Į Dakarą ant Vespos – koks beprotis tam ryžtųsi? Tokių buvo net keturi! (Video)

Į Dakarą ant Vespos – koks beprotis tam ryžtųsi? Tokių buvo net keturi! (Video)

Dakaro ralis – vienos sudėtingiausių lenktynių pasaulyje. Šio įspūdingo renginio istorijoje – daugybė mirčių, rimtų sužeidimų, kraujo ir ašarų. Dakaras niekada nebūna lengvas, tačiau žmonės jam vis tiek ryžtasi. Aišku, įveikti šį ralį lengviau su tinkamais ratais, bet 1980 metais į Dakarą keturi bepročiai išsiruošė Vespa motoroleriais.

Kad geriau suprastumėte, koks pakvaišęs turi būti žmogus, kad ryžtųsi Vesta motoroleriu įveikti Dakarą, paminėsime keletą faktų. Visų pirma, tais laikais lenktynės vykdavo nuo Paryžiaus iki Dakaro (Senegalo sostinės). Taigi, daugiau nei 10 tūkstančių kilometrų, į kuriuos įėjo ir Sacharos dykumos pakraštys.



Iš tiesų, didžioji dalis tuometinės trasos nebuvo dėkinga ne tik motoroleriams, bet ir daugeliui motociklų. Juk tokie gamintojai kaip Yamaha, KTM ir Honda Dakarui savo motociklus ruošė specialiai. Itin sudėtingos sąlygos, karštis ir greitis visiems ralio dalyviams kėlė didžiulį iššūkį. Ypač 198 kubinių centimetrų varikliu į priekį genamam Vespa P200E motoroleriui. Šis motoroleris buvo stebėtinai greitas ant lygaus asfalto – maždaug 10 ag leido pasiekti ir 95 km/h greitį. Nors kaip motoroleriui jis buvo nemažas, šis oru aušinamas vieno cilindro variklis nebuvo sukurtas tokio sudėtingumo iššūkiams.

Štai kaip atrodo Vespa P200E motoroleris – tikrai nepanašu į Dakaro užkariautoją. (Danzeb, Wikimedia (CC BY-SA 3.0)

Tačiau kai tais 1980 metais prie starto linijos suburzgė galingi automobilių, motociklų ir, pirmą kartą ralio istorijoje, sunkvežimių varikliai, tarp 216 dalyvių buvo ir 4 Vespa motoroleriai. Tačiau nemanykite, kad taip savo svajonę bandė įgyvendinti neišmanėliai – komandą surinko legendinis prancūzų lenktynininkas Jeanas François Piotas. Jis, žinoma, pats valdyti šiek tiek modifikuoto motorolerio nesiryžo – į bepročių sėdynes sėdo broliai Ivanas ir Bernardas Černiavskiai, Bernardas Neimeras ir Markas Simonot. Visi jie – patyrę lenktynininkai ir neblogi Paryžiaus-Dakaro ralio žinovai. Ir žygis prasidėjo.

Ivanas Černiavskis mojuoja fotografui (Rallye Dakar nuotrauka)

Pats Piotas kartojo, kad šįkart jo komandos tikslas nėra nugalėti. Visi tikėjosi, kad bent vienas iš keturių Vespa motorolerių pasieks finišą. Tačiau juk tai – taip sunku! Ir Vespos ėmė strigti smėlyje. Dėl sunkiai įveikiamų kliūčių (ir nenoro mirti) motoroleriams teko važiuoti aplink kliūtis per kurias tiesios skriedami dūmė kiti dviračiai Dakaro dalyviai. Pasirinkimo nebuvo – maži Vespa ratai tiesiog netiko dykumai.

Žinoma, niekas nesiuntė šių vyrų į mirtį. Su jais nuolat važiavo ir Land Rover visureigis, tačiau kartais padėti nebuvo įmanoma. Juk Vespa mažyliai kankino ir savo vairuotojus. Su laiku Vespa komanda retėjo, bet sausio 23 dieną ralis baigėsi.

Vaizdai iš 1980-ųjų Paryžiaus-Dakaro ralio (Vespos matomos ties 34:13)

 

Ralį įveikė 81 dalyvis, tarp kurių – ir du Vespa motoroleriai! Neįtikėtinas pasiekimas ir drąsa. Dakarą įveikė Bernardas Černiavskis ir Markas Simonot. Daugybė kur kas geresnių motociklų šio išbandymo nepakėlė, o štai dvi iš keturių Vespų sunkiausias pasaulio lenktynes įveikė. Aišku, motoroleriai pasirodė rikiuotės gale, tačiau ne paskutiniai. Paskutinis tarp finišavusiųjų buvo Gérardas D’aboville su Kawasaki motociklu.

Pats idėjos autorius Jeanas François Piotas mirė tų pačių metų lapkritį. Daugiau niekas Vespų į šį ralį nebesiuntė – šis iššūkis, nors ir buvo įveiktas, buvo tiesiog per sunkus ir per daug beprotiškas. Kita vertus, entuziastams nuotykiai patinka – į Afriką ne kartą motoroleriais leidosi nuotykių ieškotojai.



Daugiau apie Dakarą:

7 tragedijos, parodančios Dakaro ralio pavojingumą;

„500 šiknaskylių prie starto linijos“;

Kodėl Dakaro ralis nebeaplanko Dakaro?;

10 įdomių faktų apie Dakaro ralį, kurių galbūt nežinojote: mėgėjų procentas, Margaret Thacher sūnaus bėdos ir kuris automobilis laimėjo daugiausiai kartų.

Prancūzijoje gamintas italas Vespa 400 – mažas, bet labai mielas automobilis buvo kritikuojamas ir dėl degalų sąnaudų

Prancūzijoje gamintas italas Vespa 400 – mažas, bet labai mielas automobilis buvo kritikuojamas ir dėl degalų sąnaudų

Įprastai mikroautomobiliai buvo kuriami kaip pigios transporto priemonės masėms. Kaina ir buvo pagrindinis įrankis, siekiant įtikinti abejojančius pirkėjus. Tačiau to negalima pasakyti apie Vespa 400 – šis automobilis buvo kuriamas tiems, kurie rūpinasi savo įvaizdžiu. Visgi ypatingai mielas automobilis savo laiku susilaukė kritikos, o dabar yra aršiai medžiojamas kolekcionierių.

Itališki ir prancūziški automobiliai visada pasižymėjo dideliu dėmesiu stiliui. Tai buvo ne visai tinkamas požiūris mikroautomobiliams, kurie įprastai buvo kuriami turint omenyje tik kainą ir praktiškumą. Tačiau Vespa 400, pasirodęs 1957 metų rudenį, buvo kitoks. Tai buvo stilingas ir gana nepraktiškas automobilis.



Vespa 400 buvo sukurta italų Piaggio kompanijos, kuri gamino garsiuosius Vespa motorolerius. Piaggio norėjo išsiplėsti į mikroautomobilių pasaulį ir gaminti pigius, mielus miesto automobilius jauniems žmonėms. Dėl automobilių gamybos ypatybių ir tiesiog logistikos sunkumų, buvo nuspręsta Vespa 400 gaminti Prancūzijoje ACMA gamykloje. Buvo siūlomos trys versijos (Luxe, Tourisme ir GT), bet jos viena nuo kitos skyrėsi nedaug.

Mikroautomobilių gamintojai dažniausiai nori pasigirti, kiek daug telpa jų kūriniuose. Tačiau Vespa 400 visomis prasmėmis buvo mažas automobilis. Jis buvo sukurtas naudojant trijų dėžių principą (tokį siluetą turi sedanai) i turėjo atgal atsidarančias dureles. Mažame Vespa 400 salone tilpo tik pora keleivių. Už sėdynių buvo šiek tiek vietos bagažui, tačiau už papildomą sumą buvo siūloma įsigyti pagalvėlę, ant kurios gale galėtų sėdėti vaikai. Taip, tais 1957-1958 metais saugumo taisyklės buvo žymiai laisvesnės.

Vespa 400 turėjo medžiaginį stogą, atgal atsidarančias dureles, sedano siluetą ir padangas su baltais šonais. (BlueBreezeWiki, Wikimedia (CC BY-SA 3.0)

Vespa 400 buvo reklamuojamas kaip stilingas ir modernus automobilis. Tačiau salone to nesimatė. Už didelio dviejų stipinų vairo buvo tik spidometras, kuris nebuvo labai naudingas. Bandymai parodė, kad maksimalus Vespa 400 greitis yra 83,4 km/h o iki 64 km/h automobilis bėgėjasi 23 sekundes. Sėdynės buvo pagamintos iš paprasto plieninio rėmo ir medžiagos. Panelėje taip pat buvo keli perspėjimo signalai apie besibaigiantį benziną bei įjungtas šviesas. Po keleivio sėdyne buvo paslėptas atsarginis ratas.

Vespa 400 interjeras buvo labai paprastas. (JeDi, Wikimedia)

Dviejų cilindrų dvitaktis oru aušinamas 0,4 l variklis, išvystantis 10 kW galią, buvo sumontuotas gale. Dvitakčiai varikliai nėra labai malonūs – jie naudoja stebėtinai daug degalų, o ir tepalų į benziną būtina įpilti. Tam, kad vairuotojams nereikėtų terštis maišant tepalus į benziną, gamintojas sukūrė automatinę tepalo įpurškimo sistemą su atskiru rezervuaru. Variklis per trijų laipsnių mechaninę transmisiją suko galinius ratus.

Vespa 400 buvo varomas dvitakčiu dviejų cilindrų varikliu. (KarleHorn, Wikimedia (CC BY 3.0)

Automobilis buvo lėtas ir 100 km sunaudodavo 5,11 litrų degalų. Tai neatrodo daug, tačiau pirmieji modeliai sunaudodavo daugiau nei 6 litrųs, o ir 5 žmonėms atrodė per daug – juk Vespa 400 svėrė tik 375 kg. Kita vertus, šis mikroautomobilis turėjo nepriklausomą važiuoklę su hidrauliniais amortizatoriais, todėl buvo stebėtinai patogus. Vespa 400 taip pat turėjo hidraulinę stabdžių sistemą su būgniniais stabdžiais.

0,4 l variklis slėpėsi automobilio gale, o medžiaginį stogą buvo galima atidaryti. (Lebubu93, Wikimedia (CC BY-SA 3.0)

Tuo tarpu priekyje už netikrų grotelių slėpėsi akumuliatorius ir dar šiek tiek vietos bagažui. Vespa 400 nebuvo labai praktiškas automobilis, tačiau jis buvo pardavinėjamas kaip stilingas gatvių aksesuaras. Tam ir buvo reikalingos netikros grotelės, mielas siluetas, padangos su baltais bortais ir didelis stoglangis. Vespa 400 iš esmės buvo kabrioletas – medžiaginis stogas driekėsi nuo priekinio stiklo iki variklio dangčio. Visgi, prabanga Vespa 400 tikrai neblizgėjo.

Šiais laikais geros būklės Vespa 400 yra gana brangus automobilis. (Kev, Wikimedia (CC BY-SA 2.0)

Nepaisant patogios važiuoklės, Vespa 400 nebuvo rafinuotas automobilis. Pavarų dėžė buvo labai grubi, o variklis burzgė labai garsiai. Siekiant išlaikyti mažą automobilio svorį ir kainą, nebuvo montuojama jokia garso izoliacija. Vespa 400 kainavo daugiau nei didelis ir talpus (bet vis tiek labai lėtas) Citroen 2CV. Net ir mieste Vespa 400 buvo gana prastas, todėl pardavimai sparčiai smuko. 1961 metais Vespa 400 gamyba buvo visiškai sustabdyta.

Vespa 400 ir šiandien atrodo kaip mielas automobilis. Kadangi seni automobiliai neperkami kaip transporto priemonės, Vespa 400 kaina tik auga. Šiuo metu gerą pavyzdį galima nusipirkti už 15-20 tūkstančių eurų.



Taip pat skaitykite:

Keisčiausių durelių savininkas lenkų SMYK;

Mikrus MR-300 – kolekcionierius viliojantis Lenkijos automobilių pramonės pasididžiavimas;

Neįprastas vokietis Zündapp Janus

Į sūrį panašus Bond Bug

Triratis mažylis Brütsch Mopetta

Automobilių pasaulio varlė Baldi Frog

Apie Nodum

Nodum.lt - įdomiems skaitiniams skirtas puslapis. Čia reguliariai publikuojami straipsniai apie naujausias technologijas, mokslo pasiekimus, automobilių pasaulio naujienas ir kultūrą, patarimus ir visokias internete aptinkamas įdomybes. Didžiausias dėmesys skiriamas žmonėms, kurie kuria, keliauja, myli savo darbą, įdomioms lankytinoms vietoms ir pomėgiams. Nodum.lt - įvairenybių mazgas, jei veikiate ką nors įdomaus, apie ką norėtumėte papaskoti - susisiekite su mumis per mūsų Facebook puslapį ar elektroniniu paštu - nodum2017@gmail.com.