Autonominė ateitis jau čia – Volvo sunkvežimiai kasykloje darbuosis be vairuotojų (Video)

Autonominė ateitis jau čia – Volvo sunkvežimiai kasykloje darbuosis be vairuotojų (Video)

Kai kalbama apie autonominius sunkvežimius ar lengvuosius automobilius, dažniausiai kalbama apie ateitį. Juk dabar jie yra nepraktiški, nepakankamai ištobulinti, o ir infrastruktūra jiems kol kas neparuošta. Tačiau Volvo Trucks su tuo nesutinka – jau dabar yra sričių, kuriose sunkvežimiai gali darbuotis be vairuotojų. Ir bandymai jau eina į pabaigą – jau kitais metais Volvo autonominiai vilkikai imsis rimto darbo.

Volvo Trucks jau labai ilgą laiką vysto savo autonominių sunkvežimių sprendimus. Kai kurie iš jų buvo išbandyti kasyklose, kiti miestuose surinkinėjo šiukšles. Tačiau komercinių klientų savo autonominėms technologijoms Volvo neturėjo. Dabar tai keičiasi – jau kitais metais Volvo sunkvežimiai savarankiškai darbuosis Brønnøy Kalk AS bendrovės valdomoje kalkakmenio kasykloje Norvegijoje.



Tai – didžiulis pasiekimas ir rimtas iššūkis. Autonominiai Volvo vilkikai atviroje kalkakmenio kasykloje buvo bandomi jau kurį laiką ir toliau darbuosis su inžinierių pagalba iki pat 2018 metų pabaigos. Tačiau jau kitais metais Brønnøy Kalk taps pirmuoju Volvo Trucks klientu, įsigijusiu autonominių pervežimų sistemą.

Autonominiai Volvo FH vežios savivartes puspriekabes su kalkakmeniu (Volvo Trucks nuotrauka)

Brønnøy Kalk perka autonominį pervežimų sprendimą, o ne pačius sunkvežimius. Kitaip tariant, Volvo Trucks išliks sunkvežimių savininkais ir teiks pervežimų paslaugas. Taip nuo pirkėjo pečių pašalinama sudėtingos kompiuterinės įrangos priežiūros našta. Tačiau darbas bus išties rimtas.

Video reportažas apie autonominių Volvo FH darbą Brønnøy Kalk kalkakmenio kasykloje Norvegijoje

Šeši Volvo FH sunkvežimiai su savivartėmis puspriekabėmis nuolat riedės nuo kasyklos iki kalkakmenio smulkintuvo ir atgal. Šio maršruto ilgis į vieną pusę – vos 5 km, tačiau tai nėra tiesus kelias. Iššūkį sunkvežimiams kels ir vingiuotas kelias, ir oro sąlygos, ir tuneliai. Būtent dėl to ir buvo atliekami ilgi bandymai. Nors Brønnøy Kalk džiaugiasi neabejotinai pagerėsiančiu kalkakmenio pervežimo efektyvumu bei sumažėjusiais kaštais, šis susitarimas yra didžiulė galimybė.

5 km ilgio kelyje yra ir tunelių, ir posūkių, o sąlygas sunkins tamsa ir prastas oras. (Volvo Trucks nuotrauka)

Volvo Trucks pasinaudos šiuo susitarimu, kad dar labiau patobulintų savo autonominio vairavimo sistemas. Kartu tai taps puikia proga pademonstruoti kitiems potencialiems klientams, kad Volvo jau gali paruošti autonominius pervežimo sprendimus uždariems maršrutams. Galbūt tai netgi pakeis kelių skeptikų nuomones. Tiesa, kažin ką apie tai galvoja vairuotojai – juk anksčiau šį darbą visada dirbo žmonės.



Taip pat skaitykite:

7 įdomūs faktai apie Volvo Trucks;

Volvo Vera – autonominis elektrinis vilkikas be kabinos;

Volvo demonstruoja per atstumą valdomų sunkvežimių privalumus;

Automatizuoti Volvo šiukšlių surinkimo sunkvežimiai;

Hyundai išbandė pirmą Pietų Korėjos autonominį vilkiką;

Vienas vairuotojas – 4 Mercedes sunkvežimiai;

10 įdomių faktų apie sunkvežimius, kurių galbūt nežinojote.

7 įdomūs faktai apie Volvo Trucks: ryšys su automobilių gamintoju, Renault priklausomybė ir ateities technologijos (Video)

7 įdomūs faktai apie Volvo Trucks: ryšys su automobilių gamintoju, Renault priklausomybė ir ateities technologijos (Video)

Volvo – garsi ne tik automobilių, bet ir sunkvežimių bei autobusų markė. Volvo Trucks gaminami sunkvežimiai yra pakankamai populiarūs ir tarp Lietuvos vežėjų, o internete ši kompanija išgarsėjo ypatingais reklaminiais klipais. Nors Volvo sunkvežimius kelyje matome kasdien, galbūt yra kas nors, ko nežinome? Štai 7 įdomūs faktai apie Volvo Trucks, kurių galbūt nežinojote.

Nodum.lt kiekvieną savaitę publikuoja faktų rinkinius. Praeitą savaitę rašėme apie Scania sunkvežimių markę, o kiek anksčiau – apie ispanišką SEAT. Kviečiame paskaityti ir tuos straipsnius, o dabar – apie Volvo Trucks.



Pirmasis Volvo sunkvežimis nebuvo galiūnas, bet pelnė sėkmę. Volvo kompanija savo istoriją pradėjo nuo automobilių. Pirmasis Volvo automobilis buvo pristatytas dar 1927 metais, tačiau tuomet kompanijos inžinieriai jau kūrė pirmojo savo sunkvežimio dizainą. LV 1 pasirodė jau 1928 metų pradžioje ir buvo tiesiog užgriūtas sėkmės. Iki vasaros buvo parduota jau 500 Volvo sunkvežimių, o tais laikais tokiam jaunam automobilių pramonės atstovui tai buvo didis pasiekimas. Tiesa, pirmasis Volvo sunkvežimis nebuvo galiūnas – jo 4 cilindrų 2 litrų variklis išvystė tik 28 ag (21 kW). Aišku, tais laikais to pakako, o svarbiausia buvo tai, kad sunkvežimis būtų patikimas ir lengvai remontuojamas.

1929-ųjų Volvo LV63. (Lars-Göran Lindgren Sweden, Wikimedia(CC BY-SA 3.0)

Tikroji Volvo kompanija? Apie tai jau rašėme, kai pristatėme 7 faktus apie Volvo. Jei trumpai, Volvo kadaise buvo viena kompanija, gaminanti ir sunkvežimius, tačiau 1999 metai kompanija pardavė savo automobilių diviziją. Kitaip tariant, dabar automobilių ir sunkvežimių gamintojai yra atskiri, nors ir dalinasi logotipu. Tačiau būtent sunkvežimių gamintojas yra tikrasis Volvo, jei galima taip pasakyti, nes Volvo AB pardavė automobilių diviziją, o sunkvežimių pasiliko.

Volvo AB pardavė automobilių diviziją, bet pasiliko sunkvežimių gamybą. (Volvo Trucks)

Praktiškas autonominių technologijų pritaikymas. Autonominiams sunkvežimiams priklauso pervežimų ateitis, tačiau jų dar reikės palaukti. Tačiau tai nereiškia, kad autonominės technologijos negali būti naudojamos jau dabar. Volvo Trucks, kaip ir kitos kompanijos, kuria autonominio vairavimo sistemas, tačiau jas nori pritaikyti jau dabar kai kuriose srityse. Autonominiai Volvo sunkvežimiai važinėja Švedijos kasyklose – jie patys gali orientuotis prastame apšvietime, išvengti susidūrimų su sienomis ar kita technika. Volvo taip pat išbandė autonominius šiukšlių surinkimo sunkvežimius. Į konkrečią vietą atvykęs sunkvežimis pats atbulas važiuoja gatve, kol vairuotojas pristumia konteinerius. Šie sunkvežimiai išvengia susidūrimo su automobiliais, tvoromis ir kitomis kliūtimis.

Sunkvežimis važiuodamas atbulas seka priešais einantį vairuotoją. (Volvo Trucks)

Volvo Trucks yra didesnė nei manėte. Jūs žinote, kad Volkswagen grupei priklauso visa eilė skirtingų automobilių markių, bet ar žinojote, kad panašiai veikia ir Volvo Trucks? Šiai kompanijai priklauso Mach Trucks, Dongfeng Commercial Vehicles, Eicher (gamina ir Royal Enfield motociklus), UD Trucks. Šie vardai tikriausiai nestebina, bet ar žinojote, kad Volvo Trucks priklauso ir Renault Trucks? Taip, prancūzų sunkvežimių gamintojas priklauso ne Renault, o Volvo nuo 2001 metų. Pardavimas vyko etapais, Renault likusias akcijas pardavė 2012 metais. Sandoris buvo naudingas ir Volvo sunkvežimiai su Renault sunkvežimiai dalijasi kai kuriais komponentais (pavyzdžiui, kėbulais).

Tačiau ir tai dar ne viskas. Pati Volvo Trucks kompanija priklauso Volvo Group, kuriai taip pat priklauso Volvo Buses, Volvo Construction Equipment, Prevost Car, Volvo Penta, Nova Bus, SDLG.

Renault Trucks – dar viena Volvo Trucks kompanija. (Ibou69100, Wikimedia(CC BY-SA 3.0)

Kūrybingos reklamos. Volvo Trucks garsėja ne tik tarp vežėjų ir sunkvežimių vairuotojų. Kompanija stengiasi savo technologijas reklamuoti pasitelkdama itin kūrybingas reklamas, kurios visada yra labai populiarios. Prieš 5 metus vairo tikslumas ir lengvumas buvo demonstruojamas leidžiant vairuoti žiurkėnu (įrašas sulaukė daugiau nei 8 milijonų peržiūrų), Volvo Trucks prezidentas Claes Nillson stovėjo ant pakabinto naujo FMX (daugiau nei 3,5 milijonai peržiūrų), prieš porą metų vienas Volvo vilkikas išbandytas tempiant 750 tonų svorį ( apie 4,8 milijonų peržiūrų). Klipų būta ir daugiau, tačiau pats populiariausias buvo tas, kuriame Jean-Claude Van Damme ant dviejų atgal važiuojančių sunkvežimių veidrodėlių atliko špagatą. Taip buvo reklamuojama Volvo Dynamic Steering technologija, o klipas sulaukė beveik 90 milijonų peržiūrų.

 

Volvo sunkvežimiai – labai paplitę. Volvo sunkvežimiai parduodami net 140 pasaulio šalių, juos pardavinėja daugiau nei 1800 patvirtintų atstovybių. Kasmet Volvo parduoda daugiau nei 100 tūkstančių sunkvežimių ir šis skaičius vis dar auga. Volvo sunkvežimiai gaminami 17 gamyklų 16 pasaulio šalių.

Volvo Trucks gamina skirtingo dizaino sunkvežimius, pritaikytus kiekvienai rinkai. Tarp jų yra ir amerikietiško tipo sunkvežimių, ir tokių skirtų specifinėms rinkoms. Pavyzdžiui, Volvo VM parduodama tik Lotynų Amerikos šalyse. Štai kaip atrodo amerikietiško tipo Volvo sunkvežimis:

Volvo VNL – Šiaurės Amerikai skirtas vilkikas. (Greg Goebel, Wikimedia(CC BY-SA 2.0)

Ateitis pagal Volvo Trucks. Žinoma, jau visai greitai gatves užplūs elektriniai sunkvežimiai, tam ruošiasi ir Volvo. Pavyzdžiui, Volvo FE Electric į gatves išriedės jau kitais metais. Tai bus sunkvežimis darbui mieste. Jis galės atlikti įvairias užduotis – rinkti šiukšles, išvežioti prekes. Bendras sunkvežimio svoris sieks 27 tonas, o baterijų pakaks 200 km. Jei FE jums per didelis, Volvo siūlys ir FL Electric – 16 tonų bendro svorio sunkvežimį, galintį įveikti net 300 km.

Volvo FE Electric rinks šiukšles ir išvežios prekes mieste. (Volvo Trucks)

Ateičiai Volvo planuoja ir visiškai revoliucinį transporto sprendimą. Vera – tai vilkikas be kabinos. Tai – visiškai autonominis elektrinis vilkikas, skirtas darbui logistikos centruose, uostuose ir kitose uždarose teritorijose. Vera buvo pristatyta šiemet, bet jau sulaukė labai daug dėmesio. Keli Vera vilkikai būtų sujungti į bendrą tinklą ir bendrautų tarpusavyje. Užduotis jiems paskirs prie centrinio kompiuterio prisijungęs žmogus. Šis sprendimas, manoma, bus pasiūlytas rinkai, todėl bus įdomu pažiūrėti, kaip efektyviai Vera gali darbuotis realiomis sąlygomis. Plačiau apie Vera skaitykite čia.

Volvo Vera iš pradžių dirbs tik gamyklų teritorijoje, dideliuose logistikos centruose ir uostuose. (Volvo nuotrauka)



Taip pat skaitykite įdomių faktų rinkinius apie:

Scania

SEAT

Volvo

Lexus

Honda

Subaru

Audi

BMW

BMW E30

Peugeot

Jeep

Pirmasis Volvo automobilis ÖV4 – kaip šis medinis kabrioletas turėjo idealiai tikti atšiauriai Švedijai?

Pirmasis Volvo automobilis ÖV4 – kaip šis medinis kabrioletas turėjo idealiai tikti atšiauriai Švedijai?

Volvo automobilis – dažnas vaizdas mūsų gatvėse. Ši markė yra gerbiama dėl patvarių, stiprių ir saugių automobilių. Šiais laikais Volvo mašinos pasižymi technologijų gausa, o ateičiai šis švedų automobilių gamintojas planuoja visų modelių elektrifikaciją. Visgi kartais įdomu pasižvalgyti ir atgal. Nuo ko viskas prasidėjo? Kaip atrodė pirmasis Volvo automobilis?

Apie pirmus markių automobilius rašėme ne kartą. Siūlome prisiminti, kaip atrodė pirmasis Subaru – išvaizda abejingų nepaliekantis automobilis. O jei norite paskaityti daugiau apie Volvo – kviečiame užmesti akį į 7 faktus apie šią markę. O dabar – prie ÖV4.



Volvo vardas buvo registruotas dar 1915 metais. Jis priklausė guolių gamintojui SKF ir turėjo tapti tiesiog dar vienu prekiniu ženklu. Visgi, šios idėjos buvo atsisakyta ir Volvo pavadinimas liko pamirštas iki 1924 metų, kuomet SKF pardavimų vadybininkas Assaras Gabrielssonas ir inžinierius Gustavas Larsonas sumanė sukurti pirmą švedišką automobilį. Šis darbas užtruko. Visų pirma reikėjo įtikinti SKF vadovus, pasirūpinti reikalinga įranga, medžiagomis, apgalvoti gamybos procesą. Realus automobilio kūrimas prasidėjo tik 1926 metais, bet jau kitąmet jis išriedėjo iš gamyklos.

Lengvai atpažįstama simbolika. Tai – pirmasis Volvo automobilis. (Kotasik, Wikimedia (CC BY-SA 3.0)

Tai buvo Volvo ÖV 4 – nedidelis atviras keturvietis automobilis. Neįprastas pavadinimas iš tiesų neblogai nusakė jo esmę – tai yra Öppen Vagn 4 cylindrar (Atviras automobilis 4 cilindrai) akronimas. Šis automobilis buvo matomas kaip tobula transporto priemonė Švedijai, kur karaliavo atšiaurios žiemos ir prasti keliai. Ir ne todėl, kad jis turėjo būti labai pravažus ar šiltas (juk net stogo neturėjo). Svarbiausia buvo tai, kad ÖV 4 variklis užsivestų net kai lauke labai šalta. Taip pat buvo svarbu, kad jis nesugestų nuo dardėjimo prastais to meto keliais. Variklį sukūrė pats Gustavas Larsonas, o štai važiuoklę ir visus jos komponentus Janas Smithas. Pastarasis inžinierius ilgus metus dirbo JAV automobilių pramonėje, tačiau visada svajojo sukurti švedišką automobilį. Kėbulo rėmas buvo gaminamas iš medžio – tais laikais tai buvo visiškai įprastas sprendimas.

Volvo ÖV 4 ant surinkimo linijos, 1927 metai.. (Pressens bild, Wikimedia)

Taigi, taip atsirado Volvo ÖV 4. Tiesa, negalima pasakyti, kad jo pasirodymas buvo sklandus. Jau ruošiantis pirmą kartą išvaryti automobilį iš gamyklos, šis netikėtai šoktelėjo atbulas, tarsi būtų įjungtas atbulinis bėgis. Greitas patikrinimas parodė, kad vairuotojas klaidos nepadarė – buvo įjungta pirma pavara. Paaiškėjo, kad galinis diferencialas buvo blogai surinktas ir jį teko perrinkti. Automobilis pagaliau buvo pristatytas 1927 metų balandžio 14 dieną – ši data dabar laikoma Volvo gimtadieniu.

Šia proga dažnai pateikiama viena Assaro Gabrielssono ir Gustavo Larsono citata:

„Automobilius vairuoja žmonės. Dėl pagrindinis mūsų Volvo gamybos principas yra ir visada išliks saugumas“

Kai atėjo laikas užregistruoti logotipą, Volvo vadovai per daug negalvojo – tiesiog užregistravo visą automobilio grotelių priekinį vaizdą. Jame jau buvo vadinamasis Marso simbolis – apskritimas su į viršų nukreipta rodykle. Šis simbolis turėjo pabrėžti švedišką geležį kaip tvirtumo simbolį. Jį ant grotelių laikė metalinė įstrižainė, kuri, nors ir buvo sumontuota tik logotipui laikyti, pati tapo Volvo simbolikos dalimi.

Švedams labiau patiko uždara Volvo ÖV 4 versija PV 4. (Peter Froese, Wikimedia (CC BY-SA 3.0)

Švedai reiškė didelį susidomėjimą, tačiau jiems labiau patiko uždara automobilio versija, pasirodžiusi 1928 metais. Aišku, ji tiesiog geriau tiko Švedijos klimato sąlygoms. Kadangi automobilis nebuvo atviras, jis buvo pavadintas PV 4. Iš viso 1927-1929 metais Volvo pagamino 996 automobilius. Tiesa, jie buvo surenkami ne SKF patalpose, o kitoje įmonėje – AB Galco, kur dirbo Larsonas.

Gražuolis juodas Volvo ÖV 4 – nedaug šių automobilių išliko dėl medinio rėmo konstrukcijos. (Stahlkocher, Wikimedia (CC BY-SA 3.0)

Štai kelios Volvo ÖV 4 techninės savybės:

Svoris su skysčiais – 1170 kg;
Ilgis – 2,850 m;
Kėbulo konstrukcija – medinis rėmas su plieninėmis plokštėmis, sumontuotas ant metalinės bazės;
Variklis – 4 cilindrų eilėje 1,9 l, 28 AG (21 kW);
Transmisija – mechaninė, trijų pavarų į priekį ir vienos atgal, varomi galiniai ratai;
Maksimalus greitis – 90 km/h (gamintojas rekomendavo neviršyti 60 km/h dėl ratų su mediniais stipinais).



Kiti automobilių pasaulio pirmieji:

Pirmasis Mazda automobilis net nebuvo automobilis.

Pirmasis Subaru buvo labai negražus?

Škodos vardo nenešiojęs pirmasis markės automobilis;

Pirmasis Honda pikapas.

7 įdomūs faktai apie Volvo, kurių galbūt nežinojote: ką reiškia markės vardas, kuo ji prisidėjo prie saugumo ir kas yra Polestar? (Video)

7 įdomūs faktai apie Volvo, kurių galbūt nežinojote: ką reiškia markės vardas, kuo ji prisidėjo prie saugumo ir kas yra Polestar? (Video)

Volvo – dar viena labai populiari automobilių ir sunkvežimių markė. Volvo vardas yra siejamas su komfortu ir saugumu, o šios markės gerbėjai prisiekia, kad tai – labai patikimi automobiliai. Mažai, kas žino, kad Volvo ženklu automobiliai žymimi jau 91 metus – tai yra labai sena markė. Tačiau ar viską apie ją žinome? Štai 7 faktai apie Volvo, kurių galbūt nežinojote.

Nodum.lt dažnai dalijasi įdomių faktų rinkiniais. Štai praeitą pirmadienį siūlėme paskaityti apie Lexus, o kiek anksčiau publikavome 7 įdomius faktus apie Honda. Apie japoniškus automobilius rašome labai dažnai, todėl laikas žvilgtelti į Europos gamintojus. Šįkart – į švedų Volvo.



Volvo vardas buvo sukurtas ne automobiliams

Pirmą kartą Volvo vardas imtas naudoti 1911 metais. Jis tapo SKF rutulinių guolių prekiniu ženklu. Tačiau šios idėjos greitai buvo atsisakyta. 1924 metais SKF pardavimų vadybininkas Assaras Gabrielssonas ir inžinierius Gustavas Larsonas sumanė sukurti pirmą švedišką automobilį. Švedija tais laikais turėjo itin prastus kelius ir labai šaltas žiemas – įprasti automobiliai šių sąlygų tiesiog neatlaikydavo. Darbai prasidėjo 1926 metais, o 1927-aisiais iš gamyklos išriedėjo pirmasis Volvo automobilis – Volvo ÖV 4. Stebėtina tai, kad jis turėjo medinį rėmą, atvirą saloną ir tik 1,9 litrų 4 cilindrų variklį – nelabai Švedijos sąlygoms tinkančio automobilio formulė.

Volvo ÖV 4 – pirmasis Volvo automobilis. (Peter Froese, Wikimedia(CC BY-SA 3.0)

Visgi to pakako Volvo pradžiai. Jau 1935 metais AB Volvo akcijos buvo išplatintos akcijų biržoje ir SKF savo dalį pardavė. Vienas po kito buvo pristatomi nauji modeliai, tarp kurių buvo ir lengvų sunkvežimių, o vėliau – ir autobusų bei traktorių. Kurį laiką Volvo priklausė ir traktorių gamintojas Bolinder-Munktell, 1950 metais pervadintas Volvo BM. 1973 metais jis buvo parduotas ir dabar yra žinomas kaip Valtra.

Ką reiškia Volvo vardas ir logotipas?

Taigi, Volvo pavadinimas buvo sukurtas ne automobiliams žymėti, tačiau jiems jis stebėtinai gerai tinka. Žodis Volvo yra kildinamas nuo lotyniško Volvere, reiškiančio „aš riedu“. Taigi, sugalvotas guoliams, Volvo pavadinimas tiko ir automobiliams, sunkvežimiams ir autobusams.

Volvo logotipas – ne vyriškumo, o geležies simbolis. (Lord of the Wings, Wikimedia(CC BY-SA 2.0)

Volvo logotipas dažnai palaikomas vyro simboliu, nes tai yra vadinamoji Marso ietis. Tačiau iš tiesų šis simbolis nurodo ne vyrišką lytį, o metalą – šis labai senas simbolis anksčiau žymėdavo geležį. Švedija yra garsi savo itin aukštos kokybės geležies pramonės gaminiais – švediškas plienas iki šiol yra laikomas vienu geriausiu pasaulyje. Dėl to toks logotipas ir buvo pasirinktas kaip jėgos, stiprybės simbolis, tikrai ne dėl vyriškumo.

Ar ta pati Volvo gamina automobilius ir sunkvežimius?

Jūs žinote, kad Volvo vardu žymimi ne tik automobiliai, bet ir statybinė technika, sunkvežimiai, autobusai ir kitos darbinės mašinos. Visgi, juos gamina ne ta pati Volvo. Ir taip – ir viena, ir kita Volvo yra įsikūrusios ten pat, Geteborge Švedijos pietvakariuose. Bet kaip yra, kad šios kompanijos yra atskiros?

Volvo Trucks struktūriniais ryšiais su Volvo Cars nėra susijusi. (Volvo Trucks)

Didžioji kompanija, kuri savo darbą ir pradėjo 1927 metais, vadinasi AB Volvo. Tai – Volvo korporacija, kadaise apėmusi labai platų sektorių, įskaitant ir minėtus traktorius, ir statybų techniką, ir automobilius, ir taip toliau. 1999 metais AB Volvo pardavė savo automobilių diviziją Volvo Cars Ford korporacijai. Ši ją palaikė neilgai ir jau 2010 metais Volvo automobilių markė pateko į kinų Geely Holding Group rankas. AB Volvo ir Volvo Cars tebesidalina logotipu ir kartu prižiūri muziejų.

Volvo saugos diržai išgelbėjo milijonus

Sunku pasakyti, kiek gyvybių išgelbėjo trijų tvirtinimo taškų saugos diržas, tačiau tikrai daugiau nei milijoną. Iš tiesų, būtent švedai atliko didžiausią darbą kurdami saugos diržus. Viena Švedijos elektros tinklų kompanija pastebėjo, kad daugiausia jos darbuotojų žūva kelyje į darbą. Tuomet du saugumo inžinieriai,  Bengtas Odelgardas ir Per-Olofas Wemanas, ėmė kurti saugos diržą, kurį iš karto pasiūlė Volvo. Jis nebuvo tobulas, tačiau išradėjas Nilsas Bohlinas patobulino dizainą ir sukūrė trijų taškų saugos diržą, kuris dar 1959 metais Volvo automobiliuose tapo standartine įranga. Bohlinas taip pat atliko plataus mąsto tyrimą, išnagrinėjo 28 tūkstančius avarijų ir nustatė, kad nei vienas prisisegęs žmogus nežuvo važiuojant mažesniu nei 97 km/h greičiu. Trijų taškų saugos diržas buvo didis, labai svarbus išradimas, galėjęs Bohlinui ir Volvo sukrauti nemažus turtus, tačiau patentas buvo paleistas dėl bendro gėrio – kad visų markių automobiliai būtų saugesni.

Volvo iki šiol didžiuojasi savo pasiekimais saugumo srityje – štai kaip pažymėtas naujojo XC90 saugos diržas. (Volvo Cars)

Volvo V40 – pirmasis automobilis su saugos pagalve pėstiesiems

Volvo žino, kad yra gerbiama dėl saugumo, todėl ir toliau kuria inovacijas šia sritimi. 2012 metais pristatytas šeimos hečbekas V40 turi visą eilė oro pagalvių, tačiau įdomu tai, kad viena iš jų yra po variklio gaubtu. Tai – pirmoji pėstiesiems skirta oro pagalvė pasaulyje. Ji išsiskleidžia uždengdama dalį stiklo ir taip apsaugodama pėsčiojo galvą nuo stipresnių traumų.

 

Gražiausias Volvo?

Galima ilgai ginčytis, koks Volvo automobilis buvo pats gražiausias. Patys naujausi modeliai tikrai yra stilingi ir šiuolaikiški, tačiau jiems trūksta to senojo Volvo unikalumo. Nemažai žmonių atsakytų, kad gražiausias visų laikų Volvo automobilis buvo sportinis P1800, gamintas nuo 1961 iki 1973 metų. Šis GT klasės automobilis priekyje slėpė tik 1,8 arba 2,0 litrų variklį, išvystantį nuo 85 iki 97 kW (priklauso nuo gamybos metų). Tai nebuvo greitais automobilis, tačiau jis buvo stilingas kaip tuometinis Aston Martin. Štai kaip atrodė šis gražuolis:

1967-ųjų Volvo P1800 – tikriausiai gražiausias istorinis Volvo automobilis. (Volvo Cars)

Beje, nemažai žmonių sakytų, kad pati gražiausia Volvo P1800 versija buvo pati paskutinė – P1800ES. Tai buvo dviduris universalas su berėmiu bagažinės dangčiu. Nulenkus galine sėdynes buvo galima sukurti didelį bagažo skyrių su visiškai plokščiomis grindimis, todėl Volvo P1800 ne tik atrodė unikaliai, bet ir buvo praktiškas. Šios versijos 2,0 litrų variklis su Bosch įpurškimo sistema išvystė 92 kW, kurie į galinius ratus buvo perduodami per 3 pavarų automatinę ar 4 pavarų mechaninę transmisiją.

Volvo P1800ES – vienas gražiausių automobilių markės istorijoje. (calflier001, Wikimedia(CC BY-SA 2.0)

Kas yra Polestar?

Polestar – tai Volvo kompanija ir markė, skirta Volvo automobilių pagrindu kurti greitus automobilius. Tai – tarsi M divizija BMW kompanijai ar AMG – Mercedes. Tačiau 2017 metais buvo paskelbti įdomūs planai. Volvo nusprendė, kad Polestar taps ne tik greitesnių Volvo komplektacija, bet atskira marke. Ateityje Polestar logotipu bus žymimi greiti elektromobiliai, kurie turėtų konkuruoti su Tesla.

Polestar 1 – šis ir kiti Polestar automobiliai net nenešios Volvo logotipų. (Alexander Migl, Wikimedia(CC BY-SA 4.0)



Taip pat skaitykite įdomių faktų septintukus apie:

Lexus

Honda

Subaru

Audi

BMW

BMW E30

Peugeot

Jeep

Volvo pristatė autonominį vilkiką be kabinos – Vera ruošiasi keliauti į darbą (Video)

Volvo pristatė autonominį vilkiką be kabinos – Vera ruošiasi keliauti į darbą (Video)

Kaskart kai rašome apie autonominius sunkvežimius, vairuotojai šypsosi – toks protingas kompiuteris, bet kabinoje vis tiek sėdi žmogus. Ir iš tiesų tai yra tiesa – šiuolaikinės autonominės sistemos tik palengvina vairuotojų darbą, tačiau savarankiškai veikti negali. Neseniai pristatytas naujasis Mercedes-Benz Actros turi labai pažangią antrojo lygio autonominę sistemą, kuri pati stabdys, išlaikys sunkvežimį vienoje juostoje, ir leis jam pagreitėti iki nustatyto greičio. Visus kitus darbus turės atlikti vairuotojas. O štai Volvo Trucks pristato pilnai autonominio vilkiko prototipą, kuris net neturi kabinos.

Volvo Trucks teigia, kad Vera yra reikalingas dėl pasaulinių tendencijų. Žmonės vis labiau kraustosi į miestus, stiprėja prekyba internetinėje erdvėje, auga ekonomika, o sunkvežimių vairuotojų vis labiau trūksta. Po truputį darosi aišku, kad ir patys sunkvežimiai nėra tobuli ir veikia pakankamai neefektyviai.



Kuo didesnę sunkvežimio ilgio dalį sudarys krovinių skyrius, tuo mažesni bus logistikos kaštai. Minčių, kaip tai išspręsti, buvo jau anksčiau, kai 1983 metais pasirodė po puspriekabe telpantis Steinwinter 2040. Tačiau jis neprigijo, nes kilo klausimų dėl saugumo ir darbo vietos ergonomikos. Pašalinus vairuotoją tokių problemų nebeliks.

Volvo Vera iš pradžių dirbs tik gamyklų teritorijoje, dideliuose loigistikos centruose ir uostuose. (Volvo nuotrauka)

Volvo pristatė savo viziją, kaip turėtų atrodyti netolimos ateities vilkikai. Pabrėžiame – netolimos ateities. Tai – itin žemo profilio elektrinis autonominis vilkikas Vera. Volvo teigia, kad jis nėra skirtas pakeisti dabartiniams vilkikams su vairuotojais. Iš tiesų, Vera galėtų būti integruota į dabartinius logistikos centrų parkus, kad turima infrastruktūra būtų geriau išnaudota.

Volvo Vera jau yra realus prototipas ir jį bus bandoma plėtoti ir siūlyti potencialiems pirkėjams. (Volvo nuotrauka)

Tokie autonominiai vilkikai galėtų važinėti tarp skirtingų krovinių sandėlių, uostų ir gamyklų teritorijose, o vėliau, tolimesnėje ateityje, naktimis jie galėtų visiškai be poilsio riedėti greitkeliais, kai jie yra tušti. Kadangi šis vilkikas yra varomas elektra, jis galėtų dirbti ir miesto teritorijoje esančiose logistikos bazėse bet kuriuo paros metu. Geriausia tai, kad Vera savo darbą galėtų pradėti pagal iš anksto nustatytą tvarkaraštį ar tiesiog vadybininkui prisijungus per atstumą.

Vera pasižymi futuristišku dizainu ir itin žemu siluetu – juk šiam vilkikui nereikia kabinos. (Volvo nuotrauka)

Volvo įsivaizduoja, kad Vera vilkikai būtų sujungti kompiuterinės debesijos sistemoje, kur juos galėtų kontroliuoti logistikos kompanija. Volvo mano, kad bent jau iš pradžių Vera nesinaudotų bendro naudojimo keliais, o dirbtų uždarose uostuose ar didelių gamyklų teritorijoje. Kadangi viskas būtų kontroliuojama centriniu kompiuteriu, krovinių pristatymo laikus būtų galima kontroliuoti labai tiksliai. Saugumą užtikrintų visa eilė radarų, kamerų ir itin tiksli GPS sistema. Visi Vera sunkvežimiai būtų sujungti į bendrą tinklą – tai užtikrintų efektyvumą ir tai, kad jie vienas kitam netrukdys.

Volvo Vera turi visas šviesas ir perspėjimo signalus, kad juos matytų ir netoliese dirbantys žmonės. (Volvo nuotrauka)

Nors Vera tėra koncepcinis vilkikas, jis yra tikras – jį galima pačiupinėti, o ne tik pamatyti kompiuterio ekrane. Vera gali pati prisikabinti įprastą puspriekabę, manevruoti tiek važiuodama pirmyn, tiek atgal. Šis vilkikas naudoja jau išbandytas Volvo sunkvežimių baterijas ir autonomines sistemas (Volvo jau seniai išbandė savo autonominius sunkvežimius šiukšlių surinkime ir kasyklose). Jei Vera nedirbs naktį, tą laiką galės išnaudoti baterijų įkrovimui – elektra naktį dažnai būna pigesnė. Manote, kad Vera liks tik prototipu? Tikrai ne.

 

Volvo Trucks teigia, kad Vera bus siūloma klientams. Dar daugiau – sistema bus pritaikyta kiekvieno jų poreikiams. Kol kas neskelbiama, kada Vera pasieks rinką, bet tikrai ne šiemet ir greičiausiai ne kitais metais. Tačiau teigiama, kad Vera tikrai keliaus pas komercinius klientus ir dirbs didelėse logistikos bazėse. Aišku, prieš tai reikės atlikti išsamius bandymus, tačiau Vera yra solidus logistikos sprendimas, kuris tikrai yra įmanomas su jau egzistuojančiomis technologijomis – juk tai tik pagerinta roboto-dulkių siurblio ar roboto-žoliapjovės versija.



Taip pat skaitykite:

Pristatytas naujas Mercedes-Benz Actros su autonomine sistema;

Itin žemo profilio vilkiko koncepcija  Steinwinter 2040;

Hyundai išbandė pirmą Pietų Korėjos autonominį vilkiką;

Vienas vairuotojas – 4 Mercedes sunkvežimiai;

Volvo demonstruoja per atstumą valdomų sunkvežimių privalumus;

Automatizuoti Volvo šiukšlių surinkimo sunkvežimiai;

10 įdomių faktų apie sunkvežimius, kurių galbūt nežinojote.

Apie Nodum

Nodum.lt - įdomiems skaitiniams skirtas puslapis. Čia reguliariai publikuojami straipsniai apie naujausias technologijas, mokslo pasiekimus, automobilių pasaulio naujienas ir kultūrą, patarimus ir visokias internete aptinkamas įdomybes. Didžiausias dėmesys skiriamas žmonėms, kurie kuria, keliauja, myli savo darbą, įdomioms lankytinoms vietoms ir pomėgiams. Nodum.lt - įvairenybių mazgas, jei veikiate ką nors įdomaus, apie ką norėtumėte papaskoti - susisiekite su mumis per mūsų Facebook puslapį ar elektroniniu paštu - nodum2017@gmail.com.