Charkovianka – didžiuliai sovietų sniegaeigiai, pasiekę Pietų Ašigalį

Charkovianka – didžiuliai sovietų sniegaeigiai, pasiekę Pietų Ašigalį

Šiais laikais Antarktidoje dirba daug mokslininkų. Jie tiria ir šalčiausią pasaulio žemyną, ir pačią mūsų planetą. Ten – daug įvairios įrangos, įskaitant pažangius sniegaeigius, visureigius ir lėktuvus. Tačiau kadaise viskas buvo kitaip. Sovietų sąjungoje 1958 metais buvo pagaminta Charkovianka – didžiulis vikšrinis sniegaeigis, skirtas ne šiaip pasivažinėti Antarktidoje, bet pasiekti Pietų Ašigalį.

Neseniai rašėme apie amerikiečių Antarctic Snow Cruiser. Kad ir kaip norėtųsi palyginti šias mašinas, jos yra per daug skirtingos ir veikė visiškai skirtingomis sąlygomis. Amerikiečių milžinas į Antarktidą atkeliavo dar 1940 metais, kuomet tokios gausybės bazių šaltajame žemyne tikrai nebuvo. Charkovianka buvo pagaminta tik 1958 metais ir keliavo nuo vienos bazės iki kitos. Kita vertus, vis tiek paminėsime, kad Charkovianka buvo perpus trumpesnis sniegaeigis.



Charkovianka (Ukrainietiškai – Харків’янка) taip vadinta todėl, kad buvo sukurta Malyševo gamykloje Charkove, Ukrainoje. Charkovianka sukurta dar 1957 metais. Tuo metu vyko Tarptautinių geofizikos metų projektas, kuris skatino šalių bendradarbiavimą moksle. Antarktidoje ėmė kurtis nuolatinės bazės. Amundseno-Skoto pietų ašigalio stotis taip pat buvo dar visai nauja, įkurta tik 1956 metų pabaigoje. Norėdami paskatinti savo šalies mokslines ambicijas Antarktidoje, sovietai nusprendė sukurti pajėgų sniegaeigį su gyvenamosiomis patalpomis. Taip 1957 metais Charkove pasaulį ir išvydo Charkovianka.

Detalės iš karinės pramonės sniegaeigiui suteikė tvirtumo. (Southpolestation.com)

Šis visureigis buvo sukurtas ant AT-T vikšrinio sunkvežimio bazės ir turėjo nemažai  T-54 tanko dalių. Charkovianka buvo varoma 12 cilindrų dyzeliniu varikliu, kuris išvystė 520 arklio galių (995 ag sumontavus turbokompresorių). Didelis privalumas buvo ilgi vikšrai, kurie tęsėsi per visą Charkoviankos ilgį. Tai leido sumažinti slėgį į gruntą ir užtikrino neblogą sukibimą.

Kai kurios Charkovianka versijos išlaikė sunkvežimio kabiną.

Charkovianka svėrė apie 35 tonas, tačiau pilnai pakrautas sniegaeigis galėjo pasiekti net 70 tonų svorį. Tiesa, taip apkrauta mašina buvo nepakenčiamai lėta  – pasiekė tik 5 km/h greitį, kai be krovinio įsibėgėdavo iki 30 km/h. Charkovianka  turėjo aštuonis degalų bakus, kurių bendra talpa – 2500 litrų. Buvo skaičiuojama, kad jų pakaks 1500 km įveikti, tačiau papildomi degalai galėjo būti tiekiami lėktuvais, jei ilgų misijų metu jų pritrūktų.

Charkoviankos schema – viduje galėjo miegoti 8 žmonės.

Charkoviankos viduje galėjo įsitaisyti 8 žmonių įgula. Žmonės turėjo kur išsimiegoti ir paruošti maisto, tačiau vietos čia buvo mažai. Kita vertus, to ir reikia tikėtis iš tokios ekstremalios mašinos. Šio sniegaeigio ilgis – 8,5 metrai, o plotis – 3,5 m. Tiesa, ne visi sniegaeigiai buvo vienodi. Pirmoji karta pradėta gaminti 1958 metais, antroji – 1969 metais.

Ekspedicijos mašinos Pietų Ašigalyje. (Southpolestation.com)

Didžiausias Charkoviankos pasiekimas – 1959 metais pasiektas Pietų Ašigalis. Tuomet trys tokie sniegaeigiai su papildomomis rogėmis kroviniams nuvažiavo nuo sovietų Mirny stoties iki JAV priklausančios Amundseno-Skoto pietų ašigalio stoties. Tai – didžiulis pasiekimas, nes atstumas tarp šių dviejų stočių siekia net 2700 km.

Nebenaudojamas Charkovianka sniegaeigis. (Tsy1980, Wikimedia(CC BY-SA 4.0)

Po Sovietų sąjungos griūties keli Charkovianka sniegaeigiai ir toliau buvo naudojami. Tiesą sakant, paskutinis buvo naudojamas iki 2008 metų. Tai yra stebėtinai ilgas laikas, turint omenyje labai atšiaurias Antarktidos sąlygas ir mašinų amžių.



Taip pat skaitykite:

Antarctic Snow Cruiser turėjo ištirti Antarktidą, bet buvo palaidotas sniego ir gėdos;

Terra Bus turi 6 varomus ratus ir važinėja ten, kur kelių nėra;

Prinoth Trooper – vikšrinė mašina, kuri atokiose vietovėse pakeičia sunkvežimius ir visureigius;

Foremost Husky 8 – dvi poros vikšrų, 80 tonų svoris ir nepalaužiamas charakteris;

Kombinuoti autobusai – nykstančios transporto priemonės;

Kaip pervežami milžiniški karjerų sunkvežimiai?

100 tonų sveriančių ALMA radijo teleskopo antenų transporteriai;

Stipriausias pasaulio kranas Taisun;

Liebherr LR 13000 – galingiausias vikšrinis kranas pasaulyje;

Milžiniškas Antarktidos visureigis buvo išlydėtas su dainomis, bet buvo palaidotas nesėkmės gėdos ir sniego

Milžiniškas Antarktidos visureigis buvo išlydėtas su dainomis, bet buvo palaidotas nesėkmės gėdos ir sniego

Antarktida yra viena iš atšiauriausių pasaulio vietų. Tačiau kartu tai – mažiausiai ištyrinėtas planetos žemynas. 1939-aisiais jis buvo ištyrinėtas dar mažiau, todėl labai viliojo ne vienos šalies mokslininkus. Būtent tuomet buvo užbaigtas Pingvinu pravardžiuotas Antarctic Snow Cruiser – milžiniškas visureigis su virtuve, miegamuoju, dirbtuvėmis ir dviem dyzeliniais varikliais.

Armour Institute of Technology (dabar – Ilinojaus technologijų institutas) dar 1937 metais ėmėsi kurti ekstremalioms sąlygoms skirtą visureigį. Tai buvo milžiniškos mašinos dizainas, sukurtas galvojant apie ilgas ekspedicijas, kurių metu įgula gyventų viduje. Dizainą sukūrė Thomasas Poulteras, tačiau galimybė jį realizuoti atsirado tik 1939-aisiais, kuomet JAV Vyriausybė nusprendė paremti admirolo Richardo Evelyno Byrdo ekspediciją.



Admirolas Byrdas buvo žinomas ne tik kaip patyręs karininkas, bet ir kaip nuotykių ieškotojas bei tyrinėtojas. Tarp jo pasiekimų tuomet buvo ir skrydis virš Šiaurės ašigalio, ir pora ekspedicijų Antarktidoje. Trečiąją Byrdo ekspediciją nutarė paremti JAV Finansų, Valstybės ir Vidaus reikalų departamentai bei Karinis jūrų laivynas, tačiau prireikė ir žmonių paramos. Antarctic Snow Cruiser ir buvo sukurtas šiai ekspedicijai.

Gavęs finansavimą institutas visureigį pagamino per 11 savaičių. Tai – labai trumpas laikas tokiam kūriniui, tačiau inžinieriai naudojo lengvai prieinamus komponentus. Pavyzdžiui, Pingvino viduje buvo sumontuoti du Cummins H-6 šešių cilindrų 11 litrų dyzeliniai varikliai, išvystantys po 150 ag (110 kW). Jie suko General Electric generatorius, kurių pagamintą elektrą naudojo keturi elektros varikliai – po vieną kiekvienam ratui. Maksimalus Antarctic Snow Cruiser greitis siekė 48 km/val., o perteklinė elektros energija buvo saugoma baterijose. Nors buvo panaudotos milžiniškos Goodyear padangos, jos taip pat nebuvo sukurtos specialiai šiam visureigiui. Kadaise šio modelio padangos, kurių aukštis siekė 3 metrus, buvo pagamintos pelkių visureigiui. Jos, beje, buvo iš dalies šildomos – virš ratų arkų buvo išvestos išmetamųjų dujų linijos, kad natūralios gumos padangos nesuskeldėtų nuo šalčio.

Prieš ekspediciją platinta Antarctic Snow Cruiser schema.

Antarctic Snow Cruiser tiems laikams buvo išties įspūdinga mašina. Važiuoklė buvo reguliuojama – žemiausioje padėtyje visureigio aukštis siekė 3,7 metrus, o aukščiausioje – 4,9. 9500 litrų talpos degalų bakas buvo pačioje platformos apačioje. Dar vienas 3800 litrų degalų bakas galėjo būti montuojamas ant Antarctic Snow Cruiser stogo, tačiau jis buvo skirtas ne visureigiui. Buvo numatyta, kad ant didelės plokščios platformos Pingvinas galės gabenti nedidelį lėktuvą. Miegamajame galėjo išsimiegoti 5 žmonės, maisto ruošai buvo įrengta virtuvėlė. Antarctic Snow Cruiser viduje buvo pakankamai šilta, nes variklių aušinimo sistemos linijos buvo išvedžiotos po visą interjerą. Įdomu ir tai, kad priekyje buvo nedidelės dirbtuvės, skirtos visureigio remontui. Tuo tarpu maisto atsargos ir pora atsarginių ratų buvo visureigio gale.

Netoli Čikagos užbaigtas Antarctic Snow Cruiser bendro naudojimo keliais iki uosto Bostone turėjo nukeliauti 1640 km. Kad ir kur važiavo, Pingviną lydėjo tūkstančiai akių. Milžiniškas visureigis, kurio plotis siekė vos daugiau nei 6 metrus, o ilgis – 17 metrų, visur pritraukdavo minias smalsuolių, tačiau kelionė nebuvo lengva. Neatlaikius vairo mechanizmui Pingvinas nėrė į upelį, kuriame praleido tris dienas. Galiausiai jis buvo suremontuotas ir atvyko į Bostoną. Incidentas buvo laikomas dar vienu įrodymu, kad Antarctic Snow Cruiser visureigis yra pakankamai tvirtas Antarktidai. Į šaltąjį žemyną laivu visureigis išvyko 1939 metų lapkričio 15 dieną.

Antarctic Snow Cruiser buvo neįmanoma nepastebėti – jis visur pritraukdavo minias smalsuolių. (The Atlantic)

Jau 1940-ųjų sausį Antarctic Snow Cruiser jau buvo Antarktidoje. Reikėjo sukonstruoti medinę rampą, kad visureigį apskritai pavyktų nukrauti nuo laivo, tačiau šiaip ne taip jis pasiekė sausumą. Buvo numatyta, kad Antarctic Snow Cruiser galės kelis mėnesius važinėti po Antarktidą su turimomis degalų ir maisto atsargomis. Inžinieriai manė, kad visureigis galės įveikti apie 8000 km, o pačiu ekstremaliausiu atveju autonomiškai veiks net vienerius metus. Tačiau vos atsidūręs ant puraus Antarktidos sniego 34 tonas sveriantis visureigis ėmė ir užklimpo.

Įgulos nariai negalėjo patikėti tuo, ką mato. Antarctic Snow Cruiser stovėjo vietoje, nors jo trijų metrų aukščio ratai sukosi kaip pašėlę. Tačiau to ir reikėjo tikėtis – pelkėms skirtos Goodyear padangos beveik neturėjo protektoriaus, todėl su kiekvienu apsisukimu tik giliau kasėsi į baltutėlį Antarktidos sniegą.

Galiausiai visur Antarctic Snow Cruiser važinėjo atbulas. Nuotraukoje šildomas elektrinis variklis.

Vyrai ant priekinių visureigio ratų sumontavo atsarginius ratus, taip pat ėmė naudoti grandines. Tai menkai tepadėjo, tačiau įgula pastebėjo, kad atbulas Antarctic Snow Cruiser klimpsta mažiau. Taip Pingvinas atbulas trumpais atstumais ir važinėjo. Ilgiausia visureigio kelionė nusidriekė tik 148 km. Kur kas dažniau Antarctic Snow Cruiser tarnavo kaip stacionari bazė, iš kurios išėję mokslininkai imdavo ledynų pavyzdžius, tyrė kosminę radiaciją, atliko seismologinius matavimus.

1940-ųjų kovą admirolas Byrdas buvo sugrąžintas į aktyvią karinę tarnybą. Prasidėjęs Antrasis pasaulinis karas vertė JAV ruoštis galimiems konfliktams ir Byrdas buvo laikomas vertingesniu karininku nei Antarktidos užkariautoju. Galiausiai finansavimas programai buvo nutrauktas, nes visą dėmesį teko skirti karinėms reikmėms. Taip Antarctic Snow Cruiser buvo apleistas.

Taip atrodė Antarktidoje paliekamas Antarctic Snow Cruiser visureigis.

Admirolas Byrdas su ekspedicija į Antarktidą sugrįžo 1946 metais. Tuomet ilgo bambukinio žymeklio dėka Antarctic Snow Cruiser buvo surastas ir atkastas. Inžinieriai apžiūrėjo visureigį ir nustebo supratę, kad jis vis dar yra puikios būklės. Jam reikėjo smulkaus remonto ir oro padangose, tačiau ir tuomet Pingvinas buvo apleistas. Paskutinį kartą Antarctic Snow Cruiser buldozeriu buvo atkastas 1958 metais. Tuomet tik išmatuotas sniego dangos storis, norint tiksliai išsiaiškinti, kiek prisnigo per tuos 17-18 metų. Vėliau Antarctic Snow Cruiser surastas nebebuvo ir greičiausiai niekada nebebus.

Antarktidos sniegynai nuolat juda. Tikėtina, kad su jais visureigis buvo nustumtas iki vandenyno, o tuomet atskilo kokio ledkalnio viduje ir galiausiai atsidūrė vandenyno dugne. Kita versija teigia, kad Antarctic Snow Cruiser buvo tiesiog paslėptas po labai storu sniego ir ledo sluoksniu. Bet kuriuo atveju, jis greičiausiai niekada nebebus surastas.



Taip pat skaitykite:

Vėlesnis sovietų Antarktidos visureigis Charkovianka pasiekė pietų ašigalį.

Terra Bus turi 6 varomus ratus ir važinėja ten, kur kelių nėra;

Prinoth Trooper – vikšrinė mašina, kuri atokiose vietovėse pakeičia sunkvežimius ir visureigius;

Foremost Husky 8 – dvi poros vikšrų, 80 tonų svoris ir nepalaužiamas charakteris;

Kombinuoti autobusai – nykstančios transporto priemonės;

Kaip pervežami milžiniški karjerų sunkvežimiai?

100 tonų sveriančių ALMA radijo teleskopo antenų transporteriai;

Stipriausias pasaulio kranas Taisun;

Liebherr LR 13000 – galingiausias vikšrinis kranas pasaulyje;

Elektriniai Rivian visureigiai niekur nedings – kompanija užsitikrino investicijas iš Amazon (Video)

Elektriniai Rivian visureigiai niekur nedings – kompanija užsitikrino investicijas iš Amazon (Video)

Naujos automobilių kompanijos taip dažnai pasirodo įvairiose parodose, o paskui iš karto išnyksta, kad į Rivian net neatkreipėme dėmesio. Praeitų metų lapkritį jauna ir negirdėta kompanija Los Andželo automobilių parodoje pristatė pikapą ir visureigį, kuriuos žurnalistai iš karto praminė „Tesla žudikais“. Tokių buvo labai daug ir visi jie pranyko vos pasirodę. Tačiau Rivian, pasirodo, išliks – už šio gamintojo nugaros atsistojo ir Amazon kompanija.

Iš tiesų, Rivian nustebino jau vien todėl, kad susiruošė gaminti ne šiaip automobilius, o tikrus visureigius. Kai Audi, Mercedes-Benz ir ta pati Tesla siūlo iš esmės parketinius SUV, Rivian modeliai atrodo neįtikėtinai. Nuo pat pradžių jie buvo kuriami aktyvų laisvalaikų propaguojantiems žmonėms, kurie savo automobiliais leidžiasi į rimtus žygius. Dar daugiau – Rivian nėra tik šiaip ką tik susibūrusių svajoklių grupelė. Kompanija savo modelius tyliai kūrė nuo 2009 metų.




Pernai rudenį Rivian pristatė abu savo vaikus – pikapą R1T ir visureigį R1S. Savaime aišku, šie elektromobiliai turi panašumų. Visų pirma, jie yra pagaminti naudojant plokščią Rivian sukurtą platformą, kuri leidžia baterijas ir elektros variklius sumontuoti labai žemai. Žemas svorio centras pagerina dinamines charakteristikas tiek važiuojant keliu, tiek ieškant nuotykių bekelėje.

Rivian R1S – pirmasis elektrinis markės visureigis. Ir tai yra tikras sudėtingoms sąlygoms paruoštas visureigis. (Rivian nuotrauka)

Abi mašinos turi po vieną elektros variklį kiekvienam ratui, išvystantį 147 kW galią. Tai leidžia automobiliams įsibėgėti iki 100 km/h per vos daugiau nei 3 sekundes. Sukimo momentas siekia 3500 Nm, todėl R1T ir R1S galės patempti rimtus krovinius.

Rivian automobiliai bus skirti nuotykių ieškotojams. (Rivian nuotrauka)

Aišku, kur kas labiau visus domina ne šių automobilių greitis, o nuvažiuojamas atstumas su pilnai įkrautomis baterijomis. Rivian teigia, kad bus siūlomi keli variantai – 180 kWh leis nuvažiuoti 640 km, 135 kWh – 480, o vėliau pasiūlyta 105 kWh – 370 km. Visi variantai turės ir greitojo įkrovimo galimybes – per pusvalandį bus galima įgyti pakankamai energijos keliems šimtams kilometrų.

Rivian R1T bus penkiavietis pikapas – būtent jis rinkoje pasirodys pirmas. (Rivian nuotrauka)

Akivaizdu, kad Rivian inžinieriai pasirūpino ne tik technologijomis, bet ir praktiškumu. Pavyzdžiui, penkiavietis R1T pikapas turi ir uždarą 350 litrų talpos krovinių skyrių, kur galima paslėpti slides ar golfo lazdas. Šios bagažinės durelės kartu yra ir pakopa, ant kurios pasilipus galima pasiekti stogą – čia bus galima užkelti dar daugiau daiktų. Tuo tarpu pagrindinis pikapo krovinių kėbulas turi automatinį dangtį, kuris leidžia apsaugoti krovinį nuo ilgapirščių ar pagerinti automobilio aerodinaminį efektyvumą. Čia taip pat yra ir apsaugos kamera bei pora užraktų smulkiems kroviniams. R1T ir R1S turi ir 330 litrų priekines bagažines – juk ten nėra variklio. Visureigis, aišku, turi ir didelę bagažinę gale.

Uždarame bagažo skyriuje tilps slidės ar golfo lazdų komplektas, o durelės pasitarnaus ir kaip pakopa. (Rivian nuotrauka)

Rivian mašinos taip pat yra pakankamai protingos. Jos turi trečio lygio autonominio vairavimo sistemas ir dirbtinio intelekto algoritmą, kuris įsimena vietovę, kurioje buvo automobilis, ir kitą kartą paruošia optimalius automobilio parametrus. Taigi, apibendrinant, Rivian pateikė porą įdomių prototipų su pažadu, kad jie pateks į rinką.

Rivian visureigyje – trys sėdynių eilės ir daug vietos bagažui. (Rivian nuotrauka)

Rivian pernai metų lapkritį pažadėjo, kad R1T pikapas pirmuosius klientus pasieks 2020 metų pabaigoje, o R1S visureigis – šiek tiek vėliau. Akivaizdu, kad žengimo į rinką datos buvo pasirinktos neatsitiktinai. Dar šiemet savo pikapą turėtų pristatyti Tesla, tačiau jo dar nematėme – R1T pristatymas jau įvyko. Tačiau Tesla žudikų matėme ir anksčiau ir jų buvo tikrai neprastų. Tai kuo ypatingi šie rinkos naujokai?

Rivian R1T tikriausiai bus tiesioginis konkurentas Tesla pikapui, bet rinkoje pasirodys pirmiau. (Rivian nuotrauka)

Ogi tuo, kad užsitikrino didžiules investicijas. Pastarasis investicijų roundas kompanijai atnešė 700 miljonų dolerių įplaukas. Vienas iš šaltinių – Amazon. Kaip vienas iš potencialių investuotojų buvo minima ir General Motors kompanija, tačiau panašu, kad paskutinę akimirką automobilių pramonės senbuviai persigalvojo. Nepaisant to, jau vien Amazon vardas reiškia labai daug.

Apie tai, kas yra Rivian – video siužete

Kodėl kompanijos taip noriai investuoja į Rivian? Na, visų pirma, elektrinė visureigių ir pikapų revoliucija jau visai ant nosies. Elektrinį pikapą ruošia ne tik Tesla – net ir legendinis Ford F-150 greitai turės elektra varomą versiją. Šios naujos pramonės šakos riekės norės daugybė kompanijų. Kita priežastis – Rivian išskirtinumas. Nuo pat pradžių Rivian savo pozicionavo kaip aktyviems žmonėms skirtų visureigių gamintoją. Tikrų visureigių ir tikrų pikapų. Ir automobilių dizainas demonstruoja šį požiūrį. Taigi, telieka pasidžiaugti, kad elektromobilių rinkos naujokas niekur nedings ir įdomių modelių ateityje bus daugiau. Kas žino – gal jais dar bus ir prekiaujama per Amazon platformą.



Taip pat skaitykite:

Tesla Semi vienu įkrovimu nuvažiuos dar toliau nei planuota iš pat pradžių;

L’Œuf Electrique – 1942-ųjų kiaušinio formos elektromobilis;

100 m/h ribą pirmasis įveikė elektromobilis;

Pirmieji elektromobiliai pasirodė prieš pirmuosius automobilius su vidaus degimo varikliais;

Pirmasis Honda automobilis buvo mažytis pikapas;

Ford 1966 metais kūrė pikapą jaunimui.

6×6 važiuoklė, beveik 4 metrų aukštis ir nepalaužiamas charakteris – Terra Bus autobusui kelių nereikia

6×6 važiuoklė, beveik 4 metrų aukštis ir nepalaužiamas charakteris – Terra Bus autobusui kelių nereikia

Įprasti autobusai yra labai efektyvios transporto priemonės, tačiau jie negali važinėti ten, kur kelių nėra. Tačiau pasaulyje yra ir bekelei pritaikytų autobusų, kurie miestietiško transporto nė iš tolo neprimena. Būtent toks yra Foremost Terra Bus – šešiaratis autobusas, kuris važiuoja ten, kur kitos transporto priemonės bijo ir pasirodyti.

Apie Foremost kompanijos produktus rašome ne pirmą kartą. Tai – kanadiečių sunkiosios technikos gamintojas, kurio specializacija – bekelei skirtų mašinų gamyba. Foremost gamoje – daugybė modelių skirtų pramoninių objektų ir gamtinių išteklių gavybos infrastruktūros priežiūrai. Praeitą kartą rašėme apie Foremost Husky 8 – įspūdingai didelį vikšrinį sunkvežimį, o dabar pažvelgsime į autobusą Terra Bus.



Foremost Terra Bus – tai bekelei skirtas didžiulis šešiaratis autobusas, kuris teoriškai gali važinėti ir keliais. Kitaip tariant, šiai mašinai galima padovanoti ir valstybinių numerių ženklus, jei to prireiktų, nes Terra Bus nėra beprotiškai platus. Šio autobuso paskirtis yra dvejopa. Terra Bus gali būti naudojamas darbininkų pristatymui į sunkiai pasiekiamus objektus. Pavyzdžiui, į naujo naftotiekio statybas ar nuošalią mokslinę stotį. Tačiau Terra Bus taip pat gali atlikti ir pramogines funkcijas – šie autobusai dažnai po įvairius ledynus, sniegynus ir kitus unikalius gamtos kampelius vežioja turistus.

Kanados šiaurėje turistus vežiojantis Terra Bus. (Dene’ Miles, Wikimedia(CC BY-SA 2.0)

Kaip galite pasakyti iš nuotraukos, Terra Bus turi tris ašis ir visos jos yra varomos. Šis autobusas turi dyzelinį 8,5 litrų 4 cilindrų Detroit Diesel Series 50 variklį, išvystantį 250 AG (187 kW). Jo pakanka 40 km/h greičiui išvystyti – nedaug, tačiau juk šis autobusas dažniausiai važinėja bekele, kur išvysto tik apie 18 km/h greitį.

Važiuodamas keliu Terra Bus gali pasiekti ir 40 km/h greitį, tačiau keliais jis važinėja retai. (Gamintojo nuotrauka)

Bekelėje Terra bus yra neįtikėtinai efektyvus. Šis autobusas gali be vargo įveikti purvynus ir sniegynus. Jo paslaptis – 6 varomų ratų sistema su bekelei pritaikyta važiuokle. Terra Bus kaip ir bet kuris kitas bekelės visureigis turi blokuojamus diferencialus ir labai tvirtą važiuoklę. Padeda ir Goodyear Terra padangos, kurių išmatavimai (66 x 43 x 25) buvo specialiai pasirinkti turint omenyje minkštą, purų pagrindą – Terra Bus pasižymi visai nedideliu slėgiu į gruntą.

Foremost Terra Bus autobusai gali pasigirti neprilygstamu pravažumu. (Gamintojo nuotrauka)

Foremost Terra Bus sveria apie 25 tonas ir gali pavežti beveik 5 tonas krovinio. Aišku, tiek jo niekada nebūna – viduje įprastai susėda iki 56 keleivių. Turistinės autobuso versijos yra šiek tiek kitokios – turi didesnius langus, patogesnes sėdynes, keltuvą neįgaliojo vežimėliui. Transportinės versijos darbininkams yra kuriamos pagal užsakymą ir gali turėti didesnį krovinių skyrių įrankiams ar kitus priedus. Vienas toks darbinis autobusas naudojamas Makmerdo mokslinėje stotyje Antarktidoje – jis vežioja mokslininkus, stoties darbuotojus ir lankytojus.

Antarktidoje dirbantis Terra Bus – atkreipkite dėmesį, kad darbinė autobuso versija turi mažesnius langus ir nėra tokia blizganti ir graži. (Eli Duke, Wikimedia(CC BY-SA 2.0)

Terra Bus ilgis – 14,89 m, o plotis – 3,61 m. Pagal šiuos išmatavimus Terra Bus daug nesiskiria nuo kitų autobusų, tačiau jo aukštis – 3,96 m. Jis turi tokią aukštą prošvaistą, kad į vidų tenka lipti laiptais. Aišku, turistai dėl to neturi priežasčių skųstis, nes viduje šilta ir patogu, o už lango – įspūdingi gamtos vaizdai. Keli turistiniai Terra Bus autobusai važinėja šiaurės Kanados ledynuose Britų Kolumbijoje ir Albertoje.

Turistinėje Terra Bus versijoje telpa 56 keleiviai, kurie gali pasidžiaugti dideliais langais ir kitais patogumais. (Marilyn Peddle, Wikimedia(CC BY 2.0)

Taigi, toks tas Terra Bus autobusas. Tai yra vienas iš nedaugelio šiuo metu gaminamų autobusų, specialiai sukurtų bekelei. Įdomu tai, kad jis buvo sukurtas rimtam pramoniniam darbui, tačiau išpopuliarėjo turizmo srityje. Greičiausiai reikėtų sakyti, kad tai parodo Foremost Terra Bus lankstumą. Šie autobusai gaminami dar nuo devintojo dešimtmečio ir tikriausiai bus gaminami dar ilgą laiką. Jei tik pasitaikys tokia galimybė, būtinai ryžkitės tokią transporto priemonę išbandyti.



Taip pat skaitykite:

Kuo ypatingi oro uostų autobusai?

Prinoth Trooper – vikšrinė mašina, kuri atokiose vietovėse pakeičia sunkvežimius ir visureigius;

Foremost Husky 8 – dvi poros vikšrų, 80 tonų svoris ir nepalaužiamas charakteris;

Kombinuoti autobusai – nykstančios transporto priemonės;

Kaip pervežami milžiniški karjerų sunkvežimiai?

100 tonų sveriančių ALMA radijo teleskopo antenų transporteriai;

Stipriausias pasaulio kranas Taisun;

Liebherr LR 13000 – galingiausias vikšrinis kranas pasaulyje;

Kaip atrodytų studentiškas Jeep? Buvo laikas, kai Chrysler jį įsivaizdavo taip

Kaip atrodytų studentiškas Jeep? Buvo laikas, kai Chrysler jį įsivaizdavo taip

Koncepciniai automobiliai yra kuriami siekiant pritraukti dėmesį. Kai kurie iš jų demonstruoja kaip atrodys ateities modeliai, kiti leidžia gamintojams patyrinėti naujas dizaino erdves, o treti yra skirti technologijoms parodyti. Jeep Treo koncepcija, pasirodžiusi 2003 metais, atliko visas šias funkcijas, bet kažkodėl į rinką neįžengė.

21 amžiaus pradžia automobilių dizaine žadėjo pokyčius. Juk būtent apie tą laiką anksčiau kalbėta kaip apie ateitį. Todėl gamintojai stengėsi pademonstruoti naujas dizaino kryptis ir technologijas. Jeep Treo turėjo pakeisti markės įvaizdį.



Jeep automobiliai įsivaizduojami kaip daug degalų suryjantys bekelės monstrai. Šis įvaizdis, aišku, nėra blogas – tai iš tiesų parodo vyriškai grubų markės charakterį. Tačiau norint parduoti daugiau automobilių, reikia išplėsti jų gamą taip, kad jie patiktų didesniam ratui žmonių. Todėl Jeep savininkė Chrysler nusprendė markę pastūmėti visiškai nauju keliu.

Treo buvo gana mažas, bet turėjo visus Jeep bruožus. (Gamintojo nuotrauka)

2003 metų Tokijo automobilių parodoje pristatytas mažas visureigis Treo. Jis atrodė labai neįprastai, nes dizaineris Freemanas Thomasas įkvėpimo sėmėsi iš japonų animacijos. Trumpas ir siauras visureigis priminė kažkokį mėnuleigį jau vien dėl kėbulo išorėje sumontuotų ratų. Kadangi automobilis buvo labai mažas, jis buvo dviduris, tačiau viduje vis tiek tilpo trys žmonės ir šiek tiek bagažo. Salonas buvo modulinis – vairą buvo galima lengvai perdėti į dešinę pusę. Šį tą buvo galima montuoti ir Treo išorėje – čia buvo numatyti kalnų dviračių laikikliai.

Treo viduje tilpo 3 žmonės, o visas salonas buvo modulinis ir lengvai keičiamas – net vairą per kelias minutes buvo galima perdėti į dešinę pusę. (Gamintojo nuotrauka)

Jeep stende Treo atrodė labai neįprastai. Futuristiškas dizainas Jeep markei buvo svetimas kaip ir miesto automobiliai, o juk būtent toks Treo ir buvo. Dar daugiau – jis buvos sukurtas specialiai jauniems žmonėms – automobilio kūrėjai teigė, kad tai yra tobulas studento automobilis. Negana to, jis dar ir benzino nereikalavo.

Jeep nėra žinomas dėl savo susirūpinimo aplinkosauga, tačiau ir šį įvaizdį norėta pakeisti. Treo buvo vienas iš tų elektromobilių, kuris energiją sau gamino pats – naudojo vandenilio kuro elementus. Tai reiškia, kad Treo galėjo būti pripildytas kuru per kelias minutes (jei tik surasite vandenilio kolonėlę), bet turėjo visus elektromobiliams priskiriamus privalumus. Treo neturėjo tradicinės išmetimo sistemos ir į aplinką išskyrė tik vandens garus.

Jeep Treo buvo labai siauras, todėl ratai buvo kėbulo išorėje. (Gamintojo nuotrauka)

Treo turėjo du elektros variklius – po vieną kiekvienai ašiai. Taigi, Treo buvo varomas visais ratais ir, kadangi turėjo pakankamai aukštą prošvaistą, galėjo išvažiuoti į bekelę. Automobilis svėrė vos 816 kg – stebėtinai mažai tokio tipo automobiliui su vandenilio kuro elementais.

Jeep Treo gale turėjo integruotus dviračių laikiklius, nes buvo skirtas aktyviems žmonėms. (Gamintojo nuotrauka)

Kai žmonės apžiūrėjo Jeep Treo, visi suprato, kad tikimybė, jog bus imtasi serijinės modelio gamybos yra lygi nuliui. Tačiau Jeep mėgavosi žiniasklaidos dėmesiu ir kartojo, kad tai – dešimtmečio vizija. Treo vėliau pasirodė ir parodose JAV. Gamintojas netgi teigė, kad hibridinė automobilio versija gamybą galėtų pasiekti jau 2008 metais. Aišku, kaip pastebėjote, tai niekada neįvyko. Treo būtų buvęs brangus automobilis, o jaunimas, kuriam visureigis ir turėjo būti skirtas, nepasižymi didele perkamąja galia. Nežinia kaip Treo būtų įveikęs ir saugumo bandymus. Todėl dabar tai – tik vienas įdomiausių koncepcinių automobilių Jeep istorijoje.



Taip pat skaitykite:

7 įdomūs faktai apie Jeep;

Plymouth Voyager 3 – aštuonratis modulinis koncepcinis automobilis;

Ford 1966 metais kūrė pikapą jaunimui;

Futuristiško vilkiko koncepcija Steinwinter 2040;

Kita istorinė itin žemo profilio vilkiko koncepcija – General Motors Bison;

Kam turime būti dėkingi už įspūdingosios Fiat Multipla dizainą?

Apie Nodum

Nodum.lt - įdomiems skaitiniams skirtas puslapis. Čia reguliariai publikuojami straipsniai apie naujausias technologijas, mokslo pasiekimus, automobilių pasaulio naujienas ir kultūrą, patarimus ir visokias internete aptinkamas įdomybes. Didžiausias dėmesys skiriamas žmonėms, kurie kuria, keliauja, myli savo darbą, įdomioms lankytinoms vietoms ir pomėgiams. Nodum.lt - įvairenybių mazgas, jei veikiate ką nors įdomaus, apie ką norėtumėte papaskoti - susisiekite su mumis per mūsų Facebook puslapį ar elektroniniu paštu - nodum2017@gmail.com.