7 įdomūs faktai apie Kamaz, kurių galbūt nežinojote: įkūrimas, logotipas, pirmasis sunkvežimis ir ryšys su Daimler (Video)

7 įdomūs faktai apie Kamaz, kurių galbūt nežinojote: įkūrimas, logotipas, pirmasis sunkvežimis ir ryšys su Daimler (Video)

Kamaz – tai Rusijos sunkvežimių ir variklių sunkiajai technikai gamintojas. Kamaz markės sunkvežimiai buvo itin paplitę Sovietų sąjungos šalyse, tačiau dabar, kuomet vakarietiškų sunkvežimių rinka yra atvira, jų mūsų keliuose vis mažėja. Kamaz vardas šiandien Lietuvoje dažniausiai pastebimas ant statybose naudojamų savivarčių ir panašių mašinų, tačiau jį vis dar prisimena daugybė žmonių. Štai 7 faktai apie Kamaz, kurių galbūt nežinojote.

Nodum.lt įdomių faktų rinkinius publikuoja kiekvieną savaitę. Praeitą kartą siūlėme paskaityti apie MAN sunkvežimius. Tačiau, jei jus labiau domina lengvieji automobiliai, siūlome sužinoti kelis įdomius faktus apie Lexus. Pilnas faktų rinkinių apie skirtingas markes sąrašas – straipsnio apačioje. O dabar atidžiau pažvelkime į Kamaz.



Kamaz įkūrimas ir vardas. Sprendimas statyti didelį sunkvežimių gamybos kompleksą Sovietų sąjungoje buvo priimtas dar 1969 metais, tačiau reikėjo priimti sprendimą dėl tokio komplekso vietos. Ji turėjo būti strategiškai gera, kad į gamyklą galėtų lengvai atkeliauti medžiagos, o ją efektyviai paliktų sunkvežimiai. Iš viso svarstytos 70 vietų, bet Naberežnyje Čelnai Tatarstane pasirodė kaip geriausias pasirinkimas dėl Kamos bei Volgos upių ir geležinkelio linijos. Statybos prasidėjo dar 1969 metų gruodį. Būtent 1969-ieji yra laikomi Kamaz įkūrimo metais, nors sunkvežimių gamyba prasidėjo 1976-aisiais. Žinoma, prototipai ir net pašto ženklai su Kamaz sunkvežimiais pasirodė pora metų anksčiau. Kamaz negrįžtamai pakeitė ir Naberežnyje Čelnus – prieš įsteigiant gamyklą čia gyveno mažiau nei 30 tūkstančių gyventojų, o dabar jų – daugiau nei pusė milijono.

Kamaz sunkvežimiams skirtas pašto ženklas.

Kamaz vardas reiškia Кaмский Автомобильный Завод – Kamos Automobilių Gamykla. Dėl to dažnai markės pavadinimas rašomas KamAZ. Šios markės sunkvežimiai dažniausiai atpažįstami iš didelio užrašo KAMAZ, tačiau jis turi logotipą – bėgantį arklį.

Kamaz logotipas.

Pirmasis Kamaz sunkvežimis. Pirmasis Kamaz modelis buvo 5320 – tentinis trijų ašių sunkvežimis. Jis turėjo 10,86 litrų dyzelinį variklį, išvystantį 210 ag (154 kW). Šis sunkvežimis galėjo pavežti 8 tonų krovinius, nes ratai ant dviejų varomų galinių ašių buvo sudvigubinti. Šio modelio sunkvežimius su smulkiais pakeitimais Kamaz gamino iki 2000 metų.

Kamaz 5320 buvo pats pirmasis šios markės modelis. (Nikon 1 J1, Wikimedia(CC BY 2.0)

Gaisras, kuris galėjo viską pakeisti. 1993 metų balandį viename Kamaz variklių ceche kilo gaisras, kuris greitai išplito per visą pastatą. Ugnis sunaikino daug svarbios gamybos įrangos, nusiaubė pastatus. Tačiau, kadangi Kamaz nėra visiškai privati bendrovė (juo labiau nebuvo tais 1993 metais), gamybiniai pajėgumai buvo atkurti Rusijos Federacijos ir Tatarstano lėšomis. Gamykla atnaujino variklių gamybą dar tų pačių metų gruodį.

Kamaz gamykla Naberežnyje Čelnuose. (Brücke-Osteuropa, Wikimedia)

Kamaz savininkai. Kuomet dabar Kamaz paskelbia apie naujo sunkvežimio kūrimą, daugelis pastebi, kad šių koncepcijų kabinos yra pasiskolintos iš Mercedes-Benz linijos. Tai nėra atsitiktinumas – Daimler valdo net 15 % Kamaz akcijų. 49 % priklauso valstybiniam holdingui Rostec, dar maždaug 24 % – su įtakingais rusų verslininkais siejamai Avtoinvest Limited.

Kamaz naudoja Daimler komponentus – taip Daimler bando pasinaudoti didžiule Rusijos sunkvežimių rinka. (Daimler nuotrauka)

Ką gamina Kamaz? Kamaz, aišku, gamina sunkvežimius. Didelę gamybos apimčių dalį sudaro savivarčiai, taip pat kita statybų sektoriui skirta technika. Kamaz gamoje taip pat yra ir vilkikų, sunkvežimių su kranais. Kamaz taip pat gamina karinius sunkvežimius, daugiausia skirtus Rusijos karinėms pajėgoms.

Šarvuotas pėstininkų transporteris BPM-97, sukurtas ant Kamaz-43269 platformos. (Vitaly V. Kuzmin, Wikimedia(CC BY-SA 4.0)

Kamaz platformos yra naudojamos įvairiems sunkvežimiams, kranams, ugniagesių mašinoms ir kitam transportui. Kamaz priklauso kontrolinis autobusų gamintojo Nefaz akcijų paketas, Nefaz autobusai yra gaminami ant Kamaz platformų. Žinoma, gaminami ir Kamaz markės autobusai. Kamaz priklausiusioje gamykloje gamintas ir Oka automobilis. Jis netgi buvo žinomas kaip КаmАZ-1111. Galiausiai, Kamaz yra pristačiusi ir kelis traktorių modelius.

Šarvuotas bekelės sunkvežimis Kamaz-63968 (Vitaly V. Kuzmin, Wikimedia(CC BY-SA 4.0)

Absoliuti dauguma Kamaz mašinų yra parduodama Nepriklausomų valstybių sandraugos šalyse, taip pat Lotynų Amerikoje, Afrikoje. Kamaz sunkvežimiai yra pigesni už Europietiškus analogus, tačiau jie neatitinka šiuolaikinių taršos ir saugumo standartų, nėra tokie patogūs ir technologiškai pažangūs.

Kamaz vilkikų pardavimai didžiausi Rusijoje, kitose Nepriklausomų valstybių sandraugos šalyse, Afrikoje ir Pietų Amerikoje. (Kamaz nuotrauka)

Pergalės Dakaro ralyje. Kamaz Dakaro ralyje laimėjo 15 kartų – tai daugiausiai laimėjimų šiame ralyje susišlavęs keturratės transporto priemonės gamintojas. Nemažą dalį sėkmės nulėmė sunkvežimių patikimumas ir vairuotojų meistriškumas, bet Kamaz nemažai dirbo ir tam, kad bolidas būtų kiek įmanoma lengvesnis. Praeitų metų Dakaro nugalėtojas Kamaz 4326 turi 16,2 litrų 1000 ag (747 kW) V8 variklį, kuris per 16 laipsnių mechaninę transmisiją suka visus 4 ratus. Šis sunkvežimis sveria 10500 kg ir iki 100 km/h įsibėgėja per maždaug 16 s.

Kamaz 4326 2018-ųjų Dakaro ralio trasoje

 

Elektrifikuotus sprendimus ateičiai kurs amerikiečiai. Visi sunkvežimių gamintojai stengiasi kurti elektrinius sprendimus ateičiai. Nieko nenustebins faktas, kad Kamaz aukštosios technologijos nėra įkandama sritis, tačiau tam visada galima pasitelkti partnerius. Šių metų rugsėjį Kamaz pasirašė susitarimą su Cummins, pagal kurį amerikiečių bendrovė tieks Kamaz visiškai elektrines technologijas miestų autobusams bei sunkvežimiams.

Kamaz savotiškai įsivaizduoja elektrinę ateitį ir jos likimą patiki Cummins. (Kamaz nuotrauka)



Taip pat skaitykite įdomių faktų rinkinius apie:

MAN

DAF

Volvo Trucks

Scania

SEAT

Volvo

Lexus

Honda

Subaru

Audi

BMW

BMW E30

Peugeot

Jeep

7 įdomūs faktai apie MAN, kurių galbūt nežinojote: iš kur pasiskolintas liūtas, dyzelinis variklis ir elektrinė ateitis

7 įdomūs faktai apie MAN, kurių galbūt nežinojote: iš kur pasiskolintas liūtas, dyzelinis variklis ir elektrinė ateitis

MAN – tai vokiečių sunkvežimių ir autobusų markė, kurios atstovus galima dažnai sutikti Europos keliuose. MAN vardas ir liūtą vaizduojantis logotipas yra gerai pažįstami ir mūsų šalies vairuotojams, tačiau galbūt yra šis tas, ko apie šį Bavarijoje įsikūrusį gamintoją nežinojote? Štai 7 įdomūs faktai apie MAN, kurių tikriausiai nesate girdėję.

Įdomių faktų rinkinius stengiamės publikuoti kiekvieną savaitę. Štai praeitą kartą kvietėme paskaityti apie Nyderlandų DAF, o prieš tai siūlėme 7 įdomius faktus apie Volvo Trucks. Raginame paskaityti ir tuos straipsnius, o dabar pereikime prie MAN.



Istorijos pradžia – 18 amžiuje. MAN savo istoriją gali atsekti iki pat 1758 metų, kuomet Rūro regione, Oberhauzene įsikūrė pirmoji geležies gamykla, pavadinta Švento Antano garbei. 1808 metais ši įmonė susijungė su dar dviem kitomis sunkiosios pramonės atstovėmis, suformuodama kompaniją Hüttengewerkschaft und Handlung Jacobi. 1840 metais Augsburge įkurta įmonė Sander’sche Maschinenfabrik, kuri istorijos eigoje jungdamasi su kitomis įmonėmis vis keitė pavadinimą, kol 1908 metais tapo Maschinenfabrik Augsburg Nürnberg AG arba sutrumpintai M.A.N. MAN Truck & Bus įkurta jau 1915 metais. Šios įmonės susijungė apie 1921 metus, tačiau tuo metu po MAN vardu būrėsi jau kelios bendrovės, todėl visą istoriją atpasakoti šiame straipsnyje būtų labai sunku. Svarbiausia – seniausios MAN ištakos siekia 18 amžiaus vidury, o MAN vardas – 1908 metus.

Pirmieji MAN sunkvežimiai kelią skynėsi variklių inovacijomis. (Tiia Monto, Wikimedia(CC BY-SA 3.0)

Pirmasis dyzelinis sunkvežimis su tiesioginio įpurškimo sistema. Iš pradžių MAN užsiėmė geležies ir plieno gavyba bei apdirbimu, o vėliau ėmėsi ir inžinerinių projektų, tokių kaip Müngsten tiltas, kuris yra aukščiausias geležinkelio tiltas Vokietijoje, pastatytas 1897 metais. Lūžis MAN istorijoje įvyko kai inžinierius Rudolfas Dieselis išrado savo dyzelinį variklį. Pirmasis sėkmingas prototipas ėmė veikti 1894 metais, o jau 1902 metais MAN ėmė gaminti stacionarius dyzelinius variklius gamykloms. 1924 metais MAN pasauliui pristatė pirmąjį sunkvežimį su dyzeliniu varikliu su tiesioginio įpurškimo sistema. Greitai MAN tapo dyzelinių variklių rinkos lyderiais ir iki šiol juos gamina įvairioms funkcijoms atlikti – nuo sunkvežimių iki didžiųjų laivų variklių.

MAN tapo dyzelinių sunkvežimių pradininkais. (Wikimedia)

MAN liūtas – naujas ir sugalvotas ne MAN markei. MAN vardas šiais laikais reiškia Maschinenfabrik Augsburg-Nürnberg (Augsburgo-Niurnbergo Mašinų Gamykla), tačiau garsusis liūtas, matomas MAN logotipe, šios markės istorijoje yra ne taip jau ilgai. Liūtą MAN gavo 1971 metais įsigydama garsų vokiečių autobusų ir sunkvežimių gamintoją Büssing – tai buvo šios kompanijos logotipas. Tačiau liūtas iš tiesų yra Braunšveigo miesto simbolis – ten liūto statula pastatyta dar 1164-1176 metais.

MAN savo logotipą gavo iš Büssing, kurią įsigijo 1971 metais. (MAN nuotrauka)

Priklauso MAN SE, kuri priklauso Volkswagen, bet ir pati turi įdomių divizijų. MAN Truck & Bus gamina sunkvežimius ir autobusus bei priklauso didesnei MAN SE korporacijai. Šiai korporacijai taip pat priklauso ir MAN Diesel & Turbo bei Renk, gaminantys pramoninę techniką,  ir dar kelios kompanijos. MAN SE nuo 2011 metų po truputį buvo perkama Volkswagen grupės, kuriai dabar beveik visiškai ir priklauso. Iki čia dar sekate?

MAN Truck & Bus priklauso ir Neoplan markė. Taigi, visa tai yra didelė korporacijos struktūra, sukurta efektyviai paskirstyti finansus ir reguliuoti gamybą. Volkswagen dar 2011 metais paskelbė, kad norėtų MAN sujungti su Scania, taip suformuojant didžiausią Europos sunkvežimių gamintoją. Apie tai kalbama ir šiemet, todėl panašu, kad ateityje Volkswagen sunkvežimių divizijos vienysis, tik neaišku, ar kuris nors vienas iš vardų pranyks.

Šiuolaikiškas MAN TGX vilkikas. (MAN nuotrauka)

MAN varikliai – plačiai naudojami žemės ūkio technikoje. Fendt, Claas, Holmer, Krone  ir daugybė kitų markių žemės ūkio technika naudoja MAN dyzelinius variklius. Juos gamina ne MAN Truck & Bus, o kita MAN divizija MAN Diesel & Turbo. MAN ir patys anksčiau gamino traktorius. 1921 metais pasirodė motorizuotas plūgas, o vėliau – keli dyzelinių traktorių modeliai. Nemažai jų buvo laikomi vienais pažangiausių savo laiku. Štai 1948 metais pasirodęs MAN AS 325 A praktiškai neturėjo konkurentų kaip keturiais ratais varomas traktorius. Vėliau MAN nusprendė susikoncentruoti į sunkvežimių bei autobusų ir variklių gamybą, todėl naujų MAN traktorių nepamatysite.

MAN anksčiau gamino ir traktorius, bet iki šiol gamina dyzelinius variklius kitų markių žemės ūkio technikai. (Tiia Monto, Wikimedia(CC BY-SA 3.0)

MAN – visiems transportavimo poreikiams. Jūsų pirkinys iš Kinijos iki jūsų namų galėtų atkeliauti naudojant beveik išskirtinai tik MAN transporto priemones. Kaip tai įmanoma? Visai paprastai. MAN 2017 metais išplėtė savo modelių gamą furgonais TGE (identiški Volkswagen Crafter ir gaminami toje pačioje gamykloje), todėl dabar gali patenkinti įvairius pervežimo poreikius nuo 3 iki 44 tonų (neskaitant itin sunkių negabaritinių krovinių, kuriems reikia specialių platformų). Turint omenyje, kad kita MAN kompanija gamina variklius, kurie naudojami ir konteineriniuose laivuose, MAN iš tiesų gali prekes atgabenti iš kito pasaulio krašto. MAN Truck & Bus pelnas pernai siekė 532 milijonus eurų (2016 metais – 416 milijonų)

MAN TGE furgonas techniškai yra identiškas Volkswagen Crafter ir yra surenkamas toje pačioje Vžesnėje, Lenkijoje. (MAN nuotrauka)

MAN ateitis – elektrinė. MAN gamina ir autobusus, ir sunkvežimius, ir furgonus. Visi jie ateityje bus elektriniai – tai MAN tvirtina ir nori būti šio pokyčio priešakyje. Dėl to MAN jau dabar gamina elektrinius miesto autobusus ir prekių išvežiojimui mieste skirtus sunkvežimius. Šiemetinėje komercinių automobilių parodoje IAA 2018 pristatė ir vos per 18 mėnesių sukurtą MAN CitE – nedidelį sunkvežimį su pilnai įkrautomis baterijomis nuvažiuojantį 100 km – to turėtų pakakti trumpiems miesto atstumams. Nepaisant to, kad sunkvežimis buvo sukurtas labai greitai, rimtai galvojama apie masinę CitE gamybą. Štai elektrinio transporto eilė, kurią MAN pristatė toje parodoje Hanoveryje:

Visos MAN naujovės IAA 2018 komercinių automobilių parodoje. (MAN nuotrauka)



Taip pat skaitykite įdomių faktų rinkinius apie:

DAF

Volvo Trucks

Scania

SEAT

Volvo

Lexus

Honda

Subaru

Audi

BMW

BMW E30

Peugeot

Jeep

Kas šie kartais įvairiuose renginiuose matomi sunkvežimiai su apvaliais stiklais? Kas juos sukūrė?

Kas šie kartais įvairiuose renginiuose matomi sunkvežimiai su apvaliais stiklais? Kas juos sukūrė?

Luigi Colani – garsus Vokietijos pramoninio dizaino kūrėjas, turintis kurdų ir lenkų kraujo. Karjerą pradėjo dar šeštajame dešimtmetyje ir išgarsėjo savitu grožio supratimu. Iš pradžių kūrė automobilių dizainą tokiems garsiems vardams kaip Fiat, Alfa Romeo, Lancia, Volkswagen ir BMW, vėliau kūrė baldus, namų apyvokos daiktus, elektronikos prietaisus. Nors Colani biografijoje daug įspūdingų ir apdovanojimus pelniusių kūrinių (Schimmel gaminamas Pegasus fortepijonas yra išties stulbinantis) jūs tikriausiai Colani dizainą atpažįstate ir ne visiems gražių sunkvežimių.

Colani jaunystėje studijavo Berlyne ir Paryžiuje. Būtent Prancūzijoje jis mokėsi aerodinamikos, kuri jį išties sužavėjo. Nuo tada jis aptakias formas stengėsi įterpti į visus savo kūrinius, ypač automobilius. Colani su automobilių pramone daug dirbo 6-7 dešimtmetyje ir jautė, kad tuomet automobiliai buvo tiesiog per daug kampuoti ir negražūs. Colani siekė suderinti aptakias formas su estetiniu išskirtiniu dizainu – tai svarbu pasakyti dėl to, ką tuoj pamatysite.




Į Colani dizaino evoliuciją, pianinus, rašiklius ir elektronikos prietaisus šįkart nesileisime. Šiame straipsnyje pakalbėsime apie šį tą, kas ir šiandien sukelia tai teigiamas, tai neigiamas reakcijas – Colani sunkvežimius. Būdamas aistringas aerodinamikos mokslo gerbėjas, jis visada pastebėdavo formas, kurioms trūksta aptakumo. Žinia, jo tikrai trūksta europietiškiems sunkvežimiams. Su dabartinėmis taisyklėmis sunku kurti itin aptakias formas, kurios nekenktų vilkiko funkcionalumui – ilgos, aptakios nosys automatiškai trumpintų krovinių skyrių. Tačiau Colani visada manė, kad sunkvežimių gamintojai tiesiog neišnaudoja turimų galimybių

Luigi Colani aptakius vilkikus kūrė tarsi atsaką į naftos krizę aštuntajame dešimtmetyje. (Michael Meding, Wikimedia (CC BY-SA 2.0 de)

Aštuntojo dešimtmečio pradžioje pasaulį ištiko naftos krizė – degalų kainos tiesiog šovė į viršų. Tai neišvengiamai paveikė automobilių pramonę, vis daugiau žmonių pirko pigius, taupius automobilius, sportinių automobilių gamintojai buvo priversti mažinti savo mašinų galią. Colani tai pamatė kaip galimybę prasimušti su savo idėjomis ir Mercedes-Benz vilkiko pagrindu sukūrė pirmąjį savo aptakų sunkvežimį. Tik jis taip ir liko nepastebėtas, nors teoriškai turėjo sumažinti degalų sąnaudas.

Nepaisant pirminės nesėkmės, Colani ir toliau pristatinėjo naujas dizaino versijas. (Pictorius, Wikimedia(CC BY-SA 4.0)

Colani jautėsi neišgirstas ir kartojo, kad niekas negavo žinutės. Nors pats to atvirai nesakė, jis svajojo, kad koks nors sunkvežimių gamintojas susidomės revoliuciniu dizainu ir jį pavers masinės gamybos realybe. Tačiau taip nenutiko. Nieko panašaus – Colani vilkikas buvo atmestas, o ir visuomenės sutiktas kaip akį rėžiantis dizainas. Colani jo paties darbas patiko ir jis jį tęsė – per kelerius ateinančius metus jis parodė dar kelias koncepcijas. Galiausiai neįprastas dizainas buvo pastebėtas ir Colani sunkvežimiai vis dažniau buvo kviečiami į įvairias parodas.

Naujesnės Colani sunkvežimio versijos išlaikė neįprastą priekinio stiklo išvaizdą. (Wikipedia-ce, Wikimedia)

Sunku surasti informacijos, kiek iš viso Colani sunkvežimių buvo pagaminta, tačiau tikrai nemažai. Daug jų buvo vilkikai, kai kurie – mažesni sunkvežimiai. Nemažai jų yra palyginti nauji, sukurti po 2010 metų. Tiesa, panašu, kad nei vienas iš jų pagal paskirtį taip ir nedirbo. Įprastai jie tik lanko parodas, reklamuoja įvairias technologijas ir tiesiog akį rėžia futuristine išvaizda. Jei manote, kad Colani sunkvežimiai yra negražūs, tokie nesate vieni – taip mano daugelis.

Galiniai ratai buvo uždengti, siekiant geresnio aerodinaminio efektyvumo. (Thomas Vogt, Wikimedia(CC BY-SA 2.0)

Colani sunkvežimiai išsiskyrė futuristiniu, aptakiu dizainu, kuriame dominavo stiklų konfigūracija. Priekinis ir šoniniai langai tarsi susiliejo į bendrą visumą. Priekinis Colani sunkvežimių stiklas visada yra visiškai apvalus, sumontuotas kampu. Pačiame jo centre yra trys valytuvai, kurie efektyviai nuvalo visą stiklo paviršių. Po šiuo langu yra dar vienas, leidžiantis pažvelgti į sunkvežimio nosį, kuri dėl aerodinaminių priežasčių visada yra šiek tiek atsikišusi. Ir iš tiesų, Colani sunkvežimiai buvo labai aptakūs, tačiau šansų prigyti neturėjo. Kodėl?

Toks dizainas sumažina naudingą erdvę kabinoje ir pasunkina patekimą į ją. (Marcin Grochowski, Wikimedia(CC BY-SA 3.0 pl)

Na, tikrai ne dėl to, kad jie neatrodo labai gražiai – sunkvežimiai ir neturi taip atrodyti. Nors Colani yra tikras aerodinamikos ekspertas, nemaža jo sunkvežimių dizaino dalis yra šokiruojantys bruožai, kurie nebūtinai yra funkcionalūs. Jis nori jus šokiruoti, o tai sunkvežimių gamintojams nerūpi. Kartu toks dizainas stipriai sumažina vietą kabinoje, apsunkina įlipimą, priėjimą prie mechaninių sunkvežimio mazgų. Gaunami privalumai aerodinamine prasme tiesiog neatperka patiriamų trūkumų, kurių iš tiesų yra daug. Tarp jų – ir išaugusi kaina, suprastėjęs saugumas autoįvykių metu.

Taigi, jei kada pamatysite tokį sunkvežimį, būtinai jį apžiūrėkite. Taip sunkvežimiai ateityje tikrai neatrodys, tačiau šį dizainą sukūrė neeilinė asmenybė, sugebėjusi savaip pritraukti į save dėmesį.



Taip pat skaitykite:

Kam turime būti dėkingi už įspūdingosios Fiat Multipla dizainą?

Itališka automobilių pasaulio varlė;

Įspūdingas General Motors Bison turėjo būti vilkikų ateities pranašu;

Steinwinter 2040 – itin žemas vilkikas, kuris neturėjo šansų įsitvirtinti;

Scammell Scarab – neįprastas triratis vilkikas;

Kaip atrodė pirmasis pasaulio vilkikas?

7 įdomūs faktai apie DAF, kurių galbūt nežinojote: dvi įkūrimo datos, dviejų variklių bolidai, augimas ir ateitis (Video)

7 įdomūs faktai apie DAF, kurių galbūt nežinojote: dvi įkūrimo datos, dviejų variklių bolidai, augimas ir ateitis (Video)

DAF – tai garsi sunkvežimių markė iš Nyderlandų. DAF markės sunkvežimių mūsų keliuose tikrai netrūksta, o ir vairuotojai juos mėgsta. Bet gal yra šis tas ko apie DAF nežinome? Štai 7 įdomūs negirdėti faktai apie šią garsią markę.

Įdomius faktus apie skirtingas markes stengiamės pateikti kiekvieną savaitę. Praeitą kartą kvietėme paskaityti apie Volvo Trucks – jei dar nespėjote žvilgtelti į tą straipsnį, tikrai raginame tai padaryti. Visai neseniai jau rašėme ir apie ne visiems žinomą DAF darbo sritį – pirmąjį automobilį, kuris stebino techniniais sprendimais. Na, o dabar – 7 faktai apie DAF, kurių galbūt nežinojote.



Du gimtadieniai. Įprastai galime tiksliai nurodyti, kada įkurta viena ar kita kompanija. Tačiau DAF turi du gimtadienius. Pirmą kartą DAF įkurta dar 1928 metais olando Huberto van Doorne’o. Šis nagingas vyras remontavo automobilius. Kartą kai jis pataisė vieno verslininko automobilį, šis pasisiūlė investuoti į jo verslą. Iš pradžių šios remonto dirbtuvės vadinosi Commanditaire Vennootschap Hub van Doorne’s Machinefabriek, bet 1932 metais prisijungus broliui Wimui van Doorne’ui kompanija pervadinta į DAF (Van Doorne’s Aanhangwagen Fabriek – Van Doorne’ų priekabų gamykla). Taip, tuo metu DAF jau gamino priekabas, modifikavo ir taisė automobilius. Po karo, maždaug 1949 metais, DAF ėmėsi savo sunkvežimių gamybos.

1974-ųjų DAF sunkvežimis. (AlfvanBeem, Wikimedia)

1987 metais DAF susijungė su Rover priklausančia Leyland Trucks. Kurį laiką sekėsi neblogai, tačiau Jungtinėje Karalystėje DAF sunkvežimiai neprigijo. 1993 metais DAF buvo nupirkta tuometinės vadovybės – šie metai laikomi DAF atsikūrimo data.

DAF nėra pavienė kompanija. Šiais laikais nepriklausomų gamintojų nėra daug ir DAF nėra išimtis. 1996 metais JAV korporacija Paccar įsigijo DAF Trucks, o po poros metų nusipirko ir Leyland Trucks – šios kompanijos vėl buvo sujungtos. Tai yra visai įdomi istorija, nes DAF iki šiol yra laikoma Nyderlandų bendrove, nors ji priklauso amerikiečių korporacijai ir daug sunkvežimių gamina Jungtinėje Karalystėje. Tuo tarpu DAF Trucks 2011 metais paskelbė, kad įsigijo 19 % Tatra akcijų ir šie sunkvežimiai, daugiausia skirti bekelei, naudos DAF kabinas ir Paccar variklius.

Naujas ir senas DAF. (DAF nuotrauka)

DAF sunkvežimiai gaminami ne vienoje vietoje. Taip, DAF Trucks yra Nyderlandų bendrovė, įsikūrusi Eindhovene, tačiau gamyba vyksta ne tik čia. Kabinos ir ašys surenkamos Belgijoje, nemažai sunkvežimių pilnai surenkami Jungtinėje Karalystėje, naujausia DAF gamykla veikia Brazilijoje. Eindhovene DAF gamina štampuotas skardos dalis ir surenka dalį sunkvežimių.

Kai kurie DAF sunkvežimiai yra gaminami Jungtinėje Karalystėje. (DAF nuotrauka)

Dakarui vieno variklio negana. 1987 metais DAF laimėjo Dakaro ralį. Sunkvežimis išvystė 740 kW, todėl konkurentus tiesiog nušlavė. Aišku, tokia galia sunkiai pasiekiama, todėl DAF pasitelkė du variklius. Su dviem varikliais dalyvavo ir 1988 metų Dakaro ralyje, tačiau tuomet įvyko tragedija. Maždaug 180 km/h greičiu lekiantis DAF trenkėsi į smėlio kopą ir kelis kartus vertėsi per priekį. Sunkvežimis buvo visiškai sunaikintas, du įgulos nariai buvo išskraidinti į ligoninę, o trečiasis, navigatorius Keesas van Loevezijnas, avarijos metubuvo išsviestas iš sunkvežimio ir žuvo vietoje. 1989 metais dėl šio incidento sunkvežimių lenktynes Dakaro ralyje organizuojamos nebuvo, o vėliau sunkvežimiai su dviem varikliais buvo uždrausti.

Čia galite pamatyti kaip atrodo ralio epizodas tarp Peugeot 405 bolido ir DAF sunkvežimio

 

DAF sekasi puikiai. DAF nėra toks garsus vardas kaip Volvo Trucks, Daimler, Renault ar Scania, tačiau šiai markei iš tiesų sekasi vis geriau. 2017 metais DAF priklausė 15,3 % Europos rinkos – tai labai geras rodiklis. Iš viso pernai pagaminta 60,9 tūkstančiai DAF sunkvežimių. Daug jų liko Europoje, tačiau DAF stiprina pozicijas Taivane, Rusijoje, Australijoje, Izraelyje ir kitose šalyse. DAF gamyklose dirba 8,5 tūkstančiai darbuotojų. Prognozuojama, kad augimas ir toliau tęsis, nes DAF CF ir XF jau laimėjo 2018-ųjų Metų sunkvežimio apdovanojimą.

DAF šiemet švenčia 90-ąjį gimtadienį ir džiaugiasi gerėjančia padėtimi rinkoje. (DAF nuotrauka)

Ekologinis mąstymas. DAF, aišku, kuria elektrinius sunkvežimius – tai daro visi didieji gamintojai. Tačiau įdomu tai, kad DAF turi ir kitų su ekologija susijusių iniciatyvų. Pavyzdžiui, DAF EcoTwin programa tiria galimą degalų sąnaudų sumažinimą važinėjant konvojais. Tai yra, keli sunkvežimiai važiuoja arti vienas kito, taip efektyviai sumažindami bendrą oro pasipriešinimą. Kadangi atstumas tarp sunkvežimių turi būti labai mažas, naudojami radarai, autonominio vairavimo sistemos, pažangūs stabdžiai.

Kita įdomi technologija – hibridinis DAF Convenient. Šis vilkikas turi porą variklių – įprastą dyzelinį ir elektrinį su 9 Wh baterija. Elektrinė galia leidžia ženkliai sumažinti degalų sąnaudas ir, svarbiausia, suteikia galimybę važiuoti nenaudojant dyzelino. Mintis tokia – atvažiavęs į miestą vilkikas išjungtų vidaus degimo variklį ir kurį laiką važiuotų vien elektra, taip išvengdamas papildomų mokesčių, triukšmo apribojimų ir taršos. Hibridinės technologijos išbandomos ir kituose DAF gamos sunkvežimiuose.

DAF CF Hybrid vilkikas. (DAF nuotrauka)

Karinė technika. 2010 metais DAF atšventė svarbų jubiliejų – 75 metų sukaktį, kai DAF tiekia karinę techniką Nyderlandų karinėms pajėgoms. DAF gamina įvairią techniką, tarp kurios – specializuoti kariniai bekelės sunkvežimiai, platformos radarams ir kitos mašinos. Anksčiau DAF gamino ir šarvuotus pėstininkų transporterius, kurie kai kuriose pasaulio vietose dar tebėra naudojami.

Nyderlandų kariuomenės sunkvežimis DAF YBZ-3300 (Joost J. Bakker, Wikimedia(CC BY 2.0).



Taip pat skaitykite įdomių faktų rinkinius apie:

Volvo Trucks

Scania

SEAT

Volvo

Lexus

Honda

Subaru

Audi

BMW

BMW E30

Peugeot

Jeep

7 įdomūs faktai apie Volvo Trucks: ryšys su automobilių gamintoju, Renault priklausomybė ir ateities technologijos (Video)

7 įdomūs faktai apie Volvo Trucks: ryšys su automobilių gamintoju, Renault priklausomybė ir ateities technologijos (Video)

Volvo – garsi ne tik automobilių, bet ir sunkvežimių bei autobusų markė. Volvo Trucks gaminami sunkvežimiai yra pakankamai populiarūs ir tarp Lietuvos vežėjų, o internete ši kompanija išgarsėjo ypatingais reklaminiais klipais. Nors Volvo sunkvežimius kelyje matome kasdien, galbūt yra kas nors, ko nežinome? Štai 7 įdomūs faktai apie Volvo Trucks, kurių galbūt nežinojote.

Nodum.lt kiekvieną savaitę publikuoja faktų rinkinius. Praeitą savaitę rašėme apie Scania sunkvežimių markę, o kiek anksčiau – apie ispanišką SEAT. Kviečiame paskaityti ir tuos straipsnius, o dabar – apie Volvo Trucks.



Pirmasis Volvo sunkvežimis nebuvo galiūnas, bet pelnė sėkmę. Volvo kompanija savo istoriją pradėjo nuo automobilių. Pirmasis Volvo automobilis buvo pristatytas dar 1927 metais, tačiau tuomet kompanijos inžinieriai jau kūrė pirmojo savo sunkvežimio dizainą. LV 1 pasirodė jau 1928 metų pradžioje ir buvo tiesiog užgriūtas sėkmės. Iki vasaros buvo parduota jau 500 Volvo sunkvežimių, o tais laikais tokiam jaunam automobilių pramonės atstovui tai buvo didis pasiekimas. Tiesa, pirmasis Volvo sunkvežimis nebuvo galiūnas – jo 4 cilindrų 2 litrų variklis išvystė tik 28 ag (21 kW). Aišku, tais laikais to pakako, o svarbiausia buvo tai, kad sunkvežimis būtų patikimas ir lengvai remontuojamas.

1929-ųjų Volvo LV63. (Lars-Göran Lindgren Sweden, Wikimedia(CC BY-SA 3.0)

Tikroji Volvo kompanija? Apie tai jau rašėme, kai pristatėme 7 faktus apie Volvo. Jei trumpai, Volvo kadaise buvo viena kompanija, gaminanti ir sunkvežimius, tačiau 1999 metai kompanija pardavė savo automobilių diviziją. Kitaip tariant, dabar automobilių ir sunkvežimių gamintojai yra atskiri, nors ir dalinasi logotipu. Tačiau būtent sunkvežimių gamintojas yra tikrasis Volvo, jei galima taip pasakyti, nes Volvo AB pardavė automobilių diviziją, o sunkvežimių pasiliko.

Volvo AB pardavė automobilių diviziją, bet pasiliko sunkvežimių gamybą. (Volvo Trucks)

Praktiškas autonominių technologijų pritaikymas. Autonominiams sunkvežimiams priklauso pervežimų ateitis, tačiau jų dar reikės palaukti. Tačiau tai nereiškia, kad autonominės technologijos negali būti naudojamos jau dabar. Volvo Trucks, kaip ir kitos kompanijos, kuria autonominio vairavimo sistemas, tačiau jas nori pritaikyti jau dabar kai kuriose srityse. Autonominiai Volvo sunkvežimiai važinėja Švedijos kasyklose – jie patys gali orientuotis prastame apšvietime, išvengti susidūrimų su sienomis ar kita technika. Volvo taip pat išbandė autonominius šiukšlių surinkimo sunkvežimius. Į konkrečią vietą atvykęs sunkvežimis pats atbulas važiuoja gatve, kol vairuotojas pristumia konteinerius. Šie sunkvežimiai išvengia susidūrimo su automobiliais, tvoromis ir kitomis kliūtimis.

Sunkvežimis važiuodamas atbulas seka priešais einantį vairuotoją. (Volvo Trucks)

Volvo Trucks yra didesnė nei manėte. Jūs žinote, kad Volkswagen grupei priklauso visa eilė skirtingų automobilių markių, bet ar žinojote, kad panašiai veikia ir Volvo Trucks? Šiai kompanijai priklauso Mach Trucks, Dongfeng Commercial Vehicles, Eicher (gamina ir Royal Enfield motociklus), UD Trucks. Šie vardai tikriausiai nestebina, bet ar žinojote, kad Volvo Trucks priklauso ir Renault Trucks? Taip, prancūzų sunkvežimių gamintojas priklauso ne Renault, o Volvo nuo 2001 metų. Pardavimas vyko etapais, Renault likusias akcijas pardavė 2012 metais. Sandoris buvo naudingas ir Volvo sunkvežimiai su Renault sunkvežimiai dalijasi kai kuriais komponentais (pavyzdžiui, kėbulais).

Tačiau ir tai dar ne viskas. Pati Volvo Trucks kompanija priklauso Volvo Group, kuriai taip pat priklauso Volvo Buses, Volvo Construction Equipment, Prevost Car, Volvo Penta, Nova Bus, SDLG.

Renault Trucks – dar viena Volvo Trucks kompanija. (Ibou69100, Wikimedia(CC BY-SA 3.0)

Kūrybingos reklamos. Volvo Trucks garsėja ne tik tarp vežėjų ir sunkvežimių vairuotojų. Kompanija stengiasi savo technologijas reklamuoti pasitelkdama itin kūrybingas reklamas, kurios visada yra labai populiarios. Prieš 5 metus vairo tikslumas ir lengvumas buvo demonstruojamas leidžiant vairuoti žiurkėnu (įrašas sulaukė daugiau nei 8 milijonų peržiūrų), Volvo Trucks prezidentas Claes Nillson stovėjo ant pakabinto naujo FMX (daugiau nei 3,5 milijonai peržiūrų), prieš porą metų vienas Volvo vilkikas išbandytas tempiant 750 tonų svorį ( apie 4,8 milijonų peržiūrų). Klipų būta ir daugiau, tačiau pats populiariausias buvo tas, kuriame Jean-Claude Van Damme ant dviejų atgal važiuojančių sunkvežimių veidrodėlių atliko špagatą. Taip buvo reklamuojama Volvo Dynamic Steering technologija, o klipas sulaukė beveik 90 milijonų peržiūrų.

 

Volvo sunkvežimiai – labai paplitę. Volvo sunkvežimiai parduodami net 140 pasaulio šalių, juos pardavinėja daugiau nei 1800 patvirtintų atstovybių. Kasmet Volvo parduoda daugiau nei 100 tūkstančių sunkvežimių ir šis skaičius vis dar auga. Volvo sunkvežimiai gaminami 17 gamyklų 16 pasaulio šalių.

Volvo Trucks gamina skirtingo dizaino sunkvežimius, pritaikytus kiekvienai rinkai. Tarp jų yra ir amerikietiško tipo sunkvežimių, ir tokių skirtų specifinėms rinkoms. Pavyzdžiui, Volvo VM parduodama tik Lotynų Amerikos šalyse. Štai kaip atrodo amerikietiško tipo Volvo sunkvežimis:

Volvo VNL – Šiaurės Amerikai skirtas vilkikas. (Greg Goebel, Wikimedia(CC BY-SA 2.0)

Ateitis pagal Volvo Trucks. Žinoma, jau visai greitai gatves užplūs elektriniai sunkvežimiai, tam ruošiasi ir Volvo. Pavyzdžiui, Volvo FE Electric į gatves išriedės jau kitais metais. Tai bus sunkvežimis darbui mieste. Jis galės atlikti įvairias užduotis – rinkti šiukšles, išvežioti prekes. Bendras sunkvežimio svoris sieks 27 tonas, o baterijų pakaks 200 km. Jei FE jums per didelis, Volvo siūlys ir FL Electric – 16 tonų bendro svorio sunkvežimį, galintį įveikti net 300 km.

Volvo FE Electric rinks šiukšles ir išvežios prekes mieste. (Volvo Trucks)

Ateičiai Volvo planuoja ir visiškai revoliucinį transporto sprendimą. Vera – tai vilkikas be kabinos. Tai – visiškai autonominis elektrinis vilkikas, skirtas darbui logistikos centruose, uostuose ir kitose uždarose teritorijose. Vera buvo pristatyta šiemet, bet jau sulaukė labai daug dėmesio. Keli Vera vilkikai būtų sujungti į bendrą tinklą ir bendrautų tarpusavyje. Užduotis jiems paskirs prie centrinio kompiuterio prisijungęs žmogus. Šis sprendimas, manoma, bus pasiūlytas rinkai, todėl bus įdomu pažiūrėti, kaip efektyviai Vera gali darbuotis realiomis sąlygomis. Plačiau apie Vera skaitykite čia.

Volvo Vera iš pradžių dirbs tik gamyklų teritorijoje, dideliuose logistikos centruose ir uostuose. (Volvo nuotrauka)



Taip pat skaitykite įdomių faktų rinkinius apie:

Scania

SEAT

Volvo

Lexus

Honda

Subaru

Audi

BMW

BMW E30

Peugeot

Jeep

Apie Nodum

Nodum.lt - įdomiems skaitiniams skirtas puslapis. Čia reguliariai publikuojami straipsniai apie naujausias technologijas, mokslo pasiekimus, automobilių pasaulio naujienas ir kultūrą, patarimus ir visokias internete aptinkamas įdomybes. Didžiausias dėmesys skiriamas žmonėms, kurie kuria, keliauja, myli savo darbą, įdomioms lankytinoms vietoms ir pomėgiams. Nodum.lt - įvairenybių mazgas, jei veikiate ką nors įdomaus, apie ką norėtumėte papaskoti - susisiekite su mumis per mūsų Facebook puslapį ar elektroniniu paštu - nodum2017@gmail.com.