Volvo Trucks ateityje regi automatizuotus atliekų surinkimo sunkvežimius (Video)

Volvo Trucks ateityje regi automatizuotus atliekų surinkimo sunkvežimius (Video)

Autonominiai sunkvežimiai gali būti labai naudingi ne tik tolimųjų pervežimų vykdyme. Iš tikrųjų, automatizuotas sunkiojo transporto valdymas gali pagerinti ir tikslumą bei saugumą. Pavyzdžiui, Volvo Trucks išbando autonominius sunkvežimius požeminėse kasyklose, kur jie gali savarankiškai važinėti, nepaisant tamsos ir siaurų kelių. Panaši technologija išbandoma ir atliekų surinkimo sunkvežimiuose.

Surinkinėti atliekas mieste nėra toks jau lengvas darbas. Sunkvežimiams reikia ne tik dažnai stovinėti, bet ir brautis pro užstatytus kiemus bei manevruoti siaurose gatvėse. Teigiama, kad net ir tuomet, kai sunkvežimio greitis yra itin mažas, iš esmė prilyginamas žmogaus ėjimo greičiui, pavojus vis tiek yra gana didelis – apgadinti žmonių ar miesto turtą pakanka ir nedidelės klaidos. Patyrę vairuotojai susitvarko su šia užduotimi, nepaisydami spaudžiančio laiko ir prasto matomumo, tačiau darbas yra kupinas streso, o nedidelių autoįvykių išvengti vis tiek nepavyksta. Volvo Trucks sukūrė aplinką stebinį atliekų surinkimo sunkvežimį, kuris ne tik padeda išvengti kontakto su kitais automobiliais ar gatvių infrastruktūra, bet ir leidžia vairuotojui pačiam geriau stebėti situaciją.



Visų pirma, šis sunkvežimis mokosi. Atvažiavus į naują gyvenamąjį rajoną vairuotojas dirba įprastai, tačiau aplink sunkvežimį išdėstyti jutikliai ir GPS mokosi naujo maršruto. Į tą pačią vietą atvažiavus antrą kartą, šis maršrutas jau rodomas – sistema žino, kur važiuoti ir kur sustoti. Privažiavus prie pirmojo gatvės namo, vairuotojas išlipa ir, kaip ir visada, susitvarko su atliekų konteineriais. Tačiau nuo čia darbas dabartinės sistemos nebeprimena.

Sunkvežimis važiuodamas atbulas seka priešais einantį vairuotoją. (Volvo Trucks)

Ištuštinus pirmuosius konteinerius, sunkvežimis pats pradės atbulas važiuoti link kito sustojimo. Vairuotojas eina priešais jį, stebėdamas situaciją ir neatsitraukdamas nuo atliekų preso. Taip jis visada mato sunkvežimio aplinką ir sutaupo nemažai laiko.

Važiuoti atbulam pačiam vairuotojui tikrai nėra pati maloniausia užduotis, nes palei kelkraštį dažnai yra pristatyta automobilių, o ir privažiuoti prie konteinerių labai arti neišeina. Kai kuriose vietose Švedijoje sunkiajam transportui draudžiama važiuoti atbulam, kitose – už atgal važiuojančio sunkvežimio turi eiti kitas žmogus, duodantis vairuotojui nurodymus. Volvo Trucks tiki, kad jų sprendimas šią situaciją gali pakeisti.

Aplink išdėstyti jutikliai padeda apvažiuoti kliūtis ir išvengti susidūrimų. (Volvo Trucks)

Šią sistemą turinti sunkvežimis apvažiuoja ir netikėtas kliūtis, visada laikosi saugaus atstumo. Dar daugiau – sunkvežimis visuomet važiuoja optimaliais variklio sūkiais ir pavara, todėl naudoja mažiau kuro. Vairuotojui nereikia nuolatos lipti ir išlipti iš sunkvežimio, todėl sumažėja jo rizika susižeisti. Kitaip tariant, ši sistema yra visakeriopai pranašesnė už dabar naudojamą atliekų surinkimo sunkvežimių valdymą tiek ekologine, tieks saugumo, tiek ekonomine prasmėmis.

Vairuotojas iš lauko gali valdyti automatinės sistemos funkcijas. (Volvo Trucks)

Bandymai tęsis iki šių metų pabaigos. Kol kas rezultatai džiugina – atliekos surenkamos greičiau ir efektyviau, o vairuotojai džiaugiasi pagerėjusiomis darbo sąlygomis. Po to Volvo Trucks detaliau įvertins bandymų rezultatus ir atskiras sistemos veikimo subtilybes. Kas žino, galbūt ši automatizuoto atliekų surinkimo sunkvežimio sistema bus prieinama atliekų tvarkytojams jau artimiausioje ateityje.


Volvo Trucks turi alternatyvų ateities krovininio transporto sprendimą: dujomis varomi sunkvežimiai gali ir neišskirti CO2 (Video)

Volvo Trucks turi alternatyvų ateities krovininio transporto sprendimą: dujomis varomi sunkvežimiai gali ir neišskirti CO2 (Video)

Pasaulis juda link elektrinių transporto priemonių, net ir vilkikai ateityje, panašu, bus elektriniai. Bet kodėl? Kuo elektriniai vilkikai pranašesni, išskyrus mažesnę gamtai daromą žalą? Volvo Trucks mano, kad gamtą galima saugoti ir kur kas pigesniais bei jau prieinamais sprendimais.

Nereikia būti labai dideliu ekspertu, kad išvardintum elektrinių vilkikų trūkumus. Tesla ir Cummins ruošia savo pasiūlymus, kurie jau visai greitai pasirodys rinkoje. Tačiau ar toli jie važiuos? Baterijos, kad ir kaip sparčiai jos tobulėtų, sunkiosios technikos galios agregatams kol kas yra per silpnos, jei kalbėtume apie ilgas darbo valandas. Cummins Aeos vilkikas be problemų mieste pristatys prekes ir siuntinius, o Tesla, kaip manoma, ruošiasi  važinėti ir į ilgas keliones. Kiek kainuos toks vilkikas, palyginti su įprastu dyzeliniu sunkvežimiu? Ar atsakingam verslui tokia mašina nebus per brangi?



Niekas nesiginčija, kad elektrovilkikai yra krovininio transporto ateitis. Tačiau Volvo Trucks turi porą sunkvežimių, kurie turi beveik visus elektrinių vilkikų privalumus be jokių trukumų. Volvo FH LNG ir Volvo FM LNG yra varomi suskystintomis gamtinėmis dujomis arba biodujomis. Lyginant su dyzeliniais sunkvežimiais, šie Volvo vilkikai išmeta 20-100 % mažiau CO2. Kaip jie gali visai neišskirti anglies dvideginio, pakalbėsime vėliau. Prieš tai būtina paminėti, kad Volvo LNG linija lenkia ne tik dyzelinius, bet ir kitus dujomis varmus vilkikus.

Volvo jau siūlo porą sunkvežimių varomų gamtinėmis dujomis. (Volvo Trucks)

Įprastai dujomis varomi varikliai naudoja vadinamąjį Otto ciklą. Volvo vietoj to pasitelkė įprastą dyzelinių variklių technologiją, kuri leidžia sumažinti degalų sąnaudas ir kartu išlaikyti galią bei sukimo momentą (kuo galia skiriasi nuo sukimo momento galite paskaityti šiame straipsnyje). Pavyzdžiui, 460 ag išvystantis variklis turės 2300 Nm sukimo momentą – identišką tam, kurį turi analogiškas dyzelinis variklis. Tačiau išmetamosios dujos bus nelyginamai švaresnės.

 

Volvo skaičiuoja, kad naudojant įprastas suskystintas gamtines dujas CO2 išmetimą pavyks sumažinti 20 %. Naudojant biodujas įmanoma pasiekti ir nulinį CO2 išmetimą, priklausomai nuo to, kaip šios dujos gaminamos. Tiesa, šių variklių degimo procesui naudojamas ir dyzelinas – mažas jo kiekis yra įpurškiamas uždegimo metu. Tačiau ir dyzeliną galima pakeisti apdorotu daržovių aliejumi. Sprendimų galima surasti, jei tik verslas ryšis jų ieškoti. Viskas priklausys nuo dujų tiekėjo ir įmonės prioritetų.

Vienas iš privalumų – greitas užpildymas. (Volvo Trucks)

Geriausia tai, kad tokie vilkikai gali nuvažiuoti labai toli. Didžiausi 205 kg dujų balionai, montuojami LNG serijoje, leidžia nuriedėti net 1000 kilometrų – tai baterijomis varomu sunkvežimiu nėra pasiekiama. O tada tereikės surasti degalinę, kurioje galima pasipildyti dujų (ir, tikėtina, dyzelino). Toks sustojimas užtruks žymiai trumpiau nei baterijų įkrovimas. Galiausiai, įmonės mechanikai greitai prisitaikytų prie darbo su nauju vilkiku, o ir vairuotojams nereikėtų prie jų pratintis.

Naudojamas dyzelinių variklių ciklas išsaugo patikimumą ir žemas kuro sąnaudas. (Volvo Trucks)

Taip pat reikia pastebėti, kad Volvo jau siūlo LNG vilkikus – juos jau galima įsigyti. Elektriniai vilkikai dar tik už kalnų. Volvo Trucks yra įsitikinę, kad dujomis varomi vilkikai šiuo metu yra geriausia išeitis siekiant sumažinti išmetamo CO2 kiekį.



Daugiau apie ekologiškus vilkikus:

Cummins elektrovilkikas, pasirodysiantis po poros metų

Tesla pasiūlymas

Nutekinta Tesla vilkiko nuotrauka

5 automobilių reklamos iš praeities: Volvo seksizmas, asmeniniai Enzo Ferrari ratai ir E30 legenda (Video)

5 automobilių reklamos iš praeities: Volvo seksizmas, asmeniniai Enzo Ferrari ratai ir E30 legenda (Video)

Senos automobilių reklamos – ir kodėl jos mums taip patinka? Tikriausiai todėl, kad anksčiau jos buvo kuriamos kiek kitaip. Šiuolaikinės automobilių reklamos, kaip ir dauguma kitų komercinių vaizdo klipų, pasikliauja talentingais specialiųjų efektų meistrais. Tai nėra blogai, tačiau anksčiau teko imtis kitokių sprendimų, o tam reikėjo labai daug kūrybiškumo. Todėl ir vėl pristatome penkias įdomias automobilių reklamas iš praeities.

Tai – vienos ilgiausių Nodum.lt straipsnių serijos dalis, pilną straipsnių sąrašą rasite apačioje. Šįkart pažiūrėsime į BMW E30, Volvo 145, Toyota pikapų, Fiat 128 ir Mazda MX-5 reklamas.



Kad jau užsiminėme apie specialiuosius efektus, galime pažvelgti kaip jie atrodė prie 31 metus. Tai – trečios serijos BMW (E30) reklama. Ji gana ilga, tačiau joje galime pamatyti seną kompiuterinę grafiką bei gan neįprastų vaizdų. Mums patinka E30, todėl netgi sekame vieną restauracijos projektą, tačiau ši reklama tikrai atitinka savo laikmetį. Kodėl reklamuoti E30 pasitelkti kateriai?

Šioje reklamoje pamatysite viską, įskaitant ir M3. Beje, ar žinojote, kad būtent E30 pagrindu buvo pagamintas pirmos kartos M3 automobilis? Ir, aišku, šiame pakankamai ilgame klipe galite pasiklausyti standartinio devintojo dešimtmečio garso takelio.

Kokia būtų sena reklama be seno gero seksizmo? Aišku, nieko gero tame nėra, tačiau šioje Volvo 145 reklamoje jo ne tiek ir daug. Moterys, ar vairuojate didelius automobilius?

Reikia pripažinti, kad didžiulio amerikietiško universalo vairuoti nenorėtų daugelis. Nors jie ir buvo labai dideli, galėjo vežti 7 keleivius ir nemažai krovinio, mieste tokie automobiliai tiesiog nepraktiški. Volvo 145 buvo trumpesnis už daugelį amerikietiškų konkurentų, o viduje vietos vis tiek netrūko.




Toyota pikapai garsėja nepalaužiamu charakteriu. Tai – stiprios Dakarą laiminčios mašinos, kurios visame pasaulyje žinomos dėl savo tvirtumo, patikimumo ir pravažumo. Galima sakyti, Toyota tikrai privertė konkurentų pikapus suklusti, kuomet 1985 metais pristatė visą naują pikapų liniją.

Kiek juokinga reklama. Toyota pikapai tikrai buvo kokybiški ir turėjo naujausias technologijas. Visgi, nors konkurentai dabar neturi galimybių ignoruoti to, ką daro Toyota, Ford F150 išlieka populiariausiu pikapu JAV. Tiksliau – populiariausiu automobiliu JAV.

Ezo Ferrari – tai vardas, kurio automobilių mėgėjams pristatinėti nereikia. Ferrari automobiliai – vieni geriausių pasaulyje ir visada tokiais buvo. Visgi, Enzo Ferrari ne visada važinėjo savo sukurtais superautomobiliais, ką iliustruoja ir ši Fiat 128 reklama.

Enzo Ferrari ilgą laiką važinėjo Peugeot automobiliais, vėliau – kukliomis Fiat mašinomis. Aišku, nesitikime, kad Enzo Ferrari įkvėpimo nors kiek sėmėsi iš Fiat 128.

Galiausiai, pažiūrėkite kaip svajingai buvo reklamuojamas pirmos kartos Mazda MX-5 (Miata). Ši reklama nėra tokia jau kuo nors išsiskirianti, tačiau jau vien savo nuotaika atkartoja linksmą automobilio charakterį. Savo būdu tai – vienas optimistiškiausių automobilių pasaulyje, o ir pėdsaką automobilių kultūroje paliko stebėtinai gilų. Metu automobilio reklama:

„It just feels right“ – negalime nesutikti. Galbūt NODUM pavasarį turėtų įsigyti kokį MX-5 nuotykiams ir kelionėms…

Tiek automobilių reklamų šį kartą.



Siūlome užmesti akį ir į kitus serijos straipsnius:

Ford Model T, klasikinio MINI, SAAB 900 Turbo, pirmos kartos Volkswagen Golf GTI ir Lada Niva reklamas;

klipus skirtus Audi 100, Golf MkII, Volkswagen Passat, Opel Calibra ir Fiat Multipla arba

M5 (E39), Porsche, Ford Mustang, Mercedes-Benz ir Lamborghini reklamas.

Sunkvežimių saugumas: amerikietiškas prieš europietišką (Video)

Sunkvežimių saugumas: amerikietiškas prieš europietišką (Video)

Prieš kelias dienas rašėme apie amerikietiškų ir europietiškų sunkvežimių skirtumus. Abu tipai turi savų trūkumų ir privalumų, kurie straipsnyje buvo išvardinti, stengiantis paaiškinti, kodėl vienas tipas taip plačiai naudojamas JAV, o kitas – Europoje. Visgi, Facebook grupėse atsirado žmonių, kurie šias mašinas pažįsta iš arti, su jomis dirba ir todėl pastebėjo dar vieną skirtumą – amerikietiški sunkvežimiai yra saugesni avarijos atveju. Bet ar tikrai?

Amerikietiško tipo sunkvežimiai turi ilgas nosis, taip atitolindami vairuotoją nuo vilkiko priekio. Tai bent jau turėtų reikšti, kad amerikietiški sunkvežimiai yra saugesni – tarp vairuotojo ir smūgio taško yra pakankamai didelis atstumas. Tačiau samprotavimai be specialistų skaičiavimų ir bandymų ir lieka tik samprotavimais. Todėl mes paieškojome keleto saugumo bandymų, kad galėtume bent jau vizualiai, neprofesionaliai palyginti, kuriame sunkvežimyje avarijos metu būti yra saugiau.



Visgi, čia yra problema. Internete ne taip jau lengva surasti amerikietiškų sunkvežimių saugumo bandymų ir jų rezultatų. Įvairūs saugumo bandymai, kuriuose specialiai tam skirtose laboratorijose daužomi automobiliai, autobusai ir kitos transporto priemonės, internete yra gana populiarūs, todėl juos į tokius portalus kaip YouTube kelia ir gamintojai, ir už eismo saugumą atsakingos agentūros. Visgi, amerikietiško tipo sunkvežimių saugumo bandymų rasti nėra taip jau lengva. Štai vienas, kurį pavyko aptikti:

Sunkvežimis visai be krovinio, tačiau deformacijas salone tikrai galima pastebėti. Taip pat atkreipkite dėmesį į tai, kad šiame vilkike nėra oro pagalvių. Tai – visai ne atsitiktinumas, o valstybės politikos rezultatas. JAV įrengti oro pagalves sunkiosiose komercinėse transporto priemonėse tiesiog nereikalaujama – tik Volvo sunkvežimiai jas turi. Kiti gamintojai nesivargina montuoti oro pagalvių, taip taupydami lėšas, o galbūt ir nematydami jų naudos tokiuose dideliuose vilkikuose.

Taigi, nors pateiktas vaizdo įrašas nebuvo pakankamai detalus, galime jį palyginti su šiuo:

Viena iš priežasčių, kodėl sunku rasti gerų, nesenų amerikietiškų sunkvežimių saugumo bandymų yra ta, kad jie retai kada bandomi. Reikalavimų įvertinti sunkiųjų sunkvežimių saugumą avarijų metu nėra. Čia veikia ir amerikietiškas saugumo supratimas – kuo daugiau metalo supa vairuotoją ir keleivius, tuo jis saugesnis. Tuo tarpu europiečiai galvoja kitaip.

Europietiškų sunkvežimių gamintojai patys nuolat išbando savo vilkikus saugumo testuose ir siekia smūgio jėgą nukreipti šalin nuo kabinos. Kitaip tariant, europietiškų sunkvežimių konstrukcija yra kuriama ir tobulinama turint omenyje kurios vilkiko dalys gali sugerti smūgio jėgą, o kurios turi ją nukreipti. Toks europietiškas saugumo supratimas kartais randa kelią ir į JAV greitkelius.

Volvo garsėja savo dėmesiu transporto priemonių saugumui, todėl išbando visus savo sunkvežimius, tarp jų – ir amerikietiško tipo. Bet tai – labiau išimtis nei taisyklė. Juk, kaip minėjome, amerikietiško tipo Volvo vilkikai yra vieninteliai turintys oro pagalves.

Volvo VNL saugumo bandymas

Tai kurie saugesni? Amerikietiškų sunkvežimių gamintojai saugumu perdėtai tikrai nesirūpina – jokių saugumo bandymų, jokių oro pagalvių, jokių saugumo zonų (crumple zones) -, tačiau yra masyvūs ir tvirti. Manoma, kad to turėtų pakakti atlaikyti stiprius smūgius. Tuo tarpu europietiški sunkvežimiai neturi ilgos nosies, bet yra nuolat išbandomi, dažniau turi oro pagalves, naujausias saugumo sistemas, smūgio jėgą sugeriančias zonas.

Šį klausimą uždavėme ir Linui Brazauskui – itin didelę patirtį turinčiam sunkvežimių vairuotojui. Jis tolimųjų reisų vairuotoju dirba nuo 1984 metų, nuo 2001 metų važinėja JAV. Jo nuomone, svarbiausios saugumo sistemos yra vairuotojų galvose – jos padeda avarijų išvengti apskritai. Visgi, jei reikėtų rinktis, kuriame sunkvežimyje būti avarijos metu, Linas mieliau rinktųsi amerikietiško tipo vilkiką. Tiesiog jie atrodo saugesni, o juk įspūdžio ir psichologinio pasitikėjimo naudos negalima nuvertinti.




Tai tokie tat pamąstymai – be išvadų. Galima tik pasakyti, kad sunkvežimių saugumas susiveda į visą eilę faktorių, kurių negalima nuvertinti. Galbūt europietiško tipo sunkvežimiu lengviau avarijų išvengti? O galbūt jie yra saugesni kitiems eismo dalyviams – tai taip pat yra labai svarbu. O galbūt europietiški sunkvežimiai yra saugesni važiuojant lėtesniu, o amerikietiški – didesniu greičiu?

Ką manote Jūs?

Apie Nodum

Nodum.lt - įdomiems skaitiniams skirtas puslapis. Čia reguliariai publikuojami straipsniai apie naujausias technologijas, mokslo pasiekimus, automobilių pasaulio naujienas ir kultūrą, patarimus ir visokias internete aptinkamas įdomybes. Didžiausias dėmesys skiriamas žmonėms, kurie kuria, keliauja, myli savo darbą, įdomioms lankytinoms vietoms ir pomėgiams. Nodum.lt - įvairenybių mazgas, jei veikiate ką nors įdomaus, apie ką norėtumėte papaskoti - susisiekite su mumis per mūsų Facebook puslapį ar elektroniniu paštu - nodum2017@gmail.com.