7 įdomūs faktai apie Mercedes-Benz sunkvežimius: ištakos 19 amžiuje, traktoriai, pergalės Dakare ir ateitis be veidrodėlių

7 įdomūs faktai apie Mercedes-Benz sunkvežimius: ištakos 19 amžiuje, traktoriai, pergalės Dakare ir ateitis be veidrodėlių

Mercedes-Benz – tai viena iš legendinių automobilių markių. Apie Mercedes automobilius svajoja ne vienas vairuotojas, tačiau tikriausiai pastebėjote, kas mūsų kraštų keliuose labai daug ir šios markės sunkvežimių. Šiame straipsnyje išvardinsime 7 įdomius faktus apie Mercedes-Benz sunkvežimius, kurių galbūt nežinojote.

Įdomius faktus apie įvairias markes Nodum.lt pateikia kiekvieną savaitę. Praeitą kartą siūlėme paskaityti apie Iveco. Tačiau jei jums labiau įdomūs lengvieji automobiliai, kviečiame paskaityti 7 įdomius faktus apie Audi. O dabar – apie Mercedes-Benz sunkvežimius.



Ištakos – 19 amžiuje. Karlas Benzas pirmąjį sunkvežimį su vidaus degimo varikliu sukonstravo dar 1895 metais. Taigi, reikėtų sakyti, kad Mercedes-Benz istorijoje yra pirmasis modernus sunkvežimis su vidaus degimo varikliu, tačiau ir tai dar ne viskas. Tais pačiais metais Netphener kompanija vieną iš Benz sunkvežimių perdarė į kelevinę versiją – taip gimė pirmasis autobusas su vidaus degimo varikliu. Gottliebas Daimleris savo sunkvežimį pagamino tik metais vėliau, o tada naujus vėjus transporto pasaulyje ėmė sekti Peugeot, Renault ir Büssing.

1898-ųjų Daimler Motor-Lastwagen. (Martin Dürrschnabel, Wikimedia(CC BY 3.0)

Didžiausio pasaulio sunkvežimių gamintojo dalis. Mercedes-Benz vardas priklauso Daimler AG korporacijai. Mercedes ir Daimler ryšiai yra istoriniai – Mercedes-Benz bendrovės įkūrėjais laikomi abu Gottliebas Daimleris ir Karlas Benzas. Daimler AG korporacijai taip pat priklauso ir daugybė kitų markių: Smart, Mercedes-AMG, Maybach, Freightliner, Mitsubishi Fuso, Thomas Built Buses, Western Star, BharatBenz, Setra ir dar ne viena kita. Dėl didžiulės sunkvežimių modelių gamos, Daimler yra neginčijamas pasaulinis sunkiojo transporto sektoriaus lyderis.

Mercedes-Benz priklauso Daimler korporacijai, kuri gamina ne vienos markės sunkvežimius. (Daimler nuotrauka)

Kietuolis Unimog. Tikriausiai esate girdėję Unimog vardą – taip vadinama bekelei skirtų sunkvežimių markė, priklausanti Mercedes-Benz ir žymima būtent šios markės logotipu. Unimog iš pradžių buvo nepriklausoma kompanija, bet 1951 metais ją nupirko Mercedes. Unimog vardas yra UNIversal-MOtor-Gerät (Universali Motorinė Mašina – laisvas vertimas) trumpinys. Unimog sunkvežimiai Europoje dažnai valo sniegą nuo kelių, dirba statybose, geležinkelių, elektros tinklų bendrovėse. Tuo tarpu kituose kraštuose jie leidžiasi į bekelės varžybas, tyrinėja džiungles, dalyvauja Dakare.

Puikiu pravažumu pasižymintys Unimog sunkvežimiai puikiai tinka keliams valyti. (Daimler nuotrauka)

Beje, nors mums jie yra žinomi kaip Mercedes-Benz Unimog sunkvežimiai, JAV ir Kanadoje jie buvo parduodami Freightliner Unimog vardu ir nešiojo Freightliner logotipą. Techniškai 1982 metais Unimog sunkvežimis laimėjo Dakaro ralį, tačiau tuomet Unimog vardas naudojamas nebuvo – nugalėtojų sunkvežimis vadintas Mercedes-Benz U 1700L.

Mercedes-Benz traktorius? Kai Mercedes pernai ėmėsi gaminti X-Class pikapą, nemažai markės gerbėjų buvo nepatenkinti – Mercedes juk turėtų užsiimti tik prabangiais automobiliais, o ne tokiomis darbinėmis mašinomis. Tačiau tiesa yra ta, kad tai nėra toks išskirtinis atvejis Mercedes istorijoje. Tiesą sakant, surastume ir bent porą traktorių, pažymėtų Mercedes-Benz logotipu. Pirmasis, Mercedes-Benz Tractor Type OE, pasirodė 1928 metais. Tuo tarpu MB Trac buvo kur kas didesnis, jį Mercedes gamino 1973-1991 metais. Žinoma, jį sukūrė Unimog divizija, bet naudotas Mercedes logotipas.

MB Trac buvo gana didelis traktorius, naudotas ir žemės ūkyje, ir statybose, ir kelių priežiūroje. (JoachimKohlerBremen, Wikimedia(CC BY-SA 4.0)

Pergalės Dakare. Kadangi artėja garsusis Dakaro ralis, negalime nepaminėti ir Mercedes-Benz pasirodymo jame. Mercedes-Benz yra trečiasis sunkvežimių gamintojas pagal pergalių skaičių Dakaro ralyje (po Kamaz ir Tatra). Iš viso Mercedes-Benz sunkiausiose pasaulio lenktynėse laimėjo 5 kartus – 1982-1986 metais. Tokia pergalių serija sunkvežimių klasėje gali pasigirti tik Kamaz, nes Tatra pergalės nebuvo iš eilės.

Paryžiaus – Dakaro ralyje Mercedes-Benz nugalėjo 5 kartus. (Daimler nuotrauka)

Į ateitį be veidrodėlių – stačia galva. Ateityje automobiliai neturės veidrodėlių – tai yra neginčijamas faktas. Veidrodėliai, kad ir kokie aptakūs gali būti, visada yra aerodinaminė kliūtis, todėl siekiant gerinti mašinų efektyvumą jie bus keičiami kameromis. Šis procesas jau prasidėjo – naujasis Mercedes-Benz Actros neturi veidrodėlių. Tai yra pirmasis sunkvežimis be šoninių veidrodėlių. Ne visiems vairuotojams tai patinka, nes veidrodėlius pakeitus kameromis salone atsiranda dar viena papildoma ekranų pora. Tačiau kameros siūlo ir papildomą funkcionalumą – jas lengva reguliuoti, jos gali veikti kaip įprastos saugos kameros, jos geriau mato naktį.

Naujasis Actros sunaudoja 3-5 % mažiau degalų nei prieš tai gamintas modelis – iš dalies toks pasiekimas įmanomas ir dėl geresnės aerodinamikos. (Daimler nuotrauka)

Praktiškas autonominių technologijų pritaikymas. Visi žino, kad ateityje keliais važinėsis autonominiai sunkvežimiai. Tačiau technologijos ir įstatymai tokio lygio dar nepasiekė, todėl Mercedes-Benz žvalgosi į galimybes savo jau turimas autonomines technologijas pritaikyti ten, kur tai praktiškiau. Pavyzdžiui, pernai Mercedes išbandė savo sunkvežimius oro uostų takų priežiūros srityje– vienas vairuotojas valdė 4 sunkvežimių komandą, kurią galima išplėsti iki 14.

Mercedes-Benz Axor pats palaiko atstumą nuo cukranendrių kombaino (Daimler nuotrauka).

Mercedes-Benz tiki, kad autonominiai sunkvežimiai ir žemės ūkyje gali pasiūlyti papildomo efektyvumo. Štai Brazilijoje antro lygio autonominę sistemą turintis Mercedes-Benz Axor  buvo išbandytas cukranendrių laukuose, kur jis važiavo prie cukranendres pjaunančio kombaino. Šis sunkvežimis pats palaikė savo greitį ir trajektoriją, kas cukranendrės kristų tiesiai į kėbulą.



Taip pat skaitykite įdomių faktų rinkinius apie:

Iveco

Kamaz

MAN

DAF

Volvo Trucks

Scania

SEAT

Volvo

Lexus

Honda

Subaru

Audi

BMW

BMW E30

Peugeot

Jeep

7 įdomūs faktai apie Iveco: ką reiškia markės pavadinimas, kur yra gamyklos ir kaip iki šiol sekėsi Dakare?

7 įdomūs faktai apie Iveco: ką reiškia markės pavadinimas, kur yra gamyklos ir kaip iki šiol sekėsi Dakare?

Iveco – tai italų sunkvežimių ir autobusų gamintojas, įsikūręs Turine. Ši markė yra viena iš jaunesnių dabartinėje sunkiojo transporto rinkoje – Iveco įkurta 1975 metais. Iveco mašinos mūsų keliuose yra pakankamai dažnos, tačiau ar gerai ją pažįstate? Štai 7 įdomūs faktai apie Iveco, kurių galbūt nežinojote.

Nodum.lt dažnai pristato įdomių faktų rinkinius. Praeitą kartą kalbėjome apie Kamaz sunkvežimius, o šiek tiek anksčiau – kvietėme paskaityti 7 įdomius faktus apie MAN sunkvežimius. Siūlome paskaityti ir tuos straipsnius, jei to dar nepadarėte, o dabar pereikime prie Iveco.



Ar Iveco tikrai tokia jauna kompanija? Iveco tikrai buvo įkurta 1975 metas, todėl tai – viena iš jauniausių markių sunkvežimių rinkoje. Kiti sunkvežimių gamintojai skaičiuoja gerokai ilgesnę, kartais daugiau nei vieną amžių besitęsiančią istoriją. Tačiau Iveco buvo įkurta sujungus penkias įmones: italų Fiat Veicoli Industriali , OM ir Lancia Veicoli Speciali, prancūzų Unic ir Magirus-Deutz iš Vokietijos. Pirmuosius kelerius metus buvo vykdoma restruktūrizacija, kurta naujos įmonės strategija, todėl skirtingos markės ir liko atskiromis. Tuo metu Iveco gamino net 200 skirtingų modelių, 600 skirtingų versijų. Su laiku produktų gamą pavyko konsoliduoti, pasirodė Zeta ir kiti nauji sunkvežimiai. Jau 1984 metais Iveco pristatė TurboStar vilkiką, kuris iškart tapo Italijos vežėjų favoritu ir rimtu žaidėju visoje Europos rinkoje. Būtent šis sunkvežimis įtvirtino Iveco kaip rimtą kitų markių konkurentą.

Vienas iš ankstyvųjų Iveco sunkvežimių. (Logat-682, Wikimedia(CC BY 2.0)

Tačiau Iveco nesustojo plėstis ir toliau pirko kitus gamintojus Europoje ir net Australijoje. Dar 20 amžiaus pabaigoje įsigijo Italijoje veikusią Astrą, vėliau – ispanų Pegaso. Tuomet išpirko kartu su Renault valdytą Irisbus, įsigijo dar kelias įmones ir gamyklas.

Ką reiškia Iveco vardas ir logotipas? Įprastai turime gražią istoriją apie prasmingą markės pavadinimą ir logotipo simbolizmą. Tačiau Iveco yra ne toks atvejis. Iveco vardas reiškia Industrial Vehicles Corporation (Pramoninių Mašinų Korporacija). Iveco net neturi gražaus, simboliško logotipo – vietoje jo naudojamas paprastas užrašas IVECO.

Iveco vardas neturi gilios paslėptos reikšmės (gamintojo nuotrauka).

Kam priklauso Iveco? Iveco nėra nepriklausoma kompanija. Ji priklauso Nyderlanduose registruotai korporacijai CNH Industrial. Tai negi itališkas Iveco priklauso olandams? Tikrai ne. CNH Industrial yra valdoma investicijų kompanijos Exor, kuri priklauso garsiai italų pramonininkų Agnelli šeimai. CNH Industrial priklauso ir daugybė kitų markių, pavyzdžiui, Case, Magirus, Steyr, New Holland.

Iveco priklauso Nyderlanduose registruotai korporacijai, kurią valdo viena turtingiausių Italijos šeimų (Gamintojo nuotrauka).

Kitos Iveco markės ir gaminiai. Iveco gamina keletą skirtingų sunkvežimių modelių, Daily furgonus, autobusus, įvairias platformas ir variklius. Iveco pavadinimu žymimas ir šarvuotas karinis visureigis Iveco LMV, naudojamas Italijos, Norvegijos, Ispanijos, Jungtinės Karalystės, Rusijos, Brazilijos ir daugybės kitų šalių pajėgose. Anksčiau Iveco gamino ir civilinius visureigius Massif (ir karines jų versijas). Iveco modelių gama yra tokia plati, nes į ją vis dar įeina ir kitos markės, tokios kaip Heuliez, Astra, Magirus, Irisbus ir taip toliau.

Italijos kariuomenės Iveco LMV visureigiai. (7th Army Joint Multinational Training Command, Wikimedia(CC BY 2.0)

Iveco produktai gaminami visame pasaulyje. Minėjome, kad Iveco būstinė yra Turine, tačiau tikriausiai nenustebsite sužinoję, kad Iveco mašinos gaminamos visoje eilėje gamyklų visame pasaulyje: Ispanijoje, Vokietijoje, Rusijoje, Čekijoje, Prancūzijoje, Brazilijoje, Argentinoje, Pietų Korėjoje, Australijoje, šiek tiek mažesnėmis apimtimis Kinijoje. Ne vienoje iš šių šalių stovi ne po vieną gamyklą, kuriose gaminami Iveco produktai. Dalys Iveco autobusams gaminamos ir Lenkijoje, Rumunijoje, Malaizijoje ir kitose šalyse.  Vėlgi, tokia plati gamybos struktūra buvo išvystyta todėl, kad Iveco buvo sukurta sujungus kelias įmones. Sunkvežimių surinkimas skirtingose tikslinėse rinkose padeda išvengti ir importo mokesčių bei išlaikyti žemesnę gaminių kainą.

Iveco sunkvežimiai surenkami daugybėje gamyklų keliuose žemynuose (Gamintojo nuotrauka).

Iveco Dakare maišosi Kamaz kelyje. Visi žino, kad sunkvežimių kategorijoje Dakare dominuoja vienos markės bolidai – Kamaz. Per pastaruosius 10 metų, Kamaz susišlavė net 8 pergales. Tačiau ar žinote, kas nuskynė likusias 2? Taip, tai pasiekė Iveco PowerStar, laimėjęs 2012 ir 2016 metais. Kitų metų Dakaro ralyje Iveco taip pat yra laikomas vienu iš pretendentų pasimaišyti Kamaz kelyje į pergalę. Beje, Iveco PowerStar buvo sukurtas Australijoje ir tik vėliau pritaikytas Europos rinkai ir reikalavimams buvo pradėtas gaminti Nyderlanduose.

Iveco PowerStar Dakaro ralį laimėjo 2012 ir 2016 metais (Gamintojo nuotrauka).

Būtent Iveco pagamino Metų furgoną ir žvilgsnis į ateitį. Iveco Daily Blue Power gavo šių metų Metų furgono apdovanojimą. Taip pat gavo visą eilę kitų įvertinimų už ekologiškas technologijas. Kartu Daily Blue Power leidžia pažvelgti į tai, kaip Iveco mato miesto sunkvežimių ateitį. Šie furgonai yra varomi ekologiškais galios agregatais – pirkėjai gali rinktis tarp Euro 6 standartus atitinkančio Daily, suspaustų gamtinių dujų varianto ir elektrinio furgono. Daily Euro 6 RDE 2020 Ready, beje, yra pirmasis furgonas savo klasėje atitinkantis 2020-iesiems keliamus emisijų standartus.

Iveco Daily Blue Power siulomas kaip dyzelinis Euro 6, suspaustomis gamtinėmis dujomis ar elektra varomas furgonas (Gamintojo nuotrauka).

Apdovanojimus graibsto ir kiti Iveco sunkvežimiai. Štai Iveco Stralis NP 460 visai neseniai paskelbtas 2019 Metų ekologišku sunkvežimiu.



Taip pat skaitykite įdomių faktų rinkinius apie:

Kamaz

MAN

DAF

Volvo Trucks

Scania

SEAT

Volvo

Lexus

Honda

Subaru

Audi

BMW

BMW E30

Peugeot

Jeep

7 įdomūs faktai apie Kamaz, kurių galbūt nežinojote: įkūrimas, logotipas, pirmasis sunkvežimis ir ryšys su Daimler (Video)

7 įdomūs faktai apie Kamaz, kurių galbūt nežinojote: įkūrimas, logotipas, pirmasis sunkvežimis ir ryšys su Daimler (Video)

Kamaz – tai Rusijos sunkvežimių ir variklių sunkiajai technikai gamintojas. Kamaz markės sunkvežimiai buvo itin paplitę Sovietų sąjungos šalyse, tačiau dabar, kuomet vakarietiškų sunkvežimių rinka yra atvira, jų mūsų keliuose vis mažėja. Kamaz vardas šiandien Lietuvoje dažniausiai pastebimas ant statybose naudojamų savivarčių ir panašių mašinų, tačiau jį vis dar prisimena daugybė žmonių. Štai 7 faktai apie Kamaz, kurių galbūt nežinojote.

Nodum.lt įdomių faktų rinkinius publikuoja kiekvieną savaitę. Praeitą kartą siūlėme paskaityti apie MAN sunkvežimius. Tačiau, jei jus labiau domina lengvieji automobiliai, siūlome sužinoti kelis įdomius faktus apie Lexus. Pilnas faktų rinkinių apie skirtingas markes sąrašas – straipsnio apačioje. O dabar atidžiau pažvelkime į Kamaz.



Kamaz įkūrimas ir vardas. Sprendimas statyti didelį sunkvežimių gamybos kompleksą Sovietų sąjungoje buvo priimtas dar 1969 metais, tačiau reikėjo priimti sprendimą dėl tokio komplekso vietos. Ji turėjo būti strategiškai gera, kad į gamyklą galėtų lengvai atkeliauti medžiagos, o ją efektyviai paliktų sunkvežimiai. Iš viso svarstytos 70 vietų, bet Naberežnyje Čelnai Tatarstane pasirodė kaip geriausias pasirinkimas dėl Kamos bei Volgos upių ir geležinkelio linijos. Statybos prasidėjo dar 1969 metų gruodį. Būtent 1969-ieji yra laikomi Kamaz įkūrimo metais, nors sunkvežimių gamyba prasidėjo 1976-aisiais. Žinoma, prototipai ir net pašto ženklai su Kamaz sunkvežimiais pasirodė pora metų anksčiau. Kamaz negrįžtamai pakeitė ir Naberežnyje Čelnus – prieš įsteigiant gamyklą čia gyveno mažiau nei 30 tūkstančių gyventojų, o dabar jų – daugiau nei pusė milijono.

Kamaz sunkvežimiams skirtas pašto ženklas.

Kamaz vardas reiškia Кaмский Автомобильный Завод – Kamos Automobilių Gamykla. Dėl to dažnai markės pavadinimas rašomas KamAZ. Šios markės sunkvežimiai dažniausiai atpažįstami iš didelio užrašo KAMAZ, tačiau jis turi logotipą – bėgantį arklį.

Kamaz logotipas.

Pirmasis Kamaz sunkvežimis. Pirmasis Kamaz modelis buvo 5320 – tentinis trijų ašių sunkvežimis. Jis turėjo 10,86 litrų dyzelinį variklį, išvystantį 210 ag (154 kW). Šis sunkvežimis galėjo pavežti 8 tonų krovinius, nes ratai ant dviejų varomų galinių ašių buvo sudvigubinti. Šio modelio sunkvežimius su smulkiais pakeitimais Kamaz gamino iki 2000 metų.

Kamaz 5320 buvo pats pirmasis šios markės modelis. (Nikon 1 J1, Wikimedia(CC BY 2.0)

Gaisras, kuris galėjo viską pakeisti. 1993 metų balandį viename Kamaz variklių ceche kilo gaisras, kuris greitai išplito per visą pastatą. Ugnis sunaikino daug svarbios gamybos įrangos, nusiaubė pastatus. Tačiau, kadangi Kamaz nėra visiškai privati bendrovė (juo labiau nebuvo tais 1993 metais), gamybiniai pajėgumai buvo atkurti Rusijos Federacijos ir Tatarstano lėšomis. Gamykla atnaujino variklių gamybą dar tų pačių metų gruodį.

Kamaz gamykla Naberežnyje Čelnuose. (Brücke-Osteuropa, Wikimedia)

Kamaz savininkai. Kuomet dabar Kamaz paskelbia apie naujo sunkvežimio kūrimą, daugelis pastebi, kad šių koncepcijų kabinos yra pasiskolintos iš Mercedes-Benz linijos. Tai nėra atsitiktinumas – Daimler valdo net 15 % Kamaz akcijų. 49 % priklauso valstybiniam holdingui Rostec, dar maždaug 24 % – su įtakingais rusų verslininkais siejamai Avtoinvest Limited.

Kamaz naudoja Daimler komponentus – taip Daimler bando pasinaudoti didžiule Rusijos sunkvežimių rinka. (Daimler nuotrauka)

Ką gamina Kamaz? Kamaz, aišku, gamina sunkvežimius. Didelę gamybos apimčių dalį sudaro savivarčiai, taip pat kita statybų sektoriui skirta technika. Kamaz gamoje taip pat yra ir vilkikų, sunkvežimių su kranais. Kamaz taip pat gamina karinius sunkvežimius, daugiausia skirtus Rusijos karinėms pajėgoms.

Šarvuotas pėstininkų transporteris BPM-97, sukurtas ant Kamaz-43269 platformos. (Vitaly V. Kuzmin, Wikimedia(CC BY-SA 4.0)

Kamaz platformos yra naudojamos įvairiems sunkvežimiams, kranams, ugniagesių mašinoms ir kitam transportui. Kamaz priklauso kontrolinis autobusų gamintojo Nefaz akcijų paketas, Nefaz autobusai yra gaminami ant Kamaz platformų. Žinoma, gaminami ir Kamaz markės autobusai. Kamaz priklausiusioje gamykloje gamintas ir Oka automobilis. Jis netgi buvo žinomas kaip КаmАZ-1111. Galiausiai, Kamaz yra pristačiusi ir kelis traktorių modelius.

Šarvuotas bekelės sunkvežimis Kamaz-63968 (Vitaly V. Kuzmin, Wikimedia(CC BY-SA 4.0)

Absoliuti dauguma Kamaz mašinų yra parduodama Nepriklausomų valstybių sandraugos šalyse, taip pat Lotynų Amerikoje, Afrikoje. Kamaz sunkvežimiai yra pigesni už Europietiškus analogus, tačiau jie neatitinka šiuolaikinių taršos ir saugumo standartų, nėra tokie patogūs ir technologiškai pažangūs.

Kamaz vilkikų pardavimai didžiausi Rusijoje, kitose Nepriklausomų valstybių sandraugos šalyse, Afrikoje ir Pietų Amerikoje. (Kamaz nuotrauka)

Pergalės Dakaro ralyje. Kamaz Dakaro ralyje laimėjo 15 kartų – tai daugiausiai laimėjimų šiame ralyje susišlavęs keturratės transporto priemonės gamintojas. Nemažą dalį sėkmės nulėmė sunkvežimių patikimumas ir vairuotojų meistriškumas, bet Kamaz nemažai dirbo ir tam, kad bolidas būtų kiek įmanoma lengvesnis. Praeitų metų Dakaro nugalėtojas Kamaz 4326 turi 16,2 litrų 1000 ag (747 kW) V8 variklį, kuris per 16 laipsnių mechaninę transmisiją suka visus 4 ratus. Šis sunkvežimis sveria 10500 kg ir iki 100 km/h įsibėgėja per maždaug 16 s.

Kamaz 4326 2018-ųjų Dakaro ralio trasoje

 

Elektrifikuotus sprendimus ateičiai kurs amerikiečiai. Visi sunkvežimių gamintojai stengiasi kurti elektrinius sprendimus ateičiai. Nieko nenustebins faktas, kad Kamaz aukštosios technologijos nėra įkandama sritis, tačiau tam visada galima pasitelkti partnerius. Šių metų rugsėjį Kamaz pasirašė susitarimą su Cummins, pagal kurį amerikiečių bendrovė tieks Kamaz visiškai elektrines technologijas miestų autobusams bei sunkvežimiams.

Kamaz savotiškai įsivaizduoja elektrinę ateitį ir jos likimą patiki Cummins. (Kamaz nuotrauka)



Taip pat skaitykite įdomių faktų rinkinius apie:

MAN

DAF

Volvo Trucks

Scania

SEAT

Volvo

Lexus

Honda

Subaru

Audi

BMW

BMW E30

Peugeot

Jeep

7 įdomūs faktai apie MAN, kurių galbūt nežinojote: iš kur pasiskolintas liūtas, dyzelinis variklis ir elektrinė ateitis

7 įdomūs faktai apie MAN, kurių galbūt nežinojote: iš kur pasiskolintas liūtas, dyzelinis variklis ir elektrinė ateitis

MAN – tai vokiečių sunkvežimių ir autobusų markė, kurios atstovus galima dažnai sutikti Europos keliuose. MAN vardas ir liūtą vaizduojantis logotipas yra gerai pažįstami ir mūsų šalies vairuotojams, tačiau galbūt yra šis tas, ko apie šį Bavarijoje įsikūrusį gamintoją nežinojote? Štai 7 įdomūs faktai apie MAN, kurių tikriausiai nesate girdėję.

Įdomių faktų rinkinius stengiamės publikuoti kiekvieną savaitę. Štai praeitą kartą kvietėme paskaityti apie Nyderlandų DAF, o prieš tai siūlėme 7 įdomius faktus apie Volvo Trucks. Raginame paskaityti ir tuos straipsnius, o dabar pereikime prie MAN.



Istorijos pradžia – 18 amžiuje. MAN savo istoriją gali atsekti iki pat 1758 metų, kuomet Rūro regione, Oberhauzene įsikūrė pirmoji geležies gamykla, pavadinta Švento Antano garbei. 1808 metais ši įmonė susijungė su dar dviem kitomis sunkiosios pramonės atstovėmis, suformuodama kompaniją Hüttengewerkschaft und Handlung Jacobi. 1840 metais Augsburge įkurta įmonė Sander’sche Maschinenfabrik, kuri istorijos eigoje jungdamasi su kitomis įmonėmis vis keitė pavadinimą, kol 1908 metais tapo Maschinenfabrik Augsburg Nürnberg AG arba sutrumpintai M.A.N. MAN Truck & Bus įkurta jau 1915 metais. Šios įmonės susijungė apie 1921 metus, tačiau tuo metu po MAN vardu būrėsi jau kelios bendrovės, todėl visą istoriją atpasakoti šiame straipsnyje būtų labai sunku. Svarbiausia – seniausios MAN ištakos siekia 18 amžiaus vidury, o MAN vardas – 1908 metus.

Pirmieji MAN sunkvežimiai kelią skynėsi variklių inovacijomis. (Tiia Monto, Wikimedia(CC BY-SA 3.0)

Pirmasis dyzelinis sunkvežimis su tiesioginio įpurškimo sistema. Iš pradžių MAN užsiėmė geležies ir plieno gavyba bei apdirbimu, o vėliau ėmėsi ir inžinerinių projektų, tokių kaip Müngsten tiltas, kuris yra aukščiausias geležinkelio tiltas Vokietijoje, pastatytas 1897 metais. Lūžis MAN istorijoje įvyko kai inžinierius Rudolfas Dieselis išrado savo dyzelinį variklį. Pirmasis sėkmingas prototipas ėmė veikti 1894 metais, o jau 1902 metais MAN ėmė gaminti stacionarius dyzelinius variklius gamykloms. 1924 metais MAN pasauliui pristatė pirmąjį sunkvežimį su dyzeliniu varikliu su tiesioginio įpurškimo sistema. Greitai MAN tapo dyzelinių variklių rinkos lyderiais ir iki šiol juos gamina įvairioms funkcijoms atlikti – nuo sunkvežimių iki didžiųjų laivų variklių.

MAN tapo dyzelinių sunkvežimių pradininkais. (Wikimedia)

MAN liūtas – naujas ir sugalvotas ne MAN markei. MAN vardas šiais laikais reiškia Maschinenfabrik Augsburg-Nürnberg (Augsburgo-Niurnbergo Mašinų Gamykla), tačiau garsusis liūtas, matomas MAN logotipe, šios markės istorijoje yra ne taip jau ilgai. Liūtą MAN gavo 1971 metais įsigydama garsų vokiečių autobusų ir sunkvežimių gamintoją Büssing – tai buvo šios kompanijos logotipas. Tačiau liūtas iš tiesų yra Braunšveigo miesto simbolis – ten liūto statula pastatyta dar 1164-1176 metais.

MAN savo logotipą gavo iš Büssing, kurią įsigijo 1971 metais. (MAN nuotrauka)

Priklauso MAN SE, kuri priklauso Volkswagen, bet ir pati turi įdomių divizijų. MAN Truck & Bus gamina sunkvežimius ir autobusus bei priklauso didesnei MAN SE korporacijai. Šiai korporacijai taip pat priklauso ir MAN Diesel & Turbo bei Renk, gaminantys pramoninę techniką,  ir dar kelios kompanijos. MAN SE nuo 2011 metų po truputį buvo perkama Volkswagen grupės, kuriai dabar beveik visiškai ir priklauso. Iki čia dar sekate?

MAN Truck & Bus priklauso ir Neoplan markė. Taigi, visa tai yra didelė korporacijos struktūra, sukurta efektyviai paskirstyti finansus ir reguliuoti gamybą. Volkswagen dar 2011 metais paskelbė, kad norėtų MAN sujungti su Scania, taip suformuojant didžiausią Europos sunkvežimių gamintoją. Apie tai kalbama ir šiemet, todėl panašu, kad ateityje Volkswagen sunkvežimių divizijos vienysis, tik neaišku, ar kuris nors vienas iš vardų pranyks.

Šiuolaikiškas MAN TGX vilkikas. (MAN nuotrauka)

MAN varikliai – plačiai naudojami žemės ūkio technikoje. Fendt, Claas, Holmer, Krone  ir daugybė kitų markių žemės ūkio technika naudoja MAN dyzelinius variklius. Juos gamina ne MAN Truck & Bus, o kita MAN divizija MAN Diesel & Turbo. MAN ir patys anksčiau gamino traktorius. 1921 metais pasirodė motorizuotas plūgas, o vėliau – keli dyzelinių traktorių modeliai. Nemažai jų buvo laikomi vienais pažangiausių savo laiku. Štai 1948 metais pasirodęs MAN AS 325 A praktiškai neturėjo konkurentų kaip keturiais ratais varomas traktorius. Vėliau MAN nusprendė susikoncentruoti į sunkvežimių bei autobusų ir variklių gamybą, todėl naujų MAN traktorių nepamatysite.

MAN anksčiau gamino ir traktorius, bet iki šiol gamina dyzelinius variklius kitų markių žemės ūkio technikai. (Tiia Monto, Wikimedia(CC BY-SA 3.0)

MAN – visiems transportavimo poreikiams. Jūsų pirkinys iš Kinijos iki jūsų namų galėtų atkeliauti naudojant beveik išskirtinai tik MAN transporto priemones. Kaip tai įmanoma? Visai paprastai. MAN 2017 metais išplėtė savo modelių gamą furgonais TGE (identiški Volkswagen Crafter ir gaminami toje pačioje gamykloje), todėl dabar gali patenkinti įvairius pervežimo poreikius nuo 3 iki 44 tonų (neskaitant itin sunkių negabaritinių krovinių, kuriems reikia specialių platformų). Turint omenyje, kad kita MAN kompanija gamina variklius, kurie naudojami ir konteineriniuose laivuose, MAN iš tiesų gali prekes atgabenti iš kito pasaulio krašto. MAN Truck & Bus pelnas pernai siekė 532 milijonus eurų (2016 metais – 416 milijonų)

MAN TGE furgonas techniškai yra identiškas Volkswagen Crafter ir yra surenkamas toje pačioje Vžesnėje, Lenkijoje. (MAN nuotrauka)

MAN ateitis – elektrinė. MAN gamina ir autobusus, ir sunkvežimius, ir furgonus. Visi jie ateityje bus elektriniai – tai MAN tvirtina ir nori būti šio pokyčio priešakyje. Dėl to MAN jau dabar gamina elektrinius miesto autobusus ir prekių išvežiojimui mieste skirtus sunkvežimius. Šiemetinėje komercinių automobilių parodoje IAA 2018 pristatė ir vos per 18 mėnesių sukurtą MAN CitE – nedidelį sunkvežimį su pilnai įkrautomis baterijomis nuvažiuojantį 100 km – to turėtų pakakti trumpiems miesto atstumams. Nepaisant to, kad sunkvežimis buvo sukurtas labai greitai, rimtai galvojama apie masinę CitE gamybą. Štai elektrinio transporto eilė, kurią MAN pristatė toje parodoje Hanoveryje:

Visos MAN naujovės IAA 2018 komercinių automobilių parodoje. (MAN nuotrauka)



Taip pat skaitykite įdomių faktų rinkinius apie:

DAF

Volvo Trucks

Scania

SEAT

Volvo

Lexus

Honda

Subaru

Audi

BMW

BMW E30

Peugeot

Jeep

Kas šie kartais įvairiuose renginiuose matomi sunkvežimiai su apvaliais stiklais? Kas juos sukūrė?

Kas šie kartais įvairiuose renginiuose matomi sunkvežimiai su apvaliais stiklais? Kas juos sukūrė?

Luigi Colani – garsus Vokietijos pramoninio dizaino kūrėjas, turintis kurdų ir lenkų kraujo. Karjerą pradėjo dar šeštajame dešimtmetyje ir išgarsėjo savitu grožio supratimu. Iš pradžių kūrė automobilių dizainą tokiems garsiems vardams kaip Fiat, Alfa Romeo, Lancia, Volkswagen ir BMW, vėliau kūrė baldus, namų apyvokos daiktus, elektronikos prietaisus. Nors Colani biografijoje daug įspūdingų ir apdovanojimus pelniusių kūrinių (Schimmel gaminamas Pegasus fortepijonas yra išties stulbinantis) jūs tikriausiai Colani dizainą atpažįstate ir ne visiems gražių sunkvežimių.

Colani jaunystėje studijavo Berlyne ir Paryžiuje. Būtent Prancūzijoje jis mokėsi aerodinamikos, kuri jį išties sužavėjo. Nuo tada jis aptakias formas stengėsi įterpti į visus savo kūrinius, ypač automobilius. Colani su automobilių pramone daug dirbo 6-7 dešimtmetyje ir jautė, kad tuomet automobiliai buvo tiesiog per daug kampuoti ir negražūs. Colani siekė suderinti aptakias formas su estetiniu išskirtiniu dizainu – tai svarbu pasakyti dėl to, ką tuoj pamatysite.




Į Colani dizaino evoliuciją, pianinus, rašiklius ir elektronikos prietaisus šįkart nesileisime. Šiame straipsnyje pakalbėsime apie šį tą, kas ir šiandien sukelia tai teigiamas, tai neigiamas reakcijas – Colani sunkvežimius. Būdamas aistringas aerodinamikos mokslo gerbėjas, jis visada pastebėdavo formas, kurioms trūksta aptakumo. Žinia, jo tikrai trūksta europietiškiems sunkvežimiams. Su dabartinėmis taisyklėmis sunku kurti itin aptakias formas, kurios nekenktų vilkiko funkcionalumui – ilgos, aptakios nosys automatiškai trumpintų krovinių skyrių. Tačiau Colani visada manė, kad sunkvežimių gamintojai tiesiog neišnaudoja turimų galimybių

Luigi Colani aptakius vilkikus kūrė tarsi atsaką į naftos krizę aštuntajame dešimtmetyje. (Michael Meding, Wikimedia (CC BY-SA 2.0 de)

Aštuntojo dešimtmečio pradžioje pasaulį ištiko naftos krizė – degalų kainos tiesiog šovė į viršų. Tai neišvengiamai paveikė automobilių pramonę, vis daugiau žmonių pirko pigius, taupius automobilius, sportinių automobilių gamintojai buvo priversti mažinti savo mašinų galią. Colani tai pamatė kaip galimybę prasimušti su savo idėjomis ir Mercedes-Benz vilkiko pagrindu sukūrė pirmąjį savo aptakų sunkvežimį. Tik jis taip ir liko nepastebėtas, nors teoriškai turėjo sumažinti degalų sąnaudas.

Nepaisant pirminės nesėkmės, Colani ir toliau pristatinėjo naujas dizaino versijas. (Pictorius, Wikimedia(CC BY-SA 4.0)

Colani jautėsi neišgirstas ir kartojo, kad niekas negavo žinutės. Nors pats to atvirai nesakė, jis svajojo, kad koks nors sunkvežimių gamintojas susidomės revoliuciniu dizainu ir jį pavers masinės gamybos realybe. Tačiau taip nenutiko. Nieko panašaus – Colani vilkikas buvo atmestas, o ir visuomenės sutiktas kaip akį rėžiantis dizainas. Colani jo paties darbas patiko ir jis jį tęsė – per kelerius ateinančius metus jis parodė dar kelias koncepcijas. Galiausiai neįprastas dizainas buvo pastebėtas ir Colani sunkvežimiai vis dažniau buvo kviečiami į įvairias parodas.

Naujesnės Colani sunkvežimio versijos išlaikė neįprastą priekinio stiklo išvaizdą. (Wikipedia-ce, Wikimedia)

Sunku surasti informacijos, kiek iš viso Colani sunkvežimių buvo pagaminta, tačiau tikrai nemažai. Daug jų buvo vilkikai, kai kurie – mažesni sunkvežimiai. Nemažai jų yra palyginti nauji, sukurti po 2010 metų. Tiesa, panašu, kad nei vienas iš jų pagal paskirtį taip ir nedirbo. Įprastai jie tik lanko parodas, reklamuoja įvairias technologijas ir tiesiog akį rėžia futuristine išvaizda. Jei manote, kad Colani sunkvežimiai yra negražūs, tokie nesate vieni – taip mano daugelis.

Galiniai ratai buvo uždengti, siekiant geresnio aerodinaminio efektyvumo. (Thomas Vogt, Wikimedia(CC BY-SA 2.0)

Colani sunkvežimiai išsiskyrė futuristiniu, aptakiu dizainu, kuriame dominavo stiklų konfigūracija. Priekinis ir šoniniai langai tarsi susiliejo į bendrą visumą. Priekinis Colani sunkvežimių stiklas visada yra visiškai apvalus, sumontuotas kampu. Pačiame jo centre yra trys valytuvai, kurie efektyviai nuvalo visą stiklo paviršių. Po šiuo langu yra dar vienas, leidžiantis pažvelgti į sunkvežimio nosį, kuri dėl aerodinaminių priežasčių visada yra šiek tiek atsikišusi. Ir iš tiesų, Colani sunkvežimiai buvo labai aptakūs, tačiau šansų prigyti neturėjo. Kodėl?

Toks dizainas sumažina naudingą erdvę kabinoje ir pasunkina patekimą į ją. (Marcin Grochowski, Wikimedia(CC BY-SA 3.0 pl)

Na, tikrai ne dėl to, kad jie neatrodo labai gražiai – sunkvežimiai ir neturi taip atrodyti. Nors Colani yra tikras aerodinamikos ekspertas, nemaža jo sunkvežimių dizaino dalis yra šokiruojantys bruožai, kurie nebūtinai yra funkcionalūs. Jis nori jus šokiruoti, o tai sunkvežimių gamintojams nerūpi. Kartu toks dizainas stipriai sumažina vietą kabinoje, apsunkina įlipimą, priėjimą prie mechaninių sunkvežimio mazgų. Gaunami privalumai aerodinamine prasme tiesiog neatperka patiriamų trūkumų, kurių iš tiesų yra daug. Tarp jų – ir išaugusi kaina, suprastėjęs saugumas autoįvykių metu.

Taigi, jei kada pamatysite tokį sunkvežimį, būtinai jį apžiūrėkite. Taip sunkvežimiai ateityje tikrai neatrodys, tačiau šį dizainą sukūrė neeilinė asmenybė, sugebėjusi savaip pritraukti į save dėmesį.



Taip pat skaitykite:

Kam turime būti dėkingi už įspūdingosios Fiat Multipla dizainą?

Itališka automobilių pasaulio varlė;

Įspūdingas General Motors Bison turėjo būti vilkikų ateities pranašu;

Steinwinter 2040 – itin žemas vilkikas, kuris neturėjo šansų įsitvirtinti;

Scammell Scarab – neįprastas triratis vilkikas;

Kaip atrodė pirmasis pasaulio vilkikas?

Apie Nodum

Nodum.lt - įdomiems skaitiniams skirtas puslapis. Čia reguliariai publikuojami straipsniai apie naujausias technologijas, mokslo pasiekimus, automobilių pasaulio naujienas ir kultūrą, patarimus ir visokias internete aptinkamas įdomybes. Didžiausias dėmesys skiriamas žmonėms, kurie kuria, keliauja, myli savo darbą, įdomioms lankytinoms vietoms ir pomėgiams. Nodum.lt - įvairenybių mazgas, jei veikiate ką nors įdomaus, apie ką norėtumėte papaskoti - susisiekite su mumis per mūsų Facebook puslapį ar elektroniniu paštu - nodum2017@gmail.com.