Neskubėkite laidoti dyzelinių sunkvežimių – Shell pademonstravo vilkiką, kuris suvartoja rekordiškai mažai degalų (Video)

Neskubėkite laidoti dyzelinių sunkvežimių – Shell pademonstravo vilkiką, kuris suvartoja rekordiškai mažai degalų (Video)

Ateitis priklauso elektriniam transportui – dabar tai jau suvokia visi. Visgi, dabartyje turime tokias technologijas ir tokią infrastruktūrą, kurią turime, todėl dyzeliniai vilkikai kol kas tikrai niekur nedings. Bet kaip atvesti dyzelinius vilkikus į naujus ekologijos laikus? Shell sukūrė įspūdingą vilkiką, kuris sugriovė visus išankstinius nusistatymus – tokių žemų dyzelino sąnaudų dar nebuvo matyti.

Shell Starship – tai itin aukštą aerodinaminį efektyvumą turintis vilkikas, sukurtas padedant bendrovei AirFlow. Starship kūrėjai nusprendė pasitelkti visas žinomas gudrybes ir medžiagas, kad eksperimentinis vilkikas būtų geriausias, kokį įmanoma sukurti šių dienų sąlygomis. Kaina, žinoma, nebuvo svarbi, nes tai – tik vienas vilkikas, nepretenduojantis į masinę gamybą. Tikimasi, kad Starship projekto metu išmoktas pamokas pavyks perleisti didžiausiems sunkvežimių gamintojams.



Aišku, pirmiausia į akis krenta Starship vilkiko kabina. Jos forma ištobulinta taip, kad vilkikas minimaliomis pastangomis skrostų vėją. Starship vilkiko kėbulas yra pagamintas iš anglies pluošto – tai itin tvirta ir itin lengva medžiaga, įprastai sutinkama superautomobilių ir lenktyninių automobilių gamyklose. Žinoma, grotelės visada yra kliūtis aerodinaminiam efektyvumui. Elektriniams automobiliams didelių grotelių nereikia, o štai dyzelinį variklį reikia gerai aušinti. Tačiau labiausiai aušinimas reikalingas tada, kai variklis dirba sunkiai – pavyzdžiui, kai tempia sunkvežimį į kalną. Važiuojant pastoviu greičiu greitkelyje tiek aušinimo tikrai nereikia, todėl dalį grotelių Starship gali tiesiog uždaryti. Na, o visi nevairuojami Starship ratai buvo uždenti, o tarpas tarp vilkiko ir puspriekabės maksimaliai sumažintas.

Starhip kabina yra pagaminta iš anglies pluošto – tik priekiniai ratai liko neuždengti specialiais aptakais. (Shell nuotrauka)

Starship turi hibridinę pavarą. Važiuojant įprastu greičiu sunkvežimis įkrauna baterijas, kurios vėliau padeda varikliui sunkiose situacijose. Elektros energija padeda sunkvežimiui pajudėti iš vietos ar įvažiuoti į kalną. Elektra reikalinga ir prietaisams kabinoje veikti. Tam, kad variklis be reikalo nedegintų degalų, salono įrangai tiekiama saulės energija – sunkvežimio stogas yra nusėtas saulės kolektoriais.

Tarpas tarp vilkiko kabinos ir puspriekabės buvo maksimaliai sumažintas ir uždengtas, o sunkvežimio viršų papuošė saulės kolektoriai. (Shell nuotrauka)

Shell apgalvojo ir padangų slėgį. Nustebtumėte sužinoję, koks svarbus yra padangų slėgis įvairių mašinų degalų sąnaudoms. Starship turi sistemą, kuri užtikrina, kad visos sunkvežimio padangos visuomet yra optimaliai pripūstos. Ilgos kelionės metu slėgis padangose keičiasi, todėl ši sistema tikrai padeda optimizuoti trintį ir sumažinti dyzelino sąnaudas.

Kelionės iš Kalifornijos į Floridą metu vilkikas sudegino rekordiškai mažai degalų, nors vežė sunkesnį nei įprasta svorį. (Shell nuotrauka)

Ir koks viso šio ilgo darbo rezultatas? Jį galima apibūdinti vienu žodžiu – įspūdingas. Įprastas vilkikas su puspriekabe ir kroviniu JAV sveria apie 25,9 tonas ir vidutiniškai sunaudoja apie 36,7 litrus 100 kilometrų nuvažiuoti. Shell Starship leidosi į kelionę nuo vakarinės iki rytinės JAV pakrantės – iš Kalifornijos į Floridą. Šios kelionės metu Starship galimybės buvo išbandytos realiomis sąlygomis važiuojant tiek mieste, tiek greitkelyje, besikeičiant aukščiui virš jūros lygio, kelio dangai ir eismo sąlygoms. Starship su kroviniu svėrė 33,1 toną ir 100 km sudegino vos 26,3 litrus dyzelino.

 

Jei važinėjate tik automobiliu, 26,3 litrai 100 km neatrodo taip jau įspūdingai. Tačiau tai iš tiesų yra nemenkas pasiekimas, kuris padėtų ir gamtai, ir vežėjams sutaupyti. Vienu metu Starship 100 km naudojo vos 23,5 litrus, taigi, technologijas dar galima gerinti. Tiesa, nereikėtų pamiršti, kad Shell Starship tėra technologijų studija ir bandymų objektas, siekiant pažiūrėti, kurie sprendimai veikia, o kurie nėra tokie reikšmingi.



Taip pat skaitykite:

Volvo Trucks norėtų, kad vilkikai naudotų dujas;

Elonas Muskas pareiškė, kad Tesla Semi vienu įkrovimu nuvažiuos dar toliau nei skelbta iki šiol;

Kodėl sunkvežimiai ir autobusai nėra tokie aerodinamiški kaip automobiliai?

Nikola One – elektrinis sunkvežimis, kuris elektrą sau gaminsis pats;

10 faktų apie sunkvežimius, kurių galbūt nežinojote.

Kodėl vilkikai negali atrodyti taip? 1983 sukurtas konceptas stebino išvaizda, bet neturėjo šansų įsitvirtinti

Kodėl vilkikai negali atrodyti taip? 1983 sukurtas konceptas stebino išvaizda, bet neturėjo šansų įsitvirtinti

Visais laikais inžinieriai stengėsi kurti pažangias revoliucines technologijas, kurios pakeistų pasaulį. Būtent su tokiomis mintimis 1983 metais buvo pristatytas Steinwinter 2040 vilkikas, kuris pats visas patilpdavo po puspriekabe. Įspūdingas koncepcinis modelis traukė žvilgsnius, tačiau neturėjo jokių šansų įsitvirtinti. Kodėl?

Daugelis šiuolaikinių vilkikų atrodo labai panašiai – išskirtinis dizainas nėra dalykas, kuris labai domintų didžiuosius gamintojus. Ir Steinwinter 2040 buvo sukurtas tikrai ne dėmesiui patraukti. Buvo manoma, kad itin žemo profilio vilkikas taps efektyvesnių pervežimų įrankių.



Steinwinter kompanija Štutgarte įkurta dar 1969 metais. Ji kūrė specifinius automobilius. Pavyzdžiui, Amigo buvo Fiat pagrindu sukurtas bagis, o Junior 50 buvo specialiai jaunimui skirtas automobilis su vieno cilindro 50 kubinių centimetrų varikliu. Tačiau bene įspūdingiausias Steinwinter  kūrinys buvo 2040 vilkiko koncepcija, kuri dar 1983 metų Frankfurto automobilių parodoje sužavėjo pasaulį.

Steinwinter 2040 visas tilpo po specialiai jam sukurta puspriekabe (Gamintojo nuotrauka).

Steinwinter 2040 idėja buvo krovinių skyriaus padidinimas, oro pasipriešinimo sumažinimas ir modulinės mašinos. Šio vilkiko aukštis buvo tik 1,17 metro. Palyginimui, Lamborghini Huracán superautomobilio aukštis yra 1,165 m. Tai reiškia, kad visas Steinwinter 2040 tilpo po specialiai jam sukurta puspriekabe. Taigi, puspriekabė galėjo būti ilgesnė, nes vilkikas visiškai neprisidėjo prie junginio ilgio.

Kartu buvo panaikintas ir tas nekenčiamas tarpas tarp vilkiko kabinos ir puspriekabės. Tas tarpas yra viena iš didžiausių vilkikų aerodinamikos problemų. Be jo junginys tampa gerokai aptakesnis, todėl greičiau bėgėjasi ir sunaudoja mažiau degalų.

Vilkiko aukštis nesiekė nei 1,2 metrų, nors visi pagrindiniai mazgai buvo paimti iš jau gaminamų vilkikų (Gamintojo nuotrauka).

Galiausiai, buvo manoma, kad nedidelis Steinwinter 2040  vilkikas puikiai tiks modulinėms mašinoms kurti. Pavyzdžiui, virš savęs jis galėtų vežti specialų krovinių konteinerį, o paskui save tempti priekabą. Jis taip pat galėjo tapti autobuso pagrindu. Galios šioms užduotims tikrai būtų pakakę.

Steinwinter 2040 naudojo Mercedes OM422 dyzelinį V8 variklį, išvystantį 205 kW ir 1021 Nm. Visa galia per 16 pavarų ZF transmisiją buvo perduodama vienintelei galinei ašiai. Viduje buvo galima surasti automobilio stiliaus saloną, tačiau vairuotojo darbo vieta nebuvo labai patogi, o apie vietą asmeniniams daiktams ar poilsiui nebuvo galima nei pasvajoti. Ir šiaip, važiuoti po puspriekabe nėra labai smagu ar saugu, o vairuotojo apžvalgos kampas buvo tiesiog siaubingas.

Buvo manoma, kad Steinwinter 2040 puikiai tiks modulinėms mašinoms kurti ir net virš kabinos galės vežti pilnai pakrautą konteinerį (Gamintojo nuotrauka).

Kita vertus savo laikui Steinwinter 2040 buvo itin modernus vilkikas. Jis turėjo nepriklausomą pneumatinę važiuoklę, ABS, klimato kontrolės sistemą. Vilkikas, savaime aišku, pasižymėjo žemu svorio centru, daugelis mechanizmo detalių buvo pasiskolinta iš Mercedes gamos – taip siekta sumažinti gamybos ir priežiūros kaštus.

Tačiau šio koncepto baigtis buvo liūdna. Steinwinter 2040  pasirodė esąs nepatikimas – oro paėmimo angos buvo per mažos, todėl kaito variklis. Inžinieriams sunkiai sekėsi patobulinti ir valdymo charakteristikas – Steinwinter 2040 buvo sunkiai manevruojamas, priekinė ašis lengvai prarasdavo sukibimą aštresniuose posūkiuose. Kompanija tikėjosi, kad prie projekto prisidės Mercedes, tačiau automobilių ir sunkvežimių pramonės milžinei Steinwinter 2040 nepasirodė perspektyvus vilkikas. Iš pradžių projektu domėjosi ir DAF bei Isuzu, tačiau jis joms pasirodė turintis per daug trūkumų. Juk norint pilnai išnaudoti jo potencialą būtų tekę gaminti ir specialias puspriekabes.

Paaiškėjo, kad Steinwinter 2040 daug degalų nesutaupė, o trūkumų tiesiog buvo per daug (Gamintojo nuotrauka).

Tačiau galutinį smūgį sudavė nauji reikalavimai sunkvežimiams – bendras junginio ilgis nuo 1990 metų buvo apribotas iki 18,75 metrų, iš kurių krovinių skyriui buvo galima skirti tik 15,65 metrus. Kadangi Steinwinter 2040 nepademonstravo žymiai taupesnis už kitus vilkikus, o problemų buvo daug, su juo buvo atsisveikinta.

Po kelių metų Steinwinter 2040 dar pasirodė televizijos seriale Highwayman. Tuomet vilkikas jau buvo visiškai pasikeitęs arba buvo specialiai modifikuotas televizijai. Šiame klipų rinkinyje jį galite pamatyti nuo 2:30.

 

Steinwinter kompanija gamybinę veiklą nutraukė 1987 metais, tačiau tebegyvuoja iki šiol – dabar padeda kitiems gamintojams kurti prototipus. Steinwinter 2040 projektas nuo pat pradžių buvo pasmerktas nesėkmei. Nors idėja ir įdomi, tokio dizaino trūkumai nusveria privalumus. Tačiau kas žino – galbūt kažkaip panašiai kada nors atrodys autonominiai vilkikai?



Taip pat skaitykite:

Kita istorinė itin žemo profilio vilkiko koncepcija – General Motors Bison;

Kaip atrodė pirmasis pasaulio vilkikas?

Elektriniai sunkvežimiai važinėjo dar prieš 100 metų;

Goliath GD 750 – pokario Vokietijos verslininkų džiaugsmas;

Scammell Scarab – neįprastas triratis vilkikas;

Tesla Semi nenustoja stebinti – Elonas Muskas pareiškė, kad nuvažiuojamas nuotolis bus dar didesnis nei planuota

Tesla Semi nenustoja stebinti – Elonas Muskas pareiškė, kad nuvažiuojamas nuotolis bus dar didesnis nei planuota

Tesla Semi iš tikrųjų yra įspūdingas technologinis pasiekimas. Šio sunkvežimio dizainą ir kai kuriuos sprendimus galima vertinti įvairiai, tačiau negalima paneigti fakto, kad Semi yra greitas, praktiškas ir, jei tikėsime Tesla pažadais, ekonomiškas sunkvežimis. Tačiau dar neprasidėjus masinei Tesla Semi gamybai esame nustebinti – Muskas teigia, kad vienu įkrovimu vilkikas su maksimaliu kroviniu įveiks daugiau nei buvo planuota. Daimler vadovai išlieka skeptiški, tačiau šį pasiekimą taip pat laiko įspūdingu.

Pernai lapkritį pristatytas vilkikas iš karto prikaustė žmonių dėmesį. Nieko panašaus vežėjai dar nebuvo matę – itin geras aerodinamikos koeficientas, milijono mylių garantija, 36,3 tonų vežamas svoris, įsibėgėjimas iki 96 km/h per 20 sekundžių ir ilgesnis nei 800 km atstumas, įveikiamas vienu įkrovimu. Nieko keisto, kad pasipylė užsakymai, tačiau dabar Muskas teigia, kad įveikiamas atstumas bus dar didesnis.



Anksčiau buvo teigiama, kad su maksimalaus svorio kroviniu tarp baterijos įkrovimų Tesla Semi galės nuriedėti kiek daugiau nei 800 km. Dabar Muskas teigia, kad bandymų metu aiškėja, jog atstumas bus artimesnis 965 km. Tikslaus skaičiaus Tesla vadovas nepateikia, tačiau tikriausiai galime manyti, jog elektrinis vilkikas vienu įkrovimu nuvažiuos bent 100 km toliau nei manyta anksčiau. Jei ši informacija pasitvirtins, Tesla Semi pirkėjų ratas dar išsiplės. Jame tikrai bus ir Daimler.

Bandymų metu aiškėja, kad Tesla Semi vienu įkrovimu įveiks daugiau nei 900 km. (Korbitr, Wikimedia)

Daimler taip pat kuria elektrinius sunkvežimius ir tai – nieko keisto. Elektrinius sunkvežimius kuria ir Renault, ir Volvo, ir kiti gamintojai. Konkurencija šioje rinkoje tik auga ir aršėja. Galima neabejoti, kad Musko pranešimai apie Tesla Semi savybes yra skirti tik naujiems klientams pritraukti. Tačiau Daimler sunkvežimių vadovas Martinas Daumas skeptiškai žiūri į tokius pranešimus. Jis primena, kad fizikos dėsniai vienodai veikia ir Kalifornijoje, ir Vokietijoje. Daumas taip pat patvirtino, kad Daimler pirks bent du Tesla Semi vilkikus – vieną būtinai išardys, o kitą pasiliks bandymams.

Daimler specialistai nėra vieninteliai abejojantys įspūdingomis Tesla Semi savybėmis. Kai kurie ekspertai mano, kad tokį nuvažiuojamą atstumą galima pasiekti tik su ateinančios kartos baterijomis, kurių dar niekas neturi. Tesla atšauna, kad visos savybės pasiekiamos jau egzistuojančiomis technologijomis. Tuo išties sunku patikėti, nes įsibėgėjimas, įveikiamas atstumas vienu įkrovimu ir vežamas svoris atitinka rinkos standartus, o kaina yra palyginti maža – vienas Semi kainuos apie 180 tūkstančių dolerių.

Tesla Semi galės vežti kiek sunkesnį nei 36 tonų krovinį – nedaug atsiliks nuo dyzelinių konkurentų. (Korbitr, Wikimedia)

Tesla anksčiau teigė, kad baterijos sudaro didelę dalį elektrinių mašinų vertės. Teigiama, kad dabar baterijos kainuoja 150 dolerių už vieną kilovatvalandę. Semi reikės 800-1000 kWh baterijų, kurios kainuos 120-150 tūkstančių dolerių. Akivaizdu, kad tai – per brangu turint omenyje nurodytą vilkiko kainą. Taip pat teigiama, kad 2020 metais ši kaina nukris iki 100 dolerių už kilovatvalandę, tuomet Semi baterijos kainuotų 80-100 tūkstančių JAV dolerių. Jei būtų pasiekta tokia kaina, galbūt liktų pinigų ir likusiam vilkikui pagaminti.

Kad ir kaip ten bebūtų, nesunku suvokti, kodėl konkurentai yra skeptiški dėl Tesla skelbiamų skaičių. Muskas į tokias pastabas tik šypteli – gal ponas Daumas gerai nesuvokia fizikos dėsnių? O pirkėjai laukia, ar Tesla išpildys pažadus ir susitvarkys su gamybos iššūkiais. Telieka tikėtis, kad viskas bus taip, kaip ir planuojama.



Taip pat skaitykite:

Ar Tesla susitvarkys su elektrovilkiko gamyba?

Tesla Semi lanko savo pirkėjus;

Pirmasis tikras darbinis Tesla Semi reisas;

Pirmą kartą užfiksuotas bendro naudojimo keliuose bandomas Tesla Semi;

Ar Tesla Semi yra per brangus?

Kuo Tesla vilkiko dizainas neįtiko patyrusiems vairuotojams?

Pasaulį nustebinęs Tesla Semi pristatymas.

Ar Tesla susidoros su Semi elektrovilkiko gamyba? Kompanija skęsta gamybos košmare, bet Muskas kalbas apie naujus planus

Ar Tesla susidoros su Semi elektrovilkiko gamyba? Kompanija skęsta gamybos košmare, bet Muskas kalbas apie naujus planus

Tesla Motors yra pakankamai jauna automobilių kompanija. Ji įkurta 2003 metais, o pirmasis automobilis į rinką atėjo tik 2008 metais. Tai buvo Roadster – Lotus kėbulas su elektrine širdimi. Pradžia buvo sunki, bet užsispyrusi Elono Musko asmenybė per tuos metus Tesla markę iškėlė į viršūnes. Visgi, kitais metais turi pasirodyti elektrinis Tesla vilkikas, bet žmonėms kyla įvairių abejonių – ar jauna kompanija susitvarkys su tokios mašinos gamybos iššūkiais?

Pirmasis Tesla modelis buvo Roadster – nedidelis elektrinis sportinis automobilis, sukurtas ant Lotus Elise bazės. Nors tai buvo gana įdomus automobilis, kuris tikrai patraukė žmonių dėmesį, jo gamyba nebuvo labai sudėtinga. Juk kėbulai su važiuoklėmis buvo gaminami Lotus, todėl Tesla galėjo susikoncentruoti į elektrinės jėgainės kūrimą ir surinkimą. Pradžia buvo tokia paprasta (nors kartu ir nelengva), o dabar jau kitais metais Tesla ketina į gatves paleisti sudėtingą elektrovilkiką Semi.



Semi bus ne ką mažiau vikrus už tą mažylį Roadster, kas jau savaime yra didžiulis pasiekimas. Tačiau sunkvežimis tai nėra automobilis. Vilkikus perka įmonės, kurios tikisi gamintojo paramos, atsarginių detalių, rūpesčių nekeliančio garantinio aptarnavimo. Žiūrint iš šalies, atrodo, kad Tesla gali pritrūkti patirties – jos kompanija turi nedaug ir automobilių pramonėje, o elektrinių sunkvežimių gamyba yra apskritai nauja sritis.

Tesla Semi projektas einasi sklandžiai, bet reikalai Model 3 gamybos linijose nėra tokie geri. (Korbitr, Wikimedia)

Visgi, nemažai kompanijų patikėjo įspūdingais Tesla Semi lydinčiais skaičiais. Šis vilkikas su kroviniu gali tarp įkrovimų įveikti daugiau nei 800 km, o 100 km/h greitį pasiekia per vos daugiau nei 20 sekundžių – ir tai daro su maksimaliai sunkiu kroviniu. Žadama, kad vilkikas bus ne tik greitas, bet ir taupus – atsipirks per 1-2 metus. Nieko keisto, kad tokios kompanijos, kaip PepsiCo, Anheuser-Busch, FedEX, DHL ir daugybė kitų jau pateikė užsakymus. Šios įmonės džiaugiasi galimybe išbandyti ateities transporto priemones, sumažinti savo anglies dvideginio emisijas ir tuo pačiu pagerinti savo įvaizdį. Bet ar jos tikrai sulauks savo užsakytų vilkikų kitais metais?

Tesla Model 3 į eiles sustatė šimtus tūkstančių žmonių. Jie noriai mokėjo depozitą, kad taptų vieni pirmųjų, įsigijusį pigiausią markės elektromobilį. Žiniasklaida tuomet džiūgavo, kad prasideda tikroji elektromobilių revoliucija, tačiau dabar dažniau pranešama apie problemas Model 3 gamybos linijose. Buvo planuojama, kad maždaug šiuo metu per savaitę bus pagaminama po 5 000 automobilių. Vėliau ši prognozė buvo sumažinta, bet ir tą 2500 automobilių ribą pasiekti sekėsi sunkiai. Tada Model 3 pirkėjai pradėjo skųstis kokybe – salono medžiagos atrodo pigiau, nei tikėtasi, o liečiamas ekranas, kuriuo kontroliuojamos visos automobilio funkcijos, stringa ir kvailioja. Elonas Muskas tikrąja to žodžio prasme miega Tesla gamykloje ir pats pripažįsta, kad padarė klaidą – neskyrė pakankamai dėmesio gamybos optimizavimui.

Semi jau atliko bandomuosius reisus, o užsakymų skaičius tik auga. (Korbitr, Wikimedia)

Iš pradžių Model 3 gamybą stabdė per lėta baterijų gamyba, vėliau – tiekimo sutrikimai. Dabar tapo visiškai aišku, kad automatizuota Tesla gamyklos sistema nėra pati greičiausia. Model 3 gamyba neseniai buvo apskritai sustabdyta, kad niekas netrukdytų sureguliuoti gamybos linijų. Visgi, dabar priimtas sprendimas – gamykla veiks 24 valandas per parą 7 dienas per savaitę – kitaip gamybos tikslai pasiekti nebus.

Tesla Semi išlėkė į pirmą tikrą reisą:

 

Kaip tai gali nuteikti Tesla Semi pirkėjus? Jie jau sulaukė privačių pristatymų ir jų ratas vis plečiasi. Bet abejojančių, kad serijinė Semi gamyba tikrai prasidės kitais metais, daugėja. Jei planas paskubinti Model 3 gamybą pavyks, dabar turimi užsakymai bus įgyvendinti per maždaug metus. Taigi, gamybiniai pajėgumai Tesla Semi galėtų būti skirti laiku, tačiau pats Elonas Muskas savo kalbomis tik dar labiau glumina investuotojus ir markės gerbėjus.

Kitais metais ketinama į gatves paleisti ne tik Tesla Semi vilkiką, bet ir Model Y visureigį, o 2020-aisiais – naująjį Roadster superautomobilį. Tuomet savo eilės laukia ir Tesla pikapas. Ar ne per daug kamuolių ore, kai kompanija sunkiai tvarkosi su Model 3 gamybos iššūkiais? O gal viskas pasisuks į gerą, nes svarbiausios pamokos išmoktos jau dabar?



Taip pat skaitykite:

Tesla Semi lanko savo pirkėjus;

Pirmasis tikras darbinis Tesla Semi reisas;

Pirmą kartą užfiksuotas bendro naudojimo keliuose bandomas Tesla Semi;

Ar Tesla Semi yra per brangus?

Kuo Tesla vilkiko dizainas neįtiko patyrusiems vairuotojams?

Pasaulį nustebinęs Tesla Semi pristatymas.

Kaip atrodė pirmasis pasaulio vilkikas? Pasirodo, jis buvo sukurtas dar prieš 137 metus

Kaip atrodė pirmasis pasaulio vilkikas? Pasirodo, jis buvo sukurtas dar prieš 137 metus

Praktiškai visi jūsų įsigyti daiktai vienu ar kitu metu pabūna sunkvežimyje. Nauji gaminiai dar gamyklose sukraunami į sunkvežimius, vėliau keliauja į logistikos centrus, tada į parduotuves, o iš jų – į jūsų namus. Net ir išmestas daiktas dar spėja pasivažinėti sunkvežimiu. Nemažai jų yra vilkikai. Tai – vienas iš kertinių mūsų civilizacijos akmenų, bet kas ir kada išrado puspriekabę traukiantį vilkiką?

Vilkikas – tai sunkvežimis, kuris veža puspriekabes su kroviniu. Jei staiga dingtų visi vilkikai, ekonomikos sustotų. Tačiau juk vilkikų ir sunkvežimių apskritai žmonija ilgą laiką neturėjo. Kada pasaulį išvydo pirmasis vilkikas?



Iš tiesų, vilkikai yra senesni nei automobiliai su vidaus degimo varikliais. Taip yra todėl, kad pirmąjį vilkiką varė garo variklis. Garo varikliais varomos mašinos atsirado dar 18 amžiaus viduryje, tačiau jos nepasklido iki pat 19 amžiaus pradžios. Taip buvo dėl to, kad technologija buvo prastai išvystyta, o infrastruktūra nebuvo pritaikyta sunkioms mašinoms. Juk tais laikais arklių traukiamas transportas buvo pagrindinė susisiekimo priemonė, todėl ir keliai buvo tiesiami būtent tokioms transporto priemonėms.

19 amžiuje viskas pradėjo keistis. Garo varikliai plačiai pasklido ir pramonėje, ir transporto sektoriuje. Iš karto pasirodė ir garo varikliais varomi sunkvežimiai. Tiesa, dėl neišvystyto kelių tinklo, jie važinėjo itin trumpais maršrutais, dažniausiai nusidriekusiais nuo kokios nors gamyklos iki geležinkelio stoties. Šie garo varikliais varomi sunkvežimiai buvo kuriami arklių traukiamo vežimo principu, todėl buvo nelankstūs, aukšti ir nemanevringi. Visgi, jau 1881 metais pasaulį išvydo ir pirmasis vilkikas su puspriekabe.

Tai buvo prancūzų įmonės De Dion-Bouton kūrinys. Ši kompanija buvo įkurta po to, kai inžinierius Marquis Jules-Albert de Dion parduotuvės vitrinoje pamatė traukinio modelį. Vyras jau seniai žavėjosi garo variklių technologijomis, todėl pagautas įkvėpimo kartu su  Georges Bouton ir Charles Trépardoux įkūrė naują automobilių gamintoją De Dion-Bouton. Oficialiai įmonė įkurta tik 1883 metais, tačiau vilkiko prototipas atsirado pora metų anksčiau.

Tai buvo paprastas, primityvokas vilkikas be kabinos, priekyje sumontuotu garo varikliu ir priekiniais varomais ratais. Iš tiesų šis prototipas buvo kuriamas kaip įprastas automobilis, tačiau mintis tiems laikams buvo geniali. De Dion-Bouton vilkikas galėjo temti arkliams skirtas priekabas ir puspriekabes. Du ratus turintis vežimas tapo pirmąja pasaulio vilkiko puspriekabe, o De Dion-Bouton išradimas – moduline transporto priemone. Pakeitus krovininę puspriekabę į galinę senos karietos dalį, mašina virsdavo keleivine ir atrodė maždaug taip:

De Dion-Bouton vilkikas su keleivine puspriekabe, 1894 metai. (Wikimedia)

Šis De Dion-Bouton išradimas dabar laikomas pirmuoju pasaulio vilkiku. Bet jei manote, kad tikras vilkikas būtų varomas tik vidaus degimo varikliu teks peršokti 17 metų į priekį. Tuomet pirmą vilkiką savo reikmėms sukūrė JAV inžinierius Alexander Winton.

Wintonas, imigrantas iš Škotijos, Ohajuje turėjo savo automobilių kompaniją Winton Motor Carriage Company. Ji jau nuo 1896 gamino automobilius. Visi jie buvo surenkami rankomis, o ir tų laikų poreikiai buvo visai kitokie, todėl per metus buvo pagaminami vos keli automobiliai. 1898 metai Wintonui buvo itin sėkmingi – per metus dirbtuvėse buvo pagaminti net 22 automobiliai. Problema buvo ta, kad jų pirkėjai dažnai gyveno kitame šalies pakraštyje. Tai reiškė, kad pristatomas automobilis visada atkeliauja su jau pakankamai didele rida. Tačiau Wintonas rado išeitį.

Winton vilkikas veža naują Winton automobilį.

Savo reikmėms 1898 metais Winton Motor Carriage Company sukūrė vilkiką su nedidele puspriekabe. Ant šio tralo tilpo tik vienas automobilis, tačiau jis išpildė tas užduotis, kurioms ir buvo sukurtas. Automobiliai savo savininkus pasiekdavo visiškai nauji, su nuline rida (kas dabar yra beveik neįmanoma). 1899 metais Winton Motor Carriage Company jau pardavinėjo savo kuriamus vilkikus automobiliams vežti.

Tokia buvo pradžia. Dabar vilkikai yra dideli, technologiškai sudėtingi ir kur kas efektyvesni. Tokie ir turėtų būti, turint omenyje, kad jie yra tobulinami jau 137 metus.



Taip pat skaitykite:

Elektriniai sunkvežimiai važinėjo dar prieš 100 metų;

Goliath GD 750 – pokario Vokietijos verslininkų džiaugsmas;

Scammell Scarab – neįprastas triratis vilkikas;

Daugybę funkcijų atlikęs Reliant TW9.

Apie Nodum

Nodum.lt - įdomiems skaitiniams skirtas puslapis. Čia reguliariai publikuojami straipsniai apie naujausias technologijas, mokslo pasiekimus, automobilių pasaulio naujienas ir kultūrą, patarimus ir visokias internete aptinkamas įdomybes. Didžiausias dėmesys skiriamas žmonėms, kurie kuria, keliauja, myli savo darbą, įdomioms lankytinoms vietoms ir pomėgiams. Nodum.lt - įvairenybių mazgas, jei veikiate ką nors įdomaus, apie ką norėtumėte papaskoti - susisiekite su mumis per mūsų Facebook puslapį ar elektroniniu paštu - nodum2017@gmail.com.