Kurdama KIKAI Toyota juto laisvę. Tai buvo tikras koncepcinis automobilis be menkiausios ambicijos tapti realius masinės gamybos modeliu. Taigi, dizaineriams nereikėjo galvoti apie reikalavimus saugumui, aerodinamiką, surinkimo sudėtingumą ir kitus faktorius, kuriuos tenka apsvarstyti kuriant tikrus automobilių modelius. Todėl jie nusprendė pagaminti išvirkščią automobilį – tai, ką įprastai slepia kėbulas, tapo KIKAI dizaino elementais.
Nodum dažnai rašo apie įdomius praeities koncepcinius automobilius. Neseniai rašėme apie Porsche C88, kuris net neatrodo kaip tos markės modelis. Kiek anksčiau esame rašę apie Jeep Treo, kuris pats savaime atrodė pašėlęs, bet pagal dizaino keistumą negalėjo prilygti KIKAI.
Toyota KIKAI nėra toks senas, kaip kiti svetainėje aprašyti koncepciniai automobiliai. KIKAI buvo pristatytas 2016-ųjų Ženevos automobilių parodoje. Čia jis susilaukė nemažai dėmesio, tačiau daugelis į tokias koncepcijas numoja ranka – „vis tiek niekada nebus gaminamas“. Tačiau čia ir buvo KIKAI grožis. Kadangi niekas negalvojo įtraukti šio modelio į Toyota gamą, dizaineriai turėjo laisvę su juo pasielgti kaip tik panorėję. Jokių suvaržymų, dizaino kalbos bendrumo, saugumo ar kitų taisyklių. Todėl buvo nuspręsta, kad KIKAI bus išvirkščias ir tai matote nuotraukose (paspaudę kiekvieną atvaizdą galite peržiūrėti aukštos rezoliucijos nuotrauką, kurioje mechaninės detalės matomos dar geriau).
KIKAI buvo sukurtas švęsti mechaninę eleganciją. Dizaineriai norėjo išryškinti tuos komponentus, kurie įprastai yra slepiami – važiuoklės svirtis ir spyruokles, variklį, išmetimo sistemą, radiatorių, pusašius ir net patį rėmą Toyota pavertė KIKAI išorės dizaino elementais. KIKAI turėjo šiokį tokį uždarą kėbulą, kuriame galėjo susėsti trys žmonės, tačiau ir jis buvo kiek įmanoma labiau minimalistinis ir turėjo kelis didelius langus.
Žinote, ką primena Toyota KIKAI? Ogi tuos rankinius laikrodžius su stiklinėmis nugarėlėmis, kurie demonstruoja savo mechaninę eleganciją – mažus krumpliaračius ir spyruokles. Lygiai taip pat KIKAI į pirmą planą iškelia tuos komponentus, kuriuos kiti slepia. Priekyje matyti rėmas, virš kurio kyla aliumininės važiuoklės svirtys. Kadangi visa važiuoklė yra lengvai matoma iš automobilio išorės, Toyota turėjo pasistengti, kad šie komponentai būtų malonūs akiai. Nors aišku, kad KIKAI niekada nepasirodys gatvėse, priekyje taip pat matyti du žibintai, bamperis, priekinio stiklo valytuvai, o visus ratus dengia purvasaugiai.
Gale randame KIKAI širdį – viduryje sumontuotą 1,5 litrų 4 cilindrų variklį su hibridine pavara. KIKAI gali važinėti labai tyliai naudodamas tik baterijų energiją, tačiau gali būti ir pakankamai greitas. Variklis turi grandinę, elektrinę vandens pompą, kompaktišką išmetimo sistemą ir iš kompozitinių medžiagų pagamintą įsiurbimo kolektorių. Ir viskas taip gerai matyti!
Į KIKAI vidų patenkama per slankiojančias dureles. Automobilis turi tris sėdynes su vairuotojo pozicija viduryje. Mechaninės elegancijos demonstracija tęsiasi ir čia – per langus galima matyti važiuoklės komponentus, o prietų skydelį puošia paprastos rodyklės. Ypač gražiai atrodo degalų lygio skalė, kurioje kuro likutį simbolizuoja tikras skystis.
Toyota KIKAI niekada nebūtų galėjęs tapti tikru automobiliu – jam tai tiesiog nebūtų leista. Jis atrodo tarsi savadarbis marsiečio automobilis, kuris niekada neatitiktų žemiškų taisyklių. Tačiau gerai, kad Toyota jį sukūrė, taip paskatindama dizainerius galvoti apie kitokį grožį – tą, kurį kiti automobiliai slepia.
Taip pat skaitykite:
Porsche C88, kuris net neatrodo kaip Porsche ir nenešioja Porsche logotipo;
Škoda 110 Super Sport priminė mini superautomobilį;
Kaip atrodytų studentiškas Jeep? Tikriausiai kaip Jeep Treo;
Honda E Prototype yra išvaizdus elektrinis automobilis, bet viduje turi medienos imitaciją;
Plymouth Voyager 3 – aštuonratis modulinis koncepcinis automobilis;
Prabangus automobilis privalo turėti odinį saloną? Japonai su tuo nesutinka.
