10 įdomių faktų apie šunis, kurių galbūt nežinojote: kurie šunys protingiausi, ar jie jaučia kaltę ir kokį neįprastą įgūdį turi šunys-vedliai?

10 įdomių faktų apie šunis, kurių galbūt nežinojote: kurie šunys protingiausi, ar jie jaučia kaltę ir kokį neįprastą įgūdį turi šunys-vedliai?

Šuo – geriausias žmogaus draugas. Jis saugo mūsų namus, mus pralinksmina ir leidžiasi su mumis į nuotykius. Kartu šuo – didelė atsakomybė, nes juo reikia tinkamai pasirūpinti. Šunys su žmonėmis gyvena jau tūkstančius metų, bet ką apie juos žinome? Pristatome 10 įdomių faktų apie šunis, kurių galbūt nežinojote.

Įdomių faktų dešimtukus publikuojame kiekvieną pirmadienį. Dažniausiai rašome apie įvairią techniką. Pavyzdžiui, praeitą savaitę siūlėme paskaityti 10 įdomių faktų apie vandens motociklus. Kviečiame paskaityti ir tą straipsnį, bet jei mieliau paskaitytumėte apie gamtą, užmeskite akį į keletą faktų apie pasaulio medžius. Na, o dabar – iš karto prie šunų.



Žmonės šunis prisijaukino ne šiaip sau. Dabar su žmonėmis gyvena visa gyvūnų rūšių eilė. Tačiau šunis žmonės prisijaukino pirmiausia. Seniausi žmogaus ir šuns draugystės įrodymai – prieš 14700 metų kartu su žmogumi palaidoti šuns palaikai, surasti Oberkaselyje, Bonoje. Tačiau žinoma, kad šunis žmonės prisijaukino gerokai anksčiau. Akivaizdu, kad žmogaus ir šuns draugystė yra senesnė nei mūsų žemdirbystė. Todėl tikėtina, kad žmonės šunis prisijaukino medžioklei, o vėliau juos naudojo ir apsaugai. Artimiausi šunų giminaičiai dabar yra pilkieji vilkai.

Šunys žmonės jau tūkstančius metų lydi į medžioklę. (August Carl Vilhelm Thomsen, Wikimedia)

Šuo pasaulį pažįsta visai kitaip nei žmogus. Šuns pojūčiai veikia visai kitaip nei žmogaus. Tai, kad šunys pasaulį mato juodai-baltą, tėra mitas. Iš tiesų jie mato spalvas, tik ne taip ryškiai kaip mes – aplinka jiems yra kur kas labiau mėlynas ir žaliai-geltonas. Tačiau šunys puikiai mato prietemoje – kur kas geriau nei žmogus. O štai su skonio receptoriais jiems nepasisekė – šuo turi tik 1700 skonio receptorių, kai žmogus turi apie 9000. Tuo tarpu šuns klausa yra neįtikėtinai puiki – jie ne tik girdi menkesnius garsus, bet ir aukštesnius tonus – šuo gali išgirsti ir 8000 Hz garsą, kai žmogui pasiseka, jei jis girdi 2000 Hz skambesį. Na, o uosle žmonės su šunimis negali lygintis nei iš tolo. Šunys turi papildomą Jacobsono organą ir skirtingai kvapą jaučia skirtingose šnervėse. Tai reiškia, kad jie gali lengviau nustatyti, iš kur sklinda kvapas. Įvairiais skaičiavimais šuns uoslė yra apie 100 000 kartų geresnė nei žmogaus.

Žmonės išmoko pasinaudoti neįtikėtina šuns uosle. (Bjwhite66212, Wikimedia (CC BY-SA 4.0)

Kai kurie pirmykščiai instinktai dar nepamiršti. Šunys yra prijaukinti, visiškai naminiai gyvūnai, tačiau kai kurie jų laukinės prigimties bruožai tebėra lengvai pastebimi. Pavyzdžiui, jie dažnai miega susirietę į kamuoliuką – taip jie stengiasi išlaikyti kūno šilumą ir apsaugoti vidaus organus. Namie tai nėra būtina, o štai laukinėje gamtoje toks įprotis kadaise pravertė. Naminių šunų protėviai miegojo žolėje, todėl prieš miegą kelis kartus apsisukdavo, kad išmintų sau patogų guolį – nemažai naminių šunų iki šiol sukasi prieš atsiguldami. Net jei turite tik vieną šunį, jis tikriausiai mėgsta užkasti savo maistą ar žaislus – tai jis daro instinktyviai bandydamas apsaugoti tai, kas jam brangu. Galiausiai, šunys iki šiol mėgsta voliotis purve – kadaise taip buvo maskuojamas kvapas ir naikinami parazitai.

Šunys miegodami dažnai susisuka į kamuoliuką – kadaise jų protėviai taip tausojo šilumą ir saugodavosi nuo kitų plėšrūnų. (Lisa Risager, Wikimedia (CC BY-SA 2.0)

Dalmatino dėmelės. Dalmatinai puikiai atpažįstami dėl savo ypatingos išvaizdos – jie yra balti su ryškiais juodais taškais. Bet taip jie atrodo ne visada. Neseniai gimę itin jauni dalmatinai yra visiškai balti – dėmelės išryškėja tik vėliau. Jos taip pat neprivalo būti juodos – daugybė dalmatinų turi rudos spalvos dėmeles. Beje, dalmatinai kadaise buvo išvesti lydėti karietoms, todėl jie yra labai energingi – juk bėgti šalia eiklių žirgų nėra lengva. Todėl jiems reikia aktyvių, sportiškų šeimininkų.

Būna dalmatinų ir su šviesiai rudomis dėmelėmis. (Edult, Wikimedia (CC BY-SA 3.0)

Šuns sąkandžio jėgos pakaktų jūsų delno kaulams sulaužyti. Vidutinis šuo gali sukąsti savo žandikaulius 145 kg jėga. Turint omenyje, kad saugę šunys turi 42 aštrius dantis, to daugiau nei pakaktų jūsų rankos kaulams sutrupinti. Kitaip tariant, jei kada sugalvosite užsimoti prieš savo šunį, prisiminkite, kad jam tereikia priimti sprendimą, kad jus sunkiai sužeistų.




Šunims dažnai karšta. Šunys turi pakankamai tankų kailį, todėl jiems šiltuoju metų laiku būna gana karšta. Jie vėsinasi dviem būdais – prakaituoja per pėdas ir lekuoja. Šunys negali prakaituoti per visą kūną, kaip žmonės, todėl jie prakaituoja tik per pėdų pagalvėles. Na ir, žinoma, jie lekuoja. Įprastai šuo įkvepia ir iškvepia 30-40 kartų per minutę, tačiau lekuojant šis skaičius gali pasiekti ir visus 400. Visgi, jei aplinka nėra labai karšta, o jūsų šuo vis tiek lekuoja, reikėtų sunerimti – tai gali būti ligos ar apsinuodijimo požymis.

Šunys prakaituoja tik per pėdų pagalvėles, todėl jiems tenka lekuoti, kad atsivėsintų. (xlibber, Wikimedia (CC BY 2.0)

Protingiausias šuo. Įvairiais skaičiavimais, suaugusio šuns intelektas prilygsta 2-4 metų vaikui. Protingiausi šunys atskiria net 200-250 žodžių ir išmoksta daugybę komandų. Jie netgi gali atlikti paprastas matematines užduotis. Patys protingiausi šunys pasaulyje – borderkoliai, kilę iš Didžiosios Britanijos. Tai – aviganiai, gebantys savarankiškai valdyti galvijų bandas.

Borderkoliai – protingiausių pasaulio šunų veislė. (Lenkahol, Wikimedia)

Šuns vilna – nepaprastai šilta. Šunys turi tankų kailį, kurį nusimeta keičiantis metų laikams. Savaime aišku, žmonės jau seniai norėjo pasinaudoti šiuo resursu, todėl šunų vilną pradėjo verpti. Ji, pasirodo, yra neelastinga ir net iki 80 % šiltesnė nei avies vilna. Geriausia vilna išgaunama iš šiaurinių veislių šunų kailio – niufaundlendų, čiau-čiau, norvegų elkhundų, samojedų. Iš šunų vilnos gaminami megztiniai, kojinės, kiti aprangos elementai, antklodės.

Samojedų veislės šunų kailis yra tinkamas vilnai verpti. (Alexander Patrikeev, Wikimedia(CC BY-SA 4.0)

Šunys vedliai yra išmokyti ir atlikti reikalus pagal komandą. Šunys žmonėms labai padeda ne tik saugodami namus, ieškodami bombų ar ganydami avis, bet ir lydėdami akluosius. Tačiau šunys vedliai turi būti specialiai apmokyti – šie kursai prasideda kai jie būna dar visai maži. Viena iš pamokų – gamtinių reikalų atlikimas pagal komandą. Tai reikalinga tam, kad nematantys šeimininkai galėtų surinkti ir išmesti atliekas.

Šuo-vedlys darbe. (Hurricane Omega, Wikimedia)

Šunys nejaučia kaltės, bet jaučia pavydą. Manote, kad sugėdinę savo šunį privertėte jį jausti kaltę? Kartais taip atrodo – šuo nuleidžia galvą, nežiūri į šeimininką ir tikrai atrodo susigėdęs. Tačiau jis toks tikrai nėra – jam tiesiog liūdna, kad šeimininkas yra nepatenkintas. Šunys nejaučia kaltės ar gėdos jausmo. Tačiau jie jaučia pavydą – jiems gali būti nemalonu, kai šeimininkas kam nors kitam skiria daugiau dėmesio nei jiems.



Tiek įdomių faktų šį pirmadienį. Taip pat kviečiame skaityti:

10 įdomių faktų apie vandens motociklus;

10 įdomių faktų apie medžius;

10 įdomių faktų apie arklius;

10 įdomių faktų apie kruizinius laivus;

10 įdomių faktų apie povandeninius laivus;

10 įdomių faktų apie tankus;

10 įdomių faktų apie motociklus;

10 įdomių faktų apie sunkvežimius;

10 įdomių faktų apie traukinius;

10 įdomių faktų apie traktorius;

Įdomūs faktai – Savaitė #5. 10 įdomių faktų apie gamtą, istorines datas ir apleistą sudužusį laivą (Video)

Įdomūs faktai – Savaitė #5. 10 įdomių faktų apie gamtą, istorines datas ir apleistą sudužusį laivą (Video)

Kaip ir kiekvieną pirmadienį, skelbiame 10 įdomių faktų rinkinuką. 7 iš čia paminėtų faktų buvo paskelbti mūsų Facebook puslapyje, o kitus 3 pridėjome tam, kad skaičius būtų apvalesnis. Tikimės, kad šis rinkinys – puiki pradžia darbo savaitei ir jame surasite ką nors įdomaus ir negirdėto. Visgi, pradėsime nuo ne visiems malonaus vaizdelio – ilgiausios pasaulyje kirmėlės.

Gamta yra gamta ir visokia ji mums turi būti graži. Visgi, nemažai žmonių šlykštisi įvairiais šliaužiojančiais gleivėtais gyviais. Vermifobija – tai įvairių kirminų baimė, todėl jei ja pasižymite, pirmadienio faktą praleiskite.



Ilgiausias gyvūnas pasaulyje – Lineus longissimus. Tai – kirmėlė, gyvenanti sekliuose Šiaurės jūros vandenyse. 1864 metais buvo aptiktas ilgiausias šios rūšies egzempliorius, kurio ilgis buvo 55 metrai. Palyginimui, mėlynasis banginis įprastai užauga iki 28 metrų ilgio. Visgi, įprastai, kad ir kokia ilga ši kirmėlė užaugtų, jos plotis išlieka pakankamai mažas – apie 5-10 milimetrų. Įdomu ir tai, kad Lineus longissimus išskiriamos gleivės yra nuodingos – taip šis gyvūnas ginasi nuo plėšrūnų.

Rugsėjo 5 dieną buvo minimas Beniliukso gimtadienis – organizacija įkurta 1944 metais. Tai -ekonominė-politinė Belgijos, Nyderlandų ir Liuksemburgo sąjunga, kurios vardas sukurtas sujungus narių pavadinimus. Iš pradžių Beniliuksas buvo tik muitų sąjunga, kurią sudarė egzilinės valstybių vyriausybės Londone. Pirmoji panaši sutartis, laikoma Beniliukso priešistore, pasirašyta po Pirmojo pasaulinio karo, o antroji, jau įkurianti tvirtą sąjungą tarp trijų valstybių, buvo ratifikuota po Antrojo pasaulinio karo. Ir, aišku, tebėra veiksni iki šiol. Dabar Beniliuksas yra aktyvus ir kultūroje, sporte bei diplomatijoje.

Beniliukso būstinė Briuselyje. (Kaihsu Tai, Wikimedia)

1916 metų rugsėjo 6 dieną JAV atidarytas pirmasis savitarnos prekybos centras pasaulyje Piggly Wiggly. Maisto prekių parduotuvė ne tik pristatė naujovišką apsipirkimo būdą, bet ir keletą kitų naujovių – prekybos centrų vežimėlius, specialias salas kasoms ir atskirą skirtingų prekių kainų žymėjimą. Dabar savitarnos parduotuvės mums jau yra visiškai įprastas dalykas, tačiau tuomet tai kėlė diskusijų – buvo spėliojama, ar pirkėjai nesukels chaoso ir ar nepadaugės vagysčių. Šiandien Piggly Wiggly tebėra gerai žinoma parduotuvė, veikianti mažesniuose pietinių ir vakarinių valstijų miesteliuose.

Piggly-Wiggly – pirmoji savitarnos parduotuvė 1918 metais (Clarence Saunders, Wikimedia)

Ketvirtadienį, rugsėjo 7 dieną, paminėjome pirmojo Alberto Santos-Dumonto 14-bis lėktuvo skrydį. Daug brazilų ir kai kurių kitų aviacijos istorijos entuziastų mano, kad būtent šią datą reikėtų laikyti lėktuvo gimtadieniu, nes Dumonto kūrinys pakilo pats, be jokių bėgelių ar katapultų. Daugiau apie šią diskusiją – šiame straipsnyje. 14-bis neprimena šiuolaikinio lėktuvo. Jo dizainas iš esmės yra pasiskolintas iš dėžinio aitvaro, o konstrukciją sudaro japonišku šilku dengtas bambuko ir pušies rėmas. Dumonto lėktuvas į priekį buvo genamas 24 AG V8 variklio. Vaizdo įraše, 14-bis skrydis.

Penktadienį paminėjome Oršos mūšio dieną. 1514 metų rugsėjo 8 dieną jungtinės Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos Karalystės pajėgos įveikė Rusijos armiją. Tai savo laiku buvo vienas iš didžiausių karinių susirėmimų, kuriame dalyvavo daugiau nei 100 tūkstančių karių. Dabar manoma, kad Oršos mūšis tapo pirmuoju artilerijos pasalos pavyzdžiu, nes lietuviai apgaulingu manevru sugebėjo įvilioti maskvėnus į kišenę, kur jie buvo sudoroti apšaudymu patrankomis.




Šeštadienį pažiūrėjome, kas lieka iš laivo po beveik 50 metų praleistų užplaukus ant seklumos. Tai – Cabo Santa Maria 1968 metais sudužęs Boa Vista saloje Atlanto vandenyne. Ispaniškas dyzelinis krovininis laivas, kuriam plaukioti buvo lemta tik 11 metų, plaukė į Argentiną, tačiau savo darbą visiems laikams užbaigė užplaukęs ant seklumos. Cabo Santa Maria ten ir tebėra iki šiol, nuotraukoje matyti, kaip jis atrodė 2010 metais. Tikriausiai panašiai atrodo ir šiandien.

Laivas pūva jau beveik pusę amžiaus. (Ximonic (Simo Räsänen) , Wikimedia(CC BY-SA 4.0)

Įdomu tai, kad Cabo Santa Maria sudužo paplūdimyje, kuris pavadintas Praia de Atalanta. Kodėl? Nes ten 1920 metais sudužo skandinavų laivas Atalanta. Vos 31 km ilgio ir 29 km pločio sala nėra pati sėkmingiausia vieta laivybos istorijoje.

Sekmadienį pateikėme lengvą faktą – mažiausia šunų veislė pasaulyje yra pomeranijos špicai. Mažiausi suaugę šios veislės atstovai pasiekia vos 13 cm aukštį. Tiesa, kartais pomeranijos špicai užauga ir iki 28 cm ūgio, taip praaugdami kai kurių kitų veislių atstovus. Pomeranijos špicai yra mieli, žaismingi ir labai pūkuoti šunys, retai kada turintys sveikatos problemų. Gerai maitinami ir prižiūrimi šunys turėtų išgyventi 12-16 metų.

Maži mieli pomeranijos špicai gyvena 12-16 metų. (willc2, Wikimedia(CC BY-SA 2.0)




Tiek faktų pateikėme savo Facebook puslapyje praeitą savaitę. Kviečiame prisijungti prie mūsų sekėjų ir dalintis puslapiu su draugais. Pasiekus 1000 sekėjų atšvęsime su dovanomis. O dabar, dar trys įdomūs faktai, kad sumoje būtų apvalus 10.

Visi žino, kad mažiausia pasaulio valstybė yra Vatikanas, o didžiausia – Rusija, o kuri labiausiai vidutinė? Apskaičiuoti pasaulio valstybių teritorijos vidurkį nėra taip lengva, nes skaičiai dažnai pateikiami tik apytiksliai, o ir pripažįstamų valstybių skaičius nėra toks tikslus. Visgi, greičiausiai reikėtų tikėti šiuo skaičiumi – vidutinis šalies dydis yra 2 602 408  kvadratinių kilometrų. Artimiausia šiam skaičiui šalis – Kazachstanas, kurio plotas yra 2 724 900 kvadratinių kilometrų.

Brangiausias kada nors parduotas paveikslas – Interchange, 1955 metais nutapytas Willemo de Kooningo. 2015 metais už šį meno kūrinį buvo sumokėta net 300 milijonų JAV dolerių. Paveikslą nupirko investuotojas, verslininkas ir filantropas Kennethas C. Griffinas.

Seniausias pasaulio medus buvo surastas Gruzijoje. Jis surinktas bent prieš 5500 metų. Medus yra vienintelis maisto produktas, kuris nepūva – valgyti kelių ar net keliolikos metų senumo medų galima, jei jis nėra užterštas.



Tiek faktų šiam pirmadieniui. Kviečiame paskaityti ir praeitas šios straipsnių serijos dalis:

Pirmoji savaitė – didžiausia medinė arena, ilgiausias kelių traukinys, BMW E30 įdomybės ir t. .t

Antroji savaitė – mažiausias branduolinis ginklas, Dole Air Race katastrofa, seniausias vaizdo įrašas YouTube portale ir t. t.

Trečioji savaitė – Audi geležinkeliai, ilgiausias laivas pasaulio istorijoje, mechanizmas, kuris nieko nedaro ir t. t.

Ketvirtoji savaitė: Toyota ir AN-2 gimtadieniai, ilgiausias Ferrari paradas, aukščiausiai skraidantys paukščiai, didžiausia musė ir t. t.

Apie Nodum

Nodum.lt - įdomiems skaitiniams skirtas puslapis. Čia reguliariai publikuojami straipsniai apie naujausias technologijas, mokslo pasiekimus, automobilių pasaulio naujienas ir kultūrą, patarimus ir visokias internete aptinkamas įdomybes. Didžiausias dėmesys skiriamas žmonėms, kurie kuria, keliauja, myli savo darbą, įdomioms lankytinoms vietoms ir pomėgiams. Nodum.lt - įvairenybių mazgas, jei veikiate ką nors įdomaus, apie ką norėtumėte papaskoti - susisiekite su mumis per mūsų Facebook puslapį ar elektroniniu paštu - nodum2017@gmail.com.