Toyota KIKAI – išvirkščias automobilis ir mechanine elegancija alsuojantis meno kūrinys

Toyota KIKAI – išvirkščias automobilis ir mechanine elegancija alsuojantis meno kūrinys

Kurdama KIKAI Toyota juto laisvę. Tai buvo tikras koncepcinis automobilis be menkiausios ambicijos tapti realius masinės gamybos modeliu. Taigi, dizaineriams nereikėjo galvoti apie reikalavimus saugumui, aerodinamiką, surinkimo sudėtingumą ir kitus faktorius, kuriuos tenka apsvarstyti kuriant tikrus automobilių modelius. Todėl jie nusprendė pagaminti išvirkščią automobilį – tai, ką įprastai slepia kėbulas, tapo KIKAI dizaino elementais.

Nodum dažnai rašo apie įdomius praeities koncepcinius automobilius. Neseniai rašėme apie Porsche C88, kuris net neatrodo kaip tos markės modelis. Kiek anksčiau esame rašę apie Jeep Treo, kuris pats savaime atrodė pašėlęs, bet pagal dizaino keistumą negalėjo prilygti KIKAI.



Toyota KIKAI nėra toks senas, kaip kiti svetainėje aprašyti koncepciniai automobiliai. KIKAI buvo pristatytas 2016-ųjų Ženevos automobilių parodoje. Čia jis susilaukė nemažai dėmesio, tačiau daugelis į tokias koncepcijas numoja ranka – „vis tiek niekada nebus gaminamas“. Tačiau čia ir buvo KIKAI grožis. Kadangi niekas negalvojo įtraukti šio modelio į Toyota gamą, dizaineriai turėjo laisvę su juo pasielgti kaip tik panorėję. Jokių suvaržymų, dizaino kalbos bendrumo, saugumo ar kitų taisyklių. Todėl buvo nuspręsta, kad KIKAI bus išvirkščias ir tai matote nuotraukose (paspaudę kiekvieną atvaizdą galite peržiūrėti aukštos rezoliucijos nuotrauką, kurioje mechaninės detalės matomos dar geriau).

Toyota KIKAI į pirmą planą iškėlė mechaninius automobilio komponentus (Toyota nuotrauka)

KIKAI buvo sukurtas švęsti mechaninę eleganciją. Dizaineriai norėjo išryškinti tuos komponentus, kurie įprastai yra slepiami – važiuoklės svirtis ir spyruokles, variklį, išmetimo sistemą, radiatorių, pusašius ir net patį rėmą Toyota pavertė KIKAI išorės dizaino elementais. KIKAI turėjo šiokį tokį uždarą kėbulą, kuriame galėjo susėsti trys žmonės, tačiau ir jis buvo kiek įmanoma labiau minimalistinis ir turėjo kelis didelius langus.

Uždaras kėbulas buvo visai nedidelis, tarsi įspraustas tarp ryškaus nepaslėpto rėmo. (Toyota nuotrauka)

Žinote, ką primena Toyota KIKAI? Ogi tuos rankinius laikrodžius su stiklinėmis nugarėlėmis, kurie demonstruoja savo mechaninę eleganciją – mažus krumpliaračius ir spyruokles. Lygiai taip pat KIKAI į pirmą planą iškelia tuos komponentus, kuriuos kiti slepia. Priekyje matyti rėmas, virš kurio kyla aliumininės važiuoklės svirtys. Kadangi visa važiuoklė yra lengvai matoma iš automobilio išorės, Toyota turėjo pasistengti, kad šie komponentai būtų malonūs akiai. Nors aišku, kad KIKAI niekada nepasirodys gatvėse, priekyje taip pat matyti du žibintai, bamperis, priekinio stiklo valytuvai, o visus ratus dengia purvasaugiai.

KIKAI gale matomas 1,5 l 4 cilindrų variklis. (Toyota nuotrauka)

Gale randame KIKAI širdį – viduryje sumontuotą 1,5 litrų 4 cilindrų variklį su hibridine pavara. KIKAI gali važinėti labai tyliai naudodamas tik baterijų energiją, tačiau gali būti ir pakankamai greitas. Variklis turi grandinę, elektrinę vandens pompą, kompaktišką išmetimo sistemą ir iš kompozitinių medžiagų pagamintą įsiurbimo kolektorių. Ir viskas taip gerai matyti!

Viduje tilpo trys žmonės, vairuotojo vieta buvo pačiame centre. (Toyota nuotrauka)

Į KIKAI vidų patenkama per slankiojančias dureles. Automobilis turi tris sėdynes su vairuotojo pozicija viduryje. Mechaninės elegancijos demonstracija tęsiasi ir čia – per langus galima matyti važiuoklės komponentus, o prietų skydelį puošia paprastos rodyklės. Ypač gražiai atrodo degalų lygio skalė, kurioje kuro likutį simbolizuoja tikras skystis.

Analoginiai KIKAI prietaisai puikiai derėjo su pačia koncepcinio automobilio idėja, bet gražiausiai atrodė degalų lygio rodyklė. (Toyota nuotrauka)

Toyota KIKAI niekada nebūtų galėjęs tapti tikru automobiliu – jam tai tiesiog nebūtų leista. Jis atrodo tarsi savadarbis marsiečio automobilis, kuris niekada neatitiktų žemiškų taisyklių. Tačiau gerai, kad Toyota jį sukūrė, taip paskatindama dizainerius galvoti apie kitokį grožį – tą, kurį kiti automobiliai slepia.



Taip pat skaitykite:

Porsche C88, kuris net neatrodo kaip Porsche ir nenešioja Porsche logotipo;

Škoda 110 Super Sport priminė mini superautomobilį;

Kaip atrodytų studentiškas Jeep? Tikriausiai kaip Jeep Treo;

Honda E Prototype yra išvaizdus elektrinis automobilis, bet viduje turi medienos imitaciją;

Plymouth Voyager 3 – aštuonratis modulinis koncepcinis automobilis;

Prabangus automobilis privalo turėti odinį saloną? Japonai su tuo nesutinka.

Prabangus automobilis privalo turėti odinį saloną? Japonai mano, kad limuzino salonui geriau tinka kita medžiaga

Prabangus automobilis privalo turėti odinį saloną? Japonai mano, kad limuzino salonui geriau tinka kita medžiaga

Šiais laikais odines sėdynes galima sutikti ir ne pačios aukščiausios klasės automobiliuose. Tačiau, aišku, patys prabangiausi automobiliai odos turi labai daug – ja apsiuvamos ne tik sėdynės, bet ir prietaisų panelė, durelių apdaila ir net stogas. Bet ar žinojote, kad japonai odinių sėdynių automobiliuose nemėgsta? Šis įdomus automobilių kultūrų skirtumas dar kartą parodo, kaip stipriai mūsų požiūrį į prabangą formuoja tradiciniai įsitikinimai.

Kodėl oda yra laikoma prabangos ženklu? Na, visų pirma, todėl, kad automobilių salonuose naudojama oda yra brangi. Automobilių salonai apsiuvami dideliais odos gabalais. Tai reiškia, kad tenka gerai paieškoti gero odos šaltinio. Pavyzdžiui, Mercedes-Benz stengiasi naudoti Pietų Vokietijos jaučių odą, nes jos tiesiog yra daugiau dėl šių gyvūnų dydžio. Tuo tarpu kiti gamintojai nori šiaurėje gyvenančių karvių odos, nes šaltesniame klimate gyvūnus rečiau puola kraujasiurbiai vabzdžiai.



Tuo tarpu Rolls-Royce specialiai perka tik tų jaučių odą, kurie užauginami fermose be spygliuotų tvorų. Karvių oda yra ne tokia patikima, nes nėštumo metu atsiranda strijos. Taip, automobilių gamintojai pagalvoja ir apie tai.

O odos prabangiems automobiliams reikia išties labai daug. Pavyzdžiui, Bentley Mulsanne reikia bent 14-15 jaučių odos. Toks didžiulis odos kiekis susidaro ir dėl daugybės nuopjovų – didžiajai automobilio daliai reikia labai didelių odos gabalų. Ar galite įsivaizduoti, kiek odos reikia aptraukti prietaisų panelei ar limuzino luboms?

Bentley Mulsanne salonui reikia bent 14 karvių odos. (Bentley nuotrauka)

Kainą didina ir įdedamas darbas. Didžiąją dalį karpymo šiais laikais atlieka kompiuterizuotos staklės. Kompiuteris nuskenuoja odos lapą ir jame sudėlioja reikalingas detales taip, kad būtų išvengta pastebimo medžiagos defektų, o atliekų kiekis būtų kiek įmanoma mažesnis. Tos pačios staklės gali pasirūpinti ir odos tekstūra – šiais laikais vis dar madinga perforuota oda. Vėliau tuos odos gabalus reikia susiūti, pasirūpinant, kad matomos siūlės būtų kiek įmanoma lygesnės. Tada apvelkamos sėdynės, ranktūriai, durelių apdaila, prietaisų panelės, lubos ir kiti salono elementai. Darbo užtenka ir žmonėms, ir robotams.

Tikriausiai todėl oda ir laikoma tokiu prabangos elementu – ne dėl kažkokių savo savybių, bet dėl to, kad ji yra brangi ir reikalauja daug darbo. Dar klausimas, ar oda yra patogesnė už kitas natūralias medžiagas. Štai japonams vilna atrodo kur kas prabangesnė ir patogesnė medžiaga automobilių salonams.

Japonijoje dauguma Toyota Century automobilių turi aukštos kokybės vilnos salonus. (Toyota nuotrauka)

Toyota Century yra prabangus limuzinas. Sakytume, kad jis yra Mercedes-Benz S-Class konkurentas, tačiau realistiškai jis konkurentų neturi, nes yra sukurtas laikantis būtent japoniško  prabangos supratimo. Tai reiškia, kad dizainas yra konservatyvus, langus dengia nertos užuolaidos, o savininkai net neturėtų šių automobilių vairuoti. Century savininko vieta – galinė sėdynė. Jei ketinate pats vairuoti automobilį, Toyota Century yra ne jums. Ir vilna šiam automobiliui tinka.

Vilna yra minkštesnė, neturi jokių defektų ir visada yra šilta. Japonams taip pat patinka tai, kad prabangi vilna visada yra maloni liesti ir neskleidžia jokių garsų, kai ant jos sėdima. Prabangios vilnos rūšys yra ne ką pigesnės už odą, o išvaizda skųstis nėra reikalo. Melsvai-pilka (aišku, spalvą galima pasirinkti) Toyota Century vilnos apdaila taip gražiai kontrastuoja su tikros medienos intarpais, kad apie odinę alternatyvą net nesinori pagalvoti. Bet jeigu norisi, tai galite – tiems, kurie nori odinio salono, Toyota būtent tokį ir pagamins. Tačiau beveik neabejojama, kad Century limuzinų su odiniais salonais bus labai nedaug. Šie automobiliai gaminami nuo 1967 metų ir turtingi japonai jau įrodė, kad oda jiems tiesiog per grubi.

Vilna yra minkšta, tyli ir šilta, o ir spalvą Toyota parinko tobulai. (Toyota nuotrauka)

Aišku, odinės sėdynės yra patvaresnės nei aptrauktos aukštos kokybės vilna ar kitomis medžiagomis. Tačiau vis tiek norėtųsi, kad būtų ieškoma kokių nors naujovių. Kad ir japoniškos vilnos – kas žino, galbūt ji su laiku pakeistų ir mūsų prabangos supratimą ir priprastume prie jos šilto minkštumo.



Taip pat skaitykite:

Ferrari 308 GTB Vetroresina numerio apšvietimas yra sumontuotas nuimame variklio dangtyje, bet jokių laidų ten nėra;

Kokią bendrą dizaino problemą turi ir Lamborghini Aventador ir Tesla Model 3?

Kodėl Citroën DS vairas turėjo tik vieną stipiną?

Kodėl Citroën C4 vairo vidurinė dalis nesisukiojo kartu su išorine?

Iš kur kilo tie dabar dažnai sutinkami dvigubi automobilių stogų kupolai?

Erzinančios netikros grotelės ir ventiliacijos angos;

Kaip atsirado ir paplito puodelių laikikliai?

10 linksmų faktų apie automobilius;

TOP10 mėgstamiausių išnykusių automobilių dizaino elementų;

Daugybė automobilių šiais laikais turi dvigubo kupolo stogus – ar žinojote, kodėl buvo sugalvotas toks dizainas?

Daugybė automobilių šiais laikais turi dvigubo kupolo stogus – ar žinojote, kodėl buvo sugalvotas toks dizainas?

Nemažai šiuolaikinių automobilių ant stogo turi du išpūstus kupolus. Tokiu dizainu pasižymi naujoji Toyota GR Supra, Alpine A110, Peugeot 508 ir daug senesnių automobilių, kaip Peugeot RCZ, Dodge Viper ir kiti. Štai italų automobilių dizaino ir kėbulų kūrėjas Zagato dvigubo kupolo stogus šiais laikais formuoja ant praktiškai visų savo kūrinių. Bet ar žinote, iš kur kilo toks dizaino elementas ir kokią praktinę paskirtį jis kadaise turėjo?

Mintis parašyti šį straipsnį kilo viename prekybos centre pamačius stovintį naują Peugeot 508. Tai yra labai graži mašina ir vienas iš tų retų atvejų, kuomet dvigubo kupolo stogą nešioja pakankamai kasdieniškas automobilis. Tai yra iš tiesų neįprasta, tačiau panašu, kad daugeliui žmonių ši detalė neužkliuvo. Nors kažkodėl nemažai skaitytojų mano, kad Nodum.lt publikuojami iš užsienio portalų išversti straipsniai (o taip tikrai nėra), siūlome jums originalų paaiškinimą, kodėl Peugeot 508 stogas iš tiesų yra stebinantis dizaino elementas.



Ir taip, toks stogas labiausiai stebina būtent Peugeot 508 atveju. Tai yra didelis šeimyninis sedanas (techniškai – hečbekas), tačiau jis pasižymi pakankamai sportišku stiliumi. Automobilis yra žemas, turi agresyviai atrodantį veidą ir daug įvairių unikalių detalių (kaip tie iltis primenantys LED žibintai priekyje). Apskritai, tai yra vienas iš gražiausių naujų praktiškų automobilių rinkoje, bent jau mūsų akyse dizainu lenkiantis naująjį trečios serijos BMW,  senstantį Mercedes-Benz W205 ir galbūt net Alfa Romeo Giulia. Ir prie tos išvaizdos tikriausiai prisideda ir dvigubo kupolo stogas, kurio 508-ajam iš tikrųjų nereikia.

Peugeot 508 stogą puošia subtilus dvigubas kupolas (Peugeot nuotrauka).

Taip, tai kadaise buvo ne šiaip stiliaus elementas, bet praktiškas problemos sprendimas. Sugrįžkime prie Zagato automobilių dizaino kompanijos, 1919 metais įkurtos Milane. Ugo Zagato, kompanijos įkūrėjas, buvo tarsi apsėstas idėja, kad automobiliai privalo būti kiek įmanoma lengvesni. Taip buvo dėl to, kad dizaineris svajojo, jog Zagato automobiliai dominuos automobilių sporte. Zagato kompanija meistriškai gamino gražius ir itin lengvus aliuminio kėbulus, kuriais apvilkti Alfa Romeo, Ferrari, Fiat, Lancia ir Maserati automobiliai iš tiesų buvo pastebimi Italijos automobilių sporte.

Naujoji Toyota GR Supra taip pat turi dvigubo kupolo stogą. (Toyota nuotrauka)

Zagato automobiliai buvo labai sportiški ir pakankamai maži. Siekdamas pagerinti matomumą, Ugo Zagato sukūrė Panoramica koncepciją – pūsto stogo su užapvalintais stiklais dizainą. Panoramica automobiliai neatrodė taip gražiai kaip kiti Zagato kūriniai, tačiau ir juose buvo matomas meistriškas kompanijos kūrybiškumas ir neprilygstama kokybė. Tačiau šeštojo dešimtmečio pradžioje Ugo Zagato itin susidomėjo aerodinamika. Zagato automobiliai visada buvo labai aptakūs, tačiau dabar garsusis italų automobilių meistras rimtai siekė pereiti į naują lygį aerodinamikos srityje.

Abarth 750 GT Zagato yra labai mažas automobilis, todėl dvigubas kupolas jam yra reikalingas. (MatthiasKabel, Wikimedia(CC BY-SA 3.0)

Lengviausias būdas pagerinti automobilio aptakumą – sumažinti jo siluetą. Zagato tai ir nusprendė padaryti, tobulindamas savo Panoramica idėją. Tačiau kartu jis norėjo išlaikyti pakankamą komfortą automobilio viduje (juk ne visi Zagato važinėjo tik trasomis) ir vietą šalmui. Taigi, automobiliai įgavo dvigubą kupolą, kuris padėjo sumažinti oro pasipriešinimą, o kartu išlaikė ir dosnią erdvę žmonių galvoms. Įdomu tai, kad tokią neįprastą formą įgavęs stogas buvo standesnis – lenktos linijos neleido jam kraipytis.

1956-ųjų Alfa-Romeo 1900 SS Zagato – gerai įsižiūrėję pastebėsite dvigubą išpūstą stogą. (Brian Snelson, Wikimedia(CC BY 2.0)

Pirmasis toks Zagato automobilis buvo 1952 metais pasirodęs Fiat 8V Competizione. O vėliau dvigubo kupolo stogai papuošė daugybę automobilių. Ypač gerai atrodo 1956-ųjų Maserati A6G 54 Berlinetta su Zagato kėbulu, tų pačių metų Alfa Romeo 1900 SS Zagato, Fiat-Abarth 750 ar naujesni Aston Martin V12 Zagato. Iš tiesų, tokių Zagato automobilių su dvigubo kupolo stogais yra daugybė ir visi jie šiais laikais yra labai brangūs. Įdomu tai, kad Zagato savo burbulų nekišo ten, kur jie nederėjo. Kuomet 8-9 dešimtmečiuose išpopuliarėjo tiesiog linijos, apvalūs kupolai tapo labai subtilūs.

1956-ųjų Maserati A6G 54 Berlinetta su Zagato kėbulu yra vienas iš gražiausių visų laikų automobilių. (Rex Gray, Wikimedia(CC BY-SA 2.0)

Taigi, istoriškai dvigubo kupolo stogas buvo sportinio automobilio  dizaino dalis, suformuota siekiant suteikti papildomos vietos vairuotojo šalmui. Dabar šį dizaino sprendimą naudoja daugybė automobilių gamintojų, tiesiogiai nesusijusių su Zagato. Dvigubo kupolo stogas dabar yra naudojamas norint automobiliui suteikti papildomo žavesio. Peugeot 508 yra vienintelis iš išvardintų automobilių, kuris realistiškai neturi jokių pretenzijų į sportinio automobilio statusą. Būtent todėl dvigubo kupolo stogas ir atrodo šiek tiek neįprastai. Kita vertus, tai yra įdomi detalė, parodanti, kad bent jau dizaino prasme Peugeot nenuėjo lengviausiu keliu.



Taip pat skaitykite:

Naujoji Toyota GR Supra yra nusagstyta netikromis grotelėmis ir ventiliacijos angomis;

Įdomi priežastis, kodėl kai kurie Citroën turi vairus su nejudančia centrine dalimi;

Kaip atsirado ir paplito puodelių laikikliai?

Kodėl Mercedes-Benz EQC elektromobilis priekyje neturi bagažinės? 

TOP10 mėgstamiausių išnykusių automobilių dizaino elementų;

Kodėl automobiliai vietoj durelių nenaudoja aviacijos stiliaus kabinos gaubtų?

Kodėl anksčiau kai kurie automobiliai turėjo ant sparnų sumontuotus veidrodėlius, o dabar jų neliko?

Tikriausiai labiausiai erzinantis naujojo Toyota Supra modelio dizaino elementas – netikros grotelės ir ventiliacijos angos

Tikriausiai labiausiai erzinantis naujojo Toyota Supra modelio dizaino elementas – netikros grotelės ir ventiliacijos angos

Atgimęs Toyota Supra automobilis yra neabejotinai viena ilgiausiai automobilių entuziastų lauktų naujienų. Ir štai GR Supra pavadintas automobilis išvydo dienos šviesą. Vieniems patinka šio sportinio automobilio dizainas, o kiti mano, kad automobilis yra negražus. Galima surasti argumentų abiem nuomonėms pagrįsti, tačiau vienas dalykas tikrai erzina – visa krūva netikrų grotelių ir ventiliacijos angų.

Automobilių entuziastus erzina netikri dizaino komponentai, kurie neturi visiškai jokios funkcijos ir apsimeta tuo, kuo tikrai nėra. Pavyzdžiui, įvairūs spoileriai, kurie nedidina prispaudžiamosios galios. Arba itin garsus išmetimas, sumontuotas kasdieniškame automobilyje su labai mažu ir negalingu varikliu. Tokie elementai atkreipia dėmesį, tačiau geros nuomonės nei apie automobilį, nei apie jo savininką tikrai nesukuria. Tačiau blogiausia tai, kad gamintojai dabar ir patys automobilius apdalina jokios funkcijos neatliekančiomis imitacijomis.



Tai yra tikra problema. Ar kam nors apskritai patinka ventiliacijos grotelių išvaizda? Tai yra konkrečią funkciją atliekanti detalė, o ne kažkas, ką automobilių gamintojai sumontuoja tik dėl grožio. Bet laikai keičiasi. Pažvelkite į Toyota GR Supra variklio dangtį:

Variklio dangtį puošia netikros ventiliacijos angos. (Toyota nuotrauka)

Manote, kad tai yra grotelės, skirtos pašalinti įkaitusiam orui iš variklio skyriaus? Toyota pasistengė, kad taip atrodytų, tačiau šios ventiliacijos angos yra visiškai netikros – už plastikinės apdailos yra tik kėbulo skarda. O dabar pažvelkite į automobilio priekį – kiek netikrų grotelių suskaičiuosite?

Nemaža dalis priekinių grotelių net nėra atviros. (Toyota nuotrauka)

Didžioji dalis po žibintais esančių grotelių yra užblokuotos. Tos mažos ašarų formos angos bamperio pakraščiuose taip pat nėra atviros. Tačiau blogiausiai atrodo netikros ventiliacijos angos ant automobilio durelių:

Angos ant GR Supra durelių irgi nėra tikros. (Toyota nuotrauka)

Net sunku pasakyti, ką Toyota bandė imituoti. Praėjusi ketvirtoji Supra karta (A20) taip pat turėjo angas automobilio šone, tačiau jos buvo už durelių, atrodė kur kas kukliau ir padėjo aušinti galinius stabdžius. Tuo tarpu naujosios GR Supra ventiliacijos angos durelėse atrodo tarsi kažkas norėtų apsimesi, kad automobilio variklis yra viduryje. Šios angos niekur neveda, nėra ir negali būti atviros. Jos nėra atviros ir sportinėje GR Supra versijoje.

Toyota GR Supra Racing Concept – sportinė Supra versija su tais pačiais netikrais dizaino elementais. (Matti Blume, Wikimedia(CC BY-SA 4.0)

Tiesa, kaip pranešė Jalopnik.com, vyriausiasis GR Supra projekto inžinierius Tetsuya Tada teigia, kad netikros ventiliacijos angos ir grotelės galėtų būti paverstos tikromis, jei savininkai pasiraitotų rankoves. Toyota šią poziciją sušvelnino ir patarė didžiąją dalį šių netikrų grotelių palikti ramybėje. Už plastikinės apdailos slepiasi paprastų paprasčiausias metalas, kurį reikėtų išpjauti, jei kas nors norėtų šias angas paversti funkcionaliomis. Jei jau reikia tokių kardinalių modifikacijų, tai skyles galima gręžti bet kurioje kėbulo vietoje ir tam nereikia Toyota vietomis priklijuoto nereikalingo plastiko.

Tai yra ne pirmas toks Toyota automobilis. Pažvelkite į TRD Tundra groteles ir variklio gaubtą – viršutiniai du plyšiai irgi nėra tikri:

Viršutinės angos grotelėse neatlieka jokios funkcijos. (Toyota nuotrauka)

Teisybės dėlei pasakysime, kad Toyota nėra vienintelis gamintojas ant savo automobilių klijuojantis netikras groteles ir ventiliacijos angas. Štai kaip atrodo Civic Type R galas:

Kam reikalinga ta grotelių imitacija Civic Type R gale? (Matti Blume, Wikimedia(CC BY-SA 4.0)

KIA Stinger GT variklio gaubtas yra papuoštas pora netikrų ventiliacijos angų:

Netikros ventiliacijos angos ant KIA Stinger variklio gaubto. (Matti Blume, Wikimedia(CC BY-SA 4.0)

Tai – tik keli pavyzdžiai ir daugybės tokių atvejų. Šią madą seka ir Audi, ir Jeep, ir Land Rover ir dar visa eilė kitų markių. Bet iš Toyota GR Supra tikėjomės daugiau. Šis automobilis turi akiai malonų siluetą, o pats dizainas yra pakankamai drąsus. Ir nors nemažai žmonių pirmenybę teikia vokiškai dizaino filosofijai (geriau jau mažiau dizaino), drąsa yra geras dalykas. Automobiliai darosi labai panašūs vieni į kitus ne be priežasties. Kuo mažiau unikalių dizaino elementų ir išskirtinių formų, tuo mažesnė tikimybė, kad kas nors automobilį palaikys negražiu. Gamindami į muilo gabalus panašius iš esmės vienodus automobilius gamintojai įtinka daugeliui žmonių – nors niekas turintis skonį nepasakys, kad naujausias Audi A4 sedanas yra gražus, niekas jo iš karto ir neatmes kaip baisaus.

Tačiau Toyota drąsa kažkodėl pasuko link netikrumo – na kas prašė tų netikrų ventiliacijos angų ir grotelių? Kodėl BMW Z4 brolis GR Supra neturi nieko kas iš tiesų maloniai nustebintų? Atrodo, kad visi tikėjosi, kad GR Supra pranoks ir optimistiškiausius lūkesčius, tačiau pasirodęs modelis tik sėja abejones. Norisi, kad Toyota GR Supra pasisektų, bet paties automobilio sunku užsinorėti. Galbūt pats Supra vardas yra per didelis ir naujam modeliui dar teks iki jo priaugti.



Taip pat skaitykite:

Kaip atsirado ir paplito puodelių laikikliai?

Kodėl Mercedes-Benz EQC elektromobilis priekyje neturi bagažinės? 

TOP10 mėgstamiausių išnykusių automobilių dizaino elementų;

Kodėl automobiliai vietoj durelių nenaudoja aviacijos stiliaus kabinos gaubtų?

Kodėl anksčiau kai kurie automobiliai turėjo ant sparnų sumontuotus veidrodėlius, o dabar jų neliko?

7 įdomūs faktai apie Lexus, kurių galbūt nežinojote: LFA, markės pavadinimas, kam Toyotai jos reikėjo ir kas svarbiausia Lexus?

7 įdomūs faktai apie Lexus, kurių galbūt nežinojote: LFA, markės pavadinimas, kam Toyotai jos reikėjo ir kas svarbiausia Lexus?

Lexus vardas yra vienas iš tų prekinių ženklų, kuris automatiškai asocijuojasi su kokybe. Toyotai priklausantis automobilių gamintojas yra labai sėkminga markė ir net mūsų šalies keliuose yra gana nemažai Lexus markės atstovų. Bet ką iš tikrųjų žinome apie Lexus? Štai 7 įdomūs faktai, kurių galbūt nežinojote.

Nodum.lt publikuojami įvairūs įdomūs faktai apie skirtingas markes. Praeitą pirmadienį siūlėme paskaityti apie Honda. Jei norite sužinoti ką nors ne apie japoniškus automobilius, siūlome paskaityti 7 įdomius faktus apie Jeep. Pilnas tokių rinkinių sąrašas pateikiamas straipsnio apačioje. Na, o dabar – apie Lexus.



Kodėl Toyota sukūrė Lexus?

Kai viena markė priklauso didesnei korporacijai, įprastai tai reiškia, kad kažkada seniau buvo atliktas stambus pirkimas. Tačiau Lexus niekada nebuvo nepriklausomu gamintoju – tai yra tiesiog Toyota korporacijos 1989 metai į pasaulį paleista markė. Dažnai sakoma, kad Lexus – tai tik prabangi Toyota (kaip Audi yra prabangus Volkswagen). Viena vertus, Lexus automobiliai turi atskiras bazes (yra varomi galiniais ratais, priešingai nei Toyota), kitą dizaino kalbą ir sportines ambicijas. Tačiau kita vertus, daugybė Lexus detalių yra tiesiai iš Toyota gamos, įskaitant ir variklius.

Pirmasis Lexus automobilis buvo didelis sedanas LS, skirtas specialiai JAV rinkai. (Enigma3542002, Wikimedia)

Taigi, kodėl buvo sukurta Lexus markė? Septintojo dešimtmečio pabaigoje japoniškų automobilių pardavimai JAV šovė į viršų. Šios mašinos buvo pigesnės, naudojo mažiau degalų, o ir gesdavo rečiau nei amerikietiški konkurentai. Saugodama savo pramonę, JAV vyriausybė 1980 metais nustatė kvotą iš Japonijos importuojamiems automobiliams – buvo galima įvežti tik 1,68 milijonus automobilių per metus. 1985 metais šis apribojimas padidintas iki 2,3 milijonų, tačiau visiems Japonijos gamintojams tai vis tiek buvo per mažai. O kaip uždirbti daugiau kai galioja tokios taisyklės? Atsakymas paprastas – reikia brangesnių automobilių. Taip Toyota sukūrė Lexus, Honda – Acura, o Nissan – Infiniti. Lexus Japonijoje pristatyta tik 2005 metais.

Ką reiškia Lexus pavadinimas?

Įprastai automobilių markių pavadinimai turi kokią nors reikšmę. Dažnai spėliojama, kad prekės ženklas Lexus buvo sukurtas sujungiant du žodžius: luxury ir elegance (prabanga ir elegancija). Taip pat spėjama, kad šis pavadinimas galėjo būti sukurtas kaip luxury exports to the U.S. akronimas. Tačiau realybė yra paprastesnė už fantaziją. Kai Toyota nusprendė kurti naują prabangią markę, buvo pasamdyta amerikiečių įvaizdžio konsultantų įmonė Lippincott & Margulies, kuri pateikė 219 pavadinimo variantų. Iš karto buvo nuspręsta, kad geriausiai tinka Vectre, Verone, Chaparel, Calibre ir Alexis – Lexus vardo tarp geriausių kandidatų nebuvo. Toyota priėmė sprendimą naują markę pavadinti Alexis, tačiau šis žodis labiau asocijavosi su žmonėmis nei su automobiliais, todėl jis buvo šiek tiek pakeistas – dingo raidė A, o I virto U. Taip atsirado Lexus – geras, įsimintinas pavadinimas, pabrėžiantis technologinį mąstymą, bet be jokios gilios prasmės.

Logotipas taip pat daug nereiškia – tai yra tiesiog stilizuota L apvesta ovalu. Toyota teigia, kad logotipo kūrime buvo pasitelktos matematinės formulės, kad tik jis gražiau atrodytų.

Nei Lexus vardas, nei logotipas gilios reikšmės neturi. (mujitra,Wikimedia (CC BY 2.0)

Lexus hibridai

Toyota išpopuliarino hibridines jėgaines automobilių pasaulyje, tačiau šią estafetę nori perimti Lexus. 95 % Jungtinėje Karalystėje parduodamų Lexus yra hibridai. Dar daugiau – būtent Lexus RX 400h tapo pirmuoju hibridiniu automobiliu, sudalyvavusiu ilgose ištvermės lenktynėse. Tai įvyko 2005 Nürburgringo 24 valandų lenktynėse ir taip, Lexus RX 400h yra visureigis. Hibridinės jėgainės visiškai išstūmė dyzelinius variklius iš Lexus gamos.

Lexus RX400h – vienas iš daugelio populiarių Lexus hibridų. (Matthias93, Wikimedia)

Lexus LFA – vienas geriausių visų laikų superautomobilių

Lexus LFA – vienintelis tikras šios markės superautomobilis, pasirodė 2009 metais. Tai – priekyje sumontuotu 4,8 l V10 varikliu varomas superautomobilis, kuris kainavo daugiau nei kai kurie Ferrari modeliai, neturėjo puodelių laikiklių ir iki 100 km/h įsibėgėdavo per 3,8 sekundes. Visiems labiausiai patiko įstabus šio automobilio variklis. Maksimalūs jo sūkiai siekė 9500 apsisukimų per minutę – nuo laisvos eigos iki šių aukštumų variklis įsisukdavo per 0,6 sekundes. Dėl to LFA neturėjo rodyklinio tachometro – rodyklė tiesiog nebūtų spėjusi su tokia sparta. Maksimalus LFA greitis siekė 325 km/h.

Lexus LFA susišlavė visu įmanomus apdovanojimus – nuo geriausio garso iki geriausio variklio. Iš viso pagaminta 500 LFA superautomobilių, kiekvieno iš jų kaina viršijo 320 tūkstančių eurų. Tačiau ir tokia kaina neatpirko gamybos išlaidų – su kiekvienu parduotu automobiliu Lexus prarado ir šiek tiek pinigų.

 

Lexus vardu žymimi ne tik automobiliai

Daug kitų automobilių gamintojų savo vardu žymi ne tik automobilius ir Lexus nėra išimtis – Lexus taip pat gamina jachtas. Na, bent jau vieną. 2017 metais Lexus pristatė Lexus Sport Yacht Concept – atvirą 12,8 metrų ilgio jachtą (taip ją vadino gamintojas), varomą dviem Lexus 5 litrų V8 varikliais. Tai buvo tik koncepcinis modelis, tačiau visai neseniai pristatyta ir LY 650 jachta, kuri, tikriausiai, bus prieinama turtingiems pirkėjams. Ji yra varoma Volvo agregatais, kurie yra specialiai sukurti dideliems kateriams, siekia beveik 20 metrų ilgį ir turi 6 miegamas vietas. Aišku, svarbiausia tai, kad LY 650 atspindi Lexus dizaino kalbą L-finesse ir yra labai kokybiška.

LY 650 – neseniai pristatyta Lexus jachta. (Toyota)

Lexus 2054

Stevenas Spielbergas yra didelis Lexus automobilių gerbėjas. 2001 metais filmuodamas fantastinį filmą Įspėjantis pranešimas (Minority report) Spielbergas paklausė Lexus ar kompanija nenorėtų pabandyti įsivaizduoti, kokie automobiliai važinės 2054 metais. Taigi, Lexus sukūrė tokią koncepciją. Šis automobilis gali pats susirasti parkavimo vietą ir vėliau iš jos atvažiuoti pasiimti šeimininką. Jis atpažįsta savo savininką pagal jo DNR, o kompiuteris leidžia keisti net ir kėbulo spalvą.

Lexus 2054 koncepcija iš filmo Įspėjantis pranešimas (ilikewaffles11, Wikimedia) (CC BY 2.0)

Svarbiausia – kokybė

Norite dirbti Lexus? Sėkmės. Pirmiausia reikės dirbti Toyota automobilių surinkimo linijose ir įrodyti, kad savo užduotį galite atlikti nepriekaištingai. Jei tapsite dažų inspektoriumi (žmogumi, kuris ką tik nudažytuose kėbuluose ieško trūkumų), teks 4 kartus per metus laikyti egzaminą – viena klaida ir šio darbo neteksite. Dauguma Lexus automobilių salonų yra apsiūti oda, bet tik tų karvių, kurios užaugo fermose be spygliuotos vielos – taip užtikrinama, kad oda nebus sugadinta randais. Tokius reikalavimus naudojamai taiko tik pačių prabangiausių automobilių gamintojai – Ferrari, Bentley, Rolls-Royce ir kiti. Kuriant pirmąjį LS buvo nuspręsta, kad mygtukai salone turi būti aukščiausios kokybės, todėl inžinierius juos tikrino prisiklijavęs vis skirtingus dirbtinius nagus, kad įsitikintų, kad jie bus patogūs visiems. To paties automobilio variklio garsą tobulino instrumentų gamintojas Yamaha.

Lexus LFA interjeras. (Nan Palmero, Wikimedia) (CC BY 2.0)

Ir tai dar ne viskas. Dauguma Lexus automobilių naudoja įprastus Toyota variklius. Tačiau didesni varikliai – V6, V8 ir V10 – yra gaminami omenyje turint būtent Lexus, todėl jų blokai yra liejami naudojant vakuumo technologiją, kuri užtikrina, kad jokių trūkumų blokas neturės. Oro kondicionierius, kaip teigiama, džiovina odą ir plaukus, todėl Lexus sukūrė sistemą, kuri leidžia kondicionieriui pašalinti kvapus iš salono, bet kartu drėkinti ir žmonių odą bei plaukus. Ir šį sąrašą būtų galima tęsti ir tęsti – Lexus svarbiausia kokybė.



Taip pat siūlome 7 įdomius faktus apie:

Honda

Subaru

Audi

BMW

BMW E30

Peugeot

Jeep

Apie Nodum

Nodum.lt - įdomiems skaitiniams skirtas puslapis. Čia reguliariai publikuojami straipsniai apie naujausias technologijas, mokslo pasiekimus, automobilių pasaulio naujienas ir kultūrą, patarimus ir visokias internete aptinkamas įdomybes. Didžiausias dėmesys skiriamas žmonėms, kurie kuria, keliauja, myli savo darbą, įdomioms lankytinoms vietoms ir pomėgiams. Nodum.lt - įvairenybių mazgas, jei veikiate ką nors įdomaus, apie ką norėtumėte papaskoti - susisiekite su mumis per mūsų Facebook puslapį ar elektroniniu paštu - nodum2017@gmail.com.