Žaibo smūgis – kokius sužeidimus iš tiesų patiria žaibo pakirsti žmonės?

Žaibo smūgis – kokius sužeidimus iš tiesų patiria žaibo pakirsti žmonės?

Kasmet žaibas nusineša bent kelias gyvybes. Pakilusios audros gena žmones po aukštais medžiais, žaibai kartais išsirenka ir namus ar net pavienius žmones. Tai – siaubinga gamtos stichija, nuo kurios tikrai būtina saugotis. Tačiau kokius sužeidimus iš tiesų palieka žaibo iškrova? Kaip kai kurie žmonės išgyvena ir tiesioginį smūgį?

Savaime aišku, kad žaibo iškrova yra pakankamai stipri žmogui nužudyti. Tokių atvejų pasitaiko kiekvienais metais. Nemažai šių nelaimių įvyksta ne dėl tiesioginio smūgio į žmogų, o į šalia esančius vandens telkinius ar medžius. Žmonės žūva ir dėl žaibo sukeltų gaisrų. Tai tikrai nėra juokas – nuo žaibo būtina saugotis.



Žaibas, kaip ir bet kokia kita elektros iškrova, ieško tiesiausio ir lengviausio kelio į žemę. Žmogui stovint po medžiu, iškrova gali peršokti nuo medžio į žmogų, nes mūsų kūnuose tiesiog yra daugiau drėgmės. Todėl žaibo smūgis į šalia stovintį medį gali sukelti ir padarinius, panašius į tiesioginę iškrovą.

Beje, nemažai žmonių yra išgyvenę tiesioginius žaibo smūgius. Tai įmanoma todėl, kad kartais žaibo iškrova žemyn nukeliauja šlapia oda ar net drabužiais, apeidama gyvybinius organus. Tačiau sužeidimų išvengti neįmanoma – beveik visi žaibo smūgį patyrę žmonės netenka sąmonės ir stipriai nudega. Skaičiuojama, kad žaibo temperatūra siekia 28 tūkstančius laipsnių pagal Celsijų – žaibas yra penkis kartus karštesnis už Saulės paviršių. Nors žaibo iškrova trunka labai trumpai, to pakanka sukelti stiprius nudegimus. Kartais suradus negyvą žmogų būtent pagal nudegimus ir vadinamąjį Lichtenbergo raštą suvokiama, kas jam nutiko.

Žaibas yra 5 kartus karštesnis už Saulės paviršių. (Fir0002, Wikimedia)

Lichtenbergo raštas – tai tarsi žaibo formos piešinys, kuris atsiranda ant odos po žaibo smūgio. Manoma, kad Lichtenbergo raštą sukuria sprogę paviršiniai kapiliarai. Jei žmogus lieka gyvas, šis piešinys nuo jo odos pasišalina per kelias dienas, o štai nudegimų žymės dažnai palieka randus visam gyvenimui.

Šalia nudeginimų patiriama ir mechaninė trauma – žaibo smūgis iš tikrųjų yra smūgis. Didelis karštis gali staiga išplėsti plaučiuose esantį orą, taip stipriai juos pažeisdamas. Pats žaibas sukuria ir stiprią akustinę bangą, kurią mes girdime kaip griaustinį. Ši banga gali sukelti smegenų sutrenkimą ir ausų bugnelių pažeidimus, net kai žaibas trenkia tik kur nors netoliese.

Mokslininkai yra atlikę eksperimentus su avimis, kurie parodė, kad žaibas yra linkęs į kūną įeiti per veido ertmes – burną, nosį, akis. Kelios iškrovos susijungia už kvėpavimą atsakingame smegenų centre ir jį, galima sakyti, išjungia. Šie eksperimentai parodė, kad žaibo aukos gali paprasčiausiai uždusti ir dirbtinis kvėpavimas yra tinkama taktika šiems žmonėms padėti. Elektros iškrova taip pat gali sustabdyti širdį, todėl būtina greitai suteikti pagalbą – imtis širdies masažo. Liesti žaibo pakirstą žmogų galima iš karto – jo kūnas krūvio neišlaiko ir jam galima iš karto suteikti pagalbą.

Išgyvenę žmonės dažnai kenčia nuo visą gyvenimą lydinčių neurologinių problemų. Juos lydi suprastėjusi atmintis, juslės, kartais depresija, paranoja, nuotaikų kaitos sutrikimai. Stipriau gali nukentėti ir širdis, ausys bei akys. Nemažai žaibo nutrenktų žmonių turėjo iš naujo mokytis vaikščioti ar liko dalinai suparalyžiuoti.



Taip pat skaitykite:

10 įdomių faktų apie orus;

Kas nutinka, kai į lėktuvą trenkia žaibas?

Kodėl žinduoliai neturi ratų?

5 keisčiausi senoviniai gydymo būdai.

Kas nutinka, kai į lėktuvą trenkia žaibas? Ar jis gali sugadinti elektroniką ar nukrėsti keleivius? (Video)

Kas nutinka, kai į lėktuvą trenkia žaibas? Ar jis gali sugadinti elektroniką ar nukrėsti keleivius? (Video)

Ruduo vėl atnešė ne pačius geriausius orus. Kita vertus, ir vasara buvo lietinga, todėl audrų su žaibais pasitaikė tikrai nemažai. Prastas oras noro keliauti neišmuša, tačiau kai kurie žmonės baiminasi, kad žaibas gali pridaryti bėdų. Kas nutinka, kai žaibas trenkia į skrendantį lėktuvą? Ar keleiviai turėtų sunerimti, kai taip nutinka? Ar žaibas gali sugadinti lėktuvo elektroniką?

Iš tikrųjų, žaibas kur nors pasaulyje į lėktuvą trenkia kasdien. Teigiama, kad oro linijų pilotai per metus įprastai patiria bent 2-3 žaibo smūgius. Ir ką? Ir visai nieko. Aviacijos ekspertai teigia, kad žaibo smūgis yra nelyginamai mažiau pavojingas nei, tarkim, susidūrimas su paukščiais ar juo labiau skrydis per krušą. Keleiviai gali net nepastebėti, kad lėktuvas, kuriame jie sėdi, ką tik patyrė gamtos stichijos kirtį – jei miegojote, tikriausiai net nesužinotumėte, kad į jūsų orlaivį trenkė žaibas.



Elektronika yra išbandyta ir gerai izoliuota, o ir degalų bakams žaibas nėra baisus. Tiesa, žymių ant fiuzeliažo paviršiaus lieka – galima atsekti vietą, kur žaibas trenkė ir kurioje vietoje iškrova lėktuvą paliko. Šiose vietose lieka išdegintos nedidelės išorinio korpuso sluoksnio skylės. Įprastai jos būna vos centimetro skersmens, o kartais ir kur kas sunkiau pastebimos.

Audros metu pilotai galvoja apie vėją dažniau nei apie žaibus – jie praktiškai nepavojingi. (柳田亮, Wikimedia(CC BY-SA 3.0)

Žaibas nėra toks baisus net jei trenktų į lėktuvą kuomet jis kyla ar leidžiasi. Taip nutinka labai retai, tačiau ir tokiose situacijose pats įvykis nėra labai dramatiškas. Tiesiog vėliau reikia apžiūrėti lėktuvą, surasti vietas, per kur žaibas įėjo ir per kur paliko orlaivį. Kylant ar leidžiantis audros metu daug svarbiau akylai stebėti vėją – audros metu kyla pavojingi gūsiai, dažnai keičiasi vėjo kryptis. Aišku, lėktuvai ir to nebijo, tačiau tai kur kas didesnis pavojus nei žaibo kirtis.

Visgi, šioje vietoje reikėtų pridurti, kad nieko nėra neįmanomo. Aviacijos ekspertai teigia, kad nors lėktuvai yra kuriami taip, kad atlaikytų bet kokį žaibo smūgį, situacijų gali pasitaikyti įvairių. Tačiau šiais laikais lėktuvai niekuomet nepatiria didesnių pažeidimų dėl žaibo ir keleiviai dėl jo jaudintis tikrai neturėtų. Įprastai pilotai audrų debesų stengiasi išvengti – per juos tiesiog nemalonu skristi.

Faradėjaus narvas – taip veikia ir lėktuvo fiuzeliažas. (Giovanemello, Wikimedia(CC BY-SA 3.0)

Bet kaip gali būti, kad elektronikos prikimšti lėktuvai žaibo visai nebijo? Priežastis visai paprasta – Faradėjaus narvo efektas. Elektronai visuomet keliauja lengviausiu keliu, kuris yra palei išorinį fiuzeliažo sluoksnį. Jis yra laidus elektrai todėl neleidžia jai patekti į orlaivio vidų ir sugadinti elektronines sistemas. Faradėjaus narvas – tai metalinė struktūra, kuri nukreipia elektros srove palei išorinę savo sieną ir neleidžia jai patekti į vidų. Jis pavadintas  Michaelo Faraday, anglų mokslininko, garbei, kuris šį narvą išrado dar 1836 metais. Būtent šis principas ir lemia tai, kad būti automobilyje kuomet žaibuoja yra visiškai saugu.

Štai kaip Faradėjaus narvą išbandė YouTube kanalo Captain Joe kūrėjas

Likutinė įkrova, kuri po žaibo kirčio gali pasilikti fiuzeliažo paviršiuje, palieka lėktuvą per statinio krūvio iškroviklius, matomus sparnų galuose. Taigi, žaibų baimintis tikrai nereikėtų. Keliaukite į sveikatą ir nesijaudinkite dėl orų.



Apie Nodum

Nodum.lt - įdomiems skaitiniams skirtas puslapis. Čia reguliariai publikuojami straipsniai apie naujausias technologijas, mokslo pasiekimus, automobilių pasaulio naujienas ir kultūrą, patarimus ir visokias internete aptinkamas įdomybes. Didžiausias dėmesys skiriamas žmonėms, kurie kuria, keliauja, myli savo darbą, įdomioms lankytinoms vietoms ir pomėgiams. Nodum.lt - įvairenybių mazgas, jei veikiate ką nors įdomaus, apie ką norėtumėte papaskoti - susisiekite su mumis per mūsų Facebook puslapį ar elektroniniu paštu - nodum2017@gmail.com.