Bėgiai irgi būna slidūs – kaip traukiniai patys pasibarsto sau kelią smėliu?

Bėgiai irgi būna slidūs – kaip traukiniai patys pasibarsto sau kelią smėliu?

Žiema visiems prikrečia šunybių. Slidžiuose keliuose dažnai įvyksta avarijos, po kurių kaltinami visi – ir saugaus greičio nepasirinkę vairuotojai, ir pati žiema, ir kelininkai. Tačiau ledu pasidengia ne tik įprasti keliai, bet ir geležinkeliai. Ar žinojote, kad bėgiai taip pat gali būti barstomi smėliu?

Slidūs bėgiai, beje, yra ne tik žiemos sezono problema. Rudenį lapus ant bėgių meta prie geležinkelio augantys medžiai, kartais ant bėgių išsilieja įvairūs teršalai, o miestuose gali pasitaikyti ir išmėtytų šiukšlių. Slidūs bėgiai neleidžia traukiniams tinkamai įsibėgėti ir sustoti, todėl su jais būtina kovoti. Vienas iš būdų – smėlio barstymas po  varančiais traukinio ratais.



Kadangi geležinkelio bėgai yra pagaminti iš plieno, žiemą jie lengvai apšerkšnija. Ledas, kaip tikriausiai žinote iš mokyklos, spaudžiamas tirpsta, todėl plonas šerkšno sluoksnis įprastai didesnių problemų nesukelia. Tačiau ekstremalūs orų pokyčiai bėgius gali padengti ir ledu, kuris mažina ir taip pakankamai ribotą traukinio sukibimą su geležinkeliu. Traukiniams sunku įsibėgėti, kilti į nuokalnes ir, aišku, sustoti. Išeitis – smėlio barstymas.

Žiema plieninius bėgius padengia šerkšnu ir ledu, todėl traukiniams sunkiau pajudėti iš vietos ir sustoti. (Robert Sperling, Wikimedia(CC BY-SA 3.0)

Smėlis yra abrazyvi medžiaga, kuri tikrai pagerina sukibimą ant ledo – tai žino kiekvienas vairuotojas. Tačiau įprastomis priemonėmis bėgių barstyti neįmanoma, nes smėlis būtų nupūstas nuo lygaus bėgių paviršiaus. Kai kuriose šalyse bėgiai yra apdorojami specialiu geliu su smėliu. Tačiau šios priemonės negalima panaudoti greitai keičiantis oro sąlygoms. Todėl traukiniai bėgius sau barstosi patys.

Po lokomotyvais priešais varančiuosius ratus dažnai montuojamos specialios smėlio talpos. Jos yra pripildomos labai biriu ir labai sausu smėliu. Kartais traukinių dokai turi smėlio džiovinimo įrenginius, kad traukinius papildytų tik visiškai sausu, laisvai byrančiu smulkiu smėliu. Smėlis yra barstomas tiesiai priešais varančius traukinio ratus. Kai kurie tokio tipo įrenginiai smėliui leidžia tiesiog laisvai byrėti, o kiti smėlį pučia suspaustu oru. Mašinistas pats turi nuspręsti, kada verta imti barstyti smėlį. Įprastai tai daroma traukiniui riedant į įkalnes ar staiga stabdant.

Paprastas smėlio barstytuvas ant seno vokiško traukinio. (Schorschi2, Wikimedia)

Smėlio barstytuvus turėjo dar senieji garvežiai. Patys seniausi naudojo labai paprastus smėlio barstytuvus, kurie leisdavo smėliui tiesiog laisvai kristi ant bėgių. Šie įrenginiai nebuvo labai efektyvūs, jų darbą lengvai nubraukdavo vėjas. Iš tiesų, prastas sukibimas ir problemos pajudant iš vietos nulėmė garvežių su keturiais varomais ratais įsigalėjimą. Tačiau vėliau buvo išrasta aukšto slėgio garus naudojanti sistema, kurios pagalba smėlis buvo pučiamas tiesiai po ratais, ir tai vėl atgaivino lokomotyvus su dviem varančiais ratais. Garvežių smėlio dėžės buvo montuojamos virš boilerio, o šiais laikais jas rasime traukinio apačioje.

Garvežiai smėlį po savo ratais pūsdavo aukšto slėgio garais. (Les Chatfield, Wikimedia(CC BY 2.0)

Tiesa, smėlio barstymas ant bėgių turi ir neigiamą šalutinį poveikį. Smėlis ant bėgių gali trukdyti elektroniniams jutikliams, kurie yra skirti traukinių eismo valdymui. Per didelis smėlio kiekis taip pat gali dar labiau sumažinti sukibimą ir pailginti stabdymo kelią. Štai Vokietijoje traukiniams draudžiama barstyti smėlį, jei jie važiuoja mažesniu nei 25 km/h greičiu, nes lėtai riedantys traukiniai ant bėgių palieka per daug smėlio. Šveicarijoje, kurioje žiemos kalnuotose vietovėse yra išties atšiaurios, smėlio barstyti apskritai negalima.

Smėlio talpos montuojamos kuo arčiau traukinio važiuoklės, kad nereikėtų tiesti ilgų linijų smėliui. (Jindřich Běťák, Wikimedia(CC BY-SA 3.0)

Šiais laikais traukiniams padeda elektroninės sistemos, kurios neleidžia ratams prasisukti vietoje ar užsiblokuoti staiga stabdant, o bėgiai yra atidžiai prižiūrimi, kad ant jų nesusikauptų per daug ledo ar nuo medžių nukritusių lapų.




Taip pat skaitykite:

Kam skirta ši mažytė geležinkelių mašina?

10 faktų apie traukinius, kurių galbūt nežinojote;

Kam skirta kartais tarp geležinkelio bėgių matoma dar viena pora tarpusavyje sujungtų bėgių?

Kas galingesnis – lokomotyvas ar lėktuvas?

Reklaminis geležinkelių kompanijos renginys baigėsi dviejų žiūrovų žūtimi;

10 įdomių faktų apie sniego valymo mašinas.

Vienas sunkvežimis sniegą nuvalo nuo dviejų greitkelio juostų – kaip veikia TowPlow ir ką apie juos mano vairuotojai? (Video)

Vienas sunkvežimis sniegą nuvalo nuo dviejų greitkelio juostų – kaip veikia TowPlow ir ką apie juos mano vairuotojai? (Video)

Įprastai greitkelius valantys sunkvežimiai sniegą braukia nuo vienos eismo juostos. Tačiau egzistuoja vienas įrenginys, kuris leidžia vienam sunkvežimiui vienu metu valyti dvi juostas, o paskui per sekundę sugrįžti prie įprastos konfigūracijos. Tai – amerikietiška TowPlow sniego valymo priekaba.

Kol kas TowPlow dar nėra labai plačiai naudojamas įrenginys – paprastų sniego valytuvų greitkeliuose vis dar yra gerokai daugiau. Kita vertus šaltesniuose JAV regionuose ir Kanadoje tokių papildomų priekabų su sniego peiliais vis daugėja. TowPlow gali efektyviai pašalinti sniegą nuo dviejų kelio juostų, todėl sutaupoma degalų ir žmogiškųjų išteklių.



Įprastai vienas sniego valytuvas gali pašalinti sniegą nuo vienos eismo juostos. Rinkoje galima surasti sulankstomų sniego peilių, kurie taip pat teoriškai gali nusidriekti per dvi eismo juostas. Tačiau jie nėra labai tvirti ar patikimi, todėl naudojami itin retai. Kur kas dažniau kelios sniego valymo mašinos sudaro konvojų, kuris vienu ypu nuvalo visą greitkelio plotį.

Video reportažas apie TowPlow privalumus

TowPlow buvo išrastas Kanzase ir pradėtas naudoti dar 2005 metais. Ši prie įprasto sniego valymo sunkvežimio kabinama priekaba turi vairuojamus ratus, kurie gal pasisukti 30 laipsnių kampu. Viskas valdoma iš vairuotojo kabinos – jis gali pasirinkti, kokį kelio plotį valys sunkvežimis. Taigi, artėdamas prie kelio susiaurėjimo sniego valytuvas neprivalo sustoti – jis tiesiog važiuodamas susigrąžina priekabą į transportavimui tinkamą poziciją.

TowPlow vienu metu gali valyti dvi juostas. (SnowKing1, Wikimedia(CC BY-SA 3.0)

Pati sistema nėra tokia jau paprasta. Prie priekabos pritvirtintas sniego peilis gali būti valdomas nepriklausomai nuo sunkvežimio priekyje esančio sniego peilio. Naujausi modeliai gali judėti abiem kryptimis – gali sniegą valyti tiek sunkvežimio kairėje, tiek dešinėje, priklausomai nuo kelio pobūdžio ir vairuotojo pasirinkimo. TowPlow priekaba taip pat gali turėti druskos ir smėlio barstytuvą ar net cisterną su purkštuvu ledą tirpdantiems chemikalams skleisti. Visa tai reiškia, kad TowPlow valdymo sistema yra gana sudėtinga, bet vairuotojai teigia, kad prie jos įmanoma priprasti. Vairuotojai apskritai teigiamai žiūri į šią mašiną, nes jiems patinka dirbti su nauja ir efektyvia įranga. Tačiau pats darbas yra sudėtingesnis, ne tik dėl papildomų valdymo instrumentų, bet ir suprastėjusio matomumo.

Kokie TowPlow privalumai? Na, visų pirma, sumažėję valymo darbų kaštai. Dvi juostas valo vienas sunkvežimis, todėl sutaupoma degalų, pakanka vieno vairuotojo. TowPlow veikia ir geriau nei kiti išskleidžiami sniego peiliai, nes greičiau keičia savo formą ir yra tvirtas. Galiausiai, ši sniego valymo mašina lengvai prisitaiko prie skirtingų kelio sąlygų.

Tačiau TowPlow turi ir trūkumų. Gamintojas teigia, kad ši sistema atsiperka per 2-5 metus, priklausomai nuo žiemos sąlygų, tačiau tai vis tiek yra brangus malonumas. TowPlow priekaba kainuoja apie 100 tūkstančių JAV dolerių. Efektyviausiai tokios mašinos veikia, kad vienu metu valo dvi kelio juostas, tačiau tai jau stipriai riboja eismą. Maksimalus TowPlow pasiekiamas valymo plotis yra maždaug 7,6 metrai, todėl aplenkti tokią mašiną yra pakankamai sudėtinga. Tiesa, niekas dėl to per daug ir nesijaudina – šalia TowPlow dažnai važiuoja paprastesnė sniego valymo mašina, kuri nuvalo paskutinį likusį sniegą, todėl tokio konvojaus bet kuriuo atveju niekas neapvažiuotų. Vairuotojams rekomenduojama net nebandyti, nes šį darbą dirbančių sunkvežimių vairuotojai turi išlaikyti koncentraciją tiek stebėdami kelią priešais, tiek sekdami, kaip sekasi šoniniam sniego peiliui.

Taip dvipusis TowPlow atrodo žiūrint iš galo. (TowPlow nuotrauka)

TowPlow sniego valymo mašinų populiarumas JAV ir Kanadoje auga, todėl reikia manyti, kad tokia įranga atsiperka. Prieš porą metų pristatytas dvipusis TowPlow variantas dar labiau pagerina šios sniego valymo mašinos universalumą, tačiau kažin ar kada nors artimiausiu metu ką nors panašaus pamatysime ir Europos greitkeliuose.



Taip pat skaitykite:

10 įdomių faktų apie sniego valymo mašinas;

10 įdomių faktų apie sunkvežimius;

10 įdomių faktų apie sniegaeigius;

Mįslė technikos mėgėjams – ką veikia ši vikšrinė mašina?

Kuo terminalų vilkikai skiriasi nuo įprastų?

Kodėl taip keistai atrodo oro uostų autobusai?

10 įdomių faktų apie sniegaeigius, kurių galbūt nežinojote: kaip atsirado šios transporto priemonės, iš ko gaminami jų vikšrai ir kaip sniegaeigiai važiuoja vandeniu (Video)

10 įdomių faktų apie sniegaeigius, kurių galbūt nežinojote: kaip atsirado šios transporto priemonės, iš ko gaminami jų vikšrai ir kaip sniegaeigiai važiuoja vandeniu (Video)

Žiema mūsų kraštuose nėra tokia jau atšiauri. Pasitaiko, kad per metus iškrenta visai nedaug sniego, o ir infrastruktūra mūsų nedidelėje šalyje yra pakankamai gerai išvystyta ir prižiūrima. Visgi, sniegaeigiai yra labai svarbi transporto priemonė ne vienoje šalto klimato šalyje. Tiesą sakant, tai taip pat yra ir puikus būdas praleisti laisvalaikį. Štai 10 faktų apie sniegaeigius, kurių galbūt nežinojote.

Įdomiais faktais dalinamės kiekvieno pirmadienio vakarą. Štai praeitą savaitę kalbėjome apie sniego valymo mašinas. Toli nuo šios temos nejudame ir šįkart – štai įdomios istorinės ir techninės sniegaeigių detalės.



Sniegaeigiai atsirado iš būtinybės. Arkliai iš tikrųjų neblogai susidoroja su sniegu, tačiau yra tam tikra riba – per labai gilias pusnis arkliai taip pat negali išbristi. Tai ilgą laiką reiškė, kad nuošalios vietovės žiemos mėnesiais yra atskirtos nuo pasaulio. Sniegaeigiai, kokius mes pažįstame dabar, atsirado 20 amžiaus pradžioje. Ray H. Muscott iš Mičigano valstijos JAV 1915-1916 metais užpatentavo savo sniegui skirtos mašinos dizainą – priekyje turėjo būti slidės, o gale – vikšrai. Taip žmonės ilgą laiką modifikavo pigius Ford Model T automobilius – šios mašinos pasitarnavo pristatant paštą.

1926-ųjų Ford Model T modifikuotas važiuoti per sniegą. (Cullen328, Wikimedia(CC BY-SA 3.0)

Ne visi pirmieji sniegaeigiai naudojo vikšrus. Aero rogės – sniegaeigiai, į priekį varomi propeleriais, taip pat buvo išrastos gana anksti. Sergėjus Neždanovskis, rusų išradėjas, Aerosani vadinamas aero roges sukūrė dar 1903-1905 metais. Vėliau 1909-19010 metais Sergėjus Sikorskis, žinomas dėl savo indėlio į ankstyvųjų sraigtasparnių kūrimą,  sukūrė ir išbandė savo aero roges. Ši transporto priemonė vėliau buvo naudojama siuntų, produktų išvežiojimui ir karyboje.

Suomių aero rogės Antrojo pasaulinio karo metais. (Wikimedia)

Sniegaeigiai pakeitė šunų kinkinius. Šiaurės Amerikos šiaurėje šunų kinkiniai buvo viena iš pagrindinių transporto priemonių, kol nepaplito sniegaeigiai. Nors dabar mes į juos žiūrime kaip į pramogoms skirtą mašiną, ten iki šiol žmonės dažnai sniegaeigiais vyksta į darbą. Tiesa, vis rečiau, nes keliai dabar jau yra puikiai prižiūrimi ir dažniausiai nebėra padengti sniegu. Kita vertus, sniegaeigiai vis dar naudojami Kanados miškininkų, ūkininkų, kalnakasybos kompanijų ir kitų žmonių, kurie gyvena ir dirba sudėtingomis žiemos sąlygomis. Šiuolaikiniai sniegaeigiai turi ir šiokius tokius privalumus, pavyzdžiui, šildomas rankenas ir sėdynes.

Sniegaeigiai leidžia greitai įveikti ilgus atstumus, kur nėra kelių. (BAmundsen, Wikimedia(CC BY-SA 3.0)

Bombardier taip pat pradėjo nuo sniegaeigių. Bombardier lėktuvus tikrai esate matę. Tai ir nedideliais atstumais skraidantys propeleriniai Dash 8, ir CRJ su varikliais arčiau uodegos, ir AirBaltic įsigyti nauji CS300. Tačiau kanadietis išradėjas Bombardier kompaniją 1942 metais įkūrė norėdamas kurti sniegaeigius. Pats inžinierius sniegaeigius pardavinėjo dar nuo 1937 metų, tačiau vėlesni Bombardier modeliai, kurie priminė furgonus su vikšrais, buvo kur kas sėkmingesni. Jie ir vaikus į mokyklą pristatinėjo, ir greitosios medicininės pagalbos užduotis vykdė, ir šiaip prekes išvežiojo. Ski-Doo, vienas garsiausių Kanados prekės ženklų, taip pat buvo įsteigtas Bombardier.

Tokie sniegaeigiai, kaip šis 1952-ųjų Bombardier, galėjo dirbti ir visai be sniego – slide tiesiog reikėjo pakeisti ratais. (Pjt56, Wikimedia(CC BY-SA 4.0)

Varikliai erzina aplinkosaugininkus. Tradiciškai sniegaeigiai buvo varomi dvitakčiais varikliais. Jie yra paprastesni ir patvaresni, bet pasižymi prastais aplinkosaugos standartais. Visgi, vis daugiau gamintojų pereina prie keturtakčių variklių – Yamaha kitokių jau ir nebegamina, o ir kitos markės seka šiuo pavyzdžiu. Sniegaeigiai aplinkosaugos požiūriu kritikuojami ir dėl triukšmo, ir kraštovaizdžio darkymo. Beje, jau yra ir elektrinių sneigaeigių Whistler Blackcomb slidinėjimo kurortas juos bando siekdamas sumažinti triukšmą.




Sniegas, greitis ir drąsa. Pirmieji sniegaeigiai buvo lėti ir nerangūs, tačiau laikui bėgant jie labai sparčiai tobulėjo. Galingi šiuolaikiniai sniegaeigiai gali pasiekti ir 240 km/h greitį – įsivaizduokite adrenaliną lekiant tokiu greičiu per užšalusį ir apsnigtą ežerą. Tiesa, vidutiniškai populiariausių sniegaeigių maksimalus greitis siekia perpus mažiau. Tuo tarpu traukos lenktynėms ruošti sniegaeigiai, pasak Wikipedia,  gali pasiekti ir didesnį nei 320 km/h greitį, tačiau šios mašinos yra taip stipriai modifikuotos, kad mažai kuo primena įprastus sniegaeigius. Sniegaigių lenktynės rengiamos nuolat – ir traukos, ir žiedinės, ir bekelės, ir ištvermės, ir net akrobatiniai pasirodymai. Vasarą sniegaeigių pilotai treniruojasi ant žolės, sintetinės dangos ar net ant asfalto.

Sniegaeigių lenktynės 1970-aisiais Albertoje, Kanadoje. (Provincial Archives of Alberta, Wikimedia)

Kaip akmenukas per vandenį. Ar sniegaeigis gali plaukti? Ne, negali, tačiau žmonės suranda būtų kaip efektingai įveikti nedidelius vandens telkinius. Įsibėgėjęs sniegaeigis nestabdydamas įvažiuoja į vandens telkinį ir tiesiog hidroplanuoje per jį kaip žmogaus mestas akmenukas. Patyrę vairuotojai sugeba atlikti ir šiokius tokius manevrus ant vandens, o nuo 1977 metų rengiamos ir kasmetinės varžybos. Tiesa, jos organizuojamos vasarą, o snigaeigiai yra specialiai paruošiami – nuimamos nereikalingos dalys, kad jie būtų kuo lengvesni. Vandeniu sneigaeigiai gali įveikti ir labai didelius atstumus, jei tik vairuotojas išlaikys nuspaustą akceleratorių.

212 km sniegaeigiu ant vandens

 

Sniegaeigiai gali būti pavojingi. Pažvelgus į šią transporto priemonę nesunku pagalvoti, kad ji yra visiškai saugi. Lakstoma daugiausiai ten, kur joks eismas nevyksta, o ir nukritus sužalojimai būna menki. Visgi, sniegaeigius pamėgę žmonė ne visada elgiasi saugiai. Dažniausiai avarijos įvyksta sniegaeigiams atsitrenkiant vieniems į kitus arba gamtines kliūtis. Teigiama, kad Aliaskoje, kurioje sniegaeigiai yra labai svarbi susisiekimo priemonė, dažniausiai žmonės per sniegaeigių avarijas žūva nuskendę – tiesiog neįvertinamas ledo storis ir properšų tikimybė. Antroje šio sąrašo vietoje būtų nuošliaužos – sniegaeigiais žmonės stengiasi pakilti į kuo statesnius kalnus ir kartais yra palaidojami nuslinkusio sniego. Visgi, sakoma, kad teisingai ir protingai naudojami sniegeigiai yra labai saugūs, o dauguma avarijų įvyksta dėl pačių žmonių drąsos pertekliaus ar alkoholio.

Vokietijos policijos sniegaeigis. (Juergen.boehm, Wikimedia)

Iš ko gaminami sniegaeigių vikšrai? Pabandykite atspėti – kokia medžiaga būtų tinkamiausia sniegaeigių vikšrams? Anksčiau buvo naudojama guma – pirmieji Polaris sniegaeigiai naudojo senus kovejerių diržus. Tačiau dabar pasitelkiamos kompozitinės medžiagos – daugumos šiuolaikinių sniegaeigių vikšrai yra gaminami iš Kevlaro – medžiagos, kuri naudojama ir neperšaunamų liemenių gamyboje. Į vikšrus gali būti montuojami ir dygliai, kurie padeda manevruoti ant ledo.

Daugumos šiuolaikinių sniegaeigių vikšrai gaminami iš Kevlaro. (Vince pahkala, Wikimedia(CC BY-SA 3.0)

Su sniegaeigiu į Šiaurės ašigalį. Sniegaeigiai yra rinkami tolimoms kelionėms, tačiau Ralpho Plaistedo ir jo bendražygių Walto Pedersono, Gerry Pitzlo ir Jean-Luco Bombardiero 1968 metų kelionė į Šiaurės ašigalį visiems laikams įėjo į istoriją kaip pirmoji patvirtinta sėkminga kelionė sausuma iki pat šiausiausio mūsų planetos taško. Kelionė užtruko 44 dienas ir buvo išties nelengva. Labai padėjo tai, kad atsargos buvo numetamos lėktuvu – jų nereikėjo temptis su savimi. Galiausiai, kuomet komanda pasiekė tikslą, jų buvimo vieta buvo patvirtinta lėktuvu, kuris šiuos vyrus ir parskraidino namo.



Tiek įdomių faktų šį pirmadienį. Taip pat kviečiame skaityti:

10 įdomių faktų apie sniego valymo mašinas;

10 įdomių faktų apie sraigtasparnius;

10 įdomių faktų apie arklius;

10 įdomių faktų apie motociklus;

10 įdomių faktų apie sunkvežimius;

10 įdomių faktų apie traukinius;

10 įdomių faktų apie traktorius;

Ar tiesa, kad automobiliai su galiniais varomais ratais nekenčia žiemos? Ar slidžiuose keliuose jie pavojingi? (Video)

Ar tiesa, kad automobiliai su galiniais varomais ratais nekenčia žiemos? Ar slidžiuose keliuose jie pavojingi? (Video)

Žiema jau ne tik, kad ne už kalnų, bet gali prasidėti per kelias ateinančias dienas ar savaitę. Orai jau darosi sunkiai prognozuojami, kelius jau buvo padengęs plonas sniego sluoksnis. Nors dar sunku pasakyti, kada viskas aplink pasidarys balta, vairuotojai jau turėtų būti budresni, kuomet orai keičiasi ar naktį šąla. Dažnai sakoma, kad galine ašimi varomi automobiliai žiemą yra labai pavojingi, bet ar tai iš tikrųjų yra tiesa? Kodėl?

Tai – dar vienas straipsnis apie automobilius žaliems. Jei manote, kad puikiai suprantate šią temą – straipsnis nėra jums. Daug žmonių žvalgosi naujo automobilio. Jiems reikia apgalvoti visą eilę skirtingų faktorių, kurie gali nulemti jų pasirinkimą. Tarp jų – ir saugumas žiemą. Tai ar verta atsisakyti galu varomo svajonių automobilio vien tam, kad žiema kelyje būtų saugesnė?



Visų pirma, reikia pripažinti, kad iš visų trijų supaprastintų automobilių kategorijų – varomų priekiniais, galiniais ar visais keturiais ratais – galine ašimi varomas automobilis žiemos nemėgsta labiausiai. Aišku, kalbame saugumo požiūriu – tie, kurie žiemą supranta kaip geriausią laiką driftui, tikrai nesutiktų žiemą persėsti į priekiu varomą mašiną. Toddas Harris, Oregone, JAV, įsikūręs profesionalios vairuotojų mokyklos vadovas, teigia, kad automobiliai su galiniais varomais ratais žiemą problemų turi dėl kelių priežasčių.

Šiuolaikiniai automobiliai yra išbandomi pačiomis įvairiausiomis sąlygomis. (kallerna, Wikimedia(CC BY-SA 3.0)

Galiniai varantys ratai ant slidaus paviršiaus pasižymi prastesniu sukibimu. Taip yra dėl svorio pasiskirstymo – varikliai dažniausiai yra montuojami priekyje, todėl priekiniai ratai gauna didesnę svorio dalį. Gamintojai stengiasi išspręsti šią problemą ir svorį stengiasi paskirstyti maždaug tolygiai, tačiau faktas lieka faktu – įprastas priekiu varomas automobilis ant varančiosios ašies neša daugiau svorio nei varomas galu.

Automobiliai su galine varančiąja ašimi sunkiau įveikia didesnes pusnis. (nakhon100, Wikimedia(CC BY 2.0)

Dėl šios priežasties galu varomi automobiliai dažniau įstringa sniege ar ant slidaus šlaito. Nors savininkai ne visada nori tai pripažinti, tikimybė, kad per naktį apsnigtoje aikštelėje ar šiaip pusnyje įstrigs galu varomas automobilis yra kur kas didesnė nei kad ten pat paklius varomas priekiu.

Automobilius su galine varančiąja ašimi taip pat sunkiau suvaldyti, jei prasideda slydimas. Jie posūkiuose dažniausiai nori suktis – galas pradeda lenktyniauti su priekiu. Tuo tarpu priekiniais ratais varomas automobilis per greitai įvažiavus į posūkį nuslys tiesiai. Aišku, abi situacijos gali būti pavojingos, tačiau nepatyrusiam vairuotojui suvaldyti galu varomą automobilį yra kiek sunkiau.

BMW pasivažinėjimas snieguotais keliais su žieminėmis padangomis

 

Tačiau ne viskas taip blogai. Nors sportiniai automobiliai žiemą slepiasi garažuose, žmonės vairuojantys Mercedes-Benz, Lexus, BMW ar Jaguar automobilius į autobusus tikrai nepersėda. Šiuolaikinės elektroninės sistemos gali padėti išsisukti iš daugelio situacijų. Plius, mūsų kraštuose žiemą automobilius privalu apauti žieminėmis padangomis.

Patys naujausi automobiliai turi ir specialius režimus, skirtus važinėti slidžiais keliais. Aišku, niekas nepakeis budrios automobilio vairuotojo akies ir įgūdžių, tačiau šiuolaikinio galu varomo automobilio žiemą pavojingu laikyti negalime. Visai kita tema yra seni automobiliai, kurie jokios elektroninės pagalbos rankos vairuotojui ištiesti negali – jų jauni vairuotojai tikriausiai turėtų vengti.

JAV Policija naudoja daug galine ašimi varomų automobilių. (vincent desjardins, Wikimedia(CC BY 2.0)

Tačiau, kaip sako ir pats Harris, viskas susiveda į vieną tašką – patirtį. Anksčiau daugelis automobilių buvo varomi galiniais ratais, o ir iki šių dienų amerikietiški policijos ir taksi automobiliai ištisus metus važinėja mašinomis su galinėmis varančiosiomis ašimis. Daug problemų dėl to nekyla todėl, kad vairuotojai yra patyrę ir žino, ko negalima daryti slidžiame kelyje.

Todėl jauniems vairuotojams, kurie dabar ieško automobilio ir nuoširdžiai baiminasi artėjančios žiemos, reikėtų gerai pasvarstyti alternatyvas – priekiniais ar visais ratais varomas automobilis taip pat gali būti ir smagus, ir įdomus.



Štai dar keli straipsniai apie automobilius žaliems:

Paprastai apie tai, kas yra hidrosmūgis ir kodėl nereikėtų važiuoti net per menkai apsemtas gatves (Video)

Ar stabdymas varikliu gadina jūsų automobilį ir trumpina variklio ar kitų detalių gyvenimą? (Video)

Galia prieš sukimo momentą – ką reiškia šie skaičiai ir į kurį reikėtų labiau atkreipti dėmesį?

Kaip sutaupysime daugiau degalų riedėdami nuo kalno – su neutralia ar įjungta pavara?

Apie Nodum

Nodum.lt - įdomiems skaitiniams skirtas puslapis. Čia reguliariai publikuojami straipsniai apie naujausias technologijas, mokslo pasiekimus, automobilių pasaulio naujienas ir kultūrą, patarimus ir visokias internete aptinkamas įdomybes. Didžiausias dėmesys skiriamas žmonėms, kurie kuria, keliauja, myli savo darbą, įdomioms lankytinoms vietoms ir pomėgiams. Nodum.lt - įvairenybių mazgas, jei veikiate ką nors įdomaus, apie ką norėtumėte papaskoti - susisiekite su mumis per mūsų Facebook puslapį ar elektroniniu paštu - nodum2017@gmail.com.