Mįslė technikos mėgėjams – kam skirta ši nematyta žemės ūkio mašina? Kokiuose laukuose ji dirba? (Video)

Mįslė technikos mėgėjams – kam skirta ši nematyta žemės ūkio mašina? Kokiuose laukuose ji dirba? (Video)

Skirtingose pasaulio vietose auginamos skirtingos daržovės ir vaisiai. Todėl nieko nestebina faktas, kad ir technika naudojama skirtinga. Pavyzdžiui ši mašina, kurią matote nuotraukoje, mūsų kraštuose tikriausiai nerastų ką veikti. Bet ar galite atspėti, kam ji skirta?

Tai – dar viena Nodum mįslė technikos mėgėjams. Šiame puslapyje jų surasite pakankamai nemažai (straipsnio apačioje yra ilgas sąrašas). Štai praeitą kartą kvietėme atpažinti neįprastos formos sunkvežimį. Tai, pasirodo, nebuvo labai sunki mįslė. Jei norėtumėte dar vienos su žemės ūkiu susijusios mįslės, kviečiame įsižiūrėti į šią agresyviai atrodančią mašiną arba šį aparatą su labai plačiomis padangomis. O dabar pereikime prie naujausios mįslės.



Taisyklės kaip visada yra labai paprastos. Įsižiūrėkite į nuotrauką ir atkreipkite dėmesį į detales. Pabandykite atspėti, kam galėtų būti skirta ši keista žemės ūkio mašina. Užuominą jau turite – mūsų kraštuose tokios technikos nėra. Atsakymą ir daugiau įdomių faktų rasite po nuotrauka. Taigi, kas tai?

Kam skirta ši mūsų kraštuose nematyta žemės ūkio technika? (Gamintojo nuotrauka)

Tai – pomidorų kombainas. Kitaip tariant, pomidorų derliaus nuėmimo mašina. Mūsų kraštuose pomidorai atvirose plantacijose nėra auginami, todėl tokios technikos čia nepamatysite. Beje, daugiausiai pomidorų pasaulyje užaugina Kinija – jai atitenka daugiau nei pusė visos pasaulinės rinkos. Europos Sąjunga šiame sąraše yra antroji. Senajame žemyne pomidorai auginami praktiškai visur, tačiau daugiausia jų auga atvirose plantacijose pietuose. Būtent Italijoje ir gaminama nuotraukoje matoma mašina.

Tai – Guaresi Super G 120-40”. Guaresi kompanija yra įsikūrusi Šiaurės Italijoje mažame Pilastri miestelyje ir yra absoliuti pomidorų nurinkimo technikos lyderė. Super G 120-40” yra vienas iš naujesnių Guaresi modelių, todėl šis kombainas turi ir pakankamai įspūdingų savybių.

Taip Guaresi Super G 120-40” atrodo iš galo – tas baltas stogelis nuo saulės pridengia rūšiuotojus. (Gamintojo nuotrauka)

Guaresi Super G 120-40” yra 11,51 metrų ilgio ir 3,05 metrų pločio mašina, kurios aukštis siekia 3,67 metrus, o svoris – 11,5 tonas. Šios mašinos centre – 6 cilindrų FIAT turbodyzelinis variklis, išvystantis 175 kW (238 ag) arba 165 kW (225 ag). Guaresi Super G 120-40” turi pažangią hidraulinę sistemą, kuri suka pomidorų surinkimo mechanizmus, padeda vairuoti ir sustabdyti mašiną. Šis pomidorų kombainas pasiekia maksimalų 27 km/h greitį, tačiau dirbdamas niekada neviršija 9 km/h. Kaip tas darbas atrodo?

Filmukas apie Guaresi Super G 120-40” darbą pomidorų plantacijose

Guaresi Super G 120-40” priekyje yra 120 cm pločio diskinis pjautuvas ir surinkimo diržas. Pomidorų augalai yra nupjaunami ir vibruojančiu konvejeriu keliauja per valymo šepetį, kuris atskiria vaisius nuo augalų. Tuomet pomidorai jau 105 cm pločio diržu keliauja iki automatinės rūšiavimo sistemos, kuri tikriausiai yra gudriausia viso šio įrengimo dalis. Kompiuteris atpažįsta žalius, neprinokusius pomidorus ir mikliais pirštais juos išsviedžia iš bendros vaisių tėkmės. Tai yra įspūdingas įrenginys, nes jis ne tik atpažįsta labai greitai keliaujančių pomidorų spalvą, bet dar ir pasirenka, kuriuo pirštu numušti žalius pomidorus į šalį. Šie pirštai yra neįtikėtinai greiti (35 judesiai per sekundę) ir beveik niekada neklysta.

Žali pomidorai numetami ant žemės, raudoni keliauja į priekabas, o augalai yra susmulkinami ir pasitarnauja kaip natūrali trąša. (Gamintojo nuotrauka)

Tiesa, net jei kompiuteris ir suklystų, nieko blogo neįvyktų – viršuje pomidorus dar kartą apžvelgia po stogeliu stovintis žmogus. Jis pašalina neatskirtus žalius pomidorus ar augalo šakeles. Galiausiai, augalai yra susmulkinami, o vaisiai keliauja tiesiai į traktoriaus traukiamą priekabą. Per valandą Guaresi Super G 120-40” gali surinkti 60 tonų pomidorų.

Guaresi pasirūpino, kad vairuotojas turėtų labai patogią darbo vietą. Erdvi kabina yra pačiame centre, todėl pasižymi puikiu matomumu. Prie to prisideda ir keturios kameros, kurios užtikrina darbo saugumą. Visi įrenginiai yra valdomi viena vairalazde ir keliais mygtukais, o pati kabina yra sumontuota ant vibraciją slopinančių blokų. Žinoma, čia taip pat įrengta nebloga garso aparatūra ir oro kondicionierius.

Vairuotojo darbo vieta yra stebėtinai patogi. (Gamintojo nuotrauka)

Guaresi Super G 120-40” nėra pigi mašina, tačiau didelėms pomidorų plantacijoms ji yra tiesiog nepakeičiama. Tiesa, pomidorai vis dar skinami ir rankomis – tai yra brangesnis derliaus nuėmimo metodas, tačiau taip vaisai yra labiau apsaugomi nuo sumušimų.



Mįslės technikos mėgėjams:

Kam skirtas šis sunkvežimis ir kuo jis skiriasi nuo įprastų savivarčių?

Kokį darbą dirba ši mašina su ilgu hidrauliniu įrankiu?

Ką smėlyje veikia ši triratė mašina?

Kokius darbus dirba ši agresyviai atrodanti vikšrinė mašina?

Ką veikia ši aukšta, plati, bet trumpa vikšrinė mašina?

Kokį darbą dirba šis prie frontalinių krautuvų tvirtinamas agregatas?

Kam skirta ši mašina su dantytais plieniniais ratais?

Kam skirta ši kelių tiesimo ir statybų mašina?

Kam skirti šie ilgakojai sunkvežimiai?

Kam skirta ši vikšrinė mašina su dantytu stumdytuvu?

Kam skirtas šis platus traktorius su didelėmis padangomis?

Ką veikia šis pramoninis sunkvežimis?

Kam skirta ši agresyviai atrodanti žemės ūkio mašina?

Deutz-Fahr Agro XXL – įspūdingas aštuonratis beveik 9 metrų ilgio traktorius, kuris į rinką taip ir neatėjo (Video)

Deutz-Fahr Agro XXL – įspūdingas aštuonratis beveik 9 metrų ilgio traktorius, kuris į rinką taip ir neatėjo (Video)

Kiek ratų reikia traktoriui? Įprastai sakytume, kad reikia keturių. Žinoma, kartais pasitaiko ir šešiaračių, tokių kaip suomiškas Valmet 1502 ar Fendt Trisix. Tačiau ir tiek kartais nepakanka – 2009 metais Hanoveryje pristatytas Deutz-Fahr Agro XXL prototipas turėjo net 8 ratus ir daug kitų įdomių savybių. Bet kam jam tiek ratų ir kodėl šiandien šio traktoriaus ūkiuose nematome?

Iš tikrųjų, tada Agritechnica 2009 pasirodęs traktorius nustebino ne vieną. Jis buvo sukurtas 2007-ųjų Deutsche Traktorenunion DTU T 860 pagrindu. Pastarasis prototipas buvo specialiai vystomas dideliems ūkiams ir buvo visiškai funkcionalus, tačiau neatrodė kaip užbaigtas traktorius. Tuo tarpu Deutz-Fahr Agro XXL jau buvo panašus į masinei gamybai paruoštą žemės ūkio mašiną.



Deutz-Fahr Agro XXL traukė parodos lankytojų žvilgsnius jau vien dėl savo 8 ratų. Šis traktorius, žinoma, buvo varomas visais ratais, o vairuojamas lankstėsi per pusę. Ratai, beje, nebuvo labai dideli – ratlankio skersmuo siekė 30 colių. Gamintojai manė, kad 8 ratai mažiau suslėgs dirvožemį ir garantuos geresnes sukibimo bei pravažumo savybes.

Šio įspūdingo traktoriaus ilgis siekė 8,9, o plotis – 2,85 metrus. Žinoma, Deutz-Fahr Agro XXL buvo ir labai aukštas – aukštis iki kabinos viršaus siekė 3,51 m. Šio traktoriaus svoris – 19,5 tonos. Tai yra pakankamai nedaug, turint omenyje, kad svoris buvo paskirstytas net 8 ratams.

Deutz-Fahr Agro XXL buvo pristatytas 2009 metais ir susilaukė didžiulio susidomėjimo. (Hans-Christian Quick, Wikimedia(CC BY-SA 3.0)

Po Deutz-Fahr Agro XXL variklio dangčiu slėpėsi Deutz TCD 2015 15,9 litrų V8 dyzelinis variklis, išvystantis 440 kW (600 ag). Jis buvo sujungtas su automatine transmisija. Didelis variklis išvystė 2800 Nm sukimo momentą. To, kartu su 8 varomais ratais, pakako, kad Deutz-Fahr Agro XXL galėtų tempti 18 metrų pločio kultivatorius ir kitus agregatus.

Deutz-Fahr Agro XXL pasižymėjo puikiu pravažumu ir mažu slėgiu į gruntą.

 

Kaip galite įsivaizduoti, Deutz-Fahr Agro XXL turėjo gana erdvią kabiną. Joje buvo visi modernūs patogumai – nuo klimato kontrolės sistemos, iki patogios sėdynės. Šis traktorius turėjo elektroninį stovėjimo stabdį, kokį turi daugelis modernių automobilių. Vairuotojas galėjo pasidžiaugti ir puikiu matomumu, nepaisant traktoriaus ilgio. Platforma virš galinių ratų buvo labai žema, todėl neribojo matomumo, užtikrino lengvą priėjimą prie hidraulinės sistemos ir leido montuoti įvairius priedus.

Tai kur Deutz-Fahr Agro XXL dabar? Nors nuo oficialaus Deutz-Fahr Agro XXL pristatymo praėjo 10 metų, apie šį traktorių nieko naujo nesužinosite. Nors tai yra įdomus prototipas, daugiaratės žemės ūkio mašinos nėra labai populiarios. Deutz-Fahr Agro XXL būtų labai brangus, o ir išlaikymas kainuotų brangiai – juk jame tiek daug mazgų, kurie gali sugesti. Jau vien padangų šis traktorius turi dvigubai daugiau nei konkurentai. Taigi, buvo nuspręsta, kad Deutz-Fahr Agro XXL nesurastų vietos rinkoje.



Taip pat skaitykite:

Šešiaratis suomiškas Valmet 1502;

Modernus šešiaratis Fendt Trisix prototipas;

Kuo Mercedes-Benz MB-trac skyrėsi nuo įprastų traktorių?

Kodėl traktoriai turi tokius aukštus priekyje sumontuotus išmetamuosius vamzdžius?

Iš reikalo gimęs tandemas – dvigubas traktorius su dviem varikliais buvo galingiausias rinkoje;

Kodėl Challenger Terra Gator TG 8333 turi tik tris ratus?

Vienračiai traktoriai – kaip jie atrodė ir kam buvo skirti?

10 įdomių faktų apie traktorius, kurių galbūt negirdėjote.

Keisčiausi pasaulio lėktuvai: už ką lenkų PZL M-15 Belphegor gavo vaiduoklio vardą?

Keisčiausi pasaulio lėktuvai: už ką lenkų PZL M-15 Belphegor gavo vaiduoklio vardą?

Pasaulyje yra daug keistų lėktuvų – apie kelis jų jau skaitėte ir Nodum.lt. Tačiau kuris keisčiausias? Lenkijoje gamintas PZL M-15 Belphegor yra rimtas kandidatas į šį titulą. Tai – lėčiausias pasaulio reaktyvinis lėktuvas ir vienintelis masinės gamybos biplanas su reaktyviniu varikliu.

Lenkija Šaltojo karo metais priklausė Rytų blokui, todėl palaikė glaudžius santykius su Sovietų sąjunga. Lenkija taip pat priklausė Ekonominės savitarpio pagalbos tarybai, vienijusiai Rytų bloko bei kitas socialistines pasaulio valstybes. Šiose organizacijose Lenkijai priklausė įdomus vaidmuo – šalis gaminto žemės ūkiui skirtus lėktuvus.



Iš pradžių pagal licenciją Lenkijoje gaminti Antonov An-2R lėktuvai, kurie būdavo eksportuojami į Sovietų sąjungą. Tačiau aštuntojo dešimtmečio pradžioje Sovietų sąjunga paprašė Lenkijos sukurti naują žemės ūkio paskirties lėktuvą ir nurodė jam keliamus reikalavimu. Jie buvo gana keisti – buvo reikalaujama, kad naujasis orlaivis būtų varomas reaktyviniu varikliu.

Tai yra tikrais keistas reikalavimas žemės ūkio paskirties lėktuvui. Šie orlaiviai barsto trąšas ir purškia pesticidus. Chemikalų paskleidimui reikalingas itin žemas skrydžio aukštis ir labai mažas greitis. Tik taip chemikalai gali būti paskleisti tolygiai ir per daug neišblaškyti vėjo. Dėl to absoliučiai visi žemės ūkio paskirties lėktuvai yra varomi propeleriniais varikliais – jie leidžia palaikyti nedidelį skrydžio greitį.

M-15 chemikalų talpos buvo sparnų poras jungiančiose kolonose. (VargaA, Wikimedia(CC BY-SA 4.0)

Taigi, užduotis buvo tikrai nelengva, tačiau jau 1972 metais Lenkijoje buvo užbaigtas vienas prototipas. Tiesa, šis orlaivis buvo skirtas tik įsitikinimui, kad toks lėktuvas apskritai yra įmanomas. Tai buvo An-2 lėktuvo priekis su sparnais ir AI-25 turboventiliatoriniu varikliu gale. Šis eksperimentinis orlaivis, pavadintas Lala-1, turėjo purškimo įrangą, kuri leido įsitikinti, kad minimaliu greičiu skrendantis lėktuvas galės tolygiai paskleisti chemikalus. Lala-1 įrodė, kad toks biplanas gali būti efektyvus, nepaisant netradicinio variklio pasirinkimo. Prasidėjo M-15 kūrimas.

M-15 konstrukcijas kūrė Kazimierzas Gocyła ir Riamiras Izmailovas. Siekiant išlaikyti geras skrydžio charakteristikas (itin mažą minimalų skrydžio greitį) buvo nuspręsta likti prie biplano konstrukcijos. Lėktuvas įgavo labai siaurą fiuzeliažą, nes buvo nuspręsta chemikalų talpas iškelti kiek toliau, o tas AI-25 turboventiliatorinis variklis buvo sumontuotas tiesiai virš fiuzeliažo ir po viršutiniu sparnu. Įdomiai atrodė ir dviejų stiebų uodegos konstrukcija su aukštai virš pagrindinių sparnų iškilusiu horizontaliu stabilizatoriumi. Pirmasis prototipas, žymėtas LLM-15 pakilo 1973 metų gegužės 30 dieną.

M-15 su Aeroflot logotipu. (Dmitry Avdeev, Wikimedia(CC BY-SA 3.0)

Pirmasis prototipas atskleidė kai kurias dizaino problemas. Lėktuvas nebuvo pakankamai stabilus skrendant nedideliu greičiu. Jis taip pat skleidė didžiulį triukšmą. Tai, aišku, nebuvo staigmena, tačiau niekas nesitiki tiek daug triukšmo iš tokio nedidelio lėktuvo. Antrasis prototipas išsprendė šias problemas (išskyrus triukšmą) ir pakilo 1974-ųjų sausio 9 dieną. Vėliau sekė eilė nesibaigiančių bandymų, tačiau galiausiai 1976-aisiais M-15 buvo pasiruošęs masinei gamybai.

Būtent tais metais M-15 pasirodė Paryžiaus aviacijos parodoje, kur gavo Belphegor vardą. Belfegoras – tai baisus triukšmingas demonas ar vaiduoklis. Mitinės būtybės vardą M-15 pelnė dėl neįprastos išvaizdos ir, aišku, triukšmo. Sovietų sąjunga planavo užsakyti apie tris tūkstančius naujųjų lėktuvų, tačiau tuomet išaiškėjo, kad reaktyvinis variklis buvo prasčiausias įmanomas pasirinkimas.

M-15 galėjo barstyti birias trąšas arba purkšti įvairius chemikalus. (Varga Attila, Wikimedia(CC BY-SA 3.0)

M-15 yra vienintelis pasaulio žemės ūkio paskirties lėktuvas su reaktyviniu varikliu. Štai Transavia PL-12 Airtruk irgi yra keistas, tačiau buvo varomas paprastu propeleriniu varikliu. Reaktyvinis variklis sudegina per daug degalų – M-15 per valandą surydavo 550-600 litrų. Juk reaktyviniai varikliai yra ekonomiškiausi, kuomet gali skristi greitai. Paaiškėjo, kad M-15 yra visiškai neekonomiškas, bet problemų buvo ir daugiau.

Greitai ištuštinti aukštų chemikalų talpų nebuvo galimybės, todėl avarinis nusileidimas tokiu lėktuvu buvo gana sudėtingas. Nuo šių talpų pripildymo ir tolygaus barstymo priklausė labai daug – juk skirtingas svoris galėjo išbalansuoti lėktuvą. M-15 nebuvo manevringas, o juk skraidyti reikėjo žemai, arti pastatų ir medžių. Galiausiai, lėktuvas buvo sunkus, nes reikėjo sutvirtinti keistą konstrukciją, todėl M-15 buvo reikalingas ilgesnis pakilimo takas, nei buvo priimta žemės ūkio paskirties lėktuvams. Taigi, jau 1981 metais M-15 gamyba buvo nutraukta. Iš viso pasaulį išvydo tik 175 tokie orlaiviai.

Apatinė sparnų pora buvo šiek tiek trumpesnė už viršutinę. (Varga Attila, Wikimedia(CC BY-SA 3.0)

M-15 buvo metalinės konstrukcijos lėktuvas, tačiau chemikalų talpos ir dalis trumpesnių žemesniųjų sparnų buvo pagaminti iš kompozitinių medžiagų – taip stengtasi išvengti korozijos. 1450 litrų chemikalų talpos sudarė apatinius ir viršutinius sparnus jungiančias kolonas. M-15 galėjo būti naudojamas ir skystų chemikalų purškimui, ir birių barstymui. Viduje vietos pakako vienam pilotui ir porai inžinierių, jei tik jų prireiktų. Įprastai M-15 sėdėjo tik vienas pilotas.

M-15 iš visų pusių atrodė gana keistai. (Alan Wilson, Wikimedia(CC BY-SA 2.0)

Keli techniniai PZL M-15 Belphegor faktai:

Ilgis – 12,72 m;
Sparnų ilgis – 22,33 m;
Tuščio svoris: 3090 kg;
Įgulos skaičius – 1 (+2 technikai, jei prireiktų);
Krovinys – 2900 litrai skystų arba 2200 kg birių chemikalų;
Variklis – Ivčenko AI-25;
Maksimalus greitis – 200 km/h;
Smukos greitis – 108 km/h.



Skaitykite ir apie kitus keistus orlaivius:

RFB Fantrainer atrodo kaip reaktyvinis naikintuvas, bet yra propelerinis;

Asimetriškasis Rutan Boomerang turėjo du variklius, bet ir jie nebuvo vienodi;

Keistuolis ilgakojis Mil Mi-10 sraigtasparnis;

Ūsuotasis Piaggio P.180 Avanti turi dvi sparnų poras, o propeleriniai varikliai sumontuoti gale;

Čeburaška pravardžiuotas An-72/74;

Keistuolis Edgley EA-7 Optica su pasislėpusiu varikliu ir stikline kabina;

Keistas, bet darbštus sraigtasparnis Ka-26;

Neįprastų proporcijų australų žemdirbių lėktuvas Transavia PL-12 Airtruk;

Mažas BAe 146 turi net 4 variklius.

Mįslė technikos mėgėjams – kam skirta ši retai sutinkama vikšrinė mašina? (Video)

Mįslė technikos mėgėjams – kam skirta ši retai sutinkama vikšrinė mašina? (Video)

Ši mašina į kelius niekada nevažiuoja, o jos maksimalus greitis siekia tik 4 km/h. Jos plotis yra kur kas didesnis už ilgį, o vairuotojo pozicija yra 1,77 metrų aukštyje. Ar vien pažvelgę į nuotrauką galėtumėte pasakyti, kokį darbą įprastai dirba ši technika?

Tai – dar viena mįslė technikos mėgėjams. Praeitą kartą kvietėme atspėti, kam skirtas keistai atrodantis prie frontalinių krautuvų ar sunkvežimių tvirtinamas įrankis. Daugeliui ši mįslė pasirodė per lengva. Anksčiau klausėme, kam skirta didelė mašina su plieniniais dantytais ratais. Jei to dar nepadarėte, žvilgtelkite ir į tuos straipsnius.  O dabar pereikime prie šios keistos, lėtos ir pakankamai retos technikos.



Pažvelkite į šią nuotrauką ir pabandykite atspėti, kam skirta ši vikšrinė mašina. Šįkart užduotį palengvina tai, kad mašina stovi savo darbo lauke. Atsakymą surasite po nuotrauka, kur taip pat pateiksime daugiau įdomių techninių detalių.

 

Kokį darbą dirba ši vikšrinė mašina? (Gamintojo nuotrauka)

Tai – komposto maišytuvas. Šis įrankis iš tiesų yra sutinkamas pakankamai retai, nes tokie savaeigiai maišytuvai niekada nevažinėja gatvėmis ir yra labai specializuoti. Iš esmės jie negali dirbti jokio kito darbo, išskyrus komposto maišymą. Taigi, daugelis komposto ar bent jau žemdirbystės pramonėje nedirbančių žmonių niekada šios mašinos ir nepamatys. Juolab, kad skirtingos įmonės komposto maišymui naudoja skirtingus įrankius.

Komposto maišytuvai užtikrina produkto vientisumą. (Compost Systems)

Komposto maišymas turi dvi paskirtis. Visų pirma, taip sumaišomos organinės medžiagos, kad būtų pasiektas vientisas produktas. Kompostą sudaro įvairios atliekos, kurias tiesiog būtina sumaišyti, kad galutinis gaminys pasižymėtų tomis pačiomis savybėmis, kad ir kuri jo dalis būtų paimta. Kartu taip į mišinį įterpiamas oras, kuris spartina irimo procesus ir kompostui suteikia purumo. Taip gaminamas dirvožemis sodams, daržams ir gėlynams  tręšti.

CMC CF 300 juda tik 4 km/h greičiu. (Compost Systems)

Nuotraukoje matomas Austrijos kompanijos Compost Systems komposto maišytuvas CMC SF 300. Jo ilgis siekia 3,12 m,  o plotis – beveik 4,6 m. Aukštis tiek kabinos stogu – 3,4 m. Šią mašiną į priekį varo ir 3 metrų ilgio maišytuvą suka 4,4 litrų keturių cilindrų dyzelinis variklis, išvystantis 91,2 kW. Įdomu tai, kad šis pakankamai sunkus variklis yra sumontuotas pakankamai aukštai už kabinos esančiame skyriuje. Tai reiškia, kad šios mašinos svorio centras yra labai aukštas, tačiau tai nėra didelė problema, nes maksimalus važiavimo greitis siekia tik 4 km/h. CMC SF 300 sveria 5,1 toną.

CMC SF 300 veikia pakankamai paprastai. Ši mašina tiesiog važiuoja taip, kad ilga komposto krūva būtų tarp vikšrų. Greitai įsisukęs maišytuvas per valandą gali apdoroti mažiausiai 1000 kubinių metrų komposto – šis rodiklis dažniausiai pasiekia 1500 kubinių metrų per valandą, tačiau viskas priklauso nuo kompostuojamų medžiagų tankio. Operatorius mašiną valdo paprasta vairalazde – įprasto apvalaus vairo CMC SF 300 neturi. Kabinoje gali būti sumontuotas oro kondicionierius, pažangi oro filtravimo sistema. CMC SF 300 taip pat gali turėti ir galinio vaizdo kamerą bei dangos rulono laikiklį, kad šviežiai išmaišytas kompostas galėtų būti iš karto uždengtas, siekiant išsaugoti drėgmę.

Maišant į kompostą įterpiama nemažai oro. (Compost Systems)

Taigi, taip atrodo savaeigis pramoninis komposto maišytuvas.  Compost Systems  mažesnėms įmonėms siūlo mažesnius elektrinius įrankius, tuo tarpu CMC SF 300 yra skirtas jau įsitvirtinusioms bendrovėms.



Taip pat skaitykite:

Kokį darbą dirba šis prie frontalinių krautuvų tvirtinamas agregatas?

Kam skirta ši mašina su dantytais plieniniais ratais?

Kam skirta ši kelių tiesimo ir statybų mašina?

Kam skirti šie ilgakojai sunkvežimiai?

Kam skirta ši vikšrinė mašina su dantytu stumdytuvu?

Kam skirtas šis platus traktorius su didelėmis padangomis?

Ką veikia šis pramoninis sunkvežimis?

Kam skirta ši agresyviai atrodanti žemės ūkio mašina?

Kam reikalingas toks mažas lokomotyvas?

Pellenc Optimum aukštas traktorius be jokių ašių, bet kam jis skirtas?

Kodėl kai kurie senieji traktoriai turėjo taip arti vienas kito sumontuotus priekinius ratus?

Kodėl kai kurie senieji traktoriai turėjo taip arti vienas kito sumontuotus priekinius ratus?

Jei jums kaip ir mums patinka sena technika, tikriausiai esate peržiūrėję nemažai senų traktorių nuotraukų. Galbūt jums netgi yra tekę pastebėti, kad nemažai labai senų amerikietiškų traktorių turi labai keistas priekines ašis. Maži priekiniai ratai yra sumontuoti labai arti vienas kito ir sudaro V raidės formos konfigūraciją. Kodėl jie taip atrodė? Kokius privalumus turėjo tokia neįprasta konstrukcija ir kodėl ji išnyko?

Arti vienas kito sumontuoti priekiniai ratai nebuvo vienintelė senųjų žemės ūkio mašinų keistenybė. Štai sodo traktoriai turėjo labai elegantiškai atrodančius aptakus ant galinių ratų. Ne ką mažiau keistai atrodo ir Porsche P312 Kaffeelug, skirtas kavos plantacijoms. Tačiau siauros priekinės ašys buvo kur kas populiaresnis dizainas už visas kitas traktorių keistenybes.



Tikriausiai toks dizainas ėmė plisti nuo 1924 metų, kuomet International Harvester pristatė Farmall prekės ženklą. Iki to momento daugelis traktorių buvo labai specializuoti, o štai Farmall buvo pristatytas tarsi bendros paskirties traktorius, galintis prisidėti prie beveik visų žemės ūkio darbų. Tačiau Farmall nebuvo pirmasis traktorius su tokia keista trikampio schemos važiuokle.

Pirmieji traktoriai su vidaus degimo varikliais turėjo tik tris ratus. (Rankin Kennedy C.E., Wikimedia)

Iš tiesų reikėtų sakyti, kad būtent taip atrodė ir patys pirmieji traktoriai su vidaus degimo varikliais. Skirtumas tik tas, kad priekyje tuomet buvo naudojamas vos vienas ratas, o ne du drauge, kaip buvo Farmall atveju. Galbūt kiek keisčiau yra tai, kad toks dizainas buvo išimtinai taikomas tik traktoriams. Štai prieš tai laukuose ir miškuose dirbusios didžiulės savaeigės garo mašinos turėjo įprastai atrodančias plačias priekines ašis. Tačiau būtent po Farmall pasirodymo trikampio schemos važiuoklės schema tapo dominuojančia visoje JAV traktorių pramonėje.

Vienas iš pirmųjų Farmall traktorių. (thievingjoker, Wikimedia(CC BY-SA 2.0)

Kodėl tokia, atrodo, nepraktiška konstrukcija prigijo? Na, visų pirma reikėtų įvertinti tai, kad 20 amžiaus pradžioje traktoriai ir arkliai vis dar dažnai dirbo tuos pačius laukus. Tai buvo tarsi pereinamasis periodas. Siaura priekinė važiuoklė pagerino traktorių manevringumą. Naudojant atskirus skirtingų pusių stabdžius traktoriai galėjo apsisukti apskritime, kurio spindulys buvo lygus traktoriaus ilgiui. Bandant apsisukti eilėse, kurios buvo susodintos arklių traukiama technika, tai buvo labai naudinga savybė.

Kai kurie Farmall traktoriai priekyje turėjo vos vieną ratą. (inkknife_2000, Wikimedia(CC BY-SA 2.0)

Kalbant apie eiles, nors Farmall buvo pristatomas kaip tikrai universalus žemės ūkio traktorius, iš tiesų jis labiau tiko eilėmis išdėstytiems laukams apdirbti. Kitaip tariant, jis galėjo lengvai sukiotis daržovių, medvilnės ir kitų mažesnių kultūrų laukuose. Tam, kad traktorius nesumintų augalų, abi jo ašys turėjo būti vienodo pločio arba priekinė turėjo būti labai siaura. Pastarasis pasirinkimas International Harvester ir senesnių traktorių gamintojams pasirodė praktiškesnis, nes taip traktorius buvo manevringesnis ir lengviau valdomas. Kartu siauresnė priekinė ašis rečiau pažeisdavo jautresnes kultūras.

John Deere B – tokia važiuoklės konfigūracija nebuvo matoma vien Farmall traktoriuose. (Dake, Wikimedia(CC BY-SA 3.0)

Tačiau privalumai ir čia nesibaigia. JAV nemažai laukų buvo drėkinami irigaciniais grioveliais. Tai – gilesnės vagos, kurios būdavo paliekamos tarp daržovių eilių. Į tokį griovelį įvairavus priekinius traktoriaus ratus vairuoti praktiškai nebereikėjo – mašina natūraliai riedėjo tiesiai pirmyn. V formos konfigūracija šioje vietoje tik padėjo, nes tobulai tilpo tame drėkinimo griovelyje. Žinoma, važiuojant lygiais laukais ar asfaltu, V raidės konfigūracija sumažindavo vairo pasipriešinimą – juk tuomet vairo stiprintuvų dar nebuvo.

Dabar tokie Farmall traktoriai stovi tik muziejuose ir entuziastų ūkiuose. (Ellin Beltz, Wikimedia)

Bet ir tai dar ne viskas. Įvairūs kultivatoriai ir kiti agregatai tuomet dažnai buvo montuojami po traktoriaus rėmu. Kitaip tariant, po varikliu, tarp priekinių ir galinių ratų. Senųjų traktorių ratų bazės buvo pakankamai trumpos, todėl vietos ten buvo nedaug. Siaura priekinė ašis tos vietos suteikė bent šiek tiek daugiau. Kiek vėliau traktoriai įgavo ir prie variklio montuojamus skriemulius, kurie buvo skirti suktu išoriniams prietaisams (įvairiems pjūklams ir kultuvams). Odiniu diržu pasiekti minėtą skriemulį buvo lengvai, kai kelyje nesimaišė plati priekinė ašis.

Nemažai agregatų buvo montuojami po Farmall traktoriaus rėmu. (S.J. Shelestynsky, Wikimedia)

Jūs tikriausiai jau pastebėjote, kad naujų tokio dizaino traktorių beveik nėra. JAV jie buvo gaminami pakankamai ilgai – maždaug iki aštuntojo dešimtmečio vidurio. Su laiku ūkininkams reikėjo vis galingesnių traktorių, o trikampė važiuoklės konfigūracija tikrai netiko didesniems ir galingesniems traktoriams – pavojus apsiversti tiesiog buvo per didelis. Pradėti diegti vairo stiprintuvai, o ir patys laukai pasikeitė, nes tapo pritaikyti traktorių darbui – juk niekas arkliais laukų jau nebeapdirbinėja. Tiesiog visi privalumai, kuriuos turėjo trikampės važiuoklės traktoriai nebėra tokie aktualūs.

Šiais laikais trikampė važiuoklės konfigūracija dažniau naudojama siekiant sumažinti laukų kompaktavimą – gruntas yra mažiau suslegiamas, kai to paties žemės lopinėlio netrypia ir priekiniai, ir galiniai ratai. Daugelis gamintojų tokių traktorių net nebegamina, tačiau ūkininkai juos pasigamina patys. Tuo tarpu Minsko traktorių gamykla (MTZ) ir toliau siūlo triračius traktorius – Belarus 80X ir 100X yra skirti darbui medvilnės laukuose.



Taip pat skaitykite:

Šešiaratis suomiškas Valmet 1502;

Kodėl traktoriai turi tokius aukštus priekyje sumontuotus išmetamuosius vamzdžius?

Iš reikalo gimęs tandemas – dvigubas traktorius su dviem varikliais buvo galingiausias rinkoje;

Kodėl Challenger Terra Gator TG 8333 turi tik tris ratus?

Vienračiai traktoriai – kaip jie atrodė ir kam buvo skirti?

Kodėl kai kurie senieji traktoriai turėjo aptakius gaubtus ant galinių ratų?

Porsche P312 Kaffeelug – specialiai kavos plantacijoms sukurtas traktorius;

Kuo ypatingi į vandenį brendantys traktoriai?

Kaip atrodė pirmasis pasaulio traktorius?

10 įdomių faktų apie traktorius, kurių galbūt negirdėjote;

Apie Nodum

Nodum.lt - įdomiems skaitiniams skirtas puslapis. Čia reguliariai publikuojami straipsniai apie naujausias technologijas, mokslo pasiekimus, automobilių pasaulio naujienas ir kultūrą, patarimus ir visokias internete aptinkamas įdomybes. Didžiausias dėmesys skiriamas žmonėms, kurie kuria, keliauja, myli savo darbą, įdomioms lankytinoms vietoms ir pomėgiams. Nodum.lt - įvairenybių mazgas, jei veikiate ką nors įdomaus, apie ką norėtumėte papaskoti - susisiekite su mumis per mūsų Facebook puslapį ar elektroniniu paštu - nodum2017@gmail.com.