Ką bendro turi Toyota FJ Cruiser visureigis ir Jaguar E-Type sportinis automobilis? Tik pažvelkite į jų priekinius stiklus!

Ką bendro turi Toyota FJ Cruiser visureigis ir Jaguar E-Type sportinis automobilis? Tik pažvelkite į jų priekinius stiklus!

Jaguar E-Type – legendinis sportinis automobilis, kurį pats Enzo Ferrari pavadino gražiausiu visų laikų automobiliu. Elegantiškas, žemas ir greitas E-Type iki šiol yra dievinamas kolekcionierių, kurie vašku nuglosto kiekvieną ypatingo kėbulo kvadratinį centimetrą. Tuo tarpu Toyota FJ Cruiser yra grubus ir viskam pasiruošęs visureigis, kurio gamyba nutraukta visai neseniai. Ką bendro gali turėti šios visiškai skirtingos mašinos? Pasirodo, viena įdomi detalė jas sieja.

Jaguar E-Type buvo gaminamas 1961-1975 metais. Per tą laiką keitėsi varikliai, kėbulo forma, važiuoklės konfigūracija, tačiau esminė E-Type charakterio savybė išliko nepakitusi – tai yra automobilis-elegancija. Jei kada pamatysite Jaguar E-Type gatvėje, tikėsitės, jog iš jo išlips kostiumuotas vyras ir apėjęs automobilį atidarys dureles savo moteriai. Jei toje pačioje vietoje sustos Toyota FJ Cruiser, gamintas nuo 2006 metų, iš jo išlips pora iki ausų išsišiepusių, guminiais batais avinčių nuotykių ieškotojų.



Net nereikia sakyti, kad šie automobiliai yra visiškai skirtingi tiek savo charakteriu, tiek paskirtimi, tiek amžiumi. Tačiau vieną dizaino panašumą jie visgi turi – tik pažvelkite į priekinį Jaguar E-Type stiklą.

Jaguar E-Type yra labai elegantiškas automobilis – ilgas, žemas ir aptakus jis atrodo išties puikiai. (DeFacto, Wikimedia(CC BY-SA 4.0)

Priekinis E-Type stiklas yra labai žemas ir, žinoma, ne be reikalo. Jaguar norėjo išlaikyti aptakią E-Type formą, todėl buvo siekiama sukurti kiek įmanoma žemesnį siluetą. Tokia automobilio forma prisidėjo prie to nepaneigiamo E-Type grožio. Norą išlaikyti žemą stogo liniją puikiai iliustruoja E-Type kabrioletai, kurie priekinio stiklo rėmelis viršuje yra labai plonas.

Toyota FJ Cruiser taip pat turi pakankamai žemą priekinį stiklą. Tiesa, tokio dizaino motyvai yra visiškai kitokie. Vos 24 metų amžiaus dizaineris Jinas Wonas Kimas įkvėpimo sėmėsi iš senųjų Land Cruiser, ypač FJ40 modelio, pasirodžiusio dar 1963 metais. Kimas taip pat žvalgėsi ir į kitus populiarius bekelės visureigius ir norėjo užtikrinti, kad FJ Cruiser nepasimes ir sunkiausiose situacijose. Rezultatas – retro dizaino įkvėptas FJ Cruiser su aukštu kapotu, žema stogo linija ir statmenai sumontuotu priekiniu stiklu.

Toyota FJ Cruiser turi platų, bet žemą priekinį stiklą. (OSX, Wikimedia)

Daug kas pastebi, kad FJ Cruiser turi panašumų su Hummer H1, kuris taip pat turėjo mažus langus. Tačiau tik labai akylas žvilgsnis įžvelgs panašumų tarp FJ Cruiser ir E-Type. O juk jis – tiesiai prieš akis.

Dėl žemo priekinio stiklo šie automobiliai turi po tris valytuvus. Idealiu atveju valytuvas vairuotojo pusėje turi pasiekti patį stiklo pakraštį. Tai reiškia, kad savo judesio pabaigoje valytuvas turi atsistoti statmenai į viršų, todėl jo ilgį iš esmės riboja stiklo aukštis. Tiek FJ Cruiser, tiek E-Type turi kiek neįprastos geometrijos priekinius stiklus – jie yra ilgi, bet žemi.  Todėl naudojami valytuvai neišvengiamai yra labai trumpi ir dviejų tiesiog nepakanka.

FJ Cruiser ir E-Type nėra vieninteliai automobiliai su tokios geometrijos priekiniais langais. Nėra ir vieninteliai su trimis valytuvais. Tiesiog dažniausiai gamintojai susitaiko su faktu, kad didelė priekinio stiklo dalis liks nenuvalyta. Šiais laikais tai greičiausiai būtų sprendžiama pasitelkus nesimetrišką valytuvų judesį. Anksčiau buvo manoma, kad vairuotojui pakanka ir nedidelio nuvalyto stiklo lopelio. Pažvelkite į šį klasikinį Land Rover Defender – jis taip pat turi gana žemą priekinį stiklą ir labai trumpus valytuvus. Galite įsivaizduoti, kokia stiklo dalis taip ir likdavo nevalyta.

Land Rover priekinio stiklo išmatavimai yra panašūs į FJ Cruiser, bet jis susitvarko ir su dviem valytuvais. (DeFacto, Wikimedia(CC BY-SA 4.0)

Trečioji E-Type serija pasirodė jau tik su dviem valytuvais. Tiesa, tie valytuvai yra gerokai ilgesni, o jų judėjimo amplitudė – platesnė. Taigi, rezultatas buvo dar geresnis nei naudojant tris valytuvus – visas stiklas būdavo nuvalomas, o pats mechanizmas buvo paprastesnis ir patikimesnis.

Trečiosios serijos E-Type jau turėjo du valytuvus. (Vauxford, Wikimedia(CC BY-SA 4.0)

Galima pajuokauti, kad trys valytuvai apsunkina Toyota FJ Cruiser priežiūrą. Žinoma, tai – tik smulkmena, tačiau reikia atsiminti ir tai, kad vairuotojo pusės valytuvas yra šiek tiek ilgesnis už kitus du.

Tai toks įdomus faktas apie šiuos du labai skirtingus automobilius. Nors jie praktiškai neturi nieko bendro, inžinieriams teko spręsti tą pačią dizainerių sukurtą problemą.



Taip pat skaitykite:

NACA įsiurbimo anga – šį dizaino elementą turi ne vienas lėktuvas ir klasikinis superautomobilis;

Naujasis Land Rover Defender turi keistą plūduriuojantį statramstį;

Alfa Romeo Montreal turėjo ne tik NACA oro įsiurbimo angą, bet ir keistus žibintų gaubtus;

Hofmeisterio kreivė – šį dizaino elementą BMW automobiliai nešioja jau kelis dešimtmečius;

Pirmoji Lamborghini Countach karta turėjo periskopą;

Meistrai Toyota Century dureles gamykloje tyčia montuoja kreivai;

Kodėl seni Bentley automobiliai beveik neturi slenksčių?

Kodėl Citroën DS vairas turėjo tik vieną stipiną?

Ferrari 308 GTB Vetroresina numerio apšvietimas yra sumontuotas nuimame variklio dangtyje, bet jokių laidų ten nėra.

Didžiausias Toyota visureigis Mega Cruiser – kodėl jums tikriausiai nėra tekę girdėti apie japonišką Hummer H1?

Didžiausias Toyota visureigis Mega Cruiser – kodėl jums tikriausiai nėra tekę girdėti apie japonišką Hummer H1?

Pasaulyje yra nemažai automobilių, kuriuos galėtumėte atpažinti vien iš šešėlio. Hummer H1 tikrai yra vienas iš jų. Šis karinis visureigis civilio automobilio kailyje buvo gaminamas 1992-2006 metais ir tapo ne vieno bekelės entuziasto džiaugsmu. Bet japonai turi kitą šiek tiek panašią legendą – susipažinkite su Toyota Mega Cruiser.

Toyota Mega Cruiser buvo gaminamas pakankamai trumpą laiką ir tik nedideliais kiekiais. Tačiau entuziastams nėra ko nusiminti – manoma, kad Toyota greitai imsis gaminti TJ Cruiser visureigį, skirtą aktyvų gyvenimo būdą mėgstantiems žmonėms. Žinoma, jis tikrai nebus toks kietas kaip Mega Cruiser – legendinis Toyota visureigis, apie kurį tikriausiai nesate girdėję.



Žinoma, senas geras Hummer H1 patinka ne visiems. Tai yra didelis, sunkus ir lėtas visureigis, kuris miesto gatvėse atrodo kaip nerangus jautis. Tačiau tas automobilis iš tikrųjų yra labai įdomus. H1 yra civilinė karinio visureigio versija, priešingai nei H2 ir H3, kurie tuo pasigirti negali. Kadaise Antrojo pasaulinio karo laikų Jeep virto CJ visureigiais (Civilian Jeep), kurie tapo Wrangler pagrindu. Pasikeitė laikai, pasikeitė karyba, pasikeitė ir kariniai visureigiai, todėl H1 yra vertas dėmesio. Juolab, kad techninius jo trūkumus šiais laikais išspręsti nesunku. H1 kainos ir dabar auga, o originalių pavyzdžių – mažėja.

Karinis visureigis, kurio pagrindu buvo sukurtas Mega Cruiser. (Rikujojieitai Boueisho, Wikimedia(CC BY-SA 3.0)

Bet šįkart mes ne apie Hummer, nors Toyota Mega Cruiser į H1 yra šiek tiek panašus. 1995-2001 metais gamintas visureigis visų pirma buvo skirtas Japonijos sausumos pajėgoms. Apsivilkęs karinę uniformą Mega Cruiser pavirsta High Mobility Vehicle, gabena karius, tempia minosvaidžius, kulkosvaidžius ir pabūklus, tarnauja kaip raketų paleidimo ar radaro platforma. Tai yra platus ir itin pravažus karinis visureigis, tai kodėl jo nepardavus ir civiliams?

Šis visureigis tapo ir raketų paleidimo platforma. (Los688, Wikimedia)

Toyota Mega Cruiser pasižymi stambia rėmine konstrukcija. 4,1 litro turbodyzelinis 4 cilindrų variklis, įprastai sutinkamas sunkvežimiuose, per keturių laipsnių automatinę transmisiją suko visus keturis Mega Cruiser ratus. Žinoma, šis visureigis turėjo blokuojamus diferencialus – vieną gale, vieną priekyje ir vieną – centre. Šis automobilis yra juokingai lėtas, nes tas nemažas variklis išvysto tik 116-127 kW galią, tačiau bekelėje Mega Cruiser gali varžytis ir su moderniais visureigiais. Prie to prisideda ir įspūdinga 42 cm prošvaista. Įdomu ir tai, kad Toyota Mega Cruiser yra manevringesnis nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio – jis yra ne tik varomas, bet ir vairuojamas visais keturiais ratais. Dėl to šios mašinos apsisukimo spindulys yra vos 5,6 m. Kita vertus, tai yra maža paguoda gyvenantiems sausakimšuose Japonijos miestuose.

Toyota Mega Cruiser nuotrauka iš 1996-ųjų brošiūros. (Toyota nuotrauka)

Aišku, žodis Mega šio modelio pavadinime pasirinktas neatsitiktinai. Mega Cruiser ilgis – 5,1, plotis – 2,17, aukštis – 2,08 metrai. Galbūt jums tai ir neatrodo labai daug, tačiau tai – didžiausias visureigis Toyota gamoje. Jis sveria daugiau nei 2,8 tonas. Toyota gražuolį Mega Cruiser aprūpino iš kompozitinių medžiagų pagamintu kapotu, taip sumažindama svorio centrą ir, aišku, palengvindama priėjimą prie variklio.

Toyota Mega Cruiser yra labai retas visureigis, tačiau entuziastai jį dievina. (Ypy31, Wikimedia)

Gyvenimas su Mega Cruiser nėra toks jau sunkus. Priešingai nei karinė versija, Mega Cruiser dėvi paprastas padangas (karinis visureigis buvo apautas run-flat padangomis), viduje yra kondicionierius ir stereo aparatūra. Mega Cruiser gali vežti net 6 žmones – du priekyje ir keturis gale. Aišku, karių pervežimui skirtas visureigis sutalpina net 10 žmonių, bet Mega Cruiser tokios talpos nereikia. Tiesą sakant, net ir esamos sėdynės tokiuose visureigiuose užpildomos retai.

Stipriai modifikuotas Toyota Mega Cruiser Filipinuose. (Ominae, Wikimedia(CC BY-SA 4.0)

Taigi, kodėl jūs apie Toyota Mega Crusier nesate girdėję? Viskas labai paprasta – didžiausias Toyota visureigis buvo parduodamas išimtinai tik Japonijoje. Toyota neketino pradėti civilinių bekelės mašinų gamybos, tačiau norėjo keletą tokių visureigių pasiūlyti policijai, gelbėjimo tarnyboms, o vėliau ir privatiems asmenims.

Mega Cruiser civiliniu automobiliu tapo tik todėl, kad Toyota norėjo šiuos visureigius pasiūlyti policijai ir gelbėjimo tarnyboms. (Toyota nuotrauka)

Mega Cruiser buvo pardavinėjamas tik keliose gamintojo atstovybėse Japonijoje. Visi šie automobiliai yra dešiniavairiai, todėl ir dabar dauguma jų liko Japonijoje. Beje, savo laiku Mega Cruiser buvo pakankamai brangus – 1999 metais jis kainavo apie 85 tūkstančius eurų ir sukiojosi netoli brangiausių japoniškų automobilių sąrašo viršaus. Greičiausiai todėl per 6 metus Toyota pardavė tik 136 Mega Cruiser visureigius – žymiai mažiau nei karinės paskirties versijų.



Taip pat skaitykite:

Toyota TJ Cruiser – mažas, bet kietas visureigis;

Meistrai Toyota Century dureles gamykloje tyčia montuoja kreivai;

Toyota Kikai – išvirkščias automobilis;

Ką bendro turi kibiras ir Citroën Méhari visureigis?

Kaip atrodytų studentiškas JEEP?

LARC-LX – didžiulis plaukiojantis karinis visureigis.

Ypatingas visureigis-furgonas – sklando gandai, kad Toyota ryšis TJ Cruiser gamybai

Ypatingas visureigis-furgonas – sklando gandai, kad Toyota ryšis TJ Cruiser gamybai

2017-ųjų Tokijo automobilių parodoje Toyota pristatė įdomų visureigį. TJ Cruiser buvo visureigio ir furgono derinys, skirtas aktyvų laisvalaikį propaguojantiems žmonėms. Tada į TJ Cruiser žvelgėme kaip į įdomią koncepciją, tačiau dabar pasigirdo gandų, kad Toyota išskirtinį modelį iš tiesų ruošiasi gaminti. Kodėl? Kuo TJ Cruiser yra ypatingas ir kodėl jis turėtų sulaukti didžiulės sėkmės?

Daugybė koncepcinių automobilių buvo sukurta neturint nei menkiausių svajonių juos kada nors gaminti. Tai inžinieriams ir dizaineriams atriša rankas. Jiems nereikia laikytis saugumo reikalavimų ir automobilių gamybos ekonomikos dėsnių, nereikia galvoti apie automobilio paklausą ar technologijų prieinamumą. TJ Cruiser atrodė būtent toks. Atrodė, kad didelis ir kampuotas visureigis yra sukurtas norint parodyti, kas galėtų būti, bet ne kas bus. Juk Toyota jau tada prieš beveik dvejus metus žadėjo, kad šis automobilis taps jungtimi tarp darbo ir laisvalaikio.



Iš tikrųjų, tokį dvilypį charakterį turi atspindėti ir TJ Cruiser vardas, kuriame T pasiskolinta iš Toolbox (įrankių dėžė), o J – iš Joy (džiaugsmas). Tuo tarpu Cruiser pavadinimas naudojamas Toyota visureigiams žymėti. Apie gandus, jog Toyota TJ Cruiser bus gaminamas, pakalbėsime tuoj pat, bet prieš tai pažvelkime, kas tai buvo per automobilis.

Šiurkštų automobilio charakterį pabrėžė grubus dizainas. (Toyota nuotrauka)

Kietasis Toyota TJ Cruiser

TJ Cruiser galėjo būti ir šeimos automobiliu, ir furgonu kroviniams, ir visureigiu nuotykių ieškotojams. Koncepcinio automobilio salone buvo tik keturios sėdynės, tačiau buvo akivaizdu, kad vietos pakaktų ir dar vienai eilei. Visos sėdynės gali būti nulenktos pirmyn, taip suformuojant milžinišką krovinių zoną su plokščiomis grindimis. Čia lengvai tilptų pora dviračių, palapinės, 3 metrų ilgio banglentė, kopėčios, medkirčio įrankiai ir dar bet kas, ką TJ Cruiser pirkėjas sugalvotų vežtis su savimi. Net jei kroviniams paruoštame salone atsidurtų kelios avys nieko baisaus automobiliui nenutiktų – sėdynių nugarėlės yra apsaugotos kietu plastiku. Visame salone – labai daug įvairių tvirtinimo taškų, dirželių ir kilpų.

TJ Cruiser salonas yra greitai pritaikomas kroviniams – čia tilps ir 3 metrų ilgio banglentė. (Toyota nuotrauka)

Nepaisant kieto TJ Cruister charakterio, šio automobilio prietaisų panelė atrodo labai moderniai. Pagrindinius prietaisus (spidometrą, perspėjimo signalus, degalų lygio matuoklę) pakeitė per visą salono plotį išsitiesęs ekranas. Tuo tarpu vairo dizainas labiau primena senuosius visureigius. Viskas Toyota TJ Cruiser salone yra sukurta taip, kad primintų apie šio automobilio tvirtumą ir paskirtį.

Priekinė Toyota TJ Cruiser salono dalis yra labai moderni – nepamirštos naujos technologijos. (Toyota nuotrauka)

Toyota TJ Cruiser kėbulo dizainas buvo kampuotas, grubus ir, sakytume, vyriškas. Šis automobilis nesiekė būti gražiu – įrankių dėžės neturi būti gražios. Dideli visureigio ratai, stambios grotelės, išryškintos kampuotos arkos – viskas buvo sukurta pabrėžti tą ypatingą TJ Cruiser charakterį. Tačiau jis nebuvo didelis – TJ Cruister ilgis siekė 4,3, plotis – 1,78, o atstumas tarp ašių – 2,75 metrus. Šio automobilio kapotas, stogas ir sparnai buvo padengti įbrėžimams atsparia danga, o į vidų buvo galima patekti per slankiojančias galines dureles ar didelį bagažinės dangtį. Iš tikrųjų, žiūrint iš galo, Toyota TJ Cruiser labiau primena furgoną nei visureigį.

Į saloną patenkama per plačias duris. (Toyota nuotrauka)

Po stambiu, grioveliais puoštu kapotu neburzgė joks V8 variklis – čia slėpėsi kuklus 2 litrų agregatas, sujungtas su hibridine sistema. pastaroji technologija rodo, kad tai – šiuolaikiniam miesto jaunimui pritaikytas automobilis. Čia TJ Cruiser įvaizdis ir nukentėjo labiausiai – koncepcija turėjo tik priekinius varomus ratus, nors Toyota žadėjo, kad jei automobilis pasieks masinę gamybą, bus siūlomas ir visų varomų ratų variantas.

Toyota TJ Cruiser bus gaminamas?

Tais 2017 metais buvo kalbų, kad Toyota gali ryžtis gaminti šį automobilį. Nepaisant unikalios išvaizdos, TJ Cruiser iš esmės neturi jokių beprotiškų savybių, kurių nebūtų galima perkelti į masinės gamybos modelius. Vienintelis galima projekto stabdis buvo dvejonės apie automobilio paklausą. Tačiau, panašu, Toyota ryšis šiam žingsniui ir TJ Cruiser pasieks kelius.

Toyota TJ Cruiser koncepcija traukė dėmesį, bet mažai kas manė, kad Toyota ryšis gaminti šį modelį. (Toyota nuotrauka)

Bent jau taip praneša Japonijos automobilių naujienų portalas Best Car. Teigiama, kad jau šių metų Tokijo automobilių parodoje bus pristatyta gamybai paruošta versija. Ji išlaikys koncepto išmatavimus, tačiau turės 5 arba 7 sėdynes, keturių varomų ratų transmisiją, o vietoje hibridinės sistemos bus galima rinktis ir paprastą benzininį variklį.

Portalas praneša, kad TJ Cruiser iš pradžių būtų siūlomas Japonijoje, tačiau jis netruks pasiekti ir Europos bei JAV.

TJ Cruiser ilgis – tik 4,3 metrai. (Toyota nuotrauka)

TJ Cruiser dabar būtų labai sėkmingas

Toyota TJ Cruiser atrodo kaip nišinis automobilis, kuris neturi šansų būti populiarus, tiesa? Visiškai ne – jis pataiko net į dvi dabar labai populiarių automobilių kategorijas.

Visureigiai šiuo metu yra itin populiarūs. TJ Cruiser yra pakankamai praktiškas, kad veiktų mieste, ir pakankamai tvirtas, kad veiktų užmiestyje. Vieniems jis suteiks aukštą vairuotojo poziciją ir daug erdvės pirkiniams iš IKEA, kitiems – solidų būdą įveikti pusnis ar į mišką nusivežti porą dviračių.

TJ Cruiser sugrįš ir 2019-ųjų Tokijo automobilių parodoje? (Toyota nuotrauka)

Bet ir furgonų populiarumas šiuo metu yra nepaprastai didelis. Entuziastai juos verčia kemperiais ar tiesiog montuoja palapines ant stogų ir stovyklauja gamtoje. Tik pažvelkite, kiek peržiūrų Youtube platformoje šiuo metu surenka įvairių savaip įrengtų kemperių apžvalgos. Tai nėra nauja kultūra, tačiau dabar ji išgyvena renesansą.

Tiesa, Japonijos žurnalistai taip pat teigia, kad Toyota ribos TJ Cruiser gamybos apimtis iki 1500 vienetų per metus. Taigi, šis automobilis tikriausiai neskubės pasiekti Europos.

Iš tikrųjų, visai norėtųsi, kad Toyota TJ Cruiser pasiektų gatves. Tai – unikalus, įdomus automobilis, išsiskiriantis iš pilkos visureigių ir furgonų masės. Taigi, lauksime rudenį vyksčiančios Tokijo automobilių parodos.



Taip pat skaitykite:

Meistrai Toyota Century dureles gamykloje tyčia montuoja kreivai;

Toyota Kikai – išvirkščias automobilis;

Prabangus automobilis neprivalo turėti odinį saloną – japonai mėgsta vilną;

Tikriausiai labiausiai erzinantis naujojo Toyota Supra modelio dizaino elementas – netikros grotelės ir ventiliacijos angos;

Elektrinių visureigių gamintojas Rivian sulaukė investicijų iš Amazon;

Ką bendro turi kibiras ir Citroën Méhari visureigis?

Kaip atrodytų studentiškas JEEP?

Ko nepasakė Vanagas Toyota GR Supra apžvalgoje – įdomios smulkmenos iš Supra istorijos ir dabarties (Video)

Ko nepasakė Vanagas Toyota GR Supra apžvalgoje – įdomios smulkmenos iš Supra istorijos ir dabarties (Video)

Benediktas Vanagas, tikriausiai garsiausias šalies lenktynininkas, kuria kokybiškus vaizdo reportažus apie įdomius automobilius. Vanagas Extreme Machines pavadinta serija yra šis tas tikrai verta dėmesio. Štai naujausioje serijos video apžvalgoje Vanagas kalba apie naująją Toyota GR Supra. Galbūt tą filmuką jau matėte, tačiau yra keletas įdomybių, kurių tame reportaže neišgirdote.

Labai svarbu iš pat pradžių paminėti, kad šis straipsnis nėra skirtas peikti Vanago ir jo komandos darbui ar netgi pačiai Vanagas Extreme Machines serijai. NODUM visada palaikys bet kokias nuoširdžias pastangas kurti kokybišką turinį apie automobilius. Juk iki šiol Lietuvoje neturime jokios automobilių entuziastams skirtos televizijos laidos (galite nepradėti vardinti pavadinimų – neturime), o ir žurnalai nevilioja originaliu, įdomiu turiniu. Internete situacija šiek tiek geresnė, tačiau tai, ką žada Vanagas Extreme Machines serija yra atgaiva, kurios, atrodo, laukėme patys to nežinodami. Tai apie ką tada šitas straipsnis?



Šis straipsnių serija yra skirta tiems, kuriuos sudomino Vanagas Extreme Machines apžvalgos, tačiau jie norėtų sužinoti šiek tiek daugiau. Šiuose straipsniuose kalbėsime apie įdomias detales, kurių Vanagas nepaminėjo dėl laiko rėmų, pasirinkto formato ar tiesiog kitaip sudėliotų prioritetų. Tiesiog pabandysime jus paskatinti pasidomėti apžvelgiamais automobiliais išsamiau. Kartu tai yra ir apžvalgos apžvalga, nors didžiausią dėmesį skiriame automobiliui.

Taigi, pirmiausia pažvelkime į Toyota GR Supra apžvalgą

Puikus kameros darbas, neblogas tekstas ir ryškiai geltona naujoji GR Supra tikrai traukia dėmesį. Pačioje apžvalgos pradžioje Vanagas pamini, kad yra Toyota ambasadorius. Tai, beje, nėra atsitiktinai paminėtas faktas, tačiau visi tai supranta ir be mano paaiškinimų. Vėliau paminima, kad naujoji Supra karta jau yra penktoji ir jai užpildyti ketvirtosios vietą tikrai nebus lengva. Kodėl? Ogi todėl, kad ketvirtąją tiesiog dievino automobilių entuziastai. Ir šiandien tai yra vienas iš mylimiausių visų laikų sportinių automobilių. Žinoma, apžvalgoje paminimas ir filmas Greiti ir Įsiutę (The Fast and the Furious, 2001 m.), kuris prisidėjo prie neblėstančios Supra šlovės.

Beje, ar žinojote, kad pirmosios dvi Supra kartos Japonijoje buvo vadintos Celica XX, o kitur – Celica Supra? Iš tikrųjų, pirmieji Supra modeliai buvo ilgesnės ir šiek tiek modifikuotos Celica versijos su 6 cilindrų varikliais vietoj 4 cilindrų agregatų. Kitas įdomus faktas – šį automobilį Toyota kūrė su Lotus inžinierių pagalba. 1981 metais Celica XX tapo pirmuoju automobiliu pasaulyje su integruotu navigacijos kompiuteriu (navigacijos sistemos pirmtaku). Celica ir Supra atsiskyrė tik 1986 m., ties trečiąja karta, kuomet Celica tapo priekiniais ratais varomu automobiliu, o Supra išlaikė sportišką galinės varomos ašies konfigūraciją. Trečiosios kartos Supra visgi turėjo brolį – Japonijos rinkai skirtą Soarer.

Toyota Celica XX 2000GT – antrosios kartos Supra. (TTTNIS, Wikimedia)

Vanagas taip pat negalėjo paminėti kito įdomaus fakto apie ketvirtosios kartos Supra ir  Greitus ir Įsiutusius (nes visko nepaminėsi). Garsusis filmas pasirodė 2001 metais, tačiau tuo metu Supra JAV jau kurį laiką nebebuvo pardavinėjama – dėl smunkančios paklausos Toyota Supra automobilių į Šiaurės Ameriką nebevežė nuo 1998 metų. Taigi, nors šis filmas ir atnešė neblėstančią šlovę, Toyota iš to jau nebepasipelnė.

Vanagas pabrėžė, kad ketvirtosios kartos Supra buvo itin mėgstama automobilių modifikacijos meistrų, kurie rasdavo būdų pakelti variklio galią iki 1000, o gal ir daugiau arklio galių. Jei tiksliau, tai iki 1800 ag – tiek galios turi vienas JAV važinėjantis automobilis, kuris gali važinėti gatvėmis, bet yra skirtas traukos lenktynių trasai.

Video apžvalgoje taip pat užsimenama, kad ketvirtosios kartos Supra turi gana seklią bagažinę. Taip yra dėl to, kad po kilimu slepiasi atsarginis ratas, o po juo – degalų bakas. Toyota stengėsi subalansuoti šį automobilį, kad jis smagiai riedėtų posūkiais – bagažinės talpa nebuvo prioritetas.

Naujoji Toyota GR Supra iš tikrųjų yra šiek tiek standesnė nei Lexus LFA ir tai yra įspūdingas faktas. Bet labiausiai Toyota inžinieriai didžiuojasi tuo, kad tai buvo pasiekta nenaudojant anglies pluošto konstrukcijos. Įprastai anglies pluoštas leidžia pasiekti aukštesnį standumo lygį, bet ši medžiaga būtų perdėtai išpūtusi GR Supra kainą. Juolab, kad Toyota nelabai turėjo pasirinkimo, nes nusprendė bendradarbiauti su BMW.

Vanagas parodė ir GR Supra širdį. Po šio automobilio kapotu plaka šešių cilindrų BMW širdis (to vaizdo įraše nepamatysite, kad po GR Supra kapotu – gausybė BMW logotipų). Tai, kad BMW vis dar gamina tokius variklius, ir yra priežastis, kodėl būtent su šia marke Toyota nusprendė bendradarbiauti. Supra nuo pat pradžių turėjo I6 tipo variklius (cilindrai išdėstyti vienoje eilėje). Beje, kaip pastebėjo ir Vanagas, žurnalistai jau kurį laiką stebisi, kad jiems skirti GR Supra automobiliai išvysto gerokai daugiau galios nei rašoma Toyota specifikacijose.

Variklio dangtį puošia netikros ventiliacijos angos. (Toyota nuotrauka)

Apie dizainą Vanagas kalbėti nepanoro – tik užsiminė, kad jam jis patinka ir pasiūlė pažvelgti į dvigubo kupolo stogą (apie šio dizaino elemento ištakas jau esame rašę). Dizainas yra kildinamas iš dviejų koncepcinių automobilių – 2007-ųjų Toyota FT-HS ir 2014-ųjų Toyota FT-1. Deja, tačiau Toyota nusprendė, kad šiam automobiliui reikia labai daug netikrų grotelių ir ventiliacijos angų. Salone – BMW detalių gausybė. Aš nemanau, kad tai yra blogai – viskas veikia ir vairuotojui iš esmės nėra kuo skųstis.

Vanagas GR Supra panardė ir Pernu trasos posūkiais. Tai – labai gerai, nes lietuviai automobilių apžvalgininkai retai kada bandomus automobilius pasiima į trasą ar bent jau vingiuotą užmiesčio keliuką. Tačiau čia anksčiau girtas kameros darbas jau nuvilia – gražių GR Supra kadrų trasoje tikrai trūksta.

Toyota GR Supra turi tik du dinamikos nustatymus – Normal ir Sport. Pastarasis pagyvina 8 laipsnių transmisiją, variklis mikliau reaguoja į akceleratoriaus paspaudimus, sustandėja važiuoklė, pasikeičia diferencialo nustatymai. Sport režimas tinka ne tik trasai, bet ir vingiuotam užmiesčio keliukui – kaip pastebi žurnalistai, nebūtina lėkti milžinišku greičiu, kad būtų galima pasimėgauti GR Supra savybėmis. ESP (elektroninė stabilumo kontrolė) gali būti išjungta visiškai arba nustatyta trasai – tuomet kompiuteris leidžia automobilio galui slysti bent šiek tiek.

Šiek tiek kitokia apžvalga, labai rimtai žiūrinti į BMW pėdsakus GR Supra DNR

Apskritai, apie Toyota GR Supra būtų galima kalbėti labai ilgai. Tai yra naujas ir labai įdomus automobilis. O Vanagas Extreme Machines yra kokybiškas produktas – kitokio iš šių žmonių ir nesitikėjome. Vaizdo įraše buvo paminėta daug įdomių faktų tiek apie Toyota Supra istoriją, tiek apie dinamines automobilio savybes. Jei drįstume ką nors patarti, tai siūlytume paminėti ir automobilio trūkumus (nors suprantama, kodėl buvo nuspręsta to nedaryti). Taip pat būtų gerai, jei į vaizdo įrašą būtų įtraukta daugiau pasivažinėjimo trasoje vaizdų. Galiausiai, kai kuriuos faktus būtų galima pasakoti sėdint už vairo – dauguma garsiausių automobilių žurnalistų kalba vairuodami apžvelgiamus automobilius.

Ir toliau seksime Vanagas Extreme Machines seriją. Tikimės, kad ir kitos apžvalgos bus tokios geros kaip ši arba dar geresnės.



Taip pat skaitykite:

Labiausiai erzinantis Toyota GR Supra dizaino elementas – netikros grotelės ir ventiliacijos angos;

Kas ir kada automobilių pasaulyje sugalvojo dvigubo kupolo stogus?

Kodėl Mercedes-Benz EQC elektromobilis priekyje neturi bagažinės? 

TOP10 mėgstamiausių išnykusių automobilių dizaino elementų;

Meistrai Toyota Century dureles gamykloje tyčia montuoja kreivai;

10 linksmų faktų apie automobilius;

Toyota Kikai – išvirkščias automobilis.

Meistrai Toyota Century dureles tyčia montuoja kreivai – kodėl ir ką tai sako apie vienintelio japoniško limuzino gamybą?

Meistrai Toyota Century dureles tyčia montuoja kreivai – kodėl ir ką tai sako apie vienintelio japoniško limuzino gamybą?

Toyota Century – vienintelis šiuo metu gaminamas japoniškas automobilis, kurio savininkas už vairo nėra laukiamas. Tai – prabangus, klasikinio dizaino limuzinas, gaminamas geriausių Toyota meistrų rankomis. Procesas yra ilgas ir reikalauja kruopštumo, kad Century pirkėjai nerastų net menkiausių trūkumų, tačiau tai reikalauja ir netradicinių sprendimų. Štai dureles meistrai specialiai montuoja kreivai, bet to nežino net šio automobilio pirkėjai.

Toyota Century yra pakankamai įdomus automobilis. Pirmoji karta pasirodė dar 1967 metais. Ji buvo sukurta Crown Eight pagrindu ir turėjo V8 variklį. Antrosios kartos Century, pasirodęs 1997-aisiais, jau turėjo V12 jėgainę. Šis automobilis visada atrodė senas, tačiau Toyota labiau mėgsta apibūdinimą solidus. Tokio konservatyvaus dizaino esmė yra ta, kad jis nesensta ir labiau patinka Century pirkėjams, kurie įprastai yra vyresnio amžiaus žmonės. Bet grįžkime prie tų kreivų durelių.



Taigi, naujos kartos Toyota Century yra labai panašus į senąjį. Gal šiek tiek modernesnis, turi gražesnius žibintus bei pasižymi elegantiškesnėmis proporcijomis. Jis yra varomas hibridinės jėgainės – V8 variklis kartu su elektriniais varikliais išvysto 425 ag (317 kW).  Century nėra panašus į jokį kitą Toyota automobilį ir tai yra šiek tiek keista. Mercedes-Benz limuzinai turi bendrų bruožų su kitais markės automobiliais, vieninga dizaino kalba jungia ir BMW bei Audi modelius, o ir likę Toyota automobiliai yra lengvai atpažįstami. Tačiau Century yra išskirtinis, visiškai unikalus Toyota gamos narys, kuris savo dizaino elementais su niekuo nesidalina. Tiesą sakant, Century beveik neturi ir Toyota logotipų.

Toyota Century šiuo metu yra vienintelis naujas japoniškas automobilis, kurio savininko vieta yra gale. (Toyota nuotrauka)

Toyota Century yra surenkamas rankomis. Aišku, kai kurios gamybos užduotys vis dar patikimos mašinoms (pavyzdžiui, kėbulo komponentų štampavimas), tačiau jokie robotai apie gaminamą Century nesisukioja. Higashi-Fuji gamykloje Century skirtame ceche yra beveik visiškai tylu. Čia geriausi Toyota meistrai baltomis pirštinėmis siekia tobulybės. Century kėbulas neturi labai aštrių, ypatingai riestų linijų, tačiau vis tiek reikalauja tikslumo. Toyota teigia, kad meistrai šlifuodami ką tik suvirintą kėbulą turi kvėpuoti kiek įmanoma tolygiau – staigūs judesiai gali pakenkti griežtoms automobilio linijoms.

Meistrai dirba labai kruopščiai – patekti į Century cechą yra labai sudėtinga. (Toyota nuotrauka)

Tuomet ateina laikas montuoti dureles. Įdomu tai, kad jos iš pat pradžių turi būti sumontuotos tobulai ir tai yra šiek tiek keista. Įprastai automobilių durelės prieš dažymą yra sumontuojamos tarsi laikinai. Vėliau jos gali būti nuimamos, kad būtų lengviau įrengti saloną, arba bent jau sulygiuojamos, kad tarpas aplink jas būtų vienodas iš visų pusių. Tačiau Toyota Century turi pakankamai sunkias dureles, kurias išmontuoti nėra taip paprasta – tam trukdo ir apdaila. Taigi, jau pirmu bandymu meistrai jas turi sumontuoti taip, kad jas būtų galima palikti ramybėje. Bet kokie pakeitimai, kai automobilis jau yra nudažytas, yra vengtini, nes gali pakenkti kokybei. Daryk kartą, bet daryk tobulai – būtent todėl Toyota meistrai Century dureles montuoja kreivai.

Durelės montuojamos kreivai naudojant unikalius, specialiai šiai užduočiai sukurtus įrankius. (Toyota nuotrauka)

Nedažytos Toyota Century durelės yra pakreipiamos į viršų. Tai yra, galinė briauna yra šiek tiek aukščiau nei turėtų būti. Sunku pasakyti, koks tai kampas, tačiau jis tikrai nėra labai žymus. Tuomet automobilis yra paruošiamas, gruntuojamas ir dažomas viena iš keturių spalvų. Galiausiai surenkami varantieji mazgai bei salono apdaila (kuri dažnai yra vilnonė). Procesas užtrunka, tačiau galiausiai automobilis pasiekia savo pirkėją atrodydamas nepriekaištingai – net durelės nebebūna kreivos.

Viršutinė durelių dalis montuojama aukščiau, kad apdailos svoris vėliau šias linijas sulygiuotų. (Toyota nuotrauka)

Taigi, kaip jau tikriausiai supratote, durelės kreivai montuojamos todėl, kad jų apdaila yra pakankamai sunki. Garso izoliacija, elektronika, stori stiklai ir, žinoma, medžio bei vilnos ar odos elementai sveria gana nemažai – pakankamai, kad durelės palinktų žemyn. Taigi, prognozuodami šį pokrypį meistrai iš pat pradžių dureles sumontuoja kampu. Visų kėbulo komponentų pozicija ir tarpų preciziškumas dar kartą matuojami paskutiniame gamybos etape, kuomet tikrinama kokybė.

Rinkoje beveik nėra automobilių, kurie surinkimo kokybe galėtų prilygti Toyota Century. (Toyota nuotrauka)

Aišku, galima pagalvoti – ar tai tikrai būtina? Žinoma, automobilis galėjo būti suprojektuotas taip, kad dureles būtų galima sulygiuoti vėliau. Tačiau nereikėtų mokyti Toyota kompaniją kaip gaminti automobilius. Pasirinkti metodai atspindi pasitikėjimą meistrais ir aukščiausios surinkimo kokybės siekį. Toyota Century kainuoja nuo maždaug 160 tūkstančių iki 500 tūkstančių eurų, priklausomai nuo pasirinkto prabangos lygio.



Taip pat skaitykite:

Toyota Kikai – išvirkščias automobilis;

Prabangus automobilis neprivalo turėti odinį saloną – japonai mėgsta vilną;

Erzinančios netikros grotelės ir ventiliacijos angos;

Kaip atsirado ir paplito puodelių laikikliai?

10 linksmų faktų apie automobilius;

TOP10 mėgstamiausių išnykusių automobilių dizaino elementų;

Apie Nodum

Nodum.lt - įdomiems skaitiniams skirtas puslapis. Čia reguliariai publikuojami straipsniai apie naujausias technologijas, mokslo pasiekimus, automobilių pasaulio naujienas ir kultūrą, patarimus ir visokias internete aptinkamas įdomybes. Didžiausias dėmesys skiriamas žmonėms, kurie kuria, keliauja, myli savo darbą, įdomioms lankytinoms vietoms ir pomėgiams. Nodum.lt - įvairenybių mazgas, jei veikiate ką nors įdomaus, apie ką norėtumėte papaskoti - susisiekite su mumis per mūsų Facebook puslapį ar elektroniniu paštu - nodum2017@gmail.com.