Pasigrožėję Austrijos sostinės architektūra ir meno kolekcijomis būtinai užsukite ir į Vienos Technikos muziejų. Kaip suprantate iš pavadinimo, šioje vietoje technikos mėgėjai galės praleisti kelias valandas. Bet ką čia pamatysite?

Viena – tai didžiausias Austrijos miestas, sostinė, 2 milijonų žmonių namai. Tai – įspūdingos architektūros ir aukštosios kultūros miestas, kuriame iš tikrųjų yra ką pamatyti. Tiesą sakant, nors technikos muziejai Nodum.lt autoriui iš tikrųjų labai patinka, tai tikriausiai nėra pats svarbiausias taškas Austrijos sostinėje. Bet, jei tik Vienoje rasite 2-3 valandas laisvo laiko, tikrai rekomenduoju Vienos technikos muziejų.

Jums patinka technikos muziejai? Čekijos Nacionalinis technikos muziejus Prahoje yra kur kas didesnis ir įvairesnis. Taip pat rekomenduoju Estijos Aviacijos muziejų Tartu.

Vienos technikos muziejus ne tik turi labai daug istorinių eksponatų, bet ir pats toks yra. Austrijos prekybos asociacijos garbės prezidentas Wilhelmas Exneris idėją įkurti šalies technologinius pasiekimus pabrėžiantį muziejų kėlė nuo 1873 metų, kai Vienoje įvyko Pasaulinė paroda. Tačiau galutiniam sprendimui reikėjo laiko. Proga atsirado 1908 metais, kai buvo švenčiamas imperatoriaus Franzo Josepho I-ojo (norite lietuviškai – Pranciškaus Juozapo I) valdymo šešiasdešimtmetis.

Vienos technikos muziejus. Tai – vienas iš seniausių gelžbetoninių pastatų Vienoje, jo statybos baigėsi 1913 metais.

Būsimo muziejaus planus rengė architektas Emilis von Försteris, tačiau po netikėtos jo mirties teko surengti idėjų konkursą. Nepaisant intrigų, kuomet skirtingos grupės palaikė skirtingų architektų projektus, muziejaus brėžinius galiausiai užbaigė Hansas Schneideris. 1909 metais prasidėjo Vienos technikos muziejaus rūmų statybos.

Klasiškas, išdidžiai austriškas pastatas buvo užbaigtas 1913 metais, iš karto pradėta formuoti kolekcija. Tačiau dėl prasidėjusio Pirmojo pasaulinio karo muziejaus atidarymo teko palaukti iki 1918-ųjų. Iš pradžių muziejus, tuomet vadintas Technikos muziejumi pramonei ir prekybai, buvo valdomas asociacijos, kurią sudarė jo finansiniai rėmėjai, bet 1922 metais buvo perimtas valstybės. 

Vienas iš vidinių muziejaus kiemelių. Jie yra uždengti įspūdingais stiklo kupolais.

Vienos technikos muziejus yra vienas iš seniausių gelžbetoninių pastatų mieste. Jis pasižymi aukštomis lubomis, erdviomis salėmis ir sendintu architektūros stiliumi – šis pastatas nėra toks senas, kaip atrodo. 1992-1999 metais Vienos technikos muziejus buvo renovuotas, iškeliant vidinius kiemus dengiančius stiklinius kupolus ir padidinant ekspozicijos erdvę. Dabar šio muziejaus plotas – 28,5 tūkstančiai kvadratinių metrų.

Šios nedidelė galerijos tikslas nėra parodyti viską – tai būtų neįmanoma ir tikriausiai sugadintų džiaugsmą tiems, kurie iš tikrųjų planuoja apsilankyti Vienos technikos muziejuje. Nodum.lt jums tiesiog suteiks galimybę pajusti šio muziejaus dvasią ir pamatyti kelis įdomius (nebūtinai įdomiausius) eksponatus. Nuotraukos nėra pateikiamos tokia tvarka, kokia buvo užfiksuotos – muziejų galima apeiti keliais skirtingais maršrutais.

Vienos Technikos muziejuje yra nemažai interaktyvių įvairių mokslinių principų modelių. Jie labai vilioja vaikus ir puikiai iliustruoja dujų dalelių judėjimą, elektromagnetizmą, statinius krūvius, rezonansą. Čia pat galima pamatyti ir nemažai įvairių mokslo instrumentų, kadaise naudotų laboratorijose, humanoidų robotų, šiek tiek senos elektronikos.

Humanoidai robotai. ASIMO, sukurtas 2000 metais, savo laiku buvo vienas iš pažangiausių humanoidų pasaulyje.
Įvairūs mokslo įrankiai – jų Vienos technikos muziejuje yra labai daug.
Nusileidimo Mėnulyje modulio maketas.

H. Segerio kūgeliai buvo skirti itin aukštos temperatūros matavimams. Itin aukštą temperatūrą išmatuoti buvo labai sunku, nes egzistuojantys matavimo prietaisai negalėjo atlaikyti to karščio. H. Segeris 19 amžiuje sukūrė tokį kūgelį, kuris karštyje tiesiog suminkštėja. Skirtinga kūgelio deformacija padeda apytiksliai nustatyti temperatūrą.

H. Segerio kūgeliai, kurių deformacija leidžia apytiksliai nustatyti temperatūrą.

Garo varikliai 20 amžiaus pradžioje tikrai dar nebuvo pamiršti, nors atsisveikinimas su jais jau buvo matomas. Todėl nieko keisto, kad Vienos technikos muziejuje garo technologijoms skiriamas didelis dėmesys. Didelė dalis pramoninių garo variklių buvo paimti tiesiai iš gamyklų, kur juos pakeitė elektriniai ir vidaus degimo varikliai. Todėl šie įspūdingi įrengimai iš tikrųjų yra veikiantys – tiesiog stovi be darbo.

Garo varikliai buvo būtini ir funkcionalūs, bet kartu ir savotiškai gražūs.
Akivaizdu, kad garo variklių gamintojams estetika buvo labai svarbi.
Perpjautas garvežys padeda įsivaizduoti, kaip veikė tokie lokomotyvai.

Garo varikliai dažnai buvo gaminami pagal užsakymą. Tai buvo įspūdingi vienetiniai inžinerijos meno kūriniai. Sunku patikėti, koks didelis dėmesys buvo skiriamas garo variklio estetikai – jie yra labai gražūs. Klasikinės kolonos, ornamentuoti skriemuliai, suderintos metalų spalvos, poliruoti greičio reguliatoriaus rutuliai – visa tai buvo įprasta, nes garo variklių gamintojai didžiavosi savo gaminiais, o gamyklų savininkai norėjo gražių įrengimų. Šalia jų muziejuje yra ir energijos generatorių kolekcija.

Turbina, naudota elektros energijos gamybai.

Inžinerinė garo variklių estetika pasiekė ir namų interjerą – štai koks kavos aparatas buvo sukurtas 1839 metais:

Spiritu kaitinamas kavos aparatas, 1839 m.

Tas kavos aparatas toli gražu nėra vienintelis namų apyvokos daiktas Vienos technikos muziejuje – jų čia yra visa kolekcija.

Senos viryklės.
Urano stiklo taurės.
Siuvimo mašina.
Mechaninis-rankinis dulkių siurblys, naudojantis dumplių mechanizmą.
Įprastas elektrinis ketvirtojo dešimtmečio dulkių siurblys.

Vienos technikos muziejui priklauso didžiausia muzikos instrumentų kolekcija Austrijoje. Ir ji yra išties įspūdinga, net jei muzika labai nesidomite, nes daug instrumentų čia pasižymi neįprastomis savybėmis.

Smuikų meistro dirbtuvių modelis.
Vertikalūs fortepijonai padėdavo taupyti vietą.

Šioje kolekcijoje – daug vienetinių ir automatizuotų instrumentų.

Vargonai ir pora muzikinių spintelių – jos veikė panašiai kaip muzikinės dėžutės.
Mechaninis trimitas – muzikantuo reikia pūsti ir sukti rankenėlę – natomis pasirūpina lapas su strategiškai išpjautomis skylėmis.

Nemažą dalį Vienos technikos muziejaus ekspozicijos sudaro transporto priemonės. Štai keli automobiliai:

Formulės E bolido maketas.
Keli ankstyvieji automobiliai. Pirmasis – Siegfriedo Marcuso automobilis, vienas iš pirmųjų pasaulyje su vidaus degimo varikliu.
Puch 500 D, gamintas Austrijoje pagal Fiat 500 licenciją. Atkreipkite dėmesį į savižudžių dureles – vėlesni Fiat 500 turėjo įprasta kryptimi atidaromas dureles.
Volkswagen Käfer Luxus – tokia komplektacija turėjo būti šiek tiek prabangesnė, bet tai – vis tiek labai pigus automobilis.
Prabangusis Steyr 220.

Reti Austrijoje pagaminti automobiliai, kaip tas Steyr 220 viršuje, žinoma, yra labai įdomūs ir vertingi. Bet neabejotina ekspozicijos žvaigždė yra Mercedes-Benz W196.

Mercedes-Benz W196 – vertingiausias muziejaus automobilis.

Šis automobilis, pastatytas ant besisukančios pakylos, yra ypatingos automobilių sporto eros liudininkas. Mercedes-Benz W196 buvo gaminamas 1954-1955 metais. Egzistavo ir Formulės 1 versija atvirais ratais, ir tokie W196, kokį matote nuotraukose. 1955-ųjų Le Mano 24 valandų lenktynėse Mercedes-Benz 300 SLR (W196S) pateko į šiurpią avariją, per kurią žuvo net 84 žmonės. Tuomet Mercedes-Benz pasitraukė iš automobilių sporto.

Šios konfigūracijos (uždengtais ratais) W196 buvo geriau tinkamas ilgų distancijų lenktynėms.

Vienos technikos muziejaus W196 kas kelias minutes apsisuka, pademonstruodamas visas savo nepriekaištingo kėbulo puses. Tai išties yra įspūdingas reginys, prie kurio verta praleisti bent kelias minutes. Mercedes-Benz W196 yra kitokios automobilių sporto eros herojus, inovatyvus laiką pralenkęs automobilis ir išties gražus daiktas.

Bet nuo brangiausio prie pigiausio – štai Tata Nano, gamintas 2008-2018 metais, buvo pigiausias automobilis pasaulyje:

Tata Nano – pigiausias naujas 2008-2018 metų automobilis pasaulyje.

Pigiau nebent su dviračiu – ar žinote, kokiais privalumais pasižymėjo aukštieji dviračiai?

Aukštieji dviračiai turėjo savų privalumų, nors ir atrodo nepatogūs ir pavojingi.

Vienos technikos muziejuje yra ir kitokių transporto priemonių:

Motoroleriai ir lengvieji motociklai. Daug jų pagaminti Austrijos kompanijų.
Pora laivų maketų – pritrenkiantis detalumas nuotraukose nėra įžiūrimas.
Aukštos Vienos technikos muziejaus erdvės išnaudojamos ir keltuvams eksponuoti.
BBÖ 12.10 – didžiausias, galingiausias, sunkiausias ir greičiausias garvežys kada nors pagamintas Austrijoje. Čia jis eksponuojamas tik nuo 2020-ųjų rugsėjo.
Etrich Taube – vienas iš pirmųjų serijinės gamybos lėktuvų pasaulyje, pirmam skrydžiui pakilęs 1910 metais. Jis buvo ir vienas iš pirmųjų tikrų karinių lėktuvų. Vienos technikos muziejus turi greičiausiai vienintelį Taube, kurį pagamino pats lėktuvo kūrėjas Igo Etrichas.
Sraigtasparnis, naudotas gelbėjimui ir medicininei pagalbai.

Čia nebloga proga prisiminti, kad malūnsparnis ir sraigtasparnis nėra tas pats. Aukščiau matote sraigtasparnį, žemiau – malūnsparnį.

Autožyras arba malūnsparnis.

Na, ir galiausiai verta paminėti ir tai, kad Vienos technikos muziejaus lankytojai turi galimybę pamatyti nemažai kalnakasybos bei metalurgijos pramonės įrankių.

Vienas iš sunkiausių Vienos technikos muziejaus eksponatų – LD proceso indas.

Plieno gamybai naudoti indai. Fone – didysis LD proceso indas, kuriame kadaise teliuškavo išlydyta geležis.

Vadinamasis Linzo-Donawitzo procesas – tai plieno gamybos metodas, dar vadinamas deguonies pūtimo procesu. Šis indas, pagamintas 1952 metais, kadaise buvo naudojamas VÖEST gamykloje Lince. Jis sveria apie 120 tonų.

Šio indo svoris – 120 tonų.

Tiek galiu papasakoti ir parodyti. Be jokios abejonės, apsilankę Vienos technikos muziejuje pamatysite žymiai daugiau. Šioje galerijoje nematėte senovinių medicinos instrumentų, dirbtinio intelekto modelių, kino ir radijo technikos, kalnakasybos įrankių, nepaprastai prabangaus imperatorienės Elisabeth (Elžbietos Vitelsbach) traukinio vagono. Todėl jei kada vaikštinėsite Vienoje, pasinaudokite Nodum.lt rekomendacija ir užsukite. Geram Vienos technikos muziejaus apžiūrėjimui reikės skirti bent 3-4 valandas, todėl būkite pasiruošę.

Beje, įdomus faktas pabaigai – Vienos technikos muziejus eksponuoja tik apie 5 % turimų daiktų.

Vienos Technikos muziejus

Adresas – Mariahilfer 212, Viena, Austrija

Internete – Technischesmuseum.at

Darbo laikas – 9:00 – 18:00, šeštadienį ir sekmadienį – 10:00 – 18:00

PALIKTI ATSILIEPIMĄ

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia