailande. (Philipp L. Wesche, Wikimedia (CC BY-SA 2.5)

Kombinuoti autobusai labai populiarūs ir įvairiose Rusijos vietose. Pavyzdžiui, Anadyriuje, Čiukčių autonominėje apygardoje Rusijos pietuose, didelio pravažumo kombinuoti autobusai yra tiesiog būtini. Miestas verčiasi iš žvejybos ir naudingųjų iškasenų. Pasiekti atokias kasyklas darbininkams tikrai nėra lengva, ypač turint omenyje regione vyraujančias žemas temperatūras ir sniegą. Tačiau kombinuoti autobusai reikalingi ir norint Anadyrių palikti – miestas keliais nėra sujungtas su jokia kita gyvenviete. Egzistuoja tik visureigių praminti takai į aplink esančius kaimus, todėl didelio pravažumo keleivinis transportas yra būtinas.

Autobusas Anadyriuje. (Brendan Minish, Wikimedia (CC BY 2.0)

Rusijos policijos pajėgos ir kariuomenė kombinuotus autobusus naudoja nuolat ir miestuose. Informacinėse laidose galite pastebėti kaip dažnai į tokias transporto priemones grūdami suimti įvairių protesto akcijų dalyviai. Tačiau nepriklausomai nuo to, ar ten patekote savo noru, ar buvote suimtas, patogu tikrai nebus.

Tokiais sunkvežimiais atvyksta OMON pareigūnai Rusijoje. (Dickelbers , Wikimedia (CC BY-SA 3.0)

Kombinuoti autobusai pasižymi itin paprasta konstrukcija. Priešingai nei įprastuose autobusuose, perėjimo tarp vairuotojo vietos ir keleivių salono nėra. Sunkvežimio važiuoklė taip pat nesuteikia didelio patogumo, tačiau kai kurie modernūs kombinuoti autobusai turi netgi oro kondicionavimo sistemas. Na, o vairuotojai su dideliai iššūkiais nesusiduria – tereikia nepamiršti, kad sunkvežimis veža žmones, o ne krovinį.



Taip pat skaitykite:

10 įdomių faktų apie autobusus, kurių galbūt nežinojote;

Kodėl pasaulyje nėra triaukščių autobusų?

Kodėl sunkvežimiai ir autobusai nėra tokie aerodinamiški kaip automobiliai?

MAN autobusas, skirtas į turus po Europą važiuojantiems muzikantams;

Apie Nodum

Nodum.lt - įdomiems skaitiniams skirtas puslapis. Čia reguliariai publikuojami straipsniai apie naujausias technologijas, mokslo pasiekimus, automobilių pasaulio naujienas ir kultūrą, patarimus ir visokias internete aptinkamas įdomybes. Didžiausias dėmesys skiriamas žmonėms, kurie kuria, keliauja, myli savo darbą, įdomioms lankytinoms vietoms ir pomėgiams. Nodum.lt - įvairenybių mazgas, jei veikiate ką nors įdomaus, apie ką norėtumėte papaskoti - susisiekite su mumis per mūsų Facebook puslapį ar elektroniniu paštu - nodum2017@gmail.com.